 Pranešėja Violeta Miliuvienė
Teisėja Zita Romanovaitė
|
Baudž.
byla Nr. 1A–424-174/2008
Procesinio
sprendimo kategorija
1.1.8.1.; 2.4.6.3.4. (S)
|
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
Lietuvos
respublikos vardu
2008 m.
lapkričio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Daliaus Jocio,
teisėjų Violetos Miliuvienės,
Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant prokurorei Alicijai
Petkevičiūtei,
nuteistajam E. B.,
gynėjams
Jurijui Koreckij ir Steponui Cirtautui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. ir
E. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2008-08-22 nuosprendžio, kuriuo:
A. K., a. k. (duomenys
neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (už V. J. automobilio vagystę) – vienerių metų ir
trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos BK 178 straipsnio
2 dalį (už D. Š. automobilio
vagystę) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal Lietuvos BK 187 straipsnio
2 dalį (už V. J. automobilio
sugadinimą) – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 63 straipsnio 1
dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir
paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Remiantis BK 63 straipsnio 1
dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ši bausmė
subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžiu
paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių
laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti
nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-07-29 nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaičiuota bausmė, atlikta
pagal 2008-01-18, 2008-05-08 nuosprendžius, ir A. K. laikinajame
sulaikyme išbūtas laikas nuo 2007-10-24 iki 2007-10-25.
E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas
kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas vienerių
metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis LR BK 63 str. 1 dalimi, 4
dalimi, 9 dalimi ši bausmė subendrinta su Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta
galutinė trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės
pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo dienos.
E. B. paskirta
kardomoji priemonė – įpareigojimas
registruotis policijos įstaigoje – palikta iki nuosprendžio
įsiteisėjimo.
Priteista
turtinei žalai atlyginti:
iš D. I. S. N. naudai 1 100 litų,
iš D. I. ir E. B. solidariai A. Č. naudai 2 336 litai,
iš D. I. ir A. K. solidariai O. J. naudai 1 500 litų, D. Š. naudai 2
350 litų.
Nuteistiesiems
neturint lėšų civiliniams ieškiniams atlyginti, priteistas sumas išieškoti nuspręsta
iš jų atstovų pagal įstatymą lėšų ar turto.
Daiktinius įrodymus nuosprendžiui
įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti.
Tuo pačiu
nuosprendžiu nuteistas ir D.
I., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė:
E. B. nuteistas
už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. I. (D. I.),
pagrobė automobilį, tai yra jie 2007-10-15 naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami kartu, turėdami
tikslą pagrobti automobilį, kol E. B. stovėjo prie parduotuvės IKI, esančios (duomenys
neskelbtini), ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą,
D. I. turėtu rakteliu
atrakino automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys
neskelbtini), vairuotojo pusės durelių spynelę, tuo pačiu rakteliu užvedė
automobilio variklį ir nuvažiavo. Tokiu būdu D.
I. ir E. B. pagrobė 2 000 litų vertės automobilį „Mazda 626“, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo šie daiktai: 10 litų vertės rankinė, 15 litų
vertės rankinė, 162 litų vertės kailiniai, 10 vienetų bendros 150 litų vertės vyriškos
kelnės, 8 vienetai bendros 80 litų vertės moteriškų kelnių, 9 vienetai bendros
135 litų vertės džemperių, 9 vienetai bendros 270 litų vertės striukių, 14
vienetų bendros 98 litų vertės vyriškų marškinių, 10 vienetų bendros 80 litų
vertės moteriškų marškinių, automobilio bagažinėje
buvusius daiktus: 3 vienetus bendros 300 litų vertės sulankstomų stalų, 100
litų vertės sulankstomą pakabą rūbams, 8 vienetus bendros 120 litų vertės sportinių
švarkų, 12 vienetų bendros 120 litų vertės kelnių, 10 vienetų bendros 60 litų
vertės marškinių. Iš viso pagrobė A. Č. priklausančio turto už 3 700 litų.
A.
K. nuteistas už
tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su D. I., pagrobė automobilį, tai yra jie 2007-10-19, apie 22.00 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti automobilį, atėjo
prie (duomenys neskelbtini), kur D. I. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų, A. K. turėtu automobilio rakteliu
atrakino automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini) stovėjusio prie (duomenys
neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, užvedė automobilį ir nuvažiavo.
Tokiu būdu A. K. ir D. I. pagrobė V. J. priklausantį 1 500 litų
vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini)
Be to, A.
K. ir
D.
I. 2007-10-22,
apie 22.00 val., veikdami kartu , turėdami tikslą pagrobti automobilį, atėjo
prie (duomenys neskelbtini), kur D. I. stebint aplinką, kad
niekas nesutrukdytų, A.
K. turėtu
automobilio rakteliu atrakino automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini)
stovėjusio
prie (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės dureles, tuo pačiu
rakteliu užvedė automobilį ir nuvažiavo. Tokiu būdu D. I. ir A. K. pagrobė D. Š. priklausantį 1 500
litų vertės automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 600 litų vertės magnetola „Sony“,
250 litų vertės kilimas. Iš viso pagrobė D. Š. priklausančio turto
už 2 350 litų.
Be to, A.
K. sugadino
svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra jis 2007-10-20, nakties metu, tikslus laikas nenustatytas, prie garažų šalia (duomenys
neskelbtini), žiebtuvėliu uždegė pavogto V. J. priklausančio automobilio
„Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę keleivio sėdynę ir apdailą ties
pavarų perjungimo svirtimi, taip visuomenei pavojingu būdu sugadino V. J. priklausantį 1 500
litų vertės automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo
nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir sušvelninti bausmę.
Nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau apylinkės
teismas šios aplinkybės be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe. Apeliantas teigia, kad jis pats A. Č. priklausančio automobilio „Mazda 626“ nevogė, o tik
stovėjo netoliese, kai nusikaltimo bendrininkas D. I. turėtu
rakteliu jį atrakino, užvedė variklį ir pasiūlė kartu pasivažinėti. Vėliau D. I. išmetė iš automobilio jame buvusius daiktus. Šios
aplinkybės rodo, kad nusikaltimo organizatorius ir vykdytojas buvo D. I., o jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.
Nurodo, kad nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, tačiau teismas neobjektyviai
įvertino jo asmeninio gyvenimo padėtį ir visus byloje esančius duomenis. Teigia,
kad pastaruoju metu jis mokosi, vasarą dirbo ir yra pasiryžęs atlyginti žalą
nukentėjusiajam. Žada ateityje daugiau nebenusikalsti.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo
nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir sušvelninti bausmę. Nurodo,
kad teismas jam paskyrė griežčiausią bausmę todėl, kad jis buvo susikivirčijęs
su bylą nagrinėjusia teisėja. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas
nepilnametis, todėl prašo atsižvelgti į šią aplinkybę ir taikyti BK XI
skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus,
nuostatas.
Nuteistasis E. B. ir jo gynėjas bei nuteistojo A. K. gynėjas
prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė
prašo apeliacinius
skundus atmesti.
Nuteistojo E. B. apeliacinis
skundas atmestinas, nuteistojo A. K. apeliacinis skundas
tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas
dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1
dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas).
Pirmosios
instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems E. B. ir
A. K. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistųjų
apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės
paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, apylinkės teismas
tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį,
kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų
asmenybes, jų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir
rūšį, teismo nustatytą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Taip pat
atsižvelgta į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams
ypatumus.
Apeliantai E. B. ir A. K. padarė tyčinius
nusikaltimus nuosavybei, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai
(BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistieji E. B. ir A. K. anksčiau neteisti, nusikalstamas veikas padarė būdami
nepilnamečiai. Nustatyta apeliantų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jie
nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Turtinė žala nukentėjusiesiems nėra atlyginta. Pagrobta transporto
priemonė „Mazda 626“ grąžinta nukentėjusiajam A. Č..
Skirdamas bausmę
teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į
bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi
nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai
efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu
asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti
naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals,
ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Apylinkės teismas
teisingai parinko apeliantams laisvės atėmimo bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės
atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nors E. B. ir
A. K. nusikalstamas veikas padarė būdami nepilnamečiai ir
veikų padarymo metu nebuvo teisti, tačiau tuo metu dėl jų jau buvo pradėti keli
ikiteisminiai tyrimai dėl kitų jų nusikalstamų veikų padarymo, už kurias
vėlesniais nuosprendžiais jie buvo nuteisti, o dėl E. B. viena
byla tuo metu jau buvo perduota į teismą. Tačiau apeliantai žinodami apie
galimas nusikalstamos veikos pasekmes ir toliau intensyviai elgėsi
nusikalstamai, nekreipdami dėmesio į daromos žalos mastą bei jų atstovams pagal
įstatymą – tėvams - taikomas administracinio poveikio priemones. Byloje yra
duomenų, kad A. K. darė nusikaltimus iki to momento, kol
jam nebuvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o E.
B., būdamas laisvėje, nevykdė jam 2007-12-19 nuosprendžiu BK 92 straipsnio pagrindu paskirtų įpareigojimų. Visų šių duomenų
visuma rodo, kad apeliantai linkę nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog
kitos rūšies bausmės nepakanka jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Apylinkės
teismas, parinkdamas apeliantams laisvės atėmimo bausmės rūšį, tinkamai
įvertino bylos duomenis ir atsižvelgė ne tik į bendruosius bausmės skyrimo
pagrindus, bet ir į BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių
baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatas. Apeliantams paskirta reali
laisvės atėmimo bausmė nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios
jų nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jiems nebus apribota galimybė vėl
nusikalsti. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nustatyti, kad skundžiamu
nuosprendžiu apeliantams atskirai paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. Paskirtos
bausmės neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, jos yra mažesnės už
sankcijoje numatytą paskirtų bausmių vidurkį, todėl nelaikytinos aiškiai per
griežtos ir dar labiau jų švelninti nėra teisinio pagrindo.
Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės
teismas, 2008 m. rugpjūčio 22 d. priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra neteisingai nustatė A. K. galutinės subendrintos bausmės trukmę. Skundžiamu
nuosprendžiu A. K. paskirta subendrinta bausmė treji metai
laisvės atėmimo, 2008-07-29 nuosprendžiu jis nuteistas 40 parų arešto, šios
bausmės iš dalies sudėtos, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta treji metai
ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio l dalies, 4 dalies, 9 dalies ir BK
65 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, bendrindamas skundžiamu
nuosprendžiu A. K. paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-07-29 nuosprendžiu paskirta
bausme, iš dalies jas sudedant, tačiau neteisingai nurodė galutinę subendrintą
bausmę, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, ir A. K. galutinė
subendrinta bausmė nustatytina treji metai ir 20 dienų laisvės atėmimo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad apylinkės teismas jo prisipažinimą
padarius nusikalstamą veiką be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti
aplinkybė nustatoma tik tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo
įstatymo numatytą veiką ir nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1)
kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3)
padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimas yra situacija, kai
kaltininkas savo noru, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų pripažįsta
esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar
teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje yra duomenų, kad nusikaltimo
bendrininkai D. I., A. K. ir E. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kai jie važiavo
vogtu automobiliu „Mazda 626“, todėl E. B. prisipažinimą
lėmė objektyvios aplinkybės, ir apylinkės teismas pagrįstai šių aplinkybių
nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas bausmę apeliantui E. B., apylinkės teismas tinkamai įvertino jo vaidmenį
pagrobiant svetimą turtą kartu su kitais nuteistaisiais. Nors nuteistasis E. B. neatliko tiesioginių A. Č. priklausančio automobilio „Mazda 626“ vagystės
veiksmų, jis taip pat laikomas svetimo turto grobimo vykdytoju. Vykdytoju
laikomas asmuo, padaręs veiką, nurodytą BK specialiosios dalies straipsnio
dispozicijoje. E. B. kartu su nusikaltimo bendrininku D. I. padarė svetimo turto grobimą, jie kiekvienas atliko
tam tikrus veiksmus, nes buvo pasiskirstę vaidmenimis. Į šias aplinkybes
teismas atsižvelgė ir už automobilio „Mazda 626“ vagystę apeliantui E. B. paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo
bausmę, o šio nusikaltimo bendrininkui D. I. – vienerių
metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Apeliantas A. K.
skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas jam paskyrė griežčiausią bausmę
todėl, kad jis buvo susikivirčijęs su bylą nagrinėjusia teisėja. Nors byloje
yra duomenys, kad A. K. teisminio proceso metu teisėjos
buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, o vėliau pašalintas iš teismo posėdžių
salės dėl posėdžio tvarkos pažeidimų (t. 3, b. l. 148), tačiau ši aplinkybė
visiškai neturėjo įtakos skiriant bausmę. Be to, jeigu A. K. kilo
abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, jis galėjo pasinaudoti baudžiamojo
proceso įstatyme numatyta nušalinimo teise, tačiau šia savo teise nepasinaudojo
ir nušalinimo teisėjai nepareiškė. Skundžiamu nuosprendžiu A.
K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK
187 straipsnio 2 dalį, dydis neperžengia BK 61
straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo
įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimos
jos minimumui, todėl nelaikytinos aiškiai per
griežtos. Bausmės paskirtos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos
aplinkybes, tinkamai įvertinus jo asmenybę ir jo kaip bendrininko vaidmenį
nusikaltimo padaryme.
Teisėjų kolegija neturi jokio
pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu apeliantams už nusikalstamas veikas
atskirai paskirtas bausmes, nes jos paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje
reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų ir XI skyriaus nuostatų. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis neperžengia BK 61
straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmės yra mažesnės už baudžiamojo
įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artimos
jos minimumui, todėl nelaikytinos aiškiai per
griežtos, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintinos.
Bylą
nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą
tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Kolegija, vadovaudamasi
LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2008-08-22 nuosprendį pakeisti:
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4
dalimi, 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 1 dalies
1 punktu, A. K. paskirtą subendrintą trejų metų laisvės
atėmimo bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 40 parų arešto bausme,
iš dalies jas sudedant, ir nustatyti galutinę trejų metų ir 20 dienų laisvės
atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti
nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Dalius
Jocys
Kolegijos teisėjai Violeta Miliuvienė
Remigijus
Preikšaitis