Civilinė byla Nr. e2A-1902-933/2021 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03840-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.4.2.2; 3.1.3.2; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sevilex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-670-727/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sevilex“ ieškinį atsakovams G. K., J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija Vilniaus arkivyskupija, viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“, valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė :        

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Sevilex“ prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); ii) panaikinti 2015-06-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini); iii) panaikinti 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją; iv) solidariai iš atsakovų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad:

1.1.                      Atsakovai G. ir J. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo (ir tebėra) administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė. Atsakovai 2014-2015 m. inicijavo ir atliko patalpų paskirties pakeitimą iš administracinių į gyvenamąsias patalpas. Šiuo metu patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Patalpų paskirties pakeitimas iš administracinių į gyvenamąsias patalpas atliktas neteisėtai, nes: 1) tokiam pakeitimui nebuvo gautas Statybos įstatyme numatytas pastato bendraturčių sutikimas; 2) toks pakeitimas suvaržo ieškovės, kaip kitų pastate esančių patalpų naudotojo, teises.

1.2.                      Patalpų paskirties procedūros turėjo būti atliekamos pagal Statybos įstatymo redakcijas, galiojusias nuo 2014-01-01 iki 2015-07-01. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, statybą leidžiančiam dokumentui – rašytiniam pritarimui statinio projektui – gauti, be kita ko, turėjo būti pateiktas pastato bendraturčių sutikimas. Pastatas nėra daugiabutis namas, jo savininkai nėra įsteigę bendrijos, todėl sprendimai dėl pastato turėjo būti priimami visų savininkų sutikimu. Bendraturčių sutikimas nebuvo gautas, visiems pastato bendraturčiams apie balsavimą nebuvo pranešta. Balsavimo protokolo 5-6, 8 punktuose nurodyta, kad įteikta ir gauta tiek pat biuletenių (34), iš jų visi galiojantys ir visi 34 priskirti balsams „pritarė“. Biuletenių, kuriuos būtų gavę visi kiti, nei minėti 34, bendraturčiai, nebuvo įteikta. Tai yra savininkų teisių pažeidimas, galimai rodantis sąmoningą atitinkamų asmenų siekį išvengti pastato bendraturčių dalyvavimo patalpų paskirties keitimo procese, stengiantis surinkti tik mažiausio galimo fizinių asmenų skaičiaus atstovaujamos mažiausios pastato bendraturčių daugumos sutikimą, iš anksto galimai žinant, kad patalpų paskirties pakeitimas pažeistų kitų savininkų teises, dėl ko šie savininkai tam prieštarautų.

1.3.                      Biuletenyje esančioje lentelėje iš viso pasirašė du fiziniai asmenys: L. B. (už UAB „(duomenys neskelbtini)“, už I. R. ir už save) bei nežinomas asmuo už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neaišku, kokiu pagrindu ir, ar teisėtai L. B. pasirašė už 9 balsus turinčią I. R. – biuletenyje ir balsavimo protokole nenurodyta, kad būtų buvę pateikti kokie nors notariškai patvirtinti įgaliojimai, taip pat neaišku, kas, kokiu pagrindu ir, ar teisėtai pasirašė už 10 balsų turinčią UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie du parašai neturėtų būti priskaičiuoti dėl neaiškių atstovavimo aplinkybių. Atmetus šiuos parašus, liktų tik L. B. parašai už iš viso 15 balsų, kuriuos turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pati L. B.. Tai nesiekia pastato bendraturčių balsų daugumos. Biuletenyje asmenys tikėtinai pasirašė kaip biuletenį gavę, o ne balsavimo valią išreiškę.

1.4.                      Biuletenyje neužpildytos žymos „pritariu“/„nepritariu“. Biuletenio ir balsavimo protokolo pirmųjų puslapių viršuje nurodyta, kad tai yra Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo priedai. Šis teisės aktas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, tvarką, ir jis nėra taikomas šiuo konkrečiu atveju. Toks biuletenis turėtų būti laikomas negaliojančiu. Abejojama visos pastato bendraturčių sutikimo gavimo procedūros legitimumu, biuletenio ir balsavimo protokolo patikimumu. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros galėjo būti tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. Nesant privalomo visų pastato bendraturčių sutikimo negalėjo būti išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir jis turėtų būti panaikintas.

1.5.                      Ieškovė yra kitų pastate esančių patalpų nuomininkė. Ji 2012-08-21 nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojasi pastate esančias patalpas, kuriose vykdo restorano-baro veiklą. Atsakovams įsigijus pastato antrame aukšte esančias patalpas ir jas neteisėtai pavertus butu, šiame bute apsigyvenę asmenys nuolat kviečia policiją, besiskųsdami ieškovės veiklos keliamu triukšmu. Ieškovė dėjo pastangas savo veiklos keliamą triukšmą kiek įmanoma sumažinti, tačiau tam tikras triukšmo lygis restorano-baro veiklai neišvengiamas. Ginčijamas patalpų paskirties pakeitimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, todėl ieškovė laikytina suinteresuotuoju asmeniu ir turi teisę reikšti šį ieškinį. Tuo atveju, jei savo įsigytų administracinių patalpų paskirtį būtų išlaikę ir atsakovai, jei šios patalpos būtų naudojamos tikrajai ir viso pastato paskirtį atitinkančiai jų administracinei paskirčiai, ieškovės vykdoma veikla šiose patalpose esančių asmenų ramybės ir poilsio netrikdytų. Patalpų paskirčiai esant pakeistai į gyvenamąją, ieškovė de facto netenka teisės ir galimybės pastate vykdyti savo verslo veiklą.

2.       Atsakovai G. K. ir J. K. prašė ieškovų ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      Ieškinys pareikštas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, kurį neprašoma atnaujinti. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Be to, ieškovė, kaip laikina statinio valdytoja – nuomininkė, neturi reiškiamo turinio reikalavimo teisės. Apie ginčijamą individualų administracinį aktą ieškovė laikytina sužinojusi 2015-07-01, ,,Infostatyba“ paskelbus apie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet atitinkami duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. 2015-07-01 ieškovė laikytina sužinojusia ir apie 2015-06-26 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad sužinota vėliausiai galėjo būti 2018-12-11 16:02:01, kuomet ieškovės atstovas advokatas atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. VĮ Registrų centre ginčijamų dokumentų kopijas ieškovei padarė 2019-02-26. Ieškovė neturėjo ir neturi teisės reikšti aktualaus turinio ieškinį. Tai yra savarankišku pagrindu bylą nutraukti, nes ieškovė nėra patalpų savininkė, o tik nuomininkė, ir negali remtis savininko teisių gynimu. To nepadarius, ieškinys atmestinas dėl jo nepagrįstumo, nes nagrinėjamo ginčo atveju pakako gauti pastato patalpų savininkų daugumos pritarimą. Tai ir buvo padaryta.

2.2.                      Ieškovė mėgina daryti atsakovams spaudimą/kerštauti už buvimą aktyviais ir pilietiškais, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra, išnagrinėjusi jų pareiškimą dėl nevykdomo sužaloto kultūros paveldo objekto – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo iki sužalojimo buvusios būklės, 2019-04-10 priėmė „Nutarimą reikalauti pašalinti teisės pažeidimus“ Nr. (duomenys neskelbtini). Juo pareikalavo Kultūros paveldo departamento ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Vykdant prokuratūros nutarimą, Inspekcija ieškovei surašė savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Be to, už patalpų, kuriose buvo atlikti šalintini savavališkos statybos darbai, naudojimą ne pagal paskirtį, t. y. restorano - naktinio baro veikla, ieškovei ir/ar atsakingiems asmenims galimai buvo taikytos nuobaudos.

2.3.                      Ieškinio patenkinimas nesukeltų ieškovei teisėto teisinio efekto. Tai taip pat yra savarankiškas pagrindas nutraukti civilinę bylą. Ginčijant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rašytinį pritarimą, ieškinyje nurodomas iš esmės tik vienas motyvas, susijęs su „visų” pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių patalpų savininkų sutikimo paskirties keitimui nebuvimu. CK 4.75 straipsnio norma nėra taikytina. Atsakovams patalpos (butas) priklauso asmeniškai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl, kiek tai liečia konkrečiai atsakovų butą, jokia bendroji dalinė nuosavybė su kitais trečiaisiais asmenimis neegzistuoja. Kitos pastate esančios patalpos taip pat yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir turi konkrečius savininkus, t. y. viso pastato kontekste nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. CK 4.75 straipsnis yra bendroji norma, detalizuojanti tik nuosavybės formą, tačiau nedetalizuoja turto rūšies. CK 4.85 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti būtent nuosavybės teisės įgyvendinimą, kai yra kalbama apie butus ir kitas patalpas. Statybos įstatymas į CK 4.75 straipsnį rašytinio pritarimo išdavimo metu nenukreipė. Šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas referuoja būtent į CK 4.85 straipsnį. Aptariamu atveju taikytina CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, įtvirtinanti sprendimų priėmimą pastate esančių patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimas dėl atsakovų buto paskirties keitimo iš administracinės į gyvenamąją buvo priimtas aiškia pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Šis sprendimas apskųstas nebuvo, todėl yra laikytinas teisėtu, galiojančiu bei sukuriančiu atitinkamas faktines ir teisines pasekmes.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo; netenkinus pirmojo prašymo – bylą nutraukti; netenkinus pirmojo ir antrojo prašymų, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

3.1.                      Byloje turi būti taikomas ABTĮ 29 straipsnyje numatytas 1 mėnesio terminas, kurį ieškovė praleido. Informacija apie ginčijamą išduotą leidimą paskelbta 2015-05-29 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Ieškovė apie patvirtintą statybos leidimą turėjo ir galėjo sužinoti jau 2015 m. Abejojant, kad statybos leidimas yra neteisėtas, teisės aktų nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl statybos leidimo neteisėtumo. Ieškovė, siekdama atnaujinti ženkliai praleistą apskundimo terminą, turi pateikti įrodymus dėl termino praleidimo pagrįstumo. Terminas praleistas beveik 5 metus, tačiau ieškovė nepateikė informacijos, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas pateikti ieškinį, taip pat neprašo jo atnaujinti, todėl yra pagrindas atmesti ieškinį. Priešingu atveju būtų pažeisti statytojo teisėti lūkesčiai, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai.

3.2.                      Egzistuoja ir bylos nutraukimo pagrindas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalį. Ieškovė nėra patalpos, kuriai išduotas statyba? leidžiantis dokumentas, savininkė ar teisėta valdytoja, o reikalavimo teisę grindžia tuo, kad yra kitu? pastate esančių patalpų nuomininkė 2012-08-21 nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdanti jose restorano-baro veikla?. Ta aplinkybė, jog atsakovai pakeitė patalpų paskirtį į gyvenamąsias ir gyvendami bute kviečia policija? dėl ieškovės veiklos keliamo triukšmo, nesudaro teisės jai reikšti šį ieškinį ar ginti viešąjį interesą. Ieškovė nėra institucija, kuri gali ginčyti leidimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio prasme.

3.3.                      CK 4.75 straipsnis turėtų būti taikomas, kai ginčo objektas padalintas į idealias dalis.  Šiuo atveju yra atskiros (atidalintos) administracinės patalpos, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Jos yra asmeninė (ne bendra) patalpų savininkų atsakomybė. Atsakovams, pateikiant prašymą pakeisti jiems nuosavybes teise priklausančios patalpos paskirtį, t. y. atlikti veiksmus, kurie nekvalifikuotini kaip apimantys disponavimo teisę, šioje situacijoje pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį statybą leidžiančio dokumento gavimui užteko statinio patalpų savininkų daugumos sutikimo. Tenkinus ieškovės ieškinį, būtų formuojama ydinga teismų praktika – visais atvejais, net ir esant kelioms dešimtims administracinės paskirties patalpų, turėtų būti gautas absoliučiai visų patalpų savininkų sutikimas. Dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos – turi būti gaunama savininkų daugumos, o ne visų savininkų sutikimas.

3.4.                      Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės teiginiai dėl balsavimo ir biuletenių patikimumo. Atsakovė, vykdydama statyba? leidžiančių dokumentu? išdavimo funkcija?, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktu? duomenų tikruma? ar galimą duomenų klastojimą, neturi pareigos vertinti protokolo ar biuletenių patikimumą, neturi teisės kreiptis į teismą dėl protokolo panaikinimo (jei nėra butų ir kitų patalpų savininkas). Šioje situacijoje nekilo pagrįstų abejonių, kad balsavimo protokolas, kaip teigia ieškovė, gali būti suklastotas, todėl, esant visiems privalomiems dokumentams buvo išduotas leidimas. Administracija nevykdė kitų patalpų savininkų susirinkimo raštu, nedisponuoja biuleteniais, išduodant leidimą pakako gauti patalpų savininkų daugumos sutikimą – balsavimo raštu protokolą. Administracijos darbuotojai neturi galimybės (taip pat kompetencijos) patikrinti, ar biuleteniai buvo išsiųsti ir įteikti visiems bendraturčiams, tačiau, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, administracija turi pareigą įsitikinti, jog pateikti visi pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį privalomi dokumentai, tarp jų ir statinio bendraturčių sutikimas. 2014 m. protokole nurodoma, jog dauguma (34 asmenys iš 51) sutinka su patalpos paskirties pakeitimu. Balsavimo biuleteniai saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus, pasibaigus saugojimo terminui, sunaikinami teisės aktuose nustatyta tvarka. Balsavimas raštu įvyko prieš beveik 6 metus, tad nėra aišku, ar balsų skaičiavimo komisija objektyviai gali pateikti balsavimo biuletenius. Bet kuriam leidimo apskundimo pagrindui ar dokumentui jau yra suėjusi ieškinio senatis.

4.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus arkivyskupija ir VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ iš dalies palaikė ieškovės ieškinį. Nurodė, kad:

4.1.                      Atsakingi asmenys galimai atliko veikas rengiant, teikiant dokumentus ir jų pagrindu išduodant 2015-05-29 rašytinį pritarimą neįgalioto asmens be bendrasavininkių sutikimo (balsavimo) parengtam projektui, registruojant duomenų pakeitimus nesamų duomenų ir neegzistuojančių dokumentų be neįgalioto asmens patvirtintos 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš dalies nesutiko su ieškove, kad atsakovai inicijavo ir atliko patalpų paskirties pakeitimą iš administracinės paskirties į gyvenamąsias patalpas, nes tokių duomenų byloje nėra pateikta, o iš viešų registrų surinkti duomenys tokį teiginį paneigia.

4.2.                      Patalpų paskirčiai pakeisti atsakovai privalėjo parengti patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją projektą, gauti kitų bendrasavininkių sutikimą dėl patalpas sudarančių (duomenys neskelbtini) kv. m bendro naudojimo patalpų, pateikti statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo dokumentą. Tačiau iš viešų registrų surinkti dokumentai ir duomenys rodo, kad nei vieno iš paminėto atsakovai neatliko. Atsakovai neparengė patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją projekto. Ginčijamame leidime nurodyta, kad pritariama projektuotojo MB „ARCHPLIUS“ parengtam „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją paprastojo remonto projektas. Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas 2015 m.“. Su ieškiniu teikto MB „ARCHPLIUS“ parengto projekto bendros dalies turinio 9 punkte nurodoma, kad projektuotojas veikė pagal išduotą G. K. įgaliojimą. 2014-09-16 notariniame įgaliojime nurodoma, kad projektuotojas K. M. įgaliojamas be teisės perįgalioti įgaliotojų vardu rašyti prašymus ir pareiškimus dėl patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) specialiųjų architektūros reikalavimų gavimo, prašant ir derinant prijungimo prie inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, statybos (rekonstrukcijos) techninio projekto rengimo, statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento gavimo, bet ne dėl patalpų paskirties keitimo paprastojo remonto projekto rengimo. Todėl administracija viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, nes negalėjo išduoti 2015-05-29 rašytinio pritarimo neįgalioto asmens parengtam projektui. Pastato bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai nesutiko ir net nebalsavo dėl ginčo patalpų paskirties keitimo.

4.3.                      MB „ARCHPLIUS“ parengto projekto bendros dalies turinio 17 punkte paminėtas „Balsavimo biuletenis“ patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkams buvo siūloma pritarti dėl atsakovams nepriklausančios patalpos paskirties keitimo. Kaip apibrėžia paminėto balsavimo raštu biuletenio 4 punktas, svarstomame klausime (klausimuose), balsavimo biuletenyje pasirašę bendrasavininkiai balsavo „4.1. dėl buto priklausančio J. K. ir G. K., adresu (duomenys neskelbtini), kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo“. Kadangi minėtame balsavimo raštu biuletenyje nurodyta, jog balsuota dėl unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto buto paskirties keitimo, tai nebuvo pagrindo laikyti tokio balsavimo kitu identifikavimo kodu (duomenys neskelbtini) pažymėtų atsakovams priklausančių patalpų paskirties keitimo. Balsavimo biuletenio trečiame stulpelyje balsavusieji turėjo raštu pažymėti: „pritariu“/„nepritariu“. Tačiau minėtame stulpelyje nėra žymos apie balsavusių žymą raštu (pasirinkimą). Todėl nepagrįsta teigti, kad minėtas balsavimo biuletenis patvirtina balsavusių raštu pritarimą. Toks biuletenis negali būti laikomas bendrasavininkių pritarimu parengtam projektui. Tokiu būdu tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas dar vienu savarankišku pagrindu viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, nes vienas jų turėjo atsisakyti išduoti 2015-05-29 rašytinį pritarimą neturint bendrasavininkių sutikimo (balsavimo) parengtam projektui, o kitas – negalėjo Nekilnojamojo turto registre teisėtai ir pagrįstai registruoti duomenų pakeitimų nesamų duomenų ir neegzistuojančių dokumentų pagrindu.

4.4.                      Atsakovai turėjo užtikrinti, jog butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos apraše, patvirtintame Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251, nustatyta tvarka būtų paskelbta apie patalpų paskirties keitimo balsavimą bei patalpų kaimynystėje esančių restorano patalpų savininkui arba nuomininkui būtų įteiktas balsavimo raštu biuletenis, o šiuos biuletenius įteiktų balsavimo organizatorius (Aprašo 3.1, 3.2 punktai). Pastatas yra administracinės paskirties ir jį valdo 25 bendrasavininkai, kurie nėra pavedę jokiam asmeniui administruoti pastatą. Todėl kiekvienas pastato patalpų savininkas išsaugo visas teises būti informuotas bei balsuoti visais su pastate esančių patalpų pakeitimu susijusiais klausimais. Atsakovai to neatliko, nes nei Vilniaus arkivyskupija, nei viešoji įstaiga „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ negavo balsavimo biuletenio ir nerado skelbimo apie balsavimą. Neteisėtu (ne)veikimu bei oficialių procedūrų imitavimu atsakovai pažeidė bendro naudojimo patalpų bendrasavininkių bei ieškovės, kaip teisėto kaimyninių restorano patalpų nuomininko, teises ir teisėtus interesus. Tokių teisės aktų pažeidimų, kaip veikimo be įgaliojimo, procedūrų imitavimo (galimai klastojimo) negalėjo nepastebėti bei negalėjo toleruoti nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

4.5.                      2015-06-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino ne atsakovai ir ne įgaliotas asmuo, bet bendrapavardis V. K.. Prie dokumentų, pateiktų su šia deklaracija, nebuvo pridėtas šiam asmeniui statytojo išduotas įgaliojimas. Tokiu būdu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė teisės aktų nustatytą tvarką, nes negalėjo Nekilnojamojo turto registre registruoti duomenų pakeitimų. Atsakovų įsigytų administracinės paskirties patalpų sujungimas su (duomenys neskelbtini) kv. m bendro naudojimo patalpomis yra iš esmės neteisėtas ir pažeidžia restorano patalpų savininko ir nuomininko interesus.

4.6.                      Remiantis viešame registre išviešinta nuomos sutartimi, ieškovė yra tinkamai įgaliota ir turi teises per bendrąjį ieškinio senaties terminą ginčyti kaimyninių patalpų paskirties pakeitimo dokumentus. Šis pakeitimas bei po jo sekęs atsakovų nekaimyniškas, direktyvus, bekompromisis elgesys tiesiogiai žeidžia nuomininko teisėtai ir pagrįstai vykdomą veiklą bei jo teises ir teisėtus interesus.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras prašė civilinę bylą dalyje dėl 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registracijos panaikinimo nutraukti, o šio prašymo netenkinus, reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

5.1.                      Ieškovė praleido terminą skųsti 2015-07-01 priimtą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą, kuriuo buvo įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis 13 straipsniu – įrašant ar pakeičiant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą yra priimamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, t. y. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimai per vieną mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi būti skundžiami centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – teismui. Ieškovė nesilaikė minėtos privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos – neskundė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo dėl duomenų įrašymo per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus sprendimo – teismui. Todėl yra pagrindas nutraukti civilinę bylą dalyje dėl deklaracijos pagrindu įregistruotų duomenų registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre.

5.2.                      Ieškovės reikalavimas panaikinti deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją yra išvestinis ir perteklinis, todėl neturėtų būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinio pirmąjį bei antrąjį reikalavimus – panaikinus pritarimą projektui bei deklaraciją, įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų pakankamas pagrindas kadastro duomenų, atliktų šių dokumentų pagrindu, išregistravimui.

II.       Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-14 sprendimu ieškovės UAB ,,Sevilex“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės 3 221,62 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovų G. K. ir J. K. naudai bei 13 Eur pašto išlaidas valstybei.

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) administracinių patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB ,,(DUOMENYS NESKELBTINI)“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo negyvenamas administracines patalpas su (duomenys neskelbtini) kv. m bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos buvo (ir tebėra) administraciniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis, išviešinta nekilnojamojo turto registre, yra administracinė. Atsakovai, įsigiję nuosavybėn patalpas, 2014-2015 m. inicijavo ir atliko patalpų paskirties pakeitimą iš administracinių į gyvenamąsias patalpas, parengę paprastojo remonto projektą ir jį įgyvendinę. Atsakovė J. K. buvo davusi sutikimą savo sutuoktiniui veikti abiejų vardu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi teiktus dokumentus patalpos paskirčiai pakeisti, 2015-05-29 rašytiniu pritarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė statytojo G. K. administracinės paskirties patalpų projekto keitimui i? gyvenamosios (butų) patalpas. 2015-06-26 surašyta statybos užbaigimo/paskirties pakeitimo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), patalpai (butui) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu esančiame administracinės paskirties pastate viso yra 52 patalpos, registruotos kaip atskiri turtiniai vienetai, iš kurių 2020-08-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 20 patalpų yra gyvenamųjų (butų) paskirties, o 33 negyvenamos patalpos.

6.2.                      Dalis pastate esančių patalpų nuosavybės teise priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Ji 2016-01-25 patvirtinimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ turi įgaliojimus ir visas teises naudoti bei valdyti Vilniaus arkivyskupijai priklausanti turtą. Ieškovė yra kitų pastate esančių patalpų nuomininkė. Ji 2012-08-21 su VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pasirašytos Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuomojasi pastate esančias Vilniaus arkivyskupijai priklausančias patalpas, kuriose vykdo restorano-baro veiklą.

6.3.                      2020-02-10 teismui paduotu ieškiniu dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją. Ieškinį iš esmės grindžia CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos turiniu ir tuo, kad patalpų paskirties pakeitimas iš administracinių į gyvenamąsias patalpas atliktas neteisėtai, nes: 1) tokiam pakeitimui nebuvo gautas Statybos įstatyme numatytas būtinas visų pastato bendraturčių sutikimas; 2) toks pakeitimas suvaržo ieškovės, kaip kitų pastate esančių patalpų naudotojos, teises; 3) ieškovė abejoja visos pastato bendraturčių sutikimo gavimo procedūros legitimumu, biuletenio ir balsavimo protokolo patikimumu. Atsakovai ginasi ieškinio senatimi, ieškovės reikalavimų nepagrįstumu ir ieškovės teisės reikšti tokio turinio ieškinį neturėjimu. Ieškovė mano turinti tokią teisę ir ieškinio senaties termino nėra parleidusi.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog teisinių prielaidų sutikti su ieškovės ieškinio reikalavimais nėra, be to, pritarė atsakovų pozicijai dėl nesutikimo su ieškiniu ir argumentams dėl ieškinio senaties taikymo bei ieškovės teisės reikšti nagrinėjamo turinio ieškinį netinkamumo. Ieškovė neturi nuosavybės teisių į pastatą ar jo dalį, ji tėra pastate esančių kitų patalpų nuomininkė. Ieškinį pareiškusiam asmeniui bendraturčio statusas nepriklauso. Tai reiškia, kad ieškovė negali gintis bendraturčio teisės pažeidimu, negali įtakoti bendro daikto teisinio režimo pokyčių, nes ji tokios teisės neturi. Nuomos teisiniai santykiai, kad ir ilgalaikiai, tokios teisės nesukuria. Ieškovė neturėjo ir neturi teisės reikšti nagrinėjamo turinio ieškinį, nes ieškovė nėra patalpų savininkė, o tik nuomininkė, ir negali remtis savininko teisių gynimu. Ieškovė yra tik laikina patalpų nuomininkė, ji nėra jų savininkė, todėl nepagrįstai ieškinį motyvuoja materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bendraturčių bei butų ir kitų patalpų savininkų tarpusavio santykius. Šios teisės normos teisių ieškovei nesukuria. Aplinkybė dėl ieškovės nebuvimo ginčijamo materialinio teisinio santykio šalimi – jos nebuvimas pastato bendraturte – savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

6.5.                      Ieškovė akivaizdžiai praleido terminą reikšti nagrinėjamo turinio ieškinį. Tai taip pat yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad apie patalpos paskirties pakeitimą ji sužinojo 2020 metų sausio mėn. antroje pusėje, gavusi duomenis iš architektų, tačiau teismas sprendė, jog nėra pagrindo su tuo sutikti. Apie ginčijamą individualų administracinį aktą ieškovė laikytina sužinojusi 2015-07-01, ,,Infostatyba“ paskelbus apie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet atitinkami duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Būtent 2015-07-01 ieškovė laikytina sužinojusi ir apie 2015-06-26 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad sužinota vėliausiai galėjo būti 2018-12-11 16:02:01, kuomet ieškovės atstovas atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. VĮ Registrų centras ginčijamų dokumentų kopijas oficialiai ieškovei padarė 2019-02-26. Be to, atsakovams įsigijus nuosavybę ir beveik tuoj pat pradėjus remontą, ieškovė jau kurį laiką vykdė veiklą išnuomotose patalpose, todėl negalėjo nežinoti ir nematyti apie vykdomus darbus.

6.6.                      Esminė ieškovės reikalavimų pozicija nukreipta į susirinkimo tvarkos sušaukimo, balsavimo procedūrų, balsavimo protokolo (biuletenio) užpildymo pažeidimus. Tačiau nei balsavimo protokolas, nei susirinkimo eiga ir jo rezultatas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir nebuvo užginčyti. Ieškovė tokios teisės neturi, o jos pusėje buvusi Vilniaus arkivyskupija ar kiti materialinį teisinį suinteresuotumą dėl to galintys turėti asmenys su tuo susijusių savarankiškų reikalavimų teisme nebuvo ir nėra pareiškę.

6.7.                      Ieškovė pažymi, kad ji yra kitų pastate esančių patalpų nuomininkė, kuriose vykdo restorano-baro veiklą, o atsakovams įsigijus pastato antrame aukšte esančias patalpas ir jas neteisėtai pavertus butu, jie nuolat kviečia policiją, besiskųsdami ieškovės veiklos keliamu triukšmu. Ieškovė nurodo, kad atstačius patalpos paskirtį į buvusią administracinę, joms būtų taikomas kitas režimas, kuris neįtakotų ir netrukdytų ieškovės vykdomos veiklos dėl triukšmo parametrų. Ieškovės siekis nėra kildinamas iš bendraturčio teisių pažeidimo, kuris negali būti laikomas esminiu netgi manant, kad tokia teisė jai priklausytų, o sietinas būtent su ieškovės, kaip nuomininkės, veikla.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7.       Ieškovė UAB ,,Sevilex“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, ieškovės naudai solidariai iš atsakovų G. K. ir J. K. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti visų instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.1.                      Teismas nenagrinėjo byloje ieškovės keltų materialinių teisinių klausimų, dėl ko šalių ginčas realiai liko neišspręstas, ir neišsprendė vieno ieškovės pareikšto prašymo – atnaujinti terminą pareikšti ieškinį, jei manytų jį esant praleistą. Teismas taip pat neatsižvelgė į teismo posėdyje ieškovės atstovo pateiktas pastabas dėl atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bei nepagrįstai priteisė visas atsakovų prašytas bylinėjimosi išlaidas.

7.2.                      Kadangi ieškiniu siekiama pripažinti neteisėtu atsakovų atliktą patalpų paskirties pakeitimą, ieškovė laikė, kad turi būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 m., kuris nėra praleistas. Tuo atveju, jei būtų taikomi ne CK, bet ABTĮ nustatyti terminai, jie taip pat nėra praleisti (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Taikant ABTĮ nustatytus terminus, termino pradžios skaičiavimo momentas nustatytas nuo atitinkamų dokumentų įteikimo. Ieškovė patalpų paskirties keitimo tvarkybos darbų/tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą gavo tik 2020 m. sausio mėn. antroje pusėje. Ieškinys pateiktas 2020-02-10. Duomenų, kada tiksliai projektas buvo gautas, ieškovė pateikti negali, nes šiuos dokumentus 2020 m. sausio mėn. antroje pusėje architektei besilankant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje tiesiog įrašė į elektroninę laikmeną administracijos darbuotojas. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skaičiuojant nuo projekto gavimo, teikiant ieškinį šis terminas nebuvo praleistas.

7.3.                      Tai, kad 2015 m. apie pritarimą buvo paskelbta „Infostatyba“, kad 2015-07-01 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir deklaracijos pagrindu, ieškovei viso labo leido nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė pritarimą ir kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas. Tas pats ir kalbant apie 2018-12-11 16:02:01 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą bei VĮ Registrų centro ieškovei 2019-02-26 padarytas dokumentų kopijas. Minėtą išrašą atsispausdinęs ieškovės atstovas nustatė būtent jame nurodytus duomenis, t. y. tai, kad 2015-07-01 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas 2015-06-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir deklaracijos pagrindu, o iš VĮ Registrų centro 2019-02-26 gautų dokumentų – deklaracijos ir pritarimo ieškovė nustatė tik tai, kad buvo gauta deklaracija ir pritarimas, tačiau iš tokių duomenų objektyviai neįmanoma įtarti, kad atliktas patalpų paskirties pakeitimas buvo neteisėtas.

7.4.                      Asmenys įprastinėje savo veiklos eigoje nuolat netikrina „Infostatyba“ skelbiamų ir Nekilnojamojo turto registre registruojamų duomenų apie svetimą turtą. Vertinant atitinkamų faktų išviešinimą „Infostatyba“ ir Nekilnojamojo turto registre, aiškinant ir taikant ieškinio senatį bei procesinius terminus reglamentuojančias teisės normas, būtina paisyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo teismui terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo dokumentų, konstatuojančių faktą, paskelbimo/įteikimo, o nuo dokumentų, leidžiančių nustatyti ar bent jau įtarti tokio fakto neteisėtumą, paskelbimo/įteikimo. Ieškinio padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo paminėtų patalpų paskirties pakeitimo faktą patvirtinančių dokumentų, o nuo patalpų paskirties pakeitimo neteisėtumą leidžiančio nustatyti dokumento – projekto, paskelbimo/įteikimo ieškovei.

7.5.                      Dokumentų parengimo metu, t. y. 2015-03-01 – 2016-06-30 galiojusio ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Teismas termino skaičiavimo pradžiai taikė ne ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą įteikimo, o paskelbimo momentą, nors toliau sprendime analizavo ieškovės „sužinojimo“ momentą. Argumentai ar motyvai, kodėl teismas taiko būtent „paskelbimo“, o ne „įteikimo“ momentą, sprendime nepaaiškinti. Projektą ieškovė gavo 2020 m. sausio mėn. antroje pusėje, kai architektei besilankant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje darbuotojas šį dokumentą įrašė į laikmeną. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skaičiuojant nuo šios apytikslės datos, 2020-02-10 teikiant ieškinį šis terminas nebuvo praleistas. Ieškovė apie patalpų paskirties pakeitimą ir jo neteisėtumą anksčiau būtų galėjusi sužinoti tik tuomet, jei atsakovai apie organizuojamą balsavimą šiuo klausimu būtų paskelbę teisės aktų nustatyta tvarka ir pastato bendraturčiams įteikę balsavimo biuletenius, tačiau atsakovai to nepadarė ir vykdomą patalpų paskirties keitimo procedūrą nuo ieškovės (nuomininko) ir nuo jo valdomų patalpų savininko (trečiojo asmens šioje byloje) bei nuo kitų pastato bendraturčių nuslėpė.

7.6.                      Ieškovė ieškinį reiškė ne kaip bendraturtis, kurio bendraturčio teisės pažeistos, o kaip kitas suinteresuotas asmuo ir/ar asmuo, kurio kitos (ne bendraturčio) teisės ir teisėti interesai pažeisti. Įstatymas tokiam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo/dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo/dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nepriklausomai nuo to, ar toks asmuo yra to paties pastato patalpų savininkas ir bendrųjų konstrukcijų bei objektų bendraturtis, ar ne. Bet kuris privatus asmuo, nepriklausomai nuo jo statuso patalpų atžvilgiu, teigiantis jo paties privačių teisių ir interesų pažeidimą, įvykusį dėl viešosios teisės pažeidimo, turi teisę kreiptis į teismą, siekdamas ginti savo subjektines teises arba įstatymų saugomą interesą. Ieškovė teisę kreiptis į teismą turi Statybos įstatymo pagrindu, ieškiniu ginčydama statybą leidžiantį dokumentą – pritarimą (ir toliau iš jo kylančius neatsiejamai susijusius kitus dokumentus – deklaraciją, jos pagrindu atliktą atitinkamų duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre), kuriam gauti pagal Statybos įstatymo teisės normas turėjo būti pateiktas visų pastato bendraturčių sutikimas, tačiau kuris nebuvo gautas. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 13 dalimi, 17 dalies 1 punktu, užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas turėjo patikrinti, ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai, o jeigu pateikti ne visi privalomi dokumentai, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus. Kadangi taip neįvyko, o byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas net ir nepateikus visų privalomų dokumentų buvo išduotas, toks dokumentas yra išduotas neteisėtai.

7.7.                      Ieškinį ieškovė reiškė todėl, kad nepriklausomai nuo to, koks būtų ieškovės statusas, atsakovai bet kokiu atveju veikė neteisėtai, negavo visų pastato bendraturčių sutikimų, dėl ieškinyje išdėstytų priežasčių tikėtina negavo net ir pastato bendraturčių daugumos sutikimo, ir dėl ieškinyje išdėstytų priežasčių abejotina, ar iš viso buvo gautas bent vieno pastato bendraturčio sutikimas. Remiantis ieškinyje pacituotomis Statybos įstatymo teisės normomis, patalpų paskirties pakeitimas yra neteisėtas. Teismo teiginiai, kad ieškovė apeliuoja į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytos bendraturčių teisės pažeidimą, nors nėra bendraturtė, negali remtis savininko teisių gynimu ir pan., logiškai nėra susiję su ieškinio argumentais, nes pati ieškovė tik teigia, kad visų tikrųjų bendraturčių pritarimas buvo būtinas Statybos įstatymo reikalavimams įgyvendinti.

7.8.                      Apeliacinės instancijos teismas, dar ieškinio priėmimo stadijoje pateikus atskirąjį skundą, nurodė esant poreikį išsiaiškinti, ar ieškovė turi teisę į ieškinį materialiąja prasme, t. y. teisę į ieškinio patenkinimą, ką išsiaiškinti galima tik bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo, teismas bylos nagrinėjimą iš esmės kažkodėl suprato kaip pakartotini patikrinimą, ar ieškovė, nebūdama bendraturčiu, turi teisę reikšti ieškinį, ir dėl teisės į ieškinį materialiąja prasme, kaip teisės į ieškinio patenkinimą, teismas nesprendė. Ieškinio reikalavimai turėjo būti išnagrinėti iš esmės ir nustatyta, ar patalpų paskirties pakeitimas atliktas teisėtai.

7.9.                      Statybą leidžiančiam dokumentui – rašytiniam pritarimui statinio projektui – gauti be kita ko turėjo būti pateiktas pastato bendraturčių sutikimas. Bylos situacijai taikytinas CK 4.75 straipsnis („Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas“), numatantis klausimų sprendimą bendraturčių sutarimu, o ne CK 4.85 straipsnis („Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas“), numatantis klausimų sprendimą balsų dauguma. CK 4.85 straipsnis taikytinas išimtinai tik gyvenamosios paskirties pastatams, o CK 4.75 straipsnyje įtvirtina bendresnė teisės norma, taikytina kitiems atvejams. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir remiantis aukščiau nurodytu, statybą leidžiančiam dokumentui – rašytiniam įgalioto valstybės tarnautojo pritarimui projektui dėl patalpų paskirties keitimo – gauti turėjo būti pateiktas visų pastato bendraturčių sutikimas. Visų pastato bendraturčių sutikimas patalpų paskirčiai pakeisti nebuvo gautas. Byloje esantis V. K. 2014-10-07 pasirašytas dokumentas, pavadintas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu, 2014-10-07 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, pati pastato bendraturčių sutikimo gavimo procedūra turi esminių trūkumų.

7.10.                      Bylos medžiaga patvirtina, kad visiems pastato bendraturčiams apie balsavimą net nebuvo pranešta. Protokolo 5-6, 8 punkte nurodyta, kad įteikta ir gauta tiek pat biuletenių (34), iš jų visi galiojantys ir visi 34 priskirti balsams „pritarė“. Kyla rimtų abejonių, ar dokumente, pavadintame biuleteniu, už kai kuriuos savininkus pasirašyta teisėtai. Protokolo 5-6 punktuose nurodyta, jog įteikta ir gauta 34 biuleteniai. Visi šie biuleteniai projekto byloje nėra pateikti, o yra pateiktas tik vienas „biuleteniu“ pavadintas dokumentas su parašais už savininkus, bendrai turinčius 34 balsus. Darytina išvada, kad protokole minimais 34 biuleteniais buvo laikomas šis vienas biuletenis su jame esančia savininkų lentele, kuris kiekvienam už atitinkamą savininką pasirašiusiam asmeniui buvo pateikiamas pasirašyti ir iš karto po to grąžinamas biuletenį pateikusiam asmeniui. Iš to taip pat seka, kad Protokolo 8 punkte nurodytiems balsavimo rezultatams „Pritarė.34“ buvo priskirti biuletenyje esantys parašai už savininkus, bendrai turinčius 34 balsus. Tačiau nei prie biuletenyje esančių parašų, nei kitur visame biuletenyje nėra nurodyta, kad jame pasirašant buvo balsuojama „už“. Parašai yra lentelės stulpelyje pavadinimu „Buto ir kitų patalpų savininko ar juridinio asmens įgalioto atstovo parašas, vardas ir pavardė“, o atitinkamai savininko valiai išreikšti lentelėje skirtas atskiras stulpelis pavadinimu „Žyma raštu: „pritariu“, „nepritariu““. Visas šis (ne)pritarimo stulpelis yra tuščias: jame (kaip ir visame likusiame biuletenyje) žymų – nei „pritariu“, nei „nepritariu“ – nesama. Darytina išvada, jog biuletenyje asmenys tikėtina pasirašė kaip biuletenį gavusių asmenų sąraše, o ne kaip kokią nors jų valią išreiškiančiame dokumente. Biuletenyje ir protokole gausu ir kitų trūkumų, verčiančių abejoti šių dokumentų surašymo aplinkybėmis: nurodytas buto identifikavimo kodas ir unikalus Nr. nesutampa – neaišku, kokios patalpos paskirties keitimas buvo svarstomas; neaišku, kaip ir kokiu pagrindu V. K. susijęs su šiuo svarstymu, nes nėra nei patalpų, nei kitų pastate esančių patalpų savininkas, nei balsavimo organizatorius, nei priklauso protokolo 4 punkte nurodytai balsų skaičiavimo komisijai, nei paminėti kokie nors kiti šio asmens ryšiai su aptariama situacija; protokolo data nurodyta 2014-10-07, tačiau vos eilute žemiau nurodyta, kad posėdis įvyko 2014-10-23; protokole nurodyta „Gyvenamojo namo adresas. (duomenys neskelbtini)“, tačiau pastatas nėra gyvenamasis namas; protokolo 2 psl. pab. yra tik dviejų asmenų parašai, nors protokolo 4 punkte nurodyta, kad balsų skaičiavimo komisiją sudaro trys asmenys. Visa tai verčia ne tik abejoti, ar su patalpų paskirties pakeitimu sutiko nors vienas pastato bendraturtis, bet ir apskritai kvestionuoti visos pastato bendraturčių sutikimo gavimo procedūros legitimumą, biuletenio ir protokolo patikimumą.

7.11.                      Nepaisant to, kad nebuvo pateiktas privalomas visų pastato bendraturčių sutikimas, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros galėjo būti tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus, buvo išduotas pritarimas. Remiantis aukščiau nurodytu, toks dokumentas negalėjo būti išduotas, todėl turėtų būti panaikintas. Remiantis Statybos įstatymu, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, kai statyba yra pradėta, atitinkami asmenys kreipiasi į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Statyba, įskaitant patalpų paskirties pakeitimą, buvo užbaigta surašius deklaraciją. Toks dokumentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes yra surašytas neteisėtų statybų – t. y. statybų su neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu – pagrindu. Taip pat turėtų būti panaikinti ir neteisėtos deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, t. y. 2018-12-11 16:02:01 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas patalpos pavadinimas „butai/butas“, 2.1 punkte nurodyta daikto pagrindinė naudojimo paskirtis „Gyvenamoji (butų)“, 10.1-10.2 punkte nurodytas daikto registravimas ir kadastro žymos. Nepriklausomai nuo to, ar biuletenis/protokolas būtų nuginčyti, ar ne, jų pagrindu pritarimas bet kokiu atveju negalėjo būti išduotas, jei šie dokumentai yra neteisėti ar neišreiškia tokio pastato bendraturčių sutikimo, koks reikalaujamas tuo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 10 dalies 4 punkte. Tam, kad būtų tenkintas ieškinys, nebūtina prieš tai nuginčyti biuletenį ir/ar protokolą. Biuletenis ir protokolas gali likti savarankiškai galioti tokie, kokie yra, neribotą laiką ir galimai jie bus tinkamai ir teisėtai panaudoti kažkokiais kitais tikslais, tačiau pritarimo išdavimui jie nebuvo ir nėra tinkami, pritarimas jų pagrindu negalėjo būti išduotas ir patalpų paskirtis jų pagrindu negalėjo buvo pakeista teisėtai.

7.12.                      Nors ieškovė ir mano, kad terminas pareikšti ieškinį nėra praleistas, tuo atveju, jei teismas tokį terminą laikytų praleistu, ieškovė prašė jį atnaujinti. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo <...> padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose, bei nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar kitų aplinkybių nėra praėję daugiau kaip 10 m. (su išimtimis). Šiuo atveju ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose nurodytų aplinkybių nėra ir 10 m. terminas nėra suėjęs, tad 1 mėn. terminas gali būti atnaujinamas. Ieškovė yra paaiškinusi, kad jeigu 1 mėn. terminas ir yra praleistas, jis yra praleistas dėl svarbios priežasties – sunkumų gaunant visus ieškinį parengti reikalingus dokumentus, kuriuos reikėjo rinkti iš skirtingų institucijų, paskui šiuos dokumentus, kurių buvo nemažai, dar reikėjo analizuoti. Apie tai, kad nebuvo gauti patalpų paskirties pakeitimui reikalingi savininkų sutikimai, ieškovė sužinojo tik susipažinusi su projektu, kuris buvo gautas tik 2020 m. sausio mėn. antroje pusėje. Iš kitų dokumentų, kuriuos ieškovė sugebėjo gauti anksčiau, atsakovų neteisėto elgesio ieškovė negalėjo nustatyti. Sunkumai gaunant visus ieškinį parengti reikalingus dokumentus turėtų būti pripažinti svarbia priežastimi atnaujinti terminą, nes ši priežastis realiai užkirto kelią ieškovei savo teise į teisminę gynybą pasinaudoti anksčiau. Atsižvelgtina į tai, kad byloje ginčijamo patalpų paskirties pakeitimo neteisėtumas nebuvo akivaizdus, organizuotas balsavimas nebuvo viešinamas ir apie jį nebuvo informuojami visi pastate esančių patalpų savininkai, todėl surinkti visus įrodymus, juos išanalizuoti, suformuluoti ieškinio reikalavimus ir juos pagrįsti ieškovei prireikė laiko. Terminas pareikšti ieškinį, jei yra praleistas, buvo praleistas ieškovei veikiant sąžiningai, nepiktnaudžiaujant. Situacija, kuri buvo sukurta patalpų paskirties pakeitimu, yra tęstinė ir lemianti iki šios dienos besitęsiančius ieškovės ir atsakovų interesų susikirtimus ir ginčus. Atsižvelgiant į tai, terminas paduoti ieškinį, jei jis būtų praleistas, turi būti atnaujintinas.

7.13.                      Ieškovė prašė teismo atkreipti dėmesį į atsakovų pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Byloje išrašyta 2020-05-29 PVM sąskaita faktūra nėra susijusi su šia byla, nes šios sąskaitos išrašymo metu byla dar nebuvo iškelta. Sąskaitos ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos yra susijusios išimtinai su atskirųjų skundų nagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme, šiuose procesuose atsakovai neturėjo jokio procesinio statuso. 2020-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma negali būti priteisiama, nes, kaip matyti iš šios sąskaitos ataskaitos, visa joje nurodyta suma yra už paties atsakovų prašymą dėl teismo posėdžio perkėlimo. Atsakovams priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas vertino tik faktą, kiek bylinėjimosi išlaidų atsakovai patyrė ir aplinkybę, ar jos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Netirdamas ir nevertindamas ieškovės pateiktų pastabų dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų, nevertindamas, ar atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir nevertindamas priežasčių, dėl kurių susidarė atsakovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovams priteisdamas visas nurodytas bylinėjimosi išlaidas, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie ieškovės apeliacinio skundo.

9.       Atsakovai G. K. ir J. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovų naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais motyvais:

9.1.                      Nuo rašytinio pritarimo (kuris laikytinas statybą leidžiančiu dokumentu) paskelbimo 2015-05-29 „Infostatyba“ iki ieškinio pareiškimo praėjo beveik 5 metai. Nuo deklaracijos paskelbimo registre 2015-07-01 – daugiau nei 4,5 metų. Ieškovė yra ženkliai praleidusi 1 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo rašytinio pritarimo ir deklaracijos paskelbimo dienos. Apie deklaraciją ieškovė vėliausiai sužinojo 2018-12-11, kuomet ieškovės atstovas atspausdino registro išrašą apie atsakovų patalpas, kuriame yra informacija apie patalpų remontą 2005-2006 m., ir apie deklaracijos įregistravimą registre. Informaciją apie rašytinį pritarimą ieškovė vėliausiai sužinojo 2019-02-27, kuomet Nekilnojamojo turto registras el. paštu atsiuntė ieškovės advokatui rašytinio pritarimo ir deklaracijos kopijas (jų nuorašai patvirtinti 2019-02-26). Taigi nuo abiejų ieškiniu skundžiamų dokumentų – deklaracijos ir rašytinio pritarimo – faktinio gavimo iki ieškinio pareiškimo praėjo 11 mėnesių ir 359 dienos, o tai pagrindžia, kad ieškovė yra praleidusi 1 mėn. procesinį terminą kreiptis į teismą. Ieškovė neįrodo ir nepagrindžia, kad apie ginčijamus dokumentus ji sužinojo tik 2020-01 mėn. antroje pusėje, kaip nurodo skunde. Ieškiniu nebuvo ginčijamas projektas, dėl jo apskritai nėra pareikšta reikalavimų. Byloje nekilo ginčas ir dėl paties projekto turinio. Net jei terminas ir būtų skaičiuojamas nuo projekto gavimo, tai neturi reikšmės šioje byloje, kadangi ieškovė neginčijo ir neginčija paties projekto ir nėra dėl jo pareiškusi reikalavimo. Byloje nėra dokumentų ar duomenų, kurie objektyviai pagrįstų faktą, kad ieškovė projektą faktiškai gavo 2020-01 mėn. antroje pusėje, bet ne anksčiau. Laikytina, kad ieškovė praleido 1 mėn. terminą kreiptis į teismą.

9.2.                      Ar ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovės elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ženkliai praleido procesinį terminą pareikšti ieškinį ir nėra svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujinamas. Ieškovė, faktiškai turėdama skundžiamus dokumentus, beveik metus laiko nesiėmė veiksmų dėl jų apskundimo ir nesąžiningai bando prisidengti papildomos medžiagos gavimo faktu. Procesinio termino atnaujinimas tokioje situacijoje prieštarautų bendriesiems civilinio proceso principams.

9.3.                      Ieškovė turėjo pagrįsti ir įrodyti, kad pažeidžiamas būtent jai priklausantis saugomas interesas, tačiau to nepadarė, kadangi ieškinį grindė bendraturčiams (t. y. savininkams) taikytinomis teisės normomis, kurios nesaugo ieškovės, kaip laikinos patalpų naudotojos, intereso. Teismas sprendime vadovavosi ir tiksliai cituoja Vilniaus apygardos teismo 2020-06-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-840-794/2020, kuria buvo sprendžiamas ieškovės atskirasis skundas dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį. Vilniaus apygardos teismas neišsprendė ieškinio priėmimo klausimo, nesprendė dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir konstatavo tik tai, kad „Ieškinyje, išsamiai išdėstydama faktines aplinkybes ir argumentus, ieškovė pagrindė reikalavimą apginti, jos manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus.“ Taigi teismas neignoravo Vilniaus apygardos teismo privalomų išaiškinimų, kurie reikšmingi ieškinio priėmimo stadijoje.

9.4.                      Ieškovė savo poziciją iš esmės grindė tuo, kad ji, būdama nuomininke, iš dalies naudojasi savininko teisėmis, kadangi naudojasi pačiomis patalpomis, bei ieškiniu nurodomą pažeidimą kildino ne iš bet kokių, bet būtent iš bendrasavininkų teisinius santykius reguliuojančių teisės normų. Ieškovė neteisi teigdama, kad teismas nepagrįstai vertino ginčo teisinius santykius. Ieškovė privalo nurodyti tikslų faktinį ginčo pagrindą, o dėl teisės taikymo ir ginčo materialinio santykio kvalifikavimo sprendžia teismas, kuris gali teisinį santykį kvalifikuoti kitaip, nei nurodo bylos šalis. Pati ieškovė reikalavimus grindė tuo, kad statybą leidžiančiam dokumentui turėjo būti gautas visų butų ir patalpų savininkų sutikimas, o ne sutikimų dauguma. Tai, be kita ko ir reiškia, kad reikalavimų pagrįstumą ieškovė grindė ne išskirtinai tik Statybos įstatymo nuostatomis, bet ir CK 4.75 straipsniu, kuris taikytinas būtent bendraturčiams. Ieškovė neįrodė, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, todėl ieškinys buvo pagristai atmestas taikant CPK 5 straipsnį. Teismo išvada padaryta tinkamai nustačius ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir tinkamai išaiškinus proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, todėl yra sprendimas yra teisėtas. Teismas neprivalėjo sprendime nagrinėti ir pasisakyti dėl bylos materialinių teisinių santykių, kadangi sprendimu nustatyta, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo bei ieškinys pareikštas akivaizdžiai praleidus procesinį terminą kreiptis į teismą. 

9.5.                      Sprendime teismas glaustai pasisakė, jog ieškovės reikalavimai iš esmės grindžiami argumentais, nukreiptais į bendraturčių susirinkimo tvarkos sušaukimo, balsavimo procedūras, balsavimo protokolo (biuletenio) užpildymo pažeidimus, tačiau teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad tokio balsavimo protokolas, susirinkimo šaukimo tvarka ir eiga bei rezultatas nėra ir nebuvo ginčijami įstatymų numatyta tvarka. 

9.6.                      Apeliacinėje instancijoje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2020-04-20 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį. Vilniaus apygardos teismas priėmė 2020-06-11 nutartį. Atsakovai, sužinoję apie pradėtą civilinį procesą, juo domėjosi ir dalyvavo su atstovų pagalba. Į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi dar 2020-02-20, tačiau procesas užtruko, kol ieškinys buvo priimtas kaip tinkamas. Dėl ieškovės nurodomos 2020-08-31 PVM sąskaitos faktūros, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, yra įvardytos plačios teisinės paslaugos bei už jas atlyginti maksimalūs dydžiai, kurie, atsakovų vertinimu, apima ir 2020-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo (Rekomendacijų 8.16, 8.20 punktai).

9.7.                      Ieškovė prašymo atnaujinti terminą nepateikė kartu su ieškiniu, tačiau chaotiškai ir nenuosekliai minėjo, jog to prašo. Iš sprendimų motyvų pakankamai akivaizdu, jog teismas vertino, kad terminą ieškovė praleido labai ženkliai, buvo atstovaujama profesionalių atstovų ir negalėjo nežinoti apie taikytinas teisės normas. Be to, jei tai ir būtų laikoma procesiniu trūkumu, tai nėra sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, kadangi nurodomoje normoje aiškiai įvardijama, jog tokios teisinės pasekmės taikomos tik tuomet, kai teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, bet ne procesinius prašymus. Prašymas atnaujinti terminą paduoti ieškinį nėra laikomas reikalavimu.

10.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

10.1.                      Nuo leidimo išdavimo praėjo iš esmės 5 metai, nors apskundimo terminas pagal ABTĮ tik 1 mėn. terminas. Ieškovė su ieškiniu neprašė atnaujinti termino, šį prašymą pateikė tik atsakovams pateikus prašymą išreikalauti dokumentus dėl sužinojimo apie leidimą momento. Patenkinus ieškinį būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai daugiau nei 50 kartų viršytas individualaus teisės akto apskundimo terminas. Vien tai, kad atsakovai turimos nuosavybės paskirtį pakeitė iš administracinės į gyvenamosios paskirties patalpas, ieškovei nesukelia teisės kreiptis į teismą dėl leidimo panaikinimo, tuo labiau po 5 metų. Ieškovė taip pat nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą.

10.2.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad balsavimo protokolas buvo suklastotas, neinformuoti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Administracija, išduodama leidimą, neprivalo tikrinti dokumentų teisėtumo. Buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą, pateikti visi privalomi pateikti priedai, nekilo abejonių dėl dokumentų teisėtumo, tad nėra neteisėtų administracijos veiksmų.

10.3.                      ABTĮ 29 straipsnyje numatytas terminas turi būti taikomas šioje byloje, nepaisant to, kad byla nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Informacija apie ginčijamą išduotą leidimą paskelbta 2015-05-29. Iš informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nurodytų duomenų galima nustatyti leidimą išdavusį asmenį, akto pavadinimą, priėmimo datą bei turinį, t. y. visą informaciją, kuriai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant žinomai, laikoma, jog suinteresuotiems subjektams tampa žinoma apie atitinkamą teisės aktą. Ieškovė apie patvirtintą statybos leidimą turėjo ir galėjo sužinoti jau 2015 m. ir abejojanti, kad statybos leidimas yra neteisėtas, turėjo teisės aktų nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl statybos leidimo neteisėtumo. Ieškovė nepateikia informacijos dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas pateikti ieškinį. Ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo tinkamai vadovautis teisės aktu? nuostatomis ir laiku įvertinti ginčijamo rašytinio pritarimo statinio projektui teisėtumą. Ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad sužinota vėliausiai galėjo būti 2018-02-11 16:02:01, kuomet ieškovės atstovas atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. VĮ Registrų centro ginčijamų dokumentų kopijas oficialiai ieškovei padarė 2019-02-26.

10.4.                      Ieškovės teisės nėra pažeidžiamos išduodant leidimą. Vien tai, kad atsakovai kviečia policiją dėl galimai triukšmingos ieškovės veiklos, nesudaro teisės ieškovei skųsti leidimo teisėtumo ar ginti viešąjį interesą. Ieškovei trukdo atsakovų kviečiama policija, todėl ieškovė pateikė ieškinį dėl 2015 m. išduoto leidimo panaikinimo. Ieškovė taip pat nėra institucija, kuri gali ginčyti leidimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio prasme. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti ir statybos padarinius – 2015-06-26 deklaraciją, tačiau šiuo atveju atsakovų prieštaravimas galimam didesniam triukšmui nesudaro pagrindo naikinti leidimo ar deklaracijos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis i? teismą? ir ginčyti statybų? teisėtumą gali tuo atveju, kai pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visu? neteisėtos statybos padariniu? pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia.

10.5.                      CK 4.75 straipsnis turėtų būti taikomas, kai ginčo objektas yra padalintas į idealias dalis, tačiau šiuo atveju yra atskiros (atidalintos) administracinės patalpos, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, yra asmeninė (ne bendra) patalpų savininkų atsakomybė. Atsakovams pateikiant prašymą pakeisti jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos paskirtį, t. y. atlikti veiksmus, kurie pagal minėtą teismų praktiką nekvalifikuotini kaip apimantys disponavimo teisę, šioje situacijoje pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį statybą leidžiančio dokumento gavimui užteko statinio patalpų savininkų daugumos sutikimo.

10.6.                      Šioje situacijoje apskritai nėra administracijos kaltės net ir tuo atveju, jei visgi būtų taikoma CK 4.75 straipsnio norma. Administracija neturi kompetencijos įvertinti savininkų sutikimo dokumento tikrumo. Administracijos kaltė grindžiama tuo, jog ji privalėjo gauti visus savininkų sutikimus, t. y. išduodant leidimą, taikyti CK 4.75 straipsnį, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimą, nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumą, todėl tai, kad administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento išdavimo procese, negali būti pagrindu pripažinti jos veiksmų neteisėtumą tokio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo atveju.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Apeliaciniu skundu ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-14 sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės UAB ,,Sevilex“ ieškinys ir iš ieškovės atsakovų G. K. ir J. K. naudai priteista 3 221,62 Eur advokato pagalbos išlaidų, o valstybės naudai 13 Eur pašto išlaidų.

Dėl aktualių bylos faktinių aplinkybių

14.       2012-08-21 nekilnojamo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovė UAB ,,Sevilex“ iš nuomotojos VšĮ ,,Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba“ išsinuomavo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), pastate, kuris kadastrinėje byloje pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – administracinė.

15.       2014-05-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovai G. K. ir J. K. nuosavybės teise įsigijo negyvenamąsias –  administracines patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančias administraciniame pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė.

16.       Atsakovai, siekdami pakeisti administraciniame pastate (duomenys neskelbtini), esančios jiems priklausančios patalpos paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, užsakė iš projektuotojo MB ,,ARCHPLIUS“ parengti Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinės paskirties patalpos keitimo iš administracinės į gyvenamąją, tvarkybos darbų (paprastojo remonto) projektą. Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą. Iš 2014-10-07 Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad buvo įteikti 34 biuleteniai.

17.       2015-05-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. K., statybos vietoje (duomenys neskelbtini), buvo suteikta teisė atlikti statinio paprastąjį remontą: statinio paskirtis – Administracinė (Negyvenamosios paskirties pastatai, kategorija – Ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Patalpa (-os) esama paskirtis – Administracinė (Negyvenamosios paskirties patalpos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būsima paskirtis Gyvenamoji (butų) (Gyvenamosios paskirties patalpos).

18.       2015-06-26 Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą duomenimis, neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų, pakeista administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į gyvenamąją (butų) paskirtis.

19.       2018-12-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovų įgytas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), nuo 2015-07-01 galioja įrašas apie daikto registravimą ir kadastro žymą – 2015-06-26 Deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

20.       Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė iš esmės remdamasis dviejų aplinkybių grupėmis: pirma, dėl praleisto termino (pirmosios instancijos teismas jį įvardino ieškinio senaties terminu, nors taikė ABTĮ normas); antra, dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti atitinkamus aktus.

Dėl termino kreiptis į teismą (pirmosios instancijos teismo įvardintu ieškinio senaties terminu)

21.       Ieškovai ieškiniu prašė: i) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini); ii) panaikinti 2015-06-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini); iii) panaikinti 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją.

22.       Atsakovai prašė atmesti ieškovės ieškinį praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti (taikyti ieškinio senatį).

23.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-14 sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir tenkinti ieškiniu pareikštus reikalavimus.

24.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (redakcijos galiojusios  2013-07-16 – 2015-07-01) 2 straipsnio 92 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiantis dokumentas, tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą (žr. taip 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalis numato, kokie dokumentai pateikiami siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui.  Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

25.       Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (redakcijos galiojusios 2013-07-16 – 2015-07-01) nurodoma, kad statinių paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

26.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymo Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo 43-44 punktuose (redakcija galiojusi 2010-10-01 – 2017-01-01) įtvirtinta, kad statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data. Aktas ir deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios neprivaloma patvirtinti ir įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas arba teismas. 

27.       Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta teritorinių registratorių priimtų sprendimų skundimo tvarka mutatis mutandis taikoma ir skundžiant kadastro tvarkytojo sprendimus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje (redakcija 2014-06-02 - 2015-10-31) nustatyta, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

28.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai ginčo sprendimui taikė ABTĮ numatytą apskundimo terminą. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad <...> statyba, įskaitant patalpų paskirties pakeitimą, buvo užbaigta surašius 2015-06-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis aukščiau nurodytu, toks dokumentas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes yra surašytas neteisėtų statybų, t. y. statybų su neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu – pagrindu (ieškinio 10 lapas). Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas teisme po statinio įregistravimo yra ne tik privataus asmens veiksmų paneigimas, tačiau taip pat ir viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo panaikinimas, kartu ir privataus asmens šio administracinio sprendimo pagrindu įgytų teisių paneigimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020).

29.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

30.       ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas).

32.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

33.       Ieškovė nurodo, kad dokumentų parengimo metu, t. y. 2015-03-01 – 2016-06-30 galiojusio ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

34.       ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Taigi nagrinėjamu atveju taikytina ABTĮ nuostata galiojusi ieškinio teismui padavimo metu (2020-02-10), t. y. ABTĮ 29 straipsnis. Jo 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

35.       Ieškovės ieškinys datuojamas 2020-02-10. Tą dieną jis ir buvo pateiktas teismui.

36.       Byloje kilo ginčas dėl termino eigos pradžios skaičiavimo momento. Ieškovė nurodo, kad taikant ABTĮ nustatytus terminus, termino pradžios skaičiavimo momentas nustatytinas nuo atitinkamų dokumentų įteikimo, t. y. nuo tada, kai ieškovė gavo patalpų paskirties keitimo tvarkybos darbų/tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą, kas įvyko tik apie 2020 m. sausio mėn. antroje pusėje, o ieškinys pareikštas 2020-02-10. Atsakovų teigimu, ieškinio senaties terminas yra praleistas, jie prašo teismo taikyti ieškinio senatį, nurodydami, kad apie ginčijamą individualų administracinį aktą ieškovė sužinojo 2015-07-01, ,,Infostatyba“ paskelbus apie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną ieškovė laikytina sužinojusia ir apie 2015-06-26 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovės su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad apie deklaraciją sužinota vėliausiai galėjo būti 2018-12-11 16:02:01, kuomet ieškovės atstovas advokatas atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, o apie rašytinį pritarimą ieškovė vėliausiai sužinojo 2019-02-27, kuomet Nekilnojamojo turto registras el. paštu atsiuntė ieškovės advokatui rašytinio pritarimo ir deklaracijos kopijas (jų nuorašai patvirtinti 2019-02-26).

37.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė apie ginčijamą individualų administracinį aktą sužinojo 2015-07-01, ,,Infostatyba“ paskelbus apie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet atitinkami duomenys buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre. Būtent 2015-07-01 ieškovė laikytina sužinojusi ir apie 2015-06-26 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad sužinota vėliausiai galėjo būti 2018-12-11 16:02:01, kuomet ieškovės atstovas advokatas atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. VĮ Registrų centro ginčijamų dokumentų kopijas oficialiai ieškovei padarė 2019-02-26. Sužinojimo momentą kitu laiku, nei nurodo ieškovė, teismas grindė ir ta aplinkybe, kad atsakovams, įsigijus nuosavybę ir pradėjus remontus, ieškovė jau kurį laiką vykdė veiklą išnuomotose patalpose, todėl negalėjo nežinoti ir nematyti apie vykdomus darbus, juolab kad geranoriškai pagerino garso izoliaciją savo nuomojamose patalpose.

38.       Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Priešingai nei, pavyzdžiui, praleisto ieškinio senaties termino atveju, teismas negali ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) spręsti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-306-629/2019).

39.       Aptariamu aspektu pažymėtina ir tai, kad: pirma, ieškovė, pareikšdama ieškinį, apskritai neprašė atnaujinti ABTĮ numatyto vieno mėnesio termino; antra, ieškovės ginčijami aktai (dokumentai) ieškovei asmeniškai apskritai neturėjo būti įteikiami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

40.       Atsižvelgiant į aptartą formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog termino teikti ieškinį skaičiavimo pradžia yra 2020 m. sausio mėn., kai ieškovė esą gavo patalpų paskirties keitimo tvarkybos darbų/ tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė vėliausiai apie 2015-06-26 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo 2018-12-11 16:02:01, kuomet ieškovės atstovas advokatas atsispausdino Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyti duomenys, kad patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), o nuo 2015-07-01 galioja įrašas apie daikto registravimą ir kadastro žymą – 2015-06-26 Deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė jau tikrai žinojo 2019-02-26, kai šio ir kitų dokumentų kopijas VĮ Registrų centras oficialiai padarė ieškovei ir tai matyti iš pačios ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų, kuriuose padaryta žyma ,,kopija tikra“. Taigi byloje esančių įrodymų visuma paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2020 m. sausio mėn. Toks termino skaičiavimas, kurį nurodo ieškovė, nelaikytinas teisingu bei neatitinka pareikštu ieškiniu ginčijamų reikalavimų esmės.

41.       Byloje ginčo nėra dėl to, kad 2015-07-01 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo paskelbta informacija apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai.

42.       Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos pareikšto prašymo – atnaujinti terminą pareikšti ieškinį, jei manytų jį esant praleistą. Ieškovės vertinimu, toks terminas turėjo būti atnaujintas, kadangi ginčijamo patalpų paskirties pakeitimo neteisėtumas nebuvo akivaizdus, organizuotas balsavimas nebuvo viešinamas ir apie jį nebuvo informuojami visi pastate esančių patalpų savininkai, todėl surinkti visus įrodymus, juos išanalizuoti, suformuluoti ieškinio reikalavimus ir juos pagrįsti ieškovei prireikė laiko. Terminas pareikšti ieškinį, jei yra praleistas, buvo praleistas ieškovei veikiant sąžiningai, nepiktnaudžiaujant.

43.       ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

44.       Kasacinio teismo konstatuota, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 21 punktas; 2020-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020, 71 punktas).

45.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012-11-21 nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012; 2015-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2015-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

46.       Pažymėtina, kad dėl termino atnaujinimo teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

47.       Pažymėtina, kad ieškovė, teikdama ieškinį 2020-02-10, nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą teikti ieškinį, nors ginčijo 2015-05-29 individualų administracinį aktą bei reiškė išvestinius reikalavimus. Prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismas formuotas tik bylos eigoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik ieškovės teiginiai, kad ieškovės teisių pažeidimas nebuvo akivaizdus bei tai, kad ieškovė turėjo surinkti informaciją, siekdama tinkamai išanalizuoti situaciją bei parengti ieškinį, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovė negalėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių įgyvendinimu per įstatyme nustatytą terminą. Nustačius, kad duomenys apie 2015-05-29 priimtą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-06-26 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbti 2015-07-01, taip pat įvertinus tai, kad ieškovė informaciją, susijusią su minėtų dokumentų įvertinimu, rinko laikotarpiu nuo 2018-12-11 – 2019-02-26, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė į teismą kreipėsi per protingą laiko tarpą, buvo pakankamai rūpestinga, siekdama apginti savo pažeistas subjektines teises, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė procesinį teisės kreiptis į teismą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti ženkliai praleistą kreipimosi į teismą terminą.

48.       Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido terminą kreiptis į teismą. O tokios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškinį. Be to, atmetus ieškinį tokiu pagrindu nėra būtina dar plačiau nagrinėti bylos esmės (ieškovės dėstomų teiginių dėl balsavimo ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą praleistą kreipimosi į teismą terminą atnaujinti.

Dėl ieškovės suinteresuotumo

49.       Pirmosios instancijos teismas aptariamu aspektu – dėl ieškovės suinteresuotumo – sprendė, kad: i) ieškinį pareiškusiam asmeniui joks bendraturčio statusas nepriklauso; ii) ieškovės nebuvimas pastato bendraturčiu yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, plačiau nepasisakant dėl kitų tiek ieškovės, tiek kitų proceso dalyvių teisminio nagrinėjimo eigoje išsakytų teiginių pagrįstumo.

50.       Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018).

51.       Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-02 nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009-09-29 nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013-12-27 nutartis Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018).

52.       Ieškovė nurodo, kad ji ieškinį reiškė kaip suinteresuotas asmuo ir/ar asmuo, kurio kitos (ne bendraturčio) teisės ir teisėti interesai pažeisti. Įstatymas tokiam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo/dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo/dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, nepriklausomai nuo to, ar toks asmuo yra to paties pastato patalpų savininkas ir bendrųjų konstrukcijų bei objektų bendraturtis, ar ne. Ieškovės vertinimu, bet kuris privatus asmuo, nepriklausomai nuo jo statuso patalpų atžvilgiu, teigiantis jo paties privačių teisių ir interesų pažeidimą, įvykusį dėl viešosios teisės pažeidimo, turi teisę kreiptis į teismą, siekdamas ginti savo subjektines teises arba įstatymų saugomą interesą. Ieškovė teigia, kad teisę kreiptis į teismą ji turi Statybos įstatymo pagrindu, ieškiniu ginčydama statybą leidžiantį dokumentą – pritarimą ir toliau iš jo kylančius neatsiejamai susijusius kitus dokumentus – deklaraciją, jos pagrindu atliktą atitinkamų duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, kuriam gauti pagal Statybos įstatymo teisės normas turėjo būti pateiktas visų pastato bendraturčių sutikimas, tačiau kuris nebuvo gautas.

53.       Kaip jau minėta, galiojusi Statybos įstatymo redakcija numatė, kad: i)  kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui (Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalis); ii)  kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją (Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalis). Ieškinio pateikimo metu galiojusios statybos įstatymo redakcijos 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta, o 28 straipsnio 8 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.

54.       Pasisakant dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti aptariamus juridinius aktus, pažymėtina, kad: i) ieškovė apskritai nėra pastato – administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), jokių patalpų savininkė; ii) ieškovei, nesant minėto pastato – administracinio pastato bendrasavininke, jos ir kitų bendrasavininkų nesieja jokie daiktinės nuosavybės teisiniai santykiai; iii) ieškovės ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai; iv) ieškovė nuomojasi dalį patalpų, kurios yra pastate, esančiame (duomenys neskelbtini); v) ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kuriam įstatymu nesuteikta teisė ginčyti viešąjį interesą; vi) buvo atliktas ir įformintas atsakovams G. K. ir J. K. nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirties iš administracinių į gyvenamąsias patalpas pakeitimas; vii) pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą adresu (duomenys neskelbtini), suformuotos 53 patalpos, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, gyvenamosios paskirties patalpų 20 (taigi atsakovai nėra vieninteliai subjektai, kuriems pastate šiuo metu priklauso gyvenamosios patalpos).  

55.       Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punkte nurodoma (redakcija nuo 2015-01-01 - 2015-07-01), kad statybą leidžiantys dokumentas tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Ieškovei išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-05-29 Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) yra Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas.

56.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). 

57.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018 išaiškino, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

58.       ABTĮ nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

59.       Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

60.       Aptariamu aspektu pažymėtina, kad:

60.1.                      Ieškovė, kaip patalpų nuomininkė, neturi teisės naudotis tomis teisėmis, kurias turi tų patalpų savininkas (bendrasavininkas);

60.2.                      Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį, rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai: 1) prašymas; 2) Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytas statinio projektas ir kompiuterinė laikmena su projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) statinio kadastro duomenų byla – Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus statinių griovimo atvejus; 4) statinio bendraturčių sutikimas; 5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais; 6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį; 8) kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma). Nepateikus ankščiau išvardintų dokumentų, rašytinis pritarimas statinio projektui negali būti išduodamas. Šių aplinkybių kontekste pabrėžtina tai, kad prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (statinio bendraturčiai) (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas (redakcija nuo 2015-01-01 - 2015-07-01)). Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų. Ieškovė nėra patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – administracinė, savininkė. Ieškovė nurodytas patalpas valdo 2012-08-21 nekilnojamo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Daikto nuomininko teisių apimtis yra siauresnė lyginant su daikto savininko teisėmis. Kadangi ieškovė yra tik pastate esančių patalpų nuomininkė, bet ne savininkė, todėl ji neturi teisės reikšti taip pat ir negatorinio ieškinio, kuris, kaip daiktinės teisės institutas, yra išimtinai daikto savininko pažeistų teisių gynimo būdas (CK 4.98 straipsnis).

60.3.                      Ieškovė nepagrindė, kuo yra pažeidžiamos jos teisės, siejant teisių pažeidimą būtent su ginčijamais aktais (dokumentais). Argumentai dėl keliamo triukšmo bei policijos kvietimo ir pan. nepagrindžia ieškovės, kaip patalpų nuomininkės, teisių pažeidimo pagal ieškovės byloje pareikštą ieškinio dalyką.

61.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje Vilniaus apygardos teismas 2020-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-840-794/2020, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą sprendė, kad ieškovė, nebūdama bendraturte, turi suinteresuotumą Statybos įstatymo pagrindu.

62.       Pasisakant dėl nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2020-06-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-840-794/2020 išdėstytų argumentų pažymėtina, kad:

62.1.                      Apeliacinės instancijos teismas joje pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apskritai buvo atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (4 punktas);

62.2.                      Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms (11 punktas);

62.3.                      <...> bet kuris privatus asmuo, nepriklausomai nuo jo statuso patalpų atžvilgiu (t. y. nuomininkas, savininkas ir pan.), teigiantis jo paties privačių teisių ir interesų pažeidimą, įvykusį dėl viešosios teisės (statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) pažeidimo, turi teisę kreiptis į teismą siekdamas ginti savo subjektines teises arba įstatymų saugomą interesą. Tačiau toks asmuo ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdu, o teismas, spręsdamas tokio asmens pareikšto ieškinio priėmimo klausimą, turi nustatyti, kokiu tikslu ieškovas reiškia tokį reikalavimą, ar ieškovas nurodo, kad yra pažeidžiamos ir kaip pažeidžiamos jo teisės arba įstatymų saugomas interesas, kurie gali būti ginami pareiškus ieškinį (19 punktas);

62.4.                      <...> ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia. Ieškinyje išsamiai išdėstydama faktines aplinkybes ir argumentus ieškovė pagrindė reikalavimą apginti, jos manymu, pažeistas teises ir teisėtus interesus. Todėl akivaizdu, jog apeliantė turėjo teisinį suinteresuotumą CPK 5 straipsnio 1 dalies ir LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies, 281 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija nuo 2014-01-01 iki 2016-03-31) prasme kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto patalpų paskirties pakeitimo, tam, jog būtų apginta jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (20 punktas).

62.5.                      Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir nurodyta teismų praktika leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nuspręsdamas, kad ieškovė nėra patalpų savininkė, o ginčo teisiniame santykyje figūruoja tik kaip patalpų nuomininkė, todėl šio ieškinio tenkinimas jau esant užbaigtoms statyboms nesukels ieškovei jokių materialiųjų pasekmių, nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo esmės. Kaip jau buvo minėta, ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės, t. y. ištyrus bei įvertinus ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą (22 punktas).

62.6.                      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į civiliniame procese įtvirtintą siekį užtikrinti asmeniui teisę į teisminę gynybą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta nei teisėta, nei pagrįsta, dėl to naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (23 punktas).

63.       Taigi analizuojant šios nutarties turinį, matyti, kad pagrindinė išvada, kurią teismas padarė 2020-06-11 nutartimi, yra tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje yra sprendžiami išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimai, o dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakoma tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės, t. y. ištyrus bei įvertinus ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą, materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą. Nurodytos nutarties turinys sudaro pagrindą teigti, kad išvadą dėl asmens suintersuotumo ginčo klausimu teismas galės padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės, tačiau ne ieškinio priėmimo stadijoje. 

64.       Aptariamu atveju tai ir buvo padaryta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, išnagrinėjęs bylą iš esmės, sprendė, kad ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti paminėtų aktų. Tokiai pozicijai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.  

Dėl registracijos panaikinimo

65.       Ieškovė taip pat prašė panaikinti 2015-06-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų registraciją.

66.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reiškiamus reikalavimus dėl rašytinio pritarimo statinio projektui ir deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai.

67.       Sandoriai bei sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, yra vienas iš viešame registre registruojamų su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusių juridinių faktų (CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktas, NTRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše (NTRĮ 15 straipsnio 1 dalis).

68.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes taip pat nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl registracijos panaikinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme pagrįstumo

69.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų pastabų dėl atsakovų G. ir J. K. bylinėjimosi išlaidų, t. y. neatsižvelgė į tai, kad išrašyta 2020-05-29 PVM sąskaita faktūra nėra susijusi su šia byla, nes šios sąskaitos išrašymo metu byla dar nė nebuvo iškelta, byla iškelta (ieškinys priimtas) tik 2020-06-19. Sąskaitos ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos yra susijusios išimtinai su atskirųjų skundų nagrinėjimu Vilniaus apygardos teisme, šiuose procesuose atsakovai neturėjo procesinio statuso, o 2020-08-31 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra už paties atsakovų G. ir J. K. prašymą dėl teismo posėdžio perkėlimo, todėl visa suma pagal šią sąskaitą faktūrą negali būti priteisiama.

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013 ir kt.).

71.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2020-05-12 sudaryta atstovavimo sutartis tarp atsakovų G. K., J. K. ir advokatų profesinės bendrijos (dokumento registracijos Nr. DOK-18316). Iš byloje pateiktos 2020-05-29 PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad 1 179,75 Eur sąskaita išrašyta atsakovams už suteiktas paslaugas pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo (dokumento registracijos Nr. DOK-227875). Iš pateiktos ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas matyti, kad atsakovai buvo konsultuojami ,,dėl naujos bylos civilinės bylos pagal UAB ,,Sevilex“ ieškinį klausimais, taip pat suteiktos paslaugos apėmė susipažinimą su bylos medžiaga – apeliacinės instancijos teismo nutarties analizė, susižinojimą apie vykstantį procesą teismuose, kliento konsultavimą, prašymą dėl prijungimo prie bylos parengimą ir pateikimą teismui. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad nors ieškovės ieškinio priėmimo klausimas ir nebuvo išspręstas (nes iki ieškinio priėmimo buvo pateikti du atskirieji skundai), atsakovai prie elektroninės bylos kortelės buvo prijungti 2020-05-15, todėl atsakovai (jų atstovas) galėjo susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir ruoštis bylos nagrinėjimui, pasitelkdami advokatą, t. y. galėjo patirti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šia civiline byla.

72.       Iš 2020-08-31 PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad 45,38 Eur sąskaita išrašyta atsakovams už suteiktas paslaugas pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo (dokumento registracijos Nr. DOK-227875), t. y. už prašymą dėl teismo posėdžio perkėlimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad procesinis prašymas byloje buvo pareikštas nepagrįstai.

73.       Atsakovai už procesą pirmosios instancijos teisme prašė viso priteisti 3 221,62 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

74.       Rekomendacijų nuostatos numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: a) bylos sudėtingumą; b) teisinių paslaugų kompleksiškumą; c) specialių žinių reikalingumą; d) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; e) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; f) ginčo sumos dydį; g) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; h) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; i) šalių elgesį proceso metu; y) advokato darbo laiko sąnaudas; j) kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

75.       Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.2 punktas – už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5; 8.16. punktas – už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4; 8.17. punktas – už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1; 8.18 punktas – už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01; 8.19. punktas – už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1; 8.20 punktas – už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

76.       Ieškovės ginčijamos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai faktiškai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.

77.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; sprendžiamus teisinius klausimus; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas), sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti atsakovams priteistų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes nenustatyta, kad tokios išlaidos būtų patirtos nepagrįstai ar nereikalingai, jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ar negalėtų būti dengiamos bylą pralaimėjusios šalies.

Dėl procesinės bylos baigties

78.       Išnagrinėjusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino kreipimąsi į teismą nustatančias teisės normas ar netinkami sprendė dėl ieškovės suinteresuotumo ginčo klausimu. Kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (teisės normų subjektyvus interpretavimas, faktinių aplinkybių aprašymas) teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja.

79.       Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

80.       CPK 309 straipsnyje įtvirtintas prisidėjimas prie apeliacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą apeliaciniame skunde reiškiamiems apelianto reikalavimams, kad prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiškimas yra tiesiogiai priklausomas nuo apeliacinio skundo, prie kurio prisidedama, ir kad prisidėjimas prie apeliacinio skundo nesukelia savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).

81.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

82.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

83.       CPK  98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

84.       Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu, o atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

85.       Atsakovai pateikė duomenis apie tai, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 1 452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (dokumento registracijos Nr. DOK-37676). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais – 2021-08-31 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (1 200 Eur + 252 Eur PVM mokestis), 2021-08-31 ataskaita, iš kurios matyti, kad už atsiliepimo į 2021-07-13 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-670-727/2021 rengimą, buvo suteikta paslaugų už 1 200 Eur (be PVM), taip pat 2021-09-16 mokėjimo nurodymas.

86.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008). 

87.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliacinėje instancijoje spręstų klausimų pobūdį, jų sudėtingumą, yra pagrindas mažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas iki 1 000 Eur, kurios atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas ieškovės apeliacinis skundas, atsakovams lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sevilex“ (į. k. 302822595) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovams G. K. ir J. K. lygiomis dalimis, t. y. po 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Teisėjai                                                                               Irmantas Šulcas

                                                                                      Žilvinas Terebeiza

                                                                                      Tomas Venckus