Administracinė byla Nr. eI2-537-1066/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00459-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos primininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (2020 m. gegužės 6 d. patikslintas  skundas), prašydama: 1) priteisti neturtinę žalą 25 115,2 Eur (iš Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir Turto bankas) – 13 900,52 Eur; iš Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) – 11 214,68 Eur); 2) panaikinti VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) panaikinti VĮ Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimą (iš konteksto turėtas omenyje 2020 m. vasario 3 d. sprendimas) (toliau – ir Turto banko sprendimas); 4) priteisti iš atsakovių turtinę žalą - 74 469,90 Eur.

2. Pareiškėja iš esmės remiasi šiais argumentais:

2.1. 2019 m. rugsėjo 3 d. elektroninėmis priemonėmis kreipėsi į Turto banką ir VSDFV Alytaus skyrių su pasiūlymais parduoti jiems priklausančius kreditorinius reikalavimus BUAB „Skirnuva“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto byloje, kadangi kreditorių susirinkime atsakovai balsavo dėl kuo greitesnės Bendrovės pabaigos. Prie savo pasiūlymo pareiškėja pridėjo AB Šiaulių bankas ir UAB „NT takas“ sutarties ištrauką, kurioje 4 565 652,25 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo parduotas už 1 Eur, todėl pareiškėjos manymu jos pasiūlytos pradinės kainos, t. y. 500 Eur už 86 072,83 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ir 300 Eur už 505 069,68 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą yra patrauklios, kad sudomintų atsakovės atstovus.

2.2. 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėja gavo Turto banko atsakymą, kad jos pasiūlymas yra nepriimtinas, todėl 2019 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Turto banką su užklausa, kurioje paklausė, kokia prašomo parduoti kreditorinio reikalavimo kaina būtų priimtina. 

Pareiškėja, negavusi Turto banko atsakymo dėl užklausos, 2019 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją ir Turto banką, nurodžiusi, kad Turto bankas, neparduodamas savo valdomo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje, nevykdo savo internetinėje svetainėje skelbiamų tikslų. Pažymi, jog Turto banko kreditorinis reikalavimas Bendrovės byloje yra nurašomas į negrįžtamus nuostolius, prieštaraujant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodomiems principams.

2.3. 2019 m. spalio 11 d. gavusi Turto banko raštą „Dėl reikalavimo BUAB „Skirnuva“ bankroto byloje“, į jį atsakė 2019 m spalio 14 d. pasiūlymu. Pareiškėja po kurio laiko gavo 2019 m. gruodžio 16 d. Turto banko raštą, kuriame nurodyta, kad savo atsisakymą aukciono būdu parduoti reikalavimo teises grindžia sąnaudų ir gautinų pajamų skaičiavimais. Pažymi, kad rašte nebuvo nurodyta, kur ji gali skųsti Turto banko sprendimus, todėl kreipėsi dėl apskundimo tvarkos, jai buvo atsakyta 2020 m. vasario 3 d. raštu.

2.4. 2019 m. lapkričio 8 d. VSDFV sprendimą gavo su 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektronine siunta. Pareiškėja nesutinka su sprendime nurodyta išvada, jog aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą 300 Eur kainą ir perleisti reikalavimą už šią kainą nėra tikslinga, kadangi ši išvada neatitinka objektyvios tiesos bei prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje nurodomiems skaidrumo bei išsamumo principams.

2.5. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 262 „Dėl valstybės reikalavimo teisės ir valstybės nuosavybėn perimto skolininkų arba trečiųjų asmenų pardavimo viešojo aukciono būdu aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 6 ir 7 punktus, sprendimą parduoti turtą priima Turto bankas, o pagal Aprašo 12 punktą, Turto bankas pats nusistato pardavimo aukciono būdu sąlygas. Pareiškėjos nuomone, Turto bankas gali vykdyti ir kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje pardavimą, kaip elektroninių varžytinių, taip ir elektroninio aukciono būdu.

2.6. Remiasi Aprašo 17 punktu, kuriame nustatyta, jog visas išlaidas, susijusias su aukcione įsigyto turto pardavimu, įskaitant turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą notarine forma, hipotekos nustatymo ir įregistravimo išlaidas apmoka aukciono laimėtojas, todėl Turto banko nurodoma aplinkybė, jog Turto banko sprendimai atsisakyti rengti kreditorinio reikalavimo pardavimo aukcioną priimti vadovaujantis vidiniais norminiais aktais, skaičiavimais ir Bendrovės bankroto bylos procedūrų faktinėmis aplinkybėmis, kurių atskleisti pareiškėjai neturi teisinio pagrindo, yra paneigta. Pareiškėjos įsitikinimu, 500 Eur pasiūlyta suma dėl vykdomo aukciono procedūros, t. y. dėl pirkėjų varžymosi siūlant didesnę kainą, galėtų žymiai išaugti. Pažymi, kad Aprašo 20 punkte nurodyta, jog aukcionui organizuoti ir vykdyti, aukciono organizatorius vykdymo komisiją sudaro iš savo darbuotojų, todėl šiai komisijai nėra nustatytas papildomas darbo užmokestis.

2.7. Pareiškėja paaiškina, kad Valstybės įmonės Registrų centre vykdomų elektroninių varžytinių kaina yra 27,77 Eur, o elektroninio aukciono organizavimo kaina yra 52,77 Eur, todėl VSDF sprendimas, kad kreditorinio reikalavimo pardavimas elektroniniu būdu viršys 300 Eur dydžio pareiškėjos siūlomą pradinę kainą, yra nepagrįstas.

2.8. Pareiškėja savo neturtinės žalos atsiradimą grindžia tuo, kad Turto banko sprendimas su visais VAĮ 34 straipsnyje nurodomais elementais buvo vilkinamas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. vasario 3 d., o VSDFV sprendimas dėl pareiškėjos prašymo surengti aukcioną yra nepriimtas iki šiol. Pareiškėja paaiškina, kad nebūdama teisininke, patyrė daug nepatogumų ir vargo gilindamasi į svetimą ir darbe nenaudojamą teisinį reglamentavimą. Pateikiant skundą teismui, ji privalėjo atsisakyti savo asmeninio laiko, nebendrauti su artimaisiais. Nurodo, kad atsakovai nuslėpė informaciją apie realias aukcionų organizavimo sąnaudas ir būtent dėl šios aplinkybės pareiškėja prarado savo asmeninį laiką ir patyrė nepatogumus.

2.9. Pareiškėja savo turtinės žalos atsiradimą grindžia tuo, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1260-587/2020, kurioje bendrovei „Stateta“ yra pareikštas netiesioginis 78 313,53 Eur dydžio ieškinys Bendrovės naudai, o priteisus šią sumą, būtų tenkinami atsakovų reikalavimai. Sprendžiant iš Bendrovės likvidacinio akto, atsakovų antros eiles kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 372 142,51 Eur (505 069,68 Eur + 867 072,83 Eur) iš bendros 1 442 963,23 Eur sumos arba sudaro 95,09 % (1 372 142,51 Eur : 1 442 963,23 Eur x 100 %). Todėl turtinė žala dėl nesurengto kreditorinio reikalavimo pardavimo aukciono yra 78 313,53 Eur x 0,9509 = 74 469,90 Eur.

2.10. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus į atsakovės atstovės Valstybė įmonės Turto bankas atsiliepimą, kurį grindžia tokiais argumentais:

2.10.1. Sveiko proto bei racionalumo principai reikalauja, kad iš perduoto Turto bankui valdyti valstybės turto būtų gaunama kuo didžiausia nauda. Turto bankas 2019 m. balandžio 4 d. Bendrovės kreditorių susirinkime balsavo už jos pabaigą, tai reiškia, jog Turto bankas jokių piniginių lėšų iš savo turimo kreditorinio reikalavimo Bendrovės bankroto byloje atgauti nesitiki. Turto bankas, balsuodama minėtame kreditorių susirinkime, pripažino, kad jo valdomas kreditorinis reikalavimas yra bevertis. Jeigu teismas būtų patvirtinęs kreditorių susirinkimo protokolą, tai Bendrovė būtų likviduota ir Turto banko valdomas valstybei priklausantis reikalavimas būtų nurašytas į nuostolius. Pažymi, kad yra racionaliau kreditorinį reikalavimą parduoti, nei jį likviduoti.

2.10.2. Dispozityvumui prieštarauja imperatyvūs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 9 straipsnyje nurodomi principai, t. y. visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės. Turto bankas pagal VSTVNDĮ neturi teisės dispozityviai rinktis tarp valstybės turto pardavimo ir nepardavimo, bet privalo racionaliai siekti ne savo, o valstybės naudos.

2.11. Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus ir į atsakovės atstovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimą, kuriuose iš esmės nurodo tokius pačius argumentus kaip ir papildomuose paaiškinimuose į Turto banko atsiliepimą, papildomai paaiškino, jog VSDFV nepateikė įrodymų, kada pareiškėja gavo VSDFV išsiųstą 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą, todėl skundo pateikimo terminas nėra praleistas. Pareiškėja pažymi, kad žalą patyrė ne dėl reikalavimo teisės nepardavimo pagal jos pasiūlytą kainą, bet dėl viešojo pardavimo aukciono neorganizavimo.

3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą į skundą. Su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjos nurodomas Aprašas nustato teisę, tačiau ne pareigą parduoti Turto banko administruojamas reikalavimo teises bankroto bylose. Vadovaujantis Aprašo 6–7 punktuose įtvirtintos teisės normos aiškinimu būtų pažeistos šalių dispozityviškumo principas – tariamai atsakovas privaloma tvarka turėtų organizuoti kiekvienos reikalavimo teisės viešo pardavimo aukcioną už potencialaus pirkėjo nurodytą kainą.

3.2. Turto bankas turi teisę perleisti reikalavimo teises tik viešojo aukciono būdu, kurį organizuojant neišvengiamai patiriamos papildomos sąnaudos (darbo užmokestis, skelbimų žiniasklaidoje sąnaudos ir panašiai), todėl atsakovė, nenorėdama patirti papildomų išlaidų ir nesant ekonominiam tikslingumui, pagrįstai atsisakė organizuoti reikalavimo teisės pardavimo viešąjį aukcioną. Taip pat atsisakymo motyvus išdėstė pareiškėjai adresuotuose raštuose. Pareiškėja klaidingai lygina nemokumo administratoriaus vykdomų reikalavimo teisių bankrote pardavimą su Apraše nustatytomis procedūromis – Turto bankas, skirtingai nuo nemokumo administratorių, nevykdo laisvo turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą.

3.3. Pareiškėjos veiksmai teikiant skundą teismui neatitinka nei apdairaus ir atidaus žmogaus elgesio standarto, nei elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio reikalavimų. Be to, šie reikalavimai yra išvestiniai, todėl pripažinus, jog iš esmės nepagrįstas reikalavimas dėl Turto banko veiksmų atsisakant parduoti pareiškėjai už jos nurodytą kainą reikalavimo teisę į Bendrovę, atmestinas reikalavimas ir dėl neturtinės bei turtinės žalos priteisimo. Pareiškėja byloje neįrodinėja atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, o jų nesant, akivaizdu, jog reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestini.

3.4. Turto bankas pateiktoje informacijoje apie aukciono išlaidų skaičiavimus nurodė, kad pareiškėjos prašyto aukciono organizavimo kaštai yra 12 541 Eur.

4. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDFĮ) 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą Įstatymas įtvirtina VSDFV teisę, o ne pareigą parduoti kreditorinius finansinius reikalavimus. Tuo atveju, kai trečiasis asmuo siekia nupirkti VDFV turimą reikalavimą, turi būti vykdomas viešas reikalavimo teisės pardavimas. Atsižvelgiant i tai, kad reikalavimo perleidimo atveju yra būtina vykdyti aukciono procedūras, dėl ko atsiranda aukciono organizavimo sąnaudų, turi būti vertinama, ar ekonomiškai tikslinga perleisti reikalavimą. Likęs neparduotas bankrutavusios Bendrovės turtas yra 53012,29 Eur reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą iš buvusio Bendrovės vadovo pagal civilini ieškinį baudžiamojoje byloje. Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl pasibaigus Bendrovės bankrotui, VSDFV Alytaus skyrius turės galimybę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiems Bendrovės vadovams. Taip pat VSDFV rašte nurodė, kad atsižvelgiant į likusio Bendrovės turto vertę, į tai, kad bus galimybė teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiems Bendrovės vadovams, ir į tai, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą kainą, darytina išvada, kad perleisti reikalavimą už siūlomą kainą, t. y. už 300 Eur, netikslinga.

4.2. VSDFV sprendime sutiko su pareiškėjos pastaba, kad bankrutavusios Bendrovės turtas yra 53012,29 Eur reikalavimo teisė į turtinės žalos atlyginimą iš buvusio Bendrovės vadovo, pagal civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje perleistas UAB ‚Stenlita“. Papildomai nurodė, kad rengiant VSDF 2019 m. rugsėjo 27 d. atsakymą, VSDFV Alytaus skyrius dar nebuvo gavęs informacijos iš bankroto administratoriaus apie reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš buvusio Bendrovės vadovo perleidimą UAB „Stenlita“, todėl buvo remiamasi turimais duomenimis.

Pareiškėjai VSDFV paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms imtis tokių jos siūlomų veiksmų, t. y. nupirkti sumanymą, kaip pasinaudoti VSDFV Alytaus skyriaus turimu reikalavimu arba siūlyti veikti bendrai su trečiuoju asmeniu, siekiant gauti papildomą naudą iš turimo reikalavimo. 

4.3. Pažymi, jog pareiškėjai pasiūlyta 300 Eur kaina lyginant su 505 069,68 Eur reikalavimo teisės dydžiu yra akivaizdžiai per maža. Įvertinus tai, kad reikalavimo teisės viešo perleidimo aukciono tvarka yra plačios apimties, sudėtinga ir apima daug etapų, procesų, veiksmų, ir joje turėtų dalyvauti daug darbuotojų, yra akivaizdu, kad tuo pačiu susidaro didelės darbuotojų darbo laiko ir tuo pačiu darbo užmokesčio bei kanceliarinės sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, organizuoti reikalavimo teisės viešą pardavimo aukcioną pagal pareiškėjos pasiūlytą kainą yra ekonomiškai nuostolinga.

4.4. Paaiškina, jog pareiškėja praleido skundo pateikimo teismui terminą, kadangi terminas suėjo 2019 m. gruodžio 8 d., o pareiškėja skundą teismui pateikė tik 2020 m. vasario 9 d.

4.5. Pareiškėja nesąžiningai reikalauja atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neva padarytą tuo, kad buvo atsisakyta parduoti reikalavimo teisę už jos pasiūlytą kainą.

4.6. VSDFV pateiktoje informacijoje apie aukciono išlaidų skaičiavimus nurodė, kad iš viso aukciono organizavimo išlaidos pagal preliminarius skaičiavimus yra 1 430,40 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

5. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

5.1. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi su pasiūlymu į Turto banką, perimti 867 072,83 Eur dydžio Turto banko antros eilės kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje už 500 Eur. Turto bankas 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (7.3-42) SK4-10060 pareiškėjos pasiūlymo nepriėmė. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Turto banką, aptardama, kaip Turto bankas galėtų efektyviai naudosis reikalavimo teise į Bendrovę pagal jos pasiūlytus 3 būdus (parduoti reikalavimo teisę, nupirkti iš pareiškėjos sumanymą, pasiūlyti veikti bendrai, dalinantis pajamas). Turto bankas 2019 m. spalio 11 d. raštu atsakė, kad dėl reikalavimo teisės pardavimo už 500 Eur jau atsakė 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu, o kiti pasiūlymai turėtų būti išdėstyti konkrečiau. Pareiškėja 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į Turto banką, kuriame nurodė, jog neatmestų Turto banko galimybės skelbti aukcioną reikalavimo teisei perleisti, tai pat aptarė 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte nurodytus pasiūlymus (jų privalumus ir trūkumus). Turto bankas 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (7.3-42)SK4-14314 nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pasiūlymais, remdamasis reikalavimo teisės pardavimo viešame aukcione sąnaudų ir gautinų pajamų skaičiavimais, paaiškino, kad pareiškėja gali siūlyti ir didesnę kainą savo nuožiūra. Turto bankas 2020 m. vasario 3 d. rašte papildomai nurodė apskundimo tvarką, taip pat, kad pareiškėja apie reikalavimo teisės nepriimtinumą informavo ankstesniuose raštuose, o Turto banko sprendimai yra priimti vadovaujantis vidiniais norminiais aktais, skaičiavimais ir Bendrovės bankroto bylos procedūrų faktinėmis aplinkybėmis, kurių atskleisti neturi pagrindo.

5.2. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi su pasiūlymu į VSDFV Alytaus skyrių, perimti VSDFV Alytaus skyriaus 505 069,68 Eur dydžio VSDFV Alytaus skyriaus antros eilės kreditorinį reikalavimą Bendrovės bankroto byloje už 300 Eur. VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. (9.8)I – 6944 raštu nurodė, kad perleisti reikalavimą už 300 Eur yra netikslinga. Pareiškėja 2019 m. spalio 11 d. raštu „Dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. VSDFV rašto“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kopiją pateikdama VSDFV. Į šį raštą VSDFV atsakė skundžiamu 2019 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (9.8E)I-7914, kuriame nurodė, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų siūlomą 300 Eur kainą, todėl perlesti reikalavimą už šią kainą nėra tikslinga.

6. Byloje ginčas kilo dėl VSDFV ir Turto banko sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos pasiūlymus perimti kreditorinius reikalavimus ir organizuoti aukcionus. Iš esmės sprendimai yra motyvuojami tokia pat aplinkybe, t. y. kad organizuoti viešus aukcionus pagal pareiškėjos pasiūlytas kainas yra ekonomiškai nenaudinga. Pareiškėja su nurodyta aplinkybe nesutinka.

7. Teismui svarbu nustatyti ar VSDFV ir Turto bankas pagrįstai atsisakė pareiškėjos pasiūlymų organizuoti viešąjį aukcioną, taip pat ar dėl to kilo žala.

8. Ginčo santykius reglamentuoja VSTVNDĮ, Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas (toliau – ir CVTVĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 262 „Dėl valstybės reikalavimo teisės ir valstybės nuosavybėn perimto skolininkų arba trečiųjų asmenų pardavimo viešojo aukciono būdu aprašo patvirtinimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu priimtos „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimo teisės viešo pardavimo (perleidimo) aukciono nuostatų patvirtinimo“ nuostatos (toliau – ir VSDFV nuostatos).

CVTVĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Turto bankas) išieško skolas valstybei ir administruoja pagal pavedimo sutartis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimu.

CVTVĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Turto bankas), išieškodamas skolas valstybei ir administruodama pagal pavedimo sutartis su Finansų ministerija jai perduotas administruoti paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus gali parduoti reikalavimo teises pagal jam perduotas išieškoti skolas Vyriausybės nustatyta viešo aukciono tvarka. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Įmonės lėšos yra: „<...> atlygis už <...> skolų valstybei išieškojimą <...>“.

Aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad turto pardavimo viešasis aukcionas yra turto pardavimo būdas, kai neribojamas aukciono dalyvių skaičius, o turto pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu aukciono dalyviu. Aprašo 2.4 punkte įtvirtinta, jog turto pardavimo viešojo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, organizuojantis aukcioną. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad sprendimą parduoti aukciono būdu reikalavimo teisę į mokestines nepriemokas ir kitas skolas valstybei, nereglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, kurių išieškojimas perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. 7 punkte nustatyta, kad sprendimą parduoti aukciono būdu perimtą turtą, kurio nepavyko parduoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, priima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

VSDFĮ 32 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad VSDFV gali fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų. Fondo valdyba yra patvirtinusi VSDFV nuostatas. VSDFV nuostatos numato reikalavimo teisės pardavimo aukciono organizavimą.

Turto banko atlygį už skolų valstybei administravimą reglamentuoja Atlygio centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui už jo atliekamas funkcijas apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 252 (toliau – ir Atlygio taisyklės). Šių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad atlygio už skolų valstybei išieškojimą dydis procentais apskaičiuojamas remiantis planuojamomis patirti sąnaudomis ir nuo jų apskaičiuotu 7 procentų dydžio pelnu. 14 punkte nustatyta, kad atlygio už skolų valstybei išieškojimą dydis procentais nurodomas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo pajamų ir išlaidų sąmatoje. atlygis už skolų valstybei išieškojimą nurodomas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, pateikiamose institucijoms ir įstaigoms, teisės aktų, reglamentuojančių skolų valstybei išieškojimo funkcijos perdavimą, nustatyta tvarka perdavusioms skolų valstybei išieškojimo funkciją centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.

9. Iš aptartų teisės aktų nuostatų matyti, kad teisės aktai suteikia teisę VSDFV ir Turto bankui parduoti kreditorinį reikalavimą tik viešojo aukciono būdu, kitoks kreditorinio reikalavimo perleidimo būdas nėra numatytas. Taip pat matyti, kad nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais Turto bankas arba VSDFV priima sprendimus dėl reikalavimo teisės pardavimo aukcione. ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl taikytini bendrieji įstatymuose nustatyti principai. VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

10. Nurodytas reglamentavimas ar kiti teisės aktai nenumato, kad VSDFV ar Turto bankas privalo visais atvejais tenkinti asmenų pasiūlymus organizuoti viešuosius aukcionus, todėl yra pagrindas teigti, kad tai yra viešojo administravimo subjekto diskrecija, kuri įgyvendinama vadovaujantis aptartais VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintais principais.

Šioje byloje LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje pasisakė, kad šioje byloje pareiškėja siekė inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiklos. Taigi atsakovų atsakymai laikytini viešojo administravimo subjekto sprendimais, jiems taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Tai reiškia jie turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės normomis. Taigi vertintina ir tai, ar skundžiami aktai  atitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) normas.

11. Dėl skundžiamų sprendimų atitikties VAĮ:

11.1. Dėl Turto banko sprendimo:

Pareiškėja kelis kartus kreipėsi į VĮ Turto banką su pasiūlymais įsigyti reikalavimo teisę arba kitaip bendradarbiauti bankroto procese. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 5 d., 2019 m. spalio 11 d., 2019 m. gruodžio 16 d. ir skundžiamą 2020 m. vasario 2 d. sprendimą grindė sąnaudų ir gautinų pajamų skaičiavimais. 2020 m. vasario 3 d. sprendime papildomai nurodė ir bankroto proceso faktines aplinkybes. VĮ Turto banko atsakymai visais atvejais buvo lakoniški, atsakovas skundžiamame 2020 m. vasario 3 d. sprendime nurodė, kad dėl jų gali būti kreipiamasi į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Laikytina, kad atsakovas VĮ Turto bankas klaidingai rėmėsi prielaida, kad jo atsakymas į pareiškėjos prašymą nelaikytinas administraciniu aktu. Iš skundžiamo atsakymo nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino VĮ Turto bankas, t. y. kokias konkrečias sąnaudas turėjo omenyje, nenurodė net bendro tokių sąnaudų dydžio. Taip pat į bylą VĮ Turto bankas nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sąnaudas (priešingai – į bylą skaičiavimus pateikė tik teismui jų pareikalavus ir paprašęs pratęsti pateikimo terminą, kas įrodo, kad skaičiavimai nagrinėjant prašymą nebuvo atlikti). Taip pat skundžiamame atsakyme VĮ Turto bankas užsiminė apie kitas bankroto proceso aplinkybes, tačiau jų nenurodė, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų vertinęs tokias aplinkybes (jeigu jos būtų konfidencialios – turėjo galimybę prašyti pateikti tik teismo žiniai). Skundžiamame sprendime atsakovas nenurodė, kokia įsigijimo kaina būtų priimtina, nors iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad pareiškėja buvo suinteresuota sužinoti priimtiną kainą ir pagal tai suformuluoti pasiūlymą. Gero administravimo principas iš viešojo administravimo institucijos reikalauja tam tikro aktyvumo ir šioje situacijoje VĮ Turto bankas galėjo ir turėjo apskaičiuoti aukciono organizavimo sąnaudas ir pasidomėti, ar pareiškėja ketintų teikti pasiūlymą tokia kaina. Toks elgesys atitiktų pareiškėjos lūkestį, kad jos prašymą institucija realiai ir nešališkai išnagrinės. Toks elgesys atitiktų ir viešąjį interesą, nes taip būtų užtikrinta, kad reikalavimas būtų realizuotas ekonomiškai racionaliomis sąlygomis. Laikytina, kad realiai atsakovas pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, o atsakymas nebuvo pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Jokių teisės normų atsakovas skundžiamame atsakyme nenurodė. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad buvo iš esmės pažeistos prašymo nagrinėjimo procedūros, o priimtas sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas. Dėl šių motyvų skundžiamas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

11.2. Dėl VSDFV sprendimo:

Iš skundžiamo VSDFV atsakymo nėra aišku, kokias konkrečias aplinkybes, susijusias su galimomis reikalavimo pardavimo sąnaudomis, vertino VSDFV, t. y. kokias konkrečias sąnaudas turėjo omenyje, nenurodė bendro tokių sąnaudų dydžio. Taip pat į bylą VSDFV nepateikė duomenų, kad skaičiavo reikalavimo perleidimo aukciono organizavimo sąnaudas. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad buvo iš esmės pažeistos prašymo nagrinėjimo procedūros, o priimtas sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas. Dėl šių motyvų skundžiamas sprendimas naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

12. Dėl aukciono organizavimo sąnaudų dydžio:

12.1. Teismas papildomai pasisako ir dėl pareiškėjos ir atsakovo VĮ Turto banko argumentų dėl aukciono organizavimo sąnaudų santykio su siūloma kaina.

12.2. Nagrinėjamoje situacijoje VĮ Turto bankas ir VSDFV skundžiamuose aktuose nurodė, kad organizuoti aukcionus pagal pareiškėjos pasiūlytas kainas yra ekonomiškai nuostolinga, o pareiškėja iš esmės pažymėjo, jog visas išlaidas apmoka aukciono laimėtojas, taip pat, jos skaičiavimais, aukciono organizavimas pagal pateiktus pasiūlymus negali būti laikomas ekonomiškai nuostolingu, kadangi jo organizavimo kaštai nėra didesni už jos pasiūlytą kainą, t. y. pareiškėja nurodė, kad elektroninio aukciono organizavimo kaina yra 52,77 Eur.

12.3. Aprašo 17 punkte nurodoma, jog visas išlaidas, susijusias su aukcione įsigyto turto pardavimu, įskaitant turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą notarine forma, hipotekos nustatymo ir įregistravimo išlaidas apmoka aukciono laimėtojas. VSDFV nuostatų 36 punkte įtvirtinta, kad visas išlaidas, susijusias su aukcione įsigytos reikalavimo teisės pardavimu, apmoka aukciono laimėtojas. 

Aprašo 3 skyriuje nustatyta informacija apie parduodamą turtą ir aukciono rengimo skelbimą, Aprašo 4 skyriuje numatytas aukciono komisijos sudarymas ir funkcijos, o Aprašo 7 skyriuje įtvirtintas turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas. VSDFV nuostatų 3 skyriuje numatytas aukciono komisijos sudarymas, 4 skyriuje - informacijos apie parduodamą (perleidžiamą) reikalavimo teisę ir aukciono rengimą skelbimas, o 7 - reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymas. Taigi susidaro tam tikros aukciono organizavimo išlaidos. Tiek Aprašas, tiek VSDFV nuostatos įtvirtina išlaidų apmokėjimą, susijusį su aukcione įsigyto turto pardavimu, o ne aukciono organizavimu. Taigi pareiškėja nėra teisi, teigdama, kad aukciono organizavimo sąnaudos visas atvejais būtų padengtos pirkėjo. Tai reiškia, kad aukciono organizavimas valstybės institucijoms (tuo pačiu ir savininkei – valstybei) gali reikšti išlaidas, kurias apmoka pats aukciono organizatorius (institucija).

12.4. Turto bankui CVTVĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu pavesta išieškoti skolas valstybei, t. y. vykdydamas šią veiklą VĮ Turto bankas vykdo jam pavestas viešojo administravimo funkcijas. Pagal VSDĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą VSDFV pavesta administruoti VSD įmokas, pagal to paties straipsnio 2 dalies 6 punktą – turi teisę fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų.

Tai reiškia, kad VSDFV ir VĮ Turto bankui atstovavimas bankroto procedūrose pavestas įstatymu. Viešojo administravimo subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Šios funkcijos vykdymas yra finansuojamas pagal Atlyginimo taisykles patirtų sąnaudų pagrindu.

Teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl reikalavimo teisės pardavimo/nepardavimo. Kaip aptarta, tokie sprendimai turėtų būti priimami remiantis bendraisiais VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintais principais. Taigi teisinio reguliavimo negalima aiškinti kaip nustatančio pareigą visais atvejais organizuoti reikalavimo perleidimą, kai atsiranda asmuo, kuris jį pirktų. Tai reiškia, kad institucijos atlikdamos viešąjį administravimą turi įvertinti, ar skolos pardavimas yra racionaliai pagrįstas. Tokia jų veikla (vertinimas) laikytina pavesta viešojo administravimo funkcija, įskaitant ir galimų su tuo susijusių sąnaudų įvertinimą. Todėl laikytina, kad institucijos, atlikdamos viešojo administravimo funkciją, privalo vertinti galimas su reikalavimo perleidimu susijusias sąnaudas.

12.5. Dėl VĮ Turto banko nurodyto aukciono organizavimo sąnaudų:

Turto bankas į bylą pateikė savo skaičiavimus dėl aukciono organizavimo sąnaudų. Turto bankas nurodė, kad prašyto aukciono organizavimo kaštai yra 12 541 Eur.

Aprašo 13.4 punktas nustato, kad taikomas aukciono dalyvio registracijos mokestis, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į numatomas aukciono organizavimo sąnaudas, tačiau negali viršyti 100 eurų. Aprašo 15 punkte nustatyta, kad sumokėtas aukciono dalyvio registracijos mokestis negrąžinamas ir neįskaitomas į turto pardavimo kainą. Taigi laikytina, kad teisės aktais yra įtvirtinta nuostata, kad paprastai aukciono organizavimo išlaidos neviršija 100 Eur ir jas visais atvejais sumoka aukciono dalyviai.

