Civilinė byla Nr. 3K-3-38/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
124.2.2; 124.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo byloje dėl skolos perkėlimo sutarčių dalies pripažinimo negaliojančiomis, prievolių atnaujinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimu buvo panaikintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 30 d. sprendimas ir ieškovų A. U. ir V. U. ieškinys dėl A. U. ir GNSB ,,Šatrija“ sudarytos skolos perkėlimo sutarties dėl 49 846 Lt perkėlimo A. U.; dėl AB LŽŪB Raseinių skyriaus (dabar AB banko DnB NORD), GNSB „Šatrija“ ir A. U. sudarytos 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 8 dėl 49 846 Lt skolos perkėlimo A. U. kaip sudarytų dėl apgaulės pripažinimo negaliojančiomis, pradinio skolininko GNSB ,,Šatrija“ prievolės atnaujinimo kreditoriui AB LŽŪB, restitucijos taikymo, ginčo buto įkeitimo bankui panaikinimo, atmestas.
Pareiškėjai A. U. ir V. U. 2005 m. birželio 6 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydami, kad paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Raseinių rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
Pareiškėjai 2007 m. lapkričio 27 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančiomis GNSB „Šatrija“ ir A. U. sudarytos 1998m. gruodžio 8 d. skolos perkėlimo sutarties dėl 49 846 Lt skolos perkėlimo ieškovui dalį dėl 37 235,26 Lt skolos perkėlimo; AB LŽŪB Raseinių skyriaus, GNSB „Šatrija“ ir A. U. sudarytos 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 8 dėl 49 846 Lt skolos perkėlimo ieškovui dalį dėl 37 235,26 Lt skolos perkėlimo; atnaujinti pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui AB bankui DnB NORD. Pareiškėjai atsisakė pradinių reikalavimų, išdėstytų 2003 m. sausio 31 d. ieškinio 1, 2, 3, 4 punktuose, ir šią bylos dalį prašė nutraukti. Patikslintu ieškiniu pareiškėjai nurodė, kad buvo GNSB ,,Šatrija“, kuriai buvo suteiktas lengvatinis kreditas namo statybai, nariai. 1998 m. gruodžio 8 d. GNSB ,,Šatrija“ su A. U. sudarė skolos perkėlimo sutartį, kuria jam buvo perkelta 49 846 Lt banko paskolos. Sudarydamas šią sutartį, pareiškėjas nurodė sąlygą, kad būtų perskaičiuota jam tenkanti kredito dalis, tačiau bendrija to nepadarė. Pareiškėjas su banku pasirašė sutartį dėl tokios pat, neperskaičiuotos, skolos perkėlimo. Jau 2002 m. birželio 12 d. atlikta bendrijos ūkinės finansinės veiklos revizija nustatė, kad bendrijoje buvo švaistomos lėšos, apgaulingai tvarkoma buhalterija. Pareiškėjas manė, kad buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių ir sandorius pasirašė dėl apgaulės, todėl pareiškė ieškinį šias sutartis pripažinti negaliojančiomis. 2005 m. kovo 29 d. atlikus pareiškėjų įneštų lėšų į bendrijos sąskaitą indeksavimą pagal gyvenamųjų namų statybos pabrangimo koeficientus, paaiškėjo, kad bendra jų gyvenamojo namo statybai įneštų lėšų suma yra 27 160,53 Lt (neindeksavus –10 794,60 Lt). Po sutarties pasirašymo pareiškėjai dar sumokėjo 9175 Lt kredito ir 8055,20 Lt palūkanų. Šios aplinkybės rodo, kad neteisingai taikant Vyriausybės nutarimu patvirtintą GNSB narių pajaus ir kitų įmokų indeksavimo tvarką, buvo perkelta gerokai didesnė skola negu turėjo būti, todėl skolos perkėlimo sutarčių dalys dėl 37 235,6 Lt (27 160,53 Lt sumokėtas indeksuotas įnašas, 9175 Lt sumokėta paskola, 3445,73 Lt nepagrįstai sumokėtų palūkanų) turi būti pripažintos negaliojančiomis.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis GNSB „Šatrija“ ir A. U. sudarytos 1998 m. gruodžio 8 d. skolos perkėlimo sutarties dalį dėl 24 614,53 Lt skolos perkėlimo pareiškėjui, GNSB „Šatrija“, Banko ir A. U. sudarytos 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 8 dalį dėl 24 614,53 Lt skolos perkėlimo pareiškėjui, atnaujino pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui AB DnB NORD bankui; civilinės bylos dalį dėl 1998 m. gruodžio 8 d. skolos perkėlimo sutarties dėl 49 846 Lt skolos perkėlimo, 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutarties Nr. 8 dėl 49 846 Lt skolos perkėlimo pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo nutraukė. Teismas sprendime nurodė, kad, sudarydamas 1998 m. gruodžio 8 d. skolos perkėlimo sutartį, pareiškėjas nurodė sąlygą, jog būtų perskaičiuota jam tenkanti kredito dalis; 1999 m. vasario 9 d. skolos perkėlimo sutartimi buvo taip pat perkelta neperskaičiuota skola. Sudarant sandorius, pareiškėjai buvo suklaidinti dėl buto vertės, dėl jiems suteikto kredito dydžio, nes pareiškėjai su skolos dydžiu nesutiko ir tikėjosi kredito sumą peržiūrėti. Tai, kad pareiškėjams suskaičiuotos skolos dydis turėtų būti mažesnis, patvirtino naujai į bylą pateikta pažyma, kurioje indeksavus pareiškėjo šeimos narių įneštas lėšas į GNSB „Šatrija“ sąskaitą pagal gyvenamųjų namų statybos pabrangimo koeficientus, bendra indeksuota įneštų lėšų suma sudaro 27 160,53 Lt. Dėl lėšų neindeksavimo pareiškėjams buvo perkelta 16 365,93 Lt didesnė skola. Teismas pažymėjo, kad, perkeliant skolą, pareiškėjams nebuvo žinoma tikroji buto vertė, kuri nustatyta tik bylos nagrinėjimo metu paskyrus teismo ekspertizę; bendrijos pirmininkas yra nuteistas už apgaulingą bendrijos apskaitos tvarkymą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą už laikotarpį nuo 1995 m. vasario iki 2000 m. Dėl to, pareiškėjams įsigyjant butą ir neindeksuojant jų įneštų piniginių įnašų, bendrijos pirmininkui apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir švaistant bendrijos turtą, buvo eliminuota galimybė įvertinti realią buto pastatymo kainą. Bendrijai netikslingai panaudojus kreditą, piniginės prievolės, nepagrįstos jokiais objektyviais skaičiavimais, buvo perkeltos bendrijos nariams, nuo bendrijos narių buvo nuslėptos tikrosios butų pastatymo išlaidos.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai ginčija skolos perkėlimo sutartis ne visa apimtimi, o tik dėl nurodytos sumos dydžio skaičiavimo. Pareiškėjai, sudarydami ginčijamus sandorius, suvokė tikrąją sandorių esmę, tačiau, nuslėpus nuo jų duomenis apie buto statybos kainą, neindeksavus jų įnašų, sandorių dalis dėl konkrečios buto statybos skolos dydžio perkėlimo sudarė paveikti nesąžiningų veiksmų, nes jiems perkelta skola neproporcinga buto pastatymo kainai bei jų įneštų lėšų dydžiui. Panaikinęs ginčijamų sandorių dalis dėl 24 614,53 Lt skolos perkėlimo ieškovams, teismas atnaujino pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi tenkino dalį atsakovo AB DnB NORD banko apeliacinio skundo ir pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį – joje nurodė, kad yra tenkinama dalis ieškinio, Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas naikinamas, likę ieškinio reikalavimai atmetami; taip pat kolegija pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo tvarką; likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pareiškėjams skoliniai įsipareigojimai atsirado skolos perkėlimo sutarčių pagrindu, perimant pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ skolos bankui dalį. Šių skolos dalių, tenkančių kiekvienam bendrijos nariui, dydį nustatė bendrija. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atliko išsamią analizę, ar perkelta skola atitinka buto vertę pagal buto pastatymo sąnaudas, ir konstatavo, jog pareiškėjams buvo perkelta nepagrįstai didelė skola. Nustatydamas šios nepagrįstos skolos dydį teismas rėmėsi tinkamais įrodymais ir objektyviu šių įrodymų vertinimu. Pareiškėjų sumokėtų lėšų už dalį pastatyto buto kainos indeksavimas pagal statybos pabrangimo koeficientus, kolegijos nuomone, yra objektyviai pagrįstas, nes, neindeksavus šių lėšų, jų vertė būtų nepagrįstai sumažinta. Kolegija nurodė, kad, sudarant sandorius ir perkeliant skolą, nebuvo pateikta jokio pagrįsto perkeliamos skolos skaičiavimo. Bylos duomenys apie apgaulingą bendrijos apskaitos tvarkymą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą, taip pat pačios bendrijos atstovo pareikšto ieškinio pripažinimas pagrindžia teismo išvadą, kad sutartys dėl dalies skolos yra nepagrįstos, sudarytos dėl nesąžiningų veiksmų. Nors kolegija nenustatė banko nesąžiningo veikimo sudarant 1999 m. vasario 9 d. sutartį, tačiau sandorio dalį su banku taip pat pripažino negaliojančiu, nes kitaip būtų pažeidžiamas bendrasis principas, kad iš neteisėto negali atsirasti teisėto. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos išvada atnaujinti pradinio skolininko GNSB „Šatrija“ prievoles kreditoriui AB DnB NORD bankui dėl skolos dalies, nes laikė, kad negali būti pažeidžiamos sąžiningos šalies – atsakovo AB DnB NORD banko teisės.
Kolegija pažymėjo, kad teismas, atnaujinęs procesą ir pakartotinai išnagrinėjęs bylą iš esmės, priėmė sprendimą, priešingą Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimui, kuriuo ieškinys buvo atmestas; pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudojo CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta teise – panaikino ankstesnįjį teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, todėl papildė sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, jog yra naikinamas Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundžiamo ieškinio dalį dėl sandorių dalies dėl 24 614,53 Lt pripažinimo negaliojančiais, pradinio skolininko skolos atnaujinimo kreditoriui atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl skolos perkėlimo sutarčių ginčijimo CK 57 straipsnio pagrindu. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai taikė materialiosios teisės normas dėl sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažino negaliojančiais. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 57 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti kitos sandorio šalies tyčinius veiksmus. Sudarant ginčijamus sandorius, Bankas tik davė sutikimą dėl GNSB suteiktos paskolos dalies perkėlimo bendrijos nariui ir neatliko jokių veiksmų, galėjusių lemti apgaulės turinį. Be to, kiekvienam bendrijos nariui tenkančią kredito dalį nustatė patys bendrijos nariai, balsuodami bendrijos susirinkime. Tai, kad bendrijos pirmininkas buvo nuteistas už apgaulingą bendrijos apskaitos tvarkymą, lėšų iššvaistymą ir pan., neleidžia konstatuoti apgaulės fakto dėl gyvenamojo namo statybos sąnaudų dydžio ar A. U. valios pasirašyti ginčijamus sandorius formavimo. Teismai nenustatė, kad bankas veikė nesąžiningai ar atliko kokius nors apgaulės veiksmus. Dėl to teismai pripažino 1999 m. vasario 9 d. sutarties dalį dėl 24 614,53 Lt negaliojančia be teisinio pagrindo, t. y. neįrodyta, kad šis sandoris sudarytas dėl apgaulės;
2) atlikus ekspertizę ir nustačius, kad pareiškėjų buto statybos sąnaudų apskaičiuoti neįmanoma, nes statybos dokumentai neišlikę, teismai nepagrįstai rėmėsi buto sąmatine verte. Pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų Gyvenamųjų namų, butų statybos ar lengvatinio kreditavimo tvarkos 16 punktą bendrijos nariui perkeliama tokia skola, kokia buvo skirta bendrijos nario butui statyti. Kasatorius nurodo, kad pareiškėjų buto pastatymo sąnaudos ir šio sąmatinė vertė buvo adekvati jiems perkeltai skolai. Teismai netinkami aiškino minėtą nutarimo punktą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai aiškino Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. ir 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimų nuostatas dėl pareiškėjo 1991–1997 m. sumokėtų įmokų indeksavimo. Pagal nurodytus nutarimus pajinės įmokos turi būti indeksuojamos tik iš bendrijos išstojančiam ar pašalintam asmeniui. Pareiškėjų pajinės lėšos buvo indeksuotos be teisinio pagrindo;
3) dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Kasatorius nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2000 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo nutrauktos ilgalaikės Banko ir GNSB ,,Šatrija“ kredito sutartys, kurių pagrindu bankas kreditavo gyvenamojo namo statybas. Teismų sprendimai dėl restitucijos taikymo yra neaiškūs, nes nėra galimybės grąžinti šalis į pirminę padėtį ir atnaujinti prievoles pagal ilgalaikes Banko ir GNSB ,,Šatrija“ kredito sutartis;
4) dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėjai patikslintu ieškiniu atsisakė iš esmės visų anksčiau 2003 m. sausio 31 d. ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl skolos perkėlimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, pradinio skolininko prievolės atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsisakymą nuo 2003 m. sausio 31 d. ieškinio reikalavimų ir bylą dėl šių reikalavimų nutraukė. Tuo pačiu patikslintu 2007 m. lapkričio 27 d. ieškiniu ieškovai pakartotinai pateikė analogiškus (tapačius, tik mažesnės apimties materialinius teisinius reikalavimus) ir prašė pripažinti negaliojančiomis pirmiau nurodytų sutarčių dalis dėl 24 614,53 Lt skolos perkėlimo. Ieškovas iš esmės tiek 2003 m. sausio 31 d., tiek 2007 m. lapkričio 27 d. pareiškė tapačius ieškinius. Teismas dėl tų pačių materialinių teisinių reikalavimų priėmė du skirtingus procesinius sprendimus.
Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentas dėl skolos perkėlimo sutarčių ginčijimo CK 57 straipsnio pagrindu nepagrįstas. Skolos perkėlimo sutartis su banku pareiškėjas A. U. pasirašė ypač nenaudingomis sąlygomis – nebuvo perskaičiuotas skolos dydis. Sandorio dalis dėl skolos dydžio perkėlimo yra sudaryta dėl nesąžiningų veiksmų. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjams perkeltos skolos pagrįstumą. Nors nenustatyta banko nesąžiningo veikimo sudarant 1999 m. vasario 9 d. sutartį, tačiau šia sutartimi buvo įteisintas neteisingas skolos dydis. Atsiliepime nurodoma, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274, 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1299 nuostatas dėl pareiškėjų 1991-1997 m. sumokėtų įmokų indeksavimo. Teismai nustatinėjo, ar pareiškėjų prievolė apmokėti už įsigyjamą butą atitiko buto statybos sąnaudas. Dėl to lėšų, tiesiogiai susijusių su statybos objektu, indeksavimas pagal statybos pabrangimo koeficientus yra objektyviai pagrįstas. Teismai tinkamai aiškino ir taikė restituciją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą kasacija yra išimtinė teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės forma. Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacijos dalykas šioje byloje yra proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl proceso atnaujinimo esmės
Proceso atnaujinimas dėl užbaigtose civilinėse bylose priimtų įsiteisėjusių teismų sprendimų yra išimtinė civilinio proceso stadija, dėl to galiojančio Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnyje įtvirtinti konkretūs atvejai, kuriuos įrodžius yra galimas proceso atnaujinimas užbaigtoje byloje ir, atnaujinus procesą, įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad faktas, jog įstatymų leidėjas CPK 366 straipsnyje nustatė išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. M. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-601/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Pramoninė santechnika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. D. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-44/2007; 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija ,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių r. valstybinė mokesčių inspekcija; byla Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. J. D., byla Nr. 3K-3-183/2001).
Proceso atnaujinimo teisinis institutas taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti. Juo nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia tvarka kaip įprastinio civilinio bylos proceso metu. Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje civilinės bylos nagrinėjimo ribas po proceso civilinėje byloje atnaujinimo.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų ir atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias proceso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006). Tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Jeigu nutartis dėl proceso atnaujinimo priimta dėl to, kad atnaujinimo pagrindu nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, tai teismas pirmiausia turi ištirti, ar yra faktinės aplinkybės, kurios atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Šioje byloje procesas atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą šiuo pagrindu, turėjo patikrinti, ar pareiškėjų proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtina ir turi esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (tokia pozicija dėl atnaujintų bylų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nagrinėjimo dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Madasa“ v.. UAB ,,Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, nurodė po bylos užbaigimo jiems paaiškėjusią bylos aplinkybę, kad 2005 m. kovo 29 d. firma ,,Tyrimai ir projektai“ išdavė pažymą apie pareiškėjų įneštų į bendriją lėšų indeksavimą pagal gyvenamųjų namų statybos pabrangimo koeficientus. Ši pažyma, pareiškėjų nuomone, patvirtina tą faktą, kad pareiškėjai skolos perkėlimo sutartimis prisiėmė per didelę banko paskolos dalį. Teismai, neperžengdami pareiškėjų nurodyto ir civilinio proceso apibrėžto proceso atnaujinimo pagrindo ribų, visų pirma turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjų nurodyta aplinkybė yra faktinė aplinkybė, atitinkanti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir turinti esminę reikšmę byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui, bylos baigčiai.
Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ,,Dėl gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ buvo nustatytas gyvenamųjų namų statybos bendrijų narių pajaus ir kitų įmokų indeksavimas pagal Statistikos departamento skelbiamą statybos pabrangimo dėl infliacijos koeficientą. Pareiškėjų pateikta pažyma grindžiama jų įmokėtos į bendrijos sąskaitą pinigų sumos (įnašų) indeksavimu pagal Statistikos departamento skelbtą statybos pabrangimo dėl infliacijos indeksą (koeficientą) bei pateikiama apskaičiuota indeksuotų įmokų suma.
Taigi, pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, teiginį, kad jų įnašai gyvenamojo namo statybos bendrijai turi būti indeksuojami, grindė Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 nuostatomis dėl bendrijos nario pajaus ir kitų įmokų indeksavimo, kai narys išstodavo (būdavo pašalintas) iš bendrijos arba jo pajus, įmokos būdavo panaudojamos kitų bendrijos narių reikmėms. Šiame nutarime nustatyta, kad pagal tarp bendrijos nario (esamo ar buvusio) ir bendrijos (kitų jos narių) susiklosčiusius tam tikrus teisinius santykius bendrijos nariui gali būti grąžinamas indeksuotas pajus, kitos įmokos ar panaudota kitų bendrijos narių reikmėms jų dalis. Nurodytame teisės akte nustatytos teisinės kvalifikacinės aplinkybės – bendrijos nario pajaus indeksavimo atvejai ir sąlygos. Dėl to netinkamas šių kvalifikacinių aplinkybių taikymas teismui priimant sprendimą galėtų būti nebent pagrindas svarstyti, ar nėra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau negali būti pripažinta ir laikoma faktine aplinkybe, suteikiančia pagrindą atnaujinti procesą, panaikinti byloje priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptartas Vyriausybės nutarimas ir šį nutarimą pakeitęs Vyriausybės 1994 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1299 buvo žinomi apeliacinės instancijos teismui priimant 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, nes nutarimo nuostatos dėl įmokų indeksavimo perkeltos į bendrijos ,,Šatrija“ įstatų 17 punktą, šiuo nutarimu vadovavosi ir Revizijų departamentas, 2002 m. atlikdamas bendrijos ,,Šatrija“ ūkinės-finansinės veiklos dokumentinę reviziją.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, nagrinėdami bylą, pareiškėjų nurodytą proceso atnaujinimo aplinkybę netinkamai ištyrė ir nepagrįstai ją pripažino faktine, turinčia esminę reikšmę ankstesnio sprendimo teisėtumui, todėl konstatuoja, jog teismai, nagrinėdami prašymą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 4 dalis) ir nepagrįstai panaikino byloje 2004 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir teisės normų, reglamentuojančių GNSB narių įmokų indeksavimą, aiškinimo ir taikymo
Minėta, kad pareiškėjų nurodoma teisinė aplinkybė galėtų būti pagrindas svarstyti proceso atnaujinimą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą dėl proceso atnaujinimo, kai teismas padaro aiškią teisės normos taikymo klaidą. Tačiau šiuo pagrindu proceso atnaujinimas galimas tik esant sąlygai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. kai nebuvo išnaudota instancinės sprendimo kontrolės galimybė. Byla, dėl kurios yra atnaujintas procesas, buvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 230, jį keitęs Vyriausybės 1994 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1299 bei vėlesni šio nutarimo pakeitimai nustatė GNSB nariams, išstojantiems (pašalintiems) iš bendrijos ir nariams, kurių įmokos bendrijai dalis buvo panaudota kitų bendrijos narių reikmėms, teisę gauti indeksuotą įmokų ar jų dalies išmoką. Šių teisės normų tikslas – garantuoti bendrijos narių, kurie išstojo (buvo pašalinti) iš bendrijos arba kurių įnašų dalimi pasinaudojo kiti bendrijos nariai, patiriančių dėl infliacijos ir rinkos pokyčių nuostolių, turtinių interesų apsaugą. Teisės normose nustatyta indeksuotų sumų apskaičiavimo tvarka ir nurodyta, kad pirmu atveju bendrijos nariui išstojus arba jį pašalinus iš bendrijos, indeksuotos įmokos jam grąžinamos iš į jo vietą priimto naujo nario įmokų, antruoju atveju nario įmokų dalis, panaudotą kitų narių reikmėms, grąžinama indeksuota iš ją panaudojusių bendrijos narių lėšų. Šiose normose nenustatyta bendrijos nario įnašų, panaudotų jo reikmėms, indeksavimo, nes šias lėšas bendrija panaudojo bendrijos nario buto statybai, todėl buvo sukurtas bendrijos nariui nuosavybės teise perduodamas nekilnojamasis turtas (butas). Dėl to kasatorius pagrįstai nurodo, kad pareiškėjų įmokos pagal pirmiau nurodytą Vyriausybės nutarimą negali būti indeksuojamos ir indeksuota suma negali būti atimama iš jiems tenkančios mokėti bankui paskolos dalies.
Teismai, nagrinėdami bylą, nustatė, kad atsakovo GNSB ,,Šatrija“ gyvenamasis namas buvo statomas iš bendrijos narių įnašų ir iš atsakovo AB NORD/LB Lietuva išduoto lengvatinio kredito (bankas 1993-1997 metais suteikė 1 607 000 Lt ilgalaikę paskolą), kuris, pagal bylos duomenis, visas buvo panaudotas namo statybai. Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 274 16 punkte (1998 m. gegužės 19 d. red.) nustatyta, kad, pastačius gyvenamąjį namą bei nustatyta tvarka patvirtinus jo priėmimo naudotis tvarką, bendrija su tais nariais, kurie pasinaudojo lengvatiniu kreditu butui statyti, sudaro skolos perkėlimo sutartį (kreditoriui sutikus) tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos bendrijos su banku sudarytoje sutartyje. Šio nutarimo pagrindu GNSB ,,Šatrija“ paskirstė kiekvienam butų statytojui tenkančią grąžinti bankui lengvatinio kredito dalį ir su pareiškėjais buvo sudarytos ginčijamos skolos perkėlimo sutartys, butas registruotas jų nuosavybės teise. Pareiškėjai neginčija, kad panaudojo dalį lengvatinio kredito jiems nuosavybės teise priklausančio buto statybai. Dėl to pareiškėjai privalo bankui, kaip teismai nustatė, sąžiningai sandorio šaliai, grąžinti savo reikmėms panaudotą kredito dalį, o tenkanti grąžinti kredito dalis turėtų būti apskaičiuota, kaip ir kiekvienam bendrijos nariui, proporcingai pastatyto buto plotui, asmeninių įnašų buto statybai ir panaudoto kredito daliai. Ieškinio šiuo pagrindu nereikšta, tai nėra bylos dėl proceso atnaujinimo dalykas, todėl kolegija jo neanalizuoja ir dėl jo nepasisako. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nurodyto Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo pagrindu indeksuoti pareiškėjų padarytus įnašus ir dėl to mažinti jiems tenkančią bankui grąžintiną paskolos dalį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų teiginys, jog dėl bendrijos vadovų neūkiškumo ir aplaidaus pinigų panaudojimo išaugo gyvenamojo namo statybos kaštai, taip pat nesudaro pagrindo mažinti bankui grąžintinos skolos dydžio. Šie argumentai gali būti reikšmingi sprendžiant bendrijos vadovų civilinės atsakomybės bendrijos nariams klausimą.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija naikina ginčijamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo atmeta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti.
Prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Vincas Verseckas
Birutė Janavičiūtė