Civilinė byla Nr. e2YT-4963-776/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01688-2018-6

Procesinio sprendimo  kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.19
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 23 d.

      Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei,

dalyvaujant pareiškėjos J. A. atstovei advokatei Ingai Mekienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų J. A., R. A., S. A. ir M. A., atstovaujamų įstatyminės atstovės J. A., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto bankas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. pareiškėjai J. A., R. A., S. A. ir M. A., atstovaujami įstatyminės atstovės J. A., pareiškimu prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio mirties liko jam priklausanti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyta žemės sklypo, gyvenamojo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėja svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties buvo labai sutrikusi, labai išgyveno, nes liko viena su trimis nepilnamečiais vaikais, ir dėl teisinių žinių stokos ir patirto streso praleido terminą palikimui priimti.
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjams būtų atnaujintas palikimo priėmimo terminas.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog palikimo priėmimo terminas būtų atnaujintas, jei visapusiškai išnagrinėjus bylą teismas įsitikintų, kad tam yra pagrindas. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad, atstovaudamas valstybę, kreipėsi į notarą dėl palikėjo palikimo perėjimo valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas.
4. Pareiškėjos J. A. atstovė advokatė Inga Mekienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais argumentais. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjai palikimo priėmimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes dėl socialinių įgūdžių stokos pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo nei savo, nei nepilnamečių vaikų vardu, o dėl palikimo priėmimo pradėjo rūpintis tik socialinių darbuotojų iniciatyva. Atstovė taip pat pastebėjo, kad po palikėjo mirties pareiškėjai liko gyventi palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name ir juo niekas netrukdė naudotis, todėl ir dėl šios priežasties nebuvo kreiptasi į notarą.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Nustatyta, kad pareiškėjos J. A. sutuoktinis ir pareiškėjų R. A., S. A. ir M. A. tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugsėjo 19 d. sutarties, patvirtintos Šiaulių rajono notarės N. M., notarinio registro Nr. 8045, pagrindu pareiškėjai J. A. ir A. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 ir 5.13 straipsnius pareiškėjai R. A., S. A. ir M. A. turi teisę paveldėti tėvo A. A. turtą pagal įstatymą kaip pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėja J. A., kaip sutuoktinį palikėją A. A. pergyvenusi sutuoktinė, turi teisę paveldėti pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais.
7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai yra praleidę trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
8. Pareiškėjai teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai palikimo priėmimo termino praleidimo priežastimis nurodė aplinkybes, kad dėl socialinių įgūdžių ir teisinių žinių stokos pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo nei savo, nei nepilnamečių vaikų vardu, o dėl palikimo priėmimo pradėjo rūpintis tik socialinių darbuotojų iniciatyva. Teismo vertinimu, pareiškėja J. A. objektyviai nesuprato, kad būtina imtis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo tiek savo, tiek savo nepilnamečių vaikų vardu. Pareiškėjai R. A., S. A. ir M. A. terminą praleido ne dėl savo kaltės, nes jie, būdami nepilnamečiai, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisniuose santykiuose (CK 2.8 straipsnis). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų miesto seniūnijos 2017 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. (2017-565-PD)-884 patvirtina, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. birželio
   15 d. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jų elgesys rodo, kad likdami gyventi palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, jie nesuprato palikimo priėmimo teisinės reikšmės. Suinteresuoti asmenys dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuotų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nors jis, atstovaudamas valstybę, kreipėsi į notarą dėl palikėjo palikimo perėjimo valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas.
10. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjams atnaujinti palikimo, atsiradusio po A. A. mirties, priėmimo terminą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėtina, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruosiantis notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013).
12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-1446-8212 pareiškėjai J. A. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jei jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, paprastai priteisiamos iš pareiškėjų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai R. A., S. A. ir M. A. yra atstovaujami įstatyminės atstovės J. A., valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamiems įstatyminės atstovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo terminą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                                                                            Erminijus Baziulis