VĮ Turto bankas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią prezumpciją. Pateiktos darbo laiko sąnaudos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis: 1 punkte nurodytas sprendimo dėl aukciono organizavimo ar neorganizavimo priėmimas, kaip aptarta, yra laikytinas bendro pobūdžio viešojo administravimo funkcija, kuri susijusi su atstovavimu išieškant skolas, be to, atsakymas į pareiškėjos prašymą visais atvejais reikalauja įvertinimo ir net neorganizavus aukciono tokios sąnaudos būtų patirtos. Įvertinus, kad VĮ Turto bankui atstovavimas išieškant skolas yra nuolatinė funkcija, šiam veiksmui atlikti (sprendimui organizuoti ar neorganizuoti aukcioną) priskirtas darbo laikas (3 darbo dienos projekto vadovui ir dar 7 valandos kitiems trims darbuotojams (vadovams)), nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir kiti paskaičiavime nurodyti veiksmai: 2 punkte nurodytas skelbimo spaudoje pateikimas; 3 punkte nurodytas sutarties parengimui 1 darbo dienos priskyrimas kelia abejonių, nes tokių sutarčių rengimas yra neatsiejamai susijęs su VĮ Turto banko funkcija išieškoti skolas, taigi yra nuolatinio pobūdžio atsikartojanti funkcija, o konkretus sąnaudų dydis nėra pagrįstas įrodymais; 4 punkte nurodytas kvalifikuoto darbuotojo 1 darbo dienos priskyrimas sutarties pasirašymo organizavimui kelia abejonių ir nėra pagrįstas įrodymais; 6 punkte pateikta nuoroda į Atlygio taisykles, tačiau Atlygio taisyklės nenumato 8,83 proc. atlygio dydžio ir nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas toks dydis ir kaip gaunama 12 514 Eur suma. Todėl laikytina, kad VĮ Turto bankas neįrodė, kad aukciono organizavimo sąnaudos viršytų 100 Eur sumą. VĮ Turto bankas, vertindamas aukciono sąnaudas, kurios būtų paremtos įrodymais, galėtų vertinti remdamasis istoriniais duomenimis apie faktines išlaidas tam tikriems veiksmams atlikti, taip pat, įvertinęs poreikį (jeigu situacijos yra atsikartojančios) vidiniais teisės aktais nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis priimtų sprendimus dėl reikalavimo teisių aukcionų organizavimo/neorganizavimo.  

12.6. Dėl VSDFV aukciono organizavimo sąnaudų:

Pagal VSDĮ 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą VSDFV pavesta administruoti VSD įmokas, pagal to paties straipsnio 2 dalies 6 punktą – turi teisę fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų. Kaip aptarta, VSDFV, vykdydama šias viešojo administravimo funkcijas, turėjo įvertinti galimas aukciono organizavimo sąnaudas.

VSDFV į bylą pateikė paskaičiavimus, kad aukciono organizavimo sąnaudos yra 1 430,40 Eur. 

Nors Aprašo nuostatos tiesiogiai netaikytinos VSDFV organizuojamam aukcionui, visgi jo 13.4 punkto nuostata šioje situacijoje svarbi kaip faktas, kad analogiškoje situacijoje Vyriausybė, tvirtindama Aprašą, laikėsi nuostatos, kad 100 Eur paprastai yra pakankama suma, kad padengtų aukciono organizavimo išlaidas.

Kaip aptarta, laikytina, kad institucijų viešojo administravimo funkcija laikytinas vertinimas, ar yra pagrindas parduoti reikalavimo teisę. Tai reiškia, kad institucija turi išnagrinėti tokio sprendimo pagrindus (motyvus) ir su tuo susijusias aplinkybes. Todėl 1 punkte nurodytas Fondo valdybos sprendimo perleisti konkrečią reikalavimo teisę aukciono būdu parengimas, kiek susiję su tokio sprendimo motyvacija, nelaikytinas sąnaudomis, kurias reikėtų vertinti. Todėl sprendimo parengimui  ir suderinimui priskirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) nėra pagrįstos įrodymais. 2 punkte nurodytas Fondo valdybos sprendimo perleisti konkrečią reikalavimo teisę teikimas tvirtinti Fondo tarybai. Šiuo atveju taip pat neturėtų būti vertinama dalis, kuri susijusi su motyvacija sprendimui priimti, todėl lydimųjų dokumentų parengimui priskirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) nėra pagrįstos įrodymais. 3 punkte Fondo tarybos posėdžio (Fondo tarybos narių skaičius 15) suorganizavimui priskirtos 24 darbo (24 val. x 11,92 Eur = 286,08 Eur) valandas, tačiau Fondo tarybos posėdis nebūtinai turėtų būti skiriamas tik aptariamam klausimui, Fondo tarybos posėdžiai vertintini kaip nuolatinio pobūdžio viešojo administravimo funkcija, kuri visais atvejais yra finansuojama iš viešųjų fondų, todėl tokia sąnaudų pozicija nėra pagrįsta. 4 punkte nurodytas dokumentų dėl aukciono komisijos skyrimo parengimas ir aukciono rengimo reglamento patvirtinimas, kuriam skirtos 8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur), 5 punkte nurodytas informacijos apie reikalavimo teisės perleidimą aukciono būdu skelbimas Fondo valdybos tinklalapyje, kuriam taip pat skirtos  8 darbo valandos (8 val. x 11,92 Eur = 95,36 Eur) laikytini nuolatinio pobūdžio funkcijomis nereikalaujančiomis papildomų žinių jų atlikimui, todėl 8 valandų priskyrimas kiekvienam tokiam veiksmui nėra pagrįstas įrodymais. Tas pats pasakytina apie 6,7 ir 8 punkte nurodytas pozicijas. VSDFV, vertindama aukciono sąnaudas, kurios būtų paremtos įrodymais, galėtų vertinti remdamasis istoriniais duomenimis apie faktines išlaidas tam tikriems veiksmams atlikti, taip pat, įvertinusi poreikį (jeigu situacijos yra atsikartojančios) vidiniais teisės aktais nusistatyti kriterijus, kuriais remiantis priimtų sprendimus dėl reikalavimo teisių aukcionų organizavimo/neorganizavimo.

