Civilinė byla Nr. A2-2353-653/11

Procesinio sprendimo kategorija 117, 124

N U T A R T I S

2011 m. birželio 8 d.

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant vertėjai I. Paltanavičienei, pareiškėjos I. K. atstovei adv. D. Puzirauskienei, atsakovei R. S., jos atstovei adv. A. Leichter, atsakovo Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. Valickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9-155/09 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovėms R. S., I. S. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo, žemės sklypo ribų patvirtinimo, kur trečiuoju asmeniu įtraukta Vilniaus apskrities viršininko administracija (šiuo metu jos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos)

n u s t a t ė

pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-9-155/2009 LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pareiškėja prašyme nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jai nebuvo žinoma naujai paaiškėjusi aplinkybė – grėsmė pareiškėjos nuosavybės teisėms, atsirasiančią dėl atsakovių kitoje byloje pareikštų reikalavimų nukelti nuo joms priklausančio žemės sklypo sodo pastatą. Šis ieškinys grindžiamas aplinkybe, kuri jau egzistavo, tačiau nebuvo žinoma nagrinėjant šią bylą. Ši aplinkybė pareiškėjai paaiškėjo tik po to, kai ši byla buvo išnagrinėta kasacine tvarka, t.y. 2011-02-07. Jeigu būtų tenkinamas atsakovių reikalavimas kitoje byloje, pareiškėja būtų įpareigota nugriautu namą, kurį teisėtai įsigijo dovanojimo sutartis pagrindu. Šioje byloje teismų sprendimai sudarė sąlygas atsirasti teisiniam  neaiškumui, kai dalis pareiškėjo priklausančio pastato atsiduria virš atsakovių žemės sklypo, sudarant pagrindą atsakovėms reikalauti, kad pastatas būtų perkeltas. Kita naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad atsakovių pateikta 1992 m. žemės sklypo schema, kuria rėmėsi bylą nagrinėję teismai, prieštarauja              VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo kadastro duomenims ir neatitinka tikrovės. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėja gavo duomenis iš VĮ „Registrų centras“, patvirtinančius, kad atsakovų pateikta schema yra galimai suklastota. Iš VĮ „Registrų centras“ esančio plano matyti, kad pareiškėjai ir atsakovėms priklausančių sklypų bendra riba sodo namo niekada nekirto, taip pat nėra duomenų, kad sodo namas būtų priklausęs dviem savininkams. Atsakovių pateiktoje schemoje pavaizduotą bendrą žemės sklypo ribos žymėjimą ir įrašą „Sodo namelis bendras su sklypu Nr. 2“ galimai padarė pačios atsakovės. Pareiškėja teigia, kad bendra sklypo riba nekerta sodo pastato, ji nėra aiški, todėl ją būtina nustatyti.  Apie šią aplinkybę (VĮ „Registro centras“ duomenis) pareiškėja sužinojo 2011-03-01.

Atsakovės R. S. ir I. S. pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą, su prašymu nesutiko.  Atsakovės atsiliepime nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, pareiškėjai buvo žinomas faktas, kad jai dovanotas ir neprižiūrimas sodo pastatas užima dalį atsakovėms priklausančio žemės sklypo.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad aplinkybė, jog sodo pastatas yra išsidėstęs ant sklypus skiriančios ribos, buvo žinoma jau bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Pareiškėja nenurodė kodėl ankščiau neturėjo galimybės gauti duomenų iš VĮ „Registrų centro“. 

Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad, nagrinėjant bylą, abejonių dėl schemos tikrumo nekilo. Tik gavus ieškinį dėl pastato nukėlimo pareiškėja pradėjo domėtis registro duomenimis. Tai, kad sodo namas priklausė vienam savininkui pareiškėja įrodinėja paaiškinimais.

Teismo posėdyje atsakovė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja neįrodė schemos suklastojimo fakto, o atsakovės tokį faktą neigia. Tai, kad sodo namas priklausė keliems asmenimis patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismo posėdyje tretysis asmuo su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti.

Prašymas atmestinas.

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pripažįstamos aplinkybės, esant visų faktų sudėčiai – šios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui aplinkybės tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad, nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, atsakovių prašymu (b.l. 80) teismas išreikalavo iš VĮ „Registro centro“ žemės sklypų kadastro ir registro bylas (b.l. 85) ir šios bylos buvo pateiktos pirmos instancijos teismui (b.l. 134-159), tame tarpe buvo pateiktas ir 1986-04-04 plano nuorašas (3 t. b.l. 17, 1 t. b.l. 144). Vilniaus m. 3 apylinkės teismas         2009-09-22 sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė, remdamasis ieškovės sklypo Nr. 15 kadastro ir registro bylos, sodų bendrijos „Vilnis“ privatizavimo archyvinių dokumentų duomenimis, sodų bendrijos bendruoju planu. Šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2010-06-22 Vilniaus apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistu (b.l. 203-207). Taip pat Lietuvos Aukščiausias teismas išnagrinėjo ieškovės kasacinį skundą ir    2011-02-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (2 t. b.l. 53-61). Taigi, pačios ieškovės I. K. su ieškiniu pateikta schema (b.l. 19-20) buvo vertinama kartu su kitais įrodymais, tame tarpe ir su kadastro ir registro duomenimis. Pažymėtina, kad nei ieškinio pareiškimo stadijoje, nei vėliau, ieškovei nekilo abejonių dėl šios schemos tikrumo. Įrodymų, patvirtinančių, kad schema yra suklastota, pareiškėja nepateikė ir nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prašyme nurodė, kad schema yra galimai suklastota, prie prašymo pridėjo statinio kadastrinį planą, kuris buvo pateiktas ir buvo įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės bei neįrodo 1986-04-04 plano suklastojimo fakto. Pačios ieškovės pateiktas 1986-04-04 planas (1 t. b.l. 19-20) ir VĮ „Registrų centras“ pateiktas 1986-04-04 planas (b.l. 75-76) yra visiškai identiški. Pareiškėjos paaiškinimai apie nuosavybės teisę į pastatą nelaikytini leistinais įrodymais, nustatant aplinkybes dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Be to, civilinis procesas teisme vyksta laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Nagrinėjant bylą pareiškėja I. K. turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrįstumą, tuo labiau, kad ieškovė visos instancijos teismuose bylą vedė per advokatus. Tuo atveju, jei ieškovė netinkamai realizavo savo procesinę įrodinėjimo pareigą ir įrodymus pradėjo rinkti tik po bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, tai negali būti pagrindu  atnaujinti procesą. Dėl minėtų motyvų teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog schema yra suklastota, grindžiama tik prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Aplinkybė, kad 2010 m. R. S. ir I. K. pateikė ieškinį dėl I. K. įpareigojimo nukelti nuo ieškovėms priklausančio žemės sklypo sodo pastatą (b.l. 19-20), nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes tokio ieškinio nebuvo pareikšta bylos nagrinėjimo metu. Faktas, kad žemės sklypų riba kerta I. K. sodo pastatą, buvo žinoma pareiškėjai, nes buvo nurodyta atsakovių atsiliepime į ieškinį (b.l. 45). LR CPK 5 str. suteikia teisę suinteresuotiems asmenimis ginti savo teises teismine tvarka. Dėl to aplinkybė, kad pareiškėja nesitikėjo, jog po šios bylos išnagrinėjimo atsakovės pareikš ieškinį dėl statinio nukėlimo, nereiškia, kad pareiškėja negalėjo numatyti, jog atsakovės gali ginti pažeistas teises teismine tvarka. Argumentas, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos ieškinys, sąlygojo teisinį neaiškumą, atmestinas kaip nepagrįstas ir nemotyvuotas. Be to, atskiras teisminis ginčas dėl statinio nukėlimo neturi ir neturėjo jokios teisinės reikšmės bylai, kurią prašo atnaujinti pareiškėja.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas nenustatė pagrindų proceso atnaujinimui.

Pagal LR CPK 92 str. iš pareiškėjos priteisimos išlaidos (31,35 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

              Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 370 str. 3 d., 290-291 str., teismas

n u t a r ė

              pareiškėjos prašymą atmesti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėse bylose Nr. 2-9-155/2009.

              Priteisti iš pareiškėjos  I. K. valstybės naudai 31,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Jelena Šiškina