Civilinė byla Nr. e2-208-212/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00192-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
(duomenys neskelbtini)2.6.8.9; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė,
Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,
Dalyvaujant ieškovės UAB „Corolla Ventures“ atstovams advokatei Jūratei Galdikienei, Artur Gudanec,
Atstovės AB „Panevėžio statybos trestas“ atstovui A. Z.,
Trečiojo asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ atstovui K. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal UAB „Corolla Ventures“ ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“, trečiajam asmeniui AB „Panevėžio statybos trestas“ filialui „Gerbusta“,
n u s t a t ė:
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės AB ,,Panevėžio statybos trestas“ 43‘028,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno atsiskaitymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad su atsakove 2013-07-05 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2013/07/06, pagal kurią atsakovė, kaip Rangovė, įsipareigojo atlikti spraustinių (350 mm) polių įrengimo darbus komplekse ,,Poilsio namai, (duomenys neskelbtini)“ objektams, kurie plane pažymėti ,,C04“ ir ,,C05“. Pagal sutartį darbams suteikta 5 metų garantiją. Nepasibaigus garantiniam terminui, t. y. 2015 m. vasario 4 d., buvo pastebėti darbų defektai – įrengti poliniai pamatai nusėdo ir dėl to buvo pažeistos pastato C05 konstrukcijos. Atsakovė darbų defektus pripažino ir atliko pamatų tvirtinimo darbus.
Po kurio laiko, 2017 metais vėl buvo pastebėtas pastato C05 pamatų sėdimas ir dėl to atsirado tarpas tarp garažo durų apatinės dalies ir grindų, sutrūkinėjo sienos bei buvo matyti kiti defektai. Atsakovė pripažino defektus ir pakartotinai sutvirtino pastato C05 pamatus.
Ieškovė 2018-04-09 pateikė atsakovei pretenziją ir pareikalavo per 10 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo dienos pilnai atlyginti patirtus nuostolius, kuriuos sudaro pastato C05 priestato - garažo atstatymas į pradinę būklę, buvusią iki pažeidimo. Atsakovė 2018-04-23 raštu atsakė, kad ji nėra atsakinga už viso garažo nugriovimo ir perstatymo darbus, bei neturi pareigos atlyginti ieškovės nuostolių. Ieškovė pakartotinai išsiuntė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir pakvietė atsakovės atstovus atvykti defektinio akto surašymui. 2018 m. birželio 20 d., dalyvaujant abiejų šalių atstovams buvo apžiūrėtas pastatas C05 ir nustatyta, kad dėl pamatų ašyje B/1 nusėdimo priestatas (garažas) deformavosi ir atsirado šie defektai: išorinės sienos prarado vertikalumą; stogas, grindys ir priekinė sąrama prarado savo horizontalumą. Dėl šių defektų sutriko vandens pašalinimas nuo stogo, grindyse neveikia technologiniai nuolydžiai vandens nuvedimui, priekiniai garažo vartai sunkiai pasikelia ir nesandariai nusileidžia, durys į šiluminį punktą sunkiai atsidaro ir užsidaro. Šalių atstovai, 2018-06-20 surašę defektinį aktą, konstatavo, kad pastato C05 priestato atstatymui į pradinę būklę reikia atlikti griovimo, statybos ir remonto darbus pagal 2018-03-28 lokalinę sąmatą. Atsakovės atstovas šio akto nepasirašė, todėl aktas atsakove buvo išsiųstas 2018-06-22 registruotu paštu.
Nurodo, kad 2018 m. birželio 22 d. antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pastato C05 priestato (garažo) vizualiai matomais defektais bei padarytos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai. Po to, pastato priestate – garaže ieškovė atliko kosmetinį remontą, kad nebūtų akivaizdžiai matomų defektų, nes šalia pastatyti analogiški pastatai buvo parduodami ir juos nuolat atvykdavo apžiūrėti pirkėjai.
Tai, kad pastato defektai atsirado dėl atsakovės kaltės, patvirtina ir teismo ekspertizės aktas, kuriame ekspertas padarė išvadą, jog pastato garažo deformacijų priežastis – polinių pamatų nuosėdis. Ieškovė teigia, kad dėl nuostolių atsiradimo, siekiant atstatyti deformuotą pastatą, atsakinga atsakovė.
Nesutinka su atsakovės argumentais, kad ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže. Rangos sutarties 15.5 punkte numatyta, kad Vilniaus Tarptautiniame ir komerciniame arbitraže bus sprendžiami tik ginčytini klausimai, kurie iškils sutarties vykdymo metu. Ieškovė prašo nuostolių atlyginimo, kurie atsirado garantiniu laikotarpiu, o ne sutarties vykdymo metu, todėl šis ginčas negali būti sprendžiamas arbitraže.
Be to, ginčo dėl to, kad darbai pagal sutartį buvo atlikti, nėra ir atsakovė pagal minėtą sutartį šiuo metu jokių darbų nevykdo, o atsakovė, kaip rangovo atsakomybė išlieka ir pasibaigus rangos sutarčiai per visą garantinį laikotarpį. Atsakovei prašo taikyti ne deliktinę, bet sutartinę atsakomybę, nes nuostoliai atsirado dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, netinkamai atliktų statybos darbų. Atsakovės atsakomybę reglamentuoja CK 6.681 – 6.699 straipsniai.
Atsakovės prielaidos, kad nuostoliai galėjo atsirasti dėl ieškovės kaltės, nes ji atkasinėdama didelį kiekį grunto nuo įrengtų polių, po to užveždama ir išstumdydama užvežtą gruntą, galėjo išjudinti polius, nepagrįstos. Teigia, kad ieškovė po polių įrengimo, grunto neatkasinėjo ir niekaip polių nepažeidė, nes gruntas buvo užvežtas sutvarkyti gerbūvį ir polių nusėdimo šie darbai neįtakojo. Byloje pateikta išvada patvirtina, kad poliai nusėdo dėl jų netinkamo įrengimo, atsakovei neatsižvelgus į ypatingą sklypo hidrogeologinę situaciją; poliai įrengti pasirinkus neteisingą technologiją, nes atsakovė naudojo inventorinius vamzdžius, vietoje apsauginių ir nenaudojo geomaišų (geopolių); panaudotas neatsparus gruntinio vandens erozijai betonas, kuris nespėjo sustingti ir dalis jo ištekėjo į gruntą. Tai, kad ieškovė dėl polių įrengimo kitiems statomiems pastatams sudarė sutartį su kitu rangovu, kuris atsižvelgė į sklypo hidrogeologinę situaciją ir pasirinko kitą technologiją, patvirtina, kad atsakovė polius įrengė netinkamai, nes dėl polių, įrengtų kito rangovo ir pagal kitą technologiją tokio pobūdžio problemų nekilo.
Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, mano, kad ieškinys yra nepagrįstas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pagal 2013-07-05 statybos rangos sutarties 15.5 p. šalys susitarė, kad ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu perduos spręsti Vilniaus tarptautiniam ir komerciniam arbitražui. Todėl mano, kad ieškinys turi būti paliktinas nenagrinėtu, o byla yra nutraukta. Nesutinka su ieškovės argumentai, kad Vilniaus tarptautinis ir komercinis arbitražas neegzistuoja, nes yra VšĮ „Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražas“. Mano, kad šalių ginčas turi būti sprendžiamas arbitraže.
Taip pat nurodė, kad ieškovė po polinių pamatų įrengimo atkasinėjo didelį kiekį grunto nuo polių jau stovint daliai pastato ir užvežė bei išstumdė naują gruntą, todėl pažeidė polių standumą ir patvarumą, nes stumiant gruntą buvo išjudinti poliai. Atsakovės atstovai, nuvykę į vietą, padarė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad sujudinus gruntą galėjo būti ir mechaniniai polių pažeidimai. Mano, kad šiuos darbus ieškovė atliko neįvertinusi planuojamų darbų įtakos esamiems pamatams, nesant tinkamai paruoštam projektui, todėl atsakovė negali būti atsakinga už atsiradusius pastato pažeidimus. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad gruntas nuo polių buvo atkasinėjamas, kad polių nejudino, kad dėl sklypo hidrologinės situacijos gruntas aplink pastatą nusėdo natūraliai. Iš fotonuotraukų matyti, kad dar neužbaigus viso pastato statybų gruntas atkastas virš metro ir tai negali būti siejama su gerbūvio tvarkymu.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovė, pagal rangos sutarties 3.2 punktą, atsako už informacijos, testų ir bandymų rezultatus, pateiktus atsakovei, teisingumą. Techninį projektą paruošė ieškovė, todėl ji turėjo atlikti ir visus privalomus bandymus, privalėjo įvertinti ypatingą sklypo hidrogeologinę situaciją, kad nereiktų atkasinėti ir vežti naujo grunto. Kadangi ieškovė taip ir nepateikė techninio projekto, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pagal darbo projektą netinkamai įrengė polius. Pažymėjo, kad ir ekspertas patvirtino, jog pastato deformaciją galėjo įtakoti daug faktorių, tame tarpe ir dėl pastato sėdimo, ir dėl netinkamo projektavimo. Be to, kaip teigia ir ieškovė, esant ypatingai sklypo hidrogeologinei situacijai, grunto nusėdimą galima prilyginti force majore situacijai ir dėl to atsakovė negali būti atsakinga už atsiradusią žalą.
Nesutinka su ieškovės reikalavimais ir argumentais, kad pastatą būtina perstatyti. Atsakovės atstovai apžiūrėjo deformuotą pastatą vietoje, tačiau jokių defektų nenustatė ir tai patvirtina 2019-09-27 bandymų protokolas. Taip pat defektų nenustatė ir ekspertas. Nors atsakovės atstovai prašė pateikti atliktų garažo tvarkymo darbų sąmatą, ieškovė tokios sąmatos nepateikė. Mano, kad ieškovė garažui atliko ne kosmetinį remontą, bet tinkamai jį sutvarkė, tačiau realiai atliktus darbus ir išlaidas slepia, kas verčia abejoti ieškovės reikalavimu.
Trečiasis asmuo AB „Panevėžio statybos tresto“ filialo „Gerbusta“ atstovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimais ir paliko atsakovės išdėstytą poziciją bei argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Corolla Ventures“ (Užsakovas) ir AB ,,Panevėžio statybos trestas“ filialas ,,Gerbusta“ (Rangovas) 2013 m. liepos 5 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2013/07/06, kurios pagrundu Užsakovas pavedė, o Rangovas įsipareigojo atlikti spraustinių (350 mm) polių įrengimo darbus komplekse ,,Poilsio namai, (duomenys neskelbtini)“ objektams (poilsio namams), kurių žymėjimas plane yra ,,C04“ ir ,,C05“ pagal sutarties priedą Nr. 1 (1 t., b. l. 12-15). Užsakovas įsipareigojo apmokėti Rangovui pagal sutartyje numatytą tvarką. Sutarties šalys nurodė, kad preliminari darbų kaina yra 416‘240 Lt su PVM. Pagal sutarties sąlygas Užsakovas atsakė už informaciją, testų ir bandymų rezultatų, pateiktų Rangovui, teisingumą. Rangovas įsipareigojo vesti ir pateikti Užsakovui statybos objektų išpildomąją dokumentaciją; atsakyti už garantiniu laikotarpiu pastebėtų ir atsiradusių defektų neatidėliotiną pašalinimą; atlikti visus geodezinius matavimus, susijusius su sutartyje numatytais darbais, parengti pamatų darbo projektą ir suderinti su Užsakovu. Sutartyje numatyta, kad atliktų darbų garantinis laikas: statybos darbams – 5 metai, paslėptiems darbams – 10 metų, tyčia paslėptiems darbams – 20 metų (skaičiuojant nuo statinio atidavimo naudoti dienos). Šalys susitarė, kad ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, spręs šalių derybų būdu, o nesutarus, perduos spręsti Vilniaus Tarptautiniam komerciniam arbitražui (Sutarties 2.1, 3.2 punktai, 4, 11, 15 straipsniai).
Pirmieji darbų defektai pastebėti 2015 m. vasario 4 d. Buvo nusėdę atsakovės įrengti poliai ir pažeistos pastato C05 konstrukcijos. Atsakovė darbų defektus pripažino ir atliko pamatinių polių tvirtinimo darbus. 2017 metais buvo vėl pastebėtas pastato C05 pamatų sėdimas, po ko atsirado tarpas tarp garažo durų apatinės dalies ir grindų bei kiti matomi defektai. Ieškovė 2017-11-27 pateikė atsakovei pretenziją, informavo ją apie atsiradusius darbų defektus bei papildomus nuostolius dėl pastato C05 priestato - garažo atstatymo. Atsakovė su darbų defektais sutiko ir savo sąskaita vėl sutvirtino pastato C05 priestato – garažo pamatus, informuodama ieškovę 2018-02-12 raštu (1 t., b. l. 17-24, t. 4, b. l. 81-100).
Ieškovė 2018-04-09 pateikė atsakovei pretenzija ir pareikalavo per 10 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo dienos pilnai atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro pastato C05 priestato - garažo atstatymas į būklę, buvusią iki pažeidimų. Atsakovė su pretenzija nesutiko, nurodydama, kad nėra atsakinga už viso garažo nugriovimo ir perstatymo darbus, bei neturi pareigos atlyginti ieškovės nuostolių (1 t., b. l. 25-28).
Ieškovė 2018-06-14 raštu pakartotinai pateikė atsakovei pretenziją, prašydama atvykti 2018-06-15 į defektinio akto surašymą. Pastatas C05 buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 20 d., dalyvaujant šalių atstovams. Buvo nustatyta, kad dėl pamatų ašyje B/1 nusėdimo priestatas (garažas) deformavosi ir atsirado tokie defektai: išorinės sienos prarado vertikalumą, o stogas, grindys ir priekinė sąrama prarado savo horizontalumą. Komisija konstatavo, kad dėl šių defektų sutriko vandens pašalinimas nuo stogo, grindyse neveikia technologiniai nuolydžiai vandens nuvedimui, priekiniai garažo vartai sunkiai pasikelia ir nesandariai nusileidžia, durys į šiluminį punktą sunkiai atsidaro/užsidaro. Taip pat konstatavo, kad pastato atstatymui reikalinga atlikti griovimo, statybos ir remonto darbus pagal pridedama lokalinę sąmatą. Šio defektinio akto atsakovės atstovas M. Š. nepasirašė, todėl aktas atsakovei jis buvo išsiųstas 2018-06-22 registruotu paštu (1 t., b. l. 29-31).
Ieškovės iniciatyva antstolis A. N. 2018 m. birželio 22 d. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-18-102, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su pastato C05 priestato - garažo vizualiai matomais defektais, padarytos fotonuotraukos bei vaizdo įrašai (1 t., b. l. 32-47).
Dėl atsakovės reikalavimo ginčą nagrinėti arbitraže.
Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes šalys pagal sudarytą statybos rangos sutartį susitarė, kad ginčytinus klausimus, iškilusius sutarties vykdymo metu, spręs Vilniaus Tarptautiniame ir komerciniame arbitraže.
Teismas su atsakovės argumentais nesutinka, nes pagal šalių Statybos rangos sutarties 15.5 punktą šalys susitarė, kad ginčytinus klausimus spręs Vilniaus Tarptautiniame ir komerciniame arbitraže tik rangos sutarties vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl žalos atlyginimo kilo jau po rangos sutarties įvykdymo, t. y. garantiniu laikotarpiu atsiradus atsakovės atliktų darbų defektams. Taigi, šalių ginčas nagrinėtas bendrosios kompetencijos teisme.
Įstatymas reglamentuoja, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CPK 6.695 straipsnis).
Rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumų, nes pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. O pagal CPK 6.684 straipsnio 4 dalį rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus, privalo apie tai pranešti užsakovui; rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, tik jeigu jie neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams (CPK 6.689 straipsnis).
Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
Atsakovė neigia kad netinkamai įrengė polinius pamatus, o kadangi ieškovė nepateikė ekspertui techninio projekto, galimai dėl netinkamo projektavimo ir buvo deformuotas pastatas.
Teismas šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.
Kaip minėta, pagal šalių sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas ieškovė, kaip užsakovė, įsipareigojo atsakyti už informaciją, testų ir bandymų rezultatų, pateiktų atsakovei, kaip rangovei, teisingumą. Atsakovė įsipareigojo vesti ir pateikti ieškovei statybos objektų išpildomąją dokumentaciją, atsakyti už garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų pašalinimą, atlikti visus geodezinius matavimus, susijusius su sutartyje numatytais darbais, parengti pamatų darbo projektą ir suderinti jį su ieškove.
Pagal Statybos techninį reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, galiojusio rangos sutarties vykdymo metu (neteko galios 2017-01-01) nuostatas techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte. O pagal darbo projektą detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir atliekami statybos darbai (6.4, 6.5 punktai).
Akivaizdu, nors į bylą techninis projektas nepateiktas, atsakovė darbo projektą paruošė remdamasi techniniu projektu, kuriame ir neturėjo būti detalizuoti polinių pamatų įrengimo sprendiniai, nes tai turėjo būti padaryta darbo projekte, už kurio parengimą ir suderinimą su ieškove, buvo atsakinga atsakovė. Atsakovė neginčija, kad jai buvo žinomi sklypo inžinieriniai geologiniai tyrimai ir jo išvados, kad dėl sudėtingų geologinių sąlygų rekomenduojama, rengiant polinius pamatus, atidžiai parinkti polio tipą ir įrengimo technologiją (4 t., b. l. 3-8, 28-72). Duomenų, kad ieškovė įtakojo atsakovės sprendinius ir parinko jai konkrečią polinių pamatų įrengimo technologiją, kad atsakovė nesutiko ir ginčijo ieškovės paruoštą techninį projektą, byloje nepateikta. Taigi, polinių pamatų įrengimo technologiją pasirinko pati atsakovė, nors darbo projekte nenurodyta polių įrengimo technologija, todėl jos argumentas, kad defektai galimai atsirado dėl statinio netinkamo projektavimo, nepagrįsti.
Iš byloje esančio Statinio apžiūros akto matyti, kad 2015 m. sausio 30 d. už statinio techninę priežiūrą atsakingi asmenys apžiūrėjo pastatų C04, C05, C06 įrengtus polius ir nustatė jų būklę. Komisija, atsižvelgdama, kad pastato C05 kelių polių pažeistas apsauginis betono sluoksnis, viršutinėje polio dalyje nėra betono, polis netinkamas tolimesniam eksploatavimui, rekomendavo: įrengti papildomus polius C05 pastato dalies sutvirtinimui (ašys 1-1, D-D) pagal parengtą projektą. Atsakovė 2015 m. vasario mėnesio paruošė darbo projektą polių sustiprinimui ir pagal jį atliko ne tik pastato C05, bet ir pastatų C04 ir C06 polinių pamatų sutvirtinimą (1 t., b. l. 18-21, 4 t., b. l. 73-100).
Ieškovė 2017 m. lapkričio 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, nurodydama, kad po polių sutvirtinimo 2015 metais, per 2017 metus tose pačiose vietose pastebėti deformacijos požymiai: garažo vienas kampas, lyginant su kitais, nusėdo apie 100 mm, atsirado tarpas tarp garažo durų apatinės dalies ir grindų, dėl ko durys pradėjo strigti, atsirado kitų vizualiai pastebimų defektų. Atsakovė pakartotinai sutvirtino pastato C05 polius ir 2018 m. vasario 12 d. apie tai informavo ieškovę (1 t., b. l. 17, 22-24). Nors atsakovė ir neigia, kad 2018-02-12 rašto jį nesurašė, nes tokios formos blanko filialas „Gerbusta“ nenaudoja, jos argumentą paneigia 2018-04-23 PST filialo „Gerbusta“ raštas, kuriame nurodyta, kad „<...> iki 2018-02-12 Rangovas atliko pastato kampo ašyje B/1 (garažo) polių sutvirtinimo darbus pagal parengtą ir patvirtintą pamatų stiprinimo darbo projektą (pamatų stiprinimas) Nr. 2018.01.04 DP-SK-BŽ Laida 0. Užsakovas darbus priėmė“. Pažymėtina, kad tiek 2018-02-12 rašte, tiek ir 2018-04-23 rašte nurodomas tas pats pamatų stiprinimo darbo projektas (1 t., b. l. 24, 28).
Nustatyta, kad ieškovė dėl polinių pamatų įrengimo kitiems pastatams, statomiems toje pačioje teritorijoje, sudarė sutartį su kitų rangovu, kuris, atsižvelgdamas į sklypo hidrologinę situaciją, pasirinko kitą polių įrengimo technologiją. Betonas buvo pilamas ne į inventorinius vamzdžius, kurie yra daugkartinio naudojimo, o į stacionarius geomaišus, kurie sulaiko betoną iki galutinio sustingimo ir apsaugo nuo galimos grunto vandenų erozijos. Dėl tokio polių įrengimo kituose ieškovės pastatytuose pastatuose problemų dėl polių pasėdimo nekilo.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, šalių nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, daro išvadą, jog nagrinėjamame ginče labiau tikėtina, kad polinių pamatų defektai atsirado dėl to, kad atsakovė pasirinko netinkama jų įrengimo technologiją. Būtent dėl to C05 pastato poliniai pamatai nusėdo ir pastato priestatas – garažas deformavosi.
Atsakovės prielaidos apie tai, kad ieškovė atkasinėjo gruntą prie pastato, kad pastato deformaciją galėjo įtakoti grunto užstūmimas po pastatų per atvirus polius, atmestinos. Šioms prielaidoms pagrįsti atsakovė neginčijamų įrodymų nepateikė. Teismo ekspertas taip pat nepatvirtino šių prielaidų, nes duomenų, kad ieškovė stumdė ar atkasinėjo gruntą prie pastatų per atvirus polius, nenustatė. Teismo vertinimu, didesnę įrodomąją reikšmę turi teismo ekspertizės aktas ir eksperto padarytos išvados, nei atsakovės prielaidos, kad pastato deformacija galėjo įtakoti grunto užstūmimas po pastatų per atvirus polius.
Tikslu gauti išsamias ir neginčijamas išvadas dėl padarytų nuostolių ir jų priežasties, teismas 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskyrė byloje statybos ekspertizę, suteikiant šalims galimybę pateikti ekspertui rūpimus klausimus (1 t., b. l. 135-137). Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokia buvo pastato C05 dalies – garažo – deformacijos priežastis, atsakė – polinių pamatų nuosėdis. Ekspertas nustatė, kad garažo atstatymo į buvusią iki pažeidimo padėtį vidutinė rinkos kaina yra 43‘885,10 Eur su PVM. Į atsakovės klausimą, ar pastato - garažo deformaciją galėjo įtakoti grunto užstūmimas po pastatu per atvirus polius, ekspertas atsakė, kad grunto užstūmimas po pastatu per atvirus polius galėjo įtakoti garažo deformaciją, tačiau aplinkybės, patvirtinančios šią prielaidą, tyrimo metu nebuvo nustatytos. Taip pat ekspertas į atsakovės klausimą apie pastato - garažo defektus atsakė, kad tyrimo metu vizualiai defektų nenustatė (3 t., b. l. 2-47).
Atsakovė teigia, kad garažas, kurio perstatymo nuostolius ieškovė reikalauja atlyginti, defektų neturi ir tai patvirtino teismo ekspertas, o taip pat atsakovės pateiktas 2019 m. rugsėjo 27 d. bandymų protokolas, kurį surašė atsakovės atstovai, vietoje apžiūrėję ir įvertinę garažo sienų vertikalumą ir jo vartų sijos horizontalumą (5 t., b. l. 2-36).
Teismas kritiškai vertina atsakovės pateiktus įrodymus apie tai, kad garažo perstatyti nebūtina, nes jis defektų neturi.
Ieškovė nurodė, kad pastatas C05, kurio garažas turi vizualiai matomų defektų, kaip ir kiti toje teritorijoje esantys pastatai, yra skirtas pardavimui. Nuo pirkėjų, atvykstančių apžiūrėti parduodamų pastatų, pastatas C05 garažo defektai buvo paslėpti, atlikus kosmetinį remontą. Šias aplinkybes patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas antstolio A. N. 2018 m. birželio 22 d., fotonuotraukos, 2018 m. birželio 20 d. defektinis aktas. Taigi, iki ieškovės atlikto kosmetinio remonto pastato C05 priestatas – garažui nustatyti gan rimti defektai, o būtent: dėl pamatų ašyje B/1 sėdimo, išorinės garažo sienos prarado savo vertikalumą, stogas, grindys ir priekinė sąrama prarado savo horizontalumą, sutriko vandens pašalinimas nuo stogo, grindyse neveikia technologiniai nuolydžiai vandens nuvedimui, garažo vartai sunkiai ir nesandariai pasikelia ir nusileidžia, sunkiai darinėjasi durys į šiluminį punktą. Komisiją, surašiusi defektinį aktą, konstatavo, kad dėl esamų defektų pastatą reikalinga nugriauti ir perstatyti (1 t., b. l. 31-47).
Prieš atsakovei atliekant objekto apžiūrą, ieškovė įspėjo, kad atliko garažo kosmetinį remontą ir „putplasčiu“ išlygino sienų vertikalumą ir horizontalumą, bet konstruktyvo nelietė ir pagrindinių defektų nepašalino, kad norėdama tuo įsitikinti, atsakovė turės nuardyti sienas išlyginančias plokštes, tačiau privalės viską sutvarkyti, kad nebūtų matomi defektai.
Atsakovė atliko objekto apžiūrą 2019 m. rugsėjo 24 d. ir surašė Bandymų protokolą Nr. 17-214, kariame padarė išvadą, jog pagal esamus apdailos matavimo rezultatus pastato laikančiųjų konstrukcijų pažeidimų nenustatyta (5 t., b. l. 2-37). Duomenų, kad atsakovė, apžiūrėdama objektą, būtų vertinusi ar yra/nėra pastato konstruktyvo pažeidimai, ar po apdailinėmis plokštėmis yra/nėra 2018 m. birželio 20 d. defektiniame akte nurodyti garažo defektai, byloje nėra ir atsakovė tokių įrodymų nepateikė.
Taigi, ieškovės argumentų, kad pastato C05 priestato – garažo defektai nepašalinti, o tik vizualiai paslėpti apdailinėmis medžiagomis, išlyginus sienų vertikalumą ir horizontalumą, atsakovės Bandymų protokolas nepaneigė, o kitų pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog garažo defektai ištaisyti ir perstatyti šio statinio nereikia, atsakovė nepateikė.
Minėta, teismo ekspertas, atsakydamas į atsakovės klausimą, ar yra matyti garažo defektai, atsakė, jog tyrimo metu vizualiai defektų nenustatė. Tačiau tai tik patvirtina, jog ekspertui apžiūrint pastatą vietoje 2019 m. vasario 28 d. (ekspertizės akto 5 psl.), ieškovė jau buvo atliksi kosmetinį remontą ir vizualių defektų ekspertas negalėjo matyti. Tuo pačiu pažymėtina, jog teismo ekspertas nustatė, kad garažo atstatymo į buvusią iki pažeidimo padėtį vidutinė rinkos kaina yra 43‘885,10 Eur su PVM (ekspertizės akto 46 psl.).
Taigi, esant nepaneigtoms ieškovės nurodytoms ir įrodymais patvirtintoms aplinkybėms dėl pastato C05 priestato –garažo defektų, atsakovės argumentai, jog garažas defektų neturi, atmestini, kaip neįrodyti. Kiti atsakovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsakovė, būdama rangovu, statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Kilus užsakovo ir rangovo ginčui dėl atliktų darbų kokybės, užsakovas privalo įrodyti defektų faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis.
Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuotą taisyklę, kad užsakovui pakanka įrodyti defekto faktą, tuo tarpu rangovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę dėl defektų atsiradimo, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė pagrindė savo reikalavimą, o atsakovė nepaneigė to reikalavimo pagrįstumo (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis). Dėl pasakyto, pripažintina, jog dėl pastato C05 priestato – garažo defektų yra atsakinga atsakovė, kuri ir privalo atlyginti defektų pašalinimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-516/2009, kt.).
Ieškovė nurodė, kad pastato C05 priestato – garažo atstatymo į padėtį, buvusią iki pažeidimo kaina 43‘028,65 Eur. Nors teismo ekspertas garažo atstatymo į buvusią iki pažeidimo padėtį nustatė 43‘885,10 Eur kainą, ieškovė reikalavimo nekeičia ir prašo nuostolių atlyginimui iš atsakovės priteisti 43‘028,65 Eur sumą.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei galiojančią teismų praktiką, ieškovės reikalavimus pripažįsta pagrįstais ir tenkina visiškai.
Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 80, 92, 93 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidas sudaro: žyminis mokestis - 870,43 Eur, advokato pagalbos išlaidos - 2‘757,40 Eur ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 5 Eur (1 t., b. l. 9, 54, 84-85, 3 t., b. l. 62-64, 138-140, 166-168, 5 t., b. l. 75-79).
Vertindamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta nauja redakcija) patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio patvirtinimo, Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, išnagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu ieškovės išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš AB „Panevėžio statybos trestas“, JAK 147732969, 43‘028,65 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius dvidešimt aštuonis eurus 65 euro centus) nuostolių atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-07-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 870,43 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 43 euro centus) žyminio mokesčio ir 2‘757,40 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 40 euro centų) advokato pagalbos išlaidų UAB „Corolla Ventures“, JAK 111621486 bei 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.
Teisėja Zina Mickevičiūtė