Civilinė byla Nr. e2A-2351-577/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36972-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.6.1.5; 2.6.20.4; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovėms UAB ,,Nill Nill“, UAB ,,Sagatėja“, UAB ,,Venecija“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pagal atsakovės UAB ,,Nill Nill“ priešieškinį ieškovui M. K. dėl 42 262,24 Eur priteisimo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis ab initio 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19/03/26, sudarytą tarp UAB „Venecija LT“ ir UAB „Sagatėja“, 2019 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19/07/03, sudarytą tarp UAB „Venecija LT“ ir UAB „Sagatėja“; 2019 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19/09/30, sudarytą tarp UAB „Sagatėja“ ir UAB „Nill Nill“, 2019 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 19/11/29, sudarytą tarp UAB „Sagatėja“ ir UAB „Nill Nill“, taikyti restituciją. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas, veikdamas advokato M. K. kontoros vardu, ir UAB „Venecija LT“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė Teisinės pagalbos sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovei pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: a) 2015 m. spalio 16 d. 12 100 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993 ir b) 2015 m. gruodžio 15 d. 30 162, 24 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą AMK1001525. Atsakovė sąskaitas apmokėjo, tuo patvirtindama paslaugų pagal jas priėmimą, pretenzijų beveik ketverius metus nereiškė.
1.2. Ieškovas 2019 m. gegužės 31 d. gavo atsakovės UAB „Venecija LT“ pranešimą, kuriame prašoma pateikti 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros AMK1001525 kopiją ir teiktų paslaugų ataskaitą. Dokumentus ieškovas atsakovei pateikė. 2019 m. liepos 8 d. ieškovas gavo UAB „Sagatėja“ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovė 2019 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/07/03 pagrindu įgijo 30 162, 24 Eur reikalavimo teises, kylančias iš ieškovo įsiskolinimo. Ieškovas 2019 m. spalio 2 d. gavo UAB „Nill Nill“ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/09/30 pagrindu įgijo 30 162, 24 Eur reikalavimo teises, kylančias iš ieškovo įsiskolinimo. 2019 m. balandžio 8 d. gavo UAB ,,Sagatėja“ pranešimą, kuriuo informuojama, kad atsakovas 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/03/26 pagrindu įgijo 12 100 Eur reikalavimo teises kylančias iš ieškovo įsiskolinimo UAB ,,Venecija LT“. Pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija AMK1 Nr. 000993 buvo apmokėta, bet paslaugos nesuteiktos. Ieškovas 2019 m. gruodžio 3 d. gavo UAB ,,Nill Nill“ pranešimą, kurio informuojama, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 19/11/29 pagrindu įgijo 12 100 Eur reikalavimo teises, kylančias iš ieškovo įsiskolinimo atsakovui. Atsakovas sutarties 19/11/29 ir sutarties 19/09/30 pagrindu ieškovui reiškia bendrą 42 262,24 Eur reikalavimą.
1.3. Atsakovės UAB ,,Venecija LT“ reikalavimų į ieškovą pagrindas yra 2013 m. birželio 14 d. Teisinės pagalbos sutartis. Tiek atsakovė, tiek ir ieškovas tinkamai įvykdė sutartį, atsakovė 2015 metais priėmė paslaugas, įtraukė dokumentus pagrindžiančius paslaugų teikimą, jų dydį į savo apskaitą bei jų pagrindu visiškai atsiskaitė. Ieškovo teigimu, kreditorius/klientas turi esminę reikšmę skolininkui, todėl ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo būti sudarytos, nes jos pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalyje numatytą draudimą. Be to, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis), naudotis įskaitymo teise (CK 6.108 straipsnis), tačiau šia teise ieškovas negali naudotis, kadangi jo kliento/atsakovo reikalavimai į jį yra perleisti tretiesiems asmenims, nesusijusiems su teisinių paslaugų teikimu. Esant situacijai, kada reikalavimas į ieškovą, kaip advokatą, yra kildinamas iš teisinės pagalbos sutarties galiojimo metu teiktų paslaugų pagrįstumo, apimties, dydžio, tinkamumo ir pan., bus nepagrįstai ribojama ieškovo teisė į atsikirtimus, teisminę gynybą, todėl kiti atsakovai negalėjo įgyti reikalavimų ginčijamų sutarčių pagrindu. Minėtos sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, kaip sudarytos pažeidžiant CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas.
1.4. Pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis), ir, sudarant šias sutartis, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas
2. Atsakovė UAB ,,Venecija LT“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 19/07/03 atitinka visus CK 6.101-110 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Serija AMK2 Nr. 00013 (30 162,24 Eur) UAB „Venecija LT“ nebuvo gavusi, ji nebuvo įtraukta į šios įmonės apskaitą. UAB „Venecija LT“ dar anksčiau prašė ataskaitos, susijusios su 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra, tačiau ji nebuvo pateikta. Ataskaitą UAB „Venecija LT“ gavo ne iš M. K., bet iš UAB „Sagatėja“. UAB ,,Venecija LT“ 2019 m. spalio 4 d. rašte nurodė, kad ataskaitoje įvardijamos neegzistuojančios paslaugos, t. y. paslaugos, kurių ji niekada neužsakinėjo ir negavo, taip pat paslaugos, kurios dubliuojasi su anksčiau teiktomis paslaugomis, už kurias buvo atsiskaityta; UAB „Venecija LT“ jokių dalykinių santykių su advokatu M. K. nepalaiko nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. M. K. 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą išrašė siekdamas sudengti esamą jo įsiskolinimą UAB „Venecija LT“, kadangi UAB „Venecija LT“ buvo atlikusi M. K. avansinius mokėjimus. Naujasis kreditorius turi tokias pačias teises ir tokios pačios apimties, kaip ir prieš tai turėjęs pradinis kreditorius, o tai reiškia, jog cesionarijus perima ne tik pačią reikalavimo teisę ir su ja susijusias papildomas teises, bet ir visas pirminės sutarties nuostatas. 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra yra niekinė, M. K. buvo skolingas UAB „Venecija LT“ 30 162,24 Eur sumą, o perleidus šį reikalavimą, UAB „Nill Nill“ įgijo 30 162,24 Eur reikalavimą į M. K.. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2015 m. spalio 16 d. M. K. išrašė UAB „Venecija LT“ PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993, tačiau paslaugų nesuteikė. Pažymėjo, kad advokatas, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko, privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą. UAB „Venecija LT“ neturi jokių duomenų apie minėtoje sąskaitoje nurodytų paslaugų teikimą. M. K. nesuteikė paslaugų, nurodytų 2015 m. gruodžio 15 d. ir 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitose faktūrose ir yra skolingas 42 262,24 Eur sumą. Vienašalei prievolei grąžinti 42 262,24 Eur sumą esminės reikšmės kreditoriaus asmuo neturi. UAB „Venecija LT“ pareiškė, jog sutinka, kad M. K. byloje teiktų visą informaciją, kuri susijusi su 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra serija AMK2 Nr. 00013 ir 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija AMK1 Nr. 000993.
3. Atsakovė UAB ,,Nill Nill“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo sutikimas ir/ar dalyvavimas sudarant reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo būtinas. Suderinimo aktas tarp UAB „Venecija LT“ ir ieškovo, UAB „Venecija LT“ ir ieškovo apyvartos žiniaraštis bei 2019 m. spalio 4 d. UAB „Venecija LT“ paaiškinimai rodo, jog UAB „Venecija LT“ atliko ieškovui avansinius mokėjimus, o ieškovas, siekdamas išvengti gautų avansų grąžinimo UAB „Venecija LT“, fiktyviai išrašė 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą. Šioje sąskaitoje nurodytos paslaugos UAB „Venecija LT“ nebuvo suteiktos. Atsakovės teigimu, draudimo klientui perleisti reikalavimą į jam priklausančias pinigines lėšas, kurias yra gavęs advokatas, Lietuvos advokatūros įstatymas nenumato. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai tai neišvengiamai būtina apginti advokato teises ginče su klientu, tačiau tik ta apimtimi, kuri būtina ginčui teisingai išspręsti. Pažymėjo, kad advokatas, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko - prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas - privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą.
4. Atsakovė UAB ,,Nill Nill“ pateikė priešieškinį dėl 42 262,24 Eur sumos priteisimo iš ieškovo. Nurodė, jog teisinių paslaugų sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis. Jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą. Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties nuostatos. CK 6.722 straipsnio 2 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą. Ieškovas ataskaitos apie realiai teiktas paslaugas pradiniam kreditoriui UAB „Venecija LT“ nepateikė, nes paslaugos nebuvo suteiktos. Faktinė ataskaita buvo pateikta tik 2019 m. rugsėjo 9 d., civilinės bylos Nr. e2-29332-534/2019 nagrinėjimo metu, tačiau joje nurodytos menamos paslaugos, kurios UAB „Venecija LT“ nebuvo teiktos. Įvertinus tai, kad ieškovas avansu gavo 42 262,24 Eur sumą už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, ieškovas turi prievolę nurodytą sumą grąžinti, nes yra nepagrįstai praturtėjęs (CK 6.242 straipsnis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų teikėjas įgyja teisę į atlyginimą tik tuo atveju, jei tinkamai įvykdo sulygtą įsipareigojimą.
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė:
5.1. Priešieškinis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 6 dalį, nes Teisinės pagalbos sutarties Nr. 291/2 13 punktas numato, jog ginčai, kylantys iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiami arbitraže pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva, arbitražo taisykles. Priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtas.
5.2. UAB „Venecija LT“ direktorė objektyviai negali teikti paaiškinimų, kokie pateikti į šią bylą, nes ji UAB „Venecija LT“ direktorės pareigas eina nuo 2018 m. spalio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK1 Nr. 000993 nurodyta, kad ji išrašyta už teisines konsultacijas ir atstovavimą Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) OKS atliekant operatyvinį patikrinimą ir dokumentų bei paaiškinimų ruošimą ir pateikimą. Teisinės paslaugos UAB „Venecija LT“ buvo suteiktos, perduotos ir apmokėtos, jokių pretenzijų dėl teisinių paslaugų kainos, kokybės ar apimties ieškovas nėra gavęs iki 2019 metų. 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra AMK2 Nr. 00013 ir ataskaita apie atliktus darbus buvo įteikta pasirašytinai UAB „Venecija LT“ direktorei E. G.. Sąskaitą - faktūrą apmokėjimui ir atliktų darbų ataskaitą gavo veikiantis įmonės vadovas, ją pasirašė ir akceptavo, darbai ir paslaugos buvo atlikti/suteiktos teisėto įmonės vadovo pavedimu, visos ūkinės operacijos buvo atspindėtos ieškovo, kaip advokato, apskaitoje. Ši sąskaita taip pat išrašyta sutarties dėl teisinės pagalbos pagrindu, o tai reiškia, kad ji yra ir priėmimo perdavimo aktas.
5.3. Atsakovo teiginiai, kad paslaugos UAB „Venecija LT“ nebuvo suteiktos, nėra įrodyti. Advokatūros įstatymo 50 straipsnis neriboja teisines paslaugas teikiančio advokato ir šias paslaugas perkančios šalies laisvai susitarti dėl paslaugų apimties ir jų dydžio.
5.4. Atsakovas nereiškia reikalavimo dėl sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis, o tai reškia, kad paslaugų perdavimo faktą UAB „Venecija LT“ pripažįsta. PVM sąskaita faktūra yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Sąskaitos faktūros apmokėjimo faktas, teisinės pagalbos sutartis bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Venecija LT” pripažino ieškovo suteiktų teisinių paslaugų faktą. UAB „Venecija LT“ perleido UAB „Sagatėja“, o pastaroji - atsakovui neegzistuojantį reikalavimą. Sudarant šias sutartis buvo pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Jos pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio.
6. Atsiliepime į priešieškinį atsakovė UAB ,,Venecija LT“ nurodė, jog su juo sutinka. UAB „Nill Nill“ pagrįstai prašo priteisti iš M. K. 12 100 Eur sumą.
7. UAB ,,Sagatėja“ atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkanti, reikalavimą pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis prašė atmesti. Taip pat su UAB „Nill Nill“ priešieškiniu sutinka, kadangi jis pagrįstas, todėl prašė priteisti iš M. K. 42 262,24 Eur UAB „Nill Nill“ naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš M. K. atsakovei UAB ,,Nill Nill“ 42 262,24 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 239,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš M. K. UAB ,,Sagatėja“ naudai 3 025,61 Eur, UAB ,,Venecija LT“ naudai – 1 050 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš M. K. į valstybės biudžetą 41,97 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas ieškovo poziciją, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys pažeidžia CK 6.101 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas, nes UAB „Venecija LT“ (asmuo) turi esminės reikšmės bei reikalavimo teisės perleidimai pažeidžia ieškovo teises ir suvaržo jo prievoles, laikė nepagrįsta. Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nesuteikė teisinių paslaugų, nurodytų dvejose ginčo sąskaitose; šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai.
10. Teismas laikė nustatyta, kad UAB „Venecija LT“ turėjo reikalavimo teisę į ieškovą, taip pat ir teisę reikalavimo teisę perleisti UAB „Sagatėja“, o ši - UAB „Nill Nill“. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokios reikšmės, kam ieškovas turi grąžinti 42 262,24 Eur sumą pagal be pagrindo išrašytas sąskaitas. Ieškovo teiginius, jog UAB „Venecija LT“ perleidus reikalavimo teises, ieškovas negalės gintis, teikti argumentų, kokias paslaugas teikė klientui, nes tokiu atveju bus pažeistas Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymas, pripažino nepagrįstais. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.107 straipsniu, ieškovas turėjo teisę šioje civilinėje byloje teikti visus argumentus bei įrodymus, kurie patvirtintų išrašytų sąskaitų pagrįstumą ir šia savo teise naudojosi. Atkreipė dėmesį, jog UAB „Venecija LT“ sutiko, kad ieškovas šioje byloje teiktų visą informaciją, susijusią su ginčo sąskaitomis. Advokatūros įstatymas nenumato draudimo klientui perleisti reikalavimą į jam priklausančias pinigines lėšas, kurias yra gavęs advokatas, tuo tarpu Advokatų etikos kodekso 8 straipsnis numato, jog advokatas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai būtina apginti advokato teises ginče su klientu. Teismas laikė įrodyta, kad byloje ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys nepažeidžia ieškovo teisių, nesuvaržo jo prievolių, atitinka CK 6.101-6.110 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl yra teisėtos ir galiojančios.
11. Teismas nesutiko su ieškovo nurodytų aplinkybių (kad jis pateikė įrodymus, jog paslaugos pagal 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993 buvo teiktos ieškovui atstovaujant atsakovo interesus VMI, pateikta sąskaita buvo priimta ir apmokėta, paslaugos fiksuota kaina atitiko ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, sąskaitoje nurodyta paslaugų kaina buvo suderinta iš anksto, sąskaitose iki 2015 m. spalio mėn. nėra duomenų, kad jos išrašytos už paslaugas suteiktas atliekant VMI patikrinimą) vertinimu. Teismo nuomone, atsakovai poziciją, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, byloje įrodė. Remiantis 2019 m. kovo 26 d. UAB „Venecija LT“ raštu, pastaroji įmonė neturi jokių duomenų apie 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų teikimą, todėl teismas konstatavo, jog paslaugos nebuvo suteiktos. Teismas darydamas išvadą taip pat rėmėsi liudytojų E. G., P. P., J. K. parodymais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo argumentai dėl sąskaitos už VMI patikrinimo metu teiktas paslaugas yra nepagrįsti, nes nei atliktų darbų, nei nurodytos sumos prasme nepagrįsta pati sąskaita. Teismas įžvelgė disproporciją tarp sąskaitos dydžio ir suteiktos paslaugos, kai tuo tarpu ieškovas neįvardijo nei konkretaus įkainio už paslaugą ar už paslaugos valandą, nei atlikto konkretaus darbo. Pažymėjo, kad iš 2015 m. gegužės 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio patikrinimo pažymos matyti, jog UAB „Venecija LT“ patikrinimas baigtas 2015 m. gegužės 14 d., o jo metu teiktos paslaugos įtrauktos į 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašytas sąskaitas, kurios yra apmokėtos – tą patvirtina UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštis.
12. Teismas pabrėžė, kad ieškovo pateikti susirašinėjimai nepatvirtina esminių bylos aplinkybių, nes elektroniniai laiškai nėra susiję su UAB „Venecija LT“, be to atkreipė dėmesį į byloje nagrinėjamų reikalavimų apimtį. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti tarp UAB „Venecija LT“, UAB „Fucus statyba“ bei UAB „Piliuona“ buvę teisiniai santykiai taip pat nepatvirtina ginčo sąskaitų pagrįstumo. UAB „Venecija LT“, UAB „Fucus statyba“, UAB „Piliuona“, VSĮ „Burbiškių alėja“ vienaip ar kitaip vadovavo, turėjo įtaką priimant sprendimus tie patys asmenys, kurie ir minimi kaip teisinių paslaugų užsakovai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad įmonės buvo valdomos tų pačių asmenų – jos vystė bendrus nekilnojamojo turto projektus ir yra susijusios dalykiniais santykiais (sudariusios sutartis dėl paslaugų, turto pirkimo - pardavimo, tarpusavio piniginių prievolių vykdymo), be to, įmones sieja ir/ar siejo santykiai su ieškovu.
13. Teismas ypatingą dėmesį skyrė aplinkybei, kad ieškovas elektroninius laiškus, pateiktus prieš baigiamąsias kalbas, teikė ir arbitražo byloje Nr. V-0022/2019e, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4465-918/2020. Atkreipė dėmesį, kad elektroniniais laiškais ieškovas įrodinėja, jog yra teikęs atsakovei UAB „Venecija LT“ 2015 m. rugsėjo 7 d. 20 000 Eur sumos išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 63, tačiau UAB „Venecija LT“ 2015 m. rugsėjo 8 d. atliko tokios sumos mokėjimą ieškovui pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 68, o ne Nr. 63. Tai, teismo nuomone, patvirtina, kad teikiamos sąskaitos neatitiko faktiškai suteiktų paslaugų.
14. Teismas sutiko su atsakovo advokato argumentais, kad svarbią reikšmę byloje turi tai, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota, kad ieškovo parengtas ir pasirašytas ieškinys buvo grindžiamas suklastotais ir netikrais rašytiniais įrodymais (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1600-260/2019). Tai, teismo nuomone, verčia abejoti ieškovo teikiamais rašytiniais įrodymais, taip pat ir ieškovo atstovo paaiškinimais.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrodinėjant, jog atsakovė UAB „Venecija LT“ užsakinėjo paslaugas tretiesiems asmenims, priiminėjo tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas, prašė išrašyti atsakovei sąskaitas už trečiųjų asmenų naudai suteiktas paslaugas, nepakanka į bylą pateikti vien tik vienpusiškų elektroninių laiškų tokiems teiginiams pagrįsti. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos nėra detalizuotos, jos yra be ataskaitų, o tai apsunkina bet kokią jų analizę, tame tarpe ir vertinant atliktus darbus, jiems sugaištą laiką bei įkainius.
16. Teismas pažymi, kad ieškovas įrodymais nepagrindė konkrečios, realios, atsakovei UAB „Venecija LT“ suteiktos paslaugos, kuri yra įforminta antroje sąskaitoje.Vertindamas ieškovo pateiktą ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas, kuri sudaryta kaip priedas prie PVM sąskaitos - faktūros serija AMK2 Nr. 00013, teismas nurodė, kad UAB ,,Venecija LT‘‘ patvirtino, jog dalykinių santykių su ieškovu nepalaikė nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, o už paslaugas atsiskaitė pagal advokato išrašytas PVM sąskaitas – faktūras; nuo 2015 m. rugsėjo - spalio mėnesių santykiai su ieškovu yra konfliktiški; ieškovas reikalavo apmokėti dideles sumas už nesuteiktas paslaugas, arba už paslaugas, kurios dubliavosi. Pažymėjo, kad ataskaitoje nurodytas pirkimo - pardavimo sutarties projekto rengimas (namo Nr. 12 ir Nr. 13), statybos rangos sutarties projekto dėl minėtų namų rengimas (nurodyta ,,P. prašymu‘‘) nebuvo susijęs su atsakovu, kadangi atsakovas nebuvo nei užsakovas, nei rangovas, nei pirkėjas, nei pardavėjas. Šios aplinkybės analizuotos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2021-467/2018 ir konstatuotos įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 27 d. sprendimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog dėl buvusios direktorės E. G. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad ji, veikdama grupėje su kitais asmenimis klastojo tikrovės neatitinkančius dokumentus (rangos sutartį, atliktų darbų aktus ir kasos pajamų orderius) ir siekė pasisavinti didelės vertės atsakovo UAB „Venecija LT“ turtą. Įvertinęs pateiktą ataskaitą ir atsakovo paaiškinimus apie joje išdėstytas paslaugas, teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, jog tokios paslaugos buvo suteiktos, nes jokiais kitais įrodymais ieškovas šių