VSFV nuostatų 10 punkte nustatyta, kad kiekvienas potencialus pirkėjas, norintis dalyvauti aukcione, turi pervesti į skelbime nurodytą sąskaitą skelbime nurodytą registracijos mokestį ir garantinį įnašą (kai jis nustatomas), kuris turi būti ne mažesnis kaip 10 procentų skelbime nurodytos reikalavimo teisės pradinės pardavimo (perleidimo) kainos, bet ne didesnis kaip 100 tūkst. litų. Pagal 30 punktą, aukciono dalyviams, nepripažintiems aukciono laimėtojais, garantiniai įnašai grąžinami be jokių atskaitymų (išskyrus banko mokestį už pavedimą), o registracijos mokestis negrąžinamas. Taigi VSDF turi galimybę, esant suinteresuotiems asmenims, užsitikrinti aukciono sąnaudų padengimą.

13. Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad Turto bankas ir VSDF, teikdamos skundžiamus atsakymus pareiškėjai, realiai nenagrinėjo jos prašymų, t. y. nesiaiškino, kokios yra galimo aukciono sąnaudos, atsakymų negrindė objektyviomis aplinkybėmis ir teisės aktais, nedėjo pastangų, kad atsakymuose suorientuoti pareiškėją, kokia kaina būtų priimtina aukcionui organizuoti, nors turėjo galimybes užsitikrinti, kad pasiūlius tam tikrą kainą būtų užtikrintas aukciono organizavimo sąnaudų padengimas. Tai yra jų, kaip viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų, kompetencija, todėl jos turėtų tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir priimti sprendimus. Teismas aukciono organizavimo sąnaudų aspektu neturi kaip įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumo, nes nei Turto bankas, nei VSDFV šio klausimo realiai nenagrinėjo. Jeigu vien tik teismas imtųsi skaičiuoti aukciono organizavimo sąnaudas, įsikištų į viešojo administravimo subjektams priskirtą kompetenciją. Todėl institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir pasisakyti dėl konkretaus dydžio aukciono organizavimo sąnaudų.    

14. VSDFV atsiliepime teikė argumentą, kad pareiškėja praleido terminą apskųsti 2019 m. lapkričio 8 dienos raštą, nes raštas įteiktas per e.pristatymo sistemą 2019 m. lapkričio 8 d., o skundą pateikė tik 2020 m. vasario 9 d. Visgi atsakovė tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, naikintini ir nurodytas aplinkybes, naikintini VSDFV 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas ir VĮ Turto banko 2020 m. vasario 3 d. sprendimas, institucijos turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir priimti dėl jų sprendimus.

16. Dėl žalos

16.1. Pareiškėja nurodo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą, prašo ją pritiesti.

16.2. Turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).

16.3. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš to, kad užuot skyrusi laiką savo asmeniniams poreikiams, turėjo gaišti laiką ir domėtis teisiniu reguliavimu ir rengti skundą, taip jaučiasi nusivylusi valdžios institucijomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie priimtų sprendimų poveikį pareiškėjos sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neigiamo poveikio jai masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Taigi teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti neturtinės žalos atlyginimą kaip vieną iš teisių gynimo priemonių.

16.4. Turtinę žalą pareiškėja sieja su tuo, Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-1260-587/2020, kuriame bendrovei „Stateta“ yra pareikštas netiesioginis 78 313,53 Eur dydžio ieškinys BUAB „Skirnuva“ naudai. Bendrovei „Skirnuva“ priteisus šią sumą, iš jos Įmonių bankroto 35 str. tvarka būtų tenkinami ir Atsakovų reikalavimai (nes pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai yra palūkanos ir būtų tenkinami antruoju etapu). Atsakovų antros eilės kreditoriniai reikalavimai sudaro 1 372 142,51 Eur (505 069,68 Eur + 867 072,83 Eur) arba 95,09 proc. iš bendros 1 442 963,23 Eur sumos, todėl turtinė žala dėl nesurengto reikalavimo pardavimo aukciono – būtų 78 313,53 Eur x 0,9509 = 74 469,90 Eur. 

Pareiškėja remiasi prielaida, kad surengus aukcioną ji būtų įsigijusi reikalavimo teisę. Pirma, teismo nėra konstatuota, kad atsakovai turėjo organizuoti reikalavimo perleidimo aukcioną. Antra, negalima teigti, kad pareiškėja būtų įsigijusi reikalavimus ir nebūtų dėl to patyrusi sąnaudų. Trečia, nėra įrodytas UAB „Stateta“ debitorinio reikalavimo buvimas ir galimybės jį tenkinti. Taigi pareiškėjos nurodytos žalos dydis grindžiamas tik prielaidomis ir hipotetinėmis aplinkybėmis. Be to, akivaizdu, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp institucijų sprendimų ir pareiškėjos galimai negautų pajamų nėra. Tokiais atvejais gali būti taikoma lankstaus priežastinio ryšio doktrina įtvirtinta CK 6.247 straipsnyje. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr. pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-3034/2011). Visgi šis etapas nėra aktualus, nes, kaip patarta, nėra įrodyta net patirta žala.

16.5. Dėl aptartų motyvų pareiškėjos reikalavimai priteisti žalą atmestini.

Teisėjų kolegija, remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 91 straipsnio 1 ir 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos D. V. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-7914 bei VĮ Turto banko 2019 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (7.3-42) SR4-1190 ir įpareigoti viešojo administravimo subjektus iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus.

Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Mefodija Povilaitienė

                                                                                                         Henrikas Sadauskas

                                                                                                                     Gediminas Užubalis