Civilinė byla Nr. e2-473-1071/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01552-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.1.; 2.6.8.10.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.14.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 19 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant ieškovo V. B., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. B., J. B., V. V. ir J. V., trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šilko Gija“ ir trečiojo asmens J. B. atstovui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovės N. M. atstovui advokatui Raimondui Mažuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei N. M. dėl prievolės įvykdymo natūra, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus J. B., J. B., V. V. ir J. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų N. B., sodininkų bendrija „Šilko gija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, M. C., T. V., M. V., Ž. G., S. G., J. D. (J. D.), J. Č., A. K., D. K., E. G., E. G., M. G., T. D., J. K., A. K., E. G., D. G., J. K., K. K., R. G., R. G., D. D., P. M., G. K., R. K., S. P., J. B., J. G., A. K., K. K., L. A., A. J., S. J., N. S., D. S., A. L., A. P., S. P., M. G., E. G., L. G., A. G., E. N., Ž. P..  

Teismas

n u s t a t ė:

              2018 m. rugsėjo 11 d. teismui pateiktu ir 2018 m. rugsėjo 18 d. priimtu ieškiniu, ieškovas V. B. pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki ieškovo sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija) apšvieti ir aptverti tvora; neįvykdžius per teismo nustatytą terminą šio įpareigojimo priteisti iš atsakovės po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimu teritorijų planavimo procese planavimo organizatorius atsakovė N. M. įsipareigojo įkurti sodininkų bendriją, bendrijos valdybą ir išrinkti bendrijos valdybos atstovą atsakingą už kelio atkarpos rekonstrukcijos techninio projekto parengimą ir statybos įvykdymą bendrijos lėšomis arba bendrijos kartu su gretimų teritorijų naudotojų lėšomis. Įsipareigojo savo lėšomis įrengti elektros aukštos įtampos kabelinę liniją ir sumontuoti modulinę pastotę. 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5766 buvo patvirtintas atsakovei nuosavybės teise priklausiusio, bendro 6,0608 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) padalinimas į 89 sklypus pagal parengtą detalųjį planą, patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano aiškinamojo rašto (duomenys neskelbtini) sprendiniuose numatyta, kad šiame etape teritorijoje planuojami tik elektros tinklai, tačiau planuojamoje teritorijoje galima įrengti ir vandens tiekimo tinklus, buitinių ir lietaus nuotekų valymo, nuvedimo tinklus. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 21 d. atsakovė pardavė, o N. B. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nupirko 0,12 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovė įsteigė Sodų bendriją „Šilko gija“ (toliau – Bendrija) ir 2007 m. sausio 30 d. ją įregistravo Juridinių asmenų registre (toliau - JAR) ir pati tapo bendrijos pirmininke. Nuo bendrijos įsteigimo atsakovė iš bendrijos narių rinko stojamuosius bei nario mokesčius. 2009 m. balandžio 1 d. N. B. ir atsakovė sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovė už papildomą 30 000 Lt sumą įsipareigojo prijungti ieškovo sklypą prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, elektros tinklų, nutiesti iki sklypo ribos asfaltuotus kelius, trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą apšviesti ir aptverti tvora. Atsakovė sutiko, kad visi papildomi kaštai, susiję su minėtų darbų ar medžiagų, reikalingų tiems darbams atlikti, pabrangimu, bus dengiami atsakovės sąskaita. Darbus atsakovė įsipareigojo užbaigti iki 2012 m. sausio 1 d. Nurodė, jog tą pačią dieną N. B. sutuoktinis V. B. (ieškovas) perdavė, o atsakovė priėmė 30 000 Lt. Ieškovo žiniomis analogiškus susitarimus yra sudarę ir kiti kvartalo gyventojai. Nurodė, jog jis įsigytame žemės sklype pastatė gyvenamąjį namą, kuris sėkmingai prijungtas prie elektros tinklų. O atsakovė iki susitarime nustatyto termino kitų savo įsipareigojimų neįvykdė ir jo sklype pastatytas namas vis dar nėra prijungtas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, iki ieškovo sklypo ribos nėra nutiesti asfaltuoti keliai, šaligatviai nėra grįsti trinkelėmis, namų kvartalas neapšviestas ir neaptvertas tvora. Nurodė, jog atsakovė nuolat buvo raginama vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jokio rezultato tai nedavė. Nors atsakovė minėtus įsipareigojimus savo žemės sklypų pardavėjams prisiėmė asmeniškai, pinigus taip pat priėmė asmeniškai, tačiau įsipareigojimų nevykdymą teisindavo kylančiomis problemomis, susijusiomis su bendrijos veikla. Nurodė, jog viso kvartalo gyventojai nutarė perrinkti bendrijos pirmininku kitą asmenį ir išsiaiškinti esamą padėtį. Naujuoju bendrijos pirmininku buvo išrinktas jis, tačiau jam atsakovė neperdavė visų bendrijos dokumentų, į raginimus tai padaryti nereagavo. Nuo termino, savo prievolėms pagal susitarimą įvykdyti, pabaigos praėjo jau daugiau nei šeši metai, tačiau atsakovė vis dar nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareikštas ieškinys neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes ji neturi pareigos savo lėšomis įrengti visos sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų, o N. B. sumokėtos jai 30 000 Lt lėšos buvo grąžintos. Nurodė, jog ji B (duomenys neskelbtini) pirkimo - parda­vimo sutartimi pardavė žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sumažindama jų kainą 30 000 Lt (sutarta kaina buvo 80000 Lt) ir tokiu būdu grąžino 30000 Lt. Ji nesutinka, kad su kitais žemės sklypų įgijėjais buvo sudaryti tokie patys susitarimai. Susitarimas dėl bendros visai sodininkų bendrijai (SB "Šilko gija") infrastruktūros įrengimo buvo sudarytas tik su J. B. ir J. B.. Nurodė, jog pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ieškinyje nurodomi lietaus nuotekų tinklai, fekalinių nuotekų valymo įrenginiai, vandentiekio tinklai, asfaltuoti keliai, trinkelėmis grįsti šaligatviai kvartalo (sodininkų bendrijos) teritorijos tvora yra viso bendrijos bendrojo naudojimo objektai. Ieškinyje nenurodoma nei vieno argumento, patvirtinančio, kad viena ji savo lėšomis privalo įrengti nurodytus visos sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektus. Nurodė, jog B sumokėtos už infrastruktūros įrengimą lėšos buvo pervestos į SB "Šilko gija" sąskaitą. Šią aplinkybę patvirtina paties ieškovo prie ieškinio pridėti dokumentai. Tai, kad ji nėra skolinga B patvirtina ir tas faktas, kad nuo 2009 m. balandžio 1 d. susitarime nurodyto termino pabaigos, praėjus kone 7 metams, jai nebuvo pareikšti jokie reikalavimai. Nurodė, jog ieškinyje nenurodoma visiškai jokių argumentų, kuriais remiantis tik ji turėtų savo asmeninėmis lėšomis įrengti visas bendrijos inžinerines komunikacijas. Ji savo asmeninėmis lėšomis ir taip jau yra finansavusi nemažą dalį SB "Šilko gija" komunikacijų įrengimo ir kitų visai sodininkų bendrijai reikalingų darbų. Be to, šiuo metu SB "Šilko gija" tebėra skolinga jai apie 14.000,00 Eur. Tai tik dar kartą patvirtina atsakovės finansinį indėlį sodininkų bendrijos poreikių tenkinimui, todėl juo labiau nėra pagrindo reikalauti, kad ji savo lėšomis įrengtų visų sodininkų bendrijos narių nuosavybe tapsiančias inžinerines komunikacijas. Nurodė, jog pareiga įrengti ieškinyje nurodytas inžinerines komunikacijas jai nekyla ir iš teritorijų planavimo procese priimtų  jai įsipareigojimų, išskyrus aukštos įtampos kabelinę liniją ir modulinę pastotę – tačiau reikalavimas dėl tokių darbų atlikimo net nėra reiškiamas, o ir pats ieškovas pripažįsta, jog jo namas prie elektros tinklų yra prijungtas. Nurodė, jog jos pareigą vienai ir asmeninėmis lėšomis įrengti ieškinyje nurodytas inžinerines komunikacijas paneigia ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "Klaipėdos rajono vandenys" 2009 m. birželio 29 d. projektavimo sąlygų sąvadas dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo, kur nurodoma, jog šių inžinerinių komunikacijų statytojai yra visi tuo metu sodininkų bendrijai priklausę asmenys (įskaitant ir N. B.). Analogiškai pasisakytina ir dėl 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimo dėl sodininkų bendrijos vidaus kelio, vandentiekio priešgaisriniam vandens paėmimui statybos, kur taip pat kaip statytojai nurodomi visi tuo metu bendrijai priklausę asmenys (taipogi įskaitant N. B.). Nurodė, kad ieškovo pastatytas gyvenamasis namas yra realiai naudojamas, tačiau neįtikėtina, kad namu ieškovas gali naudotis nesant lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų.

             Pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje vyko paruošiamųjų dokumentų būdu.        

             Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad su atsakovės pateiktu atsiliepimu ir jame nurodytais teiginiais nesutinka, kadangi ieškovas savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė – sumokėjo 30000 Lt, o atsakovė savo įsipareigojimų pagal sudarytą susitarimą neįvykdė ir vengia juos vykdyti. Nurodė, jog J ir J. B. sudarydami sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atskirai įsipareigojo atsakovei sumokėti 30 000 Lt už valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, kelią asfaltą, gaisrinį hidrantą, apšvietimą apsaugą bei šaligatvio paklojimą trinkelėmis. Analogiškus darbus kaip ir B  atveju atsakovė ieškovams įsipareigojo atlikti žodžiu. Nurodė, kad 2007 m. sausio 4 d. atsakovė įgaliojo V. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su kvartalo komunikacijų įrengimu, pastatų suprojektavimu ir statybos leidimų gavimu. 2007 m. kovo 6 d. atsakovės nurodymu J Ir J. B. pervedė 30 000 Lt už valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, kelią asfaltą, gaisrinį hidrantą, apšvietimą apsaugą bei šaligatvio paklojimą trinkelėmis į įsteigtos SB „Šilko gija“ sąskaitą. Nurodė, kad vykdant savo įsipareigojimus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius atsakovė, kaip fizinis asmuo įrengė elektros tinklus ir 2008 m. rugsėjo 1 d. iš AB „VST“ gavo naujojo vartotojo prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiąsias sąlygas. 2008 m. spalio 13 d. atsakovė su AB „VST“ sudarė naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo už paslaugą sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Mokėtiną sumą sudarė 137219,99 Lt. Atsakovei vengiant sumokėti už jau atliktus darbus, UAB „Statybų projektų sprendimai“ nutraukė sutarties vykdymą. V. K. sustabdžius darbų atlikimą kvartale liko neužbaigti net svarbiausieji kelio bei komunikacijų įregimo darbai, kuriuos atlikti buvo įsipareigojusi atsakovė. Nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 16 d. vykusiame sodų bendrijos narių susirinkime, V. K., kaip rangovas įsipareigojo užbaigti kelio įrengimo darbus iki 2008 m. spalio 15 d. Nurodė, jog žemės sklypus iš atsakovės įsigijo taip pat A. P., B. V., Ž. P., be to, ieškovas įsigijo šalia dar du sklypus – padidino valdomą sklypą. Atsakovė sutartimi pareiškė ir garantavo, jog savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymų nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus (išskyrus dujas). Jo žiniomis analogiškus susitarimus yra sudarę ir kiti kvartalo gyventojai. Nurodė, kad pagal detaliojo plano sprendinius įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniam aprūpinimui nuotekų valymo įrenginį, rūpintis jo priežiūra ir savalaikiu techninių problemų išsprendimu ir įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniam aprūpinimui I-os grupės vandenvietę, atitinkamai pasirūpinti tinkamo vandens kokybe bei savalaikiu techninių problemų sprendimu įsipareigojo detaliojo planavimo organizatorė atsakovė N. M..  2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statytojui N. M. išdavė leidimą statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai.  Kadangi atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų jis ir kiti kvartalo gyventojai kiekvienas atskirai įsirengė gręžinius bei nuotekų valymo įrenginius tuo patirdami didžiules išlaidas, o atsakovės nutiestus vamzdžius naudoja tik išvalyto vandens nuleidimui ir griovį iš kiekvieno jų sklype individualiai pasistatytų nuotekų šalinimo įrenginių (traidenių) bei įsirengtų gręžinių. Nurodė, jog atsakovė yra apdairus, rūpestingas ir atsakingas asmuo, todėl mažai tikėtina, kad atsakovė nebūtų paėmusi kokio nors pakvitavimo ar dokumento patvirtinančio 30 000 Lt grąžinimą, jei toks faktas būtų įvykęs. Nesutinka, su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ji tik ieškovui ir B  buvo pažadėjusi įrengti komunikacijas, nes 2011 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo - pardavimo sutartyje ji V. V. patvirtino jog savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymų nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus (išskyrus dujas).   

               Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti ieškovo V. B. ieškinį ir priteisti jai iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji atsakovui 30000 Lt sumažino 2013 m. iš jos įsigyto žemės sklypo kainą ir taip ieškovui grąžino pagal 2009 m. balandžio 1 d.  susitarimą ieškovo sumokėtus pinigus. Nurodė, jog dublike nurodomi vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, jog atsakovė nėra grąžinusi sumokėtų pagal 2009 m. balandžio 1 d. susitarimą lėšų (30.000,00 Lt, arba 8.688,60 Eur), kita vertus, iš ieškovo pozicijos išreikštos dublike, išeitų, kad net ir grąžinusi ieškovui lėšas, ji privalo įrengti ieškinyje nurodytas inžinerines komunikacijas. Mano, jog yra  pakankamai duomenų, kad ji ieškovo sumokėtas lėšas yra grąžinusi, todėl prievolės vykdyti 2009 m. balandžio 1 d. susitarimą ji neturi. Nurodė, jog ji iš tiesu buvo sudariusi susitarimą dėl inžinerinių komunikacijų įrengimo su V. K. ir už komunikacijų įrengimo darbus jam iš viso sumokėjo 382.298,42 Eur (1.320.000,00 Lt) iš savo asmeninių lėšų.    V. K. visų sutartų darbų neįvykdė, o jo neatliktus darbus savo asmeninėmis lėšomis atlikinėjo ji. Nurodė, kad lėšas, sumokėtas už komunikacijų įrengimą ji ketino atgauti iš žemės sklypų savininkų, kadangi darbai nebuvo baigti, reikalavimų sumokėti už komunikacijų įrengimą ji niekam nereiškė. Ji tik su B sudarė susitarimus, kuriais numatyta, kad ji įrengs inžinerines komunikacijas už 30.000,00 Lt. Nurodė, kad nei su ieškiniu, nei su dubliku nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, jog nuo 2013 metų ieškovas būtų reiškęs kokias nors pretenzijas jai dėl komunikacijų įrengimo. Su ieškiniu ir dubliku pateiktas susirašinėjimas dėl SB "Šilko gija“ dokumentų perdavimo, informacijos apie bendrijos narius ir narių susirinkimą pateikimo tokių pretenzijų buvimo nepatvirtina. Be to, nėra absoliučiai jokių duomenų, kad ir nuo 2012 m. sausio 1 d., kuomet turėjo būti įvykdyti 2009 m. balandžio 1 d. įsipareigojime numatyti darbai, buvo reiškiamos kokios ieškovo nors pretenzijos jai. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad ji į SB "Šilko gija" komunikacijų įrengimą yra investavusi savo asmenines lėšas, o jos finansuotų darbų rezultatu (įrengtas kelias, 90 procentų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) naudojasi ir ieškovas ir kiti žemės sklypų pirkėjai. Esamoje situacijoje, reikalavimas, kad ji savo asmeninėmis lėšomis baigtų visų komunikacijų įrengimo darbus yra nepagrįstas. Nurodė, jog atsakovės su V. V. pirkimo – pardavimo sutartyje nuodytas jos įsipareigojimas nėra tapatus įsipareigojimui, sudarytam su ieškovu ir kurio įvykdymo ieškovas reikalauja ieškiniu. Savo įsipareigojimus V. V. ji yra įvykdžiusi, o V. V. jokių pretenzijų dėl šių įsipareigojimų jai nėra pareiškusi. Nurodė, jog ieškinyje ir dublike  nenurodoma nei vieno pagrįsto argumento, patvirtinančio, kad ji viena savo lėšomis privalo įrengti nurodytus visos sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektus. Nors ji savo lėšomis, pasitelkusi kitą asmenį (V. K.) ir įrenginėjo SB "Šilko gija" komunikacijas tai nereiškia, kad asmenys, kurie nėra už šių komunikacijų įrengimą jai sumokėję, turi teisę reikalauti, kad ji baigtų darbus savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad vien tai, kad ji investavo savo lėšas į komunikacijų įrengimą, nesuponuoja jos prievolės toliau vykdyti darbus savo asmeninėmis lėšomis. Ji nesutinka su dublike nurodyta aplinkybe, kad ji pirkėjui A. P. įsipareigojo įrengti visas komunikacijas. Tokio susitarimo su A. P. dėl komunikacijų įrengimo nebuvo, kuo grindžiamas toks dubliko teiginys, jai visiškai neaišku. Nurodė, jog ieškovas pats pripažįsta atsiliepime nurodytą aplinkybę kad ji įrengė inžinerines komunikacijas, kuriomis ne tik jis, tačiau ir kiti kvartalo gyventojai naudojasi.

            Trečiasis asmuo N. B. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė jog palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimo pagrindu nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir ieškinyje nurodė jos sutuoktinis ieškovas V. B., nes žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, todėl atsakovė įsipareigojimus prisiėmė abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo to, kad susitarimą pasirašė tik ji.

            Tretieji asmenys J. B. ir J. B. teismui 2019 m. kovo 14 d. pateikė prašymą pakeisti jų procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, į trečiuosius asmenis pareiškiančius savarankiškus reikalavimus. Pateiktu pareiškimu jie pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki Ieškovo sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšvieti ir aptverti tvora; neįvykdžius per teismo nustatytą terminą šio įpareigojimo priteisti J ir J. B. iš atsakovės po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną; priteisti iš atsakovės visas trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2006 m. lapkričio 15 d. N. M. bei J ir J. B. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią susitarė dėl 14,2 aro bendro ploto dviejų žemės sklypų pirkimo pardavimo už 142 000 Lt (10 000 Lt už arą). O taip pat ir dėl valymo įrenginių (kanalizacijos), lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros, kelių - asfalto, gaisrinio hidranto, apšvietimo, apsaugos, šaligatvio paklojimo trinkelėmis už 30 000 Lt. Viso 172 000 Lt. Šalys susitarė, kad avansu mokama 2000 Lt, 30 000 pervedama į sąskaitą, 110 000 Lt mokama grynais (viso 142 000 Lt), o likę 30 000 Lt sumokama iki 2007 m. vasario mėn. 2006 m. lapkričio 16 d. atsakovė pardavė, o J ir J. B. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nupirko 0,12 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)., o 2016 m. gruodžio 27 d. – ir besiribojantį 0,0222 ha inžinerinės infrastruktūros paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), už bendrą 142 000 Lt kainą. Nurodė, kad jie 2007 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu atsakovei sumokėjo 30 000 Lt už valymo įrenginius (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, kelią asfaltą, gaisrinį hidrantą, apšvietimą apsaugą bei šaligatvio paklojimą trinkelėmis. M. N. M nurodymu buvo atliktas į SB „Šilko gija“ sąskaitą, 2007 m. kovo 16 d. atsakovė jiems išdavė notariškai patvirtintą pakvitavimą dėl prievolių pagal sutartis įvykdymo. Vykdant savo įsipareigojimus atsakovė įrengė elektros tinklus. Kiti atsakovės įsipareigojimai taip ir liko neįvykdyti. Atsakovė nuolat buvo raginama vykdyti įsipareigojimus, tačiau ji vengė konstruktyvaus bendravimo ir galiausiai pradėjo teigti, kad ne ji, o sodininkų bendrija turi vykdyti tokius įsipareigojimus, nors sudarant susitarimą sodininkų bendrija net nebuvo įsteigta. 2014 m. birželio 10 d. jie pateikė atsakovei asmeniškai ir Sodininkų bendrijai oficialų prašymą grąžinti nepanaudotus pinigus, kurie sudaro 21111,73 Lt ir nustatė terminą iki 2014 m. birželio 24 d. prievolės vykdymui, tačiau atsakovė pinigų negrąžino. Nurodė, jog atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir pastatytas namas vis dar nėra prijungtas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, iki ieškovo sklypo ribos nėra nutiesti asfaltuoti keliai, šaligatviai nėra grįsti trinkelėmis, namų kvartalas neapšviestas ir neaptvertas tvora. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų ieškovas ir kiti kvartalo gyventojai kiekvienas atskirai įsirengė gręžinius bei nuotekų valymo įrenginius tuo patirdami didžiules išlaidas. O atsakovės nutiestus vamzdžius naudoja tik išvalyto vandens nuleidimui ir griovį iš kiekvieno jų sklype individualiai pasistatytų nuotekų šalinimo įrenginių (traidenių) bei įsirengtų gręžinių.

            Tretieji asmenys V. V. ir J. V. teismui 2019 m. kovo 25 d. pateikė prašymą pakeisti jų procesinę padėtį iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, į trečiuosius asmenis pareiškiančius savarankiškus reikalavimus. Pateiktu pareiškimu jie pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti Jono ir V. V. sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų; neįvykdžius per teismo nustatytą terminą šio įpareigojimo priteisti J ir V. V. iš atsakovės po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną; priteisti solidariai jiems iš atsakovės 1323 Eur žalos atlyginimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

            Savo reikalavimą grindžia tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 3 d. atsakovė pardavė žemės sklypą (viso du sklypus) pirkėjai V. V. ((duomenys neskelbtini)) už 55 000 Lt. Sutarties 6.1.5. p. šalys patvirtino, kad sklype nėra jokių pastatų, statinių ar įrenginių. O Sutarties 6.1.11 p. atsakovė pareiškė ir garantavo, jog savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymų nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus (išskyrus dujas). Šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė įrengs gyvenamajam namui eksploatuoti tinkamas ir būtinas komunikacijas. J ir V. V. buvo nurodyta, kad jau yra parengti kvartalo aprūpinimo komunikacijomis projektai ir artimiausiu metu bus atlikti jų įrengimo darbai ir V turės galimybę fiziškai prijungti sklype būsiantį namą prie numatytų M komunikacijų. Pažadėjo išduoti visas būtinas pažymas ir sąlygas namo prijungimui prie jų. Taip pat atsakovė žadėjo sutvarkyti ir viso kvartalo gerbūvį (apšvietimas, aptvėrimas šaligatviai ir pan.). Nurodė, jog po žemės ūkio paskirties sklypo, priklausiusio M paskirties pakeitimo, kvartalas buvo suformuotas taip, kad prie kiekvieno sklypo šliejosi dar po mažą sklypuką, kuriame buvo planuojamos tiesti komunikacijos ir įrengiamas kelias. Todėl kiekvienas pirkėjas sudarydavo dvi atskiras žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis – gyvenamosios paskirties žemės pirkimo ir inžinerinės paskirties žemės pirkimo sutartį. Nurodė, jog jie įsigytame žemės sklype pastatė gyvenamąjį namą, kuris sėkmingai prijungtas prie elektros tinklų. O atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir namas negalėjo būti prijungtas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų. Atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, jie kaip ir kiti kvartalo gyventojai kiekvienas atskirai įsirengė gręžinius bei nuotekų valymo įrenginius savo sklypuose tuo patirdami išlaidas. Jie už nuotekų valymo įrenginius („traidenį“) sumokėjo 4000 Lt, už šulinio žiedus sumokėjo 443,19 Lt, už išlyginamąjį žiedą bei sumokėjo 124,97 Lt, iš viso jie buvo priversti išleisti dėl atsakovės neveikimo 4568,16 Lt, o tai sudaro 1323 Eur ir tai yra jų nuostoliai kilę dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Jie be abejo patyrė daug didesnius nuostolius, nes dar reikėjo ir hidroforą pirkti, jungimo vamzdžius, mokėti už šulini kasimo bei „traidenio“ įkasimo bei pajungimo darbus ir tai sudaro dar apie 2 000 Eur, tačiau jie neturi išlikusių tokių darbų atlikimą patvirtinančių duomenų, todėl šios sumos priteisti neprašo.

            Atsakovė. N. M teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų V ir J. V. pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų, kuriame nurodė, jog su trečiųjų asmenų pateiktais savarankiškais reikalavimais nesutinka. Nesutikimą grindžia tuo, kad ją ir V. V. iš tiesų siejo įsipareigojimas įrengti komunikacijas, reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti ir šiuos įsipareigojimus ji yra įvykdžiusi – nes V. V. ir J. V. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini)  nes name, neprijungtame prie komunikacijų, gyventi būtų neįmanoma. Negana to, ir pareiškime pripažįstama, kad įrengtais nuotekų tinklais V. V. ir J. V. bei kiti kvartalo gyventojai naudojasi. Ji įsipareigojimus įvykdė anksčiau nei nustatytas terminas, t. y. 2011 metų rugpjūčio pabaigoje, duomenys apie šių darbų pabaigimą yra sodininkų bendrijos "Šilko gija" dokumentacijoje, perduotoje ieškovui V. B.. Nurodė, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje, susitarimas dėl apšvietimo, tvoros ar šaligatvių nėra sudarytas, be to, ir reikalavimo dėl tokių darbų atlikimo V jai nereiškia. Tai, kad jie nuo 2014 m. sausio 1 d. nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl esą neįrengtų komunikacijų, leidžia teigti, jog ir savarankiškas  reikalavimas priteisti patirtą žalą yra taip pat nepagrįstas, nes ji pirkimo - pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pilnai įvykdė ir vien dėl to negali būti įpareigojama padengti kokias nors papildomas išlaidas. Be to, reikalavimui dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, todėl tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

             Atsakovė N. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į trečiųjų asmenų J ir J. B. pareiškimą dėl savarankiškų reikalavimų, kuriame nurodė analogiškas nesutikimo su pareiškimu aplinkybes, kaip ir atsiliepime į V pareiškimą. Papildomai nurodė, kad tik su ir J. B. ir J. B. buvo sudaryti susitarimai, kuriais numatyta, kad ji įrengs inžinerines komunikacijas už 30.000,00 Lt. Nurodė, kad ji į SB „Šilko gija“ komunikacijų įrengimą yra investavusi savo asmenines lėšas, o jos finansuotų darbų rezultatu (įrengtas kelias, 90 procentų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų) naudojasi ir J. B. bei J. B., ir kiti žemės sklypų pirkėjai (tai pripažįstama ir pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų pateikimo), todėl esamoje situacijoje, reikalavimas, kad ji savo asmeninėmis lėšomis baigtų visų komunikacijų įrengimo darbus yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad lėšos už komunikacijų įrengimą yra pervestos ne į jos, o į SB „Šilko gija“ banko sąskaitą. Nurodė, jog pareikštus reikalavimus įvykdyti galima tik įrengus beveik visas SB „Šilko gija“ inžinerines komunikacijas, tačiau prie tokio finansavimo nėra prisidėję kiti sklypų savininkai, todėl ji viena turėtų patirti dideles finansines sąnaudas. Be to, darbų atlikimui, ar registracijai (kadastrinių matavimų atlikimui) turėtų būti vykdomi veiksmai (darbai) ne jai priklausančiuose žemės sklypuose, kadangi įrengtos komunikacijos eina per skirtingiems asmenims priklausančius sklypus, o įgaliojimų atlikti veiksmus (vykdyti darbus) kitiems asmenims priklausančiame turte ji neturi įgaliojimų. SB „Šilko gija“ inžinerinių komunikacijų įrengimu, įskaitant ir reikalingų darbų finansavimą, turėtų pasirūpinti visi bendrijos nariai (arba asmenys, nesantys bendrijos nariais, tačiau nuosavybės teise valdantys žemės sklypus bendrijos teritorijoje), kadangi įrengtos inžinerinės komunikacijos bus jų naudojamos, todėl ieškovo V. B. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. B. ir  J. B. siekiamus tikslus (komunikacijų įrengimą) galima pasiekti kitais būdais, nei reiškiant reikalavimą, kad tokius darbus atliktų ji viena.

            Tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų D. K. ir A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovo pateiktais reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti. Nurodė, jog jie taip pat įsigydami žemės sklypą iš atsakovės sumokėjo ir už ieškinyje nurodytų komunikacijų įrengimą, gerbūvio sutvarkymą. Sutarties 2.1 p. atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. įvesti į sklypą kanalizacijos ir vandentiekio tinklus, o gerbūvio sutvarkymo darbus pažadėjo atlikti žodžiu. Jie už visa tai sumokėjo 60000 Lt. Jie kreipėsi su pretenzija į atsakove, ji jiems atsakė, kad vandenį tiekti ir tvarkyti nuotekas yra ne jos rūpestis. Jie taip pat patyrė nuostolius, nes privalėjo patys įsirengti vietines komunikacijas (šulinį ir „traidenį“).

            Ieškovo, trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, trečiojo asmens sodininkų bendrijos „Šilko Gija“ ir trečiojo asmens J. B. atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius teismo posėdžio metu ieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais pareiškimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimus įvesti komunikacijas, ji prisiėmė tokias pareigas, todėl ji ir turi jas vykdyti. Koks jai tikslas buvo apsiimti įvesti visas komunikacijas jei nebūtų gavusi naudos. Atsakovė pardavinėdama kiekvieną sklypą pasižadėjo nutiesti komunikacijas, už tai ėmė atskirą užmokestį, o kitiems didino sklypo kainą. Ji pirkėjams rodė detaliuosius planus, todėl įsigydami sklypus pirkėjai  tikėjosi, kad tos komunikacijos ir bus įvestos. Ji įsipareigojo sutvarkyti ir gerbūvio darbus. Tai, kad ji įsipareigojo trims asmenims yra nelogiška ir neracionalu. Koks tikslas vidury kvartalo žmogui įrengti 5 metrus komunikacijų, kur jis dės tuos penkis metrus, jis neatliktų jokių funkcijų, todėl tokie teiginiai, kad atsakovė įsipareigoję keliems tretiesiems asmenims įrengti komunikacijas yra nepagrįsti. Yra suprojektuota gatvė, šalia gatvės mažas sklypukas inžineriniams tinklams įrengti, o už to sklypuko normalus sklypas. Kiekvienas įsigydamas žemės sklypą, įsigydavo ir mažą sklypuką komunikacijoms įrengti. Ji projektavo todėl taip, kad jai pagal įgaliojimą galėtų be problemų įrengti komunikacijas tuose mažuose sklypuose. Barakauskai pirko du sklypus. Atsakovė vis žadėdavo įvykdyti įsipareigojimus, todėl jie pirko ir antrą sklypą. Jos pažadai nebuvo tušti, per tą laikotarpį ji sugebėjo parengti naują teritorijų planavimo dokumentą, kuriame buvo išskirti du sklypai, jų paskirtis pakeista į inžinerinius, vienas išskirtas gręžiniui, kitas nuotekoms, ji savo įsipareigojimus ketino vykdyti. Tai kėlė pasitikėjimą jos veiksmams, ji net užsakė techninį projektą. 2013 m. buvo parengtas techninis projektas, ji visus informavo apie tokį projektą. Šiai dienai nėra įvykdyti įsipareigojimai. V su atsakove atsiskaitė pagal notarinę sutartį, o B pinigus pervedė į bendrijos sąskaitą žodiniu nurodymu, jokio susitarimo nebuvo. Jiems nebuvo svarbu kam pervesti pinigus. Jie neturėjo pagrindo nepervesti pinigus. V mano, jog jie patyrė žalą, nes tie įsipareigojimai nėra įvykdyti. Kažkada galbūt ta teritorija bus prijungta prie centralizuotų tinklų, todėl V patys įsirengę laikinas komunikacijas patirs žalą, nes jų įrengti tinklai bus likviduoti. Ta žemė priklauso visiems asmenims kurie pirko sklypukus, išskyrus du sklypai, kurie priklauso pačiai atsakovei. Jiems nėra aišku ar visi gyventojai nupirkę sklypus iš atsakovės yra jai sumokėję už komunikacijų įrengimą. 2019 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovė įsipareigojimus sutvarkyti gerbūvį priėmė ne vienam ir ne keliems asmenims, jo paskaičiavimu 10 asmenų. Byra sumokėję M 30000 Lt. 2007 m. lapkričio 22 d. įsigydamas sklypus G. K. yra sumokėjęs už komunikacijas, ta kaina įtraukta į žemės sklypo kainą, sutartyje atskirai neišskirta. 2008 m. balandžio 8 d. A. Č. taip pat buvo sumokėjęs už komunikacijas, tai matyti iš 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžio. 2009 m. balandžio 1 d., sumokėjo B 30000 Lt, jie turi atskirą rašytinį susitarimą su atsakove. 2011 m. vasario 9 d. K sumokėjo už komunikacijų įrengimą, ta kaina įtraukta į sklypo kainą. 2011 m. rugpjūčio 3 d. V sumokėjo, jie pasidarę atskirą rašytinę sutartį dėl komunikacijų įrengimo, išskyrus dujas. 2011 m. rugpjūčio 30 d. žemės sklypą įsigijo D, jis taip pat yra nurodęs, kad yra sumokėjęs už komunikacijas. 2018 m. rugsėjo 10 d., P taip pat nurodė jog yra sumokėjęs už komunikacijas. Paaiškino, kad  jis kalbėjo su M. C., kuris taip pat sakė yra sumokėjęs už komunikacijas. Paaiškino, kad B pirmą sklypą įsigijo 2006 m., kai buvo sudarytas sandoris, buvo tik atliktas žemės sklypų padalinimas pagal planą, todėl reikalauti tuo metu nedelsiant įvesti komunikacijas būtų nelogiška, o be to įsipareigojimai buvo pasirašyti įsigyjant antrą sklypą 2009 m. 2010 m. jau buvo parengtas projektas viso kvartalo, išduotas leidimas, procesas jau vyko, todėl jokių minčių, kad įsipareigojimas nebus įvykdytas nebuvo. Paaiškino, kad žodžiu buvo kreiptasi į atsakovę dėl komunikacijų įrengimo. Situacija kardinaliai pasikeitė 2014 metais, kai sustojo darbų atlikimai, vyko bylinėjimaisi tarp atsakovės ir K, kai bendrijos pirmininku buvo išrinktas ieškovas. Nuo 2016 m. inicijuotas ikiteisminis tyrimas. P. V. sutartį buvo sutarta komunikacijas nutiesti iki 2014 m. Kas liečia B yra praleistas terminas dėl žalos atlyginimo, todėl jie ir nereiškė tokio reikalavimo, o V reikalavimui dėl žalos atlyginimo terminas nėra praleistas. Iš 44 sklypų 12 sklypų nuosavybės teise valdo atsakovė ir jos sūnus. Ji ir šiuo metu pardavinėja tuos sklypus su leidimu įrengti komunikacijas. Ji taip pat yra suinteresuota komunikacijų įrengimu, o tai sudaro jau 22 sklypai. Svarbus aspektas tame, kad atsakovė vengia įvykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartis. Atsakovė kiekvienam asmeniui asmeniškai įsipareigojo įvykdyti įsipareigojimus. Ji net ikiteisminiame tyrime įrodinėjo, kad tarp jos ir asmenų įgijusių žemės sklypus yra susiklostę civiliniai santykiai, tai nieko bendro neturi su baudžiamąja teise, todėl negali būti pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Atsakovė asmeniškai įsipareigojo kiekvienam asmeniui įrengti komunikacijas, o dabar įrodinėja priešingai. Papildomai paaiškino, kad ieškovas šiuo metu yra bendrijos pirmininkas. Savivaldybė neketina tiekti vandenį centralizuotai, nes pirmiausia tokios komunikacijos turi egzistuoti, jos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, turi būti ne mažiau 50 naudotojų, nes priešingu atveju teritorija nepatenka į viešo paslaugos tiekėjo teritoriją. Savivaldybė atlieka tik organizavimo paslaugas. Šiuo atveju komunikacijos nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo net teikti prašymo. Ieškovas naudojasi vienu vamzdžiu, kuris eina palei gatvę ir nueina į kanalą nuleidimo. Pagal projektą turėjo būti kvartalinės komunikacijos, viename gale yra vandenvietė, o kitoje nuotekų šalinimo įrenginys. Šiuo metu yra tik vienas vamzdis, prie kurio kai kurie yra prisijungę, kad pašalinti iš traidenio nuotekas. Paaiškino, kad B suprato 2014 m. kai gavo atsakymą į rašytinį paklausimą, Barakauskai tuo pačiu metu suprato, kad įsipareigojimai nebus įvykdyti, o V suprato kad nevykdys irgi 2014 m. Sutartys sudarytos su ieškovu ir trečiaisiais asmenimis B, V, jo manymu, yra mišrios sutartys, turinčios kelis sutarties bruožus, šiuo atveju turinčios paprastos sutarties ir rangos sutarties bruožus.

             Atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad trečiųjų asmenų J ir J. B. pareiškime dėl savarankiškų reikalavimų yra padaryta klaida reikalavime, nurodyta, kad įpareigoti atsakovę prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių įrenginių, tačiau reikalavime turėtų būti, kad trečiųjų asmenų J ir J. B. žemės sklype.

             Atsakovės atstovas advokatas Raimondas Mažulis teismo posėdžio metu                     nesutiko su byloje atsakovei pareikštais reikalavimais. Paaiškino, kad jeigu butų tenkintas reikalavimas pilna apimtimi, tai nemokėję jokių pinigų atsakovei asmenys įgytų teisę naudotis visais atsakovės įrenginiais, sutvarkytu gerbūviu. Ieškiniu ir B pareiškimu yra pareikštas reikalavimas prijungti jų namus prie įregistruotų vandens tinklų. Tiek ieškovas tiek kiti asmenys įsigiję sklypus, naudojasi atsakovės įrengtais vamzdžiais. Ieškovas naudoja tuos vamzdžius nuotekų šalinimui, vandens nupylimui. Teiginys, kad atsakovė sudarė įsipareigojimus su visais kvartalo gyventojais, kurie įsigijo žemės sklypus yra nepagrįstas. Ieškovas pateikė įrodymus, kad yra tik du rašytiniai įsipareigojimai ieškovui ir B, nėra įsipareigojimo nurodyto sutartyje įrengti visas komunikacijas, jų sutartyje yra įsipareigojimas įrengti komunikacijas būtent jiems priklausančiame sklype. 2019 m. atsirado V pretenzijos, kad jie kažkuo nepatenkinti, nors atsakovė yra jiems įvykdžiusi visus įsipareigojimus. Prašo taikyti ieškinio senatį V reikalavimui žalos atlyginimo priteisimui. Patvirtino, kad atsakovė yra paėmusi 30000 Lt iš ieškovo, tačiau perkant kitą sklypą, buvo sumažinta sklypo kaina tai sumai.

              2019 m. lapkričio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad sutartys, kurios numato atlikti kažkokius darbus, o kita šalis už tuos darbus turi sumokėti, yra rangos sutartys, o ieškinio senaties terminas rangos sutartims yra vieneri metai. Jeigu 2014 m. – 2015 m  ieškovas ir tretieji asmenys jau žinojo, kad atsakovė nevykdė įsipareigojimų, atskaitos taškas ieškinio senačiai yra 2015 m. Be reikalavimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą V reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taip pat prašo taikyti ieškinio senaties terminą visiems reikalavimams, kuriuos pareiškė ieškovas vadovaujantis CK 6.667 straipsniu. Paaiškino, kad G. K. su sutuoktine turi vieną žemės sklypą, K nurodo, kad sutinka su teismo nutartimi, pretenzijų neturi, o K nurodo, jog buvo žadėta, buvo sutarta dėl komunikacijų įvedimo, bet nenurodo, koks subjektas. Mano, kad K nepatenka į tą sąrašą kurie būtų patvirtinę, kad buvo sumokėta už komunikacijų įrengimą. Jie sutarties jokios nepateikė. Nurodė, kad 2016 m. birželio 1 d. garso įrašas baudžiamojoje byloje, kur yra pasisakęs A. Č., patvirtina, kad jis mokėjo už komunikacijas, bet viską derino su V. K., o ne su atsakove. Jis savo pozicijos dėl šios bylos nėra išreiškęs. D yra kardinaliai priešinga pozicija nei nurodo atstovas, jis yra pasisakęs, kad pirko sklypą su elektra ir buitine kanalizacija, jis nurodė, kad jie yra įrengti jo sklype. Bylos t. 10, 142 b. l. nurodo pats J. D. pareiškime. K atsiliepime nurodo, kad yra į kainą įtrauktas gerbūvis, kažkokios komunikacijos, bet sutartys rodo, kad buvo įsipareigojimas atlikti komunikacinius darbus, gerbūvį jų įsigytame sklype. Atsakovė jiems atsakė raštu, t. 11, b. l. 8, kur atsakovė jiems nurodė, kad komunikacijos jų sklype yra įrengtos. Nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. jokių pretenzijų iš K nebuvo gauta, o įtraukus juos trečiaisiais asmenimis, atsiranda kiti reikalavimai, kažkokio gerbūvio atlikimas, kurie nėra apibrėžti. P nurodo, jog žodžiu sudarė susitarimą, kaip jis sudarė ir dėl kokių darbų, nenurodyta. Bylos II t. 16-17 b. l., nurodo, kad P  neturi jokių daiktų trūkumų, nenurodyta, kad atsakovė yra prisiėmusi įsipareigojimų. Paaiškino, kad atsakovė sutinka, kad su ieškovu yra sudarytas susitarimas, su V taip pat, dėl to nėra ginčo. Su B taip pat buvo sudarytas susitarimas, tačiau lėšos buvo pervestos ne atsakovei, o į bendrijos sąskaitą. Kiti tretieji asmenys pasisako, kad palaiko ieškinį, bet pretenzijų neturi, reikalavimų nereiškia. Yra sukurta bendrija, todėl tai turi spręsti bendrijos susirinkimuose, jei yra sumokėti pinigai. Paaiškino, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad atsakovė pradėjo įrenginėti komunikacijas bendrijai. Sumanymas buvo, kad ji įrengs savo lėšomis, bet buvo išreikšta pozicija, kad iki 2014 m. bus įvestos inžinerinės komunikacijos, todėl ir buvo skubinamas tas dalykas. Su ieškovu buvo sutarta, kad ką jis sumokėjo bus grąžinta sumažinant kito sklypo kainą, ieškovas yra atgavęs pinigus, todėl nelogiška prašyti už ką nėra sumokėjęs. B  pinigai yra sumokėti į bendrijos sąskaitą. K  buvo sutarta įrengti komunikacijas, atsakovė juos informavo apie įsipareigojimų atlikimą, kad įrengs būtent tame sklype, nėra ginčo, kad jos nėra įrengtos, jos yra ir yra naudojamos. Finansuoti tuos darbus turėtų visi kas gaus naudą iš tų darbų. Kažką atlikti kituose sklypuose reikia leidimo. Nesupranta, kodėl viena atsakovė turėtų tai daryti. Kitų susitarimų atsakovė nepripažįsta. Pirkėjai perka tai, ką mato. Visi įsipareigojimai yra traukiami į pirkimo – pardavimo sutartį, atskirų susitarimų su kitais trečiais asmenimis nėra, tik su keliais, kurie pateikti byloje. Paaiškino, kad dėl V  reikalavimų, nurodyta, kad padaryta žala, ieškinio senatis baigiasi 2017 metais, o ieškinys yra pareikštas 2019 m. Ieškovo reikalavimo prijungti komunikacijas prie įregistruotų tinklų, nėra numatyta sutartyje. Byloje pateikta daug susirašinėjimų su atsakove, bet tai daugiau susirašinėjimas dėl bendrijos klausimų. Byloje nėra jokio susirašinėjimo dėl darbų vykdymo. Tai, kad atsakovė grąžino ieškovui pinigus, duomenys atsispindi (II t., b. l. 164), pagrindinėse sutartys apie kainas. Bylos  II t., 94 b. l., ieškovas pripažino pats, kad neturi pretenzijų K , o N. M. pareikš pretenzijas, jeigu iki 2012 m. sausio 1 d. nebus įrengtos komunikacijos. Paaiškino, kad  2016 m. birželio15  d. vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas, ieškovo apklausoje ieškovo paklausė, ar yra įrengtos komunikacijos, ieškovas atsakė neįrengtos, tačiau pretenzijų N. M. nurodė neturįs, nes jie atsiskaitė. Kas liečia susitarimus, įsipareigojimus, projektavimo sąvadus, nėra numatyta, kad viską finansuoja M . Bylos duomenys rodo, kad užsakovais įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklus buvo visi bendrijos nariai. Įstatymas nurodo, kad vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas yra juridinis asmuo, turintis licenciją tokias paslaugas teikti. Atsakovė negalėtų užsiimti tokia veikla tiekti vandenį. Savivaldybė negalėjo išduoti net leidimo atsakovei tokias komunikacijas rengti. Šį faktą yra pažymėjusi ir Aplinkos apsaugos ministerija ( Bylos V t., 90-91 b. l.), nurodydama, kad turėjo būti sudaryta trišalė sutartis, su vandens tiekėju, statytoju ir savivaldybe, tačiau šito nebuvo padaryta. Savivaldybė yra pasyvi šiuo atveju. Paaiškino, kad 2014 m. jau buvo spręstas klausimas gal galima prijungti bendriją prie centralizuotų tinklų. Šį tikslą galima pasiekti kitomis priemonėmis, nei siekia ieškovas ir tretieji asmenys pareiškę savarankiškus reikalavimus. V (V t., 140 b. l.) buvo parduoti sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, buvo įsipareigojimas tame mažame sklypuke nutiesti komunikacijas. A. V. įsipareigojimus įvykdė. Jis negali atsakyti, kur šalia esantys kaimynai jungsis komunikacijas, jos skirtos vandens nuleidimui. Jis negali taip pat atsakyti kaip techniškai jungiasi tos komunikacijos. Jis neturi duomenų, ar buvo su kitais sklypų savininkais sudaryti susitarimai. Su V buvo susitarta atskiru punktu, o su K buvo sutarta konkrečiai jų sklype. Pakvitavimo dėl pinigų grąžinimo B  nėra. Jis nežino ar B  buvo grąžinti pinigai iš bendrijos. Susitarimai nėra tapatūs. Įsipareigojimo įregistruoti komunikacijas Nekilnojamojo turto registre nėra. Bendrijai atsakovė yra perdavusi visus dokumentus po pirmininko perrinkimo, konkrečiai kokie dokumentai, jis nežino. Jis neturi duomenų, kas yra savininkas techninio projekto į tinklus. Ar panaikintas statybos leidimas, jis taip pat neturi duomenų. Elektra sklypuose yra įrengta, kieno lėšomis ji įrengta, pasakyti negali.

            Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys ir savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

2006 m. lapkričio 21 d. tarp atsakovės N. M. ir trečiojo asmens N. B. buvo sudaryta sutartis dėl 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo už 20000 Lt (I t., b. l. 15-17). 2009 m. balandžio 1 d. grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad N. B. ir atsakovė sudarė susitarimą, kurio pagrindu atsakovė už papildomą 30 000 Lt sumą įsipareigojo prijungti ieškovo sklypą prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypų asfaltuotus kelius, trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą apšviesti ir aptverti tvora. Atsakovė sutiko, kad visi papildomi kaštai, susiję su minėtų darbų ar medžiagų, reikalingų tiems darbams atlikti, pabrangimu, bus dengiami atsakovės sąskaita. Darbus atsakovė įsipareigojo užbaigti iki 2012 m. sausio 1 d. (I t., b. l. 14). 2009 m. balandžio 1 d. grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovas V. B. perdavė, o atsakovė priėmė 30 000 Lt (I t., b. l. 13).

Valstybinės įmonės Registrų centras duomenimis N. B. vardu yra įregistruotas 0,1200 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 26-27). Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2013 m. rugpjūčio 27 d. patvirtina, kad sutuoktiniai V. B. ir N. B. nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (Daiktas 1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (Daiktas 2) už bendrą 50000 Lt sumą (I t., b. l. 53-60).

Valstybinės įmonės Registrų centras duomenimis J. B. ir J. B. vardu yra įregistruotas 0,1200 ha žemės sklypas su jame esančiu pastatu – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 77-82). Pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. gruodžio 27 d. patvirtina, kad J. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., už 1000 Lt sumą (V t., b. l. 111-114). Pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2006 m. lapkričio 16 d. patvirtina, kad J. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., už 30000 Lt sumą (V t., b. l. 118-121). N. M. 2007 m. kovo 16 d. išduotas pakvitavimas patvirtina, kad piniginė prievolė pagal pirkimo – pardavimo sutartį, Notarinio registro Nr. M-14700, patvirtintą 2006 m. lapkričio16 d., pilnai įvykdyta (V t., b. l. 122).

Pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2011 m. rugpjūčio 3 d., patvirtina, kad V. V. nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  (Daiktas 1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2) už bendrą 55000 Lt sumą. Sutarties 6.1.11 punktu atsakovė (pardavėja) įsipareigojo, kad daikte 1 savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymu nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus (išskyrus dujas) (II t., b. l. 133-142).

Pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2012 m. rugsėjo 10 d. patvirtina, kad Ž. P. nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (Daiktas 1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Daiktas 2) už bendrą 60000 Lt sumą (I t., b. l. 54-62).

Pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta 2011 m. vasario 9 d. patvirtina, kad A. K. ir D. K. (B) nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  (Daiktas 1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  (Daiktas 2) už bendrą 55000 Lt sumą (XI t., b. l. 9-10, 12,14-18). Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. ir 2012 m. rugsėjo 17 d. A. K. kreipėsi į atsakovę N. M. dėl kanalizacijos ir vandentiekio tinklų įvedimo. Jam į šį raštą 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo atsakyta, kad jiems priklausančiame žemės sklype įsipareigojimai dėl komunikacijų ir vandentiekio tinklų įvedimo yra įvykdyti (XI t., b. l. 11, 13, 19).

Nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 18 d. atsakovė N. M. su akcine bendrove „VST“ sudarė naujojo vartotojo elektros įrenginių prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugų sutartį, adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b. l. 18-21).

Nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė davė įsipareigojimą Klaipėdos rajono savivaldybei dėl inžinerinės infrastruktūros, ji kaip planavimo organizatoriaus teises ir pareigas vykdantis asmuo įsipareigojo įkurti sodininkų bendriją, bendrijos valdybą ir bendrijos valdybos atstovą, atsakingą ir už inžinerinės infrastruktūros techninio projekto parengimą iki teritorijos užstatymo pradžios ir kt. (I t., b. l. 61) bei 2006 m. liepos 17 d. davė įsipareigojimą Klaipėdos rajono savivaldybei dėl inžinerinės infrastruktūros – ji įsipareigojo savo lėšomis įrengti elektros aukštos įtampos kabelinės linijos įrengimus ir modulinės pastotės sumontavimą; įrengti gaisrų gesinimo tvenkinio, vandens paėmimo vamzdynus ir šulinį (I t., b. l. 18-21).

2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T11-252 buvo nutarta tvirtinti N. M. žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo keitimas, padalinimas) (I t., b. l. 24). 

Nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 16 d. N. M. pardavė, o J ir J. B. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nupirko 0,12 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nr. S31, adresu (duomenys neskelbtini)., už 142000 Lt, atskirai įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt už valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, keliai - asfaltas, gaisrinį hidrantą, apšvietimą apsaugą bei šaligatvio paklojimą trinkelėmis (I t., b. l. 24). 2007 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu J. B. pervedė sutartus 30000 Lt į SB „Šilko Gija“ atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis – už valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, keliai - asfaltas, gaisrinį hidrantą, apšvietimą, šaligatvio paklojimą, apsaugą (I t., b. l. 30). 2014 m. birželio 23 d. SB „Šilko Gija“ informavo J. B. dėl 2014 m. birželio 10 d. reikalavimo pervesti į jo sąskaitą 21111,73 Eur sumą, nurodydama, kad jo sumokėti 30000 Lt buvo panaudoti numatytiems darbams atlikti: kelio įrengimui, elektros įvedimui, vandens trasai, lietaus ir fekalo nuotekų sistemai, gaisrinio tvenkinio įrengimui (I t., b. l. 32-34).

Valstybės įmonės registrų centro išrašas patvirtina, kad sodininkų bendrija „Šilko Gija“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2007 m. sausio 30 d., steigėja N. M. (I t., b. l. 37).

Nustatyta, kad 2009 m. birželio 29 d. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su projektavimui techninėmis sąlygomis Nr. 381, vandens tiekimui ir buitinių nuotekų įvedimui Sendvario sen. (I t., b. 62).

Nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), statytojams N. M., T. M., V  ir J. B., N. B. – statybos objektams: sodininkų bendrijos vidaus kelio, vandentiekio priešgaisriniam vandens paėmimui, statybai (I t., b. 63).

Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2012 m. rugsėjo 10 d., patvirtina, kad Ž. P. nupirko iš pardavėjos N. M. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (Daiktas 1) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (Daiktas 2) už bendrą 56000 Lt sumą (I t., b. l. 14-22).

Nustatyta, kad Seimo kontrolierius 2012 m. spalio 30 d. pateikė pažymą dėl SB „Šilko Gija“ skundo prieš Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kurioje nurodė, kad atsižvelgus į SB „Šilko Gija“ pageidavimą, kad bendrijos valdomoje teritorijoje savivaldybės lėšomis būtų įrengti vietinis vandens gręžinys ir nuotekų valymo įrenginiai, svarstyti galimybę sudaryti specialią programą bendrijai remti (II t., b. l. 96 - 106, V t., b. l. 92 - 93).

Žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartys sudarytos su atsakove N. M. dėl analogiškų žemės sklypų kaip ieškovo pirkimo – pardavimo, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2012 metais atsakovė pardavinėjo žemės sklypus po 70000 Lt (II t., b. l. 167-192).

Byloje pateiktas detalusis planas, aiškinamasis raštas, 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl N. M. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimai adresuoti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, planavimo organizatorės N. M. įsipareigojimai, patvirtina, kad atsakovė N. M. yra subjektas, kuris įsipareigojo įrengti ginčo komunikacijas ir inžinerinius tinklus 2006 m. rugpjūčio 24 d. bei 2010 m. gruodžio 16 d. (V t., b. l. 17-25).

Byloje esantis atsakovės – planavimo organizatorės N. M. įsipareigojimas dėl žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, numatančio pakeisti žemės sklypų paskirtį į kitos paskirties žemę, inžinerinės infrastruktūros teritoriją, sodininkų bendrijos inžineriniam aprūpinimui patvirtina, kad atsakovė pagal detaliojo plano sprendinius įsipareigojo įrengti bendro grupinio naudojimo sodininkų inžineriniams aprūpinimui nuotekų valymo įrenginį, rūpintis jo priežiūra ir savalaikiu techninių problemų išsprendimu; įsipareigojo įrengti I - os grupės vandenvietę, atitinkamai pasirūpinti tinkamo vandens kokybe bei savalaikiu techninių problemų sprendimu; įsipareigojo tinkamai prižiūrėti ir sutvarkyti planuojamus sklypus, pasirūpinti teritorijos gerbūviu po inžinerinių tinklų ir įrenginių statybos; vykdyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo sistemos priežiūrą ir t.t. (V t., b. l. 27).

Byloje pateikta detaliojo plano brėžinio kopija, žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad planavimo organizatorė N. M. numatė, kad ateityje ties pietvakarine sodininkų bendrijos teritorija bus įrengiama B kategorijos gatvė, o ties šiaurės rytine dalimi – C kategorijos gatvė. Taip pat specialiojo plano susisiekimo sistemos dalyje yra numatyta, jog ties sodininkų bendrijos pietvakarine riba bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai (V t., b. l. 25-26).

Išrašai iš Valstybinės įmonės Registrų centras, nustatyta, kad S. P. ir A. P., D. D., J. Č., M. C., E. G. ir E. G., A. K. ir D. K., Ž. P., T. D., R. G. ir R. G., J. Č., N. S. ir D. S., A. L., T. V. ir M. V., A. J. ir S. J., A. K. ir K. K., S. P., J. B., R. K. ir G. K., R. G. ir R. G., J. K. ir K. K., E. G., J. K. ir A. K., T. D., M. G., J. D., M. G. ir E. G., Ž. G., L. A., P. M., E. N., L. G. ir A. G., yra įsigiję žemės sklypus iš atsakovės N. M., adresu (duomenys neskelbtini) (V t., b. l. 150-175, VIII t., b. l. 33- 136).

Pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos - faktūros, patvirtina, kad J. V. už nuotekų valymo įrenginių ir orapūtės dėžutės įrengimą sumokėjo 4568,16 Eur (V t., b. l. 175-179).

Nustatyta, kad UAB „BAU Solutions“ sudarė techninį projektą dėl vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) užsakovas N. M.. Techninio projekto rengimo tikslas yra suprojektuoti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklus sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) projektuojamos inžinerinės komunikacijos aptarnaus 44 žemės sklypus (VI t., b. l. 4-62).

Byloje pateiktas žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), planas patirtina, kad žemės sklype buvo suprojektuotas vietinis 6 m pločio kelias (VII t., b. l. 115).

Techninis projektas patvirtina, kad N. B. kreipėsi į UAB „Statybos Projektų Sprendimai“ dėl vieno buto gyvenamojo namo su mansarda ir blokuotu garažu statybos (duomenys neskelbtini) (IX t., b. l. 8-75).

Nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 4 d. atsakovė N. M. su UAB „Statybos projektų sprendimai“ sudarė sutartį Nr. 61 dėl keturiasdešimt dviejų gyvenamųjų namų ir vieno poilsinio pastato (duomenys neskelbtini) techninio projekto atlikimo, sutarties kaina 224200,00 Lt (X t., b. l. 128-135).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovės atstovas byloje prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą trečiųjų asmenų Jono ir V. V. reikalavimui priteisti iš atsakovės 1323 Eur žalos atlyginimą bei vienerių metų ieškinio senaties terminą visiems reikalavimams, kuriuos pareiškė ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.667 straipsniu.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Atsakovės atstovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį trečiųjų asmenų J ir V. V. reikalavimui priteisti iš atsakovės 1323 Eur žalos atlyginimą, tai argumentuoja tuo, kad atsakovė V įsipareigojimus įvykdė, V patys pareiškime pripažįsta, kad naudojasi M nutiestais vamzdžiais, todėl ieškinio senatis turi būti taikoma nuo to momento, kai M. S. 6.1.11 punktu V įsipareigojo, kad daikte 1 savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymu nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus (išskyrus dujas). Rašytinių įrodymų, kad Vir J. V. nuo 2014 m. sausio 1 d. būtų teikę pretenzijas N. M. dėl neatliktų darbų byloje nėra, todėl daroma išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia dėl žalos atlyginimo Jonui ir V. V. turi būti skaičiuojama nuo 2014 m. sausio 1 d., o pabaiga 2017 m. sausio 1 d.  

Civiliniame kodekse numatyta teisė teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 straipsnio 6 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Konkrečiu atveju pagrindų atnaujinti tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais J  ir V. V. praleistą ieškinio (savarankiško) reikalavimo dėl žalos atlyginimo senaties terminą (atsakovės N. M. atžvilgiu) nėra. Tokių pagrindų egzistavimo neįrodinėjo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atstovas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V ir J. V. ieškinį (reikalavimą) dėl žalos atlyginimo atsakovei N. M. nagrinėjamoje byloje pareiškė praleidę CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, ir kadangi tretieji asmenys nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, jų savarankiškas reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovės N. M. – atmestinas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismui konstatavus, kad praleistas ieškinio senaties terminas, ir šio termino neatnaujinus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kad tik nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, galimas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais byloje pareikštų reikalavimų sprendimas), papildomai neanalizuoja reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo ir atskirai dėl jo nepasisako.

Be to, atsakovės atstovas visiems reikalavimams, kuriuos pareiškė ieškovas, prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis prašymas – atmestinas. Šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus atsakovei ne dėl žalos, atsiradusios dėl atliktų   darbų trūkumų (defektų) šalinimo, o reikalavimus dėl prievolės vykdymo natūra, tai yra dėl 2009 m. balandžio 1 d. prisiimtų įsipareigojimų už papildomą 30 000 Lt sumą prijungti ieškovo sklypą prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypų asfaltuotus kelius, trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą apšviesti ir aptverti tvora. Darbus atsakovė įsipareigojo užbaigti iki 2012 m. sausio 1 d., todėl darytina išvada, kad ir ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo 2012 m. sausio 1 d. Kadangi tarp ginčo šalių yra susiklostę ne atliktų darbų trūkumų (defektų) šalinimo, bet prievolės įvykdymo natūra teisiniai santykiai, todėl darytina išvada, kad turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. dešimt metų, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas, kreipęsis į teismą dėl prievolės įvykdymo natūra 2018 m. rugsėjo 18 d., CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino, kuris nagrinėjamoje byloje prasidėjo 2012 m. sausio 1 d. (kuomet atsakovė už papildomą 30000 Lt sumą įsipareigojo įvesti komunikacijas ir kt.), nepraleido, todėl konstatuotina, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino, todėl atsakovės prašymas pritaikyti ieškinio senatį – atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimų įvykdyti prievolę natūra.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė sudarė susitarimus su ieškovu bei trečiaisiais asmenimis pareiškusiais savarankiškus reikalavimus dėl veikiančių inžinerinių tinklų įrengimo jų nupirktuose žemės sklypuose.

Ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovę savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki ieškovo sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora.

Atsakovė pripažino ir nepaneigė tos aplinkybės, kad 2009 m. balandžio 1 d. grynųjų pinigų priėmimo – perdavimo aktu N. B. ir ji sudarė susitarimą, kurio pagrindu ji už papildomą 30 000 Lt sumą įsipareigojo prijungti ieškovo sklypą prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, veikiančių fekalinių nuotekų valymo įrenginių, veikiančių vandentiekio tinklų, nutiesti iki sklypų asfaltuotus kelius, trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą apšviesti ir aptverti tvora. Nepaneigė tos aplinkybės, kad visi papildomi kaštai, susiję su minėtų darbų ar medžiagų, reikalingų tiems darbams atlikti, pabrangimu, bus dengiami jos sąskaita ir kad darbus įsipareigojo atlikti iki   2012 m. sausio 1 d. Nepaneigė ir tos aplinkybės, kad 30 000 Lt sumą jai 2009 m. balandžio 1 d.   V. B. perdavė, ir ji juos priėmė. Nesutikimą su ieškovo pateiktu reikalavimu grindė tuo, kad 30000 Lt sumą ji ieškovui grąžino sumažindama kito perkamo sklypo kainą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių pinigų grąžinimo faktą, teismui nepateikė. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo V. B. bei jo sutuoktinės N. B. 2013 m. rugpjūčio 27 d.  buvo sudaryta dar viena pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove N. M. dėl žemės sklypo (Daiktas 1) ir žemės sklypo (Daiktas 2) (duomenys neskelbtini) pirkimo už bendrą 50 000 Lt sumą. Tačiau tai, kad ieškovas už šiuos žemės sklypus mokėjo mažesnę kainą nei rinkos kaina tuo metu, pirkimo – pardavimo sutartyje neužfiksuota, šalys nesurašė jokio pakvitavimo dėl pinigų grąžinimo (CPK 178 straipsnis). Todėl labiau tikėtina, kad atsakovė, būdama apdairi, rūpestinga ir atsakinga, sudariusi eilę pirkimo – pardavimo sutarčių, pinigų grąžinimo faktą tikrai būtų įtvirtinusi atitinkamu dokumentu. Be to, tai, kad 2013 metais atsakovė ir kitiems pirkėjams pardavinėjo žemės sklypus toje teritorijoje už panašias kainas patvirtina ir į bylą pateiktos pirkimo – pardavimo sutartys. Todėl pirmiau nurodyti atsakovės atsikirtimai, atsakovės tikinimu, pagrindžiantys jos prievolės pasibaigimą ieškovo atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti.

CK 6.38 straipsnio, reglamentuojančio prievolių vykdymo principus, 1 dalyje nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Sutarties

Sprendžiant dėl galimumo vykdyti sutartį ir šalims ginčijant sutarties sąlygas, tampa aktualios sutarties aiškinimo taisyklės, taikytinos tiek, kiek tai svarbu sprendžiant, kokia apimtimi viena sutarties šalis turi vykdyti sutarties sąlygas. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčijo sudarytų susitarimų su ieškovu bei trečiaisiais asmenimis pareiškusiais savarankiškus reikalavimus V ir J. V. bei Jovita ir J. B. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo dėl sudarytų susitarimų nėra, tačiau nesutikimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus grindė kitais motyvais.      

Ieškovo teigimu, šalys papildomu susitarimu ir už papildomą mokestį susitarė, kad atsakovė, kaip pardavėja, įsipareigoja savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki ieškovo sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora. Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrasis kitos sutarties šalies teisių gynimo būdas, kai kita šalis neįvykdo nepiniginės prievolės. Tokiu atveju kita sutarties šalis turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ir šis gynimo būdas yra sutarčių privalomumo principo išraiška.

Lietuvos Teismų praktikoje pasisakoma, kad CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šalies teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra turi būti aiškinama sistemiškai su CK 6.61 straipsniu, nustatančiu prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo padarinius. Remiantis CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kita sutarties šalis turi teisę atlikti tą darbą skolininko sąskaita per protingą terminą ir už protingą kainą, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, arba reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kitos sutarties šalies teisių gynimo priemonė, pagal kurią nepiniginę prievolę natūra įvykdyti įpareigojamas skolininkas, o CK 6.61 straipsnio 1 dalyje – kai tą pačią prievolę skolininko sąskaita įvykdo pati sutarties šalis, kuri reikalauja įvykdyti sutartį natūra. Abiem atvejais pasiekiamas tas pats rezultatas, t. y. realus sutartyje nurodytos prievolės įvykdymas.

Taigi ieškovas, kurio teisės ir interesai pažeisti dėl sudaryto susitarimo nevykdymo, įgyvendindamas įstatymuose jam suteiktą teisę, pagrįstai teismo prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti 2009 m. balandžio 1 d. susitarime nurodytą prievolę natūra, nes tokiu atveju būtų pasiektas CK 6.213 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sutarties šalies teisių gynimo principas.

Atmestini atsakovės išsakyti argumentai, kad ne ji, o sodininkų bendrija „Šilko Gija“ turi prisiimti atsakomybę dėl vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai įvedimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, vykdydama detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu prisiimtus įsipareigojimus, prie kiekvieno perkamo sklypo suformavo atskirą sklypuką, su atskiru unikaliu numeriu, kvartalo keliui komunikacijoms nutiesti, todėl kiekvienas pirkėjas įsigydamas žemės sklypą gyvenamojo namo statybai turėjo įsigyti ir atskirą inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypuką. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus, kaip fizinis asmuo įrengė elektros tinklus ir 2008 m. rugsėjo 18 d. iš akcinės bendrovės „VST“ gavo naujojo vartotojo prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiąsias sąlygas. Be to, ji 2011 m. balandžio 4 d. užsakė inžinerinių tinklų techninio projekto parengimą. Į bylą pateiktas UAB „BAU SOLUTION“ techninis projektas patvirtina, kad vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų įrengimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) užsakovas yra atsakovė N. M.  Be to, byloje esantys 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir 2006 m. liepos 17 d. atsakovės duoti įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei patvirtina, kad būtent ji įsipareigojo savo lėšomis (duomenys neskelbtini) įrengti elektros aukštos įtampos kabelinės linijos įrengimus ir modulinės pastotės sumontavimą; įrengti gaisrų gesinimo tvenkinio, vandens paėmimo vamzdynus ir šulinį. Byloje pateikta detaliojo plano brėžinio kopija, žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  patvirtina, kad planavimo organizatorė, atsakovė, rengdama detalųjį žemės sklypo planą, numatė, kad ateityje ties pietvakarine sodininkų bendrijos teritorija bus įrengiama B kategorijos gatvė, o ties šiaurės rytine dalimi – C kategorijos gatvė. Taip pat specialiojo plano susisiekimo sistemos dalyje numatė, jog ties sodininkų bendrijos pietvakarine riba bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Todėl, įvertinus tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovė, sudarydama pirkimo – pardavimo sutartis bei sudarydama susitarimą su ieškovu, įsipareigojimus savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki ieškovo sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora, prisiėmė kaip fizinis asmuo, o ne kaip sodininkų bendrija, nes susitarimą atsakovė pasirašė ne kaip sodininkų bendrijos atstovė, o kaip fizinis asmuo. Tą aplinkybę, kad ji asmeniškai prisiėmė įsipareigojimus, o ne kaip bendrija, patvirtina ir tai, kad atsakovė 2007 m. sausio 4 d. įgaliojo savo partnerį V. K. atlikti visus veiksmus, susijusius su kvartalo komunikacijų įrengimu, pastatų suprojektavimu ir statybos leidimų gavimu. Be to, ir 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija leidimą statyti vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijoje išdavė būtent statytojai N. M..

Tretieji asmenys nepareiškę savarankiškų reikalavimų byloje pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir išsakė savo nuomonę dėl ieškovo pareikšto reikalavimo. G. K. atsiliepime nurodė, kad jam perkant iš atsakovė žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žodžiu buvo patvirtinta, kad bus įvestos komunikacijos, padaryti keliai ir išasfaltuoti šaligatviai, todėl jis neabejojo ir pirko žemės sklypą. Tretieji asmenys E. G. ir E. G., Ž. P., taip pat patvirtino, kad įsigyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) žodžiu jiems buvo patvirtinta, kad iki galo bus įrengtos komunikacijos, sutvarkyti keliai, šaligatviai ir kita infrastruktūra. Į sklypo kainą jau buvo įtraukta atitinkama suma už įrengtas komunikacijas, todėl jų nuomone jie už vandens ir nuotekų įrengimą yra sumokėję. Tai, kad žemės sklypą iš atsakovės įgijo kartu su elektros tinklais, lietaus kanalizacija, buitine kanalizacija, vandentiekiu raštu patvirtino ir J. D.. Kiti tretieji asmenys, pateikę prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant nurodė, jog ieškinį palaiko, tačiau pretenzijų neturi. Teismui susipažinus su trečiųjų asmenų pateiktomis nuomonėmis, labiau tikėtina, kad dauguma žemės sklypų pirkėjų, įsigydami žemės sklypus iš atsakovės, taip pat tikėjosi, o dalis atsakovės buvo tikinami, kad bus įrengtos komunikacijos, sutvarkyti keliai, šaligatviai ir kita infrastruktūra.

Anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste, atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų numatytų tarp šalių 2009 m. balandžio 1 d. sudarytame susitarime, ieškovo teisės ir teisėti interesai dėl susitarimo sudarymo ir vykdymo yra iš esmės pažeisti, nes neprijungus ieškovo sklype esančių komunikacijų prie veikiančių lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nenutiesus iki ieškovo sklypo ribos asfaltuoto kelio, nenutiesus trinkelėmis grįstų šaligatvių, namų kvartalo (SB „Šilko gija“) neapšvietus ir neaptvėrus tvora, ieškovas neturi galimybės tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, kuris geriausiai atitiktų jo interesus bei tikruosius ketinimus dėl sutarties sudarymo, todėl ieškovo kreipimasis į teismą siekiant apginti pažeistas teises siekiant įpareigoti sutarties šalį įvykdyti sutartį natūra, yra pagrįstas, nes susitarimo sąlyga yra galiojanti, nepakeista ir turi būti vykdoma. Susitarimo sudarymas nebuvo siejamas su tam tikrų aplinkybių buvimu ar atsiradimu, kitais šalių susitarimais, vadinasi, teisėtai sudaryta sutartis, šiuo atveju susitarimas, turi būti vykdomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuojamos kaip faktinis ar teisinis neįmanomumas įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat nėra nustatyta, kad tokios prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų skolininkės padėtį arba brangiai kainuotų (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo ir nepagrindė jokiais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis).  

Esant aptartoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra – tenkintinas.

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V ir J. V. pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti Jono ir V. V. sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė 2011 m. rugpjūčio 3 d. sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį su J ir V. V. dėl žemės sklypų pirkimo, Sutarties 6.1.11 punktu įsipareigojo, kad žemės sklype savo darbu ir lėšomis iki 2014 m. sausio 1 d. įstatymu nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus (išskyrus dujas). Atsakovė pripažino ir neginčijo, kad ją, J ir V. V., iš tiesų, siejo įsipareigojimas įrengti komunikacijas, reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti. Tačiau ji teigė, kad šiuos įsipareigojimus ji yra įvykdžiusi. Visgi rašytinių įrodymų, pagrindžiančių darbų pabaigimą, atsakovė teismui nepateikė. J ir V. V. su atsakovės pateiktais argumentais nesutiko, nesutikimą grindė tuo, kad jie aiškiai susitarė su atsakove, kad ji įrengs gyvenamajam namui eksploatuoti tinkamas ir būtinas komunikacijas, ir jie turės galimybę fiziškai prijungti sklype būsiantį namą prie numatytų atsakovės komunikacijų, ir teigė, kad atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais V ir J. V. sutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad atsakovė jų sklype nutiesė vamzdžius, tačiau įrodinėjo, jog sutartyje numatyta sąlyga, kad ji įstatymu nustatyta tvarka suprojektuos, įrengs ir priduos inžinerinius tinklus taip ir liko neįvykdyta. Tai aplinkybei pagrįsti, kad jie savarankiškai įsirengė valymo nuotekų įrenginius, Vir J. V. pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius patirtas sąnaudas įsirengiant nuotekų valymo įrenginius. Vadinasi, atsakovė neįrodė, kad jos prievolė J ir V. V. atžvilgiu yra įvykdyta.

Esant aptartoms aplinkybėms, ir atsakovei neįrodžius aplinkybių apie savo prievolės įvykdymą J ir V. V., ir anksčiau jau išsakytų motyvų pagrindu, jų savarankiškas reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra – tenkintinas.

Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais J ir J. B. pareiškė reikalavimus: įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki jų sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Jir J. B. 2006 m. lapkričio 16 d. įsigydami žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atskirai įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt už valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, kelius – asfaltą, gaisrinį hidrantą, apšvietimą, apsaugą bei šaligatvio paklojimą trinkelėmis. Atsakovė neginčijo ir pripažino, kad 2007 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu J. B. pervedė sutartus 30000 Lt į SB „Šilko Gija“ atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydama – už valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, keliai – asfaltas, gaisrinį hidrantą, apšvietimą, šaligatvio paklojimą, apsaugą. Atsakovė neginčijo tos aplinkybės, kad toks susitarimas tarp šalių įvyko, tačiau nesutikimą argumentavo tuo, kad pinigai buvo sumokėti į sodininkų bendrijos „Šilko Gija“ sąskaitą, todėl ji neturi jokio pagrindo atlikti sutartyje numatytų įsipareigojimų. Nesutikimą argumentavo ir tuo, kad ji savo lėšomis yra įrengusi kelią, 90 procentų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, kuriais taip pat naudojasi B, todėl esamoje situacijoje, reikalavimas, kad ji savo asmeninėmis lėšomis baigtų visų komunikacijų įrengimo darbus, atsakovės tikinimu, yra nepagrįstas. Teismas su tokiais atsakovės nurodytais argumentais nesutinka ir sprendžia kitaip. Teismas pažymi, kad sutartimi prisiimtus įsipareigojimus už papildomą 30 000 Lt sumą įrengti valymo įrenginius, (kanalizaciją), lietaus kanalizaciją, vandentiekį, elektrą, kelius - asfaltą, gaisrinį hidrantą, apšvietimą, apsaugą bei šaligatvio paklojimą trinkelėmis, prisiėmė būtent atsakovė N. M., o ne SB „Šilko Gija“. Aplinkybė, kad pinigai buvo pervesti ne į atsakovės asmeninę sąskaitą, o į SB „Šilko Gija“ atsiskaitomąją sąskaitą, kurios vadovė tuo metu ir buvo atsakovė, atsakovės pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, nepanaikina.

Esant aptartoms aplinkybėms, ir atsakovei neįrodžius aplinkybių apie savo prievolės įvykdymą J ir J. B., ir anksčiau jau išsakytų motyvų pagrindu, J. B. ir J. B. savarankiškas reikalavimas dėl prievolės įvykdymo natūra – tenkintinas, kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, o teisėtai sudaryta sutartis turi būti vykdoma (CK 6.59, 6.189 straipsnio 1 dalis).

Ir nors N. B., trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J ir J. B., V ir J. V. su atsakove sudarytuose susitarimuose nebuvo numatyta, kad komunikacijos nustatyta tvarka turi būti įregistruotos, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ginčo komunikacijos laikytinos tinkamai įrengtomis tik jas įregistravus įstatymo nustatyta tvarka kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, laikytina, kad susitarimas įrengti ginčo komunikacijas apima ir šių komunikacijų įregistravimą įstatymo nustatyta tvarka. 

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, reikalavimai dėl prievolės įvykdymo natūra – tenkinti pilna apimtimi.

Dėl baudų taikymo už prievolės natūra neįvykdymą.

Ieškovas ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais pateikė reikalavimus neįvykdžius per teismo nustatytą terminą jų reikalaujamų įpareigojimų priteisti iš atsakovės jiems po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną.  

Remiantis CK 6.61 straipsnio 2 dalimi, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmą, kuriuos atlikti gali tik jis pats, tai kreditoriaus reikalavimu teismas iš skolininko išieško kreditoriaus naudai baudą. Baudos dydį nustato teismas. Išieškoma bauda gali būti vienkartinė arba mokama už kiekvieną praleistą dieną, kol skolininkas įvykdys prievolę. Remiantis CK 6.61 straipsnio 3 dalimi, to paties straipsnio 2 dalis, numatanti baudas už prievolės atlikti darbus pažeidimą, netaikoma, kai pažeistas kreditoriaus teises galima ginti kitais būdais, pavyzdžiui, kreditorius turi teisę atlikti tą darbą pats skolininko sąskaita arba reikalauti atlyginti nuostolius, taip pat kai prievolę įvykdyti tapo neįmanoma ne dėl skolininko kaltės. Taigi CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymui aktualu, ar kreditoriaus teisės gali būti apgintos nepritaikius baudos už skolininko prievolės atlikti darbą ar veiksmus pažeidimą. Kasacinis teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014, yra išaiškinęs, jog CK 6.61 straipsnio 2 dalyje nurodomos prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik pats skolininkas, nėra išimtinai asmeninio pobūdžio prievolės, o yra prievolės, kurias kreditorius iš principo gali atlikti už skolininką (CK 6.61 straipsnio 1 dalis), tačiau kurių įvykdymas skolininko sąskaita reikštų kreditoriaus padėties esminį pasunkinimą arba nėra tikėtina, kad kreditorius dėl savo asmeninių savybių būtų pajėgus skolininko sąskaita darbą atlikti pats. CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymui reikšmingas prievolės pobūdis, siejamas su kreditoriumi ir jo galimybėmis pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Dėl šios priežasties CK 6.61 straipsnio 2 dalies taikymas reikalauja aplinkybių, kurios lemtų kreditoriaus ypatingą suinteresuotumą skolininko asmeniniu prievolės įvykdymu, dėl kurio kreditoriaus įvykdymas skolininko sąskaita būtų neįmanomas ar sunkiai tikėtinas.  

Nagrinėjamoj byloje teismas yra tos nuomonės, kad CK 6.61 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija atsakovei konkrečiu atveju netaikytina. Tokia išvada darytina remiantis šiais motyvais. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais, nepateikė teismui jokių argumentų, kad jie nėra pajėgūs patys atlikti sutartimis atsakovės prisiimtų darbų, arba kad jie neturi tam pakankamai lėšų. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vien kreditoriaus lėšų neturėjimas nėra pagrindas konstatuoti, kad prievolę atlikti darbus gali tik pats skolininkas. Pažymėtina, kad sutinkamai su CK 6.61 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Kitų priežasčių, dėl kurių kreditoriai nebūtų pajėgūs skolininkės sąskaita atlikti reikalaujamų darbų, ieškovas ir tretieji asmenys neįrodinėjo ir teismas jų nenustatė.

Pažymėtina, kad nors baudos už asmeninio pobūdžio prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmą nevykdymą yra reglamentuotas materialiosios teisės normų, tais atvejais, kai skolininkas nevykdo tokią pareigą nustatančio teismo sprendimo, baudos gali būti skiriamos ir remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis. Pažymėtina, kad nors CPK 771 straipsnio 6 dalies normos nėra taikomos nagrinėjamoje byloje, jų taikymo praktika sistemiškai atskleidžia atvejus, kuriems esant galimas baudų už skolininko prievolės pažeidimą taikymas.

Pažymėtina, kad remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014).  

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, reikalavimai, atsakovei neįvykdžius per teismo nustatytą terminą jų reikalaujamų įpareigojimų priteisti iš atsakovės jiems po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną – netenkintini.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Ieškovas ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašė nustatyti atsakovei šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsipareigojimams įvykdyti.           

Sprendimo įvykdymo atidėjimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendimo įvykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, reikia siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, šiame ginče dalyvaujančias šalis, darbų apimtis ir kiekį, ir siekdamas išlaikyti išieškotojų ir skolininkės teisėtų interesų pusiausvyrą, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad konkrečioje situacijoje sprendimo įvykdymas atidėtinas, ir, teismo vertinimu, esamoje situacijoje nustatytinas realus ir protingas teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas – 12 (dvylika) mėnesių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai yra tenkintini iš dalies, tai yra 80 proc., ieškovui iš tretiesiems asmenims su savarankiškai reikalavimais iš atsakovės priteistina proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, tai yra 80 proc., o atsakovei iš ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais, proporcingai teismo atmestų ieškinio ir savarankiškų reikalavimų daliai, tai yra 20 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 1105 Eur bylinėjimosi išlaidų (1000 Eur advokato pagalbai apmokėti,  ieškovas sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, o trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais J. V. 30 Eur žyminio mokesčio) (I t., b. l. 36, III t., b. l. 54-57, V t., b. l. 148), todėl ieškovui V. B. priteistina 266,66 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 56,25 Eur žyminio mokesčio, tretiesiems asmenims su savarankiškai reikalavimais J. B. ir J. B. po 133,33 Eur, tretiesiems asmenims su savarankiškai reikalavimais V. V. ir J. V. po 145,33 Eur (po 133,33 Eur už advokato teisinę pagalbą ir po 12 Eur žyminio mokesčio) iš atsakovės N. M..

Atsakovės N. M. atstovas advokatas Raimondas Mažulis pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovė patyrė 1800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą) (XI t., b. l. 31-36), todėl atsakovei iš ieškovo V. B. priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš trečiųjų asmenų su savarankiškai reikalavimais J. B. ir J. B. po 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš trečiųjų asmenų su savarankiškai reikalavimais V. V. ir J. V. po 60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. M. naudai.

Kiti proceso dalyviai įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 160,70 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys ir trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai tenkinti iš dalies, tai šios išlaidos taip pat priteistinos iš šalių proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

             ieškovo V. B. ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – savo lėšomis prijungti ieškovo V. B. žemės sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki ieškovo v B sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko Gija“) apšviesti ir aptverti tvora.

Trečiųjų asmenų V. V. ir J. V. savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis prijungti J ir V. V. sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų. 

Trečiųjų asmenų J. B. ir J. B. savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovę N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis prijungti Juozo ir J. B. sklype esančias komunikacijas prie veikiančių ir pagal statybą leidžiantį dokumentą įrengtų bei nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų, nutiesti iki Juozo ir J. B. sklypo ribos asfaltuotą kelią, nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora.

Priteisti iš atsakovės N. M. 322,91 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. B. naudai. 

Priteisti iš atsakovės N. M. po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiųjų asmenų J. B. ir J. B. naudai. 

Priteisti iš atsakovės N. M. po 145,33 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiųjų asmenų J. V. ir V. V. naudai.

Priteisti iš ieškovo V. B. 120,00  Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. M. naudai. 

Priteisti iš trečiųjų asmenų J. B. ir J. B. po 60,00  Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. M. naudai. 

Priteisti iš trečiųjų asmenų J. V. ir V. V. po 60,00  Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. M. naudai. 

Priteisti iš ieškovo V. B. 6,43 Eur (šešis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. 

Priteisti iš atsakovės N. M. 128,55 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus 55 ct ) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. 

Priteisti iš trečiųjų asmenų J. B. ir J. B. po 6,43 Eur (šešis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. 

Priteisti iš trečiųjų asmenų J. V. ir V. V. po 6,43 Eur (šešis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. 

Valstybės naudai priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (įmokos kodas – 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį ir trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                                             Vytautas Pliuskevičius