Civilinė byla Nr. e2A-1605-643/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27151-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 2.4.2.9.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų ieškovės L. O. ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės valstybės įmonės Turto bankas apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolos priteisimo
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 17 819,38 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 27 d. mirė jos patėvis V. G., kuris kartu su savo sutuoktine ieškovės motina G. Ž. G. 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nuosavybės teise įsigiję 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Po ieškovės motinos mirties V. G. pagal įstatymą paveldėjo dalį buto ir jam nuosavybės teise iš viso priklausė 5/8 dalys šio buto, likusių minėto buto dalių – 3/8 – savininke šiuo metu yra ieškovė.
3. Ieškovė nurodė, kad jos motinai kartu su sutuoktiniu V. G. įsigyjant butą 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jie neturėjo privalomos grynųjų pinigų sumos, reikalingos butui įsigyti, todėl prie šio buto įsigijimo piniginiu įnašu prisidėjo ieškovė, duodama 2 277 rublius. Ši suma, atsižvelgiant į buto įkainojimo aktą, sudarė 20 procentų perkamo buto vertės. Dėl to motina ir patėvis po savo mirties žadėjo palikti butą ieškovei. Buto vidutinė vertė yra 30 000 eurų, todėl ieškovės duota pinigų suma buto įsigijimui atitinka 6 000 eurų, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, kaip mirusiojo V. G. įpėdinės.
4. Ieškovė nurodė, kad ji iki pat patėvio V. G. mirties 2017 m. gruodžio 27 d. juo rūpinosi ir jį prižiūrėjo, patėvis gyveno viename bute su ieškove. Po ieškovės mamos mirties, V. G. pas notarę sudarė testamentą dėl jam priklausančių 5/8 dalių buto (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimo ieškovei. Ieškovė apie sudarytą testamentą žinojo, todėl po mamos mirties ji viena mokėjo visus minėto buto komunalinius mokesčius, naudojo savo asmenines lėšas buto – tiek buto bendro naudojimo patalpų, tiek ir kambario, kuriame gyveno V. G., remontui, tuo tarpu V. G. po ieškovės mamos mirties prie buto išlaikymo visiškai neprisidėjo. Ieškovės žiniomis, V. G. artimų giminaičių neturėjo, ieškovė V. G. rūpinosi ir jį prižiūrėjo iki pat jo mirties, taip pat savo lėšomis V. G. palaidojo.
5. Po V. G. mirties kreipusis į notarą ji sužinojo, kad V. G. testamentą 2006 m. kovo10 d. buvo panaikinęs. Kadangi V. G. savo mirties dieną neturėjo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, V. G. palikimas pereina valstybei. Dėl to ieškovė po V. G. mirties pateikė notarei pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo valstybei, viso reiškiamo kreditorinio reikalavimo sumą nurodydama 16 524,36 Eur, kurią, pareiškus ieškinį teisme, atsirado būtinybė patikslinti iki 17 819,38 Eur.
6. Šią skolą be minėtų 6 000 Eur, paskolintų butui įsigyti, sudaro V. G. laidojimo išlaidos – 1 579,69 Eur, 6 573,99 Eur V. G. priklausiusios buto dalies ir bendro naudojimo patalpų išlaikymo išlaidos už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. bei 378,74 Eur buto dalies išlaikymo išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, 1 221,25 Eur V. G. priežiūrai bei jo asmeniniams poreikiams skirtos lėšas, 1 085,89 Eur bendro naudojimo patalpų remonto išlaidos, paskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvieno savininko dalį bendrojoje nuosavybėje, 980,35 Eur V. G. naudotų patalpų remonto ir medžiagų remontui išlaidos.
7. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies dėl laidojimo išlaidų apmokėjimo, o kitą ieškinio dalį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti buto pirkimo pradinio įnašo išlaidas, kurios yra patirtos seniau nei prieš 10 metų, taigi yra praleistas 10 metų senaties terminas, todėl šiam reikalavimui atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir šią ieškinio dalį atmesti. Be to, ieškovė nepagrįstai reikalauja 20 procentų buto vertės, kadangi pagal 1992 m. gegužės 14 d. gyvenamojo namo buto įkainojimo aktą, butas pirktas už 18 675 rublius (akto 7 punktas), todėl pradinio įnašo suma (2 277 rubliai) atitinka 12 procentų buto vertės. Tai reiškia, kad ieškovės galimai patirtos buto pradinio įnašo išlaidos sudaro 3 600 Eur, o ne 6 000 Eur. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė buto pirkimo pradinio įnašo išlaidas skaičiuoja nuo visos buto vertės, kai palikėjui priklauso tik 5/8 dalys buto. Įvertinus tai, ieškovė galėtų prašyti tik 2 250 Eur dydžio sumos.
9. Nors ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės kaip skolą jos patirtas išlaidas mokant komunalinius mokesčius ir buto remonto išlaidas, tačiau pagal CK 4.76 straipsnį, nurodytos išlaidos priskirtinos prie nuostolių, todėl tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti ieškovė yra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė prašo taikyti.
10. Ieškinyje ieškovės prašomos priteisti sumos yra bendro gyvenimo ir buto išlaikymo kaštai, kurie, nesant jokio konkretaus susitarimo tarp šalių, nėra atlygintini. Tas pats pasakytina ir apie asmeniškai palikėjui V. G. pirktus daiktus (magnetolą, šaldytuvą ir kt.). Į bylą nėra pateikta jokių ieškovės susitarimų su palikėju dėl mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo ar duomenų, paneigiančių, kad už paslaugas galėjo būti mokama palikėjo lėšomis. Iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu santykiu ieškovė ir palikėjas dengė bendro gyvenimo ir remonto išlaidas, o vien šias išlaidas patvirtinantys čekiai nėra įrodymas, kad minėtas išlaidas apmokėjo tik ieškovė ir kad pirktos statybinės medžiagos ar kiti daiktai buvo panaudoti būtent bute.
11. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti 378,74 Eur buto komunalinių mokesčių išlaidų, susidariusių po palikėjo mirties. Atsakovė su šiomis išlaidomis sutiks ir jas apmokės, kai bus pateiktos sąskaitos ir atlikti mokėjimai, pagrindžiantys prašomą priteisti sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, j. a. k. 112021042, 10 591,36 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 36 ct) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 10 591,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 748,44 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660, žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentas turi būti pateiktas teismui), o likusią ieškinio dalį atmesti.
13. Teismas, atsakovei reikalavimo dalį dėl laidojimo išlaidų pripažinus, šią reikalavimo dalį patenkino ir priteisė 1 579,69 Eur laidojimo išlaidų atlyginimo.
14. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti 6 000 Eur sumos piniginį įnašą butui įsigyti, nurodė, kad ieškovė po savo motinos mirties kartu su savo broliu R. J. ir motinos sutuoktiniu V. G. paveldėjo motinos turtą pagal įstatymą ir tapo buto (duomenys neskelbtini), bendraturte. Po motinos mirties įpėdiniams dėl perduotų lėšų buto įsigijimui CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė; tokį reikalavimą turėjo pareikšti per 3 metus nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, paveldėjusi dalį buto, kartu paveldėjo ir motinos turėtas turtines prievoles (kurių dydis proporcingas paveldėtai daliai), tame tarpe – ir jai pačiai, todėl šiuo atveju dalyje ieškovės reikalavimo kreditorius ir skolininkas sutapo, todėl pasibaigė teisė reikalauti grąžinti piniginį įnašą, proporcingą po motinos mirties ieškovės paveldėtai jos motinos turto daliai (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje bei CK 1.125 straipsnyje 1 dalyje nustatytus ieškinio senaties terminus, todėl reikalavimo dalį dėl 6 000 Eur įnašo priteisimo atmetė.
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendro turto išlaikymo priteisimo, nurodė, kad įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė viena mokėjo komunalinius mokesčius už butą, laikotarpiu nuo savo motinos mirties 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki V. G. mirties 2017 m. gruodžio 27 d., iš viso 6 573,99 Eur. Teismas padarė išvadą, kad bendraturčio prievolė išlaikyti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį yra asmeninė bendraturčio prievolė, todėl ieškovė neturėjo pareigos mokėti komunalinių mokesčių už V. G. buto dalį. Ta aplinkybė, kad ji šią prievolę įvykdė, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalimis, sudarė pagrindą ieškovei reikalauti sumokėtų komunalinių mokesčių atlyginimo iš V. G., kuriam mirus, susidariusi skola perėjo valstybei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi 10 metų ieškinio senaties termino, todėl priteisė 6 573,99 Eur jos patirtų atsakovo buto daliai tenkančių sumokėtų komunalinių mokesčių atlyginimą.
16. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl 378,74 Eur buto komunalinių mokesčių išlaidų, susidariusių po palikėjo mirties, nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šią ieškinio dalį atmetė.
17. Pasisakydamas dėl buto remonto pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis remontavo bendrą daiktą, taip pat atliko bendro daikto pagerinimus (pakeitė kambario duris, langą). Be to, teismas įvertino aplinkybę, kad konkreti naudojimosi tvarka tarp buto bendraturčių nebuvo nustatyta ir įteisinta, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pagerino išimtinai V. G. daikto dalį ir nurodytas išlaidas priskirti išimtinai V. G., todėl šios ieškovės prašomos priteisti išlaidos mažintinos proporcingai V. G. nuosavybės daliai (5/8 buto) iki 1 036,36 Eur, taip pat kaip pagrįstos ir įrodytos priteistinos 1085,89 Eur remonto išlaidos, iš viso tenkinant ieškovės reikalavimus dėl 2 122,25 Eur priteisimo iš atsakovės ir atmetant ieškinio reikalavimus dėl 621,82 Eur sumos priteisimo.
18. Teismas pagrįstomis laikė išlaidas, patirtas V. G. gydymui, higienos priežiūrai ir panašioms susijusioms išlaidoms, todėl priteisė 315,43 Eur, o reikalavimą gauti išlaidų atlyginimą už magnetolą, pusę šaldytuvo vertės, elektrinį virdulį ir dulkių siurblį, atmetė kaip nepagrįstą.
19. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pasisakė, kad atsakovė ieškinio dalį dėl V. G. laidojimo išlaidų pripažino ir šio reikalavimo neginčijo, todėl valstybei baigus V. G. palikimo priėmimo įforminimo procedūras, ginčo dėl šių išlaidų nėra, todėl ieškovei užteko ikiteismine tvarka, kaip V. G. kreditorei, pareikšti šį reikalavimą valstybei, todėl prašomos priteisti išlaidos buvo sumažintos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
20. Ieškovė apeliantė L. O. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės 3 750 Eur dydžio L. O. piniginį įnašą už V. G. įsigytą nuosavybę - 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliantė nurodo, kad teismas reikalavimo daliai dėl 6 000 Eur įmokos nepagrįstai taikė 3 ir 10 metų ieškinio senatį, kadangi netinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Apeliantė nurodo, kad termino pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo tada, kai ieškovė žinodama, kad V. G. yra sudaręs testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir sužinojo, kad testamentas yra panaikintas. Po mamos mirties L. O. jokių kreditorinių reikalavimų įpėdiniams nereiškė, kadangi pati buvo įpėdinė ir žinojo, kad V. G. laikydamasis susitarimo sudarė testamentą. Ieškinio senaties termino pradžia yra V. G. mirties momentas, kadangi iki to laiko L. O. nežinojo apie testamento panaikinimą ir esant jos, jos mamos ir patėvio V. G. susitarimui ir šio susitarimo pagrindu sudarytam V. G. testamentui, pagrįstai tikėjosi, kad butas po V. G. mirties atiteks jai.
22. Apeliantė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, kadangi ieškovė ikiteismine tvarka buvo pateikusi Kauno miesto 15-ajam notarų biurui pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo, tačiau atsakovė į šį pranešimą nereagavo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu (tame tarpe ir dėl V. G. laidojimo išlaidų priteisimo).
23. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VĮ Turto bankas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės yra priteistos išlaidos už komunalines paslaugas (6 573,99 Eur) ir buto remontą (2 122,25 Eur) bei atitinkamai perskaičiuoti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
24. Pasisakydama dėl komunalinių išlaidų atlyginimo atsakovė apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymų pakanka konstatuoti, kad ieškovė viena mokėjo komunalinius mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo savo motinos mirties iki V. G. mirties. Byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad ieškovė viena mokėjo komunalinius mokesčius už butą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tarp palikėjo ir ieškovės buvo susitarimas dėl komunalinių išlaidų apmokėjimo tvarkos. Sprendimu priteistos sumos už komunalines paslaugas yra bendro gyvenimo ir buto išlaikymo kaštai, kurie, nesant jokio konkretaus susitarimo, nėra atlygintini. Vien tai, kad mokėjimuose už komunalines paslaugas yra nurodoma ieškovė (sąskaitose už vandenį mokėtojas V. G.), ieškovei nesuteikia reikalavimo teisės į palikėjo turtą. Nėra galimybės nustatyti, kokiu santykiu ieškovė ir palikėjas dengė išlaidas už komunalines paslaugas, o vien šių išlaidų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra įrodymas, kad minėtas išlaidas apmokėjo tik ieškovė iš savo asmeninių lėšų.
25. Apeliaciniame skunde dėl buto išlaidų atlyginimo nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis remontavo bendrą daiktą, taip pat atliko bendro daikto pagerinimus (pakeitė kambario duris, langą). Ieškinio pagrindą pagrindžiančių objektyvių duomenų į bylą pateikta nebuvo, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė remonto išlaidas. Pažymėtina, kad čekiai nepatvirtina to, kad pirkti daiktai/medžiagos buvo panaudoti bute, tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256- 259/2017). Dalis, proporcingai V. G. buto daliai priteistos 1 036,36 Eur remonto išlaidų sumos, yra paskaičiuota remiantis nepatikimais duomenimis, t. y. ieškovės atliktų remonto darbų savarankišku įvertinimu pagal rinkos kainą (630 Eur). Tokie duomenys negali būti laikomi patikimais ar atitinkančiais įrodinėjimo reikalavimus ir jais negali būti remiamasi paskaičiuojant priteistinų remonto išlaidų dydį.
26. Ieškovė L. O. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
27. Atsiliepime nurodo, kad bendraturčio prievolė išlaikyti jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį yra asmeninė bendraturčio prievolė, todėl ieškovė neturėjo pareigos mokėti komunalinių mokesčių už V. G. buto dalį. Aplinkybė, kad ji šią prievolę įvykdė, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalimis, sudaro pagrindą reikalauti sumokėtų komunalinių mokesčių atlyginimo iš V. G., kuriam mirus, susidariusi skola perėjo valstybei. Tam pagrįsti ieškovė pateikė visus mokėjimo dokumentus už kiekvieną mėnesį per 10 metų, iš kurių matosi, kad mokėjimo dokumentai (išskyrus sąskaitose už vandenį nurodytą mokėtoją-V. G.), buvo išrašyti ieškovės L. O. vardu, šiuose dokumentuose yra ieškovės parašai, todėl kitas asmuo negalėjo nei pasirašyti nei sumokėti už L. O..
28. Liudytoja S. O. patvirtino faktą, kad senelio V. G. vienintelės pajamos buvo jo gaunama senatvės pensija, kurią jis išimtinai naudojo savo reikmėms. Be to, atsiliepime kritiškai įvertinta atsakovės nurodyta teismų praktika, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai.
29. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas VĮ Turto bankas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
30. Pasisakydama dėl ieškovės argumento nustatant ieškinio senaties termino pradžią, atsakovė nurodo, kad sutinka su teismo pozicija, kad ieškovė, priėmusi jai tenkantį motinos palikimą, po motinos mirties 2004 m. rugpjūčio 1 d. jokių reikalavimų kitiems mirusios motinos įpėdiniams dėl motinai 1992 m. gegužės 13 d. perduotų piniginių lėšų buto įsigijimui CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais nepareiškė. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, ieškovė, laikydama, kad ji yra savo motinos kreditore, kreditorinį reikalavimą galėjo pareikšti per 3 metus nuo palikimo atsiradimo dienos.
31. Sutiktina ir su teismo išvada, kad ieškovė, paveldėjusi dalį buto, kartu paveldėjo ir motinos turėtas turtines prievoles (kurių dydis proporcingas paveldėtai daliai), tame tarpe ir jai pačiai, todėl šiuo atveju dalies ieškovės reikalavimo kreditorius ir skolininkas sutapo, todėl pasibaigė teisė reikalauti grąžinti piniginį įnašą, proporcingą po motinos mirties ieškovės paveldėtai jos motinos turto daliai (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl įnašo buto pirkimui priteisimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
32. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo iš VĮ Turto banko, kuriam, mirus V. G., perėjo mirusiojo palikimas. Įvertinus abiejų apeliacinių skundų argumentus, šalys nesutinka tik su šiomis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis: ieškovė nesutinka, su tuo, kad jai nebuvo priteistas piniginis įnašas už buto pirkimą, atsakovė nesutinka, kad teismas ieškovei priteisė sumokėtus komunalinius mokesčius bei turėtas buto remonto išlaidas. Bylos šalys nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, kad kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl pirmosios instancijos sprendimo dalių, kuriose išspręstas klausimas dėl įnašo buto pirkimui, komunalinių ir buto remonto išlaidų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
34. Byloje šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Ieškovės motina G. Ž. G. 1977 m. gegužės 26 d. sudarė santuoką su V. G. (1 t., b. l. 7, 9), G. Ž. G. ir V. G. jų santuokos metu 1992 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 18 675 rublių sumą, iš kurios 2 277 rubliai buvo sumokėti grynais pinigais ir 16 398 rubliai sumokėti čekiais (1 t., b. l. 10-11, 12-13, 14). Pirkimo-pardavimo sutartį, buto įkainojimo aktą ir grynųjų pinigų mokėjimo kvitą yra pasirašiusi G. Ž. G.. 1992 m. gegužės 13 d. yra surašytas G. G. raštelis, kuriuo ji patvirtina, kad iš dukters L. O. grynais gavo 2 696,29 rublius (1 t. b. l. 15).
35. 2004 m. rugpjūčio 1 d. G. Ž. G. mirė (1 t., b. l. 8). Po jos mirties buvo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai dėl buto (duomenys neskelbtini), paveldėjimo mirusios G. Ž. G. sutuoktiniui V. G. ir mirusiosios vaikams: ieškovei L. O. ir R. J.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotas ieškovės (priklauso 3/8 dalys buto) ir V. G. vardu (5/8 dalys) (1 t., b. l. 33-34).
36. 2005 m. rugsėjo 28 d. V. G. buvo sudaręs notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo jam priklausančias buto dalis paliko ieškovei (1 t., b. l. 16), tačiau 2006 m. kovo 10 d. minėtą testamentą V. G. panaikino (1 t., b. l. 17).
37. 2017 m. gruodžio 27 d. V. G. mirė (1 t., b. l. 5). Bylos duomenimis, palikėjas V. G. įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą neturėjo, todėl pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsirado pagrindas V. G. palikimui pereiti valstybei. Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, yra kreipusis į notarą dėl V. G. palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas.
38. Ieškovė apie tai, kad ji nėra V. G. įpėdinė pagal testamentą, sužinojo tuomet, kai po V. G. mirties kreipėsi į notarę dėl jo palikimo priėmimo, todėl, neturėdama teisės pretenduoti į V. G. palikimą, 2018 m. kovo 9 d. pateikė notarei pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo valstybei, kaip V. G. įpėdinei, viso reiškiamo kreditorinio reikalavimo sumą nurodydama 16 524,36 Eur (1 t., b. l. 28-30).
Dėl piniginio įnašo, skirto butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad po motinos mirties ieškovė jokių reikalavimų dėl skolos grąžinimo įpėdiniams nereiškė, todėl praleido CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Be to, praleido ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 10 metų ieškinio senaties terminą. Ieškovė su tuo nesutinka. Nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti siejama ne su jos motinos mirties (2004 m. rugpjūčio 1 d.) momentu, o nuo sužinojimo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), testamentu jai nebėra paliktas, kaip buvo sutarta.
40. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, nustatė visus reikšmingus faktus bei tinkamai pritaikė teisės normas. Teismas teisingai pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ir šioje situacijoje, be kita ko, taikytinas naikinamasis terminas palikėjo kreditoriams reikalavimus pareikšti (3 metai nuo palikimo atsiradimo dienos). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai motyvavo, kad po motinos mirties ieškovė, būdama tame tarpe ir motinos kreditore, o motinai ir patėviui esant solidariems bendraskoliams (patėviui paveldėjus skolinę prievolę), galėjo patėviui reikšti kreditorinį reikalavimą. Esminis ginčas kilo dėl momento, nuo kurio turėjo būti pradėtas skaičiuoti senaties eigos terminas.
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 išaiškinta, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti.
42. Esminis teismų praktikoje pateiktas išaiškinimas, reikšmingas šioje byloje, yra sužinojimo apie teisės pažeidimą momentas. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista ir yra nustatytas žalos (nuostolių) faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).
43. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė motinai ir patėviui paskolino pinigus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, nėra ginčo, kad tarp motinos, ieškovės ir patėvio buvo žodinis susitarimas (pažadas), kad dėl šios skolos motina ir patėvis po savo mirties paliks butą ieškovei. Tą patvirtina byloje esantis ieškovės pateiktas patėvio V. G. 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarytas notariškai patvirtintas testamentas, kuriuo jam priklausančias buto dalis palieka ieškovei (1 t., b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė laikotarpiu tarp savo motinos ir savo patėvio mirties nežinojo ir negalėjo žinoti (suvokti), kad jos teisės yra pažeistos, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad skola bus grąžinta po patėvio mirties, jo buto dalis paliekant ieškovei, todėl ji neturėjo jokio nei subjektyvaus, nei objektyvaus pagrindo kaip kreditorė kreiptis dėl kadaise duotos 2 277 rublių paskolos grąžinimo. Akivaizdu, kad tarp ieškovės, jos motinos G. Ž. G. ir patėvio V. G. buvo susiklostę normalūs, šeimyniniai, pasitikėjimu grįsti santykiai. Tą patvirtina aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė nei motinai dar būnant gyvai, nei po jos mirties ir patėviui dar būnant gyvam, nė karto nesikreipė dėl skolos grąžinimo, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad gaus patėviui priklausančias buto dalis – kaip jai ir buvo žadėta, todėl nėra pagrįsta teigti, jog jau po motinos mirties ieškovė turėjo suvokti (subjektyvusis kriterijus), kad jos teisės pažeistos.
44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė suvokė, kad jos teisės yra pažeistos tik tada, kai sužinojo, kad palikėjas V. G. testamentą panaikino (1 t., b. l. 18) ir ji buto dalių negaus, taigi – neatgaus savo kadaise duotos paskolos. Šią aplinkybę ji sužinojo tik V. G. mirus (2017 m. gruodžio 27 d.), o į notarą kreipėsi 2018 m. kovo 9 d. (1 t., b. l. 28–30), todėl darytina išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 5.63 straipsnyje. Konstatavus, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, yra pagrindas reikalavimo dalį dėl skolos įmokai už buto pirkimą tenkinti.
45. Ieškovė prašė 6 000 Eur piniginio įnašo priteisimo, grįsdama tuo, kad sumokėjo 2 277 rublius ir tai sudaro 20 proc. buto vertės pagal 1992 m. gegužės 14 d. įkainojimo aktą. Nurodė, kad šiai dienai vidutinė buto vertė yra 30 000 Eur, todėl atitinkamai prašo priteisti 6 000 Eur. Atsakovė atsiliepime su tokiu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja 20 procentų buto vertės, kadangi pagal 1992 m. gegužės 14 d. gyvenamojo namo buto įkainojimo aktą, butas pirktas už 18 675 rublius (akto 7 punktas), todėl pradinio įnašo suma (2 277 rubliai) atitinka 12 procentų buto vertės. Tai reiškia, kad ieškovės galimai patirtos buto pradinio įnašo išlaidos sudaro 3 600 Eur, o ne 6 000 Eur. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė buto pirkimo pradinio įnašo išlaidas skaičiuoja nuo visos buto vertės, kai palikėjui priklauso tik 5/8 dalys buto. Įvertinus tai, ieškovė galėtų prašyti tik 2 250 Eur dydžio sumos.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buto pirkimo metu ieškovės įmokėti 2 277 rubliai sudarė 12 proc. (2 277 Eur x 100 proc.) / 18 675 Eur)), todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 20 proc. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad vidutinė dabartinė buto rinkos vertė 30 000 Eur, todėl pagrįsta ieškovei priteistinos įmokos dalį būtų skaičiuoti nuo šios sumos (12 proc. nuo šios sumos sudarytų 3 600 Eur). Be to, kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas, ieškovės buto dalį sudaro 3/8, o V. G. – 5/8, kas sudaro 2 250 Eur (3 600 Eur / 8) x 5 )).
47. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti ieškovei 12 841,36 Eur.
Dėl komunalinių mokesčių, sumokėtų už butą, esantį (duomenys neskelbtini)
48. Apeliantės atstovas VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad tarp palikėjo ir ieškovės buvo susitarimas dėl komunalinių išlaidų apmokėjimo tvarkos. Sprendimu priteistos sumos už komunalines paslaugas yra bendro gyvenimo ir buto išlaikymo kaštai, kurie, nesant jokio konkretaus susitarimo, nėra atlygintini. Su tokiu skundo argumentu negalima sutikti.
49. Kaip nustatyta byloje, V. G. priklausė 5/8 buto, o ieškovei 3/8 buto, taigi jie buvo bendraturčiai, įgyvendinantys bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje įtvirtintos bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant - kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – byloje esanti įrodymų visuma (sąskaitos, čekiai, mokėjimų nurodymai ir kt.) pagrindžia, kad būtent ieškovė mokėjo komunalinius mokesčius, tą įrodo tiek liudytojos parodymai, tiek ant dokumentų esantys ieškovės rekvizitai ir parašai.
50. CPK 12 straipsnyje yra įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė savo teigiamas aplinkybes – kad būtent ji mokėjo komunalinius mokesčius (kai tuo tarpu tokių išlaidų mokėjimo pareiga priklauso visiems bendraturčiams), tuo tarpu atsakovė, nurodydama, kad nėra įrodymų, jog ieškovė už komunalinius mokesčius mokėjo viena, turėjo pateikti tą pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl buto remonto išlaidų atlyginimo
51. Atsakovė apeliantė taip pat nesutinka dėl 1 036,36 Eur remonto išlaidų sumos, priteistos ieškovei, nurodydama, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad pateiktuose kvituose esančios prekės buvo panaudotos būtent bute, o kai kuriuose čekiuose, kaip ir anksčiau minėtoje byloje, prekės ar skaičiai yra įrašyti ranka. Priteistos 1 036,36 Eur remonto išlaidų sumos yra paskaičiuotos remiantis savarankišku įvertinimu pagal rinkos kainą (630 Eur), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tokius duomenis laikė pakankamais.
52. Kaip minėta, CK 4.76 straipsnyje be kita ko įtvirtinta pareiga bendraturčiams apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti proporcingai savo valdomai turto daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: asmuo pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; asmuo turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; asmens turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydis turi būti pagrįstas dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-123-969/2016). Leidimo atlikti naudojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-261/2012).
53. Nors nagrinėjamoje byloje nėra rašytinio šalių (ieškovės ir jos patėvio) susitarimo dėl daikto pagerinimo, tai šalių ginčą nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimą pripažinti buvus sudarytą, atsižvelgiant į jį patvirtinančias faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius duomenis, liudytojos parodymus bei pačios ieškovės teiginius nustatė, kad ieškovė nuoširdžiai ir visapusiškai rūpinosi V. G., taigi tikėtina, kad atliko ir buto remontą, juo labiau, kad, Registrų centro duomenimis, ginčo butas yra 1964 m. statybos, todėl jam objektyviai 2008 m. – 2015 m. buvo reikalingas remontas, juo labiau, kad būsto gerbūvio sąlygos buvo svarbios pačiam ten gyvenančiam V. G.. Asmuo neabejotinai matė atliekamus remonto darbus, byloje nėra jokių duomenų, jog V. G. būtų draudęs atlikti remonto darbus. Juo labiau, kad ieškovės nurodomos sumos (nuo 18,10 Eur iki 566,34 Eur) nėra nepagrįstai ar neprotingai didelės.
54. Atsakovė teigia, kad remontą turintys patvirtinti įrodymai yra nepatikimi, tačiau su tokiais teiginiais negalima sutikti. Visų pirma pažymėtina, kad Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruota jokios kitos nuosavybės, taigi apeliantės teiginiai, jog išlaidos buvo skirtos nebūtinai ginčo butui, yra grįsti prielaidomis (1 t., b. l. 32). Be to, nėra pagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad remonto išlaidų sumos, paskaičiuotos pagal rinkos kainą, yra nepatikimos, kadangi priešingai, vidutinė rinkos kaina laikytina protingu ir objektyviu kriterijumi, nesant galimybių ieškovei kitaip įvertinti išlaidas, turėtas remonto darbams. Įvertinus byloje esančiuose pirkimo kvituose (2 t., b. l. 237–239; 284–288; 380; 4180–420; 451; 498–499 ir kt.) nurodytas prekes, teismas daro išvadą, kad jos yra susijusios su buto remontu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovės.
55. Įvertinus tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovės apeliantės L. O. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti įnašą buto pirkimui, ir šį reikalavimą tenkinti iš dalies – priteisti ieškovei iš atsakovės 2 250 Eur piniginį įnašą; atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės VĮ Turto banko apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o likusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistina pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 50 Eur žyminio mokesčio ir 1 435 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti 59,44 proc. bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintai reikalavimo daliai, bei jas sumažino vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, iš viso ieškovei priteisdamas 748,44 Eur. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jai būtų užtekę dėl laidojimo išlaidų kreditorinį reikalavimą pareikšti valstybei ne teismo tvarka, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį. Ieškovė nurodė, kad buvo pateikusi Kauno miesto 15-asis notarų biurui pranešimą dėl kreditorinio reikalavimo, tačiau į jį reaguojama nebuvo. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, nurodydama, kad ši tvarka turėtų būti keistina.
58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, kad apeliacinėje instancijoje papildomai ieškovei priteista 2 250 Eur suma, o bendrai ieškovei priteista suma padidėjo iki 12 841,36 Eur iš pradiniu ieškiniu prašytos 17 819,38 Eur skolos, daro išvadą, kad proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų sumai priklauso 72,1 proc. bylinėjimosi išlaidų nuo visos ieškinyje reikalautos sumos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomas priteisti išlaidas vien dėl to, kad ieškovė, teismo teigimu, turėjo dėl laidojimo išlaidų kreiptis ne teismo tvarka. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi su kreditoriniu reikalavimu, tame tarpe ir dėl laidojimo išlaidų, tačiau atsakovė ne teismo tvarka šio prašymo nepatenkino, tokių duomenų nepateikė ir atsakovės atstovė, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Konstatuotina, kad ieškovei priteistina 1 070,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (72,1 proc. nuo visos reikalautos sumos), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
59. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, taigi papildomai iš ieškovės buvo priteista 113 Eur žyminio mokesčio valstybei (primokėtino žyminio mokesčio dalis apskaičiuota nuo 7 228,02 Eur netenkintų reikalavimų sumos). Apeliacinės instancijos teisme priteisus papildomai 2 250 Eur (netenkintų reikalavimų suma sumažėjo iki 4 978,02 Eur), keistina iš ieškovės valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis - 77,82 Eur (113 Eur x 4 978,02)/7 228,02 Eur)).
60. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio (3 t., b. l. 121) bei patyrė 450 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 123–124), iš viso – 534 Eur. Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti įnašą 6 000 Eur, tačiau apeliaciniame skunde nurodė, kad prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priteisti tik 3 750 Eur piniginį įnašą. Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje keisti ieškinio dalyką ar pagrindą draudžiama, o tenkinus jos reikalavimą iš dalies atitinkamai jai priteistina 62,5 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kas sudaro 333,75 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės L. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, o apeliantės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (į. k. 112021042), apeliacinį skundą atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (į. k. 112021042), 12 841,36 Eur (dvylika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir trisdešimt šešis centus) skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 12 841,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 070,69 Eur (tūkstantį septyniasdešimt eurų ir šešiasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės L. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 77,82 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt du centus) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660, žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentas turi būti pateiktas teismui).“
Priteisti ieškovei L. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (į. k. 112021042) 333,75 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė