Baudžiamoji byla Nr. PK-68-923/2013;
Proceso Nr. 1-05-3-00110-2012-6;
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.8.1.1; 1.2.8.2.1; 2.3.6.4.4

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U
O S P R E N D I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013
m. gegužės 6 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant
Eglei Stanevičienei, Justinai Antanaitienei, dalyvaujant nukentėjusiesiems
J. B., J. V., kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, viešame
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens
kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys
neskelbtini), Radviliškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo
išsilavinimo, nedirbanti, nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini),
neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 154 str. 1 d.,
155 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
E. K. buvo kaltinama
tuo, kad sistemingai šmeižė J. B.:
Kauno miesto
savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-24 siųstame
elektroniniame laiške prašydama domėtis ir viešai skelbti J. B. tikėjimu: „Taip pat
prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik
šių apleistų vaikų tėvams/globėjams“;
Kauno
miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 siųstame
elektroniniame laiške skelbdama tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią
su J. B. tikėjimu: ,,Šitą
faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o
kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų
paskirtis yra baptizmas“ ir tame pačiame laiške nurodoma informaciją apie J. B., kad „šioje mokykloje
toleruojamas vaikų tvirkinimas“;
Lietuvos Respublikos Vaiko
teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 siųstame laiške nurodydama, kad V. B., J.
B. ir V. V. grasino jai.
Be to, E. K. buvo
kaltinama tuo, kad įžeidė J. B.:
2012-03-05 jam atsiųstame elektroniniame
laiške nurodydama tikrovės neatitinkančią informaciją: „Jūs ne tik abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai
iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to
neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko)
dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“;
2012-06-26 J. B. siųstoje trumpojoje
tekstinėje žinutėje parašydama: „Niekšas. Savo žodžius apie autoritetą ir
visa kitą, ką esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad
mes apskritai susitikom“.
Be to, E. K. buvo kaltinama tuo, kad šmeižė J. V.:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
parašydama, kad ,,...G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali...“.
Kaltinamoji E. K. dėl J. B. šmeižimo ir įžeidimo kalta
neprisipažino ir parodė, kad nuo 2012-01-05 iki 2012-03-03 savanorystės pagrindais dirbo (duomenys
neskelbtini) pagrindinės
mokyklos Vaikų dienos centre, kuriam vadovavo J. B. su žmona A. B..
Konfliktas tarp jos ir J. B. prasidėjo,
kai ji pareikalavo perduoti G. V. laišką
kartu su knyga. Tai buvo po 2012-01-19 vaikų konflikto. Laiškas buvo susijęs su
mergaitės neatsargiu elgesiu, apie tai, kaip elgtis patyrus prievartą. Laišką,
prieš perduodant, perskaitė J. B. ir A. B., pastaroji patvirtino kaip švelnų,
atsargų ir tinkantį jos situacijai laišką. Vaikų 2012-01-19 konflikto
situacijos iškėlimas ir jos nesutikimas dėl šio atsitikimo nekalbėti, ir buvo
konflikto pradžia su J.
B.. Nepavykus
išspręsti situacijos su Vaikų dienos centro vadovais, ji kreipėsi į valstybines
institucijas, rašydama elektroninius laiškus. Rašydama laišką A. B., Švietimo skyriaus vedėjui, dėl J. B. ryšių su NVO atstovais siekė
užtikrinti vaikų saugumą, nes labai sudėtinga susigaudyti, kai užslėptai
primetama netradicinė religija mažamečių rizikos grupei. J. B. ryšys su baptizmu jai žinomas iš
internetinio baptistų puslapio, iš žiniasklaidos. Dirbdama savanore mokykloje
pati girdėjo besitęsiančias maldas. Baptizmo puslapyje matė, kad organizuojamos
(duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos krepšinio stovyklos ir tikimasi, kad vaikai išgirs
Dievo žodį. 2012-06-26 ji parašė SMS žinutę J. B.. Žinutė siųsta tą pačią dieną, kai jos buvusi darbdavė
informavo, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė renka neigiamą informaciją apie ją.
Ji kreipėsi į Švietimo skyriaus vedėją A. B., išsiaiškinti, kas pateikė informaciją apie tai, kur ji
yra dirbusi ir kokią teisę turi direktorė rinkti medžiagą apie ją, skleisti
melagingą informaciją ir gąsdinti visus. Žodį „niekšas“ rašė pasikeitus jos
požiūriui į J. B., kaip jis elgiasi su mažamečiais
vaikais ir, susidariusi nuomonę iš straipsnių. Niekšas – negarbingas žmogus
pagal lietuvių kalbos žodyną, savo nuomonę apie J. B. išreiškė savo asmenine patirtimi. 2012-06-27 ji parašė elektroninį
laišką Švietimo skyriaus vedėjui A. B., kuriame
pateikė informaciją apie J. B. dėl
baptizmo stovyklų ir jų paskirties. Dėl vaikų tvirkinimo išdėstyta 2012-06-29
pareiškime, ji surinko straipsnius, kai šioje mokykloje iškeliami daug
žiauresni bei žmonių per pastarąjį dešimtmetį rašyti komentarai apie (duomenys
neskelbtini) mokyklos
pedagogų nusikalstamą aplaidumą. 2012-07-17 ji siuntė elektroninį laišką Vaiko
teisių apsaugos kontrolierei E. Ž., kuriame
pasisakė dėl grasinimo jai. J. B., J. V., V. B. grasinimai yra tai, kad šie asmenys prieš ją rezgė planą.
Jos buvęs darbdavys ją informavo (jo pavardės nenori viešinti, nes jis gali
būti atleistas iš darbo), kad V. B. skambino
ir negražiai apie ją pasakojo, sakė, kad ji ne taip suprato kažkokį įvykį ir
dar sakė, kad mokykla renka apie ją informaciją ir imsis prieš ją kažkokių
priemonių.
Dėl J. V. šmeižimo, kaltinamoji
E. K. kalta taip pat neprisipažino ir parodė, kad tikslo apšmeižti J. V. neturėjo. Su ja nebendravo ir apie ją niekur nerašiusi. J. V. dukra G.
V. pati ją susirado „Facebook“ – ji gavo
mergaitės kvietimą. Bendraujant su psichologu, jai buvo pasiūlyta užmegzti
kontaktą su mergaite. G. vaiko lygmenyje buvo pasiūlyta psichologinė
konsultacija, žmogus, su kuriuo galima pakalbėti apie kasdienius sunkumus,
jokia seksualine tema su ja nebuvo kalbama. Jos lankymosi metu mergaitė
išsiskyrė depresyvia nuotaika, verkdavo, o B. aiškino, kad tai dėl tai, kad jų
šeimoje yra problemų, nes mirė artimas dėdė ir tėvai neteko darbo. Taigi, jos
problema nebuvo vien konfliktas su L. R.. Nutrūkus bendravimui su G., ji kreipėsi į (duomenys
neskelbtini) mokyklos
direktorę, po to per „Facebook“ gavo grasinančią žinutę iš J. V.. Apie pastarąją jokių įžeidžiančių
laiškų niekam nerašė, su ja tiesiogiai nebendravo.
Nukentėjusysis
J. B. parodė, kad 2012 m. vadovavo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos Vaikų dienos centrui. E. K. šiame
centre buvo savanorė, tris kartus per savaitę susitikdavo su vaikais. E. K. klaidingai sureikšmino 2012-01-19 įvykį, kuomet momykloje
susistumdė G. V. ir L. R.. Viskas
buvo išsiaiškinta, vaikai atsiprašė, susitaikė. Jie su žmona apie įvykį
informavo mokyklos socialinę pedagogę V. R.. E. K. ėmė veikti savarankiškai, jį terorizavo, rašė jam
laiškus, į kuriuos atsakyti jis nematė reikalo. Tik į vieną jos laišką atsakė
Velykų proga. Gauto elektroninio laiško
turinys, kad jis tyčiojosi iš G., nors to nebuvo, jį traumuoja, liūdna, kad ji
taip įsivaizduoja, nes jis nei žodžiu, nei veiksmu nesityčiojo. Jis 2012-03-05
laiške pabraukė žodžius, kurie jį įžeidė. 2012-06-24 E. K. Švietimo
skyriaus vedėjui A. B. rašytame laiške jį įžeidė tai, kad
jis nepriklauso baptistų bažnyčiai, kaip teigė E. K.. Dėl
išsilavinimo trūkumo ji gal nežino, kad baptistai yra valstybės pripažinta
religija. Jis baptistų bažnyčiai nepriklauso ir tai jį žeidė. E.
K. šią bažnyčią supranta kaip sektantų, bet ji Lietuvoje valstybės yra
pripažinta viena krikščioniškų konfesijų. 2012-06-26 gavo SMS žinutę iš E. K., kurioje jis pavadintas niekšu. Dėl tokio žodžio
įsižeidė, nesuprato, dėl ko buvo pavadintas niekšu. 2012-06-27 pranešimas
klaidingas, E. K. šmeižikiškai sako, kad stovyklos
paskirtis yra baptizmas, nes joje dalyvauja katalikų vadovai, visada
informuojamas S. T., o šmeižtas, kad mokykloje
toleruojamas vaikų tvirkinimas, netelpa į jokius rėmus, už tokį teiginį reikia
atsakyti, jis į tokį teiginį skaudžiai reaguoja. 2012-07-17 E.
K. laiškas E. Ž. jį žeidžia, nes jis E.
K. niekada negrasino. Dėl E. K. rašytų laiškų pasekmes
jis pajuto, nes buvo pakirstas pasitikėjimas juo, pažįstami, draugai jo klausinėja,
kas ten per studentė. Be to, jis yra nuteistųjų lygtinio paleidimo komisijos
narys, ir šmeižtas jam taip pat atsiliepia šios komisijos darbe, jaučiasi
sugniuždytas, atsirado nervinė įtampa, visa tai atsiliepia sveikatai.
Nukentėjusioji
J. V. parodė, kad E. K. kišosi į jų šeimos privatų gyvenimą, tai prasidėjo
po to, kai 2012 m. sausio mėnesį mokykloje L. R. jos dukrai
G. susistumdymo metu sudavė kumščiu į pilvo apačią. Jai paskambino socialinė
darbuotoja V. R., sakė, kad mokykloje G. jautri, verkia. Buvo
nutarta G. nieko nesakyti, tik ją stebėti. Buvo išsiaiškinta, kad jokios
seksualinės prievartos tarp vaikų nebuvo, vaikai jau buvo atsiprašę, buvo
pasikalbėta ir su L. R. mama. Pavasarį mokykla gavo pranešimą
dėl seksualinės prievartos naudojimo mokykloje, berods, direktorė paskambino ir
prašė, kad ji iš G. ,,Facebook“ profilio E. K. parašytų, jog
yra supažindinta su įvykiu dėl vaikų susistumdymo. Ji E. K. parašė
ir paprašė nesikišti į jų gyvenimą. Po to prasidėjo E. K. rašymai
į Vaiko teisių apsaugos skyrių, Švietimo skyrių. Ji ten buvo kviečiama, turėjo
aiškintis, kad jos dukra seksualinės prievartos nepatyrė. Buvo kviečiama ir į (duomenys
neskelbtini) pagrindinę mokyklą 2-3
kartus, jų namuose lankėsi socialinė pedagogė, tikrino, ar namai yra tinkama
aplinka vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriui E. K. rašė,
kad G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali. Šią frazę jai pasakė
Švietimo skyriuje, kas pasakė, neprisimena. Tokia frazė ją išgąsdino, ji
neatitinka tikrovės. Jų šeima nėra įtraukta į socialinės rizkos šeimų apskaitą,
niekada nebuvo sprendžiama dėl tėvų teisių apribojimo.
Liudytoja V. R., Kauno (duomenys
neskelbtini) pagrindinės mokyklos
socialinė pedagogė, parodė, kad įvykis su G. V. ir L. R. įvyko 2012-01-19, hole, kur vaikai laukia ateinančių Vaikų
dienos centro vadovų. Pas ją atėjęs J. B. pasakė, kad
tarp vaikų įvyko incidentas, dėl kurio reikia pasikalbėti su vaikais. Ji
pasikalbėjo ir su G. ir su L. Mergaitė sakėsi, kad L. pataikė jai į gaktikaulį,
ji buvo supykusi, nepatenkinta. Ji mergaitei pasiūlė eiti namo, bet ji
atsisakė. L.jos atsiprašė. Pakalbėjus su vaikais, ji nemanė, kad tai buvo
tyčinis veiksmas, vaikai patys kalbėjo, kad tai įvyko jiems sėdint ir
besistumdant. Apie įvykį ji informavo abiejų vaikų tėvus. G. buvo siūlyta
psichologo pagalba, bet, kiek jai žinoma, ji jos atsisakė. Apie konfliktą tarp E. K., J. B. ir J. V.
sužinojo, kai E. K. pradėjo rašyti laiškus mokyklai.
Mokykla yra gavusi tris elektroninius laiškus iš E. K.,
dėl jų vyko Vaiko gerovės komisijos posėdžiai, kur buvo pakviesta ir G. mama,
perskaityti E. laiškai. Berods pirmame laiške ji rašė apie tai, kad G. patyrusi
prievartą ir kad mokykla mažai dėmesio skyrė vaikams, kad mokykloje nebudima,
kad mergaitei reikalinga pagalba, juose buvo šmeižiama ir ji, kad neskyrė
dėmesio tam. Antras laiškas buvo labai nemalonus, jame G. daroma vos ne laisvo
elgesio mergaitė, kuri berniukus kviečiasi į tualetus. Trečiam laiške E. K. prašė, kad G. mama per mergaitės ,,Facebook“ parašytų,
ką mokykla padarė ar suteikė jai informaciją. E. K. buvo
atrašyta, kad mamą informavome, kad padarėme viską ką turėjo daryti
specialistai. Ji yra girdėjusi, kad B. buvo apšmeižti E. K.,
G. mama parodė susirašinėjimo su B. laiškus, kuriuose E. K. juos
kaltino nevykdant pareigos, ėjo kalba apie tikėjimą.
Liudytoja V. B., Kauno (duomenys
neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės
pavaduotoja, einanti direktorės pareigas, parodė, kad 2012 m. žiemą, ateidama į istorijos pamoką, rado sutrikusią G. V., ją guodė
vaikai, mergaitė pasakė, kad prie jos „pristojo“ E.. Klausė, kurioje klasėje
mokosi ta E.. Gabija atsakė, kad E. yra savanorė. Iš to supratusi, kad kalba
eina apie E. K.. Pradžioje pagalvojo, kad vaikai
fantazuoja. Apie tai informavo mokyklos socialinę pedagogę V.
R.. Gegužės mėnesį mokykla gavo E. K. laišką.
Perskaičiusi jį, pakalbėjo su socialine pedagoge. E. K. padėkojo,
kad ji taip rūpinasi, ir tikėjosi, kad viskas baigsis. Iš viso mokykla gavo
tris E. K. laiškus. Kitame laiške ji prašė informuoti,
kaip vyksta mokykloje budėjimai ir panašiai. Ji nėra įpareigota viešai apie
mokyklą ir jos ugdytinius kalbėti, informuoti apie mokyklos budėjimus. Kitame
laiške E. K. prašė G. mamos parašyti laišką jai iš
mergaitės ,,Facebook“ profilio. Pirmas laiškas ją šokiravo, ji turėjo parašyti
Švietimo skyriui atsakymą, kas buvo daroma mokykloje dėl 2012-01-19 įvykio. Ji
pati kalbėjosi su vaikais ir suprato, kad gegužės mėnesį vaikai beveik jau
užmiršę apie sausio įvykį, buvo susidraugavę. G. mamą tris kartus buvo
iškvietusi, rašė pasiaiškinimus vaikai, J. B., socialinė
darbuotoja, psichologė. Rašė tam, kad Vaiko gerovės komisijos posėdyje viską
išnagrinėti. Ji turėjo aiškintis ir Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Švietimo
skyriui, nes ir ten buvo gauti E. K. laiškai. Tiek mokyklai,
tiek Vaiko teisių apsaugos skyriui, tiek Švietimo skyriui rašytuose laiškuose
buvo šmeižiamas J. B., J. V., nes
pastaroji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologą,
psichologą, ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę
pedagogę į namus, kad pažiūrėti, ar mama nėra asociali. Ji susirūpino sužinojusi,
kad J. B. su tikėjimu susijęs, bet tai žmogaus teisių
pažeidimas kai varžoma teisė į tikėjimą.
Liudytoja A. B. parodė, kad 2012-01-19 G. V. pasitiko juos su J. B. ir
pasakojo, kad L. R. jai užgavo pilvą, sakė lyg lakstė,
susistumdė. Jie su J. B. pasikalbėjo su vaikais ir
pasikvietė socialinę darbuotoją V. R.. Ji situaciją
perėmė ir viską vykdė pagal savo kompetenciją ir praktiką. Konflikto pradžia
buvo, kai E. K. po kelių dienų pradėjo mergaitei siūlyti
pagalbą. E. K. juos su vyru pasikvietė, kad jie mergaitę
pas ginekologą nuvestų, mamą kviestų ir sakė, kad G. pas psichologus nuvesti
reikia. E. K. dėl šito pergyveno, raudojo, nors preteksto
tam nebuvo, ji sureikšmino situaciją. G. sakė nenorinti, kad E.
K. jai rašytų, sakė negalinti neatsakyti E., nes būtų nemandagu, prašė
palikti ją ramybėje. E. K. šmeižė institucijoms niekino
jos ir J. B. labdaros paramos fondą „(duomenys
neskelbtini)“, jo veiklą, J. B. tikėjimą. E. K. rašė, kad J. B. toleruoja
seksualinę prievartą, kad kažką slepia, kad jis kažkoks tikintis baptistas, kad
jie varguolius blogu maistu maitina, viskas taip buvo kaip vyras yra
suformulavęs skunde. Su E. K. rašytais laiškais ji
susipažino, kai kvietė į Švietimo skyrių, su skirtais mokyklai – direktorė
pristatė, Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašytus laiškus matė byloje. J. B. buvo gavęs laiškų terorizuojančių elektroninių laiškų
iš E., ji sakė, kad jis iš G. tyčiojasi, buvo gavęs SMS žinutę, kurioje buvo
parašyta „niekšas“, „gailiuosi jus sutikus“. J. B. nesuprato
už ką ji taip rašo. Jis labai išgyveno dėl laiškų, E. paskleistų gandų apie
tikėjimą, su širdimi blogai tapo, naktimis nemiegojo, nes jo veikla suniekinta,
turėjo gerti nuo širdies vaistus, raminamuosius, pakirto jėgas, atsiliepė veiklai,
mažiau padarė darbų.
J. B. pateiktame 2012-03-05
elektroniniame laiške, gautame iš E. K., nurodyta: ,,Jūs
ne tik abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat
to neaiškaus įvykio (kuris jums pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus
laiko) dešimt kartų kartojau, kaip man tai svarbu“ (1 t., b.l. 13).
J. B. pateiktoje 2012-06-26
tekstinėje žinutėje, gautoje iš E. K., nurodyta: ,,Niekšas. Savo žodžius apie autoritetą ir visa kitą, ką
esu jums gero pasakiusi – atsiimu.
Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom. Ypač kad tas susitikimas įvyko po
tėvo laidotuvių“ (1 t., b.l. 35).
Kauno miesto savivaldybės
administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A.
B. 2012-06-24 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: „Taip pat prašau pasidomėti B. NVO ryšiais su
baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų
tėvams/globėjams (4 t., b.l. 5).
Kauno
miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 E. K. rašytame elektroniniame
laiške nurodyta: ,,Šitą faktą/gandą apie
baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas,
kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra
baptizmas“. Taip pat nurodyta: ,,konkrečiai
mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas (jie tai vadina
priekabiavimu, o vaiko teisėse konkretaus termino nenustatėme) (4 t., b.l.
12).
Lietuvos
Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 E. K. rašytame elektroniniame laiške nurodyta: ,,klausimas
Jums yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų teikiama
ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų
(minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) (4 t., b.l. 35-36).
Atsakomybė
pagal LR BK 154 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas paskleidė apie kitą žmogų
tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį
arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir
orumas. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą
žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui.
Paskleidimas yra tikrovės neatitikančios informacijos pranešimas kuriuo nors
būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Informacija gali būti
paskleidžiama žodžiu, raštu, vaizdiniais perduodant ją vienam žmogui
personaliai ar neapibrėžtam jų ratui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra
melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sąžiningai klysta dėl
skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, ši
aplinkybė šalina atsakomybę. Tačiau jeigu asmuo tik vylėsi, kad jo skleidžiama
informacija yra teisinga, nebuvo tuo įsitikinęs, ši aplinkybė atsakomybės
nešalina. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo
reputaciją, sumenkinti kitų asmenų pasitikėjimą juo, be to, tokia informacija
turi būti konkreti, kurios faktus galima būtų patikrinti. Šmeižimas padaromas
tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kas skleidžia tikrovės neatitinkančią
informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.
Atsakomybė
pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu
užgauliai pažemino žmogų. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas.
Objektyviai įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu,
žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų
akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemonę,
spaudinyje, internete. Įžeidimas raštu ar žodžiu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad
šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį,
o neigiamai užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes.
Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Užgaulumas
reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio
taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Įžeidimas padaromas
tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį
kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.
Teisiamajame posėdyje
ištyrus byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, J. B. kaltinimai E. K. šmeižimu ir įžeidimu ir J. V. kaltinimas šmeižimu nepasitvirtino, nes E. K. veiksmuose nenustatyta
požymių nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.
Kaltinamoji E. K. savo kaltę dėl J. B. šmeižimo ir įžeidimo neigė,
parodė, kad nepavykus su
Vaikų dienos centro vadovu J. B. išspręsti mokinių G. V. ir L.
R. 2012-01-19 konfliktinės
situacijos, ji parašė trumpąją tekstinę žinutę bei elektroninį laišką J. B. ir kreipėsi į valstybines
institucijas, rašydama elektroninius laiškus. Šią aplinkybę patvirtina
iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus, Vaiko
teisių apsaugos skyriaus ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus įstaigos išreikalauti E. K. 2012-06-24,
2012-06-27 ir 2012-07-17 rašyti elektroniniai laiškai. Šiuose laiškuose
kaltinamoji atkreipia šių institucijų dėmesį į padėtį (duomenys neskelbtini)
pagrindinėje mokykloje, prašo spręsti klausimą dėl mokinės G., 2012-06-24 elektroniniame laiške prašoma ,,pasidomėti J. B. NVO ryšiais su
baptizmu ir skelbti viešai visiems, o ne tik šių apleistų vaikų
tėvams/globėjams“, 2012-06-27
elektroniniame laiške nurodoma, kad ,,faktą/gandą apie baptizmą žino pusė
Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau
raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų paskirtis yra baptizmas“, tame
pačiame laiške nurodoma: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje
toleruojamas vaikų tvirkinimas“. Nukentėjusysis J.
B. parodė, kad tokie E.
K. laiškai, kuriuose pasisakoma apie jo ryšius su
baptizmu, kad mokykloje toleruojamas vaikų tvirkinimas, yra neatitinkantys
tikrovės, jį žeminantys ir pakertantys pasitikėjimą juo. Tačiau įvertinus E. K. ir J.
B. konflikto priežastį (nesutarimai sprendžiant
2012-01-19 mokinių konfliktinę situaciją), kad laiškai buvo rašyti
institucijoms, atsakingoms už vaikų priežiūrą, teises ir laisves, siekiant
ištirti situaciją mokykloje, E. K. veiksmuose nenustatyta tyčia apšmeižti J. B..
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tyčios
turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją,
o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (kasacinė nutartis Nr.
2A-3/2012). E. K. prašymas
pasidomėti J. B. ryšiais
su baptizmu sietinas su visiems laisvai prieinama informacija, o ne tikrovės
neatitinkančia informacija, nes į bylą pateikti straipsniai iš
internetinių puslapių kaunas.policija.lt, ekbb.lt, btz.lt, youtube.com ( 3t.,
b.l. 125-141) patvirtina, kad visiems internete prieinama informacija turėjo
įtakos ir E. K. nuomonės susiformavimui apie J. B. galimus ryšius su baptizmu. Tai patvirtina ir 2012-06-27 elektroniniame laiške jos nurodyta informacija: ,,Šitą
faktą/gandą apie baptizmą žino pusė Kauno. Kauno baptistuose yra jo foto, o
kažkoks ten kunigas, kurį kalbinau raštu, patvirtino, kad tiesioginė stovyklų
paskirtis yra baptizmas“. Pažymėtina,
kad nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus,
tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant
duomenų. Nagrinėjamu atveju buvo remtasi visiems laisvai internete prieinama
informacija ir neiškreipiant jos, tiesiog prašant šia informacija pasidomėti. Už
paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji
atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį nekyla.
Kauno miesto
savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B. 2012-06-27 rašytame
elektroniniame laiške E. K. sakinys: ,,konkrečiai mane domina šioje mokykloje toleruojamas vaikų
tvirkinimas“, nesietinas su J. B. šmeižimu, nes akivaizdu, kad ši informacija nėra nukreipta prieš
konkretų asmenį, o yra kalbama apie instituciją – mokyklą. Minėtame
sakinyje apie nukentėjusįjį J. B. nebuvo paskleista
jokios tikrovės neatinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti
jį, pakirsti pasitikėjimą juo.
Lietuvos
Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. 2012-07-17 rašytame elektroniniame laiške E. K. sakinys: ,,klausimas Jums
yra, kokie gali mano tolimesni veiksmai, kad vaikui pagalba būtų teikiama
ir kad būtų užtikrintas mano pačios saugumas dėl garsinančių asmenų
(minimi pareiškime, t.y. V. B., J. B. ir V. V.) taip pat nesietinas
su J. B. šmeižimu,
nes informacija apie grasinimus minėtame laiške yra bendro pobūdžio, neįvardinant
kuo pasireiškia grasinimai, kokio pobūdžio tie grasinimai. Nukentėjusysis J. B. kaltinimą šmeižimu formulavo
remdamasis tik elektroniniame laiške E. K. nurodyta informacija apie grasinimus, tačiau siekiant
visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, teismas patikrino ir minėtame 2012-07-17
elektroniniame laiške daromą nuorodą į pareiškimą. Šiame pareiškime, rašytame
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjui A. B., E.
K. nurodė, jog J. B. dėl šmeižimo baptizmu ketina jai kelti bylą (4 t., b.l.
18-21). Pagal LR BK 154 str. nuostatas, tokia informacija nelaikytina šmeižimu,
nes visų pirma, šis faktas pasitvirtino, antra, tokia informacija nelaikytina
tokia, kuri galėtų paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį, pakirsti
pasitikėjimą juo. Nenustačius privalomų objektyviojo ir subjektyviojo
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., požymių, E.
K. dėl J. B. šmeižimo išteisinama.
Nukentėjusysis J. B. savo
skunde kaltinimą dėl įžeidimo E. K. reiškė pagal LR BK 155
str. 1 d., tačiau ši norma baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik už viešą
įžeidimą, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės
informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Savo skunde nukentėjusysis nurodė,
kad E. K. jį įžeidė jam asmeniškai atsiųstame
elektroniniame laiške ir trumpojoje tekstinėje žinutėje, atsiųstoje į jo
mobilaus ryšio telefoną. Nesant privalomojo požymio – viešumo, E.
K. veiksmai negali būti vertinami kaip viešas įžeidimas. Įvertinus tai, kad
nukentėjusysis kaltinimą pareiškė privataus kaltinimo proceso tvarka ir
baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja iš privataus kaltintojo teisiškai
tikslaus nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nukentėjusiojo neviešas įžeidimas
turėtų būti kvalifikuojamas pagal LR BK 155 straipsnio 2 dalį (LR BPK 256 str.
4 d). Pagal šią normą baudžiamojo atsakomybė kyla tam, kas neviešai įžeidė
žmogų.
Bylos duomenys patvirtina, kad
2012-06-26 trumpojoje tekstinėje žinutėje E. K. J. B. parašė: ,,Niekšas. Savo
žodžius apie autoritetą ir visa kitą, ką esu jums gero pasakiusi – atsiimu. Labai gailiuosi, kad mes apskritai susitikom.“ o
2012-03-05 elektroniniame laiške: ,,Jūs ne tik
abejingai vertinote G. situaciją, akivaizdžiai iš jos tyčiojotės, bet ir mėnesį
laiko trukdėte man jai padėti, nors nuo pat to neaiškaus įvykio (kuris jums
pasirodė nevertas dėmesio ir jūsų brangaus laiko) dešimt kartų kartojau, kaip
man tai svarbu“. Kaip parodė pati
kaltinamoji, žodį
„niekšas“ trumpojoje tekstinėje žinutėje ir informaciją elektroniniame laiške nukentėjusiajam
parašė pasikeitus jos požiūriui į J. B., po jo elgesio su mažamečiais vaikais ir, susidariusi
nuomonę iš straipsnių. Teisiamajame posėdyje
nukentėjusysis J. B. parodė,
kad jį įžeidė E. K. tekstinėje
žinutėje parašytas žodis ,,niekšas“ ir elektroniniame laiške teiginys, kad jis
tyčiojosi iš G..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25
straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis įtvirtina asmens
saviraiškos laisvę, t. y. teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai
reikšti, laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir
idėjas. Tiek Konvencijoje, tiek Konstitucijoje nustatyta, kad tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali
būti apribota. Tokie apribojimai galimi tais atvejais, kai jie įtvirtinti įstatyme ir yra būtini demokratinėje
visuomenėje siekiant tam tikrų tikslų – apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir
orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Griežčiausia
saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos
įgyvendinimą, kuria siekiama apginti kitas dėl tokio įgyvendinimo pažeidžiamas
žmogaus teises bei viešuosius interesus. Kiekvieną kartą ginant vieną šių
vertybių (saviraiškos laisvę bei asmens garbę ir orumą), neišvengiamai
apribojama kita, todėl, nagrinėdamas bylą, teismas privalo priimti tokį
sprendimą, kuris konkrečioje situacijoje užtikrintų šių dviejų vertybių
apsaugos pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2A-3/2012). Šiuo
atveju įvertinus nukentėjusįjį įžeidusio žodžio
prasmę (Lietuvių kalbos
žodyne nurodyta, kad niekšas – tai niekam vertas, negarbingas, žemas
žmogus, nenaudėlis) ir teiginį, kad jis tyčiojosi iš G., atsižvelgiant
į pažeidimo pobūdį, teismas daro išvadą, kad
nukentėjusiojo pasirinkta baudžiamosios atsakomybės rūšis ginti savo garbę ir
orumą nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pirmiausia, esant
galimybei, asmens garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės
priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis). Nenustačius privalomo objektyviojo
nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 2 d., požymio – pavojingos
veikos, E. K. dėl J. B. įžeidimo
išteisinama.
Nukentėjusioji J.
V. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. K. kišosi į
jos šeimos privatų gyvenimą po jos dukros G. ir L. R. 2012-01-19
konflikto mokykloje. Nukentėjusioji teigė, kad konkrečių ją apšmeižusių
teiginių įvardinti negali, tačiau E. K. šmeižė ją Kauno
miesto savivaldybės administracijos Vaikos teisių apsaugos skyriui rašydama,
kad ,,G. mama neįgali, todėl vaikų auginti ji negali“. Šią E. K. rašytą frazę jai kažkas pasakė Švietimo ir ugdymo
skyriuje, nepamena, kas pasakė. Tokia frazė ją išgąsdino, nes ji neatitinka tikrovės,
jos šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nebuvo sprendžiamas
klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo. Kaltinamoji E. K. teisme
savo kaltę dėl J. V. šmeižimo neigė, nurodė, kad niekada
nėra rašiusi, jog J. V. nesugeba prižiūrėti savo vaikų.
Teismui
išreikalavus ir patikrinus E. K. elektroninius laiškus, rašytus Kauno miesto savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, nukentėjusiosios kaltinimas E. K. nepasitvirtino, nes J. V. nurodoma E. K. frazė, kad ,,G. mama
neįgali, todėl vaikų auginti ji negali“, niekur neužfiksuota. Be to,
nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti, kokiomis
aplinkybėmis ji sužinojo, jog E. K. rašė jos cituojamą
frazę, negalėjo nurodyti, kokiame laiške tai nurodyta, negalėjo įvardinti
asmenų, iš kurių šią informaciją sužinojo, todėl teismas neturi galimybės
patikrinti šio kaltinimo teisingumą. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. B. parodė, kad Švietimo
skyriui rašytuose laiškuose buvo šmeižiama J. V., nes
ji pateikiama kaip mama, nesugebanti vaiko nuvesti pas ginekologą, psichologą,
ji buvo padaryta kaip asocialus žmogus, reikėjo siųsti socialinę pedagogę į
namus, kad pažiūrėti, ar mama nėra asociali. Tačiau toks liudijimas
nepatvirtina nukentėjusiosios kaltinimo šmeižimu, jog G. mama neįgali, todėl
vaikų auginti ji negali. Nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių J.
V. kaltinimą šmeižimu, nenustatytas nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1
d., dalykas ir objektyvusis nusikalstamos veikos požymis – pavojinga veika, todėl
E. K. išteisinama.
Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamosios
veiksmuose pavojingos veikos ir tiesioginės tyčios įžeisti bei apšmeižti
nukentėjusiuosius, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamų
veikų, numatytų LR BK 155 str. 2 d., 154 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini
apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Atsižvelgiant į tai, priimamas
išteisinamasis nuosprendis, pažymint, kad pirmiausia, esant galimybei, asmens
garbės ir orumo gynimui turėtų būti išnaudotos švelnesnės priemonės.
Priimdamas
išteisinamąjį nuosprendį, teismas nukentėjusiųjų J. B.
ir J. V. pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos
atlyginimo palieka nenagrinėtus, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu atveju civiliniai ieškovai turi teisę
pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nukentėjusysis
J. B. prašė iš
kaltinamosios priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kas sudarė
šias išlaidas, kokio jos dydžio, be to, priimant išteisinamąjį nuosprendį, toks
nukentėjusiojo prašymas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,
n u s p r
e n d ž i a :
E. K. pagal LR BK 154 str. 1 d. (dėl J. B. šmeižimo), pagal LR BK 154 str. 1 d.
(dėl J. V. šmeižimo) ir pagal LR BK 155 str. 2 d. (dėl J. B. įžeidimo), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių
nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiųjų J. B. ir J. V. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus (LR BPK 115
str. 3 d. 2 p.).
Nukentėjusiojo J. B. prašymą
priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti.
Medžiagas Nr. 23-At-00593-12 ir Nr. 23-At-00593-A-12,
kuriose priimti nutarimai atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nuosprendžiui
įsiteisėjus – grąžinti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos
komisariatui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali
būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno
apylinkės teismą.
Teisėja Lina
Lesinskienė