Administracinė byla Nr. ATP-306-135/2011
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00521-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 2000 litų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams nuo nutarimo priėmimo dienos – 2011 m. rugpjūčio 23 d.
Teisėjas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
E. L. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d., 23 val. 50 min., Naujojoje Akmenėje, V. K. g. 8, policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis transporto priemonę M. B. E270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė atlikti neblaivumo patikrinimą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį (toliau – ATPK).
Apeliaciniu skundu E. L. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011-08-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.6-564-874/2011 ir priimti naują nutarimą – pripažinti jį kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., vadovaujantis ATPK 301 str., paskyrus baudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam laikui, nei numatyta sankcijoje.
Skunde E. L. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad automobilį vairavo neblaivus, paaiškino pareigūnams, kad sutinka būti patikrintas ligoninėje savo lėšomis, nes ne kartą girdėjęs ir skaitęs, kad alkotesteriai yra nepatikimi ir jų parodymai netikslūs, reaguoja net į nealkoholinį alų, maistą ir pan. Nurodo, kad toks jo paaiškinimas akivaizdžiai supykdė jį sustabdžiusį pareigūną, dėl to pareigūnas pradėjo grasinti tūkstantinėmis baudomis ir areštu, reikalauti pasitikrinti blaivumą, įvykio vietoje kilo konfliktinė situacija, o jį (E. L.) papiktino pareigūno elgesys, todėl jis atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, ir dėl to buvo surašytas protokolas. Nurodo, kad iš karto po įvykio nuvyko į VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę atlikti medicininę apžiūrą, tačiau ten budėjusi gydytoja atsisakė jo lėšomis atlikti neblaivumo patikrinimą, todėl nuvyko į Akmenės rajono policijos komisariatą, ir ten 2011-08-03 1.38 val. buvo nustatytas 0.87 promilių girtumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad turėjo būti nubaustas ne už neblaivumo patikrinimo vengimą, bet už objektyviai nustatytą pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui.
Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo bylą, neteisingai vertino įvykio aplinkybes, netinkamai pritaikė įstatymą, neteisingai taikė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl priėmė neteisėtą nutarimą. Teigia, kad teismas, pripažindamas ji kaltu dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo – vengimo atlikti neblaivumo patikrinimą, nurodė, kad pažeidė KET 14 p. reikalavimus, o Akmenės rajono policijos komisariato surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė KET 16 p. Atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad teismo nutarime nėra pasisakyta, kodėl teismas pakeitė jam policijos inkriminuotą KET pažeidimo punktą, nesuprato, už kokį pažeidimą yra nubaustas – ar už tai, kad vairavo neblaivus, ar už tai, kad nepateikė dokumentų, ar už tai, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą sustabdymo vietoje. Teigia, kad nei protokole, nei teismo nutarime pareigą atlikti neblaivumo patikrinimą numatantis KET punktas nenurodytas.
Nurodo, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) patikrinimo tvarką reglamentuoja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 ir šių taisyklių 27 punktas nustato, kad, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Apeliantas nurodo, kad jis pasinaudojo nutarime numatyta galimybe savo lėšomis pasitikrinti neblaivumą medicinos įstaigoje, tačiau VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gydytoja atsisakė atlikti jo medicininę apžiūrą ir paimti kraują nurodydama, kad būtinas policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ir teismo pareigūnų siuntimas, o privatiems asmenims ši paslauga neteikiama.
Nurodo, kad jis turėjo teisę nesutikti tikrintis alkotesteriu, kadangi iki 2011-09-01 galiojusioje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje policijos generalinio komisaro 2002-12-02 įsakymu Nr.660, numatyta, kad policijos pareigūnai privalo įvertinti bendrą asmens būklę nustatant, ar asmuo gali eiti tiesia linija ,,pėda po pėdos“, piršto galu pataikyti į nosies galą ir, esant bent vienam neblaivumo (girtumo) apsvaigimo požymiui, policijos pareigūnas privalo nedelsdamas (transporto priemonės vairuotojo sutikimu) alkoholio kiekio matuokliu patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas), arba pristatyti ji į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Nurodo, kad jo atveju policijos pareigūnas neatliko jokių jo būklės testų, iš karto pareikalavo pūsti alkotesterį, ignoruodamas prašymą atlikti medicininę apžiūrą ligoninėje jo lėšomis.
Teigia, kad jo atveju neblaivumas buvo nustatytas, todėl teismas neturėjo pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip neblaivumo patikrinimo vengimą, nes jis kreipėsi į medicinos įstaigą, o ten negavęs prašomos paslaugos, nuvyko į policiją nusistatyti neblaivumo alkotesteriu, patikrinimas atliktas praėjus tik kiek daugiau nei valandai po sustabdymo, policija teismui nepateikė ir teismas nutarime nenurodė jokių įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti 2011-08-03 1.38 val. alkotesterio parodymus. Skunde apeliantas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartį Nr. N-575-552/2009.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas nutarimas, pripažįstant apeliantą pažeidus KET 14 p., nes vairavo transporto priemonę neblaivus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. bei paskirti kitą nuobaudą. Taip pat E. L. nurodo, kad jis išvadas iš savo poelgio jau padarė, jam buvo labai gėda artimiesiems, draugams prisipažinti, kad padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų. Nurodo, kad alkoholį vartoja retai, jei teismas juo patikėtų, turėtų galimybę sumokėti paskirtą baudą ir savo elgesiu įrodyti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jam nustatytas girtumas, atsižvelgiant į alkotesterio paklaidą, nedaug viršija įstatymo leistiną normą, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, turi B, C kategorijų vairuotojo pažymėjimą, dirbo vairuotoju, kitos specialybės neturi, šiuo metu registruojuosi darbo biržoje, tačiau turi realią galimybę vėl susirasti vairuotojo darbą, nes tai vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, gyvena su mama I. L., mama yra neįgali, jai reikalinga jo pagalba ir priežiūra, automobilio vairavimas reikalingas mamai nuvežti pas gydytojus, tvarkyti kapus ir pan.
2011-10-12 Šiaulių apygardos teisme gautas E. L. prašymas atidėti jo apeliacinio skundo nagrinėjimą iki tol, kol bus gautas atsakymas iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos, arba panaikinti 2011-08-23 Akmenės rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, taip pat E. L. prašė jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatas prašo 2011-08-23 Akmenės rajono apylinkės teismo priimto nutarimo administracinėje byloje Nr.A2.6-564-875/2011 nekeisti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nuobauda paskirta adekvačiai padarytam teisės pažeidimui ir vadovaujantis teisės normomis. Nurodo, kad pareigūnai pasielgė teisingai surašydami administracinės teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, nes E. L. tikrintis blaivumą buvo pasiūlyta keletą kartų, o jam tai daryti atsisakius, pažeidimas buvo įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, o į gydymo įstaigą girtumui nustatyti pareigūnai E. L. nepristatė, nes tai daroma tik Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452, 5 p. numatytais atvejais. Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais ir įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teigia, kad E. L. padarytas KET pažeidimas yra vienas pavojingiausių, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Apeliacinis skundas atmestinas.
E. L. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigia vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau tvirtina, kad nevengė pasitikrinti blaivumo, tačiau to daryti alkotesteriu pareikalavus policijos pareigūnų nenorėjo, vyko pas medikus, kad būtų jo girtumas nustatytas medicinos įstaigoje, tačiau to nepavykus padaryti medicinos įstaigoje, neblaivumo laipsnis praėjus tam tikram laiko tarpui buvo nustatytas policijos komisariato pareigūnų alkotesterio pagalba, kuris užfiksavo 0,87 promilių girtumą.
Kaip matyti iš Institucijos pareigūno R. T. (R. T.) tarnybinio pranešimo (5 b. l.), 2011-08-02 patruliuojant Naujoje Akmenėje kartu su specialistu V. M. 23.50 val. Naujoje Akmenėje, V. K. g., ties namu Nr. 8, buvo sustabdytas automobilis „Merceds Benz E270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo E. L. Pokalbio metu iš E. L. burnos sklido alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, jis kalbėjo nerišliai. Jam buvo pasiūlyta neblaivumą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, tačiau E. L. kategoriškai tai daryti atsisakė, nurodė norintis girtumą pasitikrinti ligoninėje. Atsižvelgiant į tai, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Pažymėtina, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Byloje nėra duomenų, jog E. L. dėl kokių nors objektyvių priežasčių nesugebėjo pūsti į alkoholio matuoklio antgalį. Kaip patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (5 b. l.), apeliantas pats kategoriškai atsisakė leistis patikrinamas alkoholio matuokliu.
Teismas pažymi, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriu) gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas nustato, kad, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs (bylos Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009), jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės.
E. L. iš esmės neneigia padaręs šį pažeidimą. Kartu pažymėtina, jog vėliau atliktas E. L. girtumo nustatymas alkotesteriu Akmenės r. PK (7 b. l.) nagrinėjamu atveju jo veikai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nėra reikšmingas, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už patį neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad E. L. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, todėl nėra pagrindo jų perkvalifikuoti.
Taip pat teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokole esančioje grafoje „pažeidimo esmė“ nurodyta: sustabdžius policijos pareigūnams transporto priemonės vairuotojas vengė pasitikrinti neblaivumą (1 b. l.). Taigi, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti asmeniui formuluojamo kaltinimo esmė – neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. KET 18 p., kuris numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, pažeidimas. Atsakomybė už tai numatyta ATPK 126 str. 4 d. Tai, kad skundžiamame nutarime, be kita ko, nurodyta, jog E. L. pažeidė ir KET 14 p., kuris draudžia vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, laikytina klaida, tačiau nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės klausimą.
Teismas pažymi, kad LR ATPK 30210 str. 2, 3 d. nustatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teisme nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantis asmenys teismo posėdyje nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad įstatymas teismui suteikia teisę, įvertinus bylos aplinkybes ir byloje esančią medžiagą, spręsti, ar į skundo nagrinėjimą privalo būti kviečiami bylos dalyviai. Šiuo atveju, teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų pakanka, kad apeliacinis skundas būtų išnagrinėtas nekviečiant į posėdį proceso dalyvių, todėl apelianto prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas. Taip pat teismas atmeta E. L. prašymą apeliacinio skundo nagrinėjimą atidėti, iki kol bus gautas atsakymas iš Valstybinės medicininio audito inspekcijos, kadangi teismui nėra žinomas skundo šiai įstaigai turinys, o E. L. prašyme konkrečiai nenurodė, kokie skunde išdėstyti faktai yra betarpiškai susiję su jo apeliaciniu skundu administracinėje byloje.
Susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 301 straipsnį ir E. L. skirti specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus, nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau buvo padarytas pavojingas administracinis teisės pažeidimas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. L. rūpinasi bei padeda motinai, nėra aplinkybės, dėl kurių jam galėtų būti skiriamas specialios teisės atėmimas trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatima galimybės rūpintis artimaisiais kitais būdais, o tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas susijęs su automobilio vairavimu, teismų praktikoje nėra pripažįstama išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį (žr. pvz. nutartis bylose Nr. N62-3213/2009, N261-1753/2010 ir kt.), juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. L. anksčiau dirbo vairuotoju, o šiuo metu yra registruotas darbo biržoje (41 b. l.).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad E. L. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Bronius Zalaga