Baudžiamoji byla Nr. 1-93-786/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38574-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos :
1.2.4.6.2.1;2.3.2.2.8;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 21 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,
sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,
nukentėjusiajai I. V.,
gynėjai advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, turintis 35 proc. darbingumą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas,
n u s t a t ė :
kaltinamasis A. V. 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 12 val., artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl atjungto vandens, ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė sutuoktinei I. V. į kairę ranką ir krūtinę, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. V. sveikatą.
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
Teismo posėdyje kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena namo pirmame aukšte, o sutuoktinė su sūnumi namo antrame aukšte. Tarp jų nuo 2023 metų spalio mėnesio prasidėjo nesutarimai. Išėjęs į lauką pastebėjo, kad reikia papildyti baseiną vandeniu. Atvedė žarną nuo šulinio ir įjungė siurblį. Jis išvažiavo į parduotuvę. Jis nežinojo, kad sutuoktinė ar sūnus norėjo praustis, nes nesakė. Šulinyje yra automatinis siurblys ir jeigu vandens yra nedaug, siurblys išsijungę. Mano, kad siurblys išsijungė, nes jis vandens neatjungė, jo kambaryje esančio laido iš rozetės neištraukė. Kai grįžo iš parduotuvės, sutuoktinė buvo virtuvėje, o sūnus iki pusės nusirengęs. Kažką sakė, jog nėra vandens. Atsirakino duris ir įėjo į savo kambarį. I. V. jį pastūmė, įstūmė į kambarį. Iš paskos įėjo sūnus A. V.. Sutuoktinė numušė akinius ir kažką sakydama nuėjo į miegamąjį. Jis nuėjo iš paskos. Sūnus A. V. pastūmė ir jį nubloškė ant lovos. Sūnus išėjo. Jis stojosi, o V. I. pastūmė ir jis atsisėdo ant lovos. V. I. ranka į veidą jį ant lovos nustūmė gal 3-4 kartus. Jam atsistojus, į kambarį įėjęs sūnus pasakė, kad kam jis mamą muša, pradėjo sakyti, kad jis prigėręs. Jis atsakė, kad kaip gali būti prigėręs, nes važiuoja. A. V. apsisukęs išėjo, I. V. irgi šypsodamasi išėjo ir viskas, daugiau nieko nebuvo. Prie lovos tik pasistumdė, jokio konflikto nebuvo. Joks jungtukas nebuvo išjungtas. Mano, kad taip norėjo jog, jis išeitų iš namų. Nežino kodėl sutuoktinei atsirado mėlynės, besigindamas galėjo ranka pastumti, daugiau nieko nedarė. Tyrėja skambino, sakė turi pareikšti kaltinimą, nustebo. Netiesa, kad kumščiais smūgiuodamas padarė sužalojimus. Jis sėdėjo ant lovos ir laikė vienoje rankoje telefoną, tai kaip galėjo smūgiuoti. Sutuoktinei nespyrė.
Nukentėjusioji I. V. posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis jos sutuoktinis. Tą dieną ji buvo antrame aukšte, o sūnus nuėjo į dušą. Sūnus pašaukė, kad nėra vandens. Suprato, kad vyras išjungė vandenį, kambario durys buvo užrakintos. Sūnus pasakė, kad tėvas išvažiavo ir bandė jam paskambinti, bet neatsiliepė. Grįžus vyrui, pasakė įjungti vandenį. Jis rakino kambario duris, nenorėjo jos įleisti į kambarį ir susistumdė tarp tų durų. Ji norėjo įeit, kad įjungti vandenį, nes sūnus negalėjo baigti praustis. Kilo konfliktas. Jis stovėjo tarpdury ir neleido eiti, susistumdė, susikumščiavo. Jis neleido jungtuko įjungti. Nepasitraukė, ją kumščiavo. Kažkaip įjungė vandenį. Kai pamatė, kad kaltinamasis spyrė, įsikišo sūnus, sakydamas, kad mamos nespardysi, jį pastūmė ir jis atsisėdo ant spintelės. Tą dieną tikrai vyras neleido vandens į baseinėlį, nes jis buvo pilnas. Ant kojų gal ne nuo jo sužalojimai. Sutuoktinis ranką užgavo ir krūtį. Skaudėjo, bet nieko nesakė dėl sūnaus, kad sūnus nekonfliktuotų. Paskui duše, tos pačios dienos vakare, pastebėjo, kad yra mėlynės. Jautė skausmą, bet nieko nedarė, dėl sūnaus, kad nebūtų konflikto tarp jų. Kai nuvežė sūnų į Uteną, jam buvo važinėjimo pamokos, nuėjo į policiją, klausė ką daryti tokiu atveju. Išrašė siuntimą,. Maniau, gal pasikalbės pareigūnai su juo, taip viskas ir baigsis. Nenoriu, kad jį baustų. Sužalojimus padarė smūgiuodamas smūgius kumščiais. Vieną kartą spyrė sutuoktinis, nepataikė, nekliuvo, nežino kur būtų pataikęs. Ji stovėjo miegamajame, kai jis spyrė.
Liudytojas A. V. paaiškino, kad mama nukentėjo nuo tėčio, tėtis smurtavo prieš mamą. Tą dieną norėjo eiti į dušą praustis, vanduo buvo išjungtas. Pagalvojo, kad vandenį išjungė tėtis. Tėtis buvo išvažiavęs. Nuėjo pas mamą, pasakė jai. Tėvui grįžus, girdėti, kaip jie pykosi, šūkavo vienas ant kito. Tėtis bandė pastumti mamą. Jis nustūmė. Mama norėjo eiti į kambarį ir įjungt vandenį, tėtis neleido, stumdė. Jis nustūmė tėtį, kad neliestų mamos, nes tėtis bandė spirti. Kai įėjo į kambarį, tėtis stūmė mamą prie lovos. Bandė mamai spirti, jis nustūmė. Tėtis buvo pakėlęs koją, nespėjo įspirti, nes nustūmė. Nematė, kad būtų įspyręs. Pasakė mama, kad mėlynės atsirado, ant krūtinės ir dar kažkur buvo mėlynės, neatsimena. Jis nematė mėlynių. Tiksliai nepamena, Motina kreipėsi į policiją kitą dieną. Po konflikto matė, kad mama jautėsi nepatogiai.
Iš 2024-10-02 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu ant I. V. kairės rankos, tarp alkūnės sąnario ir peties sąnario, matomos dvi kraujosruvos, ant kairės krūties, išorinėje jos pusėje, matoma kraujosruva (t. 1, b. l. 42-52).
2024-10-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3256/2024 (01) nurodyta, kad I. V. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės ląstos kairėje, šlaunyse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 4-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai galėjo atsirasti traumuojant audinius rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 69-70).
Iš 2024-12-11 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu su A. V. nukentėjusioji I. V. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu ir nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo vyras A. V., stumdydamas ir neleisdamas įeiti iš virtuvės į kambarį, , o paskui prie miegamojo kambario ( t.1, b.l.192-195).
Iš 2024-11-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, nurodė vietas, kur ji konfliktavo su A. V., kurioje vietoje jis jai sudavė smūgius (t. 1, b. l. 30-41).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai sužalojus ar trumpam susargdinus).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V., konflikto metu šeimos narei sutuoktinei I. V. tyčia sudavė smūgius kumščiu į kairę ranką ir krūtinę, padarydamas nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo veika atitinka Lietuvos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Pagal nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, asmens apžiūros protokolą, policijos pareigūno užfiksuotą nukentėjusiosios paaiškinimą surašant pareiškimą, kad sužalojimai padaryti suduodant du smūgius kumščiu į kairę ranką, petį, kairės pusės krūties sritį, dešinę krūtį ( kas matyti ir pagal užfiksuotus sužalojimus nuotraukose (t.1, b.l.4951). Abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes jos parodymus patvirtina ir specialisto išvada (t.1, b.l.69-70), ir liudytojas A. V.. Nukentėjusios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu yra analogiški ir neprieštaraujantys. .Nukentėjusioji aiškiai ir detaliai nurodė kas ir kaip ją sužalojo. Tik nukentėjusioji paaiškino, jog mano, kad sužalojimus šlaunyse ji galėjo pasidaryti užkliūdama už kažko, nurodė, kad kaltinamasis bandė spirti, tačiau nepataikė ir neįspyrė. Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl kraujosruvos šlaunyse. Pažymėtina, kad net ir pašalinus sužalojimo padarymą šlaunyse iš kaltinimo, veikos kvalifikacija nesikeistų dėl kitų sužalojimų.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, jais netiki. Kaltinamasis buvo nuoseklus dėl smurto nevartojimo kaltinime nurodyto įvykio metu sutuoktinės atžvilgiu ir nurodė, kad I. V. sako netiesą, tačiau tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Be to ir pats kaltinamasis A. V. pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. tarp jo ir I. V. virtuvėje, o paskui ir kambaryje kilo konfliktas, kad jie apsistumdė virtuvės ir miegamojo tarpduryje. Nukentėjusioji logiškai paaiškino aplinkybę, kodėl ji kreipėsi į policiją tik 2024 m. spalio 2 d., kodėl tą pačią dieną nieko nesakė sūnui. Nukentėjusioji paaiškino, kad A. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tą dieną daugiau prieš ją nesmurtavo, pagailėjo vyro ir į policiją nesikreipę, nieko nesakė sūnui, nenorėdama, kad tarp sūnaus ir tėvo kiltų konfliktas, gailėjo sūnaus. Tačiau vakare duše pamačiusi mėlynes, nutarė daugiau nekentėti ir kreipėsi į policijos pareigūnus. Byloje surinkti, teismo posėdžio metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina A. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamasis A. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Darydamas nusikaltimą suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas tyčia, žmogaus sveikatai, nusikaltimas yra baigtas.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertindamas kaltinamojo A. V. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, metų bėgyje administracine tvarka baustas, seniūno pateikto charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl A. V. elgesio, turi neįgalumą, darbingumas 35 proc.
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad A. V. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant į pareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę. Bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo vidurkio link minimumo.
Kardomoji priemonė
Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. V. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl nukentėjusios civilinio ieškinio
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti 1200 eurų sumai (t.1, b.l.28). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, sutuoktinę I. V., dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą. dėl fizinio smurto ant jos kūno liko matomų žymių.
Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusioji prašė priteisti 1200 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusios ir kaltinamojo – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, spręstina, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 300 eurų sumą, kuri yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Kiti klausymai
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. spalio 22d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-14269 kaltinamajam A. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Byloje nėra pateikta duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas, todėl šis klausymas nenagrinėtinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302 -308, 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu paskirti A. V. įpareigojimą – per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiajai I. V. padarytą neturtinę žalą – 300 eurų .
Nukentėjusios ir civilinės ieškovės I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti I. V. iš kaltinamojo A. V. 300(tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę– įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. V., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Vitalija Ragauskienė