Administracinė byla Nr. eA-1505-789/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09540-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. S. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 22S157382 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Migracijos departamento Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje.
3. Pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą tuo, jog (duomenys neskelbtini).
4. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjas teigė, kad tiek prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tiek apklausos metu jis nurodė tas pačias aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas pastebėjo, jog Migracijos departamentas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo Lietuvos Respublikoje, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos, sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso jam suteikimo, ir nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini).
8. Atsiliepime į skundą atsakovas Migracijos departamentas prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad, vertindamas pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl pripažino jo deklaruojamą baimę visiškai nepagrįsta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo pasakojimo (duomenys neskelbtini).
10. Atsakovas teigė, kad, tikėtina, jog pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant ir informaciją apie 2020 m. visą šalį apėmusius protestus. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini).
11. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl dalyvavimo mitinguose pažymėjo, kad jie detaliai įvertinti skundžiamame Sprendime, tačiau jų įrodomoji galia yra žema ir nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo. Atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini).
12. Migracijos departamentas patvirtino, jog jis rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste, taigi nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. S. skundą.
14. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausoje ir teisme pareiškėjo duotus paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei pareiškėjo pasakojimą.
15. Teismas nurodė, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini).
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus ir netikslus, jo teikiami paaiškinimai buvo abstraktūs bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjo pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje, jis painiojosi ne tik dėl datų, bet ir įvykių chronologijos. Teismas vertino, kad tokie esminiai pasakojimo prieštaravimai patvirtina, kad pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, neišsamus, nepagrįstas ir nelogiškas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Pareiškėjas negrindžia savo baimės sugrįžti į kilmės valstybę jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Pareiškėjas grindė savo pasakojimą trečiųjų asmenų pasakojimais, bet ne savo asmenine patirtimi. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus motyvus dėl asmenų, (duomenys neskelbtini).
17. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje, pažymėjo, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, konstatavo, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, todėl nėra pagrindo spręsti apie individualią bei pakankamai rimtą grėsmę pareiškėjo atžvilgiu.
18. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
III.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas M. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
20. Pareiškėjas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus ir netikslus, jo teikiami paaiškinimai buvo abstraktūs bei keliantys pagrįstas abejones, dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių buvo prieštaringos ir kintančios, pareiškėjo pasakojimo detalės, susijusios su faktinėmis aplinkybėmis, keitėsi pasakojimo eigoje, jis painiojosi ne tik dėl datų, bet ir dėl įvykių chronologijos. Remdamasis šiais motyvais, teismas priėjo prie išvados, kad tokie pasakojimo prieštaravimai rodo, kad pareiškėjo pasakojimas nepatikimas, neišsamus ir nepagrįstas, tačiau teismas neturėjo pagrindo padaryti tokią išvadą. Pareiškėjo teigimu, pasakojimo detalių neatitikimai atsirado skirtingų pareiškėjo apklausų metu, jie negali būti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindą paneigti pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Taip pat nepagrįsti teismo motyvai dėl pareiškėjo pateiktų nuotraukų / vaizdo įrašų vertinimo, kaip įrodančių, kad pareiškėjas nepagrindė savo pasakojimo. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme, apklausų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau teismas kvalifikavo jas netinkamai, vertino aktualią kilmės valstybės informaciją, nesusiedamas jos su pareiškėjo pasakojimu.
21. Pareiškėjas teigia, kad byloje surinkti duomenys turėjo būti vertinami ir aplinkybės kvalifikuotos kaip sudarančios pagrindą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, kad, (duomenys neskelbtini). Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu papildomai apsaugai Lietuvos Respublikoje suteikti, tačiau nei atsakovas, nei teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Atsakovas, palaikydamas atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 22S157382, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo ir prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
25. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, atmetė pareiškėjo skundą.
26. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, apeliaciniame skunde nesutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas yra nepatikimas, neišsamus ir nepagrįstas. Anot pareiškėjo, pasakojimo detalių neatitikimai atsirado skirtingų apklausų metu, jie negali būti vertinami kaip esminiai ir sudarantys pagrindą paneigti pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus. Pareiškėjas teigia, kad, jam sugrįžus į kilmės valstybę, kyla pagrįsta baimė tapti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, jo nurodytos aplinkybės yra pakankamos papildomai apsaugai suteikti.
27. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 86 ir 87 straipsniai reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį, pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.
28. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
29. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
30. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
31. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 22S10103 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apskundė Migracijos departamento sprendimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, kurie 2022 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4905-394/2022 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimu, apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3343-525/2022 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus iš dalies, neišanalizavęs ir nepasisakęs dėl į bylą pateikto šaukimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, iš naujo išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 22S10103 panaikinimo, 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8464-422/2022 patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 22S10103 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
32. Migracijos departamentas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-8464-422/2022, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo ir skundžiamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus, neatskleidžiantis aktualių faktinių aplinkybių. Pareiškėjas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), apsiribojo bendro pobūdžio informacija, keitė parodymus pasakojimo eigoje. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Migracijos departamentas, be kita ko, tam tikrais aspektais pasisakė dėl įrodymų – šaukimo, šaukimo šaknelės bei vaizdo įrašų – ir konstatavo, kad šie įrodymai nepagrindžia pareiškėjo baimės būti persekiojamam ir kad jam gresia pavojus kilmės valstybėje.
33. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Sprendimo nustatyta, kad savo pasakojimui pagrįsti pareiškėjas, be kita ko, teikė šiuos įrodymus – šaukimo atvykti į karinį komisariatą medicininei apžiūrai ir šaukimo šaknelės kopijas, vaizdo įrašus, susijusius su pareiškėjo prašyme suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodytomis aplinkybėmis. Migracijos departamentas, vertindamas šaukimo šaknelę, skundžiamame Sprendime pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas pateikė ne jos originalą, bet kopijos nuotrauką, todėl šaukimo šaknelės neįmanoma visapusiškai ištirti, ir, įvertinęs pateiktą dokumentą jo formos ir turinio aspektu, suabejojo jo autentiškumu, nelaikė jo patikimu įrodymu. Migracijos departamentas, konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad (duomenys neskelbtini) domisi juo, jam gresia realus pavojus, ginčijamame Sprendime pamini šaukimą ir šaukimo šaknelę, išsako abejones dėl jų autentiškumo, tačiau į bylą apskritai nėra pateikta šaukimo originalo kalba kopija, o į ginčijamą Sprendimą įkelta šaukimo šaknelės originalo kopija yra praktiškai neįskaitoma. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priimant ginčijamą Sprendimą, šaukimo ir šaukimo šaknelės turinys buvo iš esmės neįvertinti, o, neįvertinus šių dokumentų turinio, laikytina nepagrįsta atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie jam galbūt galintį kilti pavojų kilmės valstybėje, kurį jis grindžia būtent minėtais dokumentais (šaukimu ir šaukimo šaknele).
34. Atsižvelgusi į tai, kad šioje byloje pateikti tik šaukimo ir šaukimo šaknelės vertimai iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, tačiau nėra pateiktos šių dokumentų, sudarytų originalo kalba, kopijos, teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi įpareigojo Migracijos departamentą pateikti teismui šaukimo ir šaukimo šaknelės, sudarytų originalo kalba, kopijas, ir visus kitus dokumentus, kuriais rėmėsi atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą ir kurie nebuvo pateikti teismui kartu su kitais procesiniais dokumentais. 2023 m. balandžio 24 d. Migracijos departamentas pateikė teismui raštą „Dėl nutarties vykdymo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs Migracijos departamentui šaukimo ir šaukimo šaknelės, sudarytų originalo kalba, kopijų, pareiškėjas teikė šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismui administracinėje byloje Nr. eI3-4905-394/2022. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos Nr. eI3-4905-394/2022 medžiaga nėra pridėta prie nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, negalėjo vadovautis kitoje administracinėje byloje pateikta medžiaga. Migracijos departamentas taip pat informavo teismą, kad jis negavo geresnės kokybės šaukimo ir šaukimo šaknelės kopijų, todėl negali jų pateikti teismui.
35. Iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą kilmės valstybės informacijos kontekste, be kita ko, vertino iš skirtingų šaltinių surinktą informaciją, tačiau jis iš esmės nevertino viešai prieinamos aktualios kilmės valstybės informacijos, pateiktos įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose. Iš 2022 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tebesitęsiančių represijų prieš demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę (duomenys neskelbtini) (2022/2956(RSP)) (ši rezoliucija jau buvo priimta priimant ginčijamą Sprendimą) ir 2023 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl tolesnių represijų (duomenys neskelbtini) (2023/2573(RSP)) oficialiai pateiktos informacijos teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Priimant ginčijamą Sprendimą, taip pat neįvertinta ir kita tarptautiniuose dokumentuose nurodyta aktuali informacija dėl žmogaus teisių (duomenys neskelbtini) neužtikrinimo (žr., pvz., Belarus 2022 Human Rights Report. Country Reports on Human Rights Practices for 2022, United States Department of State, Bureau of Democracy, Human Rights and Labor ir kt.).
36. Taigi, iš esmės neįvertinus visų su pareiškėjo veikla (duomenys neskelbtini) ir jo veikla Lietuvoje susijusių aplinkybių aktualios informacijos apie kilmės valstybę kontekste, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjui nekyla grėsmė jo kilmės valstybėje ir ji nekils, jam sugrįžus į kilmės valstybę.
37. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3343-525/2022 patenkindamas pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikindamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-4905-394/2022 ir perduodamas bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktus rašytinius įrodymus – šaukimus, kuriuos pridėjo prie bylos medžiagos, juos įvertino tik iš dalies, t. y. įvertino byloje pateiktas nuotraukas, tačiau neanalizavo ir nepasisakė dėl pateiktų šaukimų. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję bylą iš naujo, 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-8464-422/2022 patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 22S10103 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, motyvuodami tuo, kad, nors Migracijos departamento paminėtame sprendime ir buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepagrindė savo pasakojimo objektyviais įrodymais, tačiau Migracijos departamentas nepasiūlė pareiškėjui šiuos dokumentus pateikti, formaliai konstatavęs įrodymų nepateikimo faktą, o juos pateikus – jų netyrė ir neįvertino. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3343-525/2022 nurodyta būtinybė įvertinti šaukimą ir jo reikšmingumą visų kitų bylos aplinkybių visumoje liko neįgyvendinta ir priėmus šioje byloje ginčijamus Migracijos departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą.
38. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju visapusiškai neištyrus ir neįvertinus pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir pateiktų duomenų visumos dėl kilmės valstybėje kylančios (galinčios kilti) grėsmės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jam kylančios grėsmės.
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog, pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės, todėl ginčijamas Migracijos departamento sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo apeliacinis skundas patenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. ir Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimai panaikinami, o Migracijos departamentas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, išsamiai įvertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, įrodymus ir visą aktualią kilmės valstybės informaciją.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 22S157382 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė
Veslava Ruskan
Milda Vainienė