Baudžiamoji byla Nr. 1-455-408/2018
Teisminio proceso Nr.1-01-1-25551-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;
2.3.4.3;1.2.26.2; 1.1.7.2.5;1.1.8.10.3;1.1.8.12;
1.1.10.1;1.1.9.2;2.1.8
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,
sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui,
dalyvaujant prokurorui Audriui Armui,
kaltinamajam M. V.,
nukentėjusių E. G. ir M. D. įstatyminėms atstovėms B. T., O. D.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, teistas: 1. 2009-12-30 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. 2. 2014-06-23 Kauno apylinkės teismo pagal BK 286, 290 straipsnius, 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 3. 2017-04-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 36 parų arešto. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas įgyti bei naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams. 4. 2017-07-25 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmė subendrinta su 2017-04-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Palikta galioti baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas įgyti bei naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
M. V. pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2017-05-20, apie 22 val., viešoje vietoje, prie pastatų, esančių Moliakelio g. 27 ir Moliakelio g. 66, Kaune, dėl neaiškios priežasties kilus konfliktui, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, M. V. lazda sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. G. į dešinę blauzdą, tokiu būdu padarydamas dešinės blauzdos sumušimą su poodine kraujosruva, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kol kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nepilnamečiui M. D. medine lazda trenkė vieną smūgį į nugarą, pradėjus M. D. bėgti, metė lazdą į jį ir pataikė į dešinės rankos riešą, tokiu būdu padarė nugaros ir dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą bei trenkė lazda S. V. vieną kartą į dešinę koją ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, tokiais bendrais, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį, pasipiktinimą, sumaištį, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką.
Tokia veika M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis M. V. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neginčija kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių, su jomis sutinka ir paaiškino, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laiku jis leido laiką su A. K.. Prie jų priėjo jam nepažįstamas vaikinas su jam nepažįstama mergina. Pasakė, kad prie jų kabinėjasi didelė grupė jaunuolių. Tuo metu ta grupė asmenų kaip tik ėjo pro šalį, jam ir A. parodė tas vaikinas su mergina, jie kilo į kalną, jis su A. ir tuo vaikinu bei mergina įlipo į automobilį ir užvažiavo į kalną, kur buvo broliai G., jam pažįstami iš anksčiau ir kiti nepažįstami vaikinai, ar buvo suaugusiųjų nežino. Privažiavus prie jų, jis iššoko iš automobilio, pasivijo vieną kažkurį vaikiną ir jam trenkė delnu keletą kartų į įvairias kūno vietas ir sudavė plastikiniu vamzdžiu per kojas. Kur tiksliau ir kaip trenkė, pasakyti negali, neatsimena. Ar kurį nors mušė kiti, nematė. Atsimena tik ką jis darė. Automobilį vairavo A. K.. Ar jis ką nors darė, nematė. Jis tik vairavo, kiek jis atsimena. Įvykis truko labai trumpai, po to sėdo į automobilį ir visi išvažiavo. Kaip sėdo į automobilį, ar kiti buvo išlipę ar ne, neatsimena. Nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė.
Kaltinamajam M. V. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo prisipažinimo, M. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta nukentėjusios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:
Iš nukentėjusio E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-05-20, apie 22 val., Panemunės mikrorajone jis ėjo gatve su pusbroliu M. D., broliais M. ir D., pilnamečiu draugu M., jo motina M. bei patėviu K.. Jie septyniese ėjo Moliakelio g., Kaune, Rokų link. Jiems einant, pro juos jų ėjimo kryptimi, pravažiavo tamsios spalvos automobilis „Audi“. Pravažiavęs juos, automobilis apsisuko ir privažiavo tiesiai prie jų. Iš to automobilio iš karto išlipo penki ar šeši vaikinai. Vieną jų jis pažįsta iš matymo. Žino, kad tai M. V.. Kitų vaikinų nepažįsta, matė pirmą kartą. Nepastebėjo, kuris iš tų vaikinų vairavo automobilį. Jo su M. V. nesieja jokie tarpusavio santykiai, tiesiog jį pažįsta iš matymo. Visi vaikinai iš automobilio išlipo vienu metu ir iš karto iš to automobilio visi pasiėmė lazdas, panašias į beisbolo. Pasiėmę lazdas, jie priėjo tiesiai prie jų ir pradėjo keikti visus necenzūriniais žodžiais ir besikeikdami, nieko jiems neaiškindami, nepasakydami, kodėl prie jų sustojo, pradėjo mušti tomis lazdomis. Jį mušė ne mažiau kaip tris kartus lazda, smogė į dešinę blauzdą. Jis suklupo iš karto po pirmojo smūgio, pajuto stiprų fizinį skausmą kojoje. Kadangi po pirmojo smūgio suklupo, kitus smūgius patyrė suklupęs. Prašė liautis, tačiau jo neklausė. Už ką buvo mušamas, nesuprato. Matė, kad kiti vaikinai muša kitus su juo buvusius asmenis. Viskas vyko labai greitai, matė ne viską. Juto fizinį skausmą kojoje, dėl to susikoncentravo į tai, kad jam skauda. Matė, kad iš šalia įvykio vietos esančių privačių (ne daugiabučių) namų pro pravirus langus žiūrėjo žmonės, kai kurie jų išėjo į lauką, šaukė juos mušusiems vaikinams, kad šie tuoj pat liautųsi, sakė jiems, kad kvies policiją. Kai išgirdo, kad kažkas kvies policiją, visi minėtu automobiliu atvažiavę vaikinai sėdo atgal į jį ir nuvažiavo Panemunės mikrorajono link, ne Rokų link. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba. Gretimų namų gyventojai juos užjautė, smerkė išpuolio kaltininkus. Jam medikai nustatė dešinės kojos raiščių patempimą ir sumušimą, kojos blauzdą ir pėdą sutvarstė gipsiniu įtvaru. Dėl šio įvykio patyrė fizinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 41-44, 54-55).
Iš nukentėjusio nepilnamečio M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017-05-21kartu su draugais buvo Kauno šventėje „Hanza dienos“. Vakare, apie 20 val., iš šventės išėjo. Važiavo visi namo autobusu iš Kauno pilies sustojimo, kartu vyko E. G., M. G., D. G., S. (pravardė M.), pavardės nežino, K. ir M., bent juos taip S. vadina, R. T.. Autobusu važiavo iki Panemunės, išlipo stotelėje netoli žiedo. Autobuse dar vyko vaikinas jaunas, apie 19-20 metų su mergina. Jo pusbrolis, D. G. vaikinui su mergina pasakė „ko žiūri“. Vaikinas nieko neatsakė, nusišypsojo. Kai jie atvažiavo į Panemunę, išlipo stotelėje. Išlipant jo pusbrolis D. tam pačiam vaikinui su mergina pasakė „ar nori į galvą“. Vaikinas nieko neatsakė. Vaikinas nuėjo su mergina. Jis su savo kompanija ėjo pėsčiomis Rokų link. Paėję apie pusę kilometro, pastebėjo aikštelėje automobilį „Audi A4“, galimai, juodos spalvos. Numerio neįsidėmėjo. Jis su kompanija praėjo pro šį automobilį, prie automobilio stovėjo 4-5 asmenys, vienas iš jų galimai M., pavardė galimai V., apie 25 metų, gyvena prie Rokų mokyklos, E. turėtų žinoti geriau, jis su juo anksčiau bendraudavo. Kitų nežinojo vaikinų, buvo ir vaikinas su mergina iš autobuso, su kuriuo D. sukonfliktavo autobuse. D., E., M., broliai, sukonfliktavo tarpusavyje dėl pinigų. D. su M. pradėjo pulti E.. Jis gynė E., galiausiai M. pabėgo, o D. nusiramino. Toliau ėjo be M. G., jis kažkur pabėgo. Apie 22 val., einant gatve, prie jų privažiavo automobilis, kurį matė aikštelėje („Audi A4“, tamsios spalvos). Jis privažiavo greitai, staigiai sustojo ir greitai išlipo iš automobilio gal 5-6 asmenys, tarp jų buvo ir M. V., vaikinas su mergina, kurie buvo autobuse, kitų vaikinų nepažįsta, apibūdinti negalėtų, buvo tamsu. Jį puolė tas vaikinas, kurį matė autobuse, medine beisbolo lazda trenkė vieną kartą į nugarą, jis suklupo, bet atsistojo ir pradėjo toliau bėgti, tuomet į jį metė beisbolo lazdą, pataikė į dešinės rankos riešą. Jautė fizinį skausmą. Jis toliau bėgo ir nubėgo pas kažkokius žmones į kiemą. Jie iškvietė greitąją pagalbą ir tuo viskas pasibaigė, kas nutiko kitiems, jis nematė, su juo kartu niekas nebėgo. Jį išvežė medikai į klinikas, apžiūrėjo ir paleido, sakė, kad yra sumušimai ir patarė sumuštas vietas šaldyti. Į šeimos gydytoją nesikreipė, savarankiškai nesigydė. Skausmus jautė kurį laiką, praėjo gal po 3-4 dienų (1 t., b. l. 66-68).
Nukentėjęs M. D. atpažino asmenį Nr.1. Atpažinimo metu atsiminė šį asmenį, jis mušė E. G., matė jis vieną kartą beisbolo lazda trenkė E. G. per koją. Šis asmuo asmeniškai jam nieko nedarė, jo nemušė. Jį mušė asmuo, buvęs autobuse, kuomet vyko į Panemunę (1 t., b. l. 72, 73).
Iš nukentėjusio S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis važiavo iš miesto centro namo kartu su savo motina M. V., patėviu K., R. T., M., kurio pavardės nežino, E. G., D. G.. Jiems važiuojant, autobuse jis sėdėjo autobuso priekyje, o kiti kartu vykę – autobuso gale. Kas vyko autobuso gale, nežino, nematė. Su kartu vykusiais jis išlipo Panemunėje, netoli Plento gatvės. Išlipus stotelėje, ėjo su kartu vykusiais Rokų link. Toliau einant keliu, broliai G. susipyko tarpusavyje. Staiga dideliu greičiu prie jų privažiavo automobilis „Audi A4“, iš automobilio iššoko galimai 4 asmenys, trys vaikinai ir viena mergina. Vienas iš tų vyrų jam trenkė lazda vieną kartą per dešinę koją. Kuris trenkė, pasakyti negali, veidų nematė nei vieno, trenkė iš nugaros. Jam skaudėjo, nugriuvo ant žemės, jam nieko nebedarė, o jo mama padėjo atsikelti ir jie greitai nuėjo. Kas vyko toliau, nebematė. Kas kam ką dar padarė, nematė. Buvo tamsu. Nei vieno užpuolikų apibūdinti negali, atpažinti negalėtų. Tik atsimena, kad buvo dar ir mergina. Dėl patirto smūgio jam skaudėjo, jautė fizinį skausmą, liko mėlynė, bet į medikus nesikreipė, po poros savaičių mėlynė dingo. Pagalbos nesišaukė, kiti buvę su juo taip pat nesišaukė, viskas vyko labai greitai (1 t., b. l. 94-96).
Analogiškai parodė ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai M. G., M. V., K. R. (1 t., b. l. 102-104, 131-133,159-161).
E. G. iš nuotraukų atpažino M. V., kuris jam buvo žinomas kaip M. V. (1 t., b. l. 162-168).
M. G. jam parodžius, atpažino M. V., kuris mušė E. G. (1 t., b. l. 176-180).
M. D., jam parodžius atpažino M. V., kuris mušė E. G. (1 t., b. l. 181-185).
Specialisto išvada patvirtina, kad M. D. buvo padaryti nugaros ir dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimai kietu buku daiktu dviem smūgiais – nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 186-200).
Specialisto išvada patvirtina, kad E. G. buvo padaryti dešinės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva kietu buku daiktu – nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 5-30).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas pagalbos iškvietimo į įvykio vietą įrašas, padaryta jo stenograma (2 t., 43-49).
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimu, piktybiškomis patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai M. V. dėl nusikalstamos veikos pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo visišku kaltės prisipažinimu, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, M. V. elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, tyčia, dėl neaiškios priežasties kilus konfliktui, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, lazda sudavė ne mažiau kaip tris smūgius E. G. į dešinę blauzdą, tokiu būdu padarydamas dešinės blauzdos sumušimą su poodine kraujosruva, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims nepilnamečiui M. D. medine lazda trenkus vieną kartą į nugarą ir pradėjus M. D. bėgti, M. V. metė į jį lazdą ir pataikė į dešinės rankos riešą, tokiu būdu padarydamas nugaros ir dešinės plaštakos minkštųjų audinių sumušimą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis trenkė lazda S. V. vieną kartą į dešinę koją ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą, tokiais bendrais, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sukėlė išgąstį, pasipiktinimą, sumaištį, tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį ir tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 96), psichikos sveikatos centre buvo registruotas (2 t., b. l. 97-101).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką visiškai ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
M. V. niekur nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo sveikatos būklę, jį kitus charakterizuojančius duomenis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad po ankstesnių nuosprendžių priėmimo M. V. ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, iš to sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir elgtis tinkamai, yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai M. V. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas taip mano įvertinęs tai, kad nors jis nusikalto būdamas teistas, tačiau ši nusikalstama veika padaryta dar prieš priimant 2017-07-25 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jam už vėliau padarytas nusikalstamas veikas buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardintas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtina BK 75 straipsnio 2 dalyje 8 punkte numatyta pareiga, kuri, teismo nuomone, darys M. V. elgesiui teigiamą įtaką.
Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo paskirta, ji ir neskirtina.
Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės su nepilnamečių apklausų vaizdo įrašais bei pranešimo apie įvykį garso įrašas, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini saugoti byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti M. V. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-07-25 nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti M. V. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017-04-14 nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą įgyti bei naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kardomosios priemonės neskirti.
Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles su nepilnamečių apklausų vaizdo įrašais bei pranešimo apie įvykį garso įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Virginijus Kalkauskas