Civilinė byla Nr. e2A-639-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02665-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.18.3; 2.6.18.4

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiksli forma“, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Ekspa Pro“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus rentinys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekspa Pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Tiksli forma“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lakaja“, V. M., akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige“ ir ERGO Insurance SE, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sweco Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus rentinys“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekspa Pro“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, uždarajai akcinei bendrovei ,,SPKT“, If P&C Insurance AS, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl nuostolių atlyginimo. 

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BM būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:

1.1.                      priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, ERGO Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) ,,Gjensidige“ (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 450 721,32 Eur nuostolius, patirtus dėl pamatų defektų, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.                      priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, ERGO Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB ,,Gjensidige“ (neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 488 738,20 Eur nuostolius, patirtus dėl grindų defektų, ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3.                      priteisti solidariai iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“, UAB ,,SPKT“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būsto priežiūra“, ERGO Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB ,,Gjensidige“ (neviršijant BUAB ,,Lakaja“ draudimo poliso 43 443 Eur sumos ir neviršijant UAB ,,Tiksli forma“ draudimo poliso 57 431,44 Eur sumos) 231 920,10 Eur nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra statinio, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), statytoja ir savininkė. 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė ir UAB „Hakonlita“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 05-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti ir įrengti pastatą bei perduoti prekybos centrui ,,RIMI“ laikinai už nuomos mokestį valdyti ir naudotis patalpomis pastate, o UAB „Hakonlita“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Statinio projektavimo darbus pagal 2013 m. balandžio 16 d. Projektavimo darbų sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF atliko UAB „Tiksli forma“. Statinio darbo projekto konstrukcinę dalį parengė UAB „Sweco Lietuva“. Statinio pamatų darbų projektą parengė ir įrengimo darbus pagal sudarytą sutartį įvykdė UAB „Vilniaus rentinys“, darbo projektą patvirtino UAB „Sweco Lietuva“. Techninio projekto konstrukcinę dalį parengė UAB „Ekspa Pro“. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atliko techninio projekto bendrąją ekspertizę (2014 m. sausio 8 d. ekspertizės aktas Nr. 526-237(13)/1/2014) ir DP SK1.1 Polinių pamatų dalinę ekspertizę (2014 m. gegužės 23 d. ekspertizės aktas Nr. 268-Kp-12(05)2014). UAB „Statinių projektų kompleksiniai tyrimai“ atliko DP Santvarų papildomo atrėminimo dalinę ekspertizę (2015 m. gegužės 5 d. ekspertizės aktas Nr. 187-4-14), DP Denginio konstrukcijų dalinę ekspertizę (2014 m. rugpjūčio 5 d. ekspertizės aktas Nr. 187-2/1-14) ir DP Pamatų, atraminės sienos, cokolio plokščių, kolonų dalinę ekspertizę (2014 m. liepos 28  d. ekspertizės aktas Nr. 187). 2014 m. gegužės 15 d. Rangos darbų sutarties pagrindu bendrus statybinius darbus pastate atliko BUAB „Lakaja“. Patalpos pagal nuomos sutartį buvo perduotos UAB „Hakonlita“ (prekybos centrui ,,RIMI“) eksploatuoti 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Mano Būstas“ (iki 2016 m. gegužės 31 d.) ir UAB „Inservis“ (nuo 2016 m. gegužės 31 d.) nuomininko UAB „Hakonlita“ pavedimu vykdė statinio naudojimo techninę priežiūrą. 2017 m. balandžio 5 d. buvo sustabdytas pastato eksploatavimas dėl įtartų deformacijų pastato konstrukcijose ir grindų pokyčių. Atliktais ekspertizių aktais nustatyta, kad statinio projektavimo ir rangos darbai buvo su defektais, kuriuos buvo būtina pašalinti, dėl to statinio eksploatavimas buvo sustabdytas, atlikti pamatų stiprinimo ir grindų deformacijų šalinimo darbai. Pastato eksploatavimas ir prekybos centro ,,RIMI“ veikla buvo atnaujinta 2017 m. spalio 26 d.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo, dalį bylos nutraukė, dalies atsakovų atžvilgiu ieškinį atmetė, kitoje dalyje taikė atsakovams solidariąją atsakomybę ir priteisė ieškovei visus ieškiniu prašytus nuostolius.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo, priėmė 2022 m. liepos 5 d. sprendimą, kuriuo:

4.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB ,,BM būstas“ iš atsakovių UAB ,,Ekspa Pro“, UAB ,,Vilniaus rentinys“, UAB ,,Inservis“, UAB ,,Mano būstas priežiūra“ solidariai su kitais asmenimis priteistas nuostolių atlyginimas, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį minėtų atsakovių atžvilgiu atmetė;

4.2.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB ,,BM būstas“ solidariai priteista iš atsakovų UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., ERGO Insurance SE (neviršijant draudimo polise nurodytos sumos), ADB ,,Gjensidige“ (neviršijant draudimo polisų sumos) 450 721,32 Eur nuostolių, susijusių su pamatų defektais, 488 738,20 Eur nuostolių, susijusių su grindų defektais, 231 920,10 Eur nuostolių, kurie negali būti priskirti prie konkrečių defektų, ir procesinės palūkanos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

4.3.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria bylos dalis pagal ieškovės UAB ,,BM būstas“ 2017 m. gruodžio 21 d., 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. procesinius dokumentus nutraukta, panaikino;

4.4.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB ,,BM būstas“ ieškinys, pareikštas atsakovėms UAB ,,Sweco Lietuva“, UAB ,,Statybos projektų ekspertizės centras“ ir UAB ,,SPKT“, buvo atmestas, paliko nepakeistą.

4.5.                      Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir 2021 m. liepos 15 d. papildomą sprendimą panaikino ir bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5.       Po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ieškovė patikslino ieškinį, prašydama priteisti 1 171 379,61  Eur nuostolius iš atsakovų UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“, V. M., ADB „Gjensidige“, ir ERGO Insurance SE tokiomis dalimis:

5.1.                      dėl grindų defektų atsiradusius 488 738,20 Eur nuostolius priteisti tokiu būdu:

5.1.1.                      priteisti ieškovei 171 201,14 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už  priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos, t. y. 54 535,45 Eur;

5.1.2.                      priteisti ieškovei 287 295,43 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės BUAB „Lakaja“ solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos, t. y.  41 994,90 Eur, ir subsidiariai iš ERGO Insurance SE, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos;

5.1.3.                      priteisti ieškovei 30 241,62 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už  priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš statybos techninio prižiūrėtojo atsakovo V. M.;

5.2.                      dėl pamatų defektų atsiradusius 450 721,32 Eur nuostolius priteisti tokiu būdu:

5.2.1.                      priteisti ieškovei 153 143,12 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už  priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos, t. y. 54 535,45 Eur;

5.2.2.                      priteisti ieškovei 269 237,41 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės BUAB „Lakaja“ solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos, t. y. 41 994,90 Eur, ir 13 978,67 Eur subsidiariai iš ERGO Insurance SE, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos;

5.2.3.                      priteisti ieškovei 28 340,75 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš statybos techninio prižiūrėtojo atsakovo V. M.;

5.3.                      likusius 231 920 Eur nuostolius priteisti tokiu būdu:

5.3.1.                      priteisti ieškovei 110 162,05 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant UAB „Tiksli forma“ draudimo poliso sumos, t. y. 54 535,45 Eur, ir subsidiariai iš ERGO Insurance SE, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos;

5.3.2.                      priteisti ieškovei 110 162,05 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės BUAB „Lakaja“ solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant BUAB „Lakaja“ draudimo poliso sumos, t. y. 41 994,90 Eur, ir subsidiariai iš ERGO Insurance SE, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos;

5.3.3.                      priteisti ieškovei 11 596,01 Eur ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš statybos techninio prižiūrėtojo atsakovo V. M. ir subsidiariai iš ERGO Insurance SE, neviršijant draudimo polise nurodytos 4 199 490,27 Eur sumos.

6.       Ieškovė nurodė, kad iš viso patyrė 1 403 568,18 Eur nuostolius, tačiau dalį nurodytų nuostolių jau atlygino ADB „Gjensidige“, išmokėdama 232 188,57 Eur draudimo išmoką už UAB „Tiksli forma“, dėl to likusi neatlyginta nuostolių suma yra 1 171 379,61 Eur. Pagal teismo ekspertų išvadas, defektų atsiradimą nulėmė netinkamai atlikti projektavimo ir statybos rangos darbai, o atskirti kiekvieno iš statybų proceso dalyvių atsakomybę dėl atskirų defektų nėra galimybės. Pagal finansinę investicijų apimtį statybos rangos ir projektavimo darbai sudarė žymiai didesnę išlaidų dalį projekte, nei išlaidos pastato statybos techninei priežiūrai, be to, techninę statybų priežiūrą vykdęs asmuo nėra tas asmuo, kuris padarė defektus, todėl patirti nuostoliai turi būti atlyginti tokiu būdu: iš pastato projektuotojos UAB „Tiksli forma“ ir pastato rangovės BUAB „Lakaja“ po 47,5 procentus, iš pastato techninio prižiūrėtojo V. M. – 5 procentus nuostolių.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarčių esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovės UAB „BM būstas“ ieškinį patenkino iš dalies:

7.1.                      priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ 498 042,19 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 487,40 Eur bylinėjimosi išlaidas;

7.2.                      priteisė ieškovei iš atsakovės BUAB „Lakaja“ 124 877,43 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 487,40 Eur bylinėjimosi išlaidas;

7.3.                      priteisė ieškovei iš atsakovo V. M. 10 385,17 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 371,85 Eur bylinėjimosi išlaidas;

7.4.                      priteisė ieškovei iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 54 535,24 Eur nuostolių atlyginimą už UAB „Tiksli forma“, 41 994,90 Eur nuostolių atlyginimą už BUAB „Lakaja“, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 371,85 Eur bylinėjimosi išlaidas;

7.5.                      ieškinio dalį dėl ERGO Insurance ES pareikštų reikalavimų, taip pat kitų nepatenkintų reikalavimų dalį, atmetė.

7.6.                      priteisė UAB „Hakonlita“ iš atsakovės BUAB „Lakaja“ 1 824 Eur ir iš atsakovo V. M. 96 Eur bylinėjimosi išlaidas;

7.7.                      priteisė valstybei iš atsakovų UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ po 77,75 Eur, o iš V. M. ir ADB „Gjensidige“ po 19,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino atsakovės ERGO Insurance SE prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau ištaisė rašymo apsirikimą, papildydamas 2023 m. birželio 5 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodydamas, kad iš ieškovės UAB „BM būstas“ atsakovei ERGO Insurance SE priteisiamos 32 713,59 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

9.       Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl pastato defektų, aptiktų per garantinį laikotarpį (atsiradusių nepraėjus dvejiems metams nuo statybos darbų pabaigos (2015 m. spalio 27 d.)), atlyginimo, ir nurodė, jog byla išnagrinėta pagal ieškovės 2022 m. spalio 19 d. patikslintą ieškinį, kuriuo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo reiškiami projektuotojai UAB „Tiksli forma“, rangovei BUAB „Lakaja“ ir techniniam prižiūrėtojui V. M. bei jų draudikams (išskyrus V. M. draudiką), be to, pačios ieškovės draudikui.

10.       Teismas pažymėjo, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą, po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo, kuriuo bylos dalis grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtu sprendimu padarė vienareikšmiškas išvadas, kad ginčo pastato pamatai ir grindys buvo įrengti netinkamai, su defektais bei įvertinęs statybos procese dalyvavusių asmenų veiksmus pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl projektuotojos, rangovės ir techninio prižiūrėtojo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nulėmusio pastato pamatų ir grindų defektų atsiradimą, be kita ko nurodydamas, jog:

10.1.                      generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai jį rengė (pati generalinė projektuotoja ar jos pasitelktos subrangovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“) būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų – atlikus visus būtinus tyrimus parinktas tinkamiausias pamatų ir grindų įrengimo būdas. Kitaip tariant, byloje įrodytos sąlygos šios atsakovės sutartinei atsakomybei kilti – jos neteisėti veiksmai ir kaltė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 180 punktas).

10.2.                      atsiradusius pamatų bei grindų defektus lėmė ir tokia aplinkybė, kaip netinkamos kokybės piltinio grunto panaudojimas, jo nesutankinimas iki techniniuose reikalavimuose nurodytų normų, o įrengiant pamatus ir grindis nebuvo tikrinama, ar laikomasi jų įrengimo technologijų. Ieškovė sutartimi atsakovui V. M., kaip specialių žinių ir atitinkamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui, buvo pavedusi atitinkamų statinio statybų etapų priežiūrą, kurią jis, kaip profesionalas, atliko nepakankamai atidžiai ir savo netinkamu veikimu prisidėjo prie vėliau atsiradusių padarinių (defektų atsiradimo) ir dėl to ieškovės patirtų nuostolių; taigi, atsakovo V. M. neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinosios sąlygos jo sutartinei atsakomybei kilti, yra įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 215–217 punktai).

11.       Be to, teismas pažymėjo, kad BUAB „Lakaja“ pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas konstatavo, jos kaip rangovės ir jos pasitelktos subrangovės – UAB „Vilniaus rentinys“ – neteisėtus veiksmus vykdant pastato statybos darbus, apeliacine tvarka neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymėjo, jog žalos atlyginimas iš generalinės rangovės BUAB „Lakaja“ nekvestionuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 187 punktas); be to, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo pamatų defektų priežasčių nustatymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 197 punktas). Taigi, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas nurodė iš naujo nevertinęs pastato pamatų ir grindų defektų buvimo ir laikęs, kad UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“ ir V. M. neteisėti veiksmai jau yra nustatyti. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas išaiškino, jog byloje tirs kitas dvi civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, kokią ieškovė patyrė dėl pastatų ir grindų defektų bei vertins, dėl kurių statybos dalyvių veiksmų atsirado nuostoliai ir kokia dalimi, t. y. vertins nuostolių atsiradimo priežastingumą.

12.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje atliktų ekspertizių (trijų ekspertų Komisijinė teismo ekspertizė ir Artūro Sabeckio vienasmenė teismo ekspertizė) ir specialistų išvadų (L. U. ekspertinio tyrimo, UAB „Ekspertika“ statinio dalies ekspertizės akto) pagrindu nustatyti statybos proceso dalyvių sutartinių pareigų pažeidimai (neteisėti veiksmai):

12.1.                      V. M. netinkamai kontroliavo statybos procesą (nereagavo į netinkamai atliekamus statybos darbus, nereikalavo atlikti projekte numatytus bandymus, leido darbus atlikti, nesant parengtų darbo projekto sprendinių ir kt.);

12.2.                      BUAB „Lakaja“ (ir jos subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“) netinkamai atliko piltinio grunto sutankinimo darbus, nesilaikė pamatų įrengimo technologijos, darbus atliko neturėdama tam būtinų projektinių dokumentų ir kt.;

12.3.                      UAB „Tiksli forma“ (ir visi jos subrangovai, prisidėję prie projekto rengimo), projektavimo darbus atliko, nesant privalomųjų III kategorijos geologinių tyrimų, neparinko tinkamų sprendinių dėl grindų įrengimo.

13.       Vertindamas ieškovės atliktą statybos proceso dalyvių atsakomybės padalinimą (procentine išraiška), teismas pažymėjo, kad byloje Komisijinę teismo ekspertizę atlikę ekspertai nurodė, jog nėra kriterijų, kaip atskirti žalą dėl kiekvieno statybos proceso dalyvio padarytos neteisėtos veikos (Komisijinės teismo ekspertizės 3.14 išvada, 14.1 išvados pastaba: „Nustatytų defektų sukeltos žalos dydžiui išskirti, pagal darbų dalis, nėra objektyvių kriterijų“, 14.2 išvados pastaba: „Grindų defektų sukeltos žalos dydžiui išskirti, pagal darbų dalis, nėra objektyvių kriterijų“, 3.71 išvados pastaba: „Nustatytų defektų sukeltos žalos dydžiui išskirti, pagal darbų dalis, nėra objektyvių kriterijų“). Kita vertus, ekspertų komisija taip pat nurodė, jog spraustinių monolitinių polinių pamatų ir grindų deformacijų eiliškumo objektyviai nustatyti trūksta duomenų (Komisijinės teismo ekspertizės 2.4.5.3 papunktis); taip pat tai, kad grindų konstrukcija neturėjo jokios įtakos, spraustinių monolitinių polinių pamatų defektams (vertikalioms deformacijoms) (Statybinės techninės ekspertizės 54 lapas). Su pastarąja ekspertų išvada taip pat sutiko Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 191 punkte nurodydamas, kad argumentai, jog pastato pamatų deformacijas lėmė netinkamas grindų įrengimas, ne tik nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, bet ir akivaizdžiai nelogiški, <...> pamatai turėjo būti įrengti taip, kad jokie grindų dangos pokyčiai ar bet kokie apkrovų pokyčiai neturėtų įtakos jų stabilumui, t. y. nesukeltų jų deformacijos. Taigi, remdamasis trijų ekspertų komisijos ir Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis išvadomis, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, būtina atskirai įvertinti tiek grindų, tiek pamatų defektus sukėlusias priežastis ir dėl defektų atsiradusią žalą.

14.       Vertindamas pamatų defektų atsiradimo priežastis, teismas nustatė šiuos statybos darbų procese dalyvavusius asmenis: pagal 2013 m. balandžio 16 d. sutartį Nr. 0279/13-04-16-TP-TF projektavimo darbus atliko UAB „Tiksli forma“, projekto vadovas J. F.; darbo projekto dalį: polių galvenų, rostverkų ir atraminių sienučių projektinius sprendinius parengė UAB „Vilniaus rentinys“ pagal 2014 m. gegužės 14 d. subrangos sutartį Nr. 140048 tarp rangovės BUAB „Lakaja“ ir subrangovės UAB „Vilniaus rentinys“, projekto vadovas J. F., projekto dalies vadovas P. K., projektavimo grupės vadovas K. T.; pamatų įrengimo darbus atliko UAB „Vilniaus rentinys“, kaip generalinės rangovės BUAB „Lakaja“ subrangovė.

15.       Įvertinęs tai, kad visi teismo ekspertai vienareikšmiškai nurodė, jog nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas tinkamas sprendinys dėl pamatų įrengimo ir nenustatė esminių priežasčių, lėmusių defektų atsiradimą, projektavimo stadijoje, o defektai, kaip nustatė ekspertai, atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo), teismas, vadovaudamasis specialias žinias turinčių asmenų išvadomis bei remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, nusprendė, jog ieškovė netinkamai paskirstė statybų dalyvių atsakomybės proporcijas, nes nagrinėjamu atveju ekspertai konstatavo, kad pagrindinė priežastis pamatų defektams atsirasti buvo rangovės BUAB „Lakaja“ (per jos subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“) atlikti sutartiniai pažeidimai, tuo tarpu projektuotojos – UAB „Tiksli forma“ – neteisėtų veiksmų, lėmusių defektų atsiradimą, nenustatė.

16.       Vertindamas V. M. atsakomybę dėl pamatų defektų atsiradimo, teismas nusprendė, kad jo atsakomybės dydis, su kuriuo pastarasis sutiko, nustatytas tinkamai. Šiuo atveju teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „Vilniaus rentinys“ pamatų statybose dalyvavo tiek kaip projektuotoja (dėl darbo projekto dalies), tiek kaip rangovė, todėl tinkamų technologinių dokumentų nebuvimas, atliekant rangos darbus, ekspertų buvo įvertintas kaip mažareikšmis, nes UAB „Vilniaus rentinys“ yra šios srities profesionalė, žinanti polių įrengimo reikalavimus. Kita vertus, techninis prižiūrėtojas, nesant būtinosios dokumentacijos, neturėjo galimybių tinkamai kontroliuoti pamatų įrengimo procesą, todėl iš esmės privalėjo sustabdyti pamatų įrengimo darbus iki tinkamų dokumentų parengimo. Kadangi atsiradę pamatų defektai buvo tiesioginė UAB „Vilniaus rentinys“ veiksmų pasekmė, techninio prižiūrėtojo galimybės kontroliuoti pamatų įrengimo darbus buvo ribotos, o nepakankama kontrolė tik prisidėjo, bet nebuvo defektų atsiradimo priežastis, todėl teismas padarė išvadą, jog dėl pamatų defektų atsiradusi žala turi būti paskirstyta tarp rangovės ir techninio prižiūrėtojo tokiu būdu – 95 ir 5 procentai.

17.       Teismas nustatė, kad grindų statybose dalyvavo šie asmenys: projektuotoja – UAB „Tiksli forma“; techninio projekto rengėja – UAB „Ekspa Pro“; darbo projekto rengėja – UAB „Sweco Lietuva“; rangovė – BUAB „Lakaja“.

18.       Teismas nurodė, kad grindų deformacijos priežastis, anot ekspertų, lėmė šie statybos dalyvių netinkamai atlikti / neatlikti veiksmai: 

18.1.                      projektavimo stadijoje: projektuotoja neužtikrino privalomųjų dokumentų buvimo – techninis projektas parengtas neturint privalomųjų projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (galima gruntų (durpių) konsolidacijos proceso įtaka, grindų defektų atsiradimo apimtims); darbo projektas nebuvo parengtas;

18.2.                       darbų atlikimo stadijoje: UAB „Lakaja“ darbus vykdė neturėdama darbo projekto grindų sprendinių; užvežė netinkamą piltinį gruntą ir jo nesutankino; techninis prižiūrėtojas V. M. nesustabdė statybos darbų, nesant tam būtinų dokumentų (darbo projekto sprendinių); neužtikrino tinkamo grindų pagrindų sutankinimo.

19.       Vertinant ekspertų nurodytus netinkamai atliktus veiksmus projektavimo stadijoje, iš Komisijinės teismo ekspertizės akto matyti, kad pažeidimai šioje stadijoje nebuvo pagrindinė defektų atsiradimo priežastis, nes darbo projektas nebuvo parengtas (jo sprendiniai negalėjo įtakoti defektų atsiradimo dėl jų nebuvimo), o dėl giluminiuose sluoksniuose galėjusios įvykti durpių konsolidacijos ekspertai, viena vertus, nepateikė užtikrintos išvados, t. y. nurodė, jog durpių konsolidacija galėjo įvykti ir prisidėti prie defektų apimčių, kita vertus, nurodė, kad neįmanoma nustatyti koreliacijos tarp durpių sluoksnio (jo storio) ir grindų nuosėdžių (grindų horizontalaus nelygumo), nes 50 procentų vertinimo vietų buvo iš viso neužfiksuoti grindų nuosėdžiai, nors egzistavo durpių sluoksnis arba buvo užfiksuoti grindų nuosėdžiai, nors nebuvo aptikta durpių sluoksnio (Statybinės techninės ekspertizės 2.5.6.1 tarpinė išvada).

20.       Tuo tarpu vertindami rangos ir techninės priežiūros darbų pažeidimus, ekspertai priėjo priešingą išvadą: palyginus pastato teritorijoje esančio piltinio grunto apimtis bei grindų nuosėdžius (grindų horizontalius nelygumus) buvo nustatyta akivaizdi tiesioginė koreliacija – tose vietose, kuriose buvo fiksuotas storiausias piltinio grunto sluoksnis, taip pat buvo fiksuoti ir didžiausi grindų nuosėdžiai (horizontalūs nelygumai), t. y. kintant piltinio grunto sluoksnio storiui tolygiai kito ir grindų nuosėdžiai (horizontalūs grindų nelygumai) (Statybinės techninės ekspertizės 2.5.6.1 tarpinė išvada).

21.       Nepaisant minėtų ekspertų komisijos išvadų dėl tiesioginės grindų defektų atsiradimo priežasties rangos darbų atlikimo stadijoje, kitos ekspertų išvados teismui leido nuspręsti, kad grindų defektai iš tiesų yra netinkamai parinkto projektinio sprendinio pasekmė. Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad nepaisant tarpinių išvadų apie tik galimą durpių įtaką grindų defektų atsiradimui, ekspertų komisija pateikė kategorišką išvadą, jog pagal turimus sklypo grunto tyrimus Techninio projekto stadijoje, išplitusioje silpnų gruntų zonoje grindys turėjo būti projektuojamos ant polių (atsakymas į 9 ekspertizės klausimą, Statybinės techninės ekspertizės 3.9 išvada). Atsakydami į 41 teismo ekspertizės klausimą ekspertai tokią išvadą papildomai argumentavo, nurodydami, kad nustatyta, jog net ir pašalinus silpnus (nestabilius) gruntus, užvežus tinkamą naują gruntą bei jį tinkamai sutankinus bei ant tokio grunto įrengus grindis, vis tiek būtų išsivystę grindų nuosėdžiai, dėl giluminiuose sluoksniuose galėjusio vykti gruntų (durpių) konsolidacijos proceso; aptariamu atveju Techninio projekto rengėjo pasirinktas grindų įrengimo būdas turėjo būti grindys ant polių (Statybinės techninės ekspertizės 3.41 išvada). Analogišką išvadą pateikė ir teismo ekspertas A. Sabeckis, nurodydamas, kad nepašalinus silpnų (nestabilių) gruntų, t. y. neatlikus išdurpinimo ir neatsižvelgus į 2013 m. topografinės nuotraukos duomenis, kurie rodė būtinybę išlyginti statybos sklypą, užvežant didelį kiekį dirbtinio grunto, kuris kaip papildoma žymi apkrova lėmė esamų gruntų tankėjimą ir durpių sluoksnio konsolidaciją, grindų projektinis sprendinys „grindys ant tampraus pagrindo“ buvo netinkamas, techninio projekto rengėjas turėjo pasirinkti grindų konstrukcijos įrengimo būdą – kaip perdangą ant polių (Papildomi atsakymai į teismo klausimus, 23–24 punktai).

22.       Kadangi nagrinėjamu atveju projektuotojas nenumatė projektinio sprendinio dėl grunto išdurpinimo, jo pasirinktas sprendinys dėl grindų ant tampraus pagrindo visų byloje dalyvavusių teismo ekspertų pripažintas netinkamu, todėl teismo buvo įvertintas kaip pagrindinė ir vienintelė grindų defektų atsiradimo priežastis, tai atitinkamai nulėmė, jog atsakomybę dėl grindų defektų atsiradimo teismas 100 procentų priskyrė projektuotojai UAB „Tiksli forma“.

23.       Spręsdamas dėl grindų defektų sukeltų nuostolių, teismas pažymėjo, kad jau nustatyta, jog atsakomybė dėl grindų defektų visa apimtimi tenka projektuotojai atsakovei UAB „Tiksli forma“. Nei atsakovė, nei kiti dalyvaujantys byloje asmenys neginčijo 604 832,48 Eur grindų pakėlimo išlaidų, šios tiesioginės grindų defektų šalinimo išlaidos neviršija ir teismo ekspertų nustatytos žalos dydžio, todėl teismas jas pripažino pagrįstomis ir įrodytomis.

24.       Be to, teismo ekspertai nustatė, kad dėl grindų defektų šalinimo ieškovė patyrė 170 479,52 Eur netiesiogines išlaidas, susijusias su defektų nustatymu ir fiksavimu, taip pat su remonto darbais ir medžiagomis. Šioje dalyje atsakovė UAB „Tiksli forma“ pažymėjo, jog iš jos priteistina žala turėtų būti mažinama geologinių tyrimų išlaidų dalimi, nes už tokių tyrimų atlikimą, pagal šalis siejančią sutartį, buvo atsakinga ieškovė. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutiko, pažymėdamas, kad pagal projektavimo sutartį ieškovė atsakovei pateikė 2005 m. UAB „Vilniaus specialusis transportas“ užsakymu (ne ieškovės užsakymu ir išlaidomis) parengtus žvalgybinius tyrimus ir pastarieji projektuotojai tiko, nepaisant to, jog kaip nustatė ekspertai (Komisijinės teismo ekspertizės atsakymas į 38 klausimą), prieš rengiant Techninį projektą privalėjo būti parengta projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių (toliau – ir IGG)  tyrimų ataskaita (III kategorija). Dėl pastarųjų tyrimų pateikimo tarp šalių sulygta nebuvo, atsakovė jų nereikalavo, todėl nėra pagrindo nuspręsti, jog ieškovė sutaupė atsakovės sąskaita (šiuo metu nėra galimybės nustatyti, koks būtų šalių susitarimas tuo atveju, jei atsakovė būtų pareikalavusi konkrečių III kategorijos tyrimų atlikimo).

25.       Taip pat teismas nesutiko su atsakovės UAB „Tiksli forma“ argumentu, kad iš jos priteisiama žala turėtų būti mažinama 157 024 Eur, kuriuos ieškovė sutaupė dėl pasirinkto pigesnio grindų įrengimo būdo: grindų ant tampraus pagrindo įrengimas kainavo 599 313 Eur, o ant polių – būtų kainavusios 756 337 Eur. Pažymėjo, kad už visų projektavimo sprendinių patikimumą ir atitikimą statybos techniniams reikalavimams atsakomybę prisiėmė atsakovė, o duomenų, kad ieškovei buvo siūlomas brangesnis, bet patikimesnis grindų įrengimo sprendinys, byloje nėra.  Tai, kad dėl netinkamai parinkto sprendinio kilo didesnė žala nei grindų įrengimo kaštai (grindų pakėlimas kainavo 604 832,48 Eur), nesudaro pagrindo mažinti ieškovės realiai patirtus nuostolius, nes tokių nuostolių atsiradimo riziką prisiėmė pati projektuotoja, parinkdama netinkamą grindų įrengimo sprendinį.

26.       Gindamasi nuo jai pareikštų reikalavimų atsakovė UAB „Tiksli forma“ nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susitarta dėl ribotos sutartinės atsakomybės, todėl sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą būtina taikyti sutartines sąlygas dėl atsakovės ribotos atsakomybės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Projektavimų darbų sutarties 6.3 papunktyje šalys numatė, kad, jeigu projektuotojas, suderintu su užsakovu laiku, nepašalina defektų, užsakovo nustatytų per garantinį laiką, jis atlygina užsakovui išlaidas, susijusias su defektų šalinimu. Remdamasi šia sutartine sąlyga, atsakovė tvirtina, kad iš jos ieškovei galėtų būti priteistos tik tiesioginės defektų šalinimo išlaidos, t. y. atsakovė neturėtų atsakyti už ieškovės negautas pajamas. Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutiko. Įvertinęs sutartinės nuostatos konstrukciją, teismas nusprendė, kad ja šalys siekė, jog pagal sutartį atsiradusius trūkumus šalintų pati atsakovė, o tik to nepadarius per sulygtą laikotarpį, ieškovė dėl trūkumų šalinimo galėtų kreiptis į kitus asmenis ir reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Apie atsakovės civilinės atsakomybės ribojimą minėtoje sutartinėje nuostatoje nepasisakyta, todėl teismas neturi jokio pagrindo sutikti su atsakovės pateiktu sutartinės sąlygos aiškinimu. Kita vertus, nagrinėjamu atveju šalims nepavyko suderinti trūkumų šalinimo; taip pat teismas nenustatė šios atsakovės atsakomybės dėl pamatų defektų trūkumų, tai atitinkamai reiškia, kad atsakovė neprivalo atlyginti ieškovės negautų pajamų dėl pastato uždarymo; taigi, pasak teismo, minėtos sutartinės nuostatos taikymas nagrinėjamu atveju nėra aktualus.

27.       Teismo ekspertų komisija nustatė, kad iš viso dėl grindų defektų šalinimo ieškovė patyrė 902 326,82 Eur (731 847,30 Eur tiesioginius ir 170 479,52 Eur netiesioginius) nuostolius. Tiesioginių nuostolių dydį ieškovė prašė sumažinti iki 604 832,48 Eur, todėl grindų defektų išlaidos tiek tiesioginės dėl grindų pakėlimo, tiek šioms išlaidoms tenkanti dalis išlaidų, kurių ieškovė negalėjo išskirti konkretiems defektams, sudaro 775 312 Eur (604 832,48 Eur + 170 479,52 Eur). Kadangi atsakomybė dėl grindų defektų visa apimtimi tenka atsakovei UAB „Tiksli forma“, teismas minėtus nuostolius priteisė iš šios atsakovės.

28.       Be ekspertų įvertintų nuostolių, ieškovė prie nuostolių, kurių negalima priskirsti prie konkrečių defektų, pridėjo teisinių paslaugų nuostolius, išlaidas antstoliams ir kompensacines palūkanas. Šių išlaidų teismo ekspertai nevertino, o atsakovė UAB „Tiksli forma“ su jomis nesutiko.

29.       Pasisakydamas dėl ieškovės patirtų 21 008,92 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, teismas nustatė, kad ieškovė pateikė į bylą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, pagrindžiančias ieškovės advokatų profesinei bendrijai NJORD Law firm už teisines paslaugas sumokėtas lėšas. Sąskaitose nurodyta, kad mokama už teisines paslaugas, susijusias su pastato, esančio (duomenys neskelbtini), defektais ir šalinimu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog išlaidos buvo patirtos dėl teisinės situacijos vertinimo ir pretenzijų statybos dalyviams rengimo bei reiškimo. Įvertinęs tai, kad šalims be teismo nepavyko susitarti dėl statybų dalyvių atsakomybės, dėl to ieškovė buvo priversta savo teises ginti teisme, teismas nusprendė, jog teisinės pagalbos išlaidos, stengiantis sureguliuoti ginčą iki teismo, buvo neišvengiamos (priverstinės) ir būtinos. Bylos nagrinėjimo trukmė ir keli nepavykę mediacijos etapai, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, teismo vertinimu, tik patvirtina, jog ieškovė pati negalėjo realizuoti savo materialiųjų subjektinių teisių, todėl pagrįstai kreipėsi pagalbos į advokatų kontorą. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys susirašinėjimą dėl žalos atlyginimo, tiek aplinkybė, kad dalį žalos atlyginimo ieškovė gavo iki teismo iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ draudiko, taip pat pačių dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu apie pretenzijų iš ieškovės gavimą, patvirtina, jog prašomos priteisti teisinės išlaidos buvo realiai patirtos. Aplinkybė, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti, kiek kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo prisidėjo prie konkretaus teisinio veiksmo atlikimo, t. y. tam tikri teisiniai pasitarimai vyko dėl visos situacijos apskritai, tam tikros pretenzijos buvo rašomos tik tam tikriems adresatams, teismo vertinimu, lemia, jog nagrinėjamu atveju būtų protinga ir teisinga šias išlaidas paskirstyti tarp atsakovų apytiksliai pagal jų atsakomybę dėl atsiradusių defektų, t. y. iš atsakovių BUAB „Lakaja“, UAB „Tiksli forma“ po 45 procentus ir 10 procentų iš techninio prižiūrėtojo V. M.. Atitinkamai atsakovei UAB „Tiksli forma“ tenka 9 454 Eur ieškovės patirtų išlaidų, o atsakovui V. M. – 2 100 Eur.

30.       Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 4 286,27 Eur antstolio vykdymo išlaidas, teismas, įvertinęs tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų informavusi atsakovus apie sunkumus dėl atsiskaitymo su kreditoriais, apie gresiančias antstolio išlaidas, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas sutikti su atsakovės UAB „Tiksli forma“ pozicija, kad tokių ieškovės nuostolių atsakovai negalėjo protingai numatyti ir prisiimti riziką dėl jų atsiradimo, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

31.       Pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti 15 446,11 Eur nuostolių kompensacinių palūkanų forma, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju konkrečių statybos dalyvių prievolė atlyginti jų atliktais neteisėtais veiksmais padarytą žalą nustatoma teismo sprendimu, todėl ieškovei bus priteisiamos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos, o už laikotarpį iki bylos iškėlimo, kompensacinių palūkanų skaičiuoti nėra teisinio pagrindo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad kompensacinių palūkanų ir netesybų paskirtis sutampa, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi, teismas įvertino, kad ieškovės nuostoliai (tiek dėl grindų, tiek dėl pamatų defektų) viršija prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl jas įskaitė į nuostolius ir šioje dalyje ieškinį atmetė.

32.       Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Tiksli forma“ civilinės atsakomybės dėl grindų defektų piniginę išraišką iš viso sudaro 784 766 Eur (170 479,52 Eur netiesioginės išlaidos + 604 832,48 Eur grindų pakėlimo išlaidos + 9 454 Eur teisinių paslaugų išlaidos). Įvertinęs tai, kad atsakovės draudikas už atsakovę UAB „Tiksli forma“ ieškovei jau išmokėjo 232 188,57 Eur draudimo išmoką, teismas nurodė, jog likusi neatlyginta žala dėl grindų defektų yra 552 577,43 Eur.

33.       Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais, kad nustačius draudėjo atsakomybės ribas (nustačius jiems tenkančią atlyginti konkrečią nuostolių dalį), toliau turėtų būti sprendžiamas draudiko atsakomybės klausimas dėl sulygtų draudimo sumų dalių, ir tik tuo atveju, jei draudimo suma nepadengs visų nuostolių, atsiras teisinis pagrindas likusią nuostolių sumą priteisti tiesiogiai iš už žalą atsakingo asmens (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 287 punktas), be to, įvertinęs tai, jog ADB „Gjensidige“ įvykį pripažino draudžiamuoju, draudimo poliso suma – 289 620,01 Eur, besąlyginės išskaitos dydis – 2 896,20 Eur (10 000 Lt), nustatytų nuostolių dėl grindų suma priteisiama tokiu būdu: iš atsakovės ADB „Gjensidige“ – 54 535,24 Eur (289 620,01 Eur – 2 896,20 Eur – 232 188,57 Eur), iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ – 498 042,19 Eur (552  577,43 Eur – 54 535,24 Eur).

34.       Spręsdamas dėl grindų defektų sukeltų nuostolių, teismas pakartojo, kad už pamatų defektus rangovei BUAB „Lakaja“ tenka 95 procentai atsakomybės, o techniniam prižiūrėtojui V. M. – 5 procentai atsakomybės.

35.       Teismo ekspertų komisija nustatė, kad dėl pamatų defektų šalinimo ieškovė patyrė 53 738,77 Eur tiesiogines išlaidas, susijusias su pamatų stabilizavimu ir asfaltuotos aikštelės remontu bei 41 621,48 Eur netiesiogines išlaidas (pvz., vamzdynų patikra, pamatų ekspertizės išlaidos, inžineriniai geologiniai tyrimai, statinio techninė priežiūra remonto metu ir kt.). Vertindami dėl pamatų defektų sukeltą žalą teismo ekspertai nevertino teisinių ir vykdymo išlaidų, negautų palūkanų, negautų pajamų ir pelno. Įvertinęs teismo ekspertų komisijos išvadas ir teismo padarytas išvadas dėl teisinių paslaugų, antstolio paslaugų ir kompensacinių palūkanų, teismas nusprendė, kad ieškovės nuostoliai dėl pamatų defektų yra 106 914,25 Eur (53 738,77 Eur + 41 621,48 Eur + 9 454 Eur (teisinių išlaidų dalis, tenkanti atsakovei BUAB „Lakaja“) + ir 2 100 Eur (teisinių išlaidų dalis, tenkanti atsakovui V. M.)).

36.       Dėl pastato veiklos sustabdymo ieškovės negautų 312 323 Eur nuomos pajamų, kaip negautų pajamų priteisimo, teismas pažymėjo, kad šalys dėl negauto nuomos mokesčio apskaičiavimo ginčo nekėlė, tačiau nurodė, jog ieškovė nepagrįstai negautomis pajamomis laiko visą sulygtą nuomos mokestį, t. y. neįvertina ir neatima veiklos sąnaudų. Be to, teigė, kad pagal ekspertų išvadas, pastato veikla galėjo būti atnaujinta jau po mėnesio, todėl skaičiuoti negautas pajamas iki 2017 m. spalio 3 d. nėra pagrindo. Su tokia atsakovų pozicija teismas sutiko iš dalies.

37.       Visų pirma, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo nuspręsti, jog jau po mėnesio nuo pastato deformacijų pastebėjimo ir veiklos sustabdymo, prekybinė veikla pastate galėjo būti atnaujinta. Teismo ekspertų komisija, atsakydama į teismo klausimus dėl pastato eksploatacijos sustabdymo būtinumo, nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. pastato eksploatacija buvo sustabdyta pagrįstai, nes pastatas nebuvo tinkamas prekybinei veiklai, turėjo galimos avarinės būklės požymių, todėl buvo imtasi priemonių žmonėms apsaugoti iki bus atlikta statinio ekspertizė ir statinio naudotojui bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada. Tokiems veiksmams reikėjo ne daugiau nei 30 dienų (7 dienos statinio tyrimams ir 7 dienos statinio ekspertizei atlikti), o ilgesniam pastato eksploatacijos sustabdymui nebuvo būtinybės, nes nebuvo nustatyta pastato avarinė būklė (Statybinės techninės ekspertizės 88–89 lapai). Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, kad po statinio ekspertizės atlikimo nebuvo nustatyta pastato avarinė būklė, savaime nereiškia, jog pastatas galėjo būti toliau eksploatuojamas prekybinei veiklai. Vilniaus miesto savivaldybė, pareikalavusi sustabdyti pastato veiklą, taip pat įpareigojo pašalinti pastato trūkumus. Pastato trūkumai, tarp jų pamatų stabilizavimas, žemės darbai po pamatų stabilizavimo bei asfaltuotos aikštelės remontas buvo atliekami 2017 m. vasarą (2017 m. birželio 30 d. ir rugpjūčio 29 d.), 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta statinio dalies ekspertizė, 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „Inservis“ atlikta pastato neeilinė apžiūra ir surašyta išvada. Minėtų dokumentų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybė 2017 m. spalio 3 d. nusprendė, kad pastatas yra saugus ir gali būti pradėtas eksploatuoti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pastato prekybinė veikla galėjo būti atnaujinta jau po mėnesio, atitinkamai, ieškovė pagrįstai negautų pajamų reikalauja už laikotarpį iki 2017 m. spalio 3 d.

38.       Ieškovei žinant negautų pajamų įrodinėjimo pareigą, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų nesutikimo argumentus dėl negautų pajamų apskaičiavimo, nevertinant sąnaudų, ieškovei patiriamų sąnaudų neatskleidus ir neįrodinėjus, teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, kaip grynojo pelno, apskaičiavimo pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad negautos pajamos negali būti grindžiamos tik sutartinėmis nuostatomis dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovė privalėjo pateikti patiriamas įmonės veiklos sąnaudas, kuriomis dengiamos išlaidos iš gaunamo nuomos mokesčio (pvz., išlaidas darbo užmokesčiui, pridėtines išlaidas (ūkio išlaidas, darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros išlaidas, darbų organizavimo išlaidas, kitas pridėtines išlaidas) ir kt.). Ieškovei nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jos patiriamas sąnaudas nuomos veiklai vykdyti, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų, kaip grynojo pelno, realumo, o kartu ir fakto, jog atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė ieškovės nuostolių dėl negautų pajamų (grynojo pelno) atsiradimą.

39.       Netenkindamas ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, nes, viena vertus, tai neatitiktų šalių rungtyniškumo ir lygybės principų (ieškovė nuo pat pradžių žinojo, jog šalys kelia grynojo pelno neatskleidimo klausimą), antra vertus, minėtos taisyklės taikymas yra pateisinamas tik bylose, kuriose įrodinėjimo prasme yra labai apsunkintas negautų pajamų priteisimas, todėl ieškovės reikalavimą dėl 312 323 Eur negautų pajamų priteisimo teismas  atmetė, kaip neįrodytą.

40.       Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 202 723,93 Eur nuostolių, atlygintų UAB „Hakonlita“, priteisimo, reiškiamą patvirtintų taikos sutarčių pagrindu, teismas nustatė, kad minėtą sumą sudaro 145 000 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti UAB „Hakonlita“, 50 000 Eur suma, kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti AB „Lietuvos draudimas“ ir 7 723,93 Eur Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patirtos bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtintomis taikos sutartimis ieškovė įsipareigojo UAB „Hakonlita“ atlyginti 145 000 Eur nuostolius, šią sumą sumokant dalimis iki 2021 m. vasario 15 d. Taip pat šalys sulygo, kad mokėjimai bus atliekami ieškovei UAB „Hakonlita“, įskaitant sutartos sumos mokėjimą į ieškovei UAB „Hakonlita“ mokėtiną nuomos mokestį, pagal nuomos sutartį už atitinkamą mėnesį, neviršijant tą mėnesį sutartos mokėti sumos (Taikos sutarties 4, 5 punktai). Taigi, šalys iš esmės susitarė, kad UAB „Hakonlita“ patirti nuostoliai bus dengiami šios bendrovės mokėtinu nuomos mokesčiu, t. y. ieškovė UAB „BM būstas“ sulygtu laikotarpiu gaus sumažintą nuomos mokestį.

41.       Bylos nagrinėjimo metu šalys, nesutikdamos su ieškovės reikalavimais dėl UAB „Hakonlita“ atlygintų nuostolių dalies, teigė, kad pastarieji nėra įrodyti, be to, byloje nėra įrodymų apie jų atlyginimą. Su tokiais dalyvaujančių byloje asmenų atsikirtimais teismas sutiko iš dalies. Teismas sutiko su UAB „Vilniaus rentinys“ atstovo pozicija, jog taikos sutartimi šalių sulygta nuostolių suma neturi prejudicinės reikšmės, nes tretieji asmenys taikos sutarčių nepasirašė ir nepritarė šalių sulygtai patirtų nuostolių apimčiai, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar ieškovė pagrįstai sutiko atlyginti UAB „Hakonlita“ 145 000 Eur nuostolius, ar minėta bendrovė patyrė nuostolius už tokią sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, kokius konkrečius nuostolius padengia sulygta 145 000 Eur suma, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes taikos sutartimis buvo išspręstas visų nuostolių, atsiradusių dėl pastato defektų, atlyginimo klausimas.

42.       Iš UAB „Hakonlita“ atsiliepimo į ieškinį matyti, kad bendrovė negautas pajamas grindė iki pastato uždarymo gautų subnuomos pajamų vidurkiu, tačiau nevertino veiklos sąnaudų, pelno mokesčio mokėjo prievolių, t. y. kaip ir ieškovės atveju, byloje nėra patikimų, kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų atitinkančių įrodymų. Be to, teismas kritiškai įvertino UAB „Hakonlita“ nuostolius dėl pelno sumažėjimo po pastato atidarymo, nes 123 799,08 Eur nuostoliai nėra pagrįsti konkrečiais skaičiavimais, kelia abejonių ir nurodomos aplinkybės apie klientų srautų sumažėjimą bei subnuomininkų nenorą tęsti nuomos santykius priežastys (nėra aišku, ar tai nulėmė kitų prekybos centrų, esančių šalia, atsidarymas, nekonkurencingos nuomos mokesčio sąlygos, ar kt.). Teismas laikė neįrodytais 760 992,82 Eur subnuomininkų nuostolius, nes, nors byloje yra subnuomininkų pretenzijos dėl konkrečių nuostolių padengimo, įrodymų apie konkrečių subnuomininkų nuostolių apmokėjimą bendrovė nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Top sport“ dar 2018 m. gruodžio 12 d. byloje pateikė prašymą dėl jos pašalinimo iš bylos, nes dėl nuostolių padengimo sudarė susitarimą su UAB „Hakonlita“. Pats susitarimas į bylą nebuvo pateiktas, jo sąlygos teismui nebuvo atskleistos. UAB „RIMI Lietuva“ 2020 m. lapkričio 6 d. į bylą pateikė prašymą dėl pašalinimo iš bylos, prie prašymo pridėjo taikos sutarties, sudarytos su UAB „Hakonlita“, kopiją, tačiau byloje nėra duomenų apie minėtos taikos sutarties patvirtinimą teisme ar jos įvykdymą. Kita vertus, UAB „Hakonlita“ pateikė rašytinius įrodymus apie su pastato uždarymu patirtus tiesioginius 70 343,26 Eur nuostolius (PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus), dėl šių nuostolių pagrįstumo byloje dalyvaujantys asmenys pagrįstų atsikirtimų nenurodė, todėl teismas nusprendė neturintis pagrindo jais abejoti. Įvertinęs tai, kad nuomos santykiai tarp ieškovės UAB „BM būstas“ ir UAB „Hakonlita“ tebesitęsia, o nuostolių padengimas įvyko nuomos mokesčio sumažinimu už praeitą (iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo) laikotarpį, teismas padarė išvadą, jog ieškovė įrodė 70 343,26 Eur nuostolių atlyginimo UAB „Hakonlita“ pagrįstumą ir šioje dalyje įgijo regreso teisę į atsakingus asmenis (atsakovus BUAB „Lakaja“ ir V. M.).

43.       Dėl ieškovės įsipareigojimo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 50 000 Eur draudimo išmoką, teismas sutiko su dalyvaujančių byloje asmenų atsikirtimais, jog šiuo momentu byloje nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės regreso teisę į tokius nuostolius. Pagal šalių pasirašytą taikos sutartį ieškovė draudimo išmoką įsipareigojo padengti tik po šios bylos išnagrinėjimo ir priklausomai nuo bylos rezultato, t. y. pagal taikos sutarties 4 punktą šalys, be kito ko, sulygo, kad jei UAB „BM būstas“ naudai bus sumokėta (išieškota) dalis sumos, kurios ji reikalauja civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 (šiuo metu bylos Nr. e2-902-863/2023), kaip patirtų nuostolių atlyginimą, tai ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokės ne visą 1 punkte nurodytą sumą (50 000 Eur), o jos dalį. Ši dalis bus apskaičiuota proporcingai atsakovės UAB „BM būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 (šiuo metu bylos Nr. e2-902-863/2023) patenkintų ir faktiškai sumokėtų (išieškotų) reikalavimų sumai. Taigi, iš susitarimo teksto akivaizdu, jog šiuo metu ieškovė jokių nuostolių iš su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos taikos sutarties nepatyrė, todėl reikalavimas dėl šios dalies yra nepagrįstas.

44.       Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl 7 723,93 Eur minėtoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes pagal taikos sutarties sąlygas ieškovė prisiėmė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas negali būti iš naujo sprendžiamas.

45.       Teismas atskirai pasisakė dėl UAB „Vilniaus rentinys“ argumentų, kad į prašomų priteisti nuostolių dalį nepagrįstai įtrauktos 37 790 Eur pamatų stiprinimo išlaidos, kurių pati ieškovė nėra apmokėjusi. Teismo ekspertai 37 790 Eur pamatų stiprinimo išlaidas laikė pagrįstomis, teismui dėl jų pagrįstumo taip pat nekilo abejonių. Aplinkybė, kad darbai dar nėra apmokėti, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės jų priteisimui. Byloje nustatytas pamatų defektų buvimo faktas, įrodyta, kad buvo būtina imtis skubių veiksmų defektų pašalinimui, nes, priešingu atveju, nuostoliai, tiek dėl esamų defektų didėjimo (tiesioginiai nuostoliai), tiek dėl veiklos nevykdymo – parduotuvės uždarymo (netiesioginiai nuostoliai), tik didėtų. Aplinkybė, kad defektų šalinimo darbų atlikimas buvo pavestas netinkamai rangos darbus atlikusiam asmeniui, t. y. UAB „Vilniaus rentinys“, nepašalina tokių darbų atlikimo išlaidų atlygintinumo, o tai, jog už šiuos darbus dar nėra atsiskaityta, nepašalina ieškovės prievolės už juos sumokėti, o tik galimai patvirtina ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad šalys nevykdo tarpusavio atsiskaitymų, laukdamos teismo sprendimo, jog galėtų atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą.

46.       Apibendrindamas teismas nurodė, kad ieškovė dėl pamatų defektų įrodė 177 257,51 Eur nuostolius (53 738,77 Eur + 41 621,48 Eur + 70 343,26 Eur + 9 454 Eur, kurie tenka atsakovei BUAB „Lakaja“, + 2 100 Eur, kurie tenka atsakovui V. M.). Nustatęs atsakovų BUAB „Lakaja“ ir V. M. atsakomybės dalis (95 procentai ir 5 procentai), įvertinęs teisinių išlaidų iki bylos iškėlimo dalį, tenkančią kiekvienam iš atsakovų, teismas nusprendė, kad dėl pamatų atsiradę nuostoliai atlygintini tokiu būdu: 166 872,33 Eur ((53 738,77 Eur + 41 621,48 Eur + 70 343,26 Eur) × 95 % + 9 454 Eur) iš atsakovės BUAB „Lakaja“ ir 10 385,17 Eur ((53 738,77 Eur + 41 621,48 Eur + 70 343,26 Eur) × 5 % + 2 100 Eur) iš atsakovo V. M..

47.       Be to, teismas nustatė, kad atsakovės BUAB „Lakaja“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta 43 443 Eur pagal draudimo liudijimą PZULT Nr. 1717455. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu konstatavo, kad draudimo išmokos pagal minėtą liudijimą galima buvo pareikalauti iki 2017 m. spalio 27 d. Atsakovė ADB „Gjensidige“ neginčija aplinkybių apie pretenzijos gavimo laiką, taigi, pretenzija buvo pateikta laiku (sprendimo 283 punktas). Atsižvelgdamas į nustatytas atsakovės BUAB ,,Lakaja“ atsakomybės ribas, į draudimo apsaugos ribas bei besąlyginės išskaitos dydį – 1 448,10 Eur (5 000 Lt), teismas padarė išvadą, kad šiai atsakovei tenkanti nuostolių suma priteistina tokiu būdu: iš draudiko ADB „Gjensidige“ – 41 994,90 Eur (43 443 Eur – 1 448,10 Eur), iš atsakovės BUAB „Lakaja“ – 124 877,43 Eur (166 872,33 Eur – 41 994,90 Eur).

48.       Dėl ieškovės ERGO Insurance SE atsakomybės teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl 287 295 Eur grindų pakėlimo nuostolių, tenkančių atsakovei BUAB „Lakaja“, atlyginimo iš savanoriško draudimo negali būti tenkinamas, nes teismas atsakomybę dėl grindų defektų nustatė tik UAB „Tiksli forma“. Kadangi reikalavimo atlyginti nuostolius už šią bendrovę ieškovė nereiškė, teismas šią ieškinio dalį atmetė. Kartu pažymėjo, jog tuo atveju, jei reikalavimas būtų pareikštas dėl UAB „Tiksli forma“ padarytų grindų defektų nuostolių atlyginimo iš savarankiško draudimo, reikalavimas taip pat negalėtų būti tenkinamas, nes grindų defektai ir jų pakėlimo būtinybė atsirado dėl netinkamo projektinio sprendinio parinkimo, t. y. projektavimo trūkumo, todėl už tokias išlaidas draudikas neatsako (statybos darbų (CAR) draudimo taisyklių Nr. 011 3.3 (c) ir 3.3 (d) punktai).

49.       Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 13 978,67 Eur pamatų defektų šalinimo išlaidų, už kurių atlyginimą yra atsakinga rangovė BUAB „Lakaja“ (2 643,47 Eur pamatų demontavimo išlaidos, 2 273,40 Eur klinkerio plytelių perklojimo išlaidos, 7 061,80 Eur polio gręžimo išlaidos, 2 000 Eur polio ekspertizės išlaidos), teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su ieškovės nuomone, jog šios išlaidos patenka į draudimo objektą. Draudikas pagal draudimo taisykles neatsako už tiesiogines pačių pamatų ir grindų defektų šalinimo (jų ištaisymo) išlaidas, tačiau atsako už išlaidas, susijusias su kitų pastato dalių remontu, kurios buvo patirtos kaip defektų pasekmė. Nagrinėjamu atveju polio ekspertizės ir gręžimo išlaidos iš viso negali būti vertinamos, kaip kitos pastato dalių remonto išlaidos, o pamatų demontavimo ir plytelių perklojimo išlaidos buvo tiesioginė pamatų trūkumų šalinimo pasekmė, taigi, už šias išlaidas draudikas neatsako.

50.       Be to, teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo dėl 231 920,10 Eur išlaidų, kurias sudaro: 133 436,85 Eur pastato remonto išlaidos; 83 037,14 Eur defektų nustatymo išlaidos; 15 446,11 Eur palūkanos, priteisimo iš savanoriško draudimo draudiko. Reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra nepagrįstai pareikštas už žalą atsakingiems asmenims (dėl netesybų įskaitymo į nuostolius), todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir draudikui. Defektų nustatymo nuostoliai yra tiesiogiai susiję su pačiais pamatų ir grindų defektais, todėl draudikas už šias išlaidas neatsako. 133 436,85 Eur remonto išlaidos taip pat negali būti vertinamos, kaip išlaidos, susijusios su kitų pastato dalių (ne pamatų ar grindų) remontu, nes ekspertai nustatė tik 307,38 Eur žalą, kurią pastatui padarė grindų defektai (pertvarų įtraukimai, nebesivarstė durys), tuo tarpu pamatų defektų įtaka pastatui – kitoms pastato dalims ekspertų net nebuvo skaičiuojama dėl jų mažareikšmiškumo (stogo parapeto įlinkis, cokolinės plokštės pasvirimas) (Statybinės techninės ekspertizės 103 lapas). Taigi, pasak teismo, 133 436,85 Eur remonto išlaidos yra pamatų ir grindų defektų pasekmė, priešingai išvadai padaryti byloje nėra objektyvių duomenų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškinį ERGO Insurance SE atmetė.

51.       Tenkindamas ieškinį iš dalies, teismas patenkino ir ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą.

52.       Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 111 328,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (19 520 Eur žyminis mokestis, 62 738,25 Eur atstovavimo išlaidos ir 29 070 Eur ekspertizių ir ekspertų apklausos išlaidos). Ieškovės byloje atsakovėms UAB „Inservis“ ir UAB „Mano Būsto priežiūra“ atlygintos 55 524,67 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos tarp šalių, nes jos iš ieškovės priteistos dėl ieškinio šių juridinių asmenų atžvilgiu atmetimo (2022 m. lapkričio 7 d. nutartis). Be ieškovės, dalyvaujantys byloje asmenys patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: atsakovė ERGO Insurance SE – 32 713,59 Eur; atsakovė UAB „Tiksli forma“ – 30 885,05 Eur; trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ – 80 568 Eur; UAB „Sweco Lietuva“ – 82 440,50 Eur. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys (atsakovė BUAB „Lakaja“, atsakovas V. M. ir kt.) prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje nepareiškė.

53.       Kadangi ieškovės patikslintas ieškinys dėl 1 171 379,61 Eur nuostolių atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovų bendrai 729 834,94 Eur, atitinkamai, ieškovei priklauso 62,30 procentai jos patirtų 111 328,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 73 718,50 Eur. Įvertinęs atsakovų atsakomybės ribas, ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų teismas paskirstė tokia proporcija: iš atsakovių UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ priteisė po 40 procentų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų V. M. ir ADB „Gjensidige“ – po 10 procentų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovių UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ priteisdamas po 29 487,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų V. M. ir ADB „Gjensidige“ – po 7 371,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54.       Įvertinęs nagrinėjamos bylos specifiką, kad ieškovė iš esmės privalėjo įrodyti statybos proceso dalyvių padarytus trūkumus, o patys dalyviai privalėjo įrodyti, jog trūkumai atsirado dėl kitų asmenų veiksmų, t. y. privalėjo įrodyti aplinkybes, šalinančias jų atsakomybę; atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė įrodė tiek pamatų, tiek grindų defektus, o dėl jų atsiradimo atsakingus asmenis teko nustatyti teismui, nes statybų proceso dalyviai dėl to nesutarė, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų reikalavimų dalies. Priešingu atveju, teismo vertinimu, ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, kuomet realiai nukentėjusi nuo statybos proceso dalyvių veiksmų, privalėtų atlyginti atsakovams ir jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, kurių atsiradimą sąlygojo statybos proceso dalyvių nesutarimas dėl defektų atsiradimo priežasčių, tai nepagrįstai padidintų jos patirtus nuostolius, nors defektų trūkumų faktą ieškovė byloje įrodė.

55.       Ieškovės ieškinys atsakovei ERGO Insurance SE atmestas, todėl jos patirtas 32 713,59 Eur bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovės.

56.       Be to, teismas išsprendė UAB „Hakonlita“, dalyvavusios ieškovės pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. UAB „Hakonlita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patyrė virš 900 000 Eur nuostolių, tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas nusprendė, jog byloje įrodyti tik 70 343,26 Eur nuostoliai, kuriuos priteisė iš atsakovų BUAB „Lakaja“ ir V. M. dalimis (95 procentai ir 5 procentai). Įvertinęs įrodytų nuostolių dydį ir atsakingų asmenų atsakomybės ribas, teismas UAB „Hakonlita“ priteisė 10 procentų jos patirtų 19 209,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 920 Eur tokiu būdu: 1 824 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ ir 96 Eur – iš atsakovo V. M..

57.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekspa Pro“ prašymo dėl papildomo sprendimo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimo. Nutartyje teismas pažymėjo, kad skirstydamas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų reikalavimų dalies. Priešingu atveju, teismo vertinimu, ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, kuomet realiai nukentėjusi nuo statybos proceso dalyvių veiksmų, ieškovė privalėtų atlyginti atsakovams ir jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, kurių atsiradimą sąlygojo statybos proceso dalyvių nesutarimas dėl defektų atsiradimo priežasčių, tai nepagrįstai padidintų jos patirtus nuostolius, nors defektų trūkumų faktą ieškovė byloje įrodė. Taigi, teismas sprendime nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovams ir atitinkamai jų pusę byloje palaikantiems tretiesiems asmenims nepriteisiamos. Tokiai teismo išvadai neturi reikšmės ir tai, kad trečiasis asmuo neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo po bylos pwrdavimo nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad šuo metu ginčas dėl defektų trūkumų žalos atlyginimo išspręstas 2023 m. birželio 5 d. sprendimu, iki sprendimo priėmimo byloje atlikti procesiniai veiksmas vertintini kaip vieno (vieningo) proceso dalys, trečiasis asmuo byloje dalyvavo iki pat sprendimo priėmimo, todėl jo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti vertinamos pagal galutinį bylos rezultatą, o ne pagal atskirus tarpinius rezultatus.

58.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi netenkino atsakovo V. M. prašymo dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo, nurodydamas, kad iš atsakovo V. M. prašymo matyti, jog atsakovas nesutinka su teismo pasirinktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu, siekia proporcingo patenkintiems reikalavimams (iš jo priteistoms sumoms) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai priteisimo, tačiau toks atsakovo siekis negali būti realizuojamas klaidų taisymo instituto pagrindu.

59.       Teismas nutarė, kad atsakovo prašymo tenkinimas reikštų kitokio, nei teismas nusprendė 2023 m. birželio 5 d. sprendimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo taikymą, tai nulemtų kitokių bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimą, t. y. sprendimo dalis būtų pakeista. Kadangi tokio procesinio veiksmo nenumato klaidų taisymo institutas, o paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės jį panaikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis), teismas atsakovo prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo atmetė kaip nepagrįstą, atsakovui išaiškindamas, jog, nesutikdamas su byloje priimtu sprendimu, tokį nesutikimą atsakovas gali išreikšti įstatymo nustatyta tvarka teikdamas apeliacinį skundą dėl byloje priimto teismo sprendimo.

III.                      Apeliacinių skundų, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

60.       Ieškovė UAB ,,BM būstas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

60.1.                      Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nustatytų aplinkybių, kurias įvertino iš naujo, dėl to priėmė Lietuvos apeliacinio teismui sprendimui prieštaraujantį sprendimą.

60.2.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra atsakovės UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų ir atsakomybės dėl pamatų defektų. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovė UAB „Tiksli forma“, atsako už pastato pamatų defektų atsiradimą kartu su kitais statybų proceso dalyviais, kadangi ji netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai jį parengė (generalinė projektuotoja ar jos pasitelktos subrangovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“), būtų parengtas saugią pastato eksploataciją užtikrinsiantis pamatų ir grindų įrengimo sprendinys. Tai, kad už pastato pamatų defektų atsiradimą atsako ir atsakovė UAB „Tiksli forma“ patvirtina byloje esantys įrodymai ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo išvados, nurodytos 157, 162, 164, 170 175, 180 punktuose. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatytais faktais.

60.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakomybė dėl grindų defektų atsiradimo 100 procentu tenka projektuotojai UAB „Tiksli forma“. Kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, netinkamas piltinio grunto sluoksnis tiesiogiai koreliavo su grindų nuosėdžiais, o už tinkamos kokybės piltinį gruntą ir jo sutankinimą buvo atsakingi atsakovai BUAB „Lakaja“ ir V. M., dėl to šie atsakovai atsako ir už pastato grindų defektus kartu su atsakove UAB „Tiksli forma“.

60.4.                      Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas, kad grindų defektų atsiradimo priežastimi buvo ir netinkamai atlikti rangos darbai. Klausimas, kuris buvo plačiau nagrinėjamas, buvo, ar prie nurodytų defektų atsiradimo prisidėjo ir projektuotojų netinkami veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad prie grindų defektų atsiradimo yra prisidėję ir projektuotojo veiksmai: „Taigi, aptartų rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą padaryti vienareikšmiškas išvadas, kad ginčo pastato pamatai ir grindys buvo įrengti netinkamai, su defektais, o šių defektų atsiradimo viena iš priežasčių – netinkamai atlikti statinio techninio projekto ir darbo projekto parengimo darbai“. Tačiau nurodytas teiginys „viena iš priežasčių“ nereiškia, jog tai buvo vienintelė priežastis, todėl teismas, konstatuodamas priešingai, nepagrįstai pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą.

60.5.                      Tiek už pamatų defektų, tiek už grindų defektų atsiradimą yra atsakingi atsakovai UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“ ir V. M.. Ieškovė sutinka su teismo motyvais nustatyti techniniam prižiūrėtojui 5 procentų atsakomybės dalį, tuo tarpu atsakovių UAB „Tiksli forma“ (projektuotojos) ir BUAB „Lakaja“ (rangovės) atsakomybė, atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės identifikuoti priežastinio ryšio tarp jų neteisėtų veiksmų ir konkrečios žalos dalies, dalintina vadovaujantis CK 6.5 straipsniu, t. y. lygiomis dalimis – po 47,5 procentus.

60.6.                      Įvertinant tai, kad už grindų defektų atsiradimą, be kita ko, yra atsakinga ir rangovė BUAB „Lakaja“, turi būti iš naujo įvertinama atsakovės BUAB „Lakaja“ draudiko ERGO Insurance SE pareiga išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 255–258, 260–261 punktai), atitinkamai perskirstant grindų ir pamatų defektų sukeltus  nuostolius. Ieškovė reikalavimą atsakovės BUAB „Lakaja“ draudiko ERGO Insurance SE atžvilgiu reiškė tik dėl nuostolių dalies, kurią ieškovė patyrė kaip defektų pasekmę, t. y. iš ERGO Insurance SE prašydama priteisti išlaidas, susijusias su kitų pastato dalių remontu, kurios buvo patirtos kaip vienų nekokybiškai atliktų darbų pasekmė kitų darbų rezultatui, t. y. dėl netinkamai atsakovės BUAB „Lakaja“ atliktų grunto paruošimo darbų buvo padaryta žala betono konstrukcijoms (grindims), o tai yra defektų pasekmė, o ne pats defektas, dėl ko ERGO Insurance SE turi pareigą atlyginti tokias išlaidas.

60.7.                      Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo išvadomis dėl žalos, kurią ieškovė patyrė dėl pamatų ir grindų defektų dydžio paskirstymo pagal teismo ekspertų skaičiavimus, nes ekspertizės išvadose pateiktas išlaidų paskirstymas nebuvo grindžiamas objektyviomis techninėmis priežastimis, o atsižvelgiant į civilinės atsakomybės paskirstymo taisykles, nesant galimybės konstatuoti tiesioginio priežastinio ryšio, išlaidų dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis CK 6.247 straipsniu ir skolininkams tenkančia atsakomybės dalimi.

60.8.                      Abiem atvejais (tiek ieškovės siūlomas žalos paskirstymas, tiek teismo ekspertų atliktas paskirstymas), yra grindžiami faktiškai ieškovės patirtomis išlaidomis, tačiau teismo ekspertai nevertino išlaidų, susijusių su negautomis pajamomis, teisinėmis paslaugomis, negautu pelnu ir negautomis palūkanomis. Taip pat į teismo ekspertų sudarytą išlaidų lentelę nebuvo įtraukta dalis išlaidų, kurias prašė priteisti ieškovė. Ieškovės patirtą žalą teisinga paskirstyti ieškovės siūlomu būdu, kadangi už dalies žalos atsiradimą yra atsakingi statybos proceso dalyviai bendrai, t. y. ieškovės faktiškai patirtų išlaidų negalima priskirti prie kurio nors vieno defekto.

60.9.                      Priešingai nei nusprendė teismas, ieškovė įrodė 312 323 Eur negautas nuomos pajamas ir sąlygas jas priteisti. Reikalavimas dėl negautų nuomos pajamų priteisimo grindžiamas tuo, kiek ir kaip pasikeitė ieškovės turtinė padėtis po to, kai pastato eksploatacija dėl nustatytų defektų buvo sustabdyta ir nuomininkė UAB „Hakonlita“ nustojo mokėti nuomos mokestį. Sudaryta nuomos sutartis įrodo, kokias pajamas būtų gavusi ieškovė ir patvirtina pajamų gavimo tikėtinumą ir realumą. Ieškovė – nuomotoja, turėjo galiojančią nuomos sutartį, o nuomininkė nemokėjo nuomos tik dėl to, kad negalėjo naudotis pastatu. Negavus pajamų – negautų pajamų dydžiu pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Pastato eksploatavimas buvo sustabdytas nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d., be to, teismo ekspertai konstatavo, kad prekybos pastato veiklą buvo būtina sustabdyti. Negautų nuomos pajamų nuostoliai apskaičiuoti padauginus per 1 mėnesį ieškovės UAB „BM būstas“ gautiną nuomos mokestį iš laikotarpio, kurį pastatas buvo uždarytas. Nuomos sutarties 6.7 papunktyje numatyta, kad visas komunalines išlaidas dengia nuomininkė. Kitų papildomų sąnaudų pajamoms uždirbti, ieškovė (nuomotoja) neturi, o nuomos pajamų apmokestinimas pelno mokesčiu šiuo atveju taip pat yra neaktualus ir nedaro įtakos, kadangi 2017 metais ieškovė pagal balansą patyrė mokestinius 1 413 228 Eur nuostolius, todėl papildomai gavus 312 323 Eur nuomos pajamų pelno mokesčio mokėti nebūtų reikėję.

60.10.                      Nepagrįstos teismo išvados dėl UAB „Hakonlita“ atlygintų 202 723,93 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 145 000 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė sutiko atlyginti UAB „Hakonlita“ taikos sutartimi; 50 000 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė sutiko atlyginti UAB „Hakonlita“ draudikei AB „Lietuvos draudimas“; 7 723,93 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl bylinėjimosi išlaidų, vertinimo, nes, net nevertinant visų UAB „Hakonlita“ nurodytų nuostolių pagrįstumo, nėra abejonės, kad UAB „Hakonlita“ patirti nuostoliai yra ne mažesni, kaip 195 000 Eur. Vien UAB „Hakonlita“ subnuomininkės UAB „RIMI Lietuva“ patirti nuostoliai yra 340 484,75 Eur. Priešingai nei nusprendė teismas, aplinkybė, kad UAB „Hakonlita“ su UAB „RIMI Lietuva“ susitarė dėl tokios nuostolių sumos, nepaneigia fakto, jog nuostoliai buvo faktiškai patirti. Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, UAB „Hakonlita“ su UAB „RIMI Lietuva“ susitarė dėl 130 359 Eur negauto pelno ir 210 125,75 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, o UAB „RIMI Lietuva“ pateikė įrodymus apie su pastato uždarymu patirtus tiesioginius 210 125,75 Eur nuostolius.

60.11.                      Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 50 000 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo UAB „Hakonlita“ nurodyto dydžio draudimo išmoką ir regreso tvarka šį reikalavimą nukreipė į ieškovę. Abejonių, kad UAB „Hakonlita“ faktiškai patirti nuostoliai buvo ženkliai didesni, nei dėl jų atlyginimo susitarė šalys, nėra, dėl to teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį šioje dalyje. Atsisakydamas priteisti nurodytą sumą, remiantis tuo, kad ji dar nėra faktiškai sumokėta, teismas neteisingai pritaikė CK 6.249 straipsnio 3 dalį. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privalomas vykdyti dokumentas, dėl to žalos atsiradimo tikimybė yra reali.

60.12.                      Priešingai nei nusprendė teismas, pagal su UAB „Hakonlita“ sudarytos taikos sutarties sąlygas ieškovė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiėmė sau dėl santykių su UAB „Hakonlita“. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad patirtų išlaidų ieškovė negali reikalauti atlyginti iš statybų proceso dalyvių, atsakingų už pastato defektų atsiradimą. Tarp ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nustatytų defektų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė buvo priversta su UAB „Hakonlita“ bylinėtis dėl to, kad pastato statybų proceso dalyviai nepripažino savo kaltės ir vengė vykdyti prievoles, dėl to už defektų atsiradimą atsakingi statybų proceso dalyviai atsako ir už šių išlaidų atlyginimą. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti. Šiuo atveju akivaizdu, kad nurodytos 7 723,93 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos, siekiant sumažinti žalos dydį, dėl to jos turi būti įskaičiuotos į nuostolius.

60.13.                      Nepagrįsta teismo išvada dėl 15 446,11 Eur nuostolių kompensacinių palūkanų forma įvertinimo. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos yra dvi skirtingos palūkanų rūšys, tačiau teismas nepagrįstai jas sutapatino. Be to, prašomos priteisti kompensacinės palūkanos negali būti įskaitomos į nuostolius ir turi būti priteistos ieškovės naudai papildomai.

60.14.                      Nepagrįsta teismo išvada dėl 4 286,27 Eur antstolio vykdymo išlaidų, kaip nuostolių, įvertinimo. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes statybos proceso dalyviai žinojo, kokiam tikslui bus naudojamas pastatas ir tai, kad ieškovė ketina jį nuomoti prekybos veiklai ir gauti iš to nuomos pajamas. Atsakovams pareiga atlyginti žalą atsirado nuo žalos atsiradimo dienos ir, atsisakydami vykdyti prievoles ir šalinti defektus, atsakovai negalėjo nesuprasti, kad ieškovė bus priversta šalinti defektus savo sąskaita, juo labiau atsakovai negalėjo nesuprasti, jog dėl pastato eksploatacijos sustabdymo ieškovė negaus nuomos pajamų, dėl to gali susidurti su finansinių prievolių vykdymo problemomis. Ieškovei negalint atsiskaityti su kreditoriais, šie kreipėsi į antstolius dėl priverstinio lėšų išieškojimo. Tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti, dėl to darytina išvada, kad atsakovai galėjo numatyti nurodytų nuostolių atsiradimą.

60.15.                      Po teismo sprendimo priėmimo ADB „Gjensidige“ papildomai išmokėjo ieškovei 96 530,14 Eur draudimo išmoką (54 535,45 Eur už projektuotoją UAB „Tiksli forma“ ir 41 994,90 Eur už rangovę BUAB „Lakaja“). Todėl likę nuostoliai turi būti paskirstomi taip: projektuotoja UAB „Tiksli forma“ atsako už 379 970,87 Eur nuostolius (287 295,43 Eur + 269 237,41 Eur + 110 162,05 Eur – 232 188,57 Eur – 54 535,45 Eur (ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka)); rangovė BUAB „Lakaja“ atsako už 624 699,99 Eur nuostolius (287 295,43 Eur + 269 237,41 Eur + 110 162,05 Eur – 41 994,90 Eur ((ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka)); statybos techninis prižiūrėtojas V. M. atsako už 70 178,38 Eur nuostolius (30 241,62 Eur + 28 340,75 Eur + 11 596,01 Eur).

60.16.                      Nustačius, kad tiek už grindų, tiek už pamatų defektų atsiradimą, be kita ko, yra atsakinga ir rangovė BUAB „Lakaja“, atsakovė ERGO Insurance SE turi atlyginti ieškovės patirtą žalą, patenkančią į draudimo objektą (iš viso 533 194,20 Eur): 287 295,43 Eur grindų pakėlimo išlaidas, už kurių atlyginimą yra atsakinga rangovė BUAB „Lakaja“ (defektų atsiradimą grindims, kaip pastato konstrukcijos elementui, be kita ko, nulėmė tai, kad buvo panaudotas netinkamas gruntas, jis buvo netinkamai sutankintas, be to, buvo netinkamai įrengtas polis); 13 978,67 Eur pamatų defektų šalinimo išlaidas, už kurių atlyginimą yra atsakinga rangovė BUAB „Lakaja“ (t. y. 2 643,47 Eur pamatų demontavimo išlaidas, 2 273,40 Eur klinkerio plytelių perklojimo išlaidas, 7 061,80 Eur polio gręžimo išlaidas, 2 000 Eur polio ekspertizės išlaidas); 231 920,10 Eur likusią išlaidų dalį, kurių negalima priskirti prie konkretaus defekto, t. y. 133 436,85 Eur pastato remonto išlaidas, 83 037,14 Eur defektų nustatymo išlaidas, 15 446,11 Eur palūkanas.

61.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas atsakovės UAB „Tiksli forma“ atžvilgiu, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį šios atsakovės atžvilgiu atmesti; panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki sprendimo priėmimo, priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki sprendimo priėmimo, proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

61.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės (ir tik atsakovės) veiksmai nulėmė pastato grindų defektų atsiradimą. Teismas netinkamai nustatė tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių grindų defektų. Be to, teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.  

61.2.                      Teismas sprendime nors ir konstatavo, kad rangovė BUAB „Lakaja“ užvežė netinkamą piltinį gruntą ir jo nesutankino, o techninis prižiūrėtojas V. M. neužtikrino atliekamų darbų kokybės, tačiau priėjo neteisingą išvadą, jog atsakomybė dėl grindų defektų tenka išimtinai atsakovei UAB „Tiksli forma“ tuo pagrindu, kad nebuvo atlikti išsamūs geologiniai tyrimai ir nebuvo parinktas sprendinys – grindys ant polių. Kitaip tariant, nors ekspertai nustatė, kad piltinio grunto ir grindų pagrindo netinkamas įrengimas tiesiogiai nulėmė grindų defektus, teismas nusprendė, kad defektų būtų buvę išvengta, jei techninio projekto rengimo stadijoje atsakovė būtų parinkusi brangesnį sprendinį – grindis ant polių. Tokie teismo argumentai yra nelogiški techniniu požiūriu bei paremti prielaidomis, o ne ekspertų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės atsakomybės ribos buvo išplėstos, dėl to atsakovė turi atsakyti ir už tuos nuostolius, kuriuos nulėmė kitų asmenų veiksmai. Tuo tarpu kiti atsakingi asmenys buvo be pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės.

61.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad už grindų sėdimą atsakinga tik atsakovė UAB „Tiksli forma“ dėl netinkamai parinkto sprendinio, t. y. jog nebuvo parinktos grindys ant polių. Tačiau techniniame projekte numatytas grindų sprendinys (grindų atrėmimas į gruntą) būtų nesukėlęs grindų nuosėdžio arba nuosėdis būtų buvęs daug mažesnės apimties, jei rangovė ir techninis prižiūrėtojas tokį sprendinį būtų tinkamai įgyvendinę. Iš to seka išvada, kad rangovė ir techninis prižiūrėtojas savo veiksmais tiesiogiai nulėmė grindų sėdimą ir ieškovės nuostolių atsiradimą. Taigi, egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp piltinių gruntų ir grindų pagrindo įrengimo bei grindų nuosėdžio.

61.4.                      Atsakovės atsakomybė sprendime kildinama iš to, jog po pastatu giluminiuose sluoksniuose esančios durpės suslūgo (konsolidavosi), dėl to esant tokiai gruntų sudėčiai atsakovė privalėjo numatyti kitą sprendinį – grindis ant polių. Tačiau atsakovė teismui pateikė išsamius argumentus, pagrindžiančius, jog durpių konsolidacija įvyko dar iki pastato statybos pradžios, bet teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, t. y. šių atsakovės argumentų iš esmės neišnagrinėjo.

61.5.                      Nors ekspertų išvadose teigiama, kad giluminiuose sluoksniuose, galėjęs vykti gruntų (durpių) konsolidacijos procesas galėjo daryti įtaką grindų defektų apimtims, tokia ekspertų išvada yra nepagrįsta, nes paremta dviem prielaidomis ir prieštarauja ekspertų išvadų tiriamajai daliai. Be to, 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu ekspertas T. Monstavičius, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimus, patvirtino, jog durpių konsolidacija ir jos įtaka buvo daugiau spėjimas, neparemtas tyrimais ir skaičiavimais.

61.6.                      Ekspertai nustatė aiškią ir tiesioginę grindų nuosėdžio koreliaciją su piltinių gruntų sluoksniu, o vietomis net ir esant itin storam durpių sluoksniui (5 metrai) grindys visiškai nesėdo. Akivaizdu, kad, jeigu durpių konsolidacija būtų turėjusi įtakos grindų nuosėdžiams, ji būtų, visų pirma, pasireiškusi ten, kur durpių sluoksnis storiausias, nes jis labiau konsoliduotųsi. Koreliacijos tarp durpių sluoksnio ir grindų nuosėdžio nebuvimą paaiškina tai, jog durpių konsolidacija jau buvo įvykusi dar iki pastato statybos pradžios. Ekspertai nenustatė ne tik koreliacijos tarp durpių sluoksnio ir grindų nuosėdžių, bet ir paties durpių konsolidacijos fakto (ekspertų išvadoje nėra tyrimo, kuris patvirtintų durpių konsolidacijos faktą). Be to, po stovėjimo aikštelės ir privažiavimo danga esančios durpės patyrė dar didesnes apkrovas, nei durpės po pastatu, ir turėjo dar labiau konsoliduotis, tačiau tokia konsolidacija neįvyko ir jokio grunto sėdimo stovėjimo aikštelėje ir privažiavimo dangoje nebuvo nustatyta. Be to, nebuvo nustatyta jokių nusėdimų privažiavimo dangoje į pakrovimo rampą, kur nuolat kursuoja atvykstantis sunkiasvoris transportas su prekėmis. Visa tai rodo, kad grindų sėdimą lėmė netinkamai įrengti ir sutankinti gruntai po pastatu.  

61.7.                      Ekspertų išvadose nurodyta, jog grindų defektų (sėdimo) pagrindinė priežastis – piltinio grunto ir grindų pagrindų suslūgimas. Tuo tarpu durpių konsolidacija (kurios pasekmių išvengti neva turėjo padėti polinės grindys), jeigu ji įvyko, yra tik papildoma, šalutinė priežastis. Šalutine priežastimi durpių konsolidacija laikytina ir dėl to, kad rangovė ir ieškovė netinkamai įgyvendino techninio projekto sprendinius, nes tinkamai įgyvendinus techninius sprendinius grindų sėdimo nebūtų arba sėdimo apimtis būtų buvusi daug  mažesnė. Atitinkamai, grindų pakėlimo kaina būtų buvusi daug mažesnė arba grindų sėdimo lygis būtų toks žemas, kad apskritai nesudarytų trikdžių eksploatuojant pastatą ir nereikalautų papildomų išlaidų.

61.8.                      Atsakovės atsakomybė nepagrįstai kildinama ir iš to, kad prieš atliekant projektavimo darbus nebuvo atlikti III kategorijos geotechniniai tyrimai ir buvo vadovautasi tik žvalgomaisiais tyrimais, dėl to atsakovė neva parinko netinkamą grindų sprendinį. Tačiau tyrimų neatlikimas pats savaime negali sukelti pastato defektų (tyrimai nėra nei statybinė medžiaga, nei technologinis procesas), o šios bylos atveju netgi nustatyta, jog 2017 metais atlikti III kategorijos geotechniniai tyrimai nepateikė kitokių duomenų nei 2005 metų žvalgomieji tyrimai, kurių pagrindu buvo atlikti projektavimo darbai.

61.9.                      Teiginys, kad atsakovė privalėjo numatyti grindis ant polių, būtų teisingas tik tuo atveju, jei teisės aktai arba sutartis su ieškove įpareigotų atsakovę parinkti tokius sprendinius, kurie apsaugotų pastatą nuo defektų, dėl kitų statybos proceso dalyvių klaidų. Tačiau tokia pareiga atsakovei nebuvo numatyta, todėl atsakovė, projektuodama pastatą ir rengdama techninį projektą, turėjo teisėtą pagrindą preziumuoti, jog pastatas bus statomas kitiems statybos proceso dalyviams nedarant klaidų, įskaitant ir prezumpciją, jog bus tinkamai įrengti gruntai ir pagrindai po pastato grindimis.

61.10.                      Be to, sprendinys – grindys ant polių – dėl tokio sprendinio brangumo beveik nėra naudojamas, o grindų įrengimas ant grunto, net ir esant silpnesniems gruntams, yra plačiai paplitęs ir užtikrina statinio stabilumą, jei yra tinkamai įrengiami piltiniai gruntai ir grindų pagrindas. Palikus skundžiamą sprendimą nepakeistą, būtų suformuota ydinga praktika, kad giluminiuose sluoksniuose esant silpnesniems gruntams visais atvejais privaloma įrengti grindis ant polių, nors to nereikalauja nei Statybos reglamentas (toliau – STR) 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“, nei kiti teisės aktai. Tokiu būdu projektuotojai neturės pasirinkimo laisvės parinkti ekonomiškai pagrįstus sprendinius, o statinių statybos užsakovams išaugs statybos kaštai.

61.11.                      Teismo išvada, kad netinkamas piltinių gruntų bei grindų pagrindo įrengimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su grindų defektu, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 215 punktui, kuriame teismas pasisakė, jog grindų defektus nulėmė ir tokia aplinkybė, kaip netinkamos kokybės piltinio grunto panaudojimas, jo nesutankinimas iki techniniuose reikalavimuose nurodytų normų, o įrengiant pamatus ir grindis nebuvo tikrinama, ar laikomasi jų įrengimo technologijų. Teismas sprendime nenurodė, kodėl jis nesivadovauja tokia Lietuvos apeliacinio teismo nustatyta aplinkybe. Be to, bylą išnagrinėjus teisme pirmąjį kartą rangovė neskundė teismo sprendimo, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nenustatė pagrindų atleisti rangovę nuo atsakomybės, todėl priežastinio ryšio egzistavimas tarp rangovės veiksmų ir atsiradusių defektų skundžiamu sprendimu nebegalėjo būti kvestionuojamas.

61.12.                      Atsakovė UAB „Tiksli forma“ neįrenginėjo pastato grindų pagrindo. Be to, neįrenginėjo piltinių gruntų po pastato grindų pagrindu. Už netinkamai įrengtus piltinius gruntus po pastatu atsako piltinių gruntų įrengimo darbus atlikę asmenys bei V. M., kadangi šie asmenys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius netinkamą piltinių gruntų įrengimą.

61.13.                      Atsakinga yra ne tik rangovė, bet ir pati ieškovė, kuriai ir tenka didžiausia atsakomybė už piltinių gruntų įrengimą, kadangi ieškovė atliko atitinkamus veiksmus iki pastato statybos pradžios (arba leido juos atlikti kitiems nežinomiems asmenims, kurių ieškovė neatskleidžia ir kurie turėtų dalyvauti atsakovais byloje). Itin didelis kiekis (7 154,76 m3) piltinio grunto buvo atvežtas iki statybos darbų pradžios ne tik neturint jokios dokumentacijos, bet ir neatliekant piltino grunto sudėties bei tankinimo kontrolės, dėl to atsakomybė už tokius veiksmus tenka pačiai ieškovei, juolab kad ieškovė byloje neįrodinėjo, jog kas nors būtų suvežęs tokį didelį kiekį grunto be jos žinios arba kad ji tokį kiekį grunto būtų užsakiusi iš rangovės – sutartis su rangove numato daug mažesnį piltinio grunto kiekį, o statybos darbų žurnale Nr. 3 užfiksuota, kad rangovė užvežė tik 1 990 m3 piltinio grunto.

61.14.                      Teismas netinkamai paskirstė atsakomybės dalis dėl grindų defektų, kadangi visą atsakomybę priskyrė tik atsakovei, nepaisydamas, kad grindų defektus visa ar bent jau didžiąja dalimi nulėmė kitų asmenų veiksmai (neveikimas). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas sutiks su atsakovės argumentais, kad durpių konsolidacija buvo įvykusi dar iki pastato statybos, atsakovei atsakomybė už grindų defektus negali kilti. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikys, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų bei pastato grindų defektų atsiradimo, tokiu atveju atsakovei priskirtina tik nedidelė atsakomybės dalis – ne daugiau kaip 5 procentai, kuri yra padengta ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka.

61.15.                      Teismas sprendimu nustatė per didelį nuostolių, susijusių su grindimis, dydį bei peržengė ieškinio ribas, netiesioginius nuostolius vertindamas ne pagal ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovės pateiktą nuostolių lentelę, o pagal ekspertų išvados 91 lape pateiktus skaičiavimus, kuriais ieškinys nebuvo grindžiamas. Tokiu būdu teismas laikė, kad ieškovės netiesioginiai nuostoliai dėl grindų defektų yra 170 479,52 Eur, nors ieškiniu ieškovė grindų defektams priskyrė mažesnę sumą, pagal kurią kiekvienai defektų grupei tenka po 115 960,05 Eur, o ne po 170 479,52 Eur. Iš atsakovės ieškovė netiesioginių nuostolių prašė priteisti dar mažiau, t. y. 110 162,05 Eur.

61.16.                      Nors teismas sutiko, kad ieškovė negali reikalauti išlaidų antstoliui atlyginimo, bet nusprendė, jog ieškovė gali reikalauti išlaidų teisinėms paslaugoms. Teismas šio klausimo neišnagrinėjo CK 6.258 straipsnio 4 dalies aspektu. Iš sprendimo 69 punkto matyti, kad teismas šių išlaidų priteisimą sprendė pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus,  tačiau šis straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 4 dalį.

61.17.                      Teismas nusprendė, kad pastato techninio projekto sprendinys dėl grindų turėjo būti grindys ant polių, t. y. tik su tokiu sprendiniu pastatas nebūtų patyręs grindų defektų. Tai reiškia, jog ieškovė būtų turėjusi patirti papildomas išlaidas grindų polių įrengimui, kurias sutaupė. Kaip matyti iš ekspertų išvadose pateikto atsakymo į 65 klausimą, ieškovės išlaidos grindų įrengimui – 599 313 Eur, o grindų įrengimas ant polių būtų kainavęs 756 337 Eur. Taigi, susidarantis skirtumas (157 024 Eur) turi būti atimamas iš ieškovės nuostolių. Be to, prie ieškovės sutaupytų lėšų turi būti priskirtos ir išlaidos III kategorijos geotechniniams tyrimams, kurios yra 19 500 Eur (Nuostolių lentelės II dalies 24 ir 33 pozicija).

61.18.                      Įvertinus sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieškovės reikalavimų (išlaidos antstoliui, kompensacinės palūkanos), ieškovės likusi žala pastatui, kurios negalima priskirti prie konkretaus defekto, yra ne 231 920,10 Eur, bet 171 678,80 Eur. Ieškovė patikslintame ieškinyje 231 920,10 Eur nuostolius išskaido taip: 133 436,85 Eur išlaidos pastato remontui; 83 037,14 Eur išlaidos dėl defektų nustatymo; 15 446,11 Eur palūkanos. Teismas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė, o iš 83 037,14 Eur išlaidų dėl defektų nustatymo atėmė išlaidas antstoliui (4 286,27 Eur), teisines išlaidas (21 008,92 Eur), išlaidas III kategorijos geotechniniams tyrimams (19 500 Eur). Taigi, išlaidos dėl defektų nustatymo – 38 241,95 Eur.

61.19.                      Remiantis atliktais skaičiavimais, likę atsakovės nuostoliai yra 171 678,80 Eur (133 436,85 Eur + 38 241,95 Eur). Kadangi ši suma susijusi tiek su grindų, tiek su pamatų defektais, grindims turi būti priskiriama ne daugiau kaip 1/2, t. y. 85 839,40 Eur. Taigi, iš viso ieškovės nuostoliai dėl grindų defektų yra 690 671,88 Eur (604 832,48 Eur grindų pakėlimo išlaidos ir 85 839,40 Eur likę nuostoliai). Iš šios sumos dar turi būti atimtos ieškovės sutaupytos išlaidos polinėms grindims (157 024 Eur), todėl ieškovės nuostoliai dėl grindų defektų – 533 647,88 Eur. Net ir laikant, kad vien tik atsakovė yra atsakinga už šiuos nuostolius (su kuo atsakovė nesutinka), iš šios sumos turi būti atimta draudiko ADB ,,Gjensidige“ sumokėta 232 188,57 Eur draudimo išmoka bei likusi draudimo neišmokėta suma, priteista ieškovei, t. y. 54 535,24 Eur. Neatlyginta dalis yra 246 924,07 Eur (533 647,88 Eur – 232 188,57 Eur – 54 535,24 Eur). Kadangi ieškovei atsakovės draudikas jau kompensavo iš viso 286 723,81 Eur, t. y. daugiau nei pusę ieškovės patirtų nuostolių dėl grindų defektų, nėra pagrindo papildomai priteisti nuostolius iš atsakovės, kadangi draudikas jau padengė visą atsakovei tenkančią atsakomybės dalį.

61.20.                      Bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos priklausomai pagal atsakovės ir kitų proceso dalyvių apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, t. y. pagal galutinę ieškovės patenkintų reikalavimų dalį. Sprendimo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prieštarauja sprendimo motyvams. Nors teismas sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teigia, kad ieškovė iš esmės privalėjo įrodyti statybos proceso dalyvių padarytus trūkumus, o jau patys dalyviai privalėjo įrodyti, jog trūkumai atsirado dėl kitų asmenų veiksmų, t. y. privalėjo įrodyti aplinkybes, šalinančias jų atsakomybę, tačiau tokia įrodinėjimo taisyklė taikoma tik tuomet, kai užsakovas pasirenka specialiuosius interesų gynybos būdus, taikomus rangos teisinių santykių atveju. Šiuo gi atveju ieškovė pasirinko prašyti teismo taikyti atsakovų civilinę atsakomybę, todėl visa civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo įrodinėjimo našta teko ieškovei, juolab kad ieškovė pati pasirinko tokį interesų gynimo būdą. Ieškovė yra profesionalus nekilnojamojo turto rinkos dalyvis, pelno siekiantis juridinis asmuo, galintis samdytis profesionalius teisininkus, todėl ieškovė galėjo ir turėjo įsivertinti, kokiems asmenims ir kokia apimtimi reikšti reikalavimus. Tuo tarpu atsakovė negali nukentėti dėl to, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo reiškiamų reikalavimų dydį.

61.21.                      Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad atsakovės draudikas ieškovei išmokėjo net 232 188,57 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmoką draudikas išmokėjo siekdamas  įvykdyti atsakovės prievolę atlyginti žalą. Tai reiškia, kad atsakovė šia dalimi ieškovės žalą kompensavo. Tai buvo vienintelė ieškovės gauta suma ne ginčo tvarka. Be to, atsakovė už 1 Eur (iš esmės nemokamai) parengė pastato darbo projekto konstrukcinę dalį: pamatų ašyse B/1, C/1, D/1 stabilizavimas (2013 m. balandžio 16 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 0279-1/17-04-10_SK). Tai rodo, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove ir padėjo šalinti defektų sukeltas pasekmes bei stabilizuoti pastatą.

62.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Vilniaus rentinys“ apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo motyvus dėl nuostolių, susijusių su pamatų defektais, atsiradimo priežastingumo, konstatuojant, kad už dėl pamatų defektų kilusius ieškovės nuostolius yra atsakinga rangovė BUAB „Lakaja“, projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M.; iš sprendimo motyvų pašalinti motyvus dėl UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų neteisėtų veiksmų, įrengiant pastato pamatus fakto, t. y. kad pamatų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo); pakeisti sprendimo dalį, susijusią su priteistais nuostoliais dėl pamatų defektų, tokiu būdu: ieškovės reikalavimą atsakovės BUAB „Lakaja“ atžvilgiu atmesti, o 23 260,90 Eur nuostolius, patirtus dėl pastato pamatų defektų, ieškovei priteisti iš atsakovės BUAB „Lakaja“ draudiko ADB „Gjensidige“ bei  3 101,45 Eur iš atsakovo V. M.; pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki skundžiamo sprendimo priėmimo, ir šias išlaidas priteisti iš ieškovės; priteisti atsakovei iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

62.1.                      Sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl nuostolių, neva kilusių dėl pastato pamatų defektų, atlyginimo, priimta netinkamai įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu konstatuotų aplinkybių prejudicialumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas yra priimtas pakartotinai pirmąja instancija išnagrinėtoje byloje ir tai nėra atskira byla, nes minimu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu ginčo klausimas nebuvo iš esmės išspręstas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime (292–294 punktai) nurodyta, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo, vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis galėjo daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių (pamatų defektų fakto), tačiau apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, jei pirmosios instancijos teismas po bylos perdavimo naujam nagrinėjimui, tirdamas byloje surinktus įrodymus, turi pagrindo nuspręsti priešingai, juolab kad perduodamas bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo beveik visa apimtimi, taigi, visiškai naujais, pirmosios instancijos teismo nevertintais aspektais, tiriant ne tik byloje jau esančius, bet galbūt ir renkant naujus įrodymus.

62.2.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo UAB „Vilniaus rentinys“ pateiktą rašytinį įrodymą – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros bei Civilinės inžinerijos mokslo centro išvadą – nors ji buvo teisiškai reikšminga nuostolių atsiradimo priežastingumui, kurį teismas vertino, nustatyti, be to, joje minima ekspertinė mokslo įstaiga aiškiai įvardijo byloje paskirtų teismo ekspertų padarytas esmines technines klaidas, atliekant ekspertinį tyrimą (teismo ekspertizę), dėl kurios nebuvo atskleista bylos esmė.

62.3.                      Išimtinai remdamasis trijų teismo ekspertų išvadomis bei L. U. tyrimo aktu, teismas, įvertinęs, kad nenustatyta esminių priežasčių, lėmusių defektų atsiradimą, projektavimo stadijoje, o defektai, kaip nustatė ekspertai, atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo), konstatavo, jog pagrindinė priežastis pamatų defektams atsirasti buvo rangovės BUAB „Lakaja“ (per jos subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“) atlikti sutartiniai pažeidimai, tuo tarpu projektuotojos UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų, lėmusių defektų atsiradimą, nenustatyta. Tačiau teismas visiškai nevertino teismo eksperto A. Sabeckio ekspertinės išvados, UAB „Ekspertika“ išvadų bei naujai į bylą pateikto rašytinio įrodymo VGTU ekspertinės išvados, kuriose aiškiai pasisakyta dėl kitokio nuostolių atsiradimo priežastingumo mechanizmo, paneigiančio UAB „Vilniaus rentinys“ atsakomybę ir patvirtinančio projektuotojo UAB „Tiksli forma“ atsakomybę.

62.4.                      Byloje nesant teisinės metrologijos reikalavimams atitinkančių polių nuosėdžių matavimų, polių defektų fakto (vertikaliųjų deformacijų) negali patvirtinti ir konstatuoti nei teismo ekspertų išvados, nei teismas. Tai nėra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, kuri priklauso teismo ar teismo ekspertų diskrecijai, o yra aplinkybė, kuri gali būti patvirtinama tik objektyviais duomenimis ir teisinės metrologijos priemonėmis (polių vertikaliųjų deformacijų matavimais) (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Polių defektų įrodinėjimas L. U. išvada dėl polio Nr. 21 kamieno išskydimo ir 70 procentų laikomosios galios netekimo yra techniškai nekorektiškas, ir tokią išvadą paneigiantys įrodymai yra byloje. Apie tai detaliai ir nuosekliai pasisakė UAB „Vilniaus rentinys“ viso teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau visi bylą nagrinėję teismai šį faktą ignoravo,  neaptardami ir nevertindami, kol skundžiamu sprendimu teismas, apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, kad pamatų defektų faktas įrodytas ir jis nebebus tiriamas. Tai esminių aplinkybių nepaisymas, kuris nulėmė, jog bylos esmė nebuvo atskleista ir netinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos.

62.5.                      A. Sabeckio atlikti patikrinamieji skaičiavimai patvirtina, kad užteko kelių kvadratinių metrų grindų ploto su naudojimo apkrova (5 m2 / 6,4 m2), jog suprojektuoti poliniai pamatai neatlaikytų sėdusių grindų ir atsirastų rizika polinių pamatų vertikaliosioms deformacijoms. Šie skaičiavimai akivaizdžiai patvirtina UAB „Vilniaus rentinys“ nuoseklią poziciją, kad polių vertikaliųjų deformacijų atsiradimo rizikai turėjo būtent sėdusios grindys, kurios pasikabinusios ant pastato pamatų rostverko, kuris yra atremtas į polius, sukėlė papildomos apkrovas pamatams, kurie galėjo neatlaikyti faktinių apkrovų, nes projektuotojai šių apkrovų neįvertino, rengdami ginčo statinio techninį projektą. Polių vertikaliosios deformacijos tokiu atveju yra pažaidos, kurias nulemia grindų defektai, todėl UAB „Vilniaus rentinys“ nėra atsakinga už polių vertikaliąsias deformacijas bei pastato defektų (pažaidų) atsiradimo pagrindu ieškovei kilusius nuostolius.

62.6.                      UAB „Vilniaus rentinys“ pateikė trijų atestuotų konstruktorių 2021 m. balandžio 13 d. išvadas dėl ieškovės pateikto rašytinio įrodymo klaidų ir nekorektiškumo technine prasme. Konstruktorių išvados akivaizdžiai patvirtina teismo eksperto A. Sabeckio skaičiavimų teisingumą ir, kad projekte nebuvo numatyta eksploatavimo metu papildomai dėl grindų sėdimo atsiradusi apkrova poliniam pamatui, kartu su projektine pastato apkrova bei grunto neigiama trintimi polio šoniniame paviršiuje, kuri viršija pamato laikomąją galią ir, be jokios abejonės, sukėlė grėsmę polių vertikaliųjų deformacijų atsiradimui, todėl buvo būtina stiprinti pamatus, siekiant atlaikyti papildomą grindų apkrovą. Teismas nepagrįstai šio įrodymo neįvertino.

62.7.                      Teismui pateiktoje VGTU ekspertinėje išvadoje yra pateikti ekspertinės akademinės įstaigos skaičiavimai, patvirtinantys išvadą, kad įvertinta ribinė polio apkrova (484,31 kN) yra pasiekiama projektinę grindų apkrovą 5,0 kPa perduodant per pamatų sijas į polinių pamatų galveną nuo 19,4 kv. m grindų ploto. Veikiant tokiai grindų apkrovai poliniai pamatai C/1 ašyje praranda laikomąją galią. Projektinė pamatų laikomoji galia yra nepakankama atlaikyti dėl grunto po grindimis įvykusį sėdimą, kuris nulėmė 5 kPa projektinės grindų apkrovos perdavimą nuo 19,4 m2 grindų ploto į pamatus C/1 ašyje. Grunto po grindimis sėdimas įtakojo C/1 ašyje esančių polinių pamatų vertikaliųjų deformacijų atsiradimą. Taigi, minėti skaičiavimai įrodo, kad atsakovei BUAB „Lakaja“ netinkamai sutankinus gruntą ir netinkamai įrengus grindis, jos sėdo ir pasikabino ant pamatų rostverko, nors taip neturėjo būti pagal pastato techninį projektą; pamatų laikomoji galia, kurią skaičiavo ir už kurios tinkamą nustatymą buvo atsakinga projektuoja UAB „Tiksli forma“, buvo nepakankama, kad atlaikytų papildomas apkrovas sėdus grindims, ir to pasėkoje buvo būtina stiprinti pamatus. Šios aplinkybės patvirtina projektuotojos UAB „Tiksli forma“, projektavusios ir skaičiavusios pastato polių laikomąją galią, atsakomybę, taip pat rangovės BUAB „Lakaja“, netinkamai įrengusios pastato grindis, atsakomybę. Todėl teismo padaryta išvada, kad projektuotojos UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų, lėmusių grindų defektų atsiradimą, nenustatyta, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams ir faktinėms aplinkybėms.

62.8.                      Įvertinus minėtus argumentus, skundžiamas sprendimas ir jo motyvai dėl nuostolių, susijusių su pamatų defektais atsiradimo priežastingumo, turi būti pakeistini, konstatuojant, kad atsakingi už dėl pamatų defektų kilusius ieškovės nuostolius yra rangovė BUAB „Lakaja“, projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M.. Iš teismo motyvų turi būti pašalintini motyvai dėl UAB „Vilniaus rentinys“ neteisėtų veiksmų, įrengiant pastato pamatus, t. y. kad pamatų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo).

62.9.                      Reikalavimas atsakovams BUAB „Lakaja“ ir V. M. buvo tenkintas, peržengiant ieškinio reikalavimo šių atsakovų atžvilgiu ribas. Pagal ieškovės nurodytas ir suformuluotas atsakovų dalinės atsakomybės proporcijas (dalis) ieškovė prašė konkrečių piniginių sumų priteisimo. Taigi, ieškovės nurodytas kiekvieno iš atsakovų dalinės atsakomybės dydis yra faktinis ieškinio reikalavimo pagrindas, apibrėžiantis ir reikalavimo dalyką. Ieškovė privalo įrodyti patirtų nuostolių dydį, ir nepriklausomai nuo to, ar ieškovė visiškai ar iš dalies įrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, tai neturi reikšmės ieškinio reikalavimo pagrindui, o teismas negali pakeisti reikalavimo pagrindo.  Teismas akivaizdžiai peržengė ieškinio ribas ir neteisingai nustatė nuostolių dydį. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo motyvui, kad UAB „Tiksli forma“ nėra atsakinga už ieškovei padarytą žalą dėl neva nustatytų pamatų defektų, darant prezumpciją, jog teismas teisingai nustatė žalos dydį, – tokiu atveju priteisiamos sumos iš atsakovų negali būti didesnės nei 47,5 procentai ir 5 procentai nuo įrodytos žalos dydžio. Įvertinus ieškovės reikalavimo pagrindą ir dalyką (atsakovė BUAB „Lakaja“ atsakinga už 47,5 procentus patirtų nuostolių, o pastato techninis prižiūrėtojas – už 5 procentus), – ieškovės įrodytas nuostolių dydis (nepaisant to, kad trečiasis asmuo su tokiu nustatytu dydžiu nesutinka), susijęs su pamatų defektais pagal teismo nustatytas aplinkybes turėjo būti paskirstomas tarp šalių tokiu būdu: 88 163,17 Eur ((53 738,77 Eur + 41 621,48 Eur + 70 343,26 Eur) × 47,5 % + 9 454 Eur iš atsakovės BUAB „Lakaja“ ir 9 335,18 Eur ((53 738,77 Eur + 41 621,48 Eur + 70 343,26 Eur) × 5 % + 2 100 / 2) iš atsakovo V. M.; įvertinus tai, kad atsakovės BUAB „Lakaja“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta 43 443 Eur pagal draudimo liudijimą PZULT Nr. 1717455 ADB „Gjensidige“, atsižvelgiant į nustatytas atsakovės BUAB „Lakaja“ atsakomybės ribas, į draudimo apsaugos ribas bei besąlyginės išskaitos dydį – 1 448,10 Eur (5 000 Lt), atsakovei BUAB „Lakaja“ tenkanti nuostolių suma turėjo būti priteista tokiu būdu: iš draudiko ADB „Gjensidige“ – 41 994,90 Eur (43 443 Eur – 1 448,10 Eur), iš BUAB „Lakaja“ – 46 168,27 Eur (88 163,17 Eur – 41 994,90 Eur).

62.10.                      Įvertinant kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 suformuotą praktiką, pagal kurią statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės ir statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas rangovo atsakomybė gali būti sumažinama (25–30 procentų), kai statybos techninės priežiūros kontrolės netinkamas vykdymas buvo tik šalutinė defektų atsiradimo priežastis, šiuo atveju, neginčijant pirmosios instancijos teismo motyvo, jog atsakovo V. M. neteisėti veiksmai nebuvo pagrindinė defektų atsiradimo priežastis, o tik prisidėjo prie ieškovės nuostolių atsiradimo, atsakovės BUAB „Lakaja“ atsakomybė mažintina, sumažinant ieškovės įrodytų priteistinų nuostolių dėl pamatų defektų dydį 25 procentais.

62.11.                      Įvertinus ieškovės reikalavimo pagrindą ir dalyką (pagal ieškovę atsakovė BUAB „Lakaja“ atsakinga už 47,5 procentus nuostolių, o pastato techninis prižiūrėtojas – už 5 procentus), ieškovės įrodytas nuostolių dydis, susijęs su pamatų defektais, pagal teismo nustatytas aplinkybes turėjo būti mažinamas 25 procentais, t. y. priteisiant ne 88 163,17 Eur nuostolius, bet 66 122,38 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovės BUAB „Lakaja“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta 43 443 Eur, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybės ribas, į draudimo apsaugos ribas bei besąlyginės išskaitos dydį – 1 448,10 Eur (5 000 Lt), iš draudiko ADB „Gjensidige“ turėjo būti priteista 41 994,90 Eur (43 443 Eur – 1 448,10 Eur), iš atsakovės BUAB „Lakaja“ – 24 127,48 Eur (66 122,38 Eur – 41 994,90 Eur). 

62.12.                      Pirmiau pateiktas skaičiavimas remiasi ieškovės ieškinyje nurodytu pagrindu, kad atsakovė UAB „Lakaja“ atsako už 47,5 procentus žalos. Tačiau ši proporcija nėra teisinga. Ieškovės atsakomybė, susijusi su pamatų defektais, turėtų būti dalinama taip: 25 procentai statybos techniniam prižiūrėtojui V. M. (iš esmės pačiai ieškovei), o atsakovės BUAB „Lakaja“ ir UAB „Tiksli forma“ likusioje dalyje po lygiai, t. y. po 37,5 procentus.

62.13.                      Teismas neteisingai nustatė nuostolių, susijusių su pamatų defektais, dydį. PVM mokestis negali būti ieškovės nuostoliais, todėl ekspertų apskaičiuota suma, būtina polių defektų šalinimui būtų 78 810,12 Eur (be PVM). Be to, į teismo ekspertų apskaičiuotas tiesiogines išlaidas pamatų defektų šalinimui įtrauktos išlaidos už pamatų stiprinimo darbus, kuriuos atliko UAB „Vilniaus rentinys“ (45 725,90 Eur su PVM), tačiau UAB „Vilniaus rentinys“ nėra gavusi apmokėjimo už atliktus pamatų stiprinimo darbus, taigi, ieškovė nėra patyrusi šių nuostolių, todėl neturi reikalavimo teisės. Teismui nustačius, kad pamatai buvo įrengti su trūkumais, rangovei kyla pareiga juos neatlygintinai pašalinti. Taigi, vien faktas, kad ieškovei buvo pateikta sąskaita apmokėjimui už atliktus darbus, o ieškovė iki šiol jos nėra apmokėjusi, ir savo atsisakymą apmokėti grindė nustatytais pamatų defektais, kuriuos neva ir turėtų neatlygintinai pašalinti UAB „Vilniaus rentinys“, neleidžia objektyvai tikėtis, jog ieškovė šias sumas ruošiasi sumokėti ir juo labiau sumokės trečiajam asmeniui. Todėl teismo motyvai dėl galimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ateityje yra nesuvokiami, nes jokių duomenų apie priešpriešinius reikalavimus byloje apskritai nėra, o patikslintu ieškiniu jokie reikalavimai UAB „Vilniaus rentinys“ nėra reiškiami. Ieškovė nuostolių nepatyrė, nėra pagrindo spręsti, kad patirs ateityje, todėl iš ekspertų nustatytos defektų šalinimo sumos (be PVM) turi būti išbraukiamos išlaidos pamatų stiprinimui. Pamatų stiprinimo išlaidos (be PVM) yra 37 790 Eur, todėl pagrįstas nuostolių, susijusių su pamatų defektų šalinimu, dydis yra 41 020,12 Eur (78 810,12 Eur – 37 790 Eur).

62.14.                      Teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 202 723,93 Eur nuostolių, atlyginus dalį pastato nuomininkės UAB „Hakonlita“ patirtos žalos, priteisdamas 70 343,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 sudarytos taikos sutartys jokių prejudicinių faktų nesukūrė, ieškovė, reikšdama tokį reikalavimą, turėjo įrodinėti žalos dydį ir žalos priežastinį ryšį su atsakovių veiksmais. Šiuo atveju iš taikos sutarčių matyti, kad šalys susitarė dėl išmokos, kuri įvardinta konkrečia pinigų suma, ir kuri tikėtinai nulemta glaudžių verslo santykių tarp UAB „Hakonlita“ (kaip pastato nuomininkės) ir ieškovės (kaip nuomotojos). Akivaizdu, kad sudarytos taikos sutartys yra verslo sprendimai, siekiant išsaugoti klientą UAB „Hakonlita“. Sutarta dėl konkrečios išmokos, tačiau taikos sutartyse nėra įvardinta, kokią žalą (nuostolius) kompensuoja ieškovė UAB „Hakonlita“. Net ieškovės atstovas, duodamas paaiškinimus teisme, negalėjo detalizuoti reikalaujamų priteisti nuostolių pobūdžio, t. y. kokią dalį sudaro tiesioginiai nuostoliai, kokią dalį – netiesioginiai, kokius konkrečius nuostolius ieškovė atlygino UAB „Hakonlita“, koks neva sutartos išmokos pagal taikos sutartį priežastinis ryšys su atsakovių veiksmais. Taigi, žalos ieškovė net neįrodinėjo, o atsakovės negalėjo įvertinti ir gintis nuo tokio reikalavimo. Aplinkybe, kad į taikos sutartimi sutartą žalos atlyginimo sumą (145 000 Eur) yra įtraukti UAB „Hakonlita“ neva patirti 70 343,26 Eur nuostoliai, ieškovė taip pat nesirėmė.

62.15.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai, kokius konkrečius nuostolius padengia sulygta 145 000 Eur suma, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes taikos sutartimis buvo išspręstas visų nuostolių, atsiradusių dėl pastato defektų, atlyginimo klausimas. Toks teismo teiginys teisiniu požiūriu nekorektiškas ir patvirtina, kad teismas, nežinodamas, kokius nuostolius padengia taikos sutartimi sutarta žalos atlyginimo suma (145 000 Eur), negalėjo įvertinti ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir kilusių nuostolių, taigi, nenustatinėjo esminės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti ir jo nepagrindė. Tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl 70 343,26 Eur priteisimo iš atsakovų BUAB „Lakaja“ ir V. M. pakeisti, šį reikalavimą atmetant.

62.16.                      Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad pagal su UAB „Hakonlita“ sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 yra sumokėjusi sutartus 145 000 Eur ar kitaip įvykdžiusi prievolę, pavyzdžiui, atlikusi priešpriešinių reikalavimų  įskaitymą. Neįvykdžius prievolės, neatsiranda regreso teisė. Net ir pateikus prievolės įvykdymo įrodymus, prievolės įvykdymo faktas neatleidžia ieškovės nuo pareigos įrodyti, kad prievolė UAB „Hakonlita“ buvo įvykdyta pagrįstai.

62.17.                      Ieškovė įrodė tik 41 020,12 Eur nuostolius, susijusius su pamatų defektais. Nuostolius sudaro teismo ekspertų apskaičiuota žala, atskaičius PVM ir 37 790 Eur pamatų stiprinimo išlaidas. Atsakovai BUAB „Lakaja“ ir V. M. taip pat privalo atlyginti ieškovei pagal nustatytas proporcijas jiems tenkančias ieškovės patirtas 21 008,92 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms. Įvertinus tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. M. 5 procentus, o iš atsakovės BUAB „Lakaja“ 47,5 procentus nuostolių, o apeliaciniu skundu pagrįsta, jog atsakovei BUAB „Lakaja“ turėtų tekti tik 37,5 procentai atsakomybės, nuostoliai, susiję su pamatų defektais, turėtų būti paskirstomi tokiu būdu: 23 260,90 Eur ((41 020,12 Eur × 37,5 procentai) + (21 008,92 Eur × 37,5 procentai)) iš atsakovės BUAB „Lakaja“ ir 3 101,45 Eur ((41 020,12 Eur × 5 procentai) + (21 008,92 Eur × 5 procentai)) iš atsakovo V. M..

62.18.                      Įvertinus tai, kad atsakovės BUAB „Lakaja“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta 43 443 Eur ADB „Gjensidige“, pagal draudimo liudijimą PZULT Nr. 1717455, atsižvelgiant į nustatytas atsakomybės ribas, į draudimo apsaugos ribas bei besąlyginės išskaitos dydį – 1 448,10 Eur (5 000 Lt), atsakovei BUAB „Lakaja“ tenkanti nuostolių suma turi būti priteista iš draudiko ADB „Gjensidige“, o ieškinio reikalavimas atsakovės BUAB „Lakaja“ atžvilgiu atmestinas.

62.19.                      Skundžiamo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti UAB „Vilniaus rentinys“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki skundžiamo sprendimo priėmimo, turi būti panaikintina, jas priteisiant iš ieškovės pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Iki ieškinio pateikimo UAB „Vilniaus rentinys“ elgėsi sąžiningai: pati operatyviai atliko pastato pamatų stiprinimo darbus, nors užmokesčio už tai negavo; surado ir rekomendavo ieškovei rangovus, kurie atliko grindų pakėlimo darbus ir kt. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes siekė į procesą įtraukti visus su statybų procesu susijusius asmenis, ypač tuos, kurių finansinė padėtis buvo gera, taip tikėdamasi, kad, reikšdama aiškiai nepagrįstus reikalavimus stabiliai veikiančioms bendrovėms (UAB „Inservis“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Vilniaus rentinys“ ir t. t.), privers juos patenkinti net ir aiškiai nepagrįstus reikalavimus.

62.20.                      Pirminis ieškinys ieškovės iniciatyva buvo tikslinamas net tris kartus, tikslinant tiek reikalavimą, tiek reikalavimo pagrindą. 2018 m. gruodžio 11 d. patikslintu ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą UAB „Vilniaus rentinys“ net dėl 1 969 684,68 Eur. Taigi, ginčas tarp šalių buvo tiek dėl reikalaujamų nuostolių dydžio, tiek dėl ieškovės reikalavimo teisės į UAB „Vilniaus rentinys“ pagrįstumo, tiek dėl solidarios atsakomybės taikymo, tiek dėl nuostolių rūšies atribojimo. Akivaizdu, kad UAB „Vilniaus rentinys“ aktyviai gynėsi nuo aiškiai nepagrįstų ieškovės reikalavimų. Vien tai, kad 2020 m. lapkričio 4 d. patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus UAB „Vilniaus rentinys“ net 1 287 043,26 Eur, įrodo, kad UAB „Vilniaus rentinys“ sąžiningai ir pagrįstai gynė savo interesus.

62.21.                      Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu iš esmės patenkino atsakovės UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinį skundą, atmesdamas reikalavimą šio subjekto atžvilgiu ir pripažino atsakovės UAB „Vilniaus rentinys“ ir kitų atsakovių argumentus pagrįstais, konstatuodamas, kad apeliacinius skundus pateikusiems asmenims negali būti taikoma deliktinė solidarioji atsakomybė, taip pat pripažino, jog pirmosios instancijos teismas suklydo aiškindamas ir taikydamas CK 6.650 straipsnio 4 dalį, ir todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė, kaip užsakovė, pati nebuvusi 2014 m. gegužės 14 d. subrangos sutarties šalimi, turi teisę UAB „Vilniaus rentinys“, kaip subrangovei, reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos, susijusios su subrangos sutarties netinkamu įvykdymu, atlyginimo. Teisėjų kolegija sutiko su UAB ,,Vilniaus rentinys“, kad reikalavimas šioje byloje jai pareikštas nepagrįstai ir dėl to turėjo būti atmestas. Apeliacinės instancijos teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas dalyje, kuria ieškinys UAB „Vilniaus rentinys“ atžvilgiu buvo atmestas, negali būti vertinamas kaip tarpinis teismo procesinis sprendimas, nes jis įsiteisėjo, įgijo res judicata (teismo išspręsta byla) galią ir išsprendė ginčą tarp šalių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme UAB ,,Vilniaus rentinys“ patyrė 75 187 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl turėjo būti priteistos iš ieškovės.

62.22.                      UAB „Vilniaus rentinys“ išlaidų, patirtų pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios  instancijos teisme metu (7 381 Eur), paskirstymas turėjo būti atliktas, atsižvelgiant į ieškovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. 2022 m. spalio 18 d. patikslintu ieškiniu ieškovė iš atsakovių už pamatų defektų sukeltą žalą reikalavo 450 721,32 Eur, be to,  reikalavo 231 920 Eur žalos (likusios), kurios negalėjo priskirti prie konkretaus defekto. Taigi, reikalavimo suma – 682 641,34 Eur. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovės reikalavimą, susijusį su pamatų defektais, tenkino iš dalies ir priteisė 177 257,51 Eur, t. y. 25,97 procentus nuo pareikšto reikalavimo. Atitinkamai, atmestų reikalavimų dalis – 74,03 procentai. Įvertinant tai, kad UAB „Vilniaus rentinys“ pakartotinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme patyrė 7 381 Eur bylinėjimosi išlaidas, jos naudai iš ieškovės turėjo būti priteista 74,03 procentai nuo patirtų išlaidų, t. y. 5 464,15 Eur. Šioje byloje nėra prielaidų konstatuoti UAB „Vilniaus rentinys“ piktnaudžiavimo procesu faktą, nes trečiasis asmuo sąžiningai gynė savo teisėtus interesus, nepraleido nė vieno teismo posėdžio, teikė laiku į bylą procesinius dokumentus, įrodymus, apmokėjo dalį teisminės ekspertizės išvadų ir t. t. Kai tuo tarpu ieškovė, atstovaujama advokato, pateikdama jau pirminį reikalavimą, pateikė jį ir asmenims, kurie negalėjo būti atsakovais byloje pagal pareikštą reikalavimą, prašė taikyti solidariąją atsakomybę, reiškė aiškiai nepagrįstus reikalavimus ir t. t. Ieškovės elgesys procese negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir atsakingas, jo pasirinktas procesinis elgesys nepagrįstai padidino kitų proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidas.

63.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Sweco Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą ir priteisti UAB „Sweco Lietuva“ iš ieškovės 31 080,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

63.1.                      Skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (62,30 procentai), trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“, atsakovės UAB „Tiksli forma“ pusėje, įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai (37,70 procentai.). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nusprendė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų ieškovės reikalavimų dalies nepagrįstai nepriteisė.

63.2.                      Sprendimo 116 punkte pirmosios instancijos teismas prieštarauja pats sau. Teismas, iš pradžių pripažinęs, kad statybos proceso dalyviai (atsakovai su trečiaisiais asmenimis), turėjo procesinę pareigą įrodinėti jų atsakomybę už darbų trūkumus šalinančias aplinkybes, toliau visgi nusprendė tiems patiems statybos proceso dalyviams nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė atlikdami būtent procesinę pareigą. Remiantis sprendimo motyvais, darytina loginė išvada, kad teismas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenukryptų ir bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai paskirstytų tik tuo atveju, jei atsakovai ir tretieji asmenys (rangovai ir projektuotojai) tarpusavyje būtų susitarę, dėl kieno kaltės atsirado ieškovės įrodinėti trūkumai. Tačiau tokiu atveju nebūtų ir paties ginčo. Atsižvelgiant į tai, atsakovams ir tretiesiems asmenims vykdžius procesinę pareigą įrodyti jų atsakomybę už statybos trūkumus šalinančias aplinkybes, toks procesinis elgesys negali būti traktuojamas kaip pagrindas nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks sprendimas negali būti laikomas teisingu ir sąžiningu, nes jis yra grindžiamas šalių pasirinkimu byloje gintis nuo pareikštų reikalavimų, užuot juos pripažinus.

63.3.                      Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą savo, kaip užsakovės, pažeistų teisių gynimo būdą, byloje turėjo būti įrodinėjamos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, tarp kurių – ir nuostolių dydis. Atitinkamai, ieškovei nepavykus įrodyti visų 100 procentų nuostolių, proporcingai atmestų (neįrodytų) reikalavimų daliai iš ieškovės turėjo būti priteisiamos atsakovų ir jų pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

63.4.                      Sprendimo teiginys, kad atsakovų ir jų pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės negali būti priteisiamos dėl to, jog ieškovė nuo to nukentėtų, yra nepagrįstas. Ieškovei iš viso buvo priteista 770 839,84 Eur. Pirmosios instancijos teismo motyvai būtų logiški tik tuo atveju, jei prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos būtų artimos ieškovei priteisiamų nuostolių dydžiui. Tokiu atveju būtų pagrįsta, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, jos teisės realiai apgintos nebūtų, nes, atsiskaičius su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, jai neliktų jokios piniginės satisfakcijos. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. 

64.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ekspa Pro“ 2023 m. birželio 14 d. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Ekspa Pro“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti ir priteisti iš ieškovės UAB „Ekspa Pro“ 19 440 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

64.1.                      Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu buvo patenkintas UAB „Ekspa Pro“ apeliacinis skundas ir ieškovės reikalavimai UAB „Ekspa Pro“ atmesti, o klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, UAB „Ekspa Pro“ neabejotinai turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

64.2.                      Tai, kad bylą nagrinėjant iš naujo, UAB „Ekspa Pro“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, nesudaro pagrindo nepriteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų.

64.3.                      UAB „Ekspa Pro“ nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant iš naujo, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo priėmimo, atlyginimo. Taigi, UAB „Ekspa Pro“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo priėmimo, kuriuo ginčas UAB „Ekspa Pro“ atžvilgiu buvo išspręstas iš esmės – ieškinys atmestas.

64.4.                      Vilniaus apygardos teismui 2023 m. birželio 5 d. sprendimu neišsprendus trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

65.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Ekspa Pro“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui UAB „Ekspa Pro“ nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti ir priteisti iš ieškovės UAB „Ekspa Pro“ 19 440 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir šio trečiojo asmens pateiktas atskirasis skundas (išskyrus argumentą dėl papildomo sprendimo nepriėmimo nepagrįstumo).

66.       Atsakovas V. M. atsiliepimu į ieškovės UAB ,,BM būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

66.1.                      Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė ir nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl 312 323 Eur negautų pajamų. Ieškovė įrodė tik 70 343,26 Eur nuostolių atlyginimo UAB „Hakonlita“ pagrįstumą ir dėl šios dalies įgijo regreso teisę į atsakingus asmenis (BUAB „Lakaja“ ir V. M.). Įrodymų apie dalį patirtų nuostolių atlyginimo, kuriuos atlygino pastato nuomininkė UAB „Hakonlita“, ieškovė nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą.

66.2.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovas V. M. yra atsakingas už grindų defektus, atsakomybė dėl grindų defektų visa apimtimi tenka atsakovei UAB „Tiksli forma“. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė tokias teismo išvadas paneigiančių argumentų, motyvų ar įrodymų, patvirtinančių atsakovo V. M. kaltę, todėl ieškovės reikalavimas dėl grindų defektų iš atsakovo V. M. priteisti 30 241,62 Eur yra nepagrįstas.

67.       Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ atsiliepimu į ieškovės UAB „BM būstas“ ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinius skundus nurodė nesutinkanti su apeliacinių skundų argumentais, kuriais įrodinėjama jos atsakomybė dėl pastato defektų, ir argumentais, kuriais teigiama, kad UAB „Vilniaus rentinys“ neatliko pastato defektus nulėmusių veiksmų, tačiau sutinka su UAB „Vilniaus rentinys“ argumentais, kuriais yra kvestionuojamas ieškovei priteistų nuostolių dydis bei kuriais yra įrodinėjama pačios ieškovės kaltė dėl kilusių nuostolių. Nurodo tokius argumentus:

67.1.                      Atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ neatliko veiksmų, galėjusių nulemti pastato polių defektus. Ieškovė sprendimo dalį, kuria nenustatyta atsakovės UAB „Tiksli forma“ civilinė atsakomybė už nuostolius dėl pastato polių defektų, skundžia cituodama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą. Jokių kitų įrodymais ir (ar) teisės aktais pagrįstų argumentų ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia. Minėtu sprendimu byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo priežastingumo (priežastinio ryšio) aspektu, tuo tarpu ieškovė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo citatomis dėl neteisėtų veiksmų, kurie savaime neįrodo priežastinio ryšio.

67.2.                      Ieškovės argumentai, kad atsakomybės dalys tarp rangovės ir projektuotojos nustatytinos, remiantis CK 6.5 straipsniu, yra nepagrįsti ir peržengiantys ieškinio ribas.

67.3.                      Jei vis dėlto apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog atsakomybė už pastato grindų defektus tenka ir atsakovei UAB „Tiksli forma“, tokiu atveju atsakomybės dalys negali būti nustatomos CK 6.5 straipsnio pagrindu. Nors asmenys savo veiksmais gali sukelti tą patį defektą, tačiau skirsis tokių veiksmų ar neveikimo pobūdis, kaltės laipsnis ir t. t. Be to, kai defektą nulemia daugiau nei viena techninė priežastis, būtina įvertinti, kuri priežastis yra pagrindinė, o kuri šalutinė.

67.4.                      Ieškovė nepagrįstai lygina projektavimo kainą ir statybos rangos kainą su techninės priežiūros kaina. Vadovaujantis tokia logika iš esmės turėtų būti mažinama ir atsakovės atsakomybė.

67.5.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog V. M. nėra tas asmuo, kuris padarė defektą. Techninė priežiūra statybos darbų nevykdo, o tik juos kontroliuoja – taigi techninis prižiūrėtojas negali tiesiogiai sukelti defekto. Pagrindinė techninio prižiūrėtojo pareiga yra užtikrinti, kad defektų nesukeltų rangovai ir kad būtų statoma pagal projektinę dokumentaciją. Kita vertus, jei ieškovė laikosi pozicijos, kad ji vis dėlto pasisamdė neprofesionalų ir patirties neturinį techninį prižiūrėtoją, tokiu atveju tektų konstatuoti, jog pagrindinė defektų atsiradimo priežastis buvo būtent techninio prižiūrėtojo neveikimas, nulemtas neprofesionalumo ir patirties neturėjimo. Ieškovė savo rizika pasirinko techninį prižiūrėtoją, ir tokio pasirinkimo pasekmės negali būti perkeliamos atsakovams. Juolab kad V. M. 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio metu pripažino ieškinį, t. y. savo neteisėtus veiksmus, nulėmusius pastato defektų atsiradimą.

67.6.                      V. M. atsakomybės dalis, skirstant atsakomybę, yra ženkli visose defektų grupėse, nes abejose defektų grupėse techninė priežiūra buvo vykdoma aplaidžiai. V. M. atsakomybės dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų. Didinant rangovės ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės dalį svarbi aplinkybė yra, kad UAB „Ekspertika“ išvadoje nurodyta, jog pastato konstrukcijų sėdimai prasidėjo jau statybos metu. Tačiau atsakovė UAB „Tiksli forma“ apie tokius sėdimus statybos proceso metu nebuvo informuota, dėl ko atsakovė laiku negalėjo imtis priemonių tokio sėdimo priežastims nustatyti bei, atitinkamai, pakoreguoti pastato projektą.

67.7.                      Ieškovei nepakanka įrodyti tiesiog negautų pajamų, kadangi negautos pajamos nėra prilyginamos negautam pelnui. Vien ieškovės teiginio, kad ji sąnaudų neturėjo ir pelno mokesčio neprivalėjo mokėti, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nepakanka negautoms pajamoms pagrįsti.

67.8.                      Ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teigdama, kad neva jos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo skirtos žalos sumažinimui, tačiau minėta norma nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi tai yra CPK reguliavimo dalykas.

67.9.                      Ieškovė bet kokiu atveju nėra tinkamai įrodžiusi kompensacinių palūkanų dydžio. Paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 15 446,11 Eur palūkanas, tačiau 2018 m. gruodžio 11 d. patikslinto ieškinio priede Nr. 20.1 nurodyta kita palūkanų suma – 13 988,61 Eur. Nei paskutiniame patikslintame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovė nepagrindžia 15 446,11 Eur palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas turi būti atmestas šiuo pagrindu.

67.10.                      Ieškovės patirtos 4 286,27 Eur antstolio vykdymo išlaidos, kurios buvo išieškotos iš ieškovės, pastarajai nevykdant prievolių savo kreditoriams, tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu yra pernelyg nutolusios nuo sutarties su atsakove vykdymo, be to, atsakovė sutarties sudarymo metu negalėjo ir neturėjo numatyti tokių ieškovės išlaidų CK 6.258 straipsnio 4 dalies prasme.

67.11.                      UAB „Vilniaus rentinys“ pozicija, kad grindys nuslėgė polius, yra nepagrįsta. Jei tokia priežastis būtų tikroji polinių pamatų vertikaliųjų deformacijų priežastis, lieka neatsakyta į klausimą, kodėl tokiu atveju nesėdo (arba sėdo ženkliai mažiau) kiti pamatų poliai, kurie pagal trečiojo asmens nurodomus skaičiavimus taip pat turėjo neatlaikyti sėdusių grindų apkrovos. Byloje nėra ginčo, kad buvo stiprinamas tik pamatas ties kolona C/1. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei grindys slėgtų polius neleistina apkrova, turėtų būti stiprinami visi tokiu būdu slegiami poliai, o ne tik ties C/1 kolona. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pastato pamatų polių defektai atsirado ne dėl pamatų polių projektinių sprendinių, o išimtinai dėl netinkamo tokių sprendinių įgyvendinimo.

68.       Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepimu į ieškovės UAB „BM būstas“ apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl reikalavimų ERGO Insurance SE, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

68.1.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas esą nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, kuris, ieškovės vertinimu, turi prejudicinę reikšmę, esančių išaiškinimų. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla perduota nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, perduodant nagrinėti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, buvo aiškiai nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo ribos, t y. įvertinti statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastingumą su atsakingais už juos asmenų veiksmais ir nustatyti konkretų nuostolių dydį, už kuriuos kiekvienas jų yra atsakingas. Be to, pabrėžta, kad, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo beveik visa apimtimi (nuo kiekvienam atsakovui reiškiamų reikalavimų identifikavimo).

68.2.                      Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo teismo ekspertizės akto, kurį pasirašė trijų teismo ekspertų komisija, o apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja ekspertizės akto patikimumą, nepateikdamas akto netikslumus pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovės teiginys, kad ekspertai padalino išlaidas po 50 procentų, nėra suprantamas, nes ekspertizės akte yra nurodytos konkrečios išlaidos dėl konkretaus defekto, tačiau nėra pasisakyta dėl to, kokią išlaidų dalį turi atlyginti konkretus atsakovas.

68.3.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakomybė už grindų defektus tenka ir atsakovams BUAB „Lakaja“ ir V. M., t. y. ne tik UAB „Tiksli forma“. Ieškovės cituojami Komisijinės ekspertizės akte esantys ekspertų teiginiai nenurodo BUAB „Lakaja“ atsakomybės. Priimant sprendimą turi būti vadovaujamasi ekspertizės akto išvadomis. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertai aprašo visą tyrimo eigą, surinktus duomenis ir t. t., tačiau esminę reikšmę turi būtent ekspertų padarytos išvados. Ekspertizės akte yra aiškiai nurodoma, kad buvo pasirinktas netinkamas grindų įrengimo sprendinys – grindys turėjo būti projektuojamos ant polių, o tinkamo sprendinio parinkimas yra projektuotojos UAB „Tiksli forma“ atsakomybė.

68.4.                      Net jei sutikti su ieškovės pozicija, kad dėl netinkamo piltinio grunto sluoksnio atsirado grindų defektai, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, net ir pašalinus silpnus (nestabilius) gruntus, užvežus tinkamą naują gruntą bei jį tinkamai sutankinus bei ant tokio grunto įrengus grindis, vis tiek būtų išsivystę grindų nuosėdžiai, dėl giluminiuose sluoksniuose galėjusio vykti gruntų (durpių) konsolidacijos proceso; aptariamu atveju, techninio projekto rengėjo pasirinktas grindų įrengimo būdas, turėjo būti grindys ant polių (Ekspertizės akto 3.41 išvada). Pagal CAR taisyklių 3.3 (d) punktą, ERGO Insurance SE neatsako už brokuotų ar nekokybiškų ir (arba) medžiagų, darbo broko keitimo, taisymo ar šalinimo darbus.

68.5.                      Projektavimo stadijoje būtent projektuotoja UAB „Tiksli forma“ neužtikrino privalomų dokumentų buvimo – techninis projektas parengtas, neturint privalomų projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų (galima gruntų (durpių) konsolidacijos proceso įtaka grindų defektų atsiradimo apimtims). Tai taip pat yra projektavimo klaida, už kurią ERGO Insurance SE pagal CAR taisykles, draudimo išmokos nemoka (CAR taisyklių 3.3 (c) punktas).

68.6.                      Priešingai negu nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, ERGO Insurance SE neturi atlyginti nuostolių dėl nekokybiškai įrengtų grindų, kadangi pačios grindys buvo įrengtos su defektais, o vadovaujantis CAR taisyklėmis ir Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, ERGO Insurance SE atlygina tik nuostolius dėl nekokybiškų darbų sukeltos žalos kokybiškiems darbams.

68.7.                      Nėra pagrindo sutikti su ieškovės pasvarstymais, kad ERGO Insurance SE turi atlyginti grindų išlaidų dalį, dėl netinkamai atliktų atsakovės BUAB „Lakaja“ grunto paruošimo darbų, nes neva dėl jų buvo padaryta žala betono konstrukcijoms (grindims), o tai yra defektų pasekmė, o ne pats defektas. Šie ieškovės teiginiai prieštarauja Komisijinės ekspertizės išvadoms, kad grindų defektai yra atsiradę dėl projektavimo klaidų ir grindų defektų žala pastatui yra 307,38 Eur.

68.8.                      ERGO Insurance SE neturi atlyginti išlaidų, susijusių su polio remontu, kadangi pats polis buvo įrengtas nekokybiškai. Draudimas apima tik nekokybiškai atliktų darbų padarytą žalą kokybiškiems darbams, todėl paties nekokybiškai įrengto polio remonto darbai nepatenka į draudimo apimtį.

68.9.                      Ieškovės patirtos kitos išlaidos turi būti priskiriamos prie grindų arba pamatų defektų, nes jokia kita žala pastatui nėra nustatyta ekspertizės akte.  Akivaizdu, kad kitos išlaidos yra neatsiejamai susijusios su pačių grindų ir polių remonto darbais, tačiau ieškovė, žinodama, jog šios išlaidos nepatenka į draudimo apimtį, nepagrįstai jas priskiria kitoms išlaidoms, siekdama, jog ERGO Insurance SE jas atlygintų.

68.10.                      Ieškovės reikalavimas ERGO Insurance SE dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl teismo pagrįstai buvo atmestas. Ieškovė reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų grindžia civiline atsakomybe ir teigia, kad proceso dalyviams vengiant vykdyti prievoles ir šalinti defektus, ieškovė tai padarė pati, tačiau ieškovė įrodinėja tik statybos darbų dalyvių atsakomybę, o ne ERGO Insurance SE. Toks reikalavimas ERGO Insurance SE ieškovės dokumentuose net nebuvo pareikštas. Bet kuriuo atveju, ERGO Insurance SE atsakomybė kilti negali, nes ji nebuvo statybos proceso dalyvis ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

68.11.                      Ieškovės apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas ERGO Insurance SE dėl antstolio išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes ERGO Insurance SE draudimas yra turto draudimas, t. y. jo pagrindu gali būti atlyginama tik žala turtui.

68.12.                      Ieškovės reikalavimas ERGO Insurance SE atlyginti defektų nustatymo išlaidas yra nepagrįstas: didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pamatų defektais (pvz., ekspertizė dėl pamatų nuosėdžių atsiradimo), o pamatų defektų taisymas yra nedraudžiamasis įvykis, todėl, atitinkamai, su nedraudžiamojo įvykio metu padaryta žala susijusios žalos nustatymo išlaidos yra nedraudžiamasis įvykis; dalis išlaidų apskritai nėra susijusios su defektų nustatymu – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų tikslas nėra nustatyti defektus ar jų priežastis, o tik užfiksuoti konkrečius faktus, todėl tokios išlaidos nėra susijusios su išlaidomis turtui; teisinės paslaugos yra susijusios su esamu ar potencialiu ginču, tačiau ne su išlaidomis turtui ir ne su defektų nustatymu; nors ieškovė teigia, jog dalis išlaidų esą yra susijusios su priemonėmis žalai sumažinti, faktiškai taip nėra; statybos darbų draudimo sutartis nenumato defektų nustatymo išlaidų atlyginimo, pagal CAR draudimo taisykles ERGO Insurance SE nekyla pareiga atlyginti draudėjo išlaidų, patirtų samdant ekspertus žalos tyrimo metu.

68.13.                      Ieškovė apeliaciniame skunde netinkamai kvalifikuoja ERGO Insurance SE draudimą. Nors ieškovė neginčija, kad su ERGO Insurance SE buvo sudaryta turto (o ne civilinės atsakomybės) draudimo sutartis, šios pozicijos ieškovė laikosi nenuosekliai. Apeliaciniame skunde ieškovė ir vėl netinkamai kvalifikuoja ERGO draudimą, nurodydama, kad ERGO Insurance SE esą turi atlyginti žalą, už kurią yra atsakinga rangovė BUAB „Lakaja“. Tačiau ERGO Insurance SE nedraudė statybos proceso dalyvių civilinės atsakomybės, o draudė turtą, todėl nėra tiesioginio ryšio tarp BUAB „Lakaja“ atsakomybės ir ERGO Insurance SE pareigos mokėti draudimo išmoką.

69.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Vilniaus rentinys“ atsiliepimu į ieškovės UAB „BM būstas“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo, pažymėdamas, kad detaliau tam tikrais aspektais pasisakė savo apeliaciniame skunde, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą papildomai nurodo šiuos argumentus:

69.1.                      Ieškovės apeliacinis skundas pateiktas formaliai realizuojant teisę į apeliacinį procesą, išdėstant poziciją dėl pageidaujamo bylos išnagrinėjimo rezultato, nebandant pateikti teisinių ir faktinių argumentų dėl skundžiamo sprendimo motyvų atmestų reikalavimų dalies nepagrįstumo. Ieškovė mechaniškai pakartoja faktines aplinkybes, kurias jau buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme ir kurias teismas ištyrė ir įvertino.

69.2.                      Net jei Lietuvos apeliacinis teismas padarytų išvadas, kad ieškovės teiginiai dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nurodytų faktinių aplinkybių prejudicialumo yra teisiškai korektiški, tai nekeičia esmės ir nepatvirtina ieškovės teiginio, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jau nustatytas aplinkybes įvertino iš naujo, dėl to priėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimui prieštaraujantį sprendimą. Minėtame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė tik dėl atsakovės UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų ir kaltės, tačiau kitų sąlygų (žalos dydžio ir priežastinio ryšio), kaip būtinų jos civilinei atsakomybei kilti, net neanalizavo. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, jokio prieštaravimo tarp skirtingų instancijų teismų sprendimų nėra, juolab kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog bylą perdavus nagrinėti iš naujo teismas iš naujo nevertino pastato pamatų ir grindų defektų buvimo ir laikė, jog atsakovų UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“ ir V. M. neteisėti veiksmai jau yra nustatyti, todėl tyrė tik kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą, kurią ieškovė patyrė dėl pastatų ir grindų defektų, bei vertino, dėl kurių statybos dalyvių veiksmų atsirado nuostoliai ir kokia dalimi, t. y. vertino nuostolių atsiradimo priežastingumą.

69.3.                      Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad projektuotojos UAB „Tiksli forma“ būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti (analizuotas priežastingumas) nenustatytas, yra teisiškai nepagrįsta. 

69.4.                      Ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pats turėjo nustatyti ieškovės patirtos žalos dėl pamatų ir grindų defektų dydį pagal išlaidų paskirstymo procentą, pats turėjo įvertinti žalos (nuostolių) atsiradimo priežastingumą ir negalėjo remtis teismo ekspertų skaičiavimais, yra deklaratyvus ir teisiškai nepagrįstas. UAB „Vilniaus rentinys“ viso proceso metu teikė įrodymus ir motyvus dėl ekspertizės išvadų, susijusių su įvykio priežastimis, neobjektyvumu, tačiau ieškovė tvirtino, kad ekspertinė išvada patikima. Apeliaciniu skundu ieškovė neginčija teisminės ekspertizės išvadų, su jomis sutinka ir remiasi neva prejudiciniu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo pobūdžiu, kuriame konstatuota, kad byloje atlikta ekspertizė ir jos išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, yra objektyvios ir patikimos.

69.5.                      Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tuo, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė skaičiuoja negautas pajamas neįvertindama patirtų sąnaudų (turto nusidėvėjimo ir amortizacinių atskaitymų, sąnaudų darbuotojams ir t. t.). Ieškovė neįrodinėja sąnaudų dydžio, jų neatima iš reikalavimo, todėl reikalavimą teismas pagrįstai atmetė, kaip neįrodytą.

69.6.                      Net jei apeliacinės instancijos teismui nekils abejonių dėl ieškovės negautų pajamų dydžio, tai, kad ieškovės deklaruojami nuostoliai kilo pastato uždarymo laikotarpiu, savaime nereiškia, jog dėl visų ir net dalies kilusių nuostolių yra atsakingi atsakovai. Sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo svarbu tai, kiek prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo prisidėjo pastato naudotojo UAB „Hakonlita“ ir jos pasitelktų statinio prižiūrėtojų veiksmai ar neveikimas, juolab kad aplinkybę, jog pastato veiklos uždarymas truko per ilgai ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl UAB „Hakonlita“ neveikimo, pripažino ir pati ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020. Tai patvirtina ir 2020 m. balandžio 15 d. ekspertizės išvados.

70.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Sweco Lietuva“ atsiliepimu į ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus prašo: ieškovės UAB ,,BM būstas“ apeliacinį skundą atmesti; atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ ir trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ apeliacinius skundus patenkinti; trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, sumažinant ieškovei iš atsakovų priteistus nuostolius 20 procentų; priteisiant iki skundžiamo sprendimo priėmimo patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas  apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:

70.1.                      Byloje nustačius, kad grindų defektus tiesiogiai nulėmė piltinio grunto ir grindų pagrindo netinkamo įrengimo darbai, kuriuos vykdė rangovė BUAB „Lakaja“, o prižiūrėjo statybos techninis prižiūrėtojas V. M., t. y. tiesiogiai konstatavus, jog prie grindų defektų atsiradimo daugiausia prisidėjo rangovė, paskesnė pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindine grindų defektų atsiradimo priežastimi yra netinkamai parinktas projektinis sprendinys (grindys ant tampraus grunto vietoje grindų ant polių), stokoja nuoseklumo ir pagrįstumo. Teismui nustačius tiek rangovės, tiek projektuotojos, tiek statybos techninio prižiūrėtojo pažeidimus statybų procese, turėjo būti keliamas jų visų atsakomybės klausimas, o ne vien tik projektuotojos UAB „Tiksli forma“.

70.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą, yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp visų bylos nagrinėjimo metu nustatytų trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų, nes tik tokiu atveju bus teisingai nustatytos kiekvieno statybų dalyvio civilinės atsakomybės ribos ir ieškovei iš kiekvieno jų priteistinų nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais, dydis. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių (tikslų), dėl ko byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad, priimdamas sprendimą, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų aplinkybių ir jau nustatytas aplinkybes įvertino iš naujo. Priešingai, nustatydamas priežastinį ryšį tarp pamatų defektų ir atsakingų už juos statybų dalyvių veiksmų, pirmosios instancijos teismas įvykdė tai, kas jam tiesiogiai buvo pavesta atlikti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu.

70.3.                       Subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ ne tik faktiškai įrenginėjo polinius pamatus, bet ir pagal 2014 m. gegužės 14 d. subrangos sutartį Nr. 140048 poliniams pamatams parengė darbo projekto dalį. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pamatų defektų atsiradusi žala turi būti paskirstyta tik tarp rangovės BUAB „Lakaja“ (veikusios per subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“) ir statybos techninio prižiūrėtojo V. M..

70.4.                      Ieškovė pagrįstai teigia, kad projektuotojai UAB „Tiksli forma“ negali būti priskirta visa atsakomybė (100 procentų) už grindų defektus, nes anksčiau civilinę bylą nagrinėjusių teismų remiantis Komisijine teismo ekspertize ir kitais įrodymais buvo nustatyta, jog pagrindinė priežastis, nulėmusia grindų defektus, visgi buvo netinkamai atlikti piltinio grunto ir grindų pagrindo įrengimo darbai, kuriuos atliko rangovė BUAB „Lakaja“, darbus prižiūrint statybos techniniam prižiūrėtojui V. M.. Todėl, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręs, kad priežastinis ryšys tarp pastato grindų defektų atsiradimo ir projektuotojos UAB „Tiksli forma“ veiksmų yra įrodytas, atsakomybė už grindų defektus turėtų būti paskirstyta tarp projektuotojos UAB „Tiksli forma“, rangovės BUAB „Lakaja“ ir statybos techninio prižiūrėtojo V. M., atsakovei UAB „Tiksli forma“ priskiriant ne didesnę kaip 5 procentų atsakomybės dalį, kuri yra visiškai padengta ADB ,,Gjensidige“ ieškovei išmokėta 232 188,57 Eur draudimo išmoka.

70.5.                      Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad tuo atveju, jeigu nėra galimybės nustatyti faktinį priežastinį ryšį, turi būti nustatomas teisinis priežastinis ryšys, nes tokia pozicija prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, turi būti nustatyti tiek jo faktinis, tiek teisinis aspektai. Todėl jei nėra galimybės nustatyti faktinį priežastinį ryšį, tai negali būti nustatomas ir teisinis priežastinis ryšys, nes tai nėra alternatyvos. Byloje esanti Komisijinė teismo ekspertizė, šalių užsakymu parengtos ekspertizės ir kiti rašytiniai įrodymai, kasacinio teismo išaiškinimai suteikia galimybę nustatyti kiekvieno statybos dalyvio atsakomybės dalį pagal jo atliktų veiksmų priežastingumą su kilusiais padariniais, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog šiuo atveju atsakomybė tarp projektuotojos ir rangovės turi būti paskirstoma po lygiai.

70.6.                      Ieškovės nurodyta atsakomybės proporcija – projektuotojai ir rangovei po 47,5 procentus, o techniniam prižiūrėtojui 5 procentai – teismui nebuvo privalomi. Ištyręs kiekvieno statybos dalyvio atliktus darbus ir jų ryšį su paaiškėjusiais pastato trūkumais, teismas turėjo teisę ir net pareigą nukrypti nuo ieškovės nurodytų atsakomybės dalių paskirstymo.

70.7.                      ADB ,,Gjensidige“ už atsakovę UAB „Tiksli forma“ ieškovei iki bylos išnagrinėjimo išmokėjo 232 188,57 Eur, o po skundžiamo sprendimo priėmimo – 54 535,45 Eur draudimo išmoką, iš viso 286 724,02 Eur. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, net jei apeliacinės instancijos teismas nustatys priežastinį ryšį tarp pastato grindų bei pamatų defektų atsiradimo ir projektuotojos UAB „Tiksli forma“ veiksmų, tai UAB „Tiksli forma“ atsakomybės dalis yra visiškai padengta ieškovei išmokėta draudimo  išmoka.

70.8.                      Projektuotoja UAB „Tiksli forma“ negali būti traukiama atsakomybėn už tai, kad projekte nenumatė sprendinių pamatams dėl papildomų apkrovų atlaikymo, nes papildomų apkrovų tinkamai atlikusi rangos darbus neturėjo galimybės nustatyti. UAB „Vilniaus rentinys“ pozicija, kad pastato pamatai buvo pažeisti dėl to, jog buvo paveikti papildomų apkrovų nusėdus grindims, o ne dėl to, kad buvo pažeista jų įrengimo technologija, atmetė visi bylą nagrinėję teismai, kurie, be kita ko, įvertino ir teismo eksperto A. Sabeckio atskirai nuo ekspertų komisijos pateiktą ekspertizės aktą. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi Komisijine teismo ekspertize, kurioje išsamiai buvo vertinamas sėdusių grindų poveikis pamatams.

70.9.                      Atlikus Komisijinę teismo ekspertizę buvo vienareikšmiškai nustatyta, kad nei techninio, nei darbo projekto stadijoje nebuvo padaryti pažeidimai, kurie nulemtų polinių pamatų defektų atsiradimą. Be to, vienareikšmiškai nustatyta, kad nusėdusios grindys neturėjo įtakos polinių pamatų defektams, nes pamatų laikomoji galia yra pakankama grindų apkrovai atlaikyti grindų sėdimo atveju. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo teiginiai dėl projektuotojai UAB „Tiksli forma“ taikytinos atsakomybės už pamatų defektus. Skirtingai nei Komisijinė teismo ekspertizė, pateikta VGTU ekspertinė išvada buvo parengta vien trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ užsakymu, nedalyvaujant kitoms bylos šalims, todėl esant prieštaravimų tarp VGTU ekspertinės išvados ir Komisijinės teismo ekspertizės, pirmenybė turėtų būti teikiama Komisijinei teismo ekspertizei.

70.10.                      Pagrįstas trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo UAB „Vilniaus rentinys“ motyvus dėl ieškovei priteistinos žalos atlyginimo sumažinimo, nes pati ieškovė buvo atsakinga už statybos techninę priežiūrą. Ieškovei laikantis pozicijos, kad iš statybos techninio prižiūrėtojo bet kokiu atveju negali būti priteista daugiau kaip 5 procentai nuostolių, laikytina, kad likusią atsakomybės dėl netinkamos statybų priežiūros dalį pagal teismų praktiką (t. y. mažiausiai 20 procentų) ieškovė yra pasiruošusi prisiimti sau. Taigi,  peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą jį pakeisti, sumažindamas iš atsakovų priteistiną žalą mažiausiai 20 procentu.

70.11.                      Pagrįsti trečiųjų asmenų UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „ Ekspa Pro“ apeliacinių skundų argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

71.       Ieškovė UAB „BM būstas“ atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties prašo netenkinti atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

71.1.                      Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Ekspa Pro“ iš esmės kvestionuoja teismo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o ne įrodinėja, kad teismas neišsprendė dalies šalių pareikštų reikalavimų. Tuo atveju, jei trečiasis asmuo nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jis turi teisę naudotis apeliacijos teise.

71.2.                      Tai, kad vėliau pasikeitė procesinė trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ padėtis iš atsakovės į trečiąjį asmenį, nereiškia, jog trečiasis asmuo UAB „Ekspa Pro“ būtų nedalyvavęs bylos nagrinėjime ir būtų nepatyręs tokių pačių išlaidų. Šiuo atveju trečiasis asmuo siekia tokio rezultato, tarsi jis nebūtų turėjęs dalyvauti byloje, nors, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, ginčas tarp šalių buvo nagrinėjamas ir  dėl trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ atliktų darbų.

72.       Ieškovė UAB „BM būstas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Tiksli forma“ ir trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Ekspa Pro“ apeliacinius skundus prašo jų netenkinti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

72.1.                      Už pastato polių defektus, kaip ir už pastato grindų defektus, atsakovė UAB „Tiksli forma“ atsako kartu su atsakovais BUAB „Lakaja“ ir V. M..

72.2.                      Grindų defektų atsiradimą nulėmė ne tik rangovės BUAB „Lakaja“ ir statybos techninio prižiūrėtojo V. M. veiksmai, tačiau ir atsakovės UAB „Tiksli forma“, kaip projektuotojos, netinkamas prievolių vykdymas, dėl to už grindų defektų atsiradimą yra atsakingi projektuotoja UAB „Tiksli forma“, rangovė BUAB „Lakaja“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M.. Atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsakomybė dėl pastato grindų defektų yra įrodyta ir kyla dėl to, kad priimtas netinkamas projektinis sprendinys dėl grindų konstrukcijos ir grindų detalės – prekybos centro grindys turėjo būti įrengiamos ant polių, taip pat grindų konstrukcijos darbo projektas, atitinkantis STR 1.05.0.6:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimus, nebuvo parengtas; darbo projekte suprojektuotas pastato grindų detalės ant tampraus pagrindo („G4“) sprendinys neatitiko teisės aktų reikalavimų.

72.3.                      Nepagrįstas teiginys, kad grindų defektams įtakos negalėjo turėti durpių konsolidacijos procesai, nes šie argumentai prieštarauja teismo ekspertizės išvadoms ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu jau nustatytoms aplinkybėms.

72.4.                      Atsižvelgiant į projektuotojos ir rangovės atsakomybę už priimamus sprendimus ir atliekamus darbus, į jų vaidmens svarbą statybų procese, yra pagrindas sumažinti tik statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės dalį, nes jis negali būti labiau kvalifikuotas, negu visus atestatus turintys projektuotojai ir rangovai, negali už juos priimti sprendimų dėl parenkamų techninių sprendinių, be to, neturi tokios organizacinės struktūros, kaip projektuotoja ir rangovė, todėl nustačius statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės dalį, kita atsakomybės dalis, vadovaujantis dalinėje civilinėje atsakomybėje taikoma prezumpcija, dalintina į lygias dalis.

72.5.                      Kadangi atsakovė UAB „Tiksli forma“ tokia pačia proporcija atsako ir už pamatų defektų atsiradimą, akivaizdu, kad atsakovės draudiko išmokėta 286 723,81 Eur draudimo išmoka padengia tik dalį ieškovės patirtų nuostolių ir išmokėtą draudimo išmoką ieškovė UAB „BM būstas“ įvertino, reikšdama reikalavimą atsakovei UAB „Tiksli forma“.

72.6.                      Dėl neva sutapytų 157 024 Eur grindų polių įrengimui – ieškovė UAB „BM būstas“ neprašo priteisti grindų polių įrengimo išlaidų, todėl argumentas, kad šias išlaidas siekia perkelti atsakovams, yra klaidingas. Pastato grindų polių įrengimas iš esmės buvo pareikalavęs viso pastato išardymo, stogo nuardymo, visų grindų išardymo, tai būtų reiškę nepalyginamai didesnius nuostolius tiek kitiems darbams, tiek ir nuostolius dėl negalėjimo naudoti pastatą, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.38 straipsnyje įtvirtintu prievolių vykdymo ekonomiškumo principu, pasirinko kitą trūkumų šalinimo būdą, kuris buvo pigesnis. Taigi, atsakovės UAB „Tiksli forma“ argumentai, kad turi būti atimtos neva įrengiamų polių išlaidos, yra nepagrįsti.

72.7.                      Atsakovės UAB „Tiksli forma“ argumentai dėl 19 500 Eur išlaidų III kategorijos geotechniniams tyrimams yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad šios išlaidos atsirado jau po pastato statybos darbų užbaigimo, pastatą pradėjus eksploatuoti. Kaip nurodo pati atsakovė UAB „Tiksli forma“, geotechninių tyrimų metu buvo patvirtintas durpingų sluoksnių buvimas, apie kurį atsakovė žinojo. Kaip teigia atsakovė UAB „Tiksli forma“, III kategorijos geotechninių tyrimų atlikimas nieko nebūtų pakeitęs, vadinasi pati atsakovė pripažįsta, kad jai buvo pakankama informacijos teisingiems sprendiniams priimti, tačiau ji jų nepriėmė, dėl to vėliau, atsiradus defektams, atsirado ir papildomos išlaidos.

72.8.                      Dėl 210 008,92 Eur teisinių išlaidų – pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį į žalą yra įskaitomos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės žalos įvertinimu, nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka. Akivaizdu, kad ieškovei UAB „BM būstas“ teisinė pagalba tapo būtina dėl paaiškėjusių defektų ir ieškovei UAB „BM būstas“ atsiradusios žalos. Ieškovei UAB „BM būstas“ teko organizuoti procesą tiek įvertinant žalą, tiek siekiant sumažinti žalą (siekiant greitesnio defektų pašalinimo ir pastato eksploatacijos atnaujinimo), tiek ir siekiant atgauti žalą ne teismo tvarka. Dalis žalos ieškovei UAB „BM būstas“ ne teismo tvarka buvo atlyginta (ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka už atsakovę UAB „Tiksli forma“), todėl atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsikirtimai, kad šios išlaidos neturi būti įskaitytos į nuostolius, yra nepagrįsti.

72.9.                      Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ teiginiai, esą pastato pamatų nusėdimą lėmė ant jų nusėdusios grindys, yra nepagrįsti, o byloje esančios ekspertizės ir įrodymai patvirtina, kad grindys neturėjo įtakos spraustinių monolitinių polinių pamatų defektams (vertikalioms deformacijoms).

72.10.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad: trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ įrengti poliniai pamatai viršijo leistinus nuokrypius ir kėlė pavojų prekybos centro stabilumui bei žmonėms; pastato pamatų įrengimo darbai vykdyti be technologinės kortelės bei spraustinių polių įrengimo standartų; pastato pamatai įrengti, nesivadovaujant 6D taisykle, tai nulėmė pamatų vientisumo ir laikomosios galios sumažėjimą, nebuvo sukalti bandomieji poliai; atliekant spraustinių polių įrengimo darbus, panaudotas netinkami (per trumpi) armatūriniai tinklai, taip pat panaudoti netinkami (mažesnio skersmens) vamzdžiai.

72.11.                      Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“, siekdamas išvengti savo, kaip tiesioginio statybų proceso dalyvio, atsakomybės, siekia dalį atsakomybės perkelti atsakovui V. M., kuris, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, neva „nesužiūrėjo“ trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ netinkamo darbų atlikimo, tačiau techninę statybų priežiūrą vykdęs asmuo nėra tas asmuo, kuris padarė defektą.

72.12.                      Nepagrįstas trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ argumentas, kad dėl defektų atsiradimo yra ir ieškovės atsakomybė. Ieškovė UAB „BM būstas“ nėra nei projektavimo, nei rangos profesionalas, turintis specialių žinių, dėl to pastato projektavimui, statybai ir priežiūrai pasitelkė atitinkamų sričių profesionalus. Būtent pasitelkti statybų proceso profesionalai turėjo užtikrinti, kad pastatas bus pastatytas be defektų ir bus atlikti visi tam reikiami projektiniai ir statybiniai sprendiniai. Juo labiau kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra apibrėžęs už žalos atsiradimą atsakingų asmenų ratą ir pagrindo ieškovės atsakomybei kilti nenustatyta.

72.13.                      Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“, kaip ir atsakovė UAB „Tiksli forma“, faktiškai siekia Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo peržiūrėjimo ir jau nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimo kitaip, nei tai buvo padaryta Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, tačiau procesine prasme, toks ginčo ribų išplėtimas nėra galimas.

72.14.                      Nesutikdamos su teismo sprendimu dėl proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proceso šalys iš esmės kvestionuoja teismo teisę nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau neįrodinėja, kad teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nepagrįstai. Grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad ieškovė neturi tiesioginės reikalavimo teisės į subrangovus, tačiau tai nereiškia, jog buvo paneigta subrangovų atsakomybė, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu konstatuotas ir trečiųjų asmenų UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Ekspa Pro“ ir UAB „Sweco Lietuva“ netinkamas prievolių vykdymas.

73.       Atsakovas V. M. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023  m. rugpjūčio 11 d. nutarties prašo panaikinti šią nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ištaisyti aritmetinę klaidą ir sprendime nurodyti, kad ieškovei iš atsakovo V. M. turi būti priteista 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidos bei atitinkamai sumažinti bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš atsakovo V. M. UAB „Hakonlita“ ir valstybei. Nurodo tokius argumentus:

73.1.                      Bendra ieškinio suma – 1 171 379,62 Eur, iš kurios reikalavimas atsakovui V. M. (70 178,38 Eur) sudaro 6 procentus bendros ieškinio sumos. Bendrai ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 111 328,25 Eur, 6 procentai nuo šios sumos – 6 679,70 Eur, t. y. tokia yra atsakovui V. M. tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis pagal jam pareikštą reikalavimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 70 178,38 Eur priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 10 385,17 Eur, tai yra 14,80 procentų reikalavimo, kuris buvo pareikštas atsakovui V. M..

73.2.                      Patenkinus 14,80 procentų 70 178,38 Eur reikalavimo, iš atsakovo V. M. ieškovei turėjo būti priteistos 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismas padarė aritmetinę klaidą, kuri turi būti ištaisyta. Atitinkamai, proporcingai turi būti sumažintos ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš atsakovo V. M. UAB „Hakonlita“ ir valstybei.

74.       Ieškovė UAB „BM būstas“ atsiliepimu į atsakovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį nepakeistą. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

74.1.                      Atsakovas V. M. prašo ištaisyti aritmetinę klaidą, tačiau aritmetinės klaidos nėra. Klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas išsprendė 2023 m. birželio 5 d. sprendimu, nurodydamas, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl netaikė bendrojo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo būdo pagal byloje atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją.

74.2.                      Aritmetinės klaidos ištaisymo institutas negali būti taikomas, nes padaryta ne aritmetinė klaida, kaip teigia atsakovas V. M., o iš esmės nuspręsta nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prašymo kviesti liudytoją

75.       Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus rentinys“ prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytoju byloje VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorių, Statybos fakulteto mokslo ir inovacijų prodekaną, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentą dr. Š. S..

76.       UAB „Vilniaus rentinys“ nurodo, kad minėtas asmuo buvo vienas iš VGTU atlikto ekspertinio tyrimo dalyvių, kuris analizavo šio bylos ginčo objekto projektinę dokumentaciją, ginčo objekto statybos procesą ir jo dokumentus, ginčo objekto defektų ir nuostolių susidarymo mechanizmą, todėl, kaip asmuo, turintis žinių apie ginčo objekto statybos procesą, įvertinant jo specialiąsias žinias, turi būti kviečiamas liudyti šioms aplinkybėms išsiaiškinti.

77.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi, įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais. Todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui prašant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jis tokį prašymą turi atitinkamai motyvuoti. Šiuo atveju UAB „Vilniaus rentinys“ žodinio proceso poreikį motyvuoja būtinybe apklausti liudytoju vieną iš jos užsakymu parengtos 2021 m. lapkričio 9 d. atsakymų pateikimo pagal suformuluotus klausimus ataskaitos rengėjų – docentą dr. Š. S..

78.       Nustatyta, kad UAB „Vilniaus rentinys“ tokį prašymą teikia jau ne pirmą kartą. Pirmą kartą minėta ataskaita, kartu su prašymu apklausti nurodytą liudytoją, buvo pateikta tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo priėmimo ir Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti šią ataskaitą, kaip pateiktą ne laiku, ir, atitinkamai, netenkino prašymo apklausti liudytoją (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 118–125 punktai). Antrą kartą trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ prašymą kviesti liudytoją pateikė 2023 m. kovo 29 d., bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi šio prašymo netenkino, kaip nesusijusio su bylos nagrinėjimo dalyku ir pateikto pavėluotai, nurodydamas, kad UAB „Vilniaus rentinys“ atlikti darbai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šioje dalyje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalomas, todėl teismas iš naujo nenagrinės ir nevertins jos atliktų darbų kokybės, be to, nei parengiamajame teismo posėdyje, nei kitame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas dėl vieno iš atsakovų atstovų ligos, trečiojo asmens atstovas prašymų dėl įrodymų rinkimo nepareiškė, o jį pareiškęs, praėjus beveik pusei metų nuo patikslinto ieškinio byloje pateikimo, naujai paaiškėjusios būtinybės rinkti įrodymus nepagrindė. Papildomai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog trečiasis asmuo šį įrodymą pateikė iš naujo kartu su  atsiliepimu į patikslintą ieškinį, nesudaro pagrindo jį vertinti trečiojo asmens atliktų darbų kokybės kontekste; šį įrodymą teismas galės įvertinti tik atsakovų civilinės atsakomybės, o konkrečiai – sukeltos žalos (jos dydžio) kontekste.

79.       Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Vilniaus rentinys“, formuluodama pašymą dėl liudytojo apklausos ir, atitinkamai, bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, iš esmės tik nurodo, jog minėtas liudytojas yra įvertinęs ginčo objekto defektų ir nuostolių susidarymo mechanizmą ir gali šias aplinkybes paaiškinti teismo posėdyje. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 322 numatytą išimtį ir bylą nagrinėti ne rašytinio proceso tvarka, juolab kad ir pati apeliantės pateikta ataskaita, kuria grindžiama dalis UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentų, yra rašytinis įrodymas. Vien tik žodinis liudytojo minėtoje ataskaitoje raštu pateiktų teiginių patvirtinimas neturėtų esminės įrodomosios reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismui pakanka šioje byloje esančių rašytinių įrodymų (tarp jų ir minėtos apeliantės pateiktos ataskaitos), kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. 

80.       Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme jau yra nagrinėjama pakartotinai, pirmosios instancijos teisme abu kartus bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliantės prašymo patenkinimas sudarytų prielaidas proceso vilkinimui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija netenkina UAB „Vilniaus rentinys“ prašymų.

Dėl apeliacijos ribų ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo privalomumo

81.       Šioje byloje apeliacijos objektą sudaro ne tik skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimas, tačiau ir pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartys, kuriomis, atitinkamai, buvo išspręsti klausimai dėl papildomo sprendimo priėmimo (atsisakant patenkinti UAB „Ekspa Pro“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) ir dėl klaidos skundžiamame Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendime ištaisymo (atsisakant patenkinti atsakovo V. M. prašymą, padarius išvadą, jog teismas nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o ne padarė rašymo apsirikimą). Todėl teisėjų kolegija toliau nuosekliai pasisakys dėl kiekvieno iš jų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia, įvertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir apeliacinių skundų bei atsikirtimų į juos argumentus.

82.       Ieškovė UAB „BM būstas“ patikslintu ieškiniu prašė už ginčo pastato pamatų ir grindų defektus kilusią žalą, taip pat žalą, kurios negalima priskirti prie konkretaus defekto, priteisti tiek iš projektuotojos UAB „Tiksli forma“ (solidariai su ADB „Gjensidige“, neviršijant draudimo poliso sumos), tiek iš rangovės BUAB „Lakaja“ (solidariai su ADB „Gjensidige“ ir subsidiariai su ERGO Insurance SE, neviršijant draudimo polisuose nurodytų sumų), tiek iš statybos techninio prižiūrėtojo V. M., šiems atsakovams priskiriant tokias civilinės atsakomybės proporcijas: projektuotojai ir rangovei po 47,5 procentus, statybos techniniam prižiūrėtojui – 5 procentus.

83.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė kitokias atsakomybės proporcijas – už pamatų sukeltų defektų kilusią žalą nusprendė paskirstyti tarp rangovės UAB „Lakaja“ (95 procentai) ir statybos techninio prižiūrėtojo V. M. (5 procentai), o grindų defektų sukeltą žalą nusprendė 100 procentų priteisti iš projektuotojos UAB „Tiksli forma“.

84.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamasi patikslintame ieškinyje nurodytų, jos vertinimu, tinkamų subjektų ir atsakomybės tarp jų paskirstymo proporcijų, tuo tarpu atsakovė UAB „Tiksli forma“ nesutinka su teismo išvada, kad už grindų defektų sukeltą žalą yra atsakinga vien tik ji, teigdama, jog kartu atsakyti turėtų ir rangovė bei techninis prižiūrėtojas, o trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ įsitikinimu, už pamatų defektų sukeltą žalą atsakinga ne tik rangovė BUAB „Lakaja“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M., bet ir projektuotoja UAB „Tiksli forma“.

85.       Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad, visų pirma, tarp šalių kyla ginčas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nustatytų faktų ir jų pagrindu padarytų išvadų reikšmės šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo.

86.       Ieškovės UAB „BM būstas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nustatytais faktais (CPK 331 straipsnio 6 dalis), tačiau skundžiamu sprendimu nukrypo nuo minėtame apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, susijusių ir su atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ neteisėtais veiksmais ir atsakomybe dėl pamatų defektų kilusios žalos bei atsakovės BUAB „Lakaja“ ir techninio prižiūrėtojo V. M. atsakomybe dėl grindų defektų atsiradusios žalos, ir jas įvertino iš naujo. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ tvirtina, kad sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti žalą, kilusią dėl pastato pamatų defektų, yra priimta netinkamai vertinant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu konstatuotų aplinkybių prejudicialumą, pažymėdamas, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas yra priimtas ne kitoje, o toje pačioje byloje, todėl neatitinka vienos iš CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytų sąlygų.

87.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

88.       CPK 331 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, o remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

89.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendime konstatavo, kad siekdamas teisingai išspręsti šalių ginčą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti faktą, jog projektuotoja, rangovė ir statybos techninis prižiūrėtojas yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, pagal atskiras su ieškove pasirašytas sutartis atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas, turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat turėjo tirti ir vertinti aplinkybes, susijusias su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatyti priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų. Tik ištyrus ir įvertinus tokias faktines aplinkybes galėtų būti teisingai identifikuotos kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės ribos ir ieškovei iš kiekvieno jų priteistinų nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais, dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 244 punktas).

90.       Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad neteisingas už žalą atsakingų asmenų identifikavimas, taikytino atsakovams civilinės atsakomybės pagrindo, o kai kurių atsakovų – ir prievolės rūšies nustatymas, atsakomybės neatribojimas nulėmė tai, kad byloje nebuvo įrodinėjamos ir vertinamos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovams UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“ ir V. M., kaip statybos proceso dalyviams, tenkančia atsakomybės dalimi pagal kiekvieno jų sudarytą sutartį bei jos sąlygas, nebuvo nustatytas statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastingumas su atsakingais už juos asmenų veiksmais, nenustatytas konkretus nuostolių dydis, už kuriuos kiekvienas jų yra atsakingas. Konstatavus, kad ieškovės pasirinkta privalomojo procesinio bendrininkavimo forma (solidarioji atsakomybė) negalima bei pirmiau padarius išvadą, jog darbų subrangovės tiesioginė atsakomybė darbų užsakovei nekyla, taip pat pripažintina, kad sprendimu teisiškai ydingai išspręstas ir apeliacinio skundo nepadavusios atsakovės BUAB „Lakaja“ civilinės atsakomybės klausimas, priteisiant iš jos ieškovei nuostolių atlyginimą solidariai su kitais asmenimis (CPK 330 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, taip pat netinkamai yra išspręsti ir atsakovių civilinės atsakomybės draudikės bei ieškovės draudikės pareigos kompensuoti nuostolius, jų dydžio ir atsakomybės formos su kaltaisiais už šių nuostolių atsiradimą asmenimis klausimai. Tik ištyrus ir teisiškai įvertinus visas šias aplinkybes galima bus nustatyti kiekvieno atsakovo civilinės atsakomybės ribas ir ieškovei iš kiekvieno jų priteistinų nuostolių, susijusių su pamatų ir grindų defektais ar kitais jos bendraisiais nuostoliais, dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 292 punktas).

91.       Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo išvadas, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo dalis (dėl ginčo dalies, kuria ieškovės ieškinys atsakovams UAB ,,Tiksli forma“, BUAB ,,Lakaja“, V. M., ERGO Insurance SE ir ADB ,,Gjensidige“, buvo patenkintas visiškai, priteisiant iš jų solidariai nuostolių atlyginimą (draudikių atžvilgiu – su draudimo sumos dydžio išlygomis) ir procesines palūkanas) buvo  panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

92.       Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su Lietuvos apeliacinio teismo grąžinta nagrinėjimui iš naujo byla, ir įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime padarytas išvadas dėl solidarios atsakomybės taikymo bei dėl tiesioginių ieškovės reikalavimų subrangovėms pareiškimo šioje byloje negalimumo, 2022 m. liepos 11 d. nutartyje nurodė, kad bylai tinkamai išnagrinėti būtina nustatyti kiekvieno iš atsakovų – generalinės projektuotojos UAB „Tiksli forma“, generalinės statybos rangovės BUAB „Lakaja“ ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo V. M. neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti nuostolių teisinį ryšį, t. y. būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado ieškovės deklaruojami nuostoliai ir kieno iš atsakovų neteisėti veiksmai juos nulėmė. Todėl, siekdamas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, teismas ieškovę įpareigojo pateikti patikslintą ieškinį ir identifikuoti kiekvienam iš minėtų atsakovų – UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“ ir V. M. bei jų draudikams reiškiamus reikalavimus bei juos pagrįsti tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais, t. y. pasisakyti, iš kokių sutartinių santykių ir dėl kurio kontrahento neteisėtų veiksmų atsirado konkretūs prašomi priteisti nuostoliai bei kurioje dalyje minėtus nuostolius turėtų padengti draudikas, o kurioje – draudėjas. Tuo pačiu ieškovei pasiūlė pasisakyti dėl kitų atsakovų procesinės padėties byloje, bylą nagrinėjant iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo nurodytos dalies.

93.       Ieškovė UAB „BM būstas“ 2022 m. spalio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė neįrodinėja aplinkybių, kurios yra konstatuotos įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu ir pakartotinai neteikia įrodymų, kurie byloje surinkti iki patikslinto ieškinio pateikimo, pažymėdama, jog nagrinėjamo ginčo atveju jau įrodytas defektų faktas, o remiantis ekspertizių išvadomis yra akivaizdūs projektuotojos, rangovės ir statybos techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio įrodymai. Poziciją dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė grindė įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 157, 170–171, 180, 187, 215–217 punktais.   

94.       2023 m. balandžio 3 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atkreipė šalių dėmesį, kad bylos nagrinėjimo ribos buvo nustatytos parengiamojo teismo posėdžio metu ir teismas bylą nagrinės, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo išaiškinimus bei padarytas išvadas, tarp jų į tai, kad byloje atlikta ekspertizė ir jos išvados, kaip įrodinėjimo priemonės, yra objektyvios ir patikimos (sprendimo 132 punktas); kad ginčo pastato pamatai ir grindys buvo įrengti netinkamai, su defektais, o šių defektų atsiradimo viena iš priežasčių – netinkamai atlikti statinio techninio projekto ir darbo projekto parengimo darbai (sprendimo 170 punktas); atsakovo V. M. neteisėti veiksmai ir kaltė, kaip būtinosios sąlygos sutartinei atsakomybei kilti, yra įrodytos (sprendimo 217 punktas); tik tuo atveju, jei draudimo sumų nepakanka nuostoliams atlyginti, atsiranda pagrindas likusią nuostolių sumą priteisti tiesiogiai iš žalą padariusių asmenų (sprendimo 287 punktas) ir kt. Be to, pirmosios instancijos teismas nutartyje išaiškino, kad nesutikdami su tokiu bylos nagrinėjimo ribų nustatymu byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl 2022 m. liepos 5 d. sprendimo išaiškinimo arba galės šias aplinkybes nurodyti, apskųsdami byloje priimtą teismo sprendimą.

95.       Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ne dėl to, kad teismas būtų nepagrįstai nustatęs tiek pastato pamatų, tiek grindų defektų egzistavimą, taip pat atsakovais patrauktų juridinių asmenų ir statybos techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus (konkrečius teisės aktų ir sutarčių pažeidimus), tačiau dėl to, jog, visų pirma, buvo nepagrįstai pritaikyta solidarioji atsakomybė visų asmenų, ieškovės įvardintų atsakovais, atžvilgiu, nors ieškovė šiuo atveju galėjo tiesiogiai reikalavimus reikšti tik pastato projektuotojai, rangovei ir statybos techniniam prižiūrėtojui, įskaitant ir šių asmenų draudikus. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu konstatuotų atsakovų projektuotojos UAB „Tiksli forma“ ir rangovės BUAB „Lakaja“ (veikusių per subrangoves) bei statybos techninio prižiūrėtojo V. M. neteisėtų veiksmų nustatymo pagrįstumo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendime iš esmės nekvestionavo, priešingai, pritarė jų identifikavimui, nurodydamas teismo išvadas esant teisingomis (sprendimo 161, 180, 215, 217 punktai).

96.       Kitaip tariant, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nurodyta, kad esminis pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumas pirmiausia pasireiškė tuo, jog ieškovė neidentifikavo iš kiekvieno atsakovo prašomos priteisti žalos dalies (dydžio ar (ir) jos proporcijos) ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė solidariai, nepaisant to, nepagrįstai per dideliam subjektų ratui tokį ieškinį patenkino, prieš tai atskirai nenustatinėdamas priežastinio ryšio tarp konkrečių teismo nustatytų neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėtos žalos. Tuo tarpu neteisėti atsakovų veiksmai įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nebuvo paneigti.

97.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

98.       Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ argumentu, kad minėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimas yra priimtas toje pačioje byloje, todėl jame nustatytais faktais ir išvadomis nėra pagrindo remtis kaip prejudicinėmis. Pozicijos, kad CPK 182 straipsnio 2 punktas negali būti taikomas, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nuosekliai laikomasi kasacinio praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2021; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-1075/2022).

99.       Be to, pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

100.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, priėmusi sprendimą grąžinti ginčo dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat įvertino tokią galimybę, nurodydama, kad, siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo beveik visa apimtimi (nuo kiekvienam atsakovui reiškiamų reikalavimų identifikavimo), taigi, visiškai naujais, pirmosios instancijos teismo nevertintais aspektais, tiriant ne tik byloje jau esančius, bet galbūt ir renkant naujus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 294 punktas), tai atitinkamai galėtų nulemti ir kitokių (priešingų, iš dalies priešingų) išvadų padarymą.

101.       Kita vertus, tai, kad pirmosios instancijos teismui nėra privalomi apeliacinės instancijos teismo sprendime, kuriuo byla grąžinta nagrinėti iš naujo, pateikti išaiškinimai, tuo pačiu nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas neturi diskrecijos atsižvelgti ir vadovautis apeliacinės instancijos teismo nustatytais faktais ar padarytomis išvadomis, jeigu iš naujo atliekant įrodymų vertinimą teismui susiformuoja analogiškos išvados. Todėl aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nustatytų faktų ir išvadų negalima vertinti kaip prejudicinių, pati savaime nereiškia, jog į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas apskritai negalima atsižvelgti ar kad tokių pačių teisinių išvadų, nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas nebūtų padaręs savarankiškai, juo labiau dalyvaujantiems byloje asmenims į bylą nepateikus kitų esmingai teismo vidinį įsitikinimą pakeičiančių naujų įrodymų.

102.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vadovaudamasis byloje atliktų ekspertizių (trijų ekspertų Komisijinės teismo ekspertizės ir A. Sabeckio vienasmenės teismo ekspertizės) bei specialistų išvadomis (L. U. ekspertinio tyrimu, UAB „Ekspertika“ statinio dalies ekspertizės aktu), taip pat nustatė statybos proceso dalyvių sutartinius pareigų pažeidimus (neteisėtus veiksmus): statybos techninis prižiūrėtojas V. M. netinkamai kontroliavo statybos procesą (nereagavo į netinkamai atliekamus statybos darbus; nereikalavo atlikti projekte numatytus bandymus; leido darbus atlikti, nesant parengtų darbo projekto sprendinių ir kt.); rangovė BUAB „Lakaja“ (ir jos subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“) netinkamai atliko piltinio grunto sutankinimo darbus; nesilaikė pamatų įrengimo technologijos, darbus atliko neturėdama tam būtinų projektinių dokumentų ir kt.; projektuotoja UAB „Tiksli forma“ (ir jos subrangovės, prisidėjusios prie projekto rengimo) projektavimo darbus atliko nesant privalomųjų III kategorijos geologinių tyrimų; neparinko tinkamų sprendinių dėl grindų įrengimo (skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 39 punktas). Šios pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime padarytų analogiškų išvadų.  

103.       Tačiau, kaip žinia, neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) yra tik viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniai), todėl vien tik neteisėtų veiksmų nustatymas nėra pakankamas pagrindas neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims taikyti civilinę atsakomybę. Todėl vien tai, kad pirmiau bylą nagrinėję teismai šioje byloje nustatė projektuotojos, rangovės ir statybos techninio prižiūrėtojo neteisėtus veiksmus pamatų, grindų projektavimo, įrengimo ir statybos techninio prižiūrėtojo atliekamos kontrolės stadijose (o projektuotoja ir rangovė neįrodė jų atsakomybę šalinančių aplinkybių), nereiškia, jog visi šie asmenys privalo atsakyti už visus neteisėtus veiksmus, net ir tuos, kurie priežastiniu ryšiu nėra susiję su ieškovei kilusia žala. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, įvertindamas visą bylos medžiagą, ir ypatingą dėmesį skirdamas priežastinio ryšio nustatymui, galėjo padaryti ir kitokias išvadas dėl atsakingų asmenų, nei padarė pirmiau bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, juolab kad viena iš priežasčių, kodėl byla (ginčo dalis) buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir buvo būtent priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės įrodinėtos žalos neidentifikavimas.

104.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados nors ir neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, o minėtame sprendime pateikti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kurias iš esmės nulėmė ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė, įvardindama atsakovų neteisėtus veiksmus, visų pirma, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime padarytomis išvadomis (CPK 18 straipsnis).

105.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovės UAB „MB būstas“ argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo besąlygiškai vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl atsakovės UAB „Tiksli forma“ veiksmų neteisėtumo ir šiuo pagrindu tik iš šios atsakovės priteisti žalos atlyginimą už pamatų defektų sukeltą žalą.

106.       Nagrinėjamu atveju bylą (ginčo dalį), grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be to, ieškovei patikslinus ieškinį ir jame remiantis būtent apeliacinės instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esmines apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas dėl visų dalyvaujančių byloje asmenų neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, nusprendė, kokia apimtimi gali remtis Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis. Tačiau, kaip jau minėta, tai nereiškia, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui ir daliai jame nustatytų aplinkybių suteikė prejudicinę reikšmę, o dalį aplinkybių įvertino iš naujo.

Dėl pamatų defektų priežasčių ir atsakingų asmenų

107.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už pamatų defektų ieškovei kilusią žalą yra atsakingi – 95 procentais rangovė UAB „Lakaja“ (veikusi per subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“), kadangi ekspertai nustatė spraustinių monolitinių polių įrengimo darbų technologijos pažeidimus, kuriuos įvertino kaip tiesioginę ir vienintelę polinių pamatų defektų (vertikaliųjų deformacijų) priežastį, ir 5 procentais statybos techninis prižiūrėtojas V. M., kuris neužtikrino pakankamos pamatų įrengimo proceso kontrolės. Tuo tarpu projektuotojos UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų, nulėmusių defektų atsiradimą, teismas nenustatė, atsižvelgdamas į ekspertų išvadą, kad projektavimo etape, esant tokiai žemės sklypo geologijai, buvo pasirinkta tinkama spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo technologija. Be to, teismas padarė išvadą, kad nustatyti pažeidimai pamatų projektavimo etape buvo formalūs ir nenulėmė pamatų defektų atsiradimo.

108.       Teismas nurodė, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog, vertindami pamatų įrengimo projektavimo veiksmus, specialias žinias šioje srityje turintys asmenys, nors ir nustatė tam tikrus formalius pažeidimus, tačiau esminių defektų atsiradimą lėmusių veiksnių nenustatė. Ekspertas L. U. pažymėjo, jog darbo projekto ir techninio projekto apimtyje nenustatyta, kokiu pagrindu buvo parinktas spraustinis polio įrengimo tipas ir ar jis finansiškai paremtas ir naudingas; nei viename projekte (nei techniniame, nei darbo projekte) nenurodyti pagrindiniai pamatų tipo technologiniai reikalavimai ir motyvai, o šiems darbams atlikti privaloma technologinė kortelė nebuvo paruošta. Šias aplinkybes taip pat nustatė ir trys teismo ekspertai, atlikę byloje Komisijinę teismo ekspertizę, nurodydami, jog nagrinėjamu atveju polinių pamatų rangovė – UAB „Vilniaus rentinys“, polinių pamatų įrengimo darbus atliko neturėdama spraustinių polių įrengimo technologinės kortelės, be to, polinių pamatų įrengimo darbus pradėjo vykdyti ir vykdė anksčiau (2014 m. gegužės 20 d.) nei buvo atlikta (2014 m. gegužės 23 d.) polinių pamatų darbo projekto ekspertizė.

109.       Tačiau, pažeidimai, susiję su vykdomosios dokumentacijos neturėjimu, vertinant aplinkybę, kad UAB „Vilniaus rentinys“ yra subjektas, kuris specializuojasi polinių pamatų projektavime bei įrengime ir šiuo atveju taip pat buvo ir polinių pamatų projektuotoja bei polinių pamatų subrangovė, ekspertų nuomone, leidžia teigti, jog tinkamai patvirtinto projekto bei monolitinių spraustinių polių įrengimo technologinės kortelės neturėjimas, laikytinas mažareikšmiu pažeidimu (Statybinės techninės ekspertizės 2.4.5.1 tarpinė išvada). Be to, ekspertai įvertino, kad esant tokiai žemės sklypo geologijai buvo pasirinkta tinkama spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo technologija (Statybinės techninės ekspertizės 3.3 išvada, teismo eksperto A. Sabeckio papildomi atsakymai į 3 klausimą, 3–4 punktai).

110.       Kita vertus, vertindami pamatų rangos darbus, ekspertai nustatė spraustinių monolitinių polių įrengimo darbų technologijos pažeidimus: prieš pradedant vykdyti polinių pamatų įrengimo darbus, nesukalti bandomieji poliai; polinių pamatų įrengimas pradėtas nesilaikant polių įrengimo technologijos reikalavimų – ne nuo artimiausiai zondo ir (arba) gręžinio, esančio polio; „6d taisyklės“ pažeidimas; netinkamai fiksuotas polių „atsakas“; panaudotas netinkamas betonas; panaudoti netinkami (per trumpi) armatūriniai tinklai; panaudoti galimai netinkami (mažesnio diametro) apsauginiai vamzdžiai. Šie nustatyti spraustinių polinių pamatų įrengimo technologijos pažeidimai, Komisijinės teismo ekspertizės ekspertų vertinimu, yra tiesiogiai susiję su įrengto spraustinio polio laikomąja galia, t. y. užtektų padaryti bent vieną iš aukščiau išvardintų spraustinių polių įrengimo technologijos pažeidimų – ir tai galėtų būti spraustinių monolitinių polių sėdimo tiesiogine priežastimi; ekspertai konstatavo, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologiniai pažeidimai yra tiesioginė ir vienintelė polinių pamatų defektų (vertikalių deformacijų) priežastis (Statybinės techninės ekspertizės 2.4.4.3.2 papunktis). Technologinių polių įrengimo reikalavimų pažeidimą, kaip pagrindinę defektų atsiradimo priežastį, taip pat nurodė ir ekspertas L. U., konstatavęs, kad atliekant polio įrengimo darbus nebuvo užtikrinta darbų atlikimo technologija, tam, kad betonas neišsisluoksniuotų ir kad nebūtų išplautas gruntinio vandens, dėl to atsirado defektas; taip įrengtas polis dirba tik šonine trintimi iki 760 cm gylio; dėl susidariusios ertmės ir neužtikrinus polio vienalytiškumo, polis nesirėmė į atraminį gruntą padu, dėl to buvo prarasta apie 70 procentų polio laikomosios galios.

111.       Ieškovė UAB „BM būstas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra atsakovės UAB „Tiksli forma“ neteisėtų veiksmų ir atsakomybės dėl pamatų defektų, ir pažymi, jog, kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas, atsakovė UAB „Tiksli forma“ turi atsakyti už pastato pamatų defektų atsiradimą kartu su kitais statybų proceso dalyviais, nes nepriklausomai nuo to, kas faktiškai parengė pastato techninį projektą (generalinė projektuotoja ar jos pasitelktos subrangovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“), neužtikrino, kad būtų parengtas saugią pastato eksploataciją užtikrinsiantis pamatų ir grindų įrengimo sprendinys.

112.       Kaip matyti, ieškovė iš esmės remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 180 punktu, kuriame nurodyta: „Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių bei įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad generalinė projektuotoja UAB ,,Tiksli forma“ netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. neužtikrino, kad pastato techninis projektas, nepriklausomai nuo to, kas faktiškai jį parengė (pati generalinė projektuotoja ar jos pasitelktos subrangovės UAB ,,Ekspa Pro“ ir UAB ,,Sweco Lietuva“) būtų parengtas laikantis teisės aktų reikalavimais – atlikus visus būtinus tyrimus parinktas tinkamiausias pamatų ir grindų įrengimo būdas. Kitaip tariant, byloje įrodytos sąlygos šios atsakovės sutartinei atsakomybei kilti – jos neteisėti veiksmai ir kaltė“. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą dėl atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsakomybės polinių pamatų projektavimo stadijoje įvertinimo, nei kad padarė pirmosios instancijos teismas. Esminę reikšmę šiuo atveju turi priežastinio ryšio tarp šiai atsakovei (nesvarbu, jai, ar jos subrangovėms) priskiriamų neteisėtų veiksmų ir iš pamatų defektų kildinamos žalos nenustatymas.

113.       Priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuris nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais nesukelia asmeniui pareigos atlyginti žalą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

114.       Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

115.       Šiuo atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad statinio techninis projektas parengtas neatlikus IGG tyrimų, kurie atsižvelgiant į tai, jog ginčo pastato kategorija – ypatingas statinys, buvo privalomi atlikti. Tačiau kaip nustatė teismo ekspertai, statinio techninis projektas buvo parengtas vadovaujantis statytojos, projekto užsakovės UAB „BM Būstas“ projektuotojai UAB „Tiksli forma“ pateikta 2005 m. liepos  mėnesio UAB „Geotestus“ parengta žvalgybinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita (žvalgybinių IGG tyrimų užsakovė – UAB „Vilniaus specialusis autotransportas“) (Komisijinės teismo ekspertizės akto 2.3.4 papunktis); spraustinių monolitinių polinių pamatų užfiksuotų defektų tipas – vertikaliosios spraustinių monolitinių polinių pamatų deformacijos. Vienintelė spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų (vertikalių deformacijų) priežastis – spraustinių monolitinių polinių pamatų subrangovo UAB „Vilniaus rentinys“ padaryti spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologijos pažeidimai bei netinkamų medžiagų panaudojimas spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimui. Polinių pamatų techninis ir darbo projektai, parengti nesivadovaujant aktualiais privalomaisiais projektavimo dokumentais – projektiniais inžineriniais geologiniais ir geotechniniais tyrimais (Komisijinės teismo ekspertizės akto 2.3.1.1, 2.3.1.2, 2.3.1.4 papunktis).

116.       Projektavimo darbų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Tikslio forma“ buvo sudaryta 2013 m. balandžio 16 d., todėl IGG tyrimų privalomumą nustatė STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053. Būtent STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 8 punkte nustatyta, kad IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas. Šio STR 46 punkte nurodyta, kad rengiant ypatingųjų (kaip nagrinėjamu atveju), neypatingųjų statinių statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektus, taip pat kapitalinio remonto projektus, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, IGG tyrimai privalomi. Išimčių nenumatyta. Priešingai, šio STR 35 punkte įtvirtinta, kad gauti žvalgybinių IGG tyrimų rezultatai negali būti tiesiogiai panaudoti projektuojant statinius.

117.       Taigi, tiek statinio techninis projektas, už kurį bendrai ieškovei atsakinga atsakovė UAB „Tiksli forma“, tiek pamatų, kaip konstrukcijos techninis projektas, kurį rengė jos subrangovė UAB „Ekspa Pro“, tiek pamatų darbo projektas, kurį parengė ir polinius pamatus įrengusi UAB „Vilniaus rentinys“ (t. y. pastaroji yra tiek polinių pamatų darbo projekto rengėja, tiek statybos rangovės BUAB „Lakaja“ subrangovė, faktiškai įrengusi polinius pamatus) buvo parengti neatlikus privalomų IGG tyrimų, projektus rengiant tik pagal žvalgybinių IGG tyrimų rezultatus, kurie imperatyviu teisiniu reguliavimu laikomi nepakankamais, sprendžiant, kokie statinio konstrukcijų techniniai sprendiniai bus naudojami, jog būtų užtikrinti konstrukcijų pastovumo, stabilumo ir, atitinkamai, saugumo reikalavimai.

118.       Teismo ekspertų komisija teismo ekspertizės akte nustatė, kad spraustinių monolitinių polinių pamatų defektų (vertikalių deformacijų) techninės priežastys yra dvi: 1) techninė priežastis P1 – spraustinių monolitinių polių kamienų išskydimas ir laikomosios galios sumažėjimas tiksotropiniuose – durpinguose sluoksniuose; 2) techninė priežastis P2 – spraustinio polio pado galimas neatrėmimas (netinkamas atrėmimas) į tvirtus gruntus ir laikomosios galios sumažėjimas (Komisijinės teismo ekspertizės akto 2.4.5.3.1 ir 2.4.4.3.2 papunkčiai). Abiejų techninių priežasčių atsiradimą, pasak ekspertų, nulėmė spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo darbų technologijos pažeidimai (nesukalti bandomieji poliai prieš pradedant vykdyti polinių pamatų įrengimo darbus; polinių pamatų įrengimas pradėtas nesilaikant polių įrengimo technologijos reikalavimų – ne nuo artimiausiai zondo ir (arba) gręžinio, esančio polio; „6d taisyklės“ pažeidimas; netinkamai fiksuotas polių „atsakas“; panaudotas netinkamas betonas; panaudoti netinkami (per trumpi) armatūriniai tinklai; panaudoti galimai netinkami (mažesnio diametro) apsauginiai vamzdžiai. Tuo tarpu polinių pamatų techninio projekto (parengė ir rengimui vadovavo UAB „Ekspa Pro“) ir darbo projekto (parengė UAB „Vilniaus rentinys“, vadovavo UAB „Sweco Lietuva“) rengimo stadijoje statybos dalyvių netinkamai atliktų (neatliktų) veiksmų, susijusių su polinių pamatų defektų (vertikaliomis deformacijomis) techninių priežasčių (P1 ir P2) atsiradimu, ekspertai nenustatė (Komisijinės teismo ekspertizės akto 2.4.6.1 papunktis). Negana to, visi keturi teismo ekspertai, tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad esant tokiai žemės sklypo geologijai buvo pasirinkta tinkama spraustinių monolitinių polinių pamatų įrengimo technologija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad visam pastatui buvo suprojektuoti ir įrengti dviejų rūšių poliniai pamatai – spraustiniai poliniai pamatai pietvakarinėje pastato dalyje, kur durpių ir kitų silpnų gruntų sluoksniai storesni, kur ir užfiksuoti pamatų defektai, ir – gręžtiniai poliniai pamatai.

119.       Vadinasi, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad pamatų įrengimo technologija (būdas) pagal esamas geologines sąlygas, nepaisant to, jog pastatas (jo poliniai pamatai) buvo projektuotas tik pagal žvalgomųjų tyrimų, pagal kuriuos techninis ar darbo projektas negalėjo būti rengiamas, rezultatus, visgi buvo parinkta teisingai (dalis polių – spraustiniai, įrengti ten, kur išplitę silpni gruntai). Tuo pačiu nustačius, kad įrengiant spraustinius polius buvo padaryti polių įrengimo technologiniai pažeidimai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nulėmusių polių laikomosios galios sumažėjimą, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsakomybės dėl pamatų defektų kilusios žalos nėra, yra logiška ir pagrįsta. Kitaip tariant, šiai atsakovei priskiriamos klaidos (projektavimo trūkumai) nėra pamatų defektų sukeltos žalos rezultatas, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, buvo parinktas saugią pamatų eksploataciją užtikrinantis pamatų sprendinys.

120.       Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentais, be kita ko, didžiąja dalimi tapačiais pirmiau byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime išnagrinėtiems argumentams, ne tik siekia atsakinga už pamatų defektus pripažinti atsakovę UAB „Tiksli forma“, bet ir paneigti savo atsakomybę, teigdamas, kad pamatai buvo įrengti tinkamai, kritikuodamas eksperto L. U. išvadą dėl polio kamieno išskydimo ir 70 procentų laikomosios galios netekimo bei įrodinėdamas, jog pamatų poliai nusėdo dėl to, kad projektuojant pamatus nebuvo tinkamai apskaičiuotos pamatų apkrovos, todėl nusėdusios grindys „atsigulė“ ant pamatų rostverko ir tokiu būdu, duodamos papildomą apkrovą pamatų poliams ir veikiant grunto neigiamai trinčiai polio šoniniame paviršiuje, juos nuslėgė. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ pozicija.

121.       Visų pirma, byloje esančių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia įsitikinti Komisijinės ekspertizės akte pateiktų išvadų dėl pamatų įrengimo darbus atlikusios subrangovės UAB „Vilniaus rentinys“ padarytų, būtent, polių įrengimo technologijos pažeidimų egzistavimo, turėjusių esminę reikšmę polių laikomosios galios sumažėjimui, įskaitant „pirmojo – pradinio“ polio įrengimo nurodymų bei „6d“ taisyklės nesilaikymo, teisingumu, o ne UAB „Vilniaus rentinys“ dėstoma pozicija.

122.       Statybos darbų žurnale Nr. 1 esantys įrašai patvirtina, kad, visų pirma, 2014 m. gegužės 20 d. buvo įrengti spraustiniai poliai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9 ir Nr. 10 (13 t., b. l. 179). Tuo tarpu pagal 2005  metų UAB „Geotestus“ atliktų žvalgybinių geologinių tyrimų schemą, kurioje užfiksuoti penki gręžiniai, arčiausiai gręžinio buvo polis Nr. 10 arba Nr. 7 (13 t., b. l. 464).

123.       Nevykdant „pirmojo – pradinio“ polio įrengimo nurodymų, pateiktų techniniame / darbo projektuose bei statybos taisyklių (pridėtų prie Statybos darbų technologinės projekto dalies) „Betonavimo darbai“ ST121895674.06:2009 nurodymais ir pradedant polių įrengimo darbus, ne nuo polio Nr. 7, polinių pamatų subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ grubiai pažeidė polinių pamatų įrengimo technologijos nurodymus bei eliminavo galimybę patikrinti polinių pamatų darbo projekto nurodymų atitikimą faktinei geologinei žemės sklypo sandarai (polių įgilinimo altitudei ir atsakui). Netinkamas „pirmojo – pradinio“ polio įrengimas

124.       lėmė, polių atsako nustatymą ir tai, kad poliai nepasiekė tvirto grunto  (Komisijinės ekspertų išvados 2.4.4.1 ir 2.4.4.1.3 papunkčiai). Kaip aprašyta Komisijinės teismo ekspertizės akte: ,,statybos taisyklių ST121895674.102.03.01:2014 POŽEMINIŲ KONSTRUKCIJŲ ĮRENGIMO DARBAI: Spraustinių polių įrengimas I dalis. Kaltiniai, vibraciniai, įspaudžiami poliai 8.2 papunktis nurodo, kad, jei projekte nenumatyta kitaip, tai sekantį polį be nuolatinio apvalkalo galima įrengti ne mažesniu kaip šešių, prieš tai įgilinto polio, skersmenų atstumu. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad tarpai tarp polių yra 1,0 m, kai tuo tarpu atstumas „6d“ lygus beveik 2 m (0,330 m x 6 = 1,98 m, t. y. 1,0 m < 1,98 m). Vadovaujantis projektinės dokumentacijos, statybos taisyklių reikalavimais bei polinių pamatų įrengimo darbų vykdymo dokumentacijoje užfiksuotais duomenimis, konstatuota, kad polinių pamatų subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ vienu metu įrenginėjo spraustinius polius, tarp kurių atstumas buvo mažesnis, kaip šešių, prieš tai įgilinto polio skersmenų atstumų, t. y. nesivadovavo „6d“ taisykle; kadangi, polinių pamatų subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“, įrengiant spraustinius polius, nesivadovavo „6d“ taisykle, šis, spraustinių polių įrengimo darbų technologijos pažeidimas, lėmė spraustinių polių vientisumo ir laikomosios galios sumažėjimą“ (Komisijinės ekspertizės 2.4.4.2, 2.4.4.2.1 ir 2.4.4.2.2 papunkčiai). Teismo ekspertas A. Sabeckis taip pat padarė išvadą apie minėtų statybos taisyklių 8.2 papunktyje galimą pažeidimą (teismo eksperto A. Sabeckio papildomi atsakymai ir išvados į kitus teismo klausimus prie teismo ekspertizės akto Nr. 19-08/01, 5 lapas). Šios taisyklės UAB „Vilniaus rentinys“ buvo privalomos, juolab kad pats trečiasis asmuo jas patvirtino 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl statybos taisyklių patvirtinimo“, numatydamas jų įsigaliojimą nuo 2014 m. vasario 20 d., taigi, sukaldamas pirmuosius spraustinių polių apsauginius vamzdžius 2014 m. gegužės 20 d., neabejotinai žinojo apie tokių reikalavimų egzistavimą.

125.       UAB „Geotechikos grupė II“, eksperto L. F. 2017 m. gegužės 4 d. atliktos pamatų ekspertizės išvados 7 punkte yra nurodoma, kad specialiais geodeziniais matavimais nustatyta, jog nusėdo kolonos, esančios 1-1 ašies A-E tarpuašyje: A/1 – 47 mm, B/1 – 69 mm, C/1 – 129 mm, D/1 – 71 mm ir E/1 – 40 mm. Be to, užfiksuota, kad cokolinės panelės, ties C/3 kolona yra pasvirę į išorę 40 mm. Pamatų ekspertizės išvados 8 punkte yra nurodoma, kad yra sėdę ir kolonų E/3 ir I/3 pamatai kitų vidinių kolonų atžvilgiu; šis nuosėdis sudaro apie 40–50 mm. Iš polių darbo projekto brėžinio DP_SK_B-1.1 matyti, jog po šiomis kolonomis poromis įrengti poliai atitinkamai Nr. 5–6, 28–29, 26–27, 24–25, 1–4, 114–116 ir 118–121. Kaip matyti, labiausiai iš jų nusėdo polis Nr. 26 (C/1).

126.       Negana to, kad subrangovė UAB „Vilniaus rentinys“ polinių pamatų darbus atliko neturėdama vieno iš pagrindinių spraustinių polių įrengimo darbų technologijos dokumento – monolitinių spraustinių polių įrengimo technologinės kortelės (Komisijinės ekspertizės 2.4.2.5.1 papunktis), nes į bylą buvo pateikta neva 2014 m. gegužės 20 d. suderinta technologinė kortelė, kurioje 2015 ir 2016 metų teisės aktais (t. y. tokie teisės aktai kortelės parengimo, pasirašymo ir suderinimo metu dar net neegzistavo), UAB „Vilniaus rentinys“ bandė pagrįsti, kad „6d“ taisyklės nesilaikymas šiuo atveju nėra esminis polių įrengimo technologijos pažeidimas ir kad šios taisyklės kai kada galima nesilaikyti.

127.       Kaip procesiniuose dokumentuose aiškino trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“, objekte polinių pamatų spraudimui yra parengiami net 12 apsauginių vamzdžių (6–325 cm skersmens, ir 6–380 cm skersmens). Pirmiausiai yra įspraudžiami apsauginiai vamzdžiai (paprastai keturi) iki reikalingo atsako, jie yra užarmuojami ir tik po to užpildomi reikalingu betonu. Taip yra daroma todėl, kad betonas nėra gaminamas vietoje, jis yra transportuojamas „kriaušėmis“ ir pristatomas į statybos objektą. „Kriaušėje“ yra atvežamas toks betono kiekis, kuris yra pakankamas keturiems apsauginiams vamzdžiams užpilti (įskaitant visas galimas betono netektis ir papildomą kiekį (15 procentų), kuris reikalingas apsauginiam vamzdžiui užpilti). Atvežus betoną „kriaušėje“, rangovas neturi galimybės visą dieną laikyti betono „kriaušėje“, ir įrenginėti po vieną polį, todėl yra įrengiama iš karto tiek polių (paprastai keturi, jie gali būti ir skirtingų diametrų), kiek užtenka betono juos iš karto užpilti. Pasak trečiojo asmens, būtent ši technologija užtikrina polių kamieno vientisumą ir pašalina bet kokias rizikas dėl gruntų praskydimo. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas teigė, kad „6d“ taisyklės tokiu būdu galima nesilaikyti, nes visi apsauginiai vamzdžiai įspraudžiami vienu metu ir tik po to yra pilamas betonas, o apsauginiai vamzdžiai ištraukiami po to, kai betonas įgyja reikiamą tvirtumą, todėl šalia įrenginėjamiems poliams neperduodamas neigiamas kitų šalia spraudžiamų apsauginių vamzdžių poveikis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ pozicija nagrinėjamu atveju stokoja pagrįstumo ir yra paneigiama byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat teismo posėdyje apklaustų ekspertų paaiškinimais ir netgi paties trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ byloje dėstytais argumentais.

128.       Šiame kontekste ypatingai reikšmingas monolitinių spraustinių polių įrengimo technologinės kortelės aspektas, kadangi į bylą buvo pateikta net keletas šios kortelės versijų. Pirmoji – be rengėjo parašo ir suderinimo vizos – teismui buvo pateikta atsakovės UAB „Tiksli forma“ su 2018 m. kovo 5 d. atsiliepimu į pradinį ieškovės ieškinį, kuriame atsakovė UAB „Tiksli forma“ jau tuomet rėmėsi aplinkybe, jog UAB „Vilniaus rentinys“ pažeidė vadinamąją „6d“ taisyklę (kad nė vienas polis be nuolatinio apvalkalo neturi būti rengiamas mažesniu kaip 6 polių skerspjūvio atstumu tarp gretimų polių centrų, kol šių polių betonas dar neįgavęs atitinkamo stiprio), pažymėdama, kad atsakovė neturi šios technologinės kortelės su parašu, todėl prašė tokią išreikalauti iš UAB „Vilniaus rentinys“. Reaguodama į tokį prašymą, UAB „Vilniaus rentinys“ kartu su 2018 m. balandžio 4 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė jau kitokio turinio šios kortelės versiją su kortelės rengėjo UAB „Vilniaus rentinys“ statybų vadovo J. P. (J. P.) parašu, o su UAB „Vilniaus rentinys“ atsiliepimu į ieškovės 2018 m. gruodžio 11 d. patikslintą ieškinį (2019 m. sausio 28 d.) buvo pateikta ir su BUAB „Lakaja“ atstovu G. K. neva 2014 m. gegužės 20 d. suderintos UAB „Vilniaus rentinys“ teismui pateiktos technologinės kortelės versija. Nepasirašytoje technologinės kortelėje nėra jokių nuorodų apie „6d“ taisyklę, o nurodomas naudojamų apsauginių vamzdžių kiekis – 2. Tuo tarpu technologinėje kortelėje, neva suderintoje 2014 m. gegužės 20 d., skiltyje „Technologijos aprašymas“ yra nurodyta, kad, kai tą pačią dieną įrengiami greta esantys poliai (kai atstumas tarp jų mažiau 6d), siekiant įspaudimo metu nepažeisti kamieno, gretimi poliai turi būti su neištraukiamu vamzdžiu, o skiltyje „Machanizmai ir įrankiai“ nurodomas apsauginių vamzdžių kiekis – 12 (6 vamzdžiai 325 cm skersmens, ir 6 vamzdžiai 380 cm skersmens). Tačiau teismo ekspertai padarė išvadą, kad UAB „Vilniaus rentinys“ polinių pamatų įrengimo darbus atliko neturėdama šios kortelės, kadangi pirmoji – nepasirašyta, o antroji – parengta atgaline data. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad monolitinių spraustinių polių įrengimo technologinės kortelės suderinimo data nurodyta 2014 m. gegužės 20 d., tačiau kortelėje nurodoma, jog darbus reikia atlikti pagal 2015 ir 2016 metų teisės aktus (SST EN 12699:2015 ir STR 2.05.21:2016). Akivaizdu, kad minėta kortelė parengta daug vėliau, nei joje nurodyta suderinimo data (statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo data – 2016 m. liepos 4 d.).

129.       Teismo ekspertas S. Sušinskas, atsakydamas į trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atstovo užduotą klausimą, ar naudojant keturis apsauginius vamzdžius yra pažeidžiama „6d“ taisyklė, atsakė, kad „viskas priklauso nuo vamzdžio ištraukimo būdo ir greičio, nes betonas stingsta. Jeigu viską daryti greitai, tai viskas išskystų, bet jeigu technologiškai gerą patirtį turint išlaikoma, galima ir išvengti šitos taisyklės“ (2021 m. kovo 29 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_2.WMA nuo 01:33:30). Taip pat teigė, kad šios taisyklės būtų galima nesilaikyti, tik tuo atveju, jeigu apsauginiai vamzdžiai pagal projektą būtų numatyti palikti, o ne ištraukti.

130.       Tačiau šiuo atveju nei pamatų darbo projekte, nei monolitinių spraustinių polių įrengimo technologinėje kortelėje, kurioje detalizuojama spraustinių polių įrengimo technologija, nebuvo numatyti paliekami apsauginiai vamzdžiai. Priešingai, iš abiejose technologinės kortelės versijose pateikiamų darbo schemų matyti, kad apsauginiai vamzdžiai bus ištraukiami. Pažymėtina, kad aplinkybe, jog nebuvo susitarta dėl apsauginių vamzdžių palikimo, rėmėsi ir pati UAB „Vilniaus rentinys“ atsiliepime, nurodydama, kad prie sutarties pridėtoje sąmatoje nebuvo nurodyta, jog polių apsauginiai vamzdžiai bus paliekami polyje, t. y. sąmatose nėra įskaičiuota į rangos darbų kainą apsauginių vamzdžių kaina, ir sąmatoje yra nurodyta tik naudojamų vamzdžių, kurie panaudojus ištraukiami, nusidėvėjimas, o tai, kad polių apsauginių vamzdžių palikimas nebuvo įskaičiuotas į kainą, patvirtinta ir byloje pateikta spraustinių polių įrengimo technologinė kortelė. Šiai pozicijai pagrįsti UAB „Vilniaus rentinys“ į bylą netgi teikė sąmatininkų apskaičiavimus, kiek būtų kainavęs polių įrengimas ginčo objekte, jeigu BUAB „Lakaja“ būtų pasirinkusi apsauginius vamzdžius palikti grunte, kuris pagal skaičiavimus vien dėl apsauginių vamzdžių vertės būtų buvęs net 246 869,12 Eur brangesnis.

131.       Be to, monolitinių spraustinių polių įrengimo technologinėje kortelėje (abiejose jos versijose, tiek nepasirašytoje, tiek parengtoje atgaline data, kuria byloje rėmėsi trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“), yra pateikiamas darbų grafikas, iš kurio matyti, kad polis yra įrengiamas nuo pasirengimo įkalti apsauginį vamzdį (vamzdžio prikabinimo, vertikalumo nustatymo, sandarumo plokštelės pritvirtinimo) iki apsauginio vamzdžio ištraukimo po betono užpylimo ir aukščio nustatymo, visus šiuos veiksmus atliekant per 30 minučių. Remiantis technologine kortele matyti, kad iš karto po apsauginio vamzdžio užpildymo armatūros karkasu ir betonu, apsauginis vamzdis ištraukiamas per 5 minutes. Tokia pat veiksmų seka ir trukmė nurodyta abiejose į bylą pateiktose šios kortelės versijose.

132.       Todėl net jeigu UAB „Vilniaus rentinys“ poziciją, kad neišlaikant „6d“ taisyklės reikalaujamo atstumo greta buvę poliai dar kitų greta įrengiamų polių įspraudimo metu buvo palikti su apsauginiais vamzdžiais, būtų galima laikyti pagrįsta (nepaisant to, kad ji grindžiama akivaizdžiai atgaline data parengtu dokumentu), teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik apsauginių vamzdžių palikimas betonu užpildytuose greta esančiuose poliuose kitų apsauginių vamzdžių spraudimo greta metu, tačiau juos ištraukiant (kas atliekama vibruojant vibroplaktu) per 5 minutes nuo užpildymo armatūros karkasu ir betonu, nesudarė sąlygų betonui pasiekti pakankamą tvirtumą ir vandeningame grunte neišskysti (neišsisklaidyti) ištraukus apsauginius vamzdžius. Be to, kaip buvo paaiškinta teismo eksperto, minėtos „6d“ taisyklės būtų galima nesilaikyti tik tuo atveju, jeigu būtų numatyta (suprojektuota) apsauginius vamzdžius palikti grunte kartu su įrengiamais poliais (kaip konstruktyvą), o kaip patvirtina bylos medžiaga ir pačios UAB „Vilniaus rentinys“ pozicija, buvo pasirinkta polių įrengimo technologija, naudojant ne paliekamus, o ištraukiamus apsauginius vamzdžius, todėl UAB „Vilniaus rentinys“ privalėjo laikytis „6d“ taisyklės.

133.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią ekspertų nustatytą aplinkybę, kad polių užpildymui buvo naudojamas žemesnės klasės, t. y. skystesnis, betonas, nei nurodyta darbo projekte. Polinių pamatų darbo projekte yra nurodyta, kad betonuojant spraustinius polius turi būti naudojamas mažiau slankus betonas – C25/30-XC2-CI0.4-S2-16. Įrengiant spraustinius polinius pamatus didžiausioje jų sėdimo zonoje, nebuvo laikomasi betono mišinio klojimo technologijos. Polių 24, 25, 26, 27, 28, 29 betonavimas buvo vykdomas 2014 m. gegužės 22 d. (SDŽ–Nr.1). Polių betonavimui buvo naudojamas labiau slankus betonas C25/30-XC2(LT)-CI0.2-D16-S3, nei numatyta polinių pamatų darbo projekte. Eksploatacinių savybių deklaracijoje, informacijoje vartotojui nurodyta, kad betono mišinio klojimo ir tankinimo metu kategoriškai draudžiama pilti į mišinį vandenį. Žinant, kad gruntinio vandens altitudė yra 102.3, labiau slankaus betono naudojimas spraustinių polinių pamatų įrengimui – grubus pažeidimas (Komisijinės teismo ekspertizės akto 2.4.4.5 papunktis).

134.       Teismo ekspertas T. Monstavičius, apklausiamas teismo posėdžio metu, paaiškino, kad problema buvo vandeningas gruntas, t. y. durpės, skystesnis betonas buvo supiltas praktiškai į vandenį, tą patvirtina ir faktiškai sunaudotas didesnis betono kiekis (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3.WMA nuo 00:40:35 iki 00:46:39). Teismo ekspertas A. Sabeckis taip pat atkreipė dėmesį, kad polinių pamatų įrengimo metu buvo sunaudojama apytiksliai 1,5 karto daugiau betono, nei numatytas polių projektinis tūris, o tai tik dar kartą patvirtina, jog polinių pamatų įrengimui supiltas betonas išskydo, neišlaikydamas numatytos polių formos.

135.       Taigi, jau ir į taip skystą gruntą buvo pilamas skystesnis, nei numatyta projektinėje dokumentacijoje, betonas, kurio stingimo / rišimosi laikas, akivaizdu, yra ilgesnis, todėl šiam nesustingus iki pakankamo tvirtumo ir per anksti ištraukus apsauginius vamzdžius, betonas durpinguose sluoksniuose paprasčiausiai išskydo (išsisklaidė). Trečiojo asmens UAB ,,Vilniaus rentinys“ nurodytos aplinkybės, kad betonas vietoje negaminamas ir atvežamas „kriaušėse“, nesudaro pagrindo polinių pamatų rengėjai pažeidinėti polinių pamatų įrengimo technologiją ir nesilaikyti savo pačios pasirengto polinių pamatų darbo projekto ir jį išpildančių techninių dokumentų reikalavimų, kurių teisingumu ir patikimumu subrangovė buvo taip įsitikinusi, kad polinių pamatų įrengimo darbus pradėjo dar 2014 m. gegužės 20 d., nors polinių pamatų darbo projekto techninė ekspertizė buvo atlikta tik 2014 m. gegužės 23 d.

136.       Teisėjų kolegijos vertinimu, patyrusi polinių pamatų įrengimo subrangovė, žinodama, kokia geologinė situacija vyrauja žemės sklype, taip pat žinodama, kad polių įrengimą pradėjo ne pagal privalomą eiliškumą, kurio laikymasis yra esminis momentas, siekiant tinkamai nustatyti ir užfiksuoti polių „atsaką“, nesilaikydama „6d“ taisyklės, žinodama, kad į vandeningą gruntą (durpes) pilamas skystesnis nei numatytas betonas, faktiškai vietoje matydama, jog pirmųjų įrengiamų polių užpildymui sunaudojamas betonas žymiai viršija subrangovės pagal projektinį polio tūrį apsiskaičiuotą reikalingą kiekį (net ir įsivertinus 15 procentų papildomai nusimatytą kiekį apsauginiam vamzdžiui užpildyti ir kiekį, kuris polių užpildymo eigoje gali būti prarandamas (pavyzdžiui, prapilamas pro šalį ir pan.)), kuris buvo viršytas 1,5 karto (t. y. su tokiu kiekiu buvo galima užpildyti beveik pusę dar vieno polio), negalėjo tikėtis, kad padarius tiek technologinių pažeidimų ir šitaip netinkamai įrengus polius, šie išliks vientisi ir nepraras suprojektuotos laikomosios galios.

137.       Pažymėtina, kad įrašai statybos darbų žurnale Nr. 1 patvirtina, jog pastato poliai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 9 ir Nr. 10 (esantys ašyse A/1 ir A/2) buvo įrengti 2014 m. gegužės 20 d.; poliai Nr. 28 ir Nr. 29 (esantys ašyje B/1), Nr. 26 ir Nr. 27 (esantys ašyje C/1), Nr. 24 ir Nr. 25 (esantys ašyje D/1), Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (esantys ašyje E/1) buvo įrengti 2014 m. gegužės 22 d. Labiausiai nusėdo polis Nr. 26 (esantis ašyje C/1). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad po polinių pamatų įrengimo subrangovė faktiškai suprato, kad atsirado defektai ir būtent dėl šios priežasties 2014 m. gegužės 28 d. atliko geologinius tyrimus (5 zondus). Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad tokių tyrimų atlikimas nebuvo numatytas pamatų darbo projekte. Aplinkybę, kad sėdo poliai, kurie buvo įrengti būtent iki minėtų tyrimų atlikimo, o po jų atlikimo įrengti poliai nesėdo, pažymėjo ir teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas T. Monstavičius (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3.WMA nuo 00:45:44). Į tai dėmesys atkreiptas ir ieškovės bei UAB „Hakonlita“ užsakymu parengtame UAB „Ekspertika“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. Statinio dalinės (konstrukcijų dalies) ekspertizės akte Nr. 17/05/32 (akto 8 lapas, 1 t., b. l. 35).

138.       Tačiau trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ apeliacinio skundo argumentais pakartotinai kvestionuoja patį polių defektų faktą, teigdama, kad polių defektų fakto (vertikaliųjų deformacijų) nustatymas yra aplinkybė, kuri gali būti patvirtinama tik objektyviais duomenimis ir teisinės metrologijos priemonėmis (polių vertikaliųjų deformacijų matavimais), o tokių byloje nėra, todėl nei teismas, nei ekspertai negalėjo konstatuoti polių vertikaliųjų deformacijų buvimo fakto. Kaip matyti, trečiasis asmuo tokiais apeliacinio skundo teiginiais grįžta prie pradinės pozicijos byloje, kad defektų apskritai nėra arba jie atitinka leistinus nuokrypius.

139.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Vilniaus rentinys“ bylą nagrinėjant pirmąjį kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme taip pat kritikavo jai nenaudingas ekspertų išvadas, pažymėdama, jog byloje nėra jokių teisinės metrologijos reikalavimus atitinkančių polių nuosėdžių matavimų. Tačiau kaip jau nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendime, UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovas dar 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje, pasinaudodamas CPK 251 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, t. y. teismui pasiūlius šalims pateikti prašymus dėl bylos medžiagos papildymo, nurodė, kad tiek teismo ekspertų išvados, tiek kitų specialistų išvados dėl pamatų polių galimų deformacijų, pateiktos vadovaujantis UAB „Geotechnikos grupė II“ ir L. F. atliktais matavimais, kurių teisingumas kelia pagrįstas abejones. UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovas pažymėjo, kad tik matavimus atlikusiems subjektams pateikus matavimo prietaisų sertifikatus, galiojančių metrologinių patikrų dokumentus, tokios abejonės galėtų būti pašalintos (2021 m. kovo 29 d, teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3 nuo 01:27:57). Tačiau teismui pasiūlius UAB ,,Vilniaus rentinys“ atstovui tokį prašymą suformuluoti raštu, nurodant, ar prietaisai, kuriais matavimai buvo atlikti, tebėra išlikę ir ar įmanoma patikrinti nurodytus duomenis, atstovas nurodė, kad šių duomenų išreikalauti neprašo, tik nori atkreipti teismo dėmesį į šias aplinkybes (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3 nuo 01:30:45; nuo 01:32:25) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo 129 punktas). Taigi, nors UAB „Vilniaus rentinys“ bylą dar pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo suteikta galimybė pateikti prašymus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo, tačiau ši tokios teisės atsisakė ir tik priėmus jai nepalankų sprendimą dėl jo pateiktame apeliaciniame skunde buvo suformulavusi tokį prašymą. Tuomet tokį UAB „Vilniaus rentinys“ procesinį pasyvumą teisėjų kolegija įvertino kaip nesąžiningą ir objektyviai nepateisinamą.

140.       Šiuo atveju trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ kritikai dėl nustatyto polių vertikaliųjų deformacijų fakto buvimo pagrįsti į bylą pateikė VGTU 2021 m. lapkričio 9 d. Atsakymų pateikimo pagal suformuluotus klausimus ataskaitą, pažymėdama, kad pirmosios instancijos teismas šio įrodymo neįvertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad minima VGTU ataskaita nors ir kritikuoja eksperto L. F. (UAB „Geotechnikos grupė II“) ekspertizės akte pateiktų specialių geodezinių matavimų teisingumą, eksperto L. U. išvadas, padarytas išgręžus polio Nr. 26 (esančio ašyje C/1) kamieną ir atlikus TV zondavimą, tačiau ir minimoje VGTU ataskaitoje nėra pateikti jokie kiti kolonų pamatų nuosėdžių matavimai, juo labiau atitinkantys teisinės metrologijos reikalavimus, taip pat nepateikti jokie kiti polio vientisumo bandymo rezultatai. Be to, kai kurios minimoje ataskaitoje padarytos išvados teisėjų kolegijai leidžia apskritai abejoti šios ataskaitos patikimumu. Pavyzdžiui, atsakymai į IV dalies klausimus, susijusius su polių įrengimo eiliškumo pažeidimo, „6d“ taisyklės nesilaikymo pateisinimu, yra parengti remiantis monolitinių spraustinių polinių pamatų įrengimo technologine kortele, kuri, kaip jau nustatyta šioje byloje, yra parengta atgaline data, ir kurioje nurodytos technologijos laikymasis (įskaitant net 12 apsauginių vamzdžių naudojimą) yra paneigtas pirmiau išdėstytais argumentais.

141.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad sėdo, t. y. patyrė vertikaliąsias deformacijas, būtent kolonų poliai, o ne cokolinės plokštės, ant kurių montuojamos pačios kolonos, kaip bando įrodyti trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“. Kaip pažymėjo teismo posėdyje trečiojo asmens atstovo apklausiamas ekspertas T. Monstavičius, kolonos nebuvo įlinkusios (nėra tokių duomenų byloje), todėl ekspertai padarė išvadą, kad yra būtent polio defektai, sėdimai, o ne cokolinių plokščių, ant kurių montuojamos kolonos, defektai (2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas Nr. 193312970_2-55-3-02665-2017-4_2021.03.29_1_3.WMA nuo 00:26:44). Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad įlinko stogo parapetai, tai taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina polių vertikaliosios deformacijos buvimą, kadangi pamatų paskirtis yra atlaikyti sienų, stogo konstrukcijų pamatams perduodamą apkrovą. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pamatų defektų faktas yra įrodytas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad polių defektų priežastys nustatytos ne tik išimtinai remiantis eksperto L. U. išvadomis apie polio Nr. 26 nevientisumą, gautomis išgręžus šio polio kamieną ir išanalizavus išimtos kernos sandarą, tačiau ir visa projektine dokumentacija, statybos taisyklių reikalavimais ir polinių pamatų įrengimo darbų vykdymo dokumentacijoje užfiksuotais duomenimis.

142.       UAB „Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neįvertino įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovės UAB „Tiksli forma“ apskaičiuota pamatų laikomoji galia buvo nepakankama, kad atlaikytų sėdusių grindų apkrovą, todėl pirmiausia sėdus grindims, šios pasikabino ant rostverko ir tokiu būdu nuslėgė polius, todėl, pasak trečiojo asmens, būtent pastato projektuotojai ir grindų rangovei BUAB „Lakaja“ tenka atsakomybė už atsiradusius polių defektus ir dėl jų ieškovei padarytą žalą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad hipotezę, jog grindys galėjo nusodinti spraustinį monolitinį polinį pamatą Komisijinę teismo ekspertizę atlikę teismo ekspertai visiškai atmetė jau vien tuo pagrindu, jog 2017 m. gruodžio mėnesį spraustinių monolitinių polinių pamatų vertikaliosios deformacijos ašyse 1/1 – A/E vis dar tęsėsi, tuo tarpu grindų nuosėdžiai jau nebuvo fiksuojami. Dar daugiau, ekspertai nustatė, kad aplink kolonas grindų nuosėdžiai buvo mažesni negu monolitinių spraustinių polinių pamatų nuosėdžiai (Komisijinės teismo ekspertizės akto 2.4.5.3 papunkčio b dalis). Be to, byloje nėra įrodymų, ką nurodė ir teismo posėdyje apklausiami teismo ekspertai A. Sabeckis ir T. Monstavičius, kad grindys kabotų ant pamato rostverko. Antstolės A. Stanišauskaitės 2017 m. liepos 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad tarp grindų (betoninės plokštės) apačios ir nusėdusių grindų pagrindų paviršiaus yra susiformavusi tuštuma, kurios aukštis kinta ir yra apie 5–10 cm. Taigi, nuotraukose yra užfiksuotas tik tarpas tarp grindų pagrindų ir grindų, tačiau nėra užfiksuotas grindų, kaip perdangos, atsirėmimas („nugulimas“) ant rostverko.  

143.       Be to, iš atsakovės UAB „Tiksli forma“ su 2018 m. kovo 5 d. atsiliepimu pateiktos grindų nuosėdžių kartogramos akivaizdžiai matyti, kad grindys sėdo netolygiai, o didžiausių grindų nuosėdžių lokacijos visiškai nesutampa su nusėdusių polių vieta. Atsižvelgdama ir į tai, teisėjų kolegija pritaria atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, kad, jeigu tikroji pamatų vertikaliųjų deformacijų priežastis būtų buvusi ta, jog poliai neatlaikė sėdusių grindų apkrovos, tokiu atveju turėjo nusėsti visi be išimties poliai, nes ir jie pagal pamatų apkrovų skaičiavimus, kuriais remiasi UAB „Vilniaus rentinys“ (teismo eksperto A. Sabeckio ekspertizės išvadoje, UAB „Vilniaus rentinys“ konstruktorių K. T., A. S., ir Ž. M. 2021 m. balandžio 13 d. išvadoje dėl suminės apkrovos į pamatą ašyje C/1, bei jau minėtoje VGTU ataskaitoje) ir į kuriuos, pasak šio trečiojo asmens, teismas nepagrįstai neatsižvelgė, turėjo neatlaikyti sėdančių grindų papildomai į pamatą perduodamos apkrovos. Tačiau nagrinėjamu atveju pamatas buvo stiprinamas tik ties daugiausiai nusėdusia kolona C/1 (poliu Nr. 26). Tokia faktinė aplinkybė tik patvirtina, kad pateikti apskaičiavimai yra tik teoriniai ir neatitinka faktiškai susiklosčiusios situacijos, juolab kad apskaičiavimų teoriškumą patvirtino ir pats teismo posėdyje apklausiamas teismo ekspertas A. Sabeckis.

144.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aprašydamas įrodymus, kuriais remdamasis darė atitinkamas išvadas dėl pamatų polių defektų ir jų priežasčių, neaprašė visų įrodymų, kuriais rėmėsi trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ ir nenurodė priežasčių, kodėl juos atmeta ar jais nesiremia, savaime nereiškia, kad šių įrodymų teismas apskritai neįvertino ir kad jų pagrindu nebuvo suformuotas vienoks ar kitoks teismo vidinis įsitikinimas dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

145.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog pagrindinė priežastis pamatų defektams atsirasti buvo rangovės BUAB „Lakaja“ (per jos subrangovę – UAB „Vilniaus rentinys“) atlikti sutartiniai pažeidimai, t. y. būtent šios subrangovės padaryti monolitinių spraustinių polinių pamatų įrengimo technologijos pažeidimai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ apeliaciniame skunde pareikštą prašymą pakeisti skundžiamo teismo sprendimo motyvus dėl nuostolių, susijusių su pamatų defektais atsiradimo priežastingumo, nurodant, kad atsakingi už dėl pamatų defektų kilusius ieškovės nuostolius (žalą) yra rangovė BUAB „Lakaja“, projektuotoja UAB „Tiksli forma“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M., ir iš teismo motyvų pašalinti motyvus dėl UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų neteisėtų veiksmų, įrengiant pastato pamatus, t. y. jog pamatų defektai atsirado dėl netinkamai atliktų rangos darbų (pamatų įrengimo technologijos pažeidimo). Priešingai, prieš tai padarytos išvados tik patvirtina, o ne paneigia polinių pamatų įrengimo darbus atlikusios subrangovės UAB „Vilniaus rentinys“ atliktų pažeidimų, nes byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad pastato pamatų polių defektai atsirado ne dėl pamatų polių projektinių sprendinių, o išimtinai dėl netinkamo tokių sprendinių įgyvendinimo (BUAB „Lakaja“ per subrangovę UAB „Vilniaus rentinys“) ir nepakankamos statybos techninio prižiūrėtojo V. M. kontrolės.

 

 

Dėl grindų defektų ir atsakingų asmenų

146.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad projektuotojos pasirinktas grindų ant tampraus pagrindo įrengimo sprendinys visų byloje dalyvavusių teismo ekspertų pripažintas netinkamu, nusprendė, jog grindų defektai iš tiesų yra netinkamai parinkto projektinio sprendinio pasekmė ir, atitinkamai, dėl to grindų defektų sukeltus nuostolius 100 procentų priteisė iš projektuotojos UAB „Tiksli forma“.

147.       Ieškovė UAB „BM būstas“ ir atsakovė UAB „Tiksli forma“ apeliaciniais skundais nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Ieškovės vertinimu, atsakingi yra visi – tiek projektuotoja, tiek rangovė, tiek statybos techninis prižiūrėtojas. Tuo tarpu atsakovė UAB „Tiksli forma“ nesutinka su teismo išvada, kad už grindų defektų sukeltą žalą atsakinga yra tik ji, teigdama, jog už šią žalą atsakyti turėtų rangovė BUAB „Lakaja“ ir statybos techninis prižiūrėtojas V. M..

148.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas atsakomybę dėl grindų defektų sukeltos žalos priskyrė tik projektuotojai, remdamasis teismo ekspertų išvadomis, pagal kurias, toks grindų įrengimo sprendinys, koks buvo parinktas (grindys ant tampraus pagrindo), atsižvelgus į žemės sklypo, kuriame buvo projektuojamas ginčo pastatas, geologinę sandarą, buvo netinkamas, nes tik grindys ant polių būtų leidusios išvengti grindų defektų ir jų sukeltos žalos ieškovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos argumentus bei visą bylos medžiagą, iš esmės neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

149.       Pažymėtina, kad viena iš esminių priežasčių, kodėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu dalis bylos buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, yra ta, jog prieš tai nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismui nepagrįstai sutikus su solidariosios atsakomybės taikymu visiems tuo metu į bylą atsakovais patrauktiems asmenims, nebuvo atskirai įvertintas priežastinis ryšys tarp atsakovų sutartinių pažeidimų ir kilusios žalos. Todėl apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kuriose atsakovė UAB „Tiksli forma“ įžvelgia priežastinio ryšio įvertinimą, nebuvo privalomos pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.

150.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės UAB „Tiksli forma“ pozicija, kad jos atsakomybė nepagrįstai kildinama iš to, jog prieš atliekant projektavimo darbus nebuvo atlikti III kategorijos geologiniai geotechniniai tyrimai ir buvo vadovautasi tik žvalgomaisiais tyrimais, dėl to atsakovė parinko netinkamą grindų sprendinį, ir atmeta kaip nepagrįstą argumentą, kad teiginys, jog atsakovė privalėjo numatyti grindis ant polių, būtų teisingas tik tuo atveju, jei teisės aktai arba sutartis su ieškove įpareigotų atsakovę parinkti tokius sprendinius, kurie apsaugotų pastatą nuo defektų dėl kitų statybos proceso dalyvių klaidų.

151.       Iš byloje esančios ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tiksli forma“ 2013 m. balandžio 16 d. sudarytos sutarties 1.7 papunkčio matyti, kad sutarties tikslas – projektuotojai atlikti visas sutartyje numatytas ir su ja susijusius darbus, jog būtų tinkamai ir laiku pastatytas bei pradėtų funkcionuoti pastatas, kaip prekybos ir paslaugų paskirties objektas. Iš šios sutarties turinio taip pat matyti, kad atsakovė, be kita ko, įsipareigojo: užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statybos saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus; nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės bei trečiųjų asmenų interesų; tinkamai, kokybiškai ir laiku atlikti darbus pagal sutartį, kad atlikti darbai atitiktų paslaugų priėmimo dieną galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos paskirties dokumentų reikalavimus bei šios sutarties ir jos priedų sąlygas (sutarties 11.3–11.4 papunkčiai). Be to, sutarties 1.6 papunktyje atsakovė UAB ,,Tiksli forma“ patvirtino, kad ji susipažino su darbų užduotimi ir visais dokumentais, kurie turi įtakos ar gali turėti įtakos darbų atlikimui bei jų apimčiai, darbų atlikimo terminui ar darbų kainai, o sutarties 11.6 papunkčiu įsipareigojo atlikdama darbus ir derindama parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakove (ieškove), nuolat informuoti užsakovę apie projektavimo darbų eigą ir nedelsiant pranešti apie aplinkybes, galinčias sutrukdyti kokybiškam ir savalaikiam darbų atlikimui (1 t., b. l. 20–26).

152.       Kaip jau minėta, projektavimo darbų sutarties tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Tiksli forma“ sudarymo metu (2013 m. balandžio 16 d.) IGG tyrimų privalomumą nustatė STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053. Būtent STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 8 punkte nustatyta, kad IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas. Šio reglamento 46 punkte nurodyta, kad rengiant ypatingųjų (kaip nagrinėjamu atveju), neypatingųjų statinių statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektus, taip pat kapitalinio remonto projektus, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, IGG tyrimai privalomi. Išimčių nenumatyta. Priešingai, šio reglamento 35 punkte įtvirtinta, kad gauti žvalgybinių IGG tyrimų rezultatai negali būti tiesiogiai panaudoti projektuojant statinius. Tokį draudimą patvirtino ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. atsakyme ERGO Insurance SE (11 t., b. l. 117).

153.       Taigi, tiek statinio techninis projektas, už kurį bendrai ieškovei atsakinga atsakovė UAB „Tiksli forma“, tiek grindų, kaip konstrukcijos, išpildančioji projektinė dokumentacija projektavimo subrangovių UAB „Ekspa Pro“ ir UAB „Sweco Lietuva“ buvo rengiama, neatlikus privalomais esančių projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių (IGG) tyrimų, projektus rengiant tik pagal žvalgybinių IGG tyrimų rezultatus, kurie imperatyviu teisiniu reguliavimu laikomi nepakankamais sprendžiant, kokie statinio konstrukcijų techniniai sprendiniai bus naudojami, jog būtų užtikrinti konstrukcijų pastovumo, stabilumo ir, atitinkamai, saugumo reikalavimai.

154.       Už normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų statybinių tyrimų (į juos patenka ir projektiniai inžineriniai geologiniai geotechniniai tyrimai) atlikimą pagal projektavimo darbų sutarties sudarymo metu galiojusią Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakciją buvo atsakinga statytoja (užsakovė), t. y. ieškovė. Tarp ieškovės ir atsakovės UAB „MB būstas“ sudarytos projektavimo sutarties priede Nr. 3 (projektavimo darbų sąmatoje) taip pat nurodyta pastaba, kad teritorijos inžinerinio tyrinėjimo (topografija, geologija) ataskaitas pateikia užsakovė. Projektuotojas turi bendradarbiauti su užsakovu ir, kaip savo srities profesionalas, įvertinti, ar užsakovo jam pateikta užduotis nėra akivaizdžiai neįgyvendinama, ar pateikti dokumentai yra pakankami ir jam nebus užkirstas kelias teisės aktuose nustatyta tvarka pasiekti projektavimo sutartyje nustatytą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023). Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Tiksli forma“ (pati ar grindų techninį projektą rengusi UAB „Ekspa Pro“), kaip projektavimo srities profesionalė, būtų informavusi ieškovę UAB „BM būstas“ apie tai, jog šios atsakovei pateikti žvalgybiniai tyrimai, be kita ko, tuo metu buvę parengti jau prieš septynerius metus (2005 metais) ir parengti ne pačios ieškovės užsakymu, nėra pakankami pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas, ir kad būtina atlikti privalomus projektinius inžinerinius geologinius tyrimus ir tik pagal jų rezultatus galima projektuoti ypatingąjį statinį. Taigi, atsakovė UAB „Tiksli forma“, pastato techninį projektą rengdama be privalomų tyrimų, akivaizdžiai pažeidė ne tik sutarties su ieškove sąlygas, tačiau ir statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus.

155.       Šiame kontekste pažymėtina, kad statinio (ar jo dalies) projektuotojas atlieka ypatingai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad projektuojamas / pastatytas pagal projektą statinys, visų pirma, atitiktų esminius statinio stabilumo, patvarumo ir saugumo reikalavimus. Šiam tikslui pasiekti įstatymų leidėjas yra nustatęs ir atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl statinio projektuotoju negali būti bet koks asmuo. Statinio projektuotojas laikytinas profesionalu, išmanančiu / privalančiu išmanyti statybos teisinių santykių reglamentavimą ir jo laikytis ne tik dėl paties viešajai teisei, kuriai priskiriama ir statybų sritis, būdingo privalomojo reguliavimo pobūdžio, bet ir apskritai dėl tokiu griežtu reguliavimu siekiamų tikslų – užtikrinti, kad pagal projektinę dokumentaciją statomi statiniai būtų patvarūs, stabilūs ir nekeltų pavojaus žmonių ar turto saugumui.

156.       2005 metų žvalgomųjų geologinių tyrimų ataskaitos rezultatuose nurodyta, kad inžineriniai geologiniai pjūviai yra hipotetiniai, kadangi atstumai tarp tyrimų taškų yra dideli. Teisėjų kolegija pažymi, kad projektinių inžinerinių geologinių geotechninių tyrimų privalomumas statybos norminiuose teisės aktuose nėra numatytas be pagrindo. Neatlikus privalomųjų III kategorijos projektinių inžinerinių geologinių geotechninių tyrimų statybos ar statinio projektavimo metu, padidėja rizika projektavimo klaidoms, kadangi projektuotojui nėra galimybės tinkamai įvertinti esamas grunto savybes, grunto sudėties pokyčių riziką, o dėl to gali atsirasti pavojingų situacijų, kai projektavimo metu neįvertintos grunto savybės gali turėti įtakos statinio stabilumui, o tuo pačiu ir saugumui, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju.

157.       Teismo eksperto A. Sabeckio pateiktuose papildomuose atsakymuose prie ekspertizės akto nurodoma, kad techninio projekto rengimo metu, projektuojant grindų ant grunto sprendinį, nepareikalauta atlikti projektinius IGG ir techniniame projekte neįvertinta sklypo pietvakarinės dalies išlyginimui būtino didelio atvežtinio grunto kiekio bei minėto grunto įtaka žemiau esančių silpnų, labai spūdžių organinės kilmės gruntų sluoksnių susispaudimui (konsolidacijai) (atsakymas į 14 klausimą). Objekto statybos metu priimtas netinkamas sprendimas, nepašalinant durpių tarpsluoksnio (neišdurpinus) ant jo papildomai užpylus piltinio grunto sluoksnį, įrengti betoninių grindų pagrindus įtakojo papildomą durpių tarpsluoksnio suspaudimą ir betoninių grindų pagrindų sėdimus eksploatacijos metu. Betoninių grindų konstrukcijos ant polių įrengimas būtų eliminavęs neigiamą pagrindų sėdimo poveikį (A. Sabeckio ekspertizės akto 13.2.1, 13.2.3 papukčiai). Techniniame projekte turėjo būti apskaičiuoti papildomai užvežamo grunto kiekiai, būtini sklypui išlyginti pagal projektines altitudes, nurodant jų gruntų fizikines savybes, mechanines savybes ir reikalavimus užpilamo grunto sutankinimui. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad techniniame projekte buvo apskaičiuoti konkretūs žemės darbų kiekiai, būtini teritorijos (statybos aikštelės) vertikaliam planiravimui (išlyginimui) atlikti, lyginant su 2013 metų toponuotraukos duomenimis (A. Sabeckio papildomi atsakymai, 2 lapas).

158.       Atsakydamas į ekspertizės 12 klausimą, teismo ekspertas A. Sabeckis nurodė, kad esminė grindų sėdimo priežastis – besivystanti durpių sluoksnio konsolidacija dėl papildomo technogeninio grunto sluoksnio užpylimo, tikslu išlyginti esamą sklypą (lyginant su 2013 metų topografinės nuotraukos duomenimis) (A. Sabeckio papildomi atsakymai, 6 lapas). Pašalinus silpnus (nestabilius) gruntus, užvežus tinkamą naują gruntą bei jį tinkamai sutankinus bei ant tokio grunto įrengus grindis (kaip ant tampraus pagrindo), grindų nuosėdžiai nebūtų išsivystę. Nepašalinus silpnų (nestabilių) gruntų, t. y. neatlikus išdurpinimo ir neatsižvelgus į 2013 metų topografinės nuotraukos duomenis, kurie rodė būtinybę išlyginti statybos sklypą, užvežant didelį kiekį dirbtinio grunto, kuris kaip papildoma žymi apkrova lėmė esamų gruntų tankėjimą ir durpių sluoksnio konsolidaciją, grindų projektinis sprendinys „grindys ant tampraus pagrindo“ buvo netinkamas. Techninio projekto rengėjas turėjo pasirinkti gelžbetoninių grindų konstrukcijos įrengimo būdą – perdangą ant polių (atsakymas į 41 klausimą, 23–24 lapai). Tačiau, kaip patvirtino visi keturi teismo ekspertizę atlikę ekspertai, techniniame projekte nebuvo nurodyta konkreti silpno (nestabilaus) šalintino grunto apimtis (plotas ir gylis) (A. Sabeckio papildomi atsakymai, atsakymas į 45 klausimą, 25 lapas; Komisijinės teismo ekspertizės 3.43 papunktis), taip pat nustatyta, kad silpni (nestabilūs) gruntai nebuvo pašalinti.

159.       Pagal turimus sklypo grunto IGG tyrimus grindų įrengimo būdas buvo pasirinktas netinkamas. Techninio projekto stadijoje, atsižvelgiant į inžinerinių geologinių tyrimų duomenis, kurie rodė išplitusią silpnų gruntų zoną bei esant būtinybei išlyginti sklypą papildomu dirbtinio grunto sluoksniu (tai praktikoje įprastai sukelia silpnų gruntų konsolidaciją veikiant papildomai apkrovai), šioje zonoje grindys turėjo būti projektuojamos ant polių (A. Sabeckio papildomi atsakymai, atsakymas į 9 klausimą, 5 lapas).

160.       Apibendrindama pirmiau išdėstytas teismo ekspertų išvadas, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad techniniame projekte turėjo būti iš karto pasirinktas grindų sprendinys ant polių, papildomai nusprendžia, kad buvo galima ir alternatyva – projektuoti grindis ant tampraus pagrindo, tačiau tik su nestabilių gruntų pašalinimo (durpių iškasimo) ir stabilaus grunto užvežimo bei tinkamo jo sutankinimo sąlyga, o tam, visų pirma, techniniame projekte turėjo būti nustatytas ir apskaičiuotas šalintino nestabilaus durpių sluoksnio apimtis – plotas ir gylis. Todėl akivaizdu, kad nei techniniame projekte, nei darbo projekte nesant nurodytų šalintino nestabilaus grunto apimčių, rangovas objektyviai negalėjo nestabilaus grunto pašalinti, o statybos techninis prižiūrėtojas neturėjo galimybės užtikrinti tokio proceso kontrolę. Tačiau tiek vieno, tiek kito grindų sprendinio tinkamas įgyvendinimas iš esmės priklausė nuo teisingai padarytų projektuotojos pasirinkimų, kuriems esminę reikšmę turėjo informacija, kuria disponavo projektuotoja ir kuri buvo nepakankama galimoms rizikoms įvertinti.

161.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės UAB „Tiksli forma“ apeliacinio skundo argumentus, kad durpių konsolidacija buvo įvykusi dar iki pastato statybų pradžios. Jokių objektyvių tokią deklaruojamą poziciją patvirtinančių įrodymų, išskyrus samprotavimus ir prielaidas, atsakovė į bylą nėra pateikusi. Vien tik tai, kad pusėje iš šešių į fiksuotų ryškiausių grindų nuosėdžių zoną patenkančių IGG gręžinių atvejų nenustatyta koreliacija tarp durpių sluoksnio storio ir didžiausių grindų nuosėdžių, teisėjų kolegijos nuomone, savaime nepatvirtina atsakovės UAB „Tiksli forma“ įrodinėtos aplinkybės, jog durpių konsolidacija jau buvo įvykusi dar iki pastato statybos pradžios jau vien dėl to, kad durpių suslūgimo mastui (apimtims) įtakos turi ne tik durpių sluoksnio storis. Skirtingi durpių tipai ir jų sudėtis gali turėti skirtingą jėgą ir gebėjimą suspausti, pavyzdžiui, tam tikros durpės gali būti jau sudžiūvusios ir mažiau jautrios konsolidacijai, tuo tarpu kitos gali būti drėgnos ir labiau linkusios suslūgti. Didelę reikšmę durpių suslūgimui gali turėti ir drėgmės kiekis, pavyzdžiui, kuo didesnis jų drėgnumas tuo labiau durpės linkusios suslūgti, ir atvirkščiai, per mažas drėgnumas gali pakeisti jų struktūrą ir padaryti jas mažiau jautrias suspaudimui.

162.       Kaip matyti iš 2005 metų žvalgomųjų geologinių tyrimų ataskaitos ir 2017 metais atliktų projektinių IGG ir papildomų IGG tyrimų ataskaitų, gręžiniuose aptiktų durpių sluoksniai skiriasi, skiriasi jų susiskaidymo lygis, drėgnumas, piltinio grunto, kuriuo durpių sluoksnis spaudžiamas iš viršaus storis ir sudėtis (nuo skirtingo storio priesmėlio, priemolio sluoksnių iki žvyro su rieduliais ir netgi asfaltbetonio). Todėl negalima sutikti su atsakove, kad 2017 metais atlikti projektiniai IGG (t. y. ne prieš projektuojant statinį, o jau aiškinantis pastato konstrukcijų nusėdimo priežastis) neparodė kitokių rezultatų nei 2005 metais atlikti žvalgybiniai tyrimai. Todėl labiau nei tikėtina, kad durpių konsolidacija nebuvo pasibaigusi iki pastato statybų pradžios, o priešingai – vis dar tęsėsi pačių statybų metu, o tam įtakos turėjo ir statybų metu sklypo išlyginimui užvežto grunto, sunkiosios technikos daromas poveikis bei paties pastato apkrova.

163.       Tokią teisėjų kolegijos išvadą suponuoja ir firmos „Tyrimai ir projektai“ 2017 m. balandžio 21 d. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte Nr. 41-17T užfiksuoti rezultatai ir jų pagrindu padaryta išvada. Minimame akte nurodoma, kad tirtoje vietoje (atitinkančioje žvalgybinių geologinių tyrinėjimų gręžinio Nr. 4 vietą) grindų pagrindą sudaro žvyras ir žvyringas smėlis su dulkingo molio ir įvairaus rupumo smėlio tarpsluoksniais ir priemaiša. Smėlingas gruntas – vidutinio tankumo, nuo 3,5 m gylio piltinio grunto stiprumas dar padidėja, todėl prieinama išvada, kad grindų pagrindai įrengti tinkamai. Tačiau giliau piltinio grunto slūgso silpni biogeniniai dariniai, todėl pagrindinė deformacijų priežastis yra silpnų biogeninių darinių sluoksnio, esančio po tvirtu grindų pagrindu, susispaudimas (suslūgimas), veikiant bendrai piltinio grunto ir eksploatacinei apkrovai (minimo ekspertizės akto 5 lapas).

164.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindinė grindų nusėdimo priežastis buvo durpių konsolidacija (suslūgimas), nes nepaisant kai kurių sklypo išlyginimui užvežto grunto trūkumų, juo labiau byloje nesant konkrečių įrodymų apie rangovės BUAB „Lakaja“ netinkamą užpiltinio grunto sutankinimą (ekspertų išvados apie netinkamą sutankinimą padarytos ne atliekant grindų pagrindų grunto tankio tyrimus, o remiantis įrašų statybos darbų žurnaluose apie sutankinimo rezultatus (patikrinimų) nebuvimu, t. y. faktinis tankumas nebuvo nustatytas), ką, be kita ko, paneigia prieš tai nurodyta išvada iš statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 41-17T, grindys sėdo būtent kartu su giliau nei užpiltinis gruntas slūgsančiais biogeninais gruntais. Todėl ir ekspertų išvados, kad projektuotojos pasirinktas grindų sprendinys, esant tokiai žemės sklypo geologijai, buvo netinkamas ir vietoje grindų ant tampraus pagrindo turėjo būti suprojektuotos grindys ant polių, yra visiškai logiška, ypač atsižvelgiant į tai, kad net ir pašalinus silpnus (nestabilius) gruntus, užvežus tinkamą naują gruntą bei jį tinkamai sutankinus, o ant tokio grunto įrengus grindis, vis tiek būtų išsivystę grindų nuosėdžiai dėl giluminiuose sluoksniuose vykusio gruntų (durpių) konsolidacijos proceso.

165.       Vienok, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovės UAB „Tiksli forma“ apeliacinio skundo teiginiu, kad pats projektinių IGG neatlikimas negali sukelti pastato defektų, kadangi tyrimai nėra nei statybinė medžiaga, nei technologinis procesas, tačiau būtent tokių tyrimų neatlikimas ir savalaikis rizikų dėl grunto sudėties, jų pokyčių rizikos neįvertinimas būtent projektavimo stadijoje ir nulėmė tai, jog buvo pasirinktas netinkamas grindų sprendinys, dėl to atsirado grindų defektai. Todėl tai, kad UAB „Tiksli forma“ neįrenginėjo pastato grindų pagrindo ar piltinių gruntų po pastato grindų pagrindu, neatleidžia jos nuo atsakomybės už atsiradusius grindų defektus ir jų sukeltą žalą. Atsakovė privalėjo projektavimą vykdyti, laikydamasi statybos norminių teisės aktų reikalavimų, kad būtų išvengta klaidų projektuojant tokį statinį, kaip ginčo atveju – ypatingąjį statinį, kuriame, kaip nuo pat pradžių atsakovei buvo žinoma, bus prekybos centras.

166.       Teisėjų kolegija taip pat iš dalies sutinka su atsakove, kad ekonominis faktorius yra reikšmingas, pasirenkant konkretų sprendinį, tačiau, remiantis statybos techninio reglamento STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127, 10 ir 11 punktais, projektuojant grindis reikia atsižvelgti į jų techninį, ekonominį tikslingumą bei pagrįstumą konkrečiomis statybos sąlygomis, be to, grindis reikia projektuoti, atsižvelgiant į joms keliamus specialiuosius reikalavimus, poveikius ir klimatines sąlygas. Todėl vien tik ekonominis faktorius ar aplinkybė, kad toks būdas praktikoje naudojamas rečiau, negali būti lemiama, parenkant konkretų grindų sprendinį. Šiuo atveju projektuotoja ignoravo (neįvertino) grunto, reikalingo sklypui išlyginti, ir paties pastato būsimo poveikio gilesniuose sluoksniuose esantiems nestabiliems gruntams, kuris pasireiškė biogeninių sluoksnių suslūgimu, todėl parinko techniškai netinkamą grindų sprendinį.

167.       Šiame kontekste taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Komisijinės teismo ekspertizės akte pateiktus ekspertų skaičiavimus faktiškai atliktų grindų įrengimo ant grunto darbų bei kitų atliktų susijusių darbų kaina – 599 313 Eur, grindų defektų (tiesioginių ir netiesioginių) šalinimo kaina – 902 326,82 Eur, iš viso – 1 501 369,82 Eur. O bendra grindų įrengimo kaina, įtraukiant paruošiamuosius žemės darbus (netinkamo grunto pašalinimą, tinkamo grunto užpylimą ir sutankinimą – 797 685 Eur) ir įrengiant grindis pagal UAB „Sweco Lietuva“ parengtą grindų detalę „G4“ (už 212 327 Eur), 2014 metų kainomis būtų sudariusi 1 010 012 Eur, o jeigu grindys būtų buvusios iš karto įrenginėjamos ant polių, ieškovė 2014 metais būtų išleidusi iš viso apie 756 337 Eur, t. y. 209 787 Eur piltinio grunto įrengimui po polinėmis grindimis (nešalinant nestabilaus grunto) ir 546 550 Eur grindų konstrukcijos ant polių įrengimui (Komisijinės teismo ekspertizės 115, 116 lapai). Remiantis teismo eksperto A. Sabeckio pateiktais skaičiavimais, pirmu atveju, už grindų įrengimą, grunto užpylimą ir sutankinimą bei defektų pašalinimą 2014 metais būtų susidarę 1 415 521 44 Eur (218 243,60 Eur + 465 430,54 Eur + 731 847,30 Eur), antru atveju, už grindų įrengimą ir žemės darbus (įskaitant ir nestabilaus grunto pašalinimą) – 3 515 958,28 Eur (218 243,60 Eur + 3 297 714,68 Eur), o jeigu grindys iš karto būtų rengiamos ant polių, 2014 metų kainomis toks grindų įrengimo būdas ieškovei būtų kainavęs 943 638,94 Eur (478 208,40 Eur + 465 430,54 Eur).

168.       Taigi, nepaisant to, kad ekspertų skaičiavimai skiriasi, tačiau akivaizdžiai matyti bendra tendencija, jog netinkamo grindų sprendinio (grindys ant tampraus pagrindo) įgyvendinimas ir atsiradusių defektų šalinimas ieškovei kainavo ženkliai daugiau, negu būtų kainavęs grindų įrengimas ant polių. O sprendinio „grindys ant tampraus pagrindo“ ir pačios tampraus pagrindo paruošimo (pašalinant nestabilius gruntus) sąlygos išpildymo kaina būtų buvusi pati didžiausia, t. y. didesnė už grindų ant polių įrengimą, kurio metu nereikia šalinti nestabilaus grunto. Taigi, remiantis minėtais skaičiavimais, net ir teisėjų kolegijos pirmiau, kaip galima grindų sprendinio alternatyva, įvertintas grindų įrengimo ant tampraus pagrindo būdas su būtinąja nestabilaus grunto pašalinimo sąlyga, būtų buvęs neekonomiškas ieškovės atžvilgiu. Todėl vienareikšmiškai pritartina visų ekspertų, o tuo pačiu ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti projektuojamos grindys ant polių, todėl projektuotojai projektavimo stadijoje padarius klaidą, būtų neteisinga šios klaidos pasekmes perkelti rangovei ir statybos techniniam prižiūrėtojui.

Dėl 312 323 Eur negautų nuomos pajamų

169.       Ieškovė UAB „BM būstas“ apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 312 323 Eur negautų nuomos pajamų priteisimo. Negautų nuomos pajamų nuostolius ieškovė apskaičiavo, padauginusi ieškovės iš nuomininkės UAB „Hakonlita“ per vieną mėnesį gautiną nuomos mokestį iš laikotarpio, per kurį buvo sustabdyta pastato eksploatacija (nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d.).

170.       Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad pastato veikla buvo pagrįstai sustabdyta, ir padarė išvadą, jog pastato veikla galėjo būti atnaujinta tik po to, kai 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikta statinio dalies ekspertizė, 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „Inservis“ atliko  pastato neeilinę apžiūrą bei surašė išvadas, ir Vilniaus miesto savivaldybė 2017 m. spalio 3 d. nusprendė, kad pastatas yra saugus ir gali būti pradėtas naudoti, todėl ieškovė pagrįstai negautų pajamų reikalauja tik už laikotarpį iki 2017 m. spalio 3 d. Tačiau ieškovės reikalavimą dėl 312 323 Eur negautų pajamų teismas atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio, kaip grynojo pelno, apskaičiavimo pagal kasacinio teismo praktiką, pažymėjęs, jog būtent ieškovei teko ši pareiga. Teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl toliau nurodomų motyvų.

171.       Negautų pajamų kaip nuostolių priteisimas yra viena iš civilinės atsakomybės formų, o civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu nenustatoma bent viena iš būtinų jai taikyti sąlygų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurie atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

172.        Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygas – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

173.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

174.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ atstovas bylos nagrinėjimo metu net kelis kartus atkreipė ieškovės atstovo dėmesį dėl netinkamo negautų pajamų vertinimo ir sąnaudų neatskleidimo, taip pat priminė, kad prašė tokioms išlaidoms nustatyti byloje skirti finansinę ekspertizę, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas, o pati ieškovė negautų pajamų kaip grynojo pelno neįrodinėjo.

175.       Ieškovės vertinimu, ji įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir žalos dydį negautų pajamų atveju, kadangi pagal nuomos sutartį visas komunalines išlaidas turėjo dengti nuomininkė, o kokių nors papildomų išlaidų ieškovė nepatyrė. Be to, 2017 metais ieškovei patyrus 1 413 228 Eur dydžio mokestinį nuostolį, papildomai gautų 312 323 Eur nuomos pajamų nebuvo reikalinga apmokestinti pelno mokesčiu.

176.       Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis byloje esančia medžiaga, ieškovė visgi nepagrįstai nurodo, kad jokių kitų išlaidų, susijusių su nuomos pajamų gavimu, neturėjo. Kaip matyti iš tarp ieškovės UAB „BM būstas“ ir nuomininkės UAB „Hakonlita“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinio, nors šalys sulygo, kad iš esmės beveik visas įmanomas eksploatacines išlaidas apmokės nuomininkė, tačiau nuomos sutarties 6.12 papunktyje šalys padarė išlygą dėl žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, kuriuos pagal sutartį privalo mokėti pati ieškovė. Taip pat pagal šios sutarties 7.4 papunktį nuomotoja visu sutarties galiojimo laikotarpiu savo sąskaita privalo apdrausti pastatą visų rizikų draudimu, o, remiantis šios sutarties 13.7 papunkčiu, numatyta nuomotojos teisė įkeisti pastatą, bet kurią jo dalį, žemės sklypo nuomos (nuosavybės teisę) ir bet kurias savo teises pagal šią sutartį ir pagal šią sutartį gautinas lėšas. Be to, minimos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priedu įvardintas ieškovės kreditorės AB SEB banko pritarimas šiai sutarčiai sudaryti. Vadinasi, ieškovė, gaudama pajamas už ginčo pastato ir automobilių aikštelės nuomą, kurie yra valstybiniame žemės sklype, patiria (ir pastato veiklos sustabdymo laikotarpiu patyrė) atitinkamas išlaidas, mokėdama tiek žemės mokestį, tiek valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį, pastato draudimo įmokas, įmokas ir palūkanas bankui ir pan. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, įrodinėdama negautų pajamų dydį, privalėjo iš šalių sulygto nuomos mokesčio proporcingai atimti ir minėtas išlaidas, mokamas kas mėnesį.

177.       Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, nes nagrinėjamu atveju tai, viena vertus, neatitiktų šalių rungtyniškumo ir lygybės principų (juolab kad ieškovė nuo pat pradžių žinojo, jog šalys kelia grynojo pelno neatskleidimo klausimą), antra vertus, minėtos taisyklės taikymas yra pateisinamas tik bylose, kuriose įrodinėjimo prasme yra labai apsunkintas negautų pajamų priteisimas (kaip, pavyzdžiui, tiekėjo patirtos netiesioginės žalos atveju) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020).

178.       Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovę neįrodžius nuostolių, kaip negautų pajamų, dydžio, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip įvertinti susiklosčiusią situaciją, nei atliko pirmosios instancijos teismas.

 

 

Dėl ieškovės patirtų antstolio vykdymo išlaidų ir teisinių paslaugų išlaidų

179.       Ieškovė į prašomus priteisti nuostolius buvo įtraukusi ir 4 286,27 Eur antstolio vykdymo išlaidas, kurias nurodė patyrusi dėl to, kad, uždarius pastatą, ieškovė negavo planuotų pajamų, todėl negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tai lėmė priverstinį vykdymą ir antstolio vykdymo išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė, nuspręsdamas, jog tokių ieškovės nuostolių atsakovai negalėjo protingai numatyti ir prisiimti riziką dėl jų atsiradimo, juolab kad byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų informavusi atsakovus apie sunkumus dėl atsiskaitymo su kreditoriais ir apie gresiančias antstolio išlaidas.

180.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl 4 286,27 Eur antstolio vykdymo išlaidų, kaip nuostolių, įvertinimo, pažymi, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes statybos proceso dalyviai žinojo, kokiam tikslui bus naudojamas pastatas ir tai, jog ieškovė ketina pastatą nuomoti prekybos veiklai bei gauti iš to nuomos pajamas. Atsakovams pareiga atlyginti žalą atsirado nuo žalos atsiradimo dienos ir, atsisakydami vykdyti savo prievoles ir šalinti defektus, atsakovai negalėjo nesuprasti, kad ieškovė bus priversta šalinti defektus savo sąskaita, juo labiau atsakovai negalėjo nesuprasti, jog dėl pastato eksploatacijos sustabdymo ieškovė negauna nuomos pajamų, dėl ko ieškovė gali susidurti ir susidūrė su finansinių prievolių vykdymo problemomis. Ieškovės vertinimu, tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių protingas verslininkas negalėtų prognozuoti, todėl atsakovai galėjo numatyti nurodytų nuostolių atsiradimą. Tačiau tokia ieškovės pozicija stokoja pagrįstumo.

181.       Kaip jau minėta, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, būtina nustatyti tiek faktinį, tiek teisinį priežastinį ryšį. Pirmajame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Toliau nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

182.       Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), CK 6.258 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas tokios verslininko atsakomybės ribojimas. Pagal minėtą normą, neįvykdęs prievolės verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Ši norma įtvirtina vadinamąją nuostolių numatymo doktriną. Kadangi verslininkui taikoma atsakomybė be kaltės, tai minėta doktrina skirta griežtos atsakomybės poveikiui sušvelninti ir verslininko atsakomybei protingai riboti, kad ji neprarastų kompensacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-611/2019). Taigi, CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas verslininko atsakomybės ribų kriterijus, kuriuo pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, yra verslininko galimybė sutarties sudarymo metu protingai numatyti tam tikrus nuostolius, galinčius kilti jam tinkamai neįvykdžius prievolės. Verslininkas negali būti laikomas atsakingu už tokius kitos sutarties šalies nuostolius, kurie kilo jam tinkamai neįvykdžius prievolės, tačiau nuostolius lėmusių aplinkybių jis protingai negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu, šių aplinkybių atsiradimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021).

183.       Taigi, vertinant, ar verslininkas galėjo numatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą, taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas ir pagal jį sprendžiama, ar esant konkrečiai situacijai jis būtų numatęs tokių nuostolių atsiradimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023). Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad net ir netiesioginis priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

184.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos (ieškovės patirtų antstolio vykdymo išlaidų), jų galimybės numatyti tokių nuostolių atsiradimą, atsakovams negali būti keliamas reikalavimas, kad jie pastato (pamatų, grindų) projektavimo ir statybos metu numatytų, jog ieškovė pajams gaus tik iš pastato nuomos veiklos, dėl dalies pastato polių ir grindų nuosėdžių pastatas bus uždarytas, pastato subnuomininkai nebegalės jame vykdyti veiklos, todėl, atitinkamai, pastato nuomininkė nemokės ieškovei nuomos mokesčio už pastato nuomą, o dėl to ieškovė nebeturės pakankamai lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais, kurie jiems ieškovės mokėtinas lėšas nuspręs išieškoti per antstolį priverstinio vykdymo tvarka, dėl ko ieškovė dar papildomai patirs ir vykdymo išlaidas, nes toks reikalavimas neatitiktų protingumo kriterijaus (CK 1.5straipsnio 3, 4 dalys). Dėl to sutiktina su atsakovės UAB „Tiksli forma“ pozicija, kad ieškovės patirtos antstolio vykdymo išlaidos yra pernelyg nutolęs rezultatas nuo atsakovų veiksmų, projektuojant bei statant pastatą, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų ir kilusios žalos teisinį priežastinį ryšį.

185.       Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo papildomas argumentas, jog byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė informavo atsakovus apie sunkumus dėl atsiskaitymo su kreditoriais, apie gresiančias antstolio išlaidas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes priežastinio ryšio vertinimą atliekant sutartinės civilinės atsakomybės kontekste, esminę reikšmę turi sutarties kontrahento galėjimas numatyti tokius galimus nuostolius būtent sutarties sudarymo metu, o ne vėliau.

186.       Tuo tarpu atsakovė UAB „Tiksli forma“, apeliaciniame skunde remdamasi minėta CK 6.258 straipsnio 4 dalies norma, laikosi pozicijos, kad taip pat kaip ir antstolio vykdymo išlaidos, iš atsakovų neturėjo būti priteistos ir ieškovės patirtos 21 008,92 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidos. Atsakovės vertinimu, teismas jas nepagrįstai priteisė, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu, nes pastaroji CK norma, pasak atsakovės, taikoma tik tuo atveju, jei nėra pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 4 dalį. Tačiau su tokiu atsakovės nurodytu paminėtų teisės normų interpretavimu teisėjų kolegija nesutinka.

187.       Visų pirma, pažymėtina, kad bendriausia prasme pati CK 6.249 straipsnio norma, apibrėžia žalos ir nuostolių sąvokas – žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tuo tarpu CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neįvykdžiusi prievolės bendrovė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

188.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.249 straipsnio 4 dalyje pateikiama nuostolių sudėtis, t. y. pateikiamas apibrėžtas sąrašas išlaidų rūšių, kurias įstatymų leidėjas, įvardindamas šioje normoje, automatiškai pripažįsta nuostoliais, todėl skolininkas negali remtis aplinkybe, kad būtent tokių išlaidų negalėjo numatyti. Kitaip tariant, konkrečios išlaidų rūšys yra numatytos įstatyme. Todėl nustačius sąlygas „pagrindinei“ civilinei atsakomybei kilti, kreditoriui pakanka įrodyti „išvestinių“ nuostolių (išlaidų, patenkančių į minėtą sąrašą) būtinumą ir kad jos yra protingo dydžio. Jeigu kreditoriaus patirtos kitos išlaidos nepatenka į CK6.249 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąrašą, tuomet prievolės neįvykdžiusi (netinkamai įvykdžiusi) bendrovė (verslininkas) gali gintis įrodinėdama, jog kitokių išlaidų, nei tiesiogiai įvardintos CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, ji nenumatė ar negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu.

189.       Taigi, antstolio vykdymo išlaidos nepatenka į CK 6.249 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sąrašą ir šiuo atveju nėra susijusios nei su siekiu užkirsti žalos atsiradimą ar ją sumažinti, nei su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, nei su ieškovės patirtų nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Sutiktina su ieškove UAB „BM būstas“, kad nagrinėjamu atveju teisinė pagalba jai tapo būtina dėl išaiškėjusių pastato defektų ir dėl jų ieškovei atsiradusios žalos. Ieškovei UAB „BM būstas“ teko organizuoti procesą tiek įvertinant žalą, tiek siekiant ją sumažinti (siekiant greitesnio defektų pašalinimo ir pastato eksploatacijos atnaujinimo), tiek ir siekiant atgauti žalą ne teismo tvarka. Be to, dalis žalos ieškovei ne teismo tvarka buvo atlyginta (ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka už atsakovę UAB „Tiksli forma“), todėl atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsikirtimai, kad šios išlaidos yra neįskaitytinos į nuostolius, yra nepagrįsti.

Dėl ieškovės UAB „BM būstas“ UAB „Hakonlita“ atlygintų 202 723,93 Eur nuostolių

190.       Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Hakonlita“ atlygintų 202 723,93 Eur nuostolių, kildinamų iš civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtintų taikos sutarčių, įvertinimo, iš kurių teismas pagrįstais pripažino tik 70 343,26 Eur, ir teigia, kad teismas turėjo priteisti visus 145 000 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti UAB „Hakonlita“, o taip pat 50 000 Eur, kuriuos ieškovė įsipareigojo sumokėti AB „Lietuvos draudimas“, ir 7 723,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

191.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl visų 145 000 Eur nuostolių nepriteisimo, jų nekartodama ir pritardama teismo pozicijai, kad tik 70 343,26 Eur nuostoliai šiuo atveju laikytini pagrįstais. Ieškovės teiginiai, kad, net nevertinant visų UAB „Hakonlita“ nurodytų nuostolių pagrįstumo, nėra abejonės, jog UAB „Hakonlita“ patirti nuostoliai yra ne mažesni kaip 195 000 Eur, stokoja pagrįstumo.

192.       Byloje nustatyta, kad UAB „Hakonlita“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl paaiškėjusių pastato defektų ir pastato uždarymo patyrė 986 702,46 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 1) 70 343,26 Eur tiesioginiai nuostoliai – sąnaudos, tiesiogiai susijusios su prekybos centro inžinerinių sistemų priežiūra, atlikta pastato uždarymo metu; sąnaudos, tiesiogiai susijusios su prekybos centro, jo teritorijos tvarkymu ir valymu; sąnaudos dėl VGTU atstovų atliktų pastato konstrukcijų tyrimų ir konsultacijų; komunalinės išlaidos prekybos centro uždarymo metu; išlaidos, atsiradusios dėl UAB „Top Sport“ subnuomojamų patalpų remonto; sąnaudos prekybos centro uždarymo laikotarpiu; 2) 19 620,30 Eur negautas pelnas iš subnuomos veiklos dėl prekybos centro uždarymo nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. spalio 26 d.; 3) 123 799,08 Eur vienerius metus negautas pelnas iš subnuomos veiklos po prekybos centro pakartotinio atidarymo nuo 2017 lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai; 4) 760 992,82 Eur subnuomininkų patirti nuostoliai pagal pareikštas pretenzijas; 5) 11 947 Eur kompensacinės palūkanos (2017 m. gruodžio 21 d.). Taip pat nustatyta, kad UAB „Hakonlita“ su UAB „RIMI Lietuva“ susitarė dėl 130 359 Eur negauto pelno ir 210 125,75 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su pastato uždarymu, atlyginimo. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtinta taikos sutartimi ieškovė įsipareigojo UAB „Hakonlita“ atlyginti tik 145 000 Eur nuostolius, taikos sutartyje nedetalizuojant, kuriuos nuostolius ieškovė sutiko padengti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame sprendime pateiktą pagrįstą UAB „Hakonlita“ negautų pajamų, pelno sumažėjimo po pastato atidarymo, subnuomininkų nuostolių kritiką, daro išvadą, kad tik UAB „Hakonlita“ patirti 70 343,26 Eur tiesioginiai nuostoliai šioje byloje laikytini įrodytais.

193.       Atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės argumentas, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 50 000 Eur nuostolius, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlyginti dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo UAB „Hakonlita“ nurodyto dydžio draudimo išmoką ir regreso tvarka šį reikalavimą nukreipė į ieškovę. Pagal šalių pasirašytą taikos sutartį ieškovė šią draudimo išmoką įsipareigojo padengti tik po šios bylos išnagrinėjimo ir priklausomai nuo bylos išnagrinėjimo rezultato, t. y. pagal taikos sutarties 4 punktą šalys, be kito ko, sulygo, kad jei UAB „BM būstas“ naudai bus sumokėta (išieškota) dalis sumos, kurios ji reikalauja civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 (t. y. byloje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas), kaip jos patirtų nuostolių atlyginimą, tai atsakovė UAB „BM būstas“ ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ sumokės ne visą 1 punkte nurodytą sumą (50 000 Eur), o jos dalį. Ši dalis bus apskaičiuota proporcingai atsakovės UAB „BM būstas“ civilinėje byloje Nr. e2-932-803/2020 patenkintų ir faktiškai sumokėtų (išieškotų) reikalavimų sumai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu ieškovė jokių nuostolių iš su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos taikos sutarties dar nėra patyrusi. Be to, bylos nagrinėjimo metu ir nėra aišku, kokia dalis nuostolių galėtų būti atlyginta. Todėl vien tai, kaip nurodo ieškovė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privalomas vykdyti dokumentas, dėl to šios žalos atsiradimo tikimybė yra reali, nepatvirtina taikos sutartimi įsipareigotų sumokėti 50 000 Eur nuostolių pagrįstumo visa apimtimi. Taigi, byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės regreso teisę į tokio dydžio nuostolius.

194.       Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismo šioje byloje ieškovei nepriteistos civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 (sujungtoje pagal AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Hakonlita“ ieškinius) patirtos 7 723,93 Eur bylinėjimosi išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su šioje byloje nagrinėtais pastato defektais ir jų pagrindu ieškovei atsiradusia žala. Priešingai nei teigia ieškovė, kaip ir dėl antstolio vykdymo išlaidų, atsakovai tokių ieškovės išlaidų sutarčių dėl pastato statybos darbų bei statybų techninės priežiūros sudarymo metu negalėjo protingai numatyti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 patvirtintų taikos sutarčių 7 punktų sąlygas ieškovė prisiėmė bylinėjimosi išlaidas sau, todėl šių išlaidų atlyginimas negali būti iš naujo sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, juolab kad, priešingai nei tvirtina ieškovė, bylinėjimosi išlaidos nėra priskiriamos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytoms protingoms išlaidoms, skirtoms žalos prevencijai ar jai sumažinti, kurios įskaičiuojamos į nuostolius.

195.       Be to, teisėjų kolegija pritaria ir atsakovės UAB „Tiksli forma“ atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentui, kad ieškovė tokiu reikalavimu iš esmės siekia įvykdyti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3023-852/2020 įvykdymo atgręžimą ne CPK nustatyta tvarka, nes ieškovė, apskaičiuodama 7 723,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, į jas įtraukia ir tai, kas iš jos buvo priteista atsakovei UAB „Tiksli forma“. Kitaip tariant, ieškovė siekia panaikinti minėtą nutartį ir (ar) atlikti jos įvykdymo atgręžimą.

Dėl kompensacinių palūkanų ir jų įskaitymo į nuostolius

196.       Nesutikdama su teismo išvadomis dėl 15 446,11 Eur nuostolių kompensacinių palūkanų forma įvertinimo, ieškovė pažymi, kad jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, tai reiškia, jog jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, įskaitant, ir palūkanas (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos yra dvi atskiros palūkanų rūšys, dėl to teismas nepagrįstai šias palūkanas sutapatino. Be to, prašomos priteisti kompensacinės palūkanos negali būti įskaitomos į nuostolius ir turi būti priteistos ieškovei  papildomai.

197.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų, sprendime nurodė, kad CK 6.261 straipsnyje numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Nagrinėjamu atveju konkrečių statybos dalyvių prievolė atlyginti jų atliktais neteisėtais veiksmais padarytą žalą nustatoma teismo sprendimu, todėl ieškovei bus priteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o už laikotarpį iki bylos iškėlimo kompensacinių palūkanų skaičiuoti nėra teisinio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kompensacinių palūkanų ir netesybų paskirtis sutampa, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostoliai (tiek dėl grindų defektų, tiek dėl pamatų defektų) viršija prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl jos įskaitomos į nuostolius ir ieškinys šioje dalyje negali būti tenkinamas (skundžiamo sprendimo 74, 75 punktai).

198.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Šių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Taigi, kreipdamasis į teismą, kreditorius turi teisę reikalauti: palūkanų (netesybų) už prievolės įvykdymo termino praleidimą bei procesinių palūkanų.

199.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sutapatino ieškovės reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas, skaičiuojamas iki kreipimosi į teismą dienos, ir procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors tiek vienos, tiek kitos atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tačiau vien tai, kad teismas ieškovės prašomas priteisti kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į nuostolius, nereiškia, jog teismas šias palūkanas sutapatino.

200.       Remiantis CK 6.261 straipsniu, palūkanos yra minimalūs kreditoriaus patiriami nuostoliai. Todėl palūkanos, atliekančios kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją, iš esmės yra ne kas kita, kaip skolininko atsakomybės forma. Todėl ir palūkanų, ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Vadinasi, netesybų ir palūkanų santykio problemą reikia spręsti taip, kaip sprendžiamas nuostolių ir netesybų santykio klausimas. Tuo tarpu tiek CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovės prašomi priteisti nuostoliai dėl pamatų ir grindų defektų kompensuojamosios palūkanos viršija prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį, todėl jos yra įskaitomos į nuostolius, yra teisiškai pagrįsta.

Dėl galimybės sumažinti priteistas sumas, atsakomybės paskirstymo

201.       Trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ vertinimu, PVM mokestis negali būti ieškovės nuostoliais, todėl ekspertų apskaičiuota suma už polių defektų šalinimą būtų 78 810,12 Eur (be PVM), iš kurios dar turi būti atimtos 37 790 Eur (be PVM) pamatų stiprinimo išlaidos, kadangi už šiuos trečiojo asmens savo sąskaita atliktus darbus ieškovė dar nėra atsiskaičiusi. Kaip suprantama, trečiasis asmuo remiasi Komisijinės ekspertizės akte pateikiamoje ekspertų sudarytoje Spraustinių monolitinių polinių pamatų šalinimui patirtų tiesioginių išlaidų suvestinėje (Komisijinės ekspertizės akto 78 pav., 90 lapas) pateiktais skaičiavimais. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė neprašo atlyginti žalą pagal ekspertų parengtą suvestinę, ji prašo atlyginti pamatų stabilizavimo darbų išlaidas pagal jas pagrindžiančias sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus. Tuo tarpu ginčas dėl apmokėjimo už minėtus darbus nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta rangovo pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, tačiau šiuo atveju rangovė tokios galimybės dėl savo nemokumo neturėjo, o ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ sutartiniai santykiai nesieja. Dėl to ieškovė yra pasirinkusi kitą teisių gynimo būdą – reikalauti nuostolių atlyginimo.

202.        Atmestini ir atsakovės UAB „Tiksli forma“ argumentai, kuriais remiantis ši teigia, kad ieškovė, atitinkamai, būtų turėjusi patirti papildomų išlaidų grindų polių įrengimui, kurias šiuo atveju sutaupė, todėl iš nuostolių turi būti atimtas skirtumas, susidarantis tarp faktiškai įrengtų grindų ant tampraus pagrindo kainos (599 313 Eur) ir kainos, kuri būtų buvusi sumokėta, įrengiant grindis ant polių (756 337 Eur), taip pat ir nepagrįstai ieškovės sutaupytos 19 500 Eur išlaidos už jos iki projektavimo neatliktus III kategorijos geologinius geotechninius tyrimus.

203.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu neprašo priteisti grindų ant polių įrengimo išlaidas, kadangi toks sprendinys nebuvo įgyvendintas nei iš pradžių, nei nustačius defektus ir jų priežastis. Pastato grindų polių įrengimas iš esmės būtų pareikalavęs viso pastato išardymo, stogo nuardymo, visų grindų išardymo, tai būtų reiškę nepalyginamai didesnius nuostolius tiek kitiems darbams, tiek ir nuostolius dėl negalėjimo naudoti pastatą, todėl ieškovė pasirinko kitokį – pigesnį trūkumų šalinimo būdą (po grindimis injektuojant specialią medžiagą). Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, už visų projektavimo sprendinių patikimumą ir atitikimą statybos techniniams reikalavimams, atsakomybę prisiėmė būtent atsakovė UAB „Tiksli forma“, duomenų, kad ieškovei buvo siūlomas brangesnis, bet patikimesnis grindų įrengimo sprendinys, taip pat kad projektuotoja būtų reikalavusi atlikti III kategorijos projektinius IGG tyrimus, byloje nenustatyta. Tai, kad dėl netinkamai parinkto sprendinio atsirado didesnė žala, nei faktiniai grindų įrengimo kaštai (grindų pakėlimas kainavo 604 832,48 Eur), nesudaro pagrindo mažinti ieškovės realiai patirtus nuostolius, nes tokių nuostolių atsiradimo riziką prisiėmė pati projektuotoja, parinkdama netinkamą grindų įrengimo sprendinį.

204.       Apeliacinių skundų argumentų, kad tiek už grindų, tiek už pamatų defektų atsiradimą, be kita ko, yra atsakinga ir rangovė BUAB „Lakaja“, nepripažinus nepagrįstais, nėra pagrindo iš naujo vertinti atsakovo ERGO Insurance SE atsakomybę.

205.       Kaip minėta, skundžiamu sprendimu atsakomybė už pamatų sukeltų defektų kilusią žalą paskirstyta tik tarp rangovės BUAB „Lakaja“ (95 procentai) ir statybos techninio prižiūrėtojo V. M. (5 procentai), o grindų defektų sukelti nuostoliai 100 procentų priskirti projektuotojos UAB „Tiksli forma“ atsakomybei. Byloje dalyvaujantys asmenys apeliaciniuose skunduose ne tik nesutiko su tokiu teismo įvertinimu, dėl kurio pagrįstumo ir teisingumo apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė pirmiau, tačiau taip pat nesutiko ir su jiems priskirtomis atsakomybės proporcijomis.

206.       Atsakovė UAB „Tiksli forma“ pažymėjo, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų bei pastato grindų defektų atsiradimo, tokiu atveju atsakovei priskirtina tik nedidelė atsakomybės dalis – ne daugiau kaip 5 procentai, todėl atsakovei tenkanti atsakomybės dalis yra visiškai padengta ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka. Tačiau galimybė bent kiek sumažinti iš šios atsakovės priteistą sumą egzistuotų tik tokiu atveju, jeigu dėl grindų defektų ir jų sukeltos žalos atsakinga būtų pripažinta ne tik ji, tačiau ir rangovė ir (ar) techninis projektuotojas, ar net pati ieškovė. Pačios ieškovės UAB „BM būstas“ prisidėjimu prie žalos kilimo priežasčių remiasi tiek atsakovė UAB „Tiksli forma“, tiek trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“.

207.       UAB „Tiksli forma“ tvirtina, kad būtent ieškovei tenka didžiausia atsakomybė už piltinių gruntų įrengimą, kadangi žemės sklype ekspertų apskaičiuotas žymiai didesnis piltinio grunto kiekis, nei kad buvo susitarta su rangove BUAB „Lakaja“ ar kad buvo faktiškai užfiksuota statybos žurnaluose. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nustačius, kad grindys sėdo išimtinai dėl nuo projektavimo stadijoje padarytų klaidų, aptartų šioje nutartyje, atsakovės įrodinėjama aplinkybė nėra reikšminga atsakovų atsakomybės sumažinimo kontekste.

208.       Nepritartina ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus rentinys“ pozicijai, kad remiantis kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 suformuota praktika (kad statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės (t. y. ieškovės šioje byloje) ir statybos techniniam prižiūrėtojui netinkamai atlikus savo pareigas rangovo atsakomybė gali būti ženkliai sumažinama) rangovės BUAB „Lakaja“ atsakomybė turėtų būti sumažinama 25 procentais, kadangi nagrinėjamos ir paminėtos bylos ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo ja remtis.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, pagrįstumo

209.       Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.

210.       Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, trečiasis asmuo UAB „Ekspa Pro“ 2023 m. birželio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, jog priimtu Vilniaus apygardos teismo 2023  m. birželio 5 d. sprendimu nebuvo pasisakyta dėl trečiojo asmens byloje patirtų 19 440 Eur bylinėjimosi išlaidų (9 760 Eur žyminis mokestis ir 9 680 Eur advokato pagalbos išlaidos) atlyginimo, kurios trečiojo asmens patirtos dar iki bylos perdavimo nagrinėti iš naujo. Prašyme atkreipė dėmesį, kad UAB „Ekspa Pro“ apeliacinis skundas buvo patenkintas ir ieškinys jos atžvilgiu buvo atmestas, todėl mano, jog trečiajam asmeniui turi būti atlygintos iki bylos perdavimo nagrinėti iš naujo patirtos bylinėjimosi išlaidos (patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme).

211.       Tačiau Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2023 m. birželio 7 d. nutartimi UAB „Ekspa Pro“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino iš esmės nurodydamas, kad teismas, 2023 m. birželio 5 d. sprendime paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nusprendė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų reikalavimų dalių, todėl trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ vertinimas, jog teismo sprendimu nepasisakyta dėl jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo papildomo sprendimo priėmimui.

212.       Įvertinusi trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, atskirajame skunde iš esmės kvestionuojama teismo teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o ne įrodinėjama, jog teismas neišsprendė dalies šalių pareikštų reikalavimų, dėl to būtų buvęs pagrindas priimti papildomą sprendimą.

213.       Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo turinio, skirstydamas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas nusprendė, kad ,,įvertinus nagrinėjamos bylos specifiką, t. y. tai, jog ieškovė iš esmės privalėjo įrodyti statybos proceso dalyvių padarytus trūkumus, o jau patys dalyviai privalėjo įrodyti, kad trūkumai atsirado dėl kitų asmenų veiksmų, t. y. privalėjo įrodyti aplinkybes šalinančias jų atsakomybę; atsižvelgiantį į tai, kad ieškovė įrodė tiek pamatų, tiek grindų defektus, o dėl jų atsiradimo atsakingus asmenis teko nustatinėti teismui, nes statybų proceso dalyviai dėl to nesutarė, teismas vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti iš ieškovės atsakovėms bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų reikalavimų dalių. Priešingu atveju, teismo vertinimu, ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, kuomet realiai nukentėjusi nuo statybos proceso dalyvių, ieškovė privalėtų dar atlyginti atsakovams ir jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, kurių atsiradimą sąlygojo statybos proceso dalyvių nesutarimas dėl defektų atsiradimo priežasčių, dalį, kas nepagrįstai padidintų jos patirtus nuostolius, nors defektų trūkumų faktą ieškovė byloje įrodė. Šiuo atveju ieškinys nepatenkintas visa apimtimi dėl žalos dydžio neįrodymo ir dėl to ieškovės bylinėjimosi išlaidos jai atlygintos tik proporcingai patenkintų nuostolių daliai, tačiau dar labiau ieškovė byloje neturėtų nukentėti“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo 116 punktas).

214.       Pažymėtina, kad iki bylos perdavimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, po ko ieškovė, tikslindama ieškinį, pakeitė ir UAB „Ekspa Pro“ procesinę padėtį į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Ekspa Pro“ byloje dalyvavo atsakovės statusu. Taigi, minėtame pirmosios instancijos teismo sprendimo 116 punkte pateikti pirmosios instancijos teismo motyvai reiškia, kad, spręsdamas UAB „Ekspa Pro“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąjį kartą (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme), atlyginimo klausimą, teismas trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, nuspręsdamas nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, o ne dėl to, kad bylinėjimosi išlaidų klausimo UAB „Ekspa Pro“ atžvilgiu apskritai nesprendė.

215.       Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

216.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ pozicija, kad, priešingai nei konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų byloje apskritai nebuvo išspręstas, tai sudarytų pagrindą priimti papildomą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą.

217.       Kita vertus, trečiasis asmuo UAB „Ekspa Pro“, nesutikdama su ta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalimi, kuria teismas nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi teisę naudotis apeliacijos teise, tai ir yra padaręs šioje byloje pateikdamas apeliacinį skundą, todėl dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kuriais remiantis buvo paskirstytos bylinėjimo išlaidos, pagrįstumo teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta ištaisyti aritmetinę klaidą teismo sprendime, pagrįstumo

218.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovei UAB „BM būstas“ iš atsakovo V. M. buvo priteista 10 385,17 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 7 371,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, o UAB „Hakonlita“ iš šio atsakovo buvo priteistos 96 Eur bylinėjimosi išlaidos.

219.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsakovo V. M. atveju, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendime nurodė, kad „nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys dėl 1 171 379,61 Eur žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovų bendrai 729 834,94 Eur, atitinkamai, ieškovei priklauso 62,30 procentų jos patirtų 111 328,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 73 718,50 Eur, atlyginimas.

220.       Įvertinus atsakovų atsakomybės ribas, ieškovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteisiamos tokia proporcija: iš atsakovų UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ po 40 procentų bylinėjimosi išlaidų, iš V. M. ir ADB „Gjensidige“ po 10 procentų bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovei iš UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ priteistina po 29 487,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš V. M. ir ADB „Gjensidige“ – po 7 371,85 Eur bylinėjimosi išlaidų“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo 115 punktas).

221.       Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi teismas netenkino atsakovo V. M. prašymo dėl teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendime padarytos aritmetinės klaidos ištaisymo, kuriuo atsakovas prašė sumažinti iš jo ieškovei UAB „MB būstas“, UAB „Hakonlita“ ir valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, pažymėdamas, kad iš atsakovo prašymo dėl aritmetinės klaidos ištaisymo matyti, jog atsakovas nesutinka su teismo pasirinktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu, siekia proporcingo patenkintiems reikalavimams (iš jo priteistoms sumos) bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo, tačiau toks atsakovo siekis negali būti realizuojamas klaidų ištaisymo instituto pagrindu.

222.       Atsakovas V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ištaisyti aritmetinę klaidą ir sprendime nurodyti, kad ieškovei iš atsakovo V. M. priteisiamos 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidos bei, atitinkamai, sumažinti bylinėjimosi išlaidas, priteistas iš atsakovo V. M. UAB „Hakonlita“ ir valstybei.

223.       Atskirajame skunde nurodoma, kad bendra ieškinio suma nagrinėjamu atveju buvo 1 171 379,62 Eur, iš kurios reikalavimas atsakovui V. M. (70 178,38 Eur) sudarė 6 procentus bendros ieškinio sumos. Bendrai ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 111 328,25 Eur, 6 procentai nuo šios sumos – 6 679,70 Eur, t. y. tokia yra atsakovui V. M. tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis pagal jam pareikštą reikalavimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl 70 178,38 Eur priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. M. 10 385,17 Eur, tai sudaro 14,80 procentų reikalavimo, kuris buvo pareikštas atsakovui V. M.. Patenkinus 14,80 procentų 70 178,38 Eur reikalavimo, iš atsakovo V. M. ieškovei turėjo būti priteistos 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai, proporcingai turi būti sumažintos ir bylinėjimosi išlaidos, priteistos iš atsakovo V. M. UAB „Hakonlita“ ir valstybei.

224.       Kaip matyti iš atsakovo atskirajame skunde nurodomų argumentų, atsakovas V. M., taip pat kaip ir trečiasis asmuo UAB „Ekspa Pro“, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau, kaip ir minėto trečiojo asmens atveju, atsakovo V. M. atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 5 d. sprendime nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, netaikydamas CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrojo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo būdo pagal byloje atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją.

225.       Remiantis CPK 276 straipsnio 1 ir 2 dalimi, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, bet gali ex offitio (savo iniciatyva) ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime tik tokius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

226.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pagrįstai atmetė atsakovo V. M. prašymą dėl klaidos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendime ištaisymo, nurodydamas, kad tokio atsakovo prašymo patenkinimas reikštų kitokio, nei teismas nusprendė sprendimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo taikymą, tai lemtų kitokių bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimą, t. y. sprendimo dalis būtų pakeista. Aritmetinės klaidos ištaisymo institutas nagrinėjamo ginčo atveju negalėjo būti taikomas, nes padaryta ne aritmetinė klaida, kaip teigia atsakovas V. M., o iš esmės nuspręsta nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Dėl byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, paskirstymo

227.       Atsakovė UAB „Tiksli forma“, tretieji asmenys UAB „Ekspa Pro“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Vilniaus rentinys“ pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

228.       Pagal CPK 93 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Proceso įstatymas taip pat numato, kad teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

229.       Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir patirtų bylą nagrinėjant dar iki bylos perdavimo nagrinėti iš naujo, paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pasinaudojo įstatymo nustatyta teise nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš ieškovės atsakovėms bei jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims nepriteisė bylinėjimosi išlaidų nuo atmestų reikalavimų dalies. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovė iš esmės privalėjo įrodyti statybos proceso dalyvių padarytus trūkumus ir juos įrodė (tiek pamatų, tiek grindų), tuo tarpu patys statybų proceso dalyviai privalėjo įrodyti aplinkybes, šalinančias jų atsakomybę – iš esmės tai, kad trūkumai atsirado dėl kitų asmenų veiksmų, tačiau statybų proceso dalyviams nesutarus, kas yra atsakingas, dėl pamatų ir grindų defektų atsiradimo atsakingus asmenis teko nustatinėti teismui. Teismas įvertino, kad atlyginusi atsakovams ir jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, kurių atsiradimą lėmė statybos proceso dalyvių nesutarimas dėl defektų atsiradimo priežasčių, dalį, ieškovė atsidurtų tokioje situacijoje, kuomet realiai nukentėjusi nuo statybos proceso dalyvių, nepagrįstai patirtų dar didesnius nuostolius, nors defektų trūkumų faktą ieškovė byloje įrodė. Taip pat teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinys nepatenkintas visa apimtimi tik dėl žalos dydžio neįrodymo ir dėl to ieškovės bylinėjimosi išlaidos jai atlygintos tik proporcingai patenkintų nuostolių daliai, tačiau dar labiau ieškovė byloje neturėtų nukentėti.

230.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui tik išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Taigi, tol, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-943/2022; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023).

231.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme tiek iki bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme, tiek ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Iš esmės tokia pati taisyklė, akcentuojanti būtent galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, bendru atveju taikytina ir apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

232.       Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad iš viso iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB „BM būstas“ byloje patyrė 111 328,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (19 520 Eur žyminis mokestis, 62 738,25 Eur atstovavimo išlaidos ir 29 070 Eur ekspertizių ir ekspertų apklausos išlaidos), tačiau, remiantis bylos medžiaga, atitinka tik sumokėto žyminio mokesčio ir ekspertizių bei ekspertų apklausos išlaidų suma. Nustatyta, kad ieškovė UAB „BM būstas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 9 760 Eur žyminis mokestis, 39 634,16 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 10 585 Eur ieškovė sumokėjo už ekspertizę, t. y. iš viso ieškovė patyrė 59 979,16 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-14059); bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą ieškovė sumokėjo 9 760 Eur žyminį mokestį ir patyrė 7 380,15 Eur teisinių paslaugų išlaidas; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai ieškovė patyrė 13 537,23 Eur teisinių paslaugų išlaidas (DOK-10909), įmokėjo 18 180 Eur už ekspertizę (DOK-1926), 305 Eur už eksperto apklausą (DOK-7062). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 109 141,54 Eur bylinėjimosi išlaidas.

233.       Tokiu atveju ieškovės patikslintas ieškinys dėl 1 171 379,61 Eur žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovų bendrai 729 834,94 Eur, atitinkamai, ieškovei priklauso 62,30 procentai jos patirtų 109 141,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 67 995,18 Eur. Tuo tarpu atsakovams ir jų pusėje dalyvavusiems tretiesiems asmenims priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcija sudarytų 37,70 procento nuo jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

234.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų atsakomybių ribas, ieškovei atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisė tokia proporcija: iš atsakovų UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ po 40 procentų bylinėjimosi išlaidų, iš V. M. ir ADB „Gjensidige“ po 10 procentų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiomis proporcijomis, atlyginant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtiems atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos buvo apskaičiuotos nuo neteisingos sumos, ieškovei iš šių atsakovų priteistinos sumos patikslintinos, nurodant, jog ieškovei iš UAB „Tiksli forma“ ir BUAB „Lakaja“ priteistina po 27 198,07 Eur (vietoje 29 487,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš V. M. ir ADB „Gjensidige“ – po 6 799,52 Eur (vietoje 7 371,85 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

235.       Kita vertus, nors teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų (išskyrus atsakovę UAB „ERGO Insurance SE, kurios atžvilgiu ieškovės reikalavimai buvo atmesti, todėl jai bylinėjimosi išlaidos atlygintos visa apimtimi) ir jų pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, turėjo teisę šioje byloje nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau ne taip esmingai, kaip buvo padaryta šiuo atveju.

236.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai, be to, teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

237.       Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo 116 punkte pateiktų motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nukrypo iš esmės tik todėl, kad: 1) byloje dalyvaujantys asmenys nesutarė dėl pamatų ir grindų defektų priežasčių ir atitinkamai dėl to, kurie iš jų yra atsakingi už atsiradusius pamatų ir grindų defektus ir dėl jų ieškovės patirtą žalą; 2) atlyginusi bylinėjimosi išlaidas asmenims, kurie nesutarė dėl defektų priežasčių, ieškovė dar labiau nukentėtų, nors defektų faktą ieškovė byloje įrodė; 3) ieškinys nepatenkintas visa apimtimi tik dėl žalos dydžio neįrodymo ir dėl to ieškovė neturėtų dar labiau nukentėti. Tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, pažymi, kad šiuo atveju pati ieškovė kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko civilinės atsakomybės taikymą, todėl privalėjo įrodyti ir žalos dydį. Tuo tarpu defektų priežastys nebuvo akivaizdžios ir būtent joms išsiaiškinti byloje buvo skirta statybinė techninė ekspertizė, pavesta atlikti net keturiems teismo ekspertams, kurių išvados, be kita ko, ne visais klausimais sutapo. Todėl vien tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys gynėsi nuo jiems reiškiamų reikalavimų, kurių dalis nebuvo pagrįsta, negali apskritai paneigti jų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą vien tik dėl to, kad ieškovė, jau patyrusi žalą dėl pastato defektų, patirtų papildomas, t. y. bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos nusprendžia, kad, vertindamas proceso dalyvių procesinį elgesį, teismas privalėjo įvertinti ne tik atsakovų ir jų pusėje dalyvavusių trečiųjų asmenų, tačiau ir pačios ieškovės procesinį elgesį.

238.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

239.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys šioje byloje buvo pareikštas dar 2017 m. gruodžio 21 d. ir tikslintas net keturis kartus, o byla pagal ieškovės reiškiamus ir ne kartą tikslinamus reikalavimus buvo nagrinėjama du kartus. Pirmąjį kartą nagrinėjant bylą ieškovė nepagrįstai buvo pareiškusi reikalavimą dėl solidariosios atsakomybės taikymo ir į bylą atsakovais įtraukusi visus įmanomus asmenis, nors kiek susijusius su ginčo pastato projektavimu, statyba bei statybų technine priežiūra, nors, kaip nustatė Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendime, solidarioji atsakomybė šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Taigi, UAB „Ekspa Pro“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Vilniaus rentinys“ neturėjo pasirinkimo dalyvauti ar ne šios bylos nagrinėjime, todėl pagrįstai patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas. Be to, byloje net du kartus buvo taikomas mediacijos procesas. Kaip buvo galima suprasti iš teismo posėdyje duotų paaiškinimų, vienas iš mediacijos procesų nutrūko dėl to, kad ieškovė mediacijos proceso metu nebuvo atvira byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi be jų žinios ėmė polio Nr. 26 (C/1) tyrimus (išgręžė kerną).

240.       Kita vertus, sutiktina, kad tiek pamatų, tiek grindų žalos faktas nustatytas, tačiau iš esmės visi byloje dalyvavę asmenys siekė paneigti savo atsakomybę, perkeldami ją kitiems bylos dalyviams. Be to, nors šioje byloje tiesiogiai ir nebuvo nagrinėjamas šių asmenų atsakomybės klausimas, kadangi ieškovė reikalavimą galėjo tiesiogiai reikšti tik UAB „Tiksli forma“, BUAB „Lakaja“ ir V. M., tačiau byloje ne tik kad nepaneigti, tačiau ir nustatyti taip pat ir UAB „Ekspa Pro“, UAB „Sweco Lietuva“ bei UAB „Vilniaus rentinys“ atitinkami neteisėti veiksmai, todėl nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados leidžia spręsti ir apie galimą šių asmenų atsakomybės klausimą ateityje.

241.       Apibendrindama, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių pagrindu byloje susiklostė tokia situacija, kad proceso dalyviams, kurie prieš tai byloje išimtinai vien tik ieškovės valia (pasirinkimu) buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovų statusu, o vėliau Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. liepos 5 d. sprendimu dalį bylos perdavus nagrinėti iš naujo ir ieškovei patikslinus ieškinį, o kartu ir pakeitus UAB „Ekspa Pro“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Vilniaus rentinys“ procesinę padėtį iš atsakovių į trečiųjų asmenų, minėtų trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos apskritai nė kiek nebuvo atlygintos, nors minėtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu ieškinys nurodytų asmenų atžvilgiu buvo atmestas. Taip pat nesutiktina, kad ir kitiems atsakovams (išskyrus ERGO Insurance SE) neturi būti atlyginama už jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija šių asmenų atžvilgiu nėra teisinga. Nagrinėjamos bylos atveju teisė nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių turėtų būti derinama tiek su galutinio rezultato taisykle, tiek su vadinamąja „priežasties teorija“, juo labiau kad nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina ir tokias aplinkybes, kad atsakovė UAB „Tiksli forma“ už 1 (vieną) Eur, t. y. iš esmės nemokamai parengė pastato darbo projekto, kurio tikslas buvo stabilizuoti polius pamatų ašyse B/1, C/1, D/1, konstrukcijų dalį, o trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ (rangovės BUAB „Lakaja“ subrangovė) pati atliko pastato pamatų stiprinimo darbus (už kuriuos, kaip nustatyta byloje, ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu), taip pat surado ir rekomendavo ieškovei rangovus, atlikusius grindų pakėlimo darbus.

242.       Kaip minėta, ieškovės patenkintų reikalavimų procentas – 62,30 procentai, o atmestų reikalavimų – 37,70 procentai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovams priteisti 25 procentus jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tretiesiems asmenims – 30 procentų.

243.       Atsakovė UAB „Tiksli forma“ byloje patyrė 18 458,35 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-14010). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą atsakovė patyrė 14 448,75 Eur bylinėjimosi išlaidas (4 688,75 Eur teisinių paslaugų išlaidos (DOK-1809; DOK-2278) ir už apeliacinį skundą sumokėtas 9 760 Eur žyminis mokestis (DOK-27733)), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai atsakovė papildomai patyrė 7 737,95 Eur teisinių paslaugų išlaidas (DOK-16442). Iš viso atsakovė UAB „Tiksli forma“ iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 40 645,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Remiantis pirmiau nurodyta 25 procentų proporcija, iš ieškovės jai priteisiamos 10 161,26 Eur bylinėjimosi išlaidos.

244.       Atsakovė UAB „Vilniaus rentinys“ (o bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme – trečiasis asmuo) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą iš viso patyrė 62 615 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-14714), kurias sudaro 37 389 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-14714), 25 226 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos (DOK-16032; DOK-39074). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą UAB „Vilniaus rentinys“ patyrė 10 572 Eur bylinėjimosi išlaidas (6 095 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (DOK-27692) ir 4 477 Eur teisinių paslaugų išlaidos (DOK-1768)), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai, papildomai patyrė 7 381 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-16441). Iš viso UAB „Vilniaus rentinys“ iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 80 568 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis pirmiau nurodyta 30 procentų proporcija, iš ieškovės šiam trečiajam asmeniui priteisiamos 24 170,40 Eur bylinėjimosi išlaidos.

245.       Atsakovė UAB „Ekspa Pro“ (o bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme – trečiasis asmuo) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą patyrė 6 050 Eur teisinės pagalbos išlaidas (DOK-13797). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą UAB „Ekspa Pro“ patyrė 13 390 Eur bylinėjimosi išlaidas (3 630 Eur teisinių paslaugų išlaidos (DOK-1822) ir už apeliacinį skundą sumokėtas 9 760 Eur žyminis mokestis (DOK-27649)), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai UAB „Ekspa Pro“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir juos pagrindžiančių dokumentų neteikė. Iš viso UAB „Ekspa Pro“ yra pateikusi įrodymus apie patirtas 19 440 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmąjį kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į minėtą 30 procentų proporciją, trečiajam asmeniui UAB „Ekspa Pro“ iš ieškovės priteisiamos 5 832 Eur bylinėjimosi išlaidos.

246.       Atsakovė UAB „Sweco Lietuva“ (o bylą nagrinėjant pakartotinai pirmosios instancijos teisme – trečiasis asmuo) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą iš viso patyrė 69 082,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 26 027,10 Eur – už byloje teiktas teisines paslaugas, 36 400 Eur – už byloje paskirtą ekspertizę (DOK-16560; DOK-39713; DOK-37554; DOK-40180) ir 6 655 Eur išlaidas už po bylos inicijavimo UAB „Statybos procesų valdymas“ atliktą ekspertinį tyrimą (DOK-14873; DOK-15036). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą UAB „Sweco Lietuva“ patyrė 4 573,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-1830), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai, papildomai patyrė 8 784,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-16428). Iš viso UAB „Sweco Lietuva“ iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 82 440,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Remiantis pirmiau nurodyta 30 procentų proporcija trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“ priteisiamos 24 732,15 Eur bylinėjimosi išlaidos.

247.       Kadangi ieškinys atsakovės ERGO Insurance SE atžvilgiu buvo atmestas, teismas šiai atsakovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pastebėtina, kad tiek 2023 m. birželio 5 d. sprendime, tiek 2023 m. birželio 7 d. nutartyje, kuria netenkintas ERGO Insurence SE prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teismas, ištaisydamas rašymo apsirikimą (teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje aprašęs išlaidų atlyginimo šiai atsakovei klausimą, bet rezoliucinėje dalyje neįrašęs), suklydo apskaičiuodamas bendrą šios atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, į ją neįtraukdamas patirtų žyminio mokesčio išlaidų. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė ERGO Insurance SE bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmąjį kartą patyrė 19 403,58 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-17870). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pirmąjį kartą patyrė 8 001 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6 050 Eur teisinių paslaugų išlaidos (DOK-16470) ir sumokėtas 1 951 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (DOK-27695), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai patyrė 7 260,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-16470). Taigi, iš viso ERGO Insurance SE iki pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patyrė 34 664,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, o ne 32 713,59 Eur. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo sudėtine dalimi esančios 2023 m. birželio 7 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta klaida ištaisoma, nurodant, kad iš ieškovės šiai atsakovei priteisiamos 34 664,59 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

Dėl šiame apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

248.       Ieškovė UAB „BM būstas“ šiame apeliaciniame procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 9 761 Eur žyminis mokestis (DOK-25422), tačiau Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovei grąžino 725 Eur žyminio mokesčio permoką; 10 639,13 Eur išlaidas už teisines paslaugas už apeliacinio skundo, atsiliepimo į UAB „Tiksli forma,“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Ekspa Pro“ apeliacinius skundus ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų atsiliepimų į apeliacinius skundus analizę  ir parengimą (iš viso suteikta 92 val. teisinių paslaugų, iš kurių 23 val. priskirtos advokatui S. Avižai, o 69 val. teisines paslaugas teikė advokato padėjėja G. Namajūnė) (2023 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita faktūra NJORD Nr. 23-0551, 2023 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymas) (DOK-3213). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas šia nutartimi iš esmės atmestas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame apeliacinės instancijos procese, atlyginimą.

249.       Atsakovė UAB „Tiksli forma“ už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 4 710 Eur žyminį mokestį (DOK-25057), kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų atsakovė nepateikė. Atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas (atsisakyta panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas atsakovės atžvilgiu (t. y. dėl grindų defektų) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovės atžvilgiu ieškinį atmesti), tačiau šia nutartimi iš dalies tenkintas reikalavimas pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovei atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Šia nutartimi trečiojo asmens apeliacinis skundas patenkintas, priteisiant jam 10 161,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinus 66,31 procentais, UAB „Tiksli forma“ iš ieškovės priteisiamos 3 123,20 Eur šiame apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio dalis).

250.       Atsakovė ERGO Insurance SE byloje patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidas (2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra serija 5512/23LT ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys sąskaitos išrašai – DOK-3670). Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šios atsakovės atžvilgiu ieškinys buvo atmestas, palikta nepakeista, ERGO Insurance SE priteisiama visos šiame apeliaciniame procese patirtos 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

251.       Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus rentinys“ už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės UAB „BM būstas“ apeliacinį skundą parengimą patyrė 7 139 Eur išlaidas (2023 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija ADV Nr. 023, 2023 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra serija ADV Nr. 027 ir šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys sąskaitos išrašai – DOK-24912; DOK-3237) ir sumokėjo 2 305 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (DOK-24912). Šio trečiojo asmens apeliacinis skundas dėl ginčo esmės atmestas (atsisakyta pašalinti ir pakeisti sprendimo motyvus dėl šios subrangovės atsakomybės, taip pat atsisakyta pakeisti sprendimo dalį dėl pamatų defektų), tačiau šia nutartimi iš dalies tenkintas reikalavimas pakeisti sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (trečiojo asmens apeliacinis skundas patenkintas, priteisiant jam 24 170,40 Eur bylinėjimosi išlaidas). Todėl reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinus 79,58 procentais, UAB „Vilniaus rentinys“ iš ieškovės priteisiamos 5 681,22 Eur šiame apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.

252.       Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ nurodo patyręs 6 497,70 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į UAB „BM būstas“, UAB „Tiksli forma“, UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Ekspa Pro“ apeliacinius skundus parengimą, tačiau, kaip matyti iš pateiktos darbų ataskaitos, į šią sumą įskaitytos ir išlaidos už 4 val. atstovavimo 2023 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje (t. y. pirmosios instancijos teisme), todėl laikytina, kad trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 919,4 Eur bylinėjimosi išlaidas (UAB „Sweco Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje patvirtinantys dokumentai DOK-3226). UAB „Sweco Lietuva“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jai priteisiant 31 080,07 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šia nutartimi šio trečiojo asmens apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, priteisiant jam 24 732,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, jam atlyginama 79,58 procentų šiame apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai sudaro 4 710,66 Eur.

253.       Nors trečiojo asmens UAB „Ekspa Pro“ pateiktas apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat iš dalies patenkintas, tačiau UAB „Ekspa Pro“ prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

254.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą ir tinkamai paskirstė atsakomybę tarp byloje dalyvaujančių asmenų tiek dėl pamatų defektų, tiek dėl grindų defektų ieškovei padarytos žalos, todėl apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti. Kaip ir nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. ir rugpjūčio 11 d. nutarčių argumentų, kadangi tiek trečiasis asmuo UAB „Ekspa Pro“, tiek atsakovas V. M., iš esmės abu, nesutikdami su teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tokio paskirstymo nuginčijimui įgyvendinti buvo pasirinkę netinkamą procesinį būdą (UAB „Ekspa Pro“ atveju – papildomo sprendimo priėmimo, V. M. atveju – rašymo apsirikimo ištaisymo institutus). Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutiko su apeliacinių skundų argumentais dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos, paskirstymo, todėl skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslina pirmiau nurodytų motyvų pagrindu.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir visą teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiksli forma“, juridinio asmens kodas 126345218, 498 042,19 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturiasdešimt du eurus ir 19 centų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 198,07 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 7 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lakaja“, juridinio asmens kodas 167535057, 124 877,43 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 43 centus) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 198,07 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 7 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 385,17 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 17 centų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 799,52 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 52 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 54 535,24 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 24 centus) žalos atlyginimo už uždarąją akcinę bendrovę „Tiksli forma“, 41 994,90 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 90 centų) žalos atlyginimo už bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę „Lakaja“, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 799,52 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 52 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio dalį dėl ERGO Insurance ES pareikštų reikalavimų, taip pat kitų nepatenkintų reikalavimų dalį, atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288, 34 664,59 Eur (trisdešimt keturi tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurų ir 59 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, atsakovei UAB „Tiksli forma“, juridinio asmens kodas 126345218, 10 161 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, trečiajam asmeniui UAB „Ekspa Pro“, juridinio asmens kodas 300534587, 5 832 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“, juridinio asmens kodas 301135783, 24 732,15 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt du eurus ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus rentinys“, juridinio asmens kodas 120372443, 24 170,40 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti UAB „Hakonlita“, juridinio asmens kodas 125018861, iš atsakovės BUAB „Lakaja“, juridinio asmens kodas 167535057, 1 824 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus), ir iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96 Eur (devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės  „Tiksli forma“, juridinio asmens kodas 126345218, ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lakaja“, juridinio asmens kodas 167535057, po 77,75 Eur (septyniasdešimt septynis eurus ir 75 centus), o iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, po 19,43 Eur (devyniolika eurų ir 43 centus) bylinėjimosi išlaidas. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.“

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tiksli forma“, juridinio asmens kodas 126345218, 3 123,20 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris eurus ir 20 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 3 025 Eur (tris tūkstančius dvidešimt penkis eurus ir 59 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sweco Lietuva“, juridinio asmens kodas 301135783, 4 710,66 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“, juridinio asmens kodas 300126817, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus rentinys“, juridinio asmens kodas 120372443, 5 681,22 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 22 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

 

        

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

 

                                                Neringa Švedienė

 

                                                Žilvinas Terebeiza