Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-731-227/2013
Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00567-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
24.2; 45.12; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-401-500/2013 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovams M. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo iš dalies panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo.
Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė prašė teismą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-07-15 įsakymo Nr. 24VĮ-(14.24.2)-425 dalis, pagal kurias nuspręsta atsakovui parduoti išsimokėtinai valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2011-07-21 sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. K. ir Lietuvos Respublikos valstybės, minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo. Nurodė, kad Panevėžio apskrities viršininkui iniciavus Daujėnų kadastrinės vietovės žemės reformos projekto rengimą, pateikė visus reikalingus dokumentus valstybinės žemės pirkimui. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu buvo įtraukta kaip 15-os eilės pretendentė pirkti valstybinę žemę. Teigė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2010-01-21 įsakymu iš naujo buvo pradėti projektavimo darbai ir sudaryta pretendentų eilė ir ginčijamus žemės sklypus pasirinko į aukštesnę pretendentų eilę įrašytas atsakovas, kuriam ir buvo leista nusipirkti ginčijamus žemės sklypus. Pažymėjo, kad apie žemės sklypų pardavimą atsakovui sužinojo 2012 m. vasario mėnesį ir tik gavusi informaciją, kokie žemės sklypai parduoti atsakovui, pateikė ieškinį teismui.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai besąlygiškai susiję su tuo, kuriai pretendentų grupei pagal Žemės reformos įstatymą turėjo būti priskirta ieškovė. Pripažino, jog Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymu Nr. Ž-563 buvo patvirtintas sąrašas asmenų, pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus ir nuomoti valstybinę žemę Pasvalio rajono Daujėnų seniūnijos, Daujėnų kadastro vietovėje. Duomenų, kad Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymas Nr. Ž-563 būtų nepagrįstas ir neteisėtas, juo būtų neteisingai nustatytas ieškovės eiliškumas įsigyti žemę ir pan., byloje nenustatė. Sprendė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2010-01-21 įsakymu Nr. Ž-268, 2009-02-17 įsakymas Nr. Ž-563 buvo tik iš dalies pakeistas, ištaisyta klaida dėl P. K. eiliškumo įsigyti žemę, todėl nebuvo pagrindo laikyti, kad projektavimo darbai Daujėnų kadastrinėje vietovėje buvo atliekami iš naujo, iš naujo turėjo būti sudaromas asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę sąrašas ir pan. Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymo Nr. Ž-563 priėmimo metu ieškovė E. N. ginčijamus žemės sklypus nuomojo trumpesnį nei vienerių metų laiką, todėl ji pagrįstai buvo įrašyta į 15-os eilės pretendentų sąrašą. Pažymėjo, kad prašymą pirkti valstybinę žemę, tame tarpe ir ginčijamus žemės sklypus, atsakovas M. K. pateikė anksčiau negu ieškovė. Nustatė, jog atsakovas M. K. yra jaunesnis negu 40 metų ūkininkas, įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį ir naudojęs ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, todėl pagrįstai buvo įrašytas į 13-os eilės pretendentų sąrašą. Kadangi ieškovės prašomas iš dalies panaikinti 2011-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymas Nr. 24VĮ-(14.24.2)-425 priimtas vadovaujantis Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymu Nr. Ž-563, kuriuo buvo patvirtintas sąrašas ir eiliškumas asmenų, pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus ir nuomoti valstybinę žemę Pasvalio rajono Daujėnų seniūnijos, Daujėnų kadastro vietovėje, kurio teisėtumo ir pagrįstumo ieškovė neginčijo, todėl ieškovės ieškinys dėl 2011-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymo Nr. 24VĮ-(14.24.2)-425 dalių panaikinimo atmetė. Pripažinus ginčijamus žemės sklypus atsakovui pardavus pagrįstai ir teisėtai, sprendė nebuvus pagrindo tenkinti ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei. Nustatė, kad nuo ieškovės E. N. apie žemės sklypų pardavimą atsakovui M. K. sužinojimo 2012-02-20 teismo posėdyje Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, skaičiuotinas ieškovei trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Kadangi trijų mėnesių ieškinio senaties terminas ieškovei baigėsi 2012-05-20, o ieškinį byloje ieškovė pateikė teismui tik 2012-07-05, pripažino ieškovę praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovės nurodytą ieškinio senaties termino praleidimo priežastį pripažino nepagrįstą ir pateisinamą, kadangi ieškovė procese naudojosi profesionalaus teisininko paslaugomis ir turėjo galimybę pateikti ieškinį, nepraleidusi įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Kadangi atsakovai prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl byloje taikytinas ir ieškinio senaties terminas.
Apeliaciniu skundu ieškovė E. N. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės 2013 m. birželio 25 d. teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Teigia, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad 2010-02-11 įvykęs pakartotiniai pretendentų susirinkimai bei pakartotinai įvykęs 2010 m. Daujėnų kadastro vietovės projekto viešas svarstymas leidžia daryti išvadą, jog Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2010-01-21 patikslinusi pretendentų eilę, pradėjo rengti projektavimo darbus iš naujo. Teigia, kad buvo tikslintas pretendentų sąrašas, pradėjus iš naujo rengti žemėtvarkos projektą, turėjo būti patikslinta ir pareiškėjos E. N. eilė, nes pradėjus rengti iš naujo žemėtvarkos projektą, ji daugiau nei metus naudojo pageidaujamus pirkti žemės sklypus ir turėjo būti įtraukta pagal nustatytą eiliškumą į 12-ają eilę. Tvirtina, jog 2009-08-10 Daujėnų vietovės žemėtvarkos projekto viešo svarstymo metu ginčo žemė buvo suprojektuota ieškovei. Teigia, kad teismas nevertino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-09-13 rašto dėl E. N. pareiškimo nagrinėjimo, kuriuo buvo patvirtintas parduodamų žemės sklypų projektavimo darbų organizavimas iš naujo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė ieškovei galėjus pateikti ieškinį iki 2012-05-20, nes advokato paslaugomis naudojosi tik nuo 2012 m. gegužės mėnesio, o 2012 m. birželio mėnesį ieškovės atstovei buvo pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos 2011-07-15 įsakymas, kuriuo patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus, tame tarpe ir atsakovui. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė pretendavo į 4 žemės sklypus, todėl informacija apie sklypų pardavimą nematant konkrečių sutarčių negalėjo būti ieškovės suvokta kaip jos teisių pažeidimas. Teigia, kad esant ginčui teisme, Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo sustabdyti valstybinės žemės pardavimą.
Atsakovas M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad Panevėžio apskrities viršininko 2010-01-21 įsakymu buvo taisoma klaida dėl P. K. pageidaujamo įsigyti nuosavybėn žemės ploto ir jokie kiti pakeitimai patvirtintame pretendentų sąraše minėtu įsakymu nebuvo atliekami ir eiliškumas nebuvo keičiamas. Nurodo, jog minėtos aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-02-19 sprendimu, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią. Pažymi, kad apeliantės pirmenybė įsigyti ginčo sklypus buvo įvertinta įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu. Teigia, kad apeliantė neginčija Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17, 2009-03-13 ir 2010-01-21 įsakymų, todėl nepagrįsta teigti, jog apeliantė turėjo būti perkelta į aukštesnę pretendentų eilę, nes būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, kuriomis nustatytas pretendentų eiliškumas. Pažymi, jog 2010-09-13 Nacionalinės žemės tarnybos rašte išdėstyta pozicija neprivaloma teismui. Tvirtina, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-20 teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog ginčo sklypus atsakovas jau buvo įsigijęs ir nuosavybės teises įregistravęs viešajame registre. Kadangi ieškovę atstovavo advokatė, todėl jai turėjo būti žinomos žemės sklypų pardavimo aplinkybės - Nekilnojamo turto registre duomenys vieši, kas nekėlė kliūčių laiku pateikti ieškinį. Paaiškina, kad nagrinėjant administracinę bylą, ieškovė nesiėmė jokių priemonių, užtikinančių jos tariamai pažeistų teisių gynybą, neprašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl sudarant žemės sklypų pardavimo sutartį, nebuvo pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su skunde išdėstytais motyvais ir prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011-02-19 sprendimu nustatė, kad Daujėnų kadastro vietovės projekto papildymo rengimo pradžia yra 2009-02-17, o prašymų gauti žemės, miško ir vandens telkinius pateikimo data – iki 2009-01-19. Teismas pagrįstai sprendė, kad pretendentų eiliškumui buvo reikšmingos aplinkybės, buvusio iki 2009-01-19, ir asmenų sąrašas buvo sudaromas pagal iki 2009-01-19 pateiktus prašymus ir vertinant tam momentui buvusiais reikšmingas aplinkybes. Tvirtina, kad projektas iš naujo nebuvo pradėtas rengti, nes nebuvo renkami jokie papildomi dokumentai dėl projekto rengimo darbų. Nurodo, kad P. K. pageidaujamos pirkti valstybinės žemės sklypų plotų tikslinimą Panevėžio apskrities viršininko administracija atliko remdamasi iki 2009-01-19 buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis apie šio pretendento teisėtai naudojamus ir dėl to kaip 12 grupės pretendento pageidaujamus pirkti žemės sklypus ir plotus. Tvirtina, kad visos aplinkybės, kurios atsirado po 2009-01-19, pretendentų sąrašo eiliškumui reikšmės neturi ir negali turėti. Paaiškina, kad žemėtvarkos projektas, kol nėra patvirtintas apskrities viršininko įsakymu, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir gali būti keičiamas. Nurodo, kad ieškovė neturėjo pirmenybės teisės prieš M. K. pasirinkti žemės sklypus, o ieškovės siūlomas Žemės reformos įstatymo interpretavimas pažeistų pretendentų sąraše įrašytų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad ieškovė, būdama rūpestinga savo teisių gynėja, turėjo pasirūpinti skundo padavimu teismui per įstatymo nustatytą terminą, nepakankamas naudojimasis savo teisėmis nepripažintinas svarbia priežastimi skundo padavimo teismui termino atnaujinimui. Pabrėžia, jog ieškovė reikalavimo įvykdymo užtikrinimui neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parduoti M. K. žemės sklypus.
Apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad 2011-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 24VĮ-(14.24.2)-425 buvo patvirtintas asmenų, kuriems parduodami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai Vaškų, Pušaloto, Daujėnų, Pasvalio, Pumpėnų, Saločių, Joniškėlio ir Krinčino seniūnijose, Pasvalio r., sąrašas bei nutarta minėtiems asmenims žemės sklypus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygomis (1 t., b. l. 13). Minėtu įsakymu M. K. buvo parduoti valstybinės žemės sklypai, tame tarpe ir žemės sklypai, 7,6843 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5,8615 ha ploto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypai 2,7635 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30,1716 ha ploto, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-15). 2011-05-21 Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su M. K., pagal kurią M. K. buvo parduoti valstybinės žemės sklypai, patvirtinti 2011-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 24VĮ-(14.24.2)-425 (1 t., b. l. 16-18). E. N. dėl 2011-07-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 24VĮ-(14.24.2)-425 dalių panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo į teismą su ieškiniu kreipėsi 2012-07-05 (1 t., b. l. 2-6).
Apeliantė savo reikalavimus iš esmės grindžia netinkamu pretendentų, siekiančių nusipirkti valstybinės žemės sklypų, sąrašo sudarymu, kas sąlygojo ginčo žemės sklypų pardavimą atsakovui M. K.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė buvus pažeistam ieškovės eiliškumui įsigyti valstybinės žemės sklypus, todėl pripažino, jog tenkinti ieškinio reikalavimų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su skundžiamo sprendimo motyvais (CPK 185 str.). Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės dėl Daujėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo bei pretendentų eilės nustatymo buvo ištirtos ir įvertintos Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-46-283/2011 pagal apeliantės E. N. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2010-09-13 sprendimo panaikinimo, įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio žemėtvarkos skyriui pakeisti pretendentų, pageidaujančių įsigyti nuosavybėn žemę, sąrašą, E. N. perkeliant iš 15 pretendentų grupės į 12 grupę ir jai suprojektuoti M. K. suprojektuotus žemės sklypus (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 2 t., b. l. 16-19). Minėtoje byloje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-02-19 priimtas sprendimas, atmetant E. N. skundą, įsiteisėjęs ir šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 2 t., b. l. 108-114, 168-175; CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, jog Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymas Nr. Ž-563 būtų nepagrįstas ir neteisėtas, juo būtų neteisingai nustatytas ieškovės eiliškumas įsigyti žemę, byloje nenustatyta. Apeliantė su skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę ir šio akto neginčijo (CPK 178 str.). Byloje nepaneigta, jog Panevėžio apskrities viršininko 2010-01-21 įsakymu Nr. Ž-268 buvo taisomas P. K. eiliškumas įsigyti žemę. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėtas taisymas buvo atliekamas remiantis minėto pretendento pateiktais duomenimis apie jo teisėtai naudotus ir dėl to kaip 12 grupės pretendento pageidautus pirkti žemės sklypus ir plotus iki 2009-01-19 (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 2 t., b. l. 108-114). Apeliantė šiuo atveju klaidingai aiškina Panevėžio apskrities viršininko 2010-01-21 įsakymo Nr. Ž-268 paskirtį, nepagrįstai traktuodama kaip naują žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 22 punktą apskrities viršininkas įsakymu patvirtina žemėtvarkos projekto rengimo pradžią. Panevėžio apskrities viršininko 2010-01-21 įsakyme Nr. Ž-268 nurodyti pretendentų norimų įsigyti plotų pakeitimai ir nėra nurodyta nauja žemėtvarkos projekto rengimo pradžia bei pretendentų prašymų pateikimo pradžia (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 1 t., b. l. 57). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2010-09-13 raštas, kaip įrodymas, vertintas visų byloje esančių įrodymų visete ir pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Duomenų, jog būtų įsakymu paskirta nauja Daujėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia, nenustatyta. Apeliantė nepaneigė, jog iki 2009-01-19 ji nuomojosi valstybinę žemę mažiau nei vienerius metus ir neginčijo Panevėžio apskrities viršininko 2009-02-17 įsakymu Nr. Ž-563 patvirtinto pretendentų, siekiančių įgyti žemę Daujėnų kadastro vietovėje, sąrašo, kuriame ji buvo įtraukta į 15 pretendentų grupę (CPK 178 str.). Skunde apeliantės nurodytos aplinkybės bei faktai apie atsakovą M. K. neduoda pagrindo teigti, jog iki 2009-01-19 egzistavusiomis aplinkybėmis atsakovas M. K. negalėjo būti įtrauktas į 14 pretendentų grupę. Prašymo įsigyti žemę Daujėnų kadastro vietovėje pateikimo metu M. K. atitiko įstatymų keliamus reikalavimus kaip jaunasis ūkininkas (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 1 t., b. l. 182, 185, 187-193; Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 14 p.).
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnį, ieškinio senatis laikytinas terminu, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Reiškiant reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo, jei žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant įstatymo nustatytą eiliškumą, taikomas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 2 d.; LR Žemės reformos įstatymo 10 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad 2012-02-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. A492-1662/2012 teismo posėdžio metu, trečiojo suinteresuoto asmens M. K. (šioje byloje atsakovo) atstovas advokatas pranešė, kad trečiasis asmuo, t. y. atsakovas M. K., posėdžio dienai yra įregistravęs nuosavybės teises į ginčo sklypus (administracinė byla Nr. I-46-283/2011, 2 t., b. l. 166-167). Kaip ir pati apeliantė pripažįsta, būtent 2012-02-20 sužinojo apie žemės sklypų pardavimą, jos teisių pažeidimą (2 t., b. l. 20-26). Šiuo atveju reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2012-02-21 ir baigiasi 2012-05-20 (CK 1.118 str. 1 d., 1.119 str. 2 d.). Kaip pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, apeliantė nurodė, jog tik 2012-06-10 apeliantės atstovė gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pasvalio skyriaus duomenis apie atsakovo M. K. įsigytus iš valstybės, tame tarpe ir ginčo, žemės sklypus (2 t., b. l. 35-40). Iš byloje esančio 2013-06-04 – 06-25 teismo posėdžio protokolo matyti, jog ieškovė, gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. I-46-283/2011, su atstovės advokatės pagalba tikrino viešąjį registrą dėl ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties ir tik 2012-07-05 pareiškė ieškinį dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo (1 t., b. l. 2-6; 2 t., b. l. 20-26). Objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku pateikti ieškinį, apeliantė nenurodė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentų dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties termino praleidimo priežastis nėra pagrįsta ir pateisinama (CPK 185 str.). Pripažintina, jog apeliantė nebuvo atidi ir rūpestinga savo pažeistų teisių gynėja, laiku nesiėmė veiksmų, kurie leistų laiku pareikšti ieškinį. Atmestini apeliantės argumentai dėl advokatės paslaugų naudojimosi, nes iš administracinės bylos Nr. I-46-283/2011 matyti, kad visame šiame procese apeliantę atstovavo ta pati advokatė M. Laurinaitienė, kaip ir šioje byloje (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 1 t., b. l. 6; 2 t., b. l. 120). Pažymėtina, jog atstovavimo sutarties sudarymas negali turėti įtakos ieškinio pateikimui, nes advokatei buvo žinomos visos ginčo aplinkybės, nereikalavusios papildomo laiko susipažinimui. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė praleido savo reikalavimams taikomą ieškinio senaties terminą, nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikomos svarbiomis, todėl, esant atsakovo prašymui taikyti ginčui ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas taikytas pagrįstai (CK 1.131 str. 1 d.; CPK 185 str.).
Vertinant apeliantės teiginius dėl atsakovų nesąžiningumo sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta, jog 2010-10-18 E. N. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl administracinio teisės akto panaikinimo, kuriuo kartu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 1 t., b. l. 1-5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-11-10 nutartimi atmetė E. N. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 1 t., b. l. 76-77). 2011-01-12 E. N., pateikusi patikslintą skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikyti nebeprašė (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 2 t., b. l. 16-19). 2011-03-07 apeliaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-02-19 sprendimo, E. N. neteikė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (adm. b. Nr. I-46-283/2011, 2 t., b. l. 116-118). Konstatuotina, jog nebuvus apeliantės prašymų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių (nepasinaudojus įstatymo suteiktomis teisėmis), atsakovams nebuvo pagrindo susilaikyti nuo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (ABTĮ 71 str.; CPK 185 str.).
Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės E. N. priteistinos atsakovo M. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 3 597,95 Lt, todėl, atsižvelgiantį tai, jog atsakovą atstovavo tas pats atstovas kaip ir pirmosios instancijos teisme, administraciniame teisme, iš ieškovės priteistina 2 000 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str. 2 d.). Taip pat iš apeliantės priteisina nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis- 3.882 Lt valstybei, kurio sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2013-07-26 nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. N. (a. k . (duomenys neskelbtini) : 2.000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 3.882 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus) žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Pasvalio rajono apylinkės teismui..
Teisėjų kolegija Ramunė Čeknienė
Margarita Dzelzienė
Zina Mickevičiūtė