Civilinė byla Nr. e2A-1057-340/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21424-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.6.16.5.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budinas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-19471-433/2021, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budinas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „East Panda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „East Panda“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Budinas“ dėl skolos ir be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. K..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Budinas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „East Panda“ 8105,91 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 5 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išsinuomojo 76,25 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nuomos sutartis buvo ankstesnės nuomos sutarties dėl tų pačių patalpų tąsa, t. y. ieškovė ir toliau nuomojo tas pačias patalpas, kurias išsinuomojo pagal 2012 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį su ankstesniąja šių patalpų savininke L. K. Per visą nuomos laikotarpį ieškovė atliko patalpų pagerinimus, kurių, pasibaigus sutarčiai, negalima atskirti nuo daikto (patalpų) nepadarant daiktui žalos. Ieškovė 2016 m. lapkričio 4 d. pranešimu informavo atsakovę apie savo veiklos sustabdymą, prašė nutraukti nuomos sutartį nuo 2017 m. sausio 4 d. ir įskaityti užstato sumą, kaip nuomos mokestį iki 2017 m. kovo mėn. 31 d. imtinai. Šalys 2017 m. kovo 31 d. pasirašė nuomos sutarties nutraukimo protokolą ir patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Ieškovės atstovui atvykus išsivežti daiktų, atsakovės atstovas paprašė palikti visą ieškovei priklausantį turtą, pažadėjo kompensuoti visą paliekamo turto kainą. Susitarimo pagrindu 2017 m. balandžio 5 d. ieškovė išrašė atsakovei dvi PVM sąskaitas - faktūras, BUD Nr. (duomenys neskelbtini) už barą su apdailos skydais – 6000 Eur sumai ir BUD Nr. (duomenys neskelbtini) už daiktus (viso 36 daiktai) – 3156,66 Eur sumai. Atsakovės atstovas 2017 m. balandžio 26 d. pranešė ieškovei, kad vienas iš atsakovės akcininkų užblokavo susitarimą kompensuoti už įrengtą baro stovą su apdaila, nes mano, jog įrengtas baro stovas su apdaila vertintini kaip patalpų pagerinimas be patalpų savininko leidimo, todėl šios išlaidos (6000 Eur) ieškovei nekompensuotinos. Dėl kompensacijos dydžio pagal kitą PVM sąskaitą-faktūrą (serija BUD, Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė sutiko, kad nesumokėjo atsakovei nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius, kurių bendra suma – 1042 Eur, todėl šalys susitarė, jog dalis PVM sąskaitoje-faktūroje, serija BUD, Nr. (duomenys neskelbtini), išvardytų daiktų bus perduota atsakovei, kaip kompensacija pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims sutarus, ieškovė 2018 m. balandžio 28 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, serija BUD, Nr. (duomenys neskelbtini), Koreguota, dėl sutartos 2105,91 Eur sumos. Ieškovė teigė, kad atsakovė nevykdo įsipareigojimų apmokėti jai išrašytas sąskaitas, o bendra atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų suma – 8105,91 Eur.
2. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1042 Eur skolos, 52,11 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys nuomos sutartimi susitarė, kad ieškovė, kaip nuomininkė, įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir padengti išnuomotų patalpų nekilnojamojo turto mokestį, tačiau ieškovė įsipareigojimų neįvykdė, t. y. nesumokėjo nekilnojamojo turto mokesčio už 2017 m. vasario ir kovo mėnesius pagal jai pateiktas sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 6404,96 Eur, 6 procentų dydžio metines procesinės palūkanas už priteistą sumą (6404,96 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 142 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 1042 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2815,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimą ir atsakovei iš ieškovės priteisė 960,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. sprendimą bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstinas klausimas yra, ar ieškovės 2012-2013 metų laikotarpiu atlikti patalpų remonto darbai, baldų įmontavimas patalpose, gali būti pripažįstami patalpų pagerinimu, ar tai yra tik ieškovės atliktas patalpų pritaikymas jos vykdomai veiklai. Teismas pabrėžė, kad siekiant tinkamai atsakyti į nurodytą klausimą, turi būti nustatyta ir vertinama, kokie buvo ieškovės susitarimai su buvusia patalpų savininke L. K., be to, ar atsakovė, kaip naujoji ginčo patalpų savininkė, perėmė kokius nors buvusios patalpų savininkės įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismai turėjo konkretizuoti kiekvieną iš ginčo daiktų: ar tai yra atskiras baldas, ar metalo konstrukcija, kur yra tiksli kiekvieno iš daiktų vieta, kokia padėtis buvo iki jo įrengimo.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą, 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: priteisė atsakovei iš ieškovės 1042 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigių, 2112,09 Eur be pagrindo gautas lėšas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovės atliktas ginčo patalpų remontas laikytinas patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams, todėl atsakovei, kaip naujai patalpų savininkei, negali kilti pareiga atlyginti ieškovės prašomas išlaidas. Teismas nenustatė, kad dėl ieškovės atliktų pagerinimų atlikimo būtų padidėjusi patalpų vertė.
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija vertino, kad atmetus ieškinį, apsiribojant argumentais, kad ieškovės indėlis į ginčo patalpas laikytinas ne patalpų pagerinimu, o patalpų pritaikymu ieškovės veiklai, bei nurodžius, kad vien ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, visiškai nevertinant jų turinio, lėmė, jog esminis tarp šalių kilęs ginčas liko neišspręstas. Teisėjų kolegija nurodė, kad apylinkės teismas nekonkretizavo kiekvieno iš ginčo daiktų, kaip tai buvo nurodęs kasacinis teismas, taip pat nevertino, kas atsitiks patalpoms, išmontavus ieškovės ginčo baldus, kokie dėl to atsiras padariniai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: priteisė atsakovei iš ieškovės 1042 Eur skolą, 52,11 Eur delspinigių, 2112,09 Eur be pagrindo gautų lėšų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 9081 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui L. K. iš ieškovės priteisė 1393 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas pripažino, kad trečiasis asmuo L. K. ir ieškovė buvo susitarę, kad patalpų grąžinimo metu ieškovė visus atliktus patalpų pritaikymus jos veiklai (baro, baldinių plokščių ir kitų konstrukcijų įrengimą) pašalins iš patalpų. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė tvirtino, kad dalį ginčo daiktų ieškovė pasiėmė, o dalį pardavė, teismui nepateikta jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Sprendime pažymima, kad teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo L. K. ir liudytojas T. B. nurodė, kad atlikti patalpų apdailos darbai galėjo ir gali būti pašalinti be jokios žalos patalpoms, nes baldinės detalės pritvirtintos varžtais prie sienos, kurias pašalinus reiktų tik užtaisyti varžtų paliktas skyles, ką nuomos sutartimi ir įsipareigojo padaryti ieškovė.
10. Teismas sprendė, kad ginčo daiktai yra baldai arba prietaisai, jie nėra patalpų konstrukcijų dalis ir gali būti pašalinti nepadarant žalos ginčo patalpoms. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog baro ir jo konstrukcinių dalių išmontavimas padarytų žalą patalpoms, nes tai yra baldai su apdailos elementais, kurie taip pat nėra ginčo patalpų konstrukcijos. Apklaustas liudytoju architektas T. B. parodė, kad baras yra baldas ir tai nėra paveldas, o apdailos skydas yra išorinė baro dalis, tuo tarpu tai, kas yra ant sienos, nėra baro apdailos skydas. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju pirmiausia ieškovės iniciatyva buvo pakeista ginčo patalpų paskirtis iš administracinių patalpų į maitinimo patalpas, o tik po to buvo įmontuoti ieškovės veiklai pritaikyti baldai.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovės atlikti ginčo patalpų pagerinimai laikytini patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams, kadangi patalpų paskirties keitimas, baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais buvo reikalingi išimtinai ieškovės veiklos vykdymui. Patalpos buvo pritaikytos specifinei ieškovės veiklai, todėl atsakovei, kaip naujai patalpų savininkei, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pritaikymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad įvertinus ginčo šalių 2016 m. gegužės 5 d. nuomos sutarties turinį matyti, kad visi patalpų pagerinimai gali būti atliekami išimtinai tik ieškovės, kaip nuomininkės, sąskaita, sutartyje nenumatyta įpareigojimų naujai patalpų savininkei (atsakovei) atlyginti ieškovei už ankstesnius patalpų pagerinimus, be to, nuomos sutartimi atsakovei neperėjo pirminės patalpų savininkės L. K. teisės ir pareigos. Teismas akcentavo, kad nuomojamo daikto valdymas faktiškai buvo grąžintas turto savininkei ir iš naujo perduotas ieškovei, kaip nuomininkei, pagal naujai pasirašytą 2016 m. gegužės 5 d. nuomos sutartį. Teismas konstatavo, kad vien tai, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis iš esmės grindžia savo reikalavimus, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes derybų metu šalys nesusitarė dėl ginčo turto (daiktų) pirkimo-pardavimo.
12. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo atlyginti be pagrindo įgytas lėšas (2112,09 Eur), kuris grindžiamas tuo, jog šios lėšos buvo išieškotos iš atsakovės Vilniaus apygardos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismas sprendė, kad ieškovei nepateikus jokių prieštaravimų dėl šio reikalavimo bei atsižvelgiant į priimamo sprendimo rezultatą, ieškovė be pagrindo gavo iš atsakovės 2 112,09 Eur, todėl teismas šią sumą priteisė atsakovei iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė UAB „Budinas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: tenkinti ieškovės reikalavimus ex officio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Iš pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovės įsigyti ir ginčo patalpose įmontuoti kilnojamieji daiktai (baldai) nepakeitė patalpų kokybės ir vertės, todėl atitinkamai, daiktų išmontavimas ir išvežimas iš patalpų nepablogintų atsakovei priklausančių patalpų kokybės ir vertės. Dėl šios priežasties ieškovė tvirtina, jog visi daiktai privalo būti grąžinti teisėtai daiktų savininkei.
13.2. Šalys nesitarė dėl PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų daiktų pirkimo-pardavimo, tačiau šalys tarėsi dėl kompensacijos už patalpose paliekamus daiktus, iš kurių dalis įmontuojami, tačiau gana paprastai gali būti išmontuojami, t. y. atskiriami nuo patalpų. Ieškovė akcentuoja, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma įpareigoti atsakovę grąžinti neteisėtai valdomus ir ieškovei priklausančius daiktus natūra, tačiau bylos nagrinėjimui užsitęsus, visi reikalaujami daiktai ženkliai nuvertėjo, nors per tą laiką davė naudą tik neteisėtai daiktus valdžiusiai atsakovei, todėl patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti kompensaciją už paliekamus daiktus, kompensacijos dydį (vertę) siejant su daiktų verte, buvusią ginčo šalių derybų metu. Dėl šios priežasties ieškovei priteistina kompensacija, kuri lygi daiktų vertei, buvusiai pradinio ieškinio metu ir kuri nurodyta ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose.
13.3. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2255-910/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-237-516/2021 yra nustatyti prejudiciniai faktai, kurie turi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi juose teismai nustatė, kad jog atsakovė santykyje su trečiuoju asmeniu L. K., įsigydama ginčo patalpas, nesilaikė sąžiningumo principo, todėl laikytina, jog ir santykyje su ieškove, atsakovė taip pat nesilaikė šalims privalomo sąžiningumo principo bei siekia išvengti kompensacijos už neteisėtai laikomus ir negrąžinamus kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančius daiktus.
14. Atsakovė UAB „East Panda“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad:
14.1. Apeliantė, teigdama, kad baldų išmontavimas iš ginčo patalpų nepadarys žalos patalpoms, klaidina teismą. Ieškovė iš pagrindų keisdama ginčo patalpų paskirtį galimai ir nepagerino ginčo patalpų, kadangi byloje nėra duomenų, kokia jų vertė ir nuomos kaina būtų buvusi realizuojant patalpas kaip administracinės paskirties patalpas. Be to, ieškovės atliktą patalpų pritaikymą savo veiklos vykdymui vertinant kaip patalpų pagerinimą, naudą už tokį tariamą pagerinimą gavo tik tuometinė patalpų savininkė L. K.
14.2. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo L. K. nepateikė teismui įrodymų apie ginčo patalpų vertę joms buvus administracinės paskirties, taip pat neįrodinėjo patalpų vertės pokyčio po to, kai buvo pakeista patalpų paskirtis. Teigia, jog vien aplinkybė, kad buvo pakeista patalpų paskirtis ir jose buvo įrengtas baras su apdailos skydais, nesudaro pagrindo teigti, kad patalpų vertė padidėjo.
14.3. Baro įrengimas su vandentiekio ir elektros instaliacija, patalpų sienų dekoravimas mediniais apdailos skydais, kurie buvo reikalingi išimtinai ieškovės veiklai vykdyti ir jų demontavimas negrąžins patalpų į administracinę paskirtį. Pabrėžia, kad patalpų pagerinimas ir patalpų paskirties keitimas yra iš esmės skirtingos vertinimo kategorijos. Papildomai pažymi, kad atsakovė įsigijo iš trečiojo asmens L. K. ginčo patalpas, pritaikytas ieškovės veiklai ir trečiajam asmeniui sumokėjo suderintą maitinimo paskirties patalpų kainą.
15. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Šiuo nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl nuomojamose patalpose įmontuotų kilnojamųjų daiktų (baldų) grąžinimo, ieškovei, kaip nurodytų daiktų savininkei, reikalaujant priteisti piniginę kompensaciją už ginčo objektu esančius daiktus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Nagrinėjamo ginčo atveju aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 (CPK 362 straipsnio 2 dalis), nurodyta, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste žemesnės instancijos teismai turėjo nustatyti ir išsiaiškinti, ar ieškovės, kaip patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės, 2012-2013 m. laikotarpiu atlikti remonto darbai, iš esmės susiję su baldų įmontavimu patalpose, yra patalpų pagerinimas ar tik jų pritaikymas ieškovės vykdomai veiklai. Tam, kad tinkamai įvertinti ieškovės atliktus remonto darbus, kasacinis teismas išaiškino žemesnės instancijos teismų pareigą įvertinti patalpų būklę iki remonto darbų, konkretizuoti visus 36 ginčo daiktus, jų padėtį. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad aptariamu atveju svarbu analizuoti ieškovės ir buvusios patalpų savininkės L. K. susitarimų turinį, kiek tai susiję su atliktais patalpų remonto darbais, bei įvertinti, ar atsakovei, kaip naujajai patalpų savininkei, perėjo L. K. teisės ir pareigos pagal 2012 m. gegužės 1 d. nuomos sutartį; ar patalpų valdymas faktiškai buvo grąžintas atsakovei ir iš naujo perduotas ieškovei, kaip nuomininkei, pagal ginčo šalių 2016 m. gegužės 5 d. sudarytą nuomos sutartį.
20. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų (nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimis), nagrinėjusių tarp šalių kilusį ginčą, išaiškinimais, sprendė, kad patalpų pagerinimai laikytini patalpų pritaikymu specialiems ieškovės poreikiams, bei, individualizavęs ginčo baldus sprendė, kad jų išmontavimas nepadarys žalos patalpoms. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, jų turinį, priėjo prie išvados, kad dabartinei patalpų savininkei (atsakovei) nekyla pareiga atlyginti ieškovei už ankstesnius patalpų pagerinimus, be to, atsakovei neperėjo pirminės patalpų savininkės L. K. teisės ir pareigos. Teismas konstatavo, kad patalpų (daikto) valdymas pagal 2016 m. gegužės 5 d. nuomos sutartį faktiškai buvo grąžintas atsakovei ir iš naujo perduotas ieškovei, kaip nuomininkei. Galiausiai teismas pripažino, kad vien tai, kad ginčo šalių derybų, kurių metu buvo tariamasi dėl atlyginimo už patalpose esančius baldus, metu, ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis grindė savo reikalavimus, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį, nes derybų metu šalys nesusitarė dėl ginčo turto (daiktų) pirkimo-pardavimo.
21. Apeliantė UAB „Budinas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, kad teismui pripažinus, jog ieškovės atlikti remonto darbai nepakeitė atsakovei priklausančių patalpų vertės, tai reiškia, kad ginčo daiktų išmontavimas atitinkamai nepablogins patalpų kokybės ir vertės, todėl ginčo baldai turi būti grąžinti apeliantei, kaip teisėtai jų savininkei. Toliau plėtodama savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus, apeliantė tvirtina, kad pradiniu ieškiniu buvo prašoma grąžinti daiktus natūra, tačiau civilinės bylos nagrinėjimui užsitęsus, visi reikalaujami daiktai ženkliai nuvertėjo, todėl patikslintu ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovės kompensaciją už paliekamus daiktus, kompensacijos dydį siejant su daiktų verte, buvusia ginčo šalių derybų metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų.
22. Pažymėtina, kad ginčui aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartyje nurodoma, kad patikslintu ieškiniu transformavus ieškinio reikalavimą ir prašant priteisti ne daiktus natūra, o jų piniginę išraišką, ieškinio pagrindas išliko nepakitęs – ginčo daiktai ieškovei priklauso nuosavybės teise, juos galima atskiri nuo patalpų, atsakovė neteisėtai šiuos daiktus valdo, todėl privalo juos grąžinti, o jei daiktai liks atsakovės žinioje – įpareigoti atsakovę sumokėto nustatyto dydžio kompensaciją už juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 27 punktas).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pastebi, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės atlikti remonto darbai laikytini patalpų pritaikymu tinkamam ieškovės ūkinės-komercinės veiklos vykdymui. Bylos medžiaga taip pat atskleidžia, kad atsakovė UAB „East Panda“ 2016 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo ginčo patalpas, kuriose jau buvo atlikti ieškovės veiklos vykdymui reikalingi remonto darbai bei, atitinkamai, pakeista patalpų paskirtis iš buvusios administracinės į maitinimo paskirties patalpas.
24. Byloje nustatyta, kad ginčo patalpų pritaikymas ieškovės veiklai atliktas 2012-2013 metais, kuomet patalpų savininke buvo trečiasis asmuo L. K., tuo tarpu patalpų remonto atlikimo metu ieškovę ir trečiąjį asmenį L. K. siejo nuomos teisiniai santykiai, kylantys iš 2012 m. gegužės 1 d. nuomos sutarties. Aptariamos nuomos sutarties 5.12. punkte įtvirtinta, kad bet kokius patalpų vidaus ar išorės pertvarkymo, perplanavimo, rekonstrukcijos ar remonto darbus nuomininkas gali atlikti tik gavęs išankstinį nuomotojo sutikimą raštu, nepadarant žalos patalpoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytą nuomos sutarties nuostatą siejant su byloje nustatyta faktine aplinkybe, kad ieškovė nuomojamose patalpose atliko remonto darbus, darytina išvada, kad patalpų pritaikymo (remonto) darbai atlikti tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusių prievolinių santykių metu, trečiajam asmeniui davus sutikimą atlikti patalpų remonto darbus. Nors byloje nėra nustatyta, kad atlikti remonto darbai turėjo įtakos ginčo patalpų, kaip nekilnojamojo daikto, vertei, nepaisant to, daikto pertvarkymo (pritaikymo specifinei veiklai) rezultatas perėjo trečiojo asmens L. K. naudai, kadangi atsakovė, 2016 m. gegužės 5 d. iš trečiojo asmens įsigijo patalpas, kurios jau buvo pritaikytos maitinimo paslaugų teikimo veiklai bei sumokėjo už jas atitinkamą kainą.
25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išvadą, jog patalpų pritaikymas yra ieškovę ir trečiąjį asmenį saistančio prievolinio santykio sudėtinė dalis papildomai pagrindžia ir anksčiau bylą nagrinėjusių teismų nustatyta faktinė aplinkybė, jog nei 2016 m. gegužės 5 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovės, nei 2016 m. gegužės 5 d. nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės, nenustato sąlygų, kad atsakovė, kaip naujoji patalpų savininkė, perima kokius nors buvusios patalpų savininkės L. K. įsipareigojimus ieškovės atžvilgiu, juolab, kad patalpų valdymas pirkimo-pardavimo sutartimi buvo grąžintas atsakovei ir 2016 m. gegužės 5 d. nuomos sutartimi iš naujo perduotas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad atsakovei, kaip naujai patalpų savininkei, negali kilti pareiga atlyginti patalpų pritaikymo išlaidas, spręstina, kad tai nėra kliūtis ieškovei savo pažeistas teises ginti pasinaudojant prievoliniais teisių gynimo būdais, atitinkamai nukreipiant reikalavimus į remonto darbų atlikimo metu patalpas nuosavybės teise valdžiusį trečiąjį asmenį.
26. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi, įvertinus nagrinėjamam ginčui aktualius ieškovę ir trečiąjį asmenį siejusius sutartinius santykius, kurių metu buvo atlikti patalpų remonto darbai, o taip pat išanalizavus atsakovę ir trečiąjį asmenį siejusius patalpų pirkimo-pardavimo santykius bei jų pagrindu tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius patalpų nuomos santykius, spręstina, kad tiesiogine remonto darbų gavėja buvo L. K., o ne atsakovė, kuri įsigijo maitinimo veiklai jau pritaikytas ginčo patalpas. Atitinkamai, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už patalpose esančius ginčo daiktus pareikštas netinkamam atsakovui.
27. Įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė savo reikalavimą priteisti kompensaciją už ginčo daiktus grindžia daiktų verte ir sieja savo reikalavimą su aplinkybe dėl galimo daiktų nuvertėjimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie apeliantės argumentai turi reikšmės ir įrodinėjimo dalykui.
28. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
29. Šiuo atveju ieškovei reikalaujant kompensacijos už ginčo daiktus ir jos dydį siejant su daiktų verte, buvusia ginčo šalių derybų metu, būtent ieškovei ir tenka pareiga įrodyti ginčo daiktų nuvertėjimo faktą. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio aplinkybės įrodinėtinos daiktų įsigijimo metu buvusią vertę lyginant su esama daiktų būkle (verte), kuri nustatoma pasitelkiant atitinkamos srities specialistus. Nagrinėjamu atveju ieškovė šių aplinkybių byloje neįrodinėjo, neprašė skirti ginčo daiktų vertės nustatymo ekspertizės, todėl vien deklaratyvaus pobūdžio argumentai apie galimą daiktų nuvertėjimą nesudaro pagrindo spręsti dėl apeliantės nurodomo daiktų nuvertėjimo fakto egzistavimo (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliantei tvirtinant, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2255-910/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-237-516/2021 yra nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, pagrindžiantys galimą atsakovės nesąžiningumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra išsamiai pasisakęs ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017).
32. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodomose bylose buvo sprendžiamas tarp trečiojo asmens L. K. ir atsakovės UAB „East Panda“ kilęs ginčas dėl 2016 m. gegužės 5 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo apsimestine, taigi nurodytoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių teisinis vertinimas nėra aktualus šioje byloje nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliante, kad nurodytose civilinėse bylose nustatytas atsakovės nesąžiningumas santykyje su trečiuoju asmeniu L. K., reiškia, kad atsakovė buvo nesąžininga ir ieškovės atžvilgiu tarp šalių kilusio ginčo atveju. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad sąžiningumas bendriausia prasme yra vertybinis asmens elgesio matas. Teismo konstatavimas, kad asmuo veikė nesąžiningai, reiškia, jog teismas nustatė asmens neteisėtus veiksmus ir šis yra kaltas dėl jais sukurtų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2009). Taigi, asmens (ne)sąžiningumo vertinimas yra susijęs su asmens veiksmų, pasireiškusių tam tikroje (individualioje) situacijoje, vertinimu, tačiau aptariamu atveju atsakovės galimas nesąžiningumas apskritai nebuvo šios bylos įrodinėjimo dalykas.
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, vertina, kad pakartotinai bylą nagrinėjęs teismas tinkamai tyrė ir vertino nagrinėjamoje byloje dalyvavusių asmenų pateiktus įrodymus, jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas bei paaiškinimus teismo posėdžių metu, tinkamai analizavo būtent nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateikė pagrįstą ir motyvuotą jų teisinį vertinimą nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 išaiškinimų kontekste.
34. Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
35. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės UAB „East Panda“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismui 2022 m. balandžio 7 d. pateiktame prašyme, atsakovė UAB „East Panda“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo, jog iš viso patyrė 1161,60 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2022 m. kovo 8 d. PVM sąskaita-faktūra serija JBP Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 10 d. bankinio mokėjimo pavedimo kopija).
36. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Budinas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „East Panda“ (juridinio asmens kodas 302818038) iš ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Budinas“ (juridinio asmens kodas 225049950) 1161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijose teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė