Administracinė byla Nr. eA-5611-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03361-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. (N. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (15/6-13) 12PR-150 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2.       Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Migracijos departamentas Sprendimo 1 punktu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, 2 punktu – nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, 3–4 punktais nuspręsta įsigaliojus Sprendimui išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, 5–6 punktais – uždrausti pareiškėjui vienerius metus nuo jo išsiuntimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie šį draudimą.

3.       Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje kyla pavojus jo gyvybei, nes jis anksčiau dirbo vairuotoju ir vertėju politinėje partijoje (duomenys neskelbtini) ir rinkdavo informaciją apie dingusius žmones (vertėjavo anglų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kalbomis). Dėl vykdytos veiklos buvo pagrobtas ir kankintas, jam buvo liepiama nebeužsiimti minėta veikla. Vėliau, kai buvo išlaisvintas, gavo pranešimą iš teisėsaugos pareigūnų, kuriame nurodyta, kad kasdien turi vykti į (duomenys neskelbtini) ir ten registruotis, kad būtų kontroliuojamas. Pareiškėjas susidūrė su sistemingu smurtavimu, žeminimu, seksualiniu išnaudojimu ir dėl to parašė skundą policijai, dėl ko kankinimai suaktyvėjo, skundą buvo priverstas atsiimti. Kilmės valstybėje buvo kankintas tiek psichologiškai, tiek fiziškai, pareigūnai prieš jį naudojo seksualinį smurtą. Grįžus į kilmės valstybę, jam gresia įkalinimas arba pavojus gyvybei iš teisėsaugos pareigūnų dėl vykdytos politinės veiklos.

4.       Pareiškėjas teigė, kad atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ir kompetentinga institucija suteikė informaciją, jog asmuo, prisistatęs M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (sutapo pareiškėjo ir šio asmens pirštų antspaudai), kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo 2014 m., jo prašymas buvo atmestas 2014 m. gegužės 20 d., o nuo 2014 m. birželio 19 d. užsienietis slapstosi. Viza šiam asmeniui niekada nebuvo išduota, informacijos apie išvykimą iš valstybių narių teritorijos po to, kai jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas, informacinėse sistemose nėra. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad asmuo manipuliuoja informacija, teikdamas paaiškinimus apie jam nutikusius įvykius, ir nuo 2014 m. birželio mėn. nebuvo išvykęs iš valstybių narių, todėl jo pasakojimą apie vykdytą veiklą (duomenys neskelbtini) 2015–2016 m. atmetė ir nevertino. Pareiškėjas paaiškino, jog detales dėl prieglobsčio priežasčių (duomenys neskelbtini) jam padėjo sugalvoti kiti prieglobsčio prašytojai, todėl jis, slėpdamas savo tapatybę, pateikė istoriją, dėl ko jam reikalingas prieglobstis kito asmens vardu, t. y. asmuo turėjo trumpalaikę vizą savo vardu ir, nenorėdamas būti identifikuotas institucijų, pakeitė savo asmens duomenis ir M. S. vardu kreipėsi prieglobsčio.

5.       Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo atskirų faktinių aplinkybių „izoliuotu“ vertinimu, nevertindamas jų visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Tvirtino, jog jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas leidimui gauti.

6.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, nes tyrimo metu nenustatytos pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jis patirs persekiojimą ar smurtą. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad
2014 m. pareiškėjas buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini), todėl Departamentas, siekdamas surinkti visą informaciją apie prieglobsčio prašytoją, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kompetentingą instituciją. (duomenys neskelbtini) pateiktame atsakyme nurodyta, kad užsieniečio prieglobsčio prašymas atmestas 2014 m. gegužės 20 d., o nuo 2014 m. birželio 19 d. užsienietis slapstosi; užsienietis (duomenys neskelbtini) prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. (M. S.), gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą ir savo paties surinktą informaciją, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išvykęs iš valstybių narių teritorijos po to, kai jo prieglobsčio prašymas buvo atmestas (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 20 d., bei kad nerasta informacijos apie tai, jog pareiškėjo nurodyta partija (duomenys neskelbtini), kurioje jis teigė dirbęs, rinktų informaciją apie dingusius asmenis, kad pareiškėjas manipuliuoja informacija, teikdamas paaiškinimus apie jam nutikusius įvykius, atsakovas užsieniečio pasakojimui, kuriuo jis grindė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, taikė Įstatymo 83 straipsnio 5 dalį (duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti).

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

9.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi 2019 m. vasario 21 d. teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje pateikė papildomus įrodymus ne lietuvių kalba, prašydamas įpareigoti atsakovą juos išversti, tačiau teismas atsisakė pareiškėjo pateiktus dokumentus pridėti prie bylos, nes nėra dokumentų originalų ir pateikti dokumentai yra užsienio kalba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokius teismo veiksmus šiuo konkrečiu atveju vertino kaip netinkamą klausimo išnagrinėjimą, kuris negali būti laikomas veiksminga prieglobsčio prašytojo teisių gynimo priemone, t. y. negali būti laikomas išsamiu ex nunc (nuo dabar, ateityje) faktinių ir teisinių aplinkybių išnagrinėjimu pagal Įstatymo 86, 87 straipsnius. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų patikrinti pareiškėjo argumentus dėl jo atžvilgiu taikytos prievartos, išanalizuoti Departamento turimus įrodymus šiuo aspektu, bei patikrinti pareiškėjo argumentus dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ne vien pareiškėjo paaiškinimus, bet ir kitų institucijų dokumentus ir išvadas, apibūdinančias pareiškėjo asmenį ir galinčias turėti reikšmės nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos suteikimo.

10.       Atsakovas 2019 m. birželio 26 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose tvirtino įvertinęs visus įrodymus, kurie surinkti iki sprendimo priėmimo, bet kadangi pareiškėjas pateikė nedaug įrodymų, tai itin svarbūs žodiniai paaiškinimai, kurie įvertinti pagal Įstatymo ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Aprašas), reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktame papildomame dokumente, kurį pasirašė (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) miesto narys S. P. S., nurodyta, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju važinėdamas būtent jo, S. P. S., automobiliu, t. y. nesutampa ne tik asmens, kuriam pareiškėjas dirbo vairuotoju, anketiniai duomenys, bet net ir miestas – pareiškėjas nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, o S. P. S. yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Pažymėta ir tai, kad (duomenys neskelbtini) taryba yra ne politinė partija, bet (duomenys neskelbtini) valstybinė institucija. Tačiau, jeigu pareiškėjas ir dirbo vairuotoju / vertėju (duomenys neskelbtini) partijoje, jo teiginiais, kad jis rinko informaciją apie dingusius žmones, verčia abejoti Departamento turima informacija apie (duomenys neskelbtini) partiją ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu negalėjo nurodyti asmens, kuriam jis dirbo beveik 2 metus ir kuris, anot jo, jam duodavo nurodymus, pavardės, žinojo tik jo vardą (ponas V.), nors, pareiškėjo teigimu, asmuo dirbo net 2 politinėse partijose. Atsakovas teigė neturintis duomenų apie V., dirbusį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partijose, bet buvo rasta informacijos apie C. V. V., kuris užima (duomenys neskelbtini) vyriausiojo ministro pareigas ir kurio kandidatūrą į minėtas pareigas palaikė (duomenys neskelbtini). Atsakovas neturėjo informacijos ir apie tai, kad (duomenys neskelbtini) partija užsiima dingusių žmonių paieška. Turimais duomenimis, (duomenys neskelbtini) partija teikia reikalavimus ir peticijas, ragindama vyriausybę atskleisti informaciją apie prievartinius dingimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateiktas dokumentas nepagrindžia jo teiginių dėl persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini). Kiti pareiškėjo pateikti dokumentai ((duomenys neskelbtini) skyriui kvietimas pareiškėjui atvykti į apklausą; R. P. skundas ir jo patvirtinimas; išrašas iš (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus informacinės sistemos) yra išduoti ar susiję būtent su (duomenys neskelbtini) miestu, net nurodoma, kad pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentavo, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nė karto neužsiminė, kad gyveno ar dirbo šiame mieste. Apklausos metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) ambasadai pateiktoje pažymoje apie užsienietį nurodyta prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini) K. M., taip pat pareiškėjas buvo nurodęs, kad su motina gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas pastebėjo, kad visi šie miestai yra skirtingose (duomenys neskelbtini) vietose. Pareiškėjo papildomai pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad jis buvo kviečiamas (duomenys neskelbtini) policijos, tačiau šie dokumentai, atsakovo nuomone, nepatvirtina skunde nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai ((duomenys neskelbtini) baudžiamųjų tyrimų departamentas, angl. (duomenys neskelbtini)) kažkokiame name jį mušė, kankino, o jo motinai sumokėjus pinigus – paleido. Pareiškėjo tariamus kankinimus, patirtą prievartą 2017 m. paneigia ir tyrimo metu surinkta informacija, t. y. pareiškėjo tariamai patirti sužalojimai ir kankinimai, kuriais pareiškėjas grindė prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) 2014 m., yra identiški pareiškėjo patirtiems kankinimams ir sužalojimams 2017 m. (tiek 2014 m., tiek 2017 m. pareiškėjas teigė, kad dėl sulaužytos kojos jis negali ilgai sėdėti; patyrė seksualinio pobūdžio smurtą). Atsakovas atkreipė dėmesį ir į nustatytus nesutapimus, t. y. kad pareiškėjas teikė skirtingą informaciją apie savo asmens duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą ir vietą, išduotus dokumentus), nurodė skirtingą informaciją, kai pareiškėjo prieglobsčio prašymas buvo nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje. Pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) grindė tuo, kad jis yra susijęs su (duomenys neskelbtini), tačiau kreipdamasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jis yra etninis (duomenys neskelbtini) ir nepriklauso jokiai politinei partijai ar organizacijai. Pažymėtina, kad Departamento turimais duomenimis, tiesiog buvimas etniniu (duomenys neskelbtini) nėra pagrindas tarptautinei apsaugai suteikti. Pagrindo tarptautinei apsaugai nėra ir jei asmuo įrodo, kad praeityje yra priklausęs ar turėjęs ryšių su (duomenys neskelbtini), nebent toks asmuo atlieka reikšmingą vaidmenį arba yra suvokiamas kaip atliekantis reikšmingą vaidmenį (duomenys neskelbtini) separatizmo veikloje pasibaigus (kariniam) konfliktui arba figūruoja vadinamajame „STOP“ sąraše oro uoste. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad jis buvo ieškomas ir kviečiamas į apklausą, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo patikimumą ir kilmės valstybės informaciją, nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kvietimai atvykti į apklausą į policijos įstaigą kelia grėsmę pareiškėjui ar, juo labiau, kad valdžios institucijų jis galėtų būti identifikuojamas kaip atliekantis reikšmingą vaidmenį (duomenys neskelbtini) separatizmo veikloje pasibaigus (kariniam) konfliktui. Atsakovas manė teisingai nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų pavojus dėl to, kad jis, kaip anksčiau teigė (duomenys neskelbtini) pareigūnams, susijęs su (duomenys neskelbtini) ar dirbo (duomenys neskelbtini) partijoje vairuotoju, todėl konstatuotina, kad jo baimė grįžus į kilmės valstybę būti sulaikytam (duomenys neskelbtini) pareigūnų nėra visiškai pagrįsta.

11.       Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad kaip vairuotojas keliavo po daugelį vietų – toks buvo jo darbas. Ką galėjo gauti kaip įrodymus, tą pateikė teismui. Į teismo klausimą, kaip ir iš ko gavo pateiktus įrodymus, atsakė, kad dokumentus gavo paštu, o paso nuotrauką – telefonu iš draugo D. Draugas nuvyko į jo motinos namus ir surado minėtus įrodymus. 2013 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neketino prašyti prieglobsčio, nežinojo, kas tai yra ir kaip vyksta procedūra. Draugai klaidingai jam patarė, ką daryti, ir jis paklausė jų patarimo: (duomenys neskelbtini) nurodė netikrą savo vardą ir pavardę. Pareiškėjas tvirtino dabas sakantis tiesą. Pirminėje apklausoje šių aplinkybių nenurodė. Pareiškėjas taip pat išreiškė abejones dėl to, ar jo vertėjas iš (duomenys neskelbtini) kalbos vertimą atlieka tinkamai. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dingusių asmenų paiešką (duomenys neskelbtini) vykdė neoficialiai. Vairuotoju dirbo ne vienam asmeniui, o keliems, vienas iš jų – S. P. S.. Iš kitų asmenų gauti patvirtinimo, kad pas juos dirbo, negali, nes tokių patvirtinimų niekas neteikia. Dėl šeimyninių aplinkybių paaiškino, kad tėvas ir brolis yra dingę, jis gyvena su motina. Į teismo klausimą, ar motina nuolat keliavo su juo po miestus, atsakė teigiamai.

12.       Teismo posėdyje atsakovo atstovė pažymėjo, jog iš pareiškėjo pateiktos paso nuotraukos kopijos nėra aišku, kada ši nuotrauka daryta, ar ji tikra. Į teismo klausimą, kokia Departamento pozicija dėl pareiškėjo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), atsakė, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) nebuvo išvykęs. Į teismo klausimą, ar įvertino pareiškėjo pasakojimą po papildomų dokumentų pateikimo, atsakė, kad taip, Departamentas įvertino viską ir jo pozicija nesikeičia.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo N. N. skundą.

14.       Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. apie 1.50 val. pareiškėjas kreipėsi į Pylimo gatvėje, Vilniuje, patruliavusius policijos pareigūnus, nurodydamas, kad dingo jo dokumentai ir turėti pinigai. Policijos pareigūnai pareiškėją pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2-ąjį policijos komisariatą. Apklausos metu pareiškėjas pateikė savo anketinius duomenis, duomenis apie tėvus, kitus giminaičius, išsilavinimą, turimus asmens tapatybę, pilietybę patvirtinančius dokumentus. Nurodė, jog profesijos nėra įgijęs, dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) politinėje partijoje. Teigė, kad leidimų gyventi kitose šalyse neturi, turėjo pasą, kuriame buvo viza, leidžianti atvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) žmonės, patalpinę jį į sunkvežimį, pasą atėmė. Ar turėjo teisę vykti į kitas šalis, nežino. Nurodė, jog 2017 m. spalio 2 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) dėl politinio spaudimo ir grėsmės gyvybei. Paaiškino, jog 2017 m. spalio 2 d. išskrido per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur praleido apie 30 dienų, ir 2017 m. lapkričio 13 d. sunkvežimio kabinoje, nežinodamas, į kurią valstybę vyksta, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareiškėjas dėl neteisėto atvykimo ir buvimo Lietuvoje buvo sulaikytas 48 val. ir uždarytas į areštinę tam, kad būtų nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

15.       Pareiškėjas, būdamas sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre, laisvos formos prašymu kreipėsi į Departamentą (gautas 2017 m. lapkričio
28 d.), prašydamas suteikti prieglobstį. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 2015–2017 m. dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) partijoje, taip pat ieškojo ir rinko informaciją apie per karą ir po jo dingusius žmones, dėl ko buvo kankinamas, jam buvo grasinama mirtimi.

16.       2017 m. gruodžio 14 d. pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė nepriklausantis jokiai politinei partijai, organizacijai, neturintis karinės patirties. Teigė, kad 2017 m. spalio 2 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes sulaukė grasinimų iš šalies policijos. Į klausimą – kas konkrečiai gresia kilmės valstybėje, pareiškėjas atsakė, kad didelė tikimybė, jog mirtis, sėkmingesniu atveju – kalėjimas 10 metų. Pareiškėjo teigimu, grėsmė jam kyla dėl to, kad iš darbdavio – pono V., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) partijose, gavęs dingusių (duomenys neskelbtini) žmonių sąrašą, rinko informaciją, kaip tie žmonės dingo bei kas su jais nutiko. Kadangi prie daugumos dingusių (duomenys neskelbtini) žmonių yra prisidėjusi policija ar kariuomenė, jis iš policijos sulaukė įspėjimo, kad nutrauktų vykdomą veiklą – domėjimąsi dingusiais žmonėmis. Pareiškėjas 2017 m. sausio mėn. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir 4 dienas laikomas nežinomoje vietoje, mušamas (skilo kairės kojos kaulas, patyrė daugybę sumušimų), uždavinėjami klausimai apie šeimą, gyvenamąją vietą ir pan., buvo bandoma įtikinti, kad nustotų ieškoti dingusių žmonių ir šio darbo nebedirbtų. Pareiškėjo motinai sumokėjus 20 000 (duomenys neskelbtini) partijai, kad pastaroji tarpininkautų ir sumokėtų policijai, kad pareiškėjas būtų paleistas, pareiškėjas buvo paliktas sumuštas gatvėje. Vėliau pareiškėjas paštu į namus gavo raštą, įpareigojantį kiekvieną dieną registruotis Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo departamente (duomenys neskelbtini). Nuo sausio mėn. iki rugsėjo mėn. jis registravosi šiame departamente kiekvieną dieną, kur patirdavo psichologinį, kartais ir fizinį smurtą. Neištvėręs kankinimų, rugsėjo mėn. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad yra kankinamas Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo departamento pareigūnų. Po kelių dienų iš policijos gavo pasiūlymą atsiimti pareiškimą su užuomina, jog dėl šio pareiškimo gali iškilti pavojus jo gyvybei. Pareiškėjas tuomet suprato, kad tikėtis pagalbos iš policijos yra beviltiška, nes jie vieni su kitais yra susiję. Nurodė, kad, išvykdamas iš šalies, turėjo padirbtą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuriame buvo jo nuotrauka, bet kiti anketiniai duomenys buvo ne jo. Su savimi turėjo savo asmens tapatybės kortelę Nr. 843563708v. Paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko lėktuvu (reisas: (duomenys neskelbtini)), į (duomenys neskelbtini) atvyko nelegaliai (su padirbtu pasu, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) viza). Į kilmės valstybę grįžti nepageidauja. Atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslas – nori būti saugus ir gyventi taikoje. Nurodė, kad 2014 m. prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini), buvo priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini) nevyksta karas ir ten nėra jokių problemų.

17.       2018 m. liepos 20 d. pareiškėjas Departamente buvo apklaustas dar kartą.

18.       Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas anksčiau yra kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), siekdamas surinkti visą prieinamą informaciją apie pareiškėją, anksčiau jo pateiktą prašymą bei prašymo motyvus, 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atsakingą instituciją. 2018 m. rugpjūčio 31 d. Migracijos departamente gautas (duomenys neskelbtini) Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas jiems yra žinomas kaip (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. (M. S.), gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį. 2014 m. gegužės 20 d. minėto užsieniečio prašymas buvo atmestas. Sprendimą nesuteikti prieglobsčio (duomenys neskelbtini) užsienietis apskundė, tačiau Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 22 d. nutartimi buvo patvirtintas sprendimas nesuteikti prieglobsčio. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turimais duomenimis, užsienietis nuo 2014 m. birželio 19 d. slapstosi. Kartu su atsakymu į paklausimą pateikė sprendimą, kuriuo buvo atmestas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, bei užsieniečio apklausų transkripcijas.

19.       Departamento Prieglobsčio skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. surašė išvadą Nr. (15/6-13) 13PR-150RN (toliau – ir Išvada), kurioje, įvertinęs surinktus duomenis apie pareiškėją, taip pat informaciją, pateiktą pareiškėjo prieglobsčio prašyme ir 2018 m. liepos 20 d. vykusios apklausos metu, palyginęs informaciją, pateiktą Lietuvos Respublikoje, ir informaciją, pateiktą (duomenys neskelbtini), siūlė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje pabėgėlio statuso taikymo nuostatų;
2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo pareiškėjui, ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnį 3 dalį vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20.       Departamentas, atsižvelgdamas į Išvadą, 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes jis neatitinka Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje pabėgėlio statuso taikymo nuostatų;
2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo pareiškėjui, ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 4) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnį 3 dalį vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus, konstatavo, jog jie prieštaringi. Pirma, pats pareiškėjas patvirtino, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje – (duomenys neskelbtini) – prašė prieglobsčio ir suteikė melagingą informaciją kompetentingoms institucijoms. Šį faktą pareiškėjas atskleidė po to, kai buvo informuotas apie pirštų antspaudų sutapimą ir informaciją iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad pirminės apklausos metu nenurodė fakto, jog buvo kreipęsis į (duomenys neskelbtini) kompetentingas institucijas dėl prieglobsčio suteikimo nurodydamas neteisingus duomenis. Antra, pareiškėjas, prašydamas prieglobsčio Lietuvoje, tas pačias aplinkybes pasakoja vis skirtingai, koreguoja savo pasakojimą, papildo naujais paaiškinimais po to, kai objektyvūs įrodymai paneigia ankstesnius jo paaiškinimus. Pavyzdžiui, dėl miesto, darbdavio, kuriam dirbo, dėl anglų kalbos mokėjimo (teigia, kad vertėjaudavo iš / į anglų kalbą, teismui rašytiniame prašyme nurodė, kad blogai kalba angliškai, prašė (duomenys neskelbtini) kalbos vertėjo, teismo posėdžiuose lengvai kalbėjo angliškai), dėl darbdavio užimamų pareigų, dėl brolio (pirminėje apklausoje nurodė, kad išvyko į (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje nurodo, kad dingęs) ir t. t. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti abejonės privilegijos principą, nes byloje nustatytos Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatytos aplinkybės, paneigiančios galimybę taikyti abejonės privilegijos principą, t. y. nustatyti prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

22.       Teismas, atsižvelgdamas į išaiškinimus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartyje, analizavo pareiškėjo pateiktas priežastis, kodėl jis atitinka Įstatymo reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo (2017 m. dirbo vairuotoju-vertėju (duomenys neskelbtini) partijoje, rinko informaciją apie dingusius asmenis, dėl vykdytos veiklos buvo pagrobtas ir kankintas, turėjo registruotis (duomenys neskelbtini), ten susidūrė su sistemingu smurtavimu, žeminimu, seksualiniu išnaudojimu, grįžus į kilmės valstybę jam gresia įkalinimas arba pavojus gyvybei iš teisėsaugos pareigūnų dėl vykdytos politinės veiklos).

23.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė politinės veiklos (duomenys neskelbtini). Pagal pareiškėjo pasakojimą, jis buvo vairuotojas-vertėjas (duomenys neskelbtini) partijos nariui (pagal vėlesnį pasakojimą – keliems asmenims), ieškojo dingusių asmenų. Taigi pareiškėjas nepriklausė partijai. Teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, kad vien buvimas etniniu (duomenys neskelbtini) nėra pagrindas tarptautinei apsaugai suteikti. Taip pat teismas pritaria Migracijos departamento pozicijai, kad pagrindo tarptautinei apsaugai nėra ir jei asmuo įrodo, kad praeityje yra priklausęs ar turėjęs ryšių su (duomenys neskelbtini), nebent toks asmuo atlieka reikšmingą vaidmenį arba yra suvokiamas kaip atliekantis reikšmingą vaidmenį (duomenys neskelbtini) separatizmo veikloje pasibaigus (kariniam) konfliktui arba figūruoja vadinamajame „STOP“ sąraše oro uoste. Tokią Migracijos departamento poziciją patvirtina Migracijos departamento pateikta 2017 m. kovo 7 d. pažyma „Apie saugumo situaciją, (duomenys neskelbtini) ir grąžintų asmenų padėtį (duomenys neskelbtini)“ Nr. LKA-15/6-7, Migracijos departamento pateikta 2017 m. rugsėjo 20 d. pažyma „Apie grąžinamų į (duomenys neskelbtini) asmenų padėtį“ Nr. LKA-15/6-15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pasakojime pavaizduotas ryšys su politine partija (dirbo vairuotoju-vertėju partijos nariui, kitiems asmenims, ieškojo dingusių asmenų) pats savaime be kitų aplinkybių ir įrodymų buvimo nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą.

24.       Teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo. Pareiškėjas pirminėje apklausoje teigė dirbęs vairuotoju-vertėju (duomenys neskelbtini) mieste. Į bylą pareiškėjo pateiktame „Vairuotojo paslaugų patvirtinime“ nurodyta, kad pareiškėjas yra iš (duomenys neskelbtini) miesto, tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad asmuo, kurio parašas yra po „Vairuotojo paslaugų patvirtinimu“, S. P. S. yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Visi kiti pareiškėjo teikti dokumentai („Skundo patvirtinimas“, išrašas iš (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus informacinės knygos, raštas nuo (duomenys neskelbtini) miesto policijos skyriaus atsakingo pareigūno R. P.) pateikia duomenis apie (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas (duomenys neskelbtini) skyriui patvirtina, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Taigi nesutampa miestai, kuriuose dirbo pareiškėjas pagal jo pasakojimą ir pateiktus dokumentus. Taip pat pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo darbdavys buvo ponas V,, nurodė, kad nežino jo pavardės. Pareiškėjo į bylą pateiktame „Vairuotojo paslaugų patvirtinime“ S. P. S. nurodo, kad pareiškėjas dirbo jo vairuotoju nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio. Taigi nesutampa asmenys, kam dirbo pareiškėjas pagal jo paaiškinimus ir jo pateiktus dokumentus. Taip pat Migracijos departamentas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) taryba, kurioje dirba S. P. S., yra ne politinė partija, bet (duomenys neskelbtini) valstybinė institucija. Taigi nesutampa asmens, kuriam pareiškėjas teigė dirbęs, pareigos (politinės partijos narys ar valstybinės institucijos darbuotojas). Jeigu pareiškėjas dėl nežinojimo klaidingai įvardijo šias aplinkybes (miestą, asmenų, kuriems dirbo pavardes, organizacijas, kurioms priklauso / atstovavo tie asmenys), darytina išvada, kad jo ryšiai su politinėmis partijomis yra nereikšmingi, jis neturi jokios reikšmingos informacijos, jo vaidmuo nebuvo reikšmingas.

25.       Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje pirmą kartą nurodė, jog jis dirbo vairuotoju įvairiuose miestuose ir nuolat keitė gyvenamąją vietą, bei kad jis dirbo keliems asmenims, vienas iš jų – S. P. S.. Šiuo atveju nesutampa per daug reikšmingų pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų įrodymų aplinkybių, todėl pasakojimą, pateiktą
2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje, teismas laikė gynybine pareiškėjo pozicija. Be to, teismui pateiktoje S. P. S. (S. P. S.) „Vairuotojo paslaugų patvirtinime“ nėra nurodyta, kad pareiškėjas dirbo ne tik jam, bet ir kitiems asmenims. Taip pat teismas klausė pareiškėjo, kaip jis gavo minėtus įrodymus. Pareiškėjas paaiškino, kad juos jam atsiuntė draugas, kuris nuvyko į jo motinos namus ir, suradęs dokumentus, juos atsiuntė ar nufotografavęs atsiuntė nuotraukas. Teismas pareiškėjo paaiškinimą, jog pastarąjį dokumentą jam atsiuntė draugas, laikė nepatikimu, nes S. P. S. (S. P. S.) „Vairuotojo paslaugų patvirtinimas“ skirtas „suinteresuotiems asmenims“, jo tekstas ir turinys rodo atsakymą į užklausą. Pareiškėjas teismui nepaaiškino, kas prašė S. P. S. patvirtinti, kad pareiškėjas jam dirbo vairuotoju, kada, kaip ir kodėl S. P. S. sutiko tokį patvirtinimą parašyti.

26.       Teismas pripažino, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas buvo kviečiamas į apklausą policijoje, tačiau tokios aplinkybės nepripažintos atitinkančiomis Įstatymo
86 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (pareiškėjas bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų). Byloje esančiuose raštuose nurodoma, kad pareiškėjas kviečiamas į (duomenys neskelbtini) teroristinių nusikaltimų skyrių, nurodoma, kad gautas skundas dėl ryšių su terorizmu. Tačiau teismui atmetus pareiškėjo pasakojimą dėl jo ryšių su politine partija, nėra pagrindo teigti, kad kvietimai į policiją sietini su pareiškėjo priklausymu etniniams (duomenys neskelbtini), jo darbu ar pan. Taip pat tai neįrodo, kad pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

27.       Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo baimė patirti nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta, t. y. „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta. Kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

28.       Teismas, spręsdamas dėl atsakovo sprendimo nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, akcentavo, jog rašytinė bylos medžiaga, Išvada, papildomi atsakovo paaiškinimai, nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kils grėsmė dėl prievartos, kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Kvietimai į policiją niekaip nesietini su pareiškėjo vykdyta veikla, nes pareiškėjo paaiškinimus teismas pripažino nepatikimais. Taigi, Departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai.

29.       Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

30.       Pareiškėjas N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

31.       Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir teismas tarptautinės apsaugos poreikio nustatymą nepagrįstai siejo su pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) organizacijoje, kadangi pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė savo veikla (duomenys neskelbtini) partijoje. Be to, teismas, tirdamas pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neužtikrindamas visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo migracija į kitus miestus dėl darbo ypatumų nepaneigia jo paaiškinimų, jog gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste. Pateiktame „Vairuotojo paslaugų patvirtinime“ nurodoma, kad S. P. S. dirba (duomenys neskelbtini) taryboje (pareiškėjo minimas asmuo V., kurį atsakovas identifikavo kaip C. V. V., ėjo vyriausiojo ministro pareigas (duomenys neskelbtini) taryboje, būtent jo kandidatūrą palaikė (duomenys neskelbtini)), todėl šis patvirtinimas apie pareiškėjo vykdytą veiklą tiesiogiai pagrindžia jo teiginius apie vykdytą politinę veiklą. Tai, kad „Vairuotojo paslaugų patvirtinime“ S. P. S. nepažymėjo, kad pareiškėjas dirbo ir kitiems asmenims, nepaneigia pareiškėjo paaiškinimų apie darbą keliems asmenims, be kita ko, (duomenys neskelbtini) partijos naudai. Pareiškėjas teismui yra pateikęs daug kitų įrodymų, kurie pagrindžia jo baimę patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo išvada, jog pareiškėjas pateikė melagingą informaciją apie savo brolį, patvirtina, kad teismas neįsigilino į byloje pateiktus įrodymus, kadangi pareiškėjo paaiškinimai dėl savo brolio bei tėvo visą laiką buvo nuoseklūs ir vienodi – jo brolis išvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ryšiai su tėvu ir broliu nutrūko po dviejų metų. Pareiškėjo vertinimu, jis angliškai kalba tik buitine kalba ir būtent todėl jis laikė, kad jo anglų kalbos žinios nėra pakankamos savo teises ginti teisme, todėl ir nurodė, kad anglų kalba kalba prastai. Pareiškėjas paaiškina, kad jis nebuvo politikas, tačiau vykdė veiklą, kurią galima vykdyti kaip politinę – dingusių asmenų paieška, informacijos apie juos rinkimas yra politinis klausimas. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo pavardės nėra vadinamajame „STOP“ sąraše, o, sprendžiant iš pareiškėjo turimų duomenų ir policijos aktyvumo, manytina, kad pareiškėjas galbūt įtrauktas į šį sąrašą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, susijusiomis su tuo, kad pareiškėjas nežinojo savo darbdavio pavardės, paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) kultūroje nėra pavardžių, o kito pareiškėjo darbdavio, teismo sprendime įvardijamo „S. P. S.“, vardas nurodomas neteisingai, tikrasis vardas – P. (jis iš viso turi šešis vardus, tačiau nė vienas jų nėra pavardė). Pareiškėjas V. nurodė savo darbdaviu todėl, kad pastarasis užėmė aukščiausias pareigas iš visų, kuriems pareiškėjas dirbo. Pareiškėjas pritaria, kad jo, kaip vairuotojo, pareigos nebuvo labai reikšmingos, tačiau jo vykdoma veikla buvo labai reikšminga, tai patvirtina policijos aktyvumas ieškant pareiškėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo apklausa Departamente dėl kalbos barjero buvo apsunkinta, todėl galėjo atsirasti tam tikras nesusikalbėjimas, būtent su tuo pareiškėjas siejo teismo konstatuotus prieštaringumus jo paaiškinimuose. Aplinkybę, kad dirbo įvairiuose miesto, pareiškėjas pirmą kartą nurodė ne 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje – šią aplinkybę jis ne kartą minėjo jau teismo posėdžiuose 2018 metais. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis apie „Vairuotojo paslaugų patvirtinimo“ gavimą, pakartoja, kad šį dokumentą motinos namuose surado ir jam elektroniniu paštu atsiuntė draugas ((duomenys neskelbtini) pabėgusiems asmenims dokumentus siųsti paštu labai pavojinga), kitus dokumentus pareiškėjui paštu atsiuntė kiti asmenys. Pareiškėjo įsitikinimu, jo pateikti dokumentai, be kita ko, dokumentai iš policijos įstaigų apie tai, kad jis ieškomas dėl teroristinių nusikaltimų, patvirtina pareiškėjui kilusias grėsmes, šios aplinkybės atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus.

32.       Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje esantys dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas buvo kviečiamas apklausai į policiją, ir paties Departamento surinkta gausi ir patikima informacija apie (duomenys neskelbtini) ir teroristinių nusikaltimų skyrių (sistemingai taikomus kankinimus), įrodo, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos pareiškėjui priskiria politines savybes.

33.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34.       Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį buvo įvertinta visa surinkta informacija, t. y. tiek susijusi su (duomenys neskelbtini), tiek su (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, buvo įvertinti ir pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, be kita ko, pateiktas 2017 m. liepos 8 d. kvietimas į apklausą, tačiau pastarasis dokumentas patvirtina tik tai, kad pareiškėjas buvo oficialiai kviečiamas į apklausą ir, jam neatvykus, jo galbūt buvo ieškoma namuose, o ne pareiškėjo teiginius, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai kažkokiame name jį mušė, kankino. Atsakovas pareiškėjo pretenzijas dėl vertimo apklausų metu laiko nepagrįstomis. Atsakovas pabrėžia, jog nebuvo rasta informacijos, kad (duomenys neskelbtini) partija užsiima dingusių žmonių paieška, o Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini) paneigia pareiškėjo teiginius apie patirtus kankinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

35.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

36.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37.       Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad atsakovas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jų vertinimą aiškiai išdėstė Išvadoje, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Sprendimas, o Sprendimas atitinka tokiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į jo argumentus ir byloje esančius duomenis, todėl priėjo prie neteisingų išvadų apie pareiškėjo paaiškinimų prieštaringumą, „Vairuotojo paslaugų patvirtinimo“ įrodomas aplinkybes, pareiškėjo baimės pagrįstumą. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

39.       Bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos Įstatymo, jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, taip pat tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės aktai. Pirmiausiai paminėtina Ženevos konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85. Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. Šios konvencijos 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų.

40.       Europos Sąjungos teisės kontekste visų pirma atkreiptinas dėmesys į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnį, kuriame nurodyta, jog teisė į prieglobstį garantuojama pagal Ženevos konvenciją ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolą dėl pabėgėlių statuso bei Europos Sąjungos sutartį ir Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo. Taigi, Europos Sąjungos teisės požiūriu teisė į prieglobstį yra fundamentali asmens teisė.

41.       Ginčui taip pat reikšmingos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva) nuostatos. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad valstybės narės taikytų bendrus asmenų, kuriems tikrai reikia tarptautinės apsaugos, identifikavimo kriterijus, ir užtikrinti, kad tiems asmenims visose valstybėse narėse būtų suteiktos būtiniausios lengvatos (Kvalifikavimo direktyvos Preambulės 12 konstatuojamoji dalis).

42.       Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio d) dalis nurodo, kad pabėgėlis, tai trečiosios šalies pilietis, kuris dėl visiškai pagrįstos persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės baimės yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba dėl tokios baimės nepageidauja naudotis tos šalies apsauga, arba asmuo be pilietybės, kuris dėl minėtų priežasčių būdamas už šalies, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, ribų negali ar dėl tokios baimės nepageidauja į ją grįžti ir kuriam netaikomas
12 straipsnis. Tuo tarpu Kvalifikavimo direktyvos 2 straipsnio f) straipsnis nurodo, kad papildomą apsaugą galintis gauti asmuo – trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, tačiau apie kurį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį arba – asmens be pilietybės atveju – į šalį, kurioje yra jos ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, jam kiltų realus pavojus patirti 15 straipsnyje apibrėžtą didelę žalą, kuriam netaikomos 17 straipsnio 1 bei 2 dalys ir kuris negali arba dėl tokio pavojaus nepageidauja naudotis tos šalies apsauga.

43.       Kiek tai susiję su persekiojimo veiksmų apibrėžimu kilmės valstybėje, Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tam, kad veiksmas būtų laikomas persekiojimo veiksmu pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį, jis turi būti a) pakankamai rimtas pagal savo pobūdį ar dažnumą, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kuri yra pakankamai sunki, kad veiktų asmenį panašiai kaip nurodyta a punkte.

44.       Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal 1 dalį gali, inter alia, pasireikšti tokiomis formomis: a) fizinio ar psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant;
c) neproporcingas ir diskriminuojantis persekiojimas ar baudimas; d) atsisakymas teismine tvarka atlyginti žalą, kuris yra neproporcingas ar diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, kuriems taikomi 12 straipsnio 2 dalyje nustatyti nesuteikimo pagrindai; f) veiksmai, pagal pobūdį tiesiogiai susiję su asmens lytimi arba su tuo, kad asmuo yra vaikas. Kvalifikavimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal 2 straipsnio d) punktą turi būti ryšys tarp 10 straipsnyje nurodytų priežasčių ir persekiojimo veiksmų apibrėžtų pagal šio straipsnio 1 dalį arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimo. Kvalifikavimo direktyvos
10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas.

45.       Kiek tai susiję su sprendimo, ar pareiškėjas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų, priėmimu, Kvalifikavimo direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

46.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kvalifikavimo direktyvos
4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė; e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas.

47.       Įstatymo nuostatos yra pagrįstos Ženevos konvencija, jos taip pat įgyvendina Kvalifikavimo direktyvą. Įstatymo 86 straipsnyje numatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo
88 straipsnio 1, 2 dalyse (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (2 dalis).

48.       Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

49.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmiau nurodytose Įstatymo nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta
(žr., pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A858-10/2012).

50.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis kilmės valstybėje persekiojamas teisėsaugos institucijų dėl jo politinės veiklos,
t. y. veiklos (duomenys neskelbtini) partijoje renkant informaciją apie dingusius žmones. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ir byloje dėl šios aplinkybės nėra ginčo, kad pareiškėjas nebuvo (duomenys neskelbtini) partijos nariu, o tik dirbo vairuotoju-vertėju (nutarties 23 p.). Teismas nepripažino įrodytais pareiškėjo teiginius, kad jis dirbo keliems asmenims, tarp jų – ponui V. (Departamentas šį asmenį identifikavo kaip (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį ministrą C. V. V., kurio kandidatūrą į šias pareigas palaikė (duomenys neskelbtini) partija), iš kurio pareiškėjas teigė gavęs dingusių (duomenys neskelbtini) asmenų sąrašą, pagal kurį rinko informaciją. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėl pastarosios aplinkybės plačiau nepasisakė, o iš esmės reiškė nepritarimą teismo abejonėms dėl pateikto „Vairuotojo paslaugų patvirtinimo“, jo nuomone, įrodančio, kad pareiškėjas dirbo vairuotoju pas S. P. S., tikslumo ir patikimumo. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad pareiškėjas buvo kviečiamas apklausai į policiją, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie kvietimai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksnių, t. y. kad pareiškėjas bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas išreiškia įsitikinimą, kad toks kvietimas apklausai savaime patvirtina, jog jis yra persekiojamas dėl savo politinės veiklos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia pareiškėjo pozicija negalima sutikti. Byloje surinktų duomenų visuma nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nepritarti atsakovo išvadai, kurią palaikė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjas nevykdė politinės veiklos (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių tokią išvadą, nepateikė. Be to, pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, jog prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nepaneigia ir pareiškėjo teiginiai papildomuose paaiškinimuose, jog pareiškėjas yra kviečiamas į (duomenys neskelbtini) teroristinių nusikaltimų skyrių, kuris sistemingai ir nuolat taiko kankinimus, todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas atsidurs šios institucijos žinioje, yra pagrindas suteikti jam papildomą apsaugą, – tokie teiginiai nėra individualizuoti ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teiginiai apie jo vykdytą politinę veiklą (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįsti pakankamais įrodymais, kad Migracijos departamentas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo kankinimą 2017 metais (žr. nutarties 10 p.), nelaikytini patvirtinančiais konkrečią grėsmę pareiškėjui, jog jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas arba jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Abejones pareiškėjo paaiškinimų patikimumu papildomai patvirtina aplinkybė, kurią pareiškėjas pripažįsta, jog jis jau buvo kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) 2014 metais, pateikdamas melagingus duomenis ir paaiškinimus (žr. nutarties 21 p.).

51.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamą Sprendimą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tokį Sprendimą panaikinti, kadangi šis individualus administracinis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, Sprendime aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis šis sprendimas grindžiamas, susiejant jas su teisės aktų normomis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl atsakovo surinktos informacijos objektyvumo ir išsamumo (pareiškėjo nurodytų aplinkybių kontekste).

52.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. N. (N. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė