Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-04-14][nuasmeninta nutartis byloje][1S-111-851-2021].docx
Bylos nr.: 1S-111-851/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?Nr

Skundas Nr. 1S-111-851/2021

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS 

 

N U T A R T I S 

 

2021 m. balandžio 14 d. 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo L. B. gynėjų advokatų L. M. ir Aivaro Alimo skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas L. B. gynėjo advokato L. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste ir – Komisija) 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-13,

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Nustatytos aplinkybės

 

1.        L. B. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 13 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d.  nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nuosprendis pakeistas – veikos iš BK 199 straipsnio 2 d. ir BK 260 straipsnio 3 d. perkvalifikuotos į BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, paskiriant 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir BK 260 straipsnio 3 dalį, paskiriant 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta L. B. galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.        Bausmės pradžia – 2012 m. spalio 24 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 24 d. 2/3 teismo paskirtos bausmės bus atlikęs 2021 m. birželio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. balandžio 14 d. – 4 metai 6 mėnesiai ir 10 dienų. 

3.        Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 59-13 nuteistajam L. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Rekomenduota dalyvauti Anoniminių alkoholikų ir Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose.

4.        Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-2 bei vadovaudamasi BVK 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (nuteistojo L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 47 taškai), nustatė, kad nuteistasis vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, pataisos įstaigoje nedirba, stebimas manipuliacinis elgesys, siekiant pateisinti savo neveikimą sveikatos būkle, kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nėra motyvuotas keisti savo vidinių nuostatų, elgesys bausmės atlikimo metu demonstruoja nenorą paklusti nustatytoms elgesio taisyklėms, jo atžvilgiu taikytos drausminės prievartos priemonės (skirtos 25 drausminės nuobaudos) neturėjo įtakos nuteistojo tolimesniam elgesiui, o vertinant prognozuojamą asmens elgesį laisvėje, svarbus kriterijus yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nekintanti neigiama nuostata į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs ir tik laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, yra efektyviausia priemonė, kuri gali užkirsti kelią į nuteistajam įprastą gyvenimo būdą, nepagarbą įstatymo normoms ir nusikalstamumą, turi problemų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) vartojimu, kurios išlieka aktualios ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, kadangi bausmės atlikimo metu net 3 kartus užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą socialinėje aplinkoje, tačiau ne į asmeninį resocializacijos procesą pataisos įstaigoje (asmens b. l. t. 1, 108-110).

5.        Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo L. B. gynėjo advokato L. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 59-13. Skunde nurodė, kad nutarimas nepagrįstas. Nuteistojo motina serga onkologine liga. Taip pat be tėvo priežiūros ir auklėjimo auga dvi nepilnametės dukros, todėl advokato manymu, Komisija turėtų ypatingai atkreipti dėmesį į šias aplinkybes.

5.1.        Pasak gynėjo, L. B. supranta, kad padarė sunkų nusikaltimą, už kurį atlieka pelnytą bausmę, supranta, kad šiuo nelengvu jo artimiesiems gyvenimo etapu, būdamas nelaisvėje, jis tėra našta artimiesiems. Būdamas laisvėje intensyviai prižiūrimas, jis bus naudingesnis, nei kalintis laisvės atėmimo įstaigoje. Sugebės rūpintis savo dukromis, sunkiai sergančia mama, materialiai prisidėti prie vaistų pirkimo, taip pat galės grąžinti bent nedidelę dalį skolos visuomenei dirbdamas, mokėdamas mokesčius bei kurdamas pridėtinį produktą. Gynėjo teigimu, L. B. yra tvirtai nusiteikęs eiti sąžiningo ir doro gyvenimo keliu ir bent jau likusį gyvenimo laiką praleisti su savo artimais žmonėmis.

5.2.        Nurodė, jog nutarime nepagrįstai konstatuojama, kad nuteistasis L. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nėra motyvuotas keisti savo vidinių nuostatų, kadangi, pasak gynėjo, nuteistojo L. B. Komisija net neklausė, ar jis pripažįsta kaltę, jam net nebuvo sutekta galimybė komisijai pateikti savo motyvacijos dėl vidinių nuostatų keitimosi. Atkreipė dėmesį, jog nuteistasis L. B. pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi dėl to.

5.3.        Nuteistojo gynėjo teigimu, L. B. dalyvavo ir šiuo metu dalyvauja anoniminių alkoholikų ir narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, kas, pasak gynėjo, liudija apie tai, kad tokiu būdu nuteistasis yra linkęs keistis, taip jis demonstruoja savo siekį laikytis pataisos įstaigos nustatytų taisyklių. Paminėtos aplinkybės, gynėjo manymu, akivaizdžiai liudija tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pakankamai nedidelė (maža), tačiau Komisija šių aplinkybių nevertino arba įvertino netinkamai (nepilnai, paviršutiniškai). 

5.4.        Taip pat nurodė, jog skundžiamame nutarime neteisingai konstatuota, kad neva nuteistasis L. B. neišreiškia motyvacijos dirbti bausmės atlikimo metu. Šie nutarime esantys teiginiai, anot gynėjo, neatitinka tikrovės – darbą nuteistasis L. B. jau yra susiradęs (autoservise, yra darbdavio įsakymas dėl priėmimo į darbą – nuteistojo asmens byloje yra šie dokumentai), todėl nuteistasis ir prašė lygtinio paleidimo. Kaip yra teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, nuteistasis L. B. yra baigęs Kauno politechnikumą ir įgijęs metalo apdirbimo ir pjovimo, robotų gamybos kvalifikaciją, nuo 2020 m. rugsėjo mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo profesijos, tad jis tikrai yra pasirengęs sugrįžti į visuomenę, sąžiningai dirbti, mokėti mokesčius valstybei, t. y. pradėti gyventi normalų gyvenimą. 

5.5.        Gynėjo teigimu, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB) patvirtina, kad L. B. nuo 1995 metų yra Lietuvos žydų bendruomenės narys. L. B., būdamas bendruomenės nariu, domėjosi savo šeimos istorija, žydų religijos papročiais, puoselėjo žydų tautybės tradicijas, dalyvavo judėjiškose šventėse, minint žydų tautai reikšmingas datas, padėjo rūpinantis žydų tautai nusipelniusių asmenų ir vietų atminimo įamžinimu ir kt. Lietuvos žydų bendruomenėje jis vertinamas kaip atsakinga, atsidavusi šeimai bei aktyvi asmenybė, dalyvavusi daugelyje žydų bendruomenės organizuojamose renginiuose ir susitikimuose. LŽB, pažinodama L. B., mano, kad per šiuos ilgus nelaisvės metus jis tikrai jau padarė teigiamas išvadas, pasimokė iš šios skaudžios jam ir jo šeimai pamokos ir yra pasiruošęs pradėti naują – teisingą gyvenimo etapą, todėl LŽB nustatyta tvarka tarpininkavo suteikiant L. B. Lietuvos Respublikos Prezidento malonę.

5.6.        Papildomai nurodė, kad nuteistojo L. B. sveikata yra labai silpna. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę L. B. yra skundęsis tokiomis sveikatos problemomis kaip: pirminė arterinė hipertenzija (kraujospūdžio padidėjimas), lėtinis gastritas bei hiatinė išvarža, struma, lėtinis periodontitas, miego sutrikimas. L. B. yra nurodęs, kad jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, vaistai ir gydymas, tuo tarpu, Vilniaus pataisos namuose tam nėra sudarytos sąlygos, todėl ilgi nelaisvėje praleisti metai, neužtikrinant visų reikiamų medicininių paslaugų, gali sąlygoti nepataisomos žalos sveikatai atsiradimą.

5.7.        Taip pat nurodė, jog BVK 164 straipsnio 6 dalis nustato rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Skundžiamame nutarime nuteistajam rekomenduojama dalyvauti Anoniminių alkoholikų ir Anoniminių Narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, tačiau, pasak gynėjo, nėra nustatytas šios rekomendacijos įgyvendinimo terminas, kas laikytina BVK 164 straipsnio 6 dalies pažeidimu ir sudaro atskirą pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą (b. l. 1-3).

6.        Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato L. M. skundą dėl Komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-13 atmetė, motyvuodamas tuo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti, jog L. B. stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir negebėjimą keistis pozityvia linkme, be kita ko, tai parodo nuteistojo skeptiškas požiūris į jam siūlomą darbą pataisos įstaigoje, bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi esant tokiai situacijai, vertinant nuteistojo ankstesnį gyvenimo būdą, jo mąstymą bei elgesį, šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl L. B. galimybių adaptuotis laisvėje bei laikytis konstruktyvios veiksmų krypties, tuo pačiu kyla realus pavojus, jog nuteistasis gali kartoti savo priešingą teisei elgesį.

6.1.        Be to, teismas pažymėjo, kad, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 47 taškai, tačiau iš jų – 5 statiniai ir net 42 dinaminiai taškai, taigi, dinaminių balų skaičius išlieka dar aukštas, nuteistasis dar turi kur stengtis ir koreguoti savo elgesį bei sumažinti. Nurodė, jog asmens bylos duomenimis L. B. pataisos įstaigoje nedirba. Socialinio tyrimo išvados duomenimis asmuo teigia, kad dirbti negali dėl sveikatos problemų. Nuteistojo asmens byloje yra duomenų, kad 2014 m. liepos 23 d. Pravieniškių pataisos namų atvirojoje kolonijoje įstaigos administracija nuteistajam pasiūlė darbą pataisos įstaigos pagalbinio darbininko pareigose, tačiau dirbti atsisakė. Nuteistajam buvo skirta nuobauda – atlikti pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės, kurią jis atsisakė vykdyti. Šiuo metu taip pat neišreiškia motyvacijos dirbti bausmės atlikimo metu. Finansinių įsipareigojimų neturi. Šiuo metu finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Oficialių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nėra.

6.2.        Nurodė, jog nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio atvejai įstaigoje buvo užfiksuoti tris kartus: 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. spalio 13 d. ir 2018 m. gegužės 6 d. Už šiuos nustatytų taisyklių pažeidimus buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Alkoholio vartojimo atvejus pateisina kaip bandymą suvaldyti jaučiamų stresą dėl paskirtos bausmės. Kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta. Bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį 1 kartą skatintas ir 25 kartus baustas. Paskutinė nuobauda skirta 2020 m. balandžio 9 d. dėl bausmės atlikimo režimo nesilaikymo. Paskutinį kartą skatintas 2018 m. kovo 7 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu už aktyvų ir iniciatyvų dalyvavimą nuteistojo pozityvaus užimtumo veikloje.

6.3.        Pažymėjo, jog skunde, be kita ko, nurodoma, kad skundžiamame nutarime nuteistajam rekomenduojama dalyvauti Anoniminių alkoholikų ir Anoniminių Narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, tačiau nėra nustatytas šios rekomendacijos įgyvendinimo terminas, kas laikytina BVK 164 straipsnio 6 dalies pažeidimu ir sudaro atskirą pagrindą naikinti skundžiamą nutarimą. Teismas pažymi, kad taip pat nutarime nurodoma, kad pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2021 m. liepos mėn. Teismo vertinimu, minėtas netikslumas nėra esminis, dėl kurio būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą. Minėtas terminas yra nenustatomas nuteistojo naudai. Visu pirma, gydymas nuo priklausomybių yra tęstinis procesas, todėl nustačius, jog pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra po 6 mėnesių, ir nenustatant užsiėmimams tikslaus termino, tačiau ne vėliau nei iki kito svarstymo, nuteistajam suteikiama galimybė ir pakankamai laiko dalyvauti Anoniminių alkoholikų ir Anoniminių Narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose.

6.4.        Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šių minėtų individualių aplinkybių visuma ir lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam L. B. lygtinio paleidimo.

 

II.        Nuteistojo gynėjų skundų argumentai ir prašymai

 

7.        Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo gynėjo L. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir tenkinti nuteistojo gynėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo NR. 59-13 bei taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant jam intensyvią priežiūrą. Skundą nuteistojo gynėjas grindžia tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, adresuotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

7.1.        Skunde nurodo, jog Vilniaus m. apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistojo motina laisvėje serga onkologine liga (III stadija) ir be tėvo priežiūros ir auklėjimo auga dvi nepilnametės dukros. Tad, grįžęs į laisvę, nuteistasis L. B., nuteistojo gynėjo manymu, galėtų rūpintis savo ligota mama bei nepilnametėmis dukromis. Šiems, patiems artimiems nuteistajam, žmonėms labai reikalinga L. B. pagalba, priežiūra, ko būdamas laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis suteikti negali. 

7.2.        Taip pat teigia, jog teismas visiškai nevertino nuteistojo L. B. sveikatos, neatsižvelgė į tai, kad jo sveikata yra labai silpna. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę L. B. turėjo aukščiau paminėtas sveikatos problemas. L. B. yra nurodęs, kad jam reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, vaistai ir gydymas, tuo tarpu, Vilniaus pataisos namuose tam nėra sudarytos sąlygos, todėl ilgi nelaisvėje praleisti metai neužtikrinant nuteistajam visų reikiamų medicininių paslaugų gali sąlygoti nepataisomos žalos sveikatai atsiradimą. Laikas, kuomet jam artimas žmogus – motina – serga III stadijos onkologine liga, L. B. turi esminę reikšmę – jis nori kuo skubiau prisidėti prie jam artimo žmogaus kova su mirtina liga, o tą efektyviausiai jis gali įgyvendinti tik būdamas šalia savo motinos, galėdamas nupirkti jai vaistų, padėti fiziškai judėti po eilinio gydymo kurso.

7.3.        Nesutinka, kad nuteistojo L. B. požiūris į darbą formalus ir dviprasmiškas. Pažymi, kad nuteistajam L. B. pataisos namuose 2014 m. liepos 23 d. buvo pasiūlyta dirbti pagalbinio darbuotojo pareigose (t.y. dirbti grynai fizinį - mechaninį darbą), ko nuteistasis objektyviai negalėjo atlikti išskirtinai dėl savo sveikatos būklės (asmens byloje yra medicininiai dokumentai, patvirtinantys jo sveikatos būklę esant labai prastai). Tuo tarpu paties nuteistojo L. B. susirastas vadybininko darbas UAB (duomenys neskelbtini), pasak nuteistojo gynėjo, jam yra priimtinas pagal jo esamą sveikatos būklę, t.y. nuteistasis su esama sveikatos būkle sugebėtų dirti šį vadybininko darbą, naudodamasis telekomunikacijos priemonėmis (ką jo esama sveikata daryti leistų).

7.4.        Pasak nuteistojo gynėjo, nėra taip, kad nuteistasis L. B. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažįsta, nėra motyvuotas keisti savo vidinių nuostatų. Pažymi, kad komisija jo net neklausė, ar jis pripažįsta kaltę, jam net nebuvo sutekta galimybė komisijai pateikti savo motyvacijos dėl vidinių nuostatų keitimosi. Teigia, jog nuteistasis L. B. pripažįsta kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.  Tai, kad jis pasitaisė, pasak nuteistojo gynėjo, patvirtina ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, kurios aktyviu nariu nuo 1995 metų yra L. B., ir kuri teigiamai charakterizuoja nuteistąjį L. B.. Be to, pasak nuteistojo gynėjo, L. B. dalyvavo, ir šiuo metu dalyvauja anoniminių alkoholikų ir narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, kas liudija apie tai, kad tokiu būdu nuteistasis yra linkęs keistis, taip pastarasis, gynėjo manymu, demonstruoja savo siekį laikytis pataisos įstaigos nustatytų taisyklių.

7.5.        Nuteistojo gynėjo manymu, paminėtos aplinkybės akivaizdžiai liudija tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pakankamai nedidelė (maža), tačiau Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija šių aplinkybių nevertino arba įvertino netinkamai (nepilnai, paviršutiniškai).

7.6.        Be to, nuteistojo gynėjas nurodo, jog Komisijos 2021m. sausio 25 d. nutarime nuteistajam, viena vertus, rekomenduojama dalyvauti „Anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose“, kita vertus, nėra nustatytas šios rekomendacijos įgyvendinimo terminas. Pažymi, kad jis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad šio termino nenustatymas šiuo konkrečiu atveju yra nuteistojo naudai. Teigia, jog nuteistasis tame jokios naudos nemato, nes nori kuo skubiau prisidėti prie jam artimo žmogaus kovos su mirtina liga, o tą, anot gynėjo, jis efektyviausiai gali įgyvendinti tik būdamas šalia savo motinos.

8.         Iš esmės analogiškais argumentais skundą Vilniaus apygardos teismui grindžia ir kitas nuteistojo gynėjas advokatas Aivaras Alimas, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimą NR. 59-13, bei taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant jam intensyvią priežiūrą. Nurodo, jog Komisija ir pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą dėl galimybės O. B. taikyti lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistojo galimo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimą, netinkamai vertino O. B. požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl skundžiamas nutarimas ir skundžiama nutartis naikintini

8.1.        Tuo pačiu skunde nurodo, kad teismo argumentai, kad L. B. neatitinka lygtinio paleidimo institutui taikomos sąlygos, kadangi įvertinus nusikalstamumo riziką, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog nors pagal nusikalstamumo rizikos vertinimą nuteistasis vis dar priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės (47 balai), tačiau faktiškai egzistuojančios aplinkybės, pasak nuteistojo gynėjo, patvirtina, jog nuteistasis stengiasi ir mažina savo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra privaloma nustatyti žemą nusikalstamo elgesio riziką, o pakanka ir nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Kaip jau minėta, vertindamas materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą, teismas privalo įvertinti jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką ir visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju į šias aplinkybes buvo atsižvelgiama netinkamai, jos vertintos paviršutiniškai.

8.2.       Nurodo, jog Komisijai sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vertinant L. B. asmenybę ir galimybes taikyti jam lygtinį paleidimą, buvo nustatyta, jog L. B. yra charakterizuojamas teigiamai, lankė „įžanginę grupę“, skirtą motyvacijos gydytis nuo priklausomybių stiprinimo, taipogi jis dalyvauja anoniminių alkoholikų ir narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, o tai, pasak nuteistojo gynėjo, patvirtina, jog nuteistasis yra linkęs keistis, atsisakyti žalingų įpročių bei toliau gyventi laikantis visuomenėje priimtinų moralinių normų ir elgesio standartų, nebepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Teigia, jo L. B. suvokia savo nusikalstamų veiksmų ydingumą, pataisos įstaigose praleisti metai padėjo padaryti išvadas ir suformuoti pasaulėžiūrą, pagal kurią jis, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pasiryžęs daugiau nenusikalsti. Nurodo, jog šiuo metu L. B. mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo specialybės, turi darbo pasiūlymą tuo atveju, jeigu būtų išleistas iš pataisos įstaigos, yra pasirengęs resocializuotis, ir sėkmingai grįžti į visuomenę.

8.3.       Taip pat pažymi, kad teismas neatsižvelgė, į tai, kad L. B. motina serga onkologine liga, jos sveikatos būklė sunki, todėl nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jis galėtų užsiimti tiek sunkiai sergančios mamos, tiek nepilnamečių dukrų priežiūra, leistų prisidėti prie motinos gydymo tiek materialiai, tiek emociškai, juolab, kad ilgai trunkantis atskyrimas nuo šeimos, artimųjų, taipogi sunki mamos liga, pasak nuteistojo gynėjo, stipriai paveikė nuteistojo būseną bei teikia motyvaciją stengtis daryti viską, kad tik galėtų grįžti į normalų gyvenimą laisvėje. Šios, nuteistojo gynėjo teigimu, aplinkybės patvirtina, jog L. B. padarė išvadas, savo praeities veiksmus vertina kritiškai, daro pastebimą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl egzistuoja pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

8.4.       Nurodo, jog įstatymų leidėjas BVK įtvirtinto lygtinio instituto taikymo galimybės tiesiogiai nesieja su asmeniui paskirta bausme ar nusikalstamos veikos sunkumu, tačiau atsižvelgiantį bausmės dydį, tik nustato skirtingą bausmės dalį, kurią nuteistas asmuo privalo būti atlikęs iki kol gali būti sprendžiamas klausimas dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju L. B., anot nuteistojo gynėjo, atitinka jam BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą sąlygą, numatančią, jog asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų, siekdamas, jog jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, turi būti atlikęs du trečdalius jam paskirtos bausmės. Taigi, aplinkybė, kad L. B. nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, nuteistojo gynėjo teigimu, savaime negali būti laikoma priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, kadangi priešingas aiškinimas neatitinka įstatymų leidėjo BVK 157 str. numatytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje dėstomi argumentai, jog nuteistajam lygtinis paleidimas, be kita ko, negali būti taikomas ir atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, gynėjo manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

8.5.       Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad L. B. visiškai pripažįsta savo padarytas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo ir suvokia, jog šiuo metu atlieka bausmę būtent dėl netinkamo savo praeities elgesio. Nuteistojo gynėjui nesuprantama, kuo remdamasi Komisija ir pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog nuteistasis nesigaili dėl savo nusikalstamų veiksmų, juos menkina ir mano, jog nieko blogo nepadarė. Pažymi, jog L. B., būdamas izoliuotas nuo visuomenės ir atskirtas nuo artimųjų, suvokė savo veiksmų ydingumą ir yra pasirengęs pasitaisyti bei nekartoti savo praeities klaidų. Tuo tarpu teismas, išsakydamas aukščiau cituotus teiginius apie nuteistojo nusikalstamų veiksmų vertinimą, iš esmės tokių argumentų niekuo nepagrindė, todėl tokie teismo motyvai, pasak gynėjo, tėra deklaratyvūs, neaišku kuo paremti teiginiai, neatitinkantys faktinės nuteistojo refleksijos į savo atliktus veiksmus.

8.6.       Teigia, jog teismas nevertino, kad nuteistasis turi daug sveikatos sutrikimų. Dėl pastaruoju metu besikartojančių širdies veiklos sutrikimų, tirpstančių kojų ir rankų, nuteistojo vardu Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriui buvo pateiktas prašymas atlikti J. B. reikalingus širdies, kraujagyslių medicininius tyrimus, kurių metu, tikėtina, būtų identifikuota ir dar daugiau sveikatos sutrikimų. Pažymi, jog dėl visų sveikatos sutrikimų nuteistajam reikalinga medicininė priežiūra, vaistai, gydymas. Visgi, Vilniaus pataisos namuose visapusiškai medicininei priežiūrai, nuteistojo gynėjo manymu, nėra galimybių užtikrinti tinkamos nuteistojo sveikatos priežiūros, todėl neabejotinai gali kilti nepataisoma žala L. B. sveikatos būklei. Būtent dėl šios priežasties, darbo skyrimas nuteistajam, nesuderinus jo su pastarojo sveikatos būkle, nuteistojo gynėjo manymu, taip pat neabejotinai galėtų lemti nepataisomą žalą L. B. sveikatai, tačiau, anot gynėjo, teismas neatsižvelgė į tai, jog bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo siūlomas išimtinai fizinis darbas (pagalbinio darbuotojo pozicijoje), susijęs su aukštu fiziniu aktyvumu, tuo tarpu laisvėje O. B., gynėjo manymu, dirbtų vadybininko pareigose, kurios tiesiogiai nesusijusios su fiziniu aktyvumu ir labiau suderintos su nuteistojo sveikatos būkle ir jaučiamais sveikatos sutrikimų simptomais.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo gynėjų skundus negauta

 

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

 

Nuteistojo L. B. gynėjų advokatų L. M. ir Aivaro Alimo skundai atmetami.

10.        Kadangi nuteistojo L. B. gynėjų skundai iš esmės identiški, teismas juose išdėstytus argumentus vertins bendrai.

11.        Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis numato teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra  žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, jų elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra, būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12.        Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. B. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones: lankė „įžanginę grupę“, skirtą motyvacijos gydytis nuo priklausomybių stiprinimo, dalyvauja anoniminių alkoholikų ir narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo profesijos, turi darbo pasiūlymą (2020 m. spalio 13 d. gauta UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pažyma, kurioje nurodoma, kad L. B. nuo 2020 m. spalio 14 d. bus įdarbintas vadybininko pareigose), tuo atveju, jeigu būtų išleistas iš pataisos įstaigos. Kita vertus, pažymėtina, kad L. B. pagal nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei – 47 balai, iš kurių tik 5 balai yra statiniai ir 42 – dinaminiai, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip teisingai pastebėjo Komisija ir apylinkės teismas, jokių pastangų mažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką nerodo. Tai, kad, pasak nuteistojo gynėjo, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį L. B., nes jis iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą domėjosi savo šeimos istorija, žydų religijos papročiais, puoselėjo žydų tautybės tradicijas ir pan., nesulaikė L. B. nuo didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos padarymo organizuota grupe.

13.        Be to, nuteistojo gynėjų argumentus, jog L. B. dalyvavimas anoniminių alkoholikų ir narkomanų savitarpio pagalbos užsiėmimuose liudija, kad jis yra linkęs keistis, nes taip, pasak gynėjų, pastarasis demonstruoja savo siekį laikytis pataisos įstaigos nustatytų taisyklių ir jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pakankamai nedidelė (maža), paneigia L. B. asmens bylos duomenys. Iš nuteistojo asmens bylos, Komisijos nutarimo ir 2021 m. sausio 13 d. Nr. 57-8 socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. B. nuostatos priežiūros ir ribojimų atžvilgiu išlieka dviprasmiškos: nors nuteistasis tiesiogiai šiuo metu nedemonstruoja priešiškumo įstaigų administracijos atžvilgiu, tačiau tuo pačiu nesirengia laikytis nustatytų taisyklių.

14.        Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad L. B. bausmės atlikimo metu tik vienintelį kartą buvo skatintas – 2018 m. kovo 7 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu už aktyvų ir iniciatyvų dalyvavimą nuteistojo pozityvaus užimtumo veikloje – ir net 25 kartus baustas. Paskutinė nuobauda L. B. skirta 2020 m. balandžio 9 d. dėl bausmės atlikimo režimo nesilaikymo (00 val. 35 min., po signalo ,,miegas“, buvo pastebėtas kitoje gyvenamojoje patalpoje, apsirengęs viršutiniais drabužiais ir bendraujantis su kitais nuteistaisiais. Nuteistajam buvo nurodyta laikytis dienotvarkės, tačiau užėjus į patalpą, nuteistasis nekreipė dėmesio ir nurodymų nevykdė). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. B. nurodė, kad nevengdavo vartoti alkoholį atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nuteistojo apsvaigimo nuo alkoholio atvejai įstaigoje užfiksuoti net tris kartus – 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. spalio 13 d. ir 2018 m. gegužės 6 d. nuteistajam taip pat buvo skirta nuobauda – atlikti pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės, kurią jis atsisakė vykdyti. Matyti, kad visos nuobaudos iš esmės skirtos už alkoholio vartojimą laisvės atėmimo vietoje, dienotvarkės pažeidimus, vengimą dirbti, disponavimą mobilaus ryšio telefonu ir kartą už sąmoningą, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais masinių neramumų kėlimą, šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą.

15.        Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis yra pasirengęs toliau taisytis laisvėje ir laikytis visuomenėje priimtų normų, kadangi net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už itin sunkų nusikaltimą, negeba atsiriboti nuo rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos bei laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų. Toks elgesys pataisos įstaigoje teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, gali laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. 

16.        Be to, byloje esančios socialinio tyrimo išvados duomenimis yra nustatyti pagrindiniai L. B. kriminogeniniai veiksniai – teismo nuosprendyje ir interviu metu L. B. savo kaltės dėl neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo ir veikimo organizuotoje grupėje nepripažino, aktyviai palaikė ryšius su asmenimis, užsiimančiais organizuota nusikalstama veikla, kategoriškai neigia savo vaidmenį nusikaltimų padaryme, mano, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę nepelnytai bei yra įsitikinęs, kad vienintelė jo klaida, dėl ko jis buvo nuteistas – tai santykių su asmenimis, kuriems būdingas kriminalinis elgesys, palaikymas. Alkoholio vartojimo atvejus pateisina kaip bandymą suvaldyti jaučiamų stresą dėl paskirtos bausmės, pasižymi vengimu vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus, labiau orientuojasi į savo poreikių patenkinimą, o ne nustatytų taisyklių laikymąsi, nepakankamai prisiima asmeninę atsakomybę, linkęs minimizuoti savo vaidmenį dabartinėje situacijoje, nusikaltimo padaryme ir pan. 

17.        Minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis dar iki galo nesuvokia savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir save vertina kaip nepavojingą kitiems visuomenės nariams ir nesistengia analizuoti savo neigiamų bruožų bei elgesio trūkumų, vertindamas savo socialinį ratą, linkęs pabrėžti savo išskirtinumą, tuo pabrėždamas savo numanomą aukštą statusą, aplinkinių deklaruojamą pasitikėjimą juo bei savo teigiamą statusą, vengia keisti savo poziciją ar elgesio modelius, nėra aiškiai išsikėlęs ateities planų, nenumato konkrečių žingsnių, išsako tik tam tikras prielaidas , pvz. dirbti, puoselėti santykius šeimoje ir pan., išlieka labiau susikoncentravęs į savęs realizavimą socialinėje aplinkoje, tačiau ne į asmeninį resocializacijos procesą pataisos įstaigoje ir nors įvardija poreikį anksčiau išeiti į laisvę, tačiau aktyvių veiksmų, kuriais pagerintų ar keistų savo elgesį teigiama linkme, nesiima, tuo paneigdamas nuteistojo gynėjų skundų deklaratyvius argumentus, kad jis (L. B.) visiškai pripažįsta savo padarytas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo ir suvokia, jog šiuo metu atlieka bausmę būtent dėl netinkamo savo praeities elgesio, suvokia savo nusikalstamų veiksmų ydingumą, pataisos įstaigose praleisti metai padėjo padaryti išvadas ir suformuoti pasaulėžiūrą, pagal kurią jis yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti.

18.        Dėl nuteistojo gynėjų skundų argumentų, kad bausmės atlikimo metu L. B. turi daug sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalinga medicininė priežiūra, vaistai, gydymas, kad Vilniaus pataisos namuose nėra galimybių užtikrinti tinkamos nuteistojo sveikatos priežiūros, dėl ko neabejotinai gali kilti nepataisoma žala jo sveikatos būklei, kad dėl šios priežasties darbo skyrimas nuteistajam, nesuderinus jo su pastarojo sveikatos būkle, taip pat neabejotinai galėtų lemti nepataisomą žalą nuteistojo sveikatai, kad L. B., visų pirma, turėtų būti užtikrinta pakankama sveikatos priežiūra, turėtų būti atlikti būtini tyrimai pagal nuteistojo jaučiamus simptomus, ir tik po to, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, L. B. galėtų imtis darbo, neprieštaraujančio jo sveikatos būklei, pažymėtina, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 

19.        Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba.         Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (BVK 174 straipsnis).

20.        Šiame kontekste pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad L. B. yra būtinos išskirtinės gydymo sąlygos, kurių negalėtų užtikrinti minėtos sveikatos priežiūros įstaigos. Taip pat nėra duomenų, kad jam nustatytas neįgalumas, jis yra sulaukęs valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus, yra ribotai pakaltinamiems ar serga sunkia nepagydoma liga, todėl nuteistojo gynėjų argumentai, kad L. B. kategoriškai atsisako dirbti pataisos įstaigoje dėl neva jo sveikatai kenkiančių sąlygų, atmestini kaip nepagrįsti. Asmens bylos duomenimis tik atvykęs į pataisos įstaigą L. B. pareiškė, kad nedirbs. Iš  socialinio tyrimo išvados matyti, kad dabartiniu metu L. B. nedirba ir motyvacijos įsidarbinti pataisos įstaigoje nereiškia. Nuteistasis teigia, kad dirbti negali dėl sveikatos problemų. Nustatyta, kad nuteistajam 2014 m. liepos 23 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje, įstaigos administracijai pasiūlius darbą pataisos įstaigos pagalbinio darbuotojo pareigose, nuteistasis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigoje siūlomą darbą. Jam buvo paskirta nuobauda, tačiau atsisakė ją vykdyti. Esant šioms aplinkybėms sutiktina su Komisijos ir apylinkės teismo išvada, kad 2020 m. spalio 13 d. gauta UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pažyma, kurioje nurodoma, kad L. B. nuo 2020 m. spalio 14 d. bus įdarbintas vadybininko pareigose, patvirtina tik formalią nuteistojo įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos, juolab vertinant tai, kad jis ir iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. nėra motyvuotas darbui ir suteikia pakankamą pagrindą abejoti jo pasiryžimu įsidarbinti išėjus iš pataisos įstaigos, o konstatavus aplinkybę, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių visa apimtimi, nėra materialaus pagrindo L. B. taikyti lygtinį paleidimą.

21.        Dėl nuteistojo gynėjų argumentų, jog L. B. motina serga onkologine liga, jos sveikatos būklė sunki, todėl, nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, jis galėtų užsiimti tiek sunkiai sergančios motinos, tiek nepilnamečių dukrų priežiūra, leistų prisidėti prie motinos gydymo tiek materialiai, tiek emociškai, pažymėtina, jog šios aplinkybės neabejotinai svarbios, tačiau jos neatsirado staiga ir savaime, jas galėjo ir turėjo numatyti nuteistasis prieš darydamas nusikalstamas veikas, tačiau tuo metu šios aplinkybės nuteistajam nebuvo tiek reikšmingos, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, kas rodo jo neatsakingą požiūrį į šeimą ir artimus žmones bei verčia abejoti nuteistųjų gynėjų argumentais, kad L. B. padarė teisingas išvadas, savo praeities veiksmus vertina kritiškai ir daro pastebimą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

22.       Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo L. B. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, integruotis į visuomenę, yra neabejotinai remtinas, tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių visetą, taip pat tai, kad L. B. bausmę atlieka ir už itin pavojingo visuomenei labai sunkaus nusikaltimo padarymą (labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką organizuota grupe), neatliktos bausmės dalis yra ženkli (2021 m. balandžio 14 dienai – 4 metai 6 mėnesiai ir 10 dienų), aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad L. B. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

23.        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo gynėjo advokato L. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 59-13, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo gynėjų skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo L. B. gynėjų advokatų L. M. ir Aivaro Alimo skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėja                  Aiva Survilienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 199 str. Kontrabanda
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • BK 25 str. Bendrininkavimo formos
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BVK 164 str. Teikimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigų
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos
  • BVK 174 str. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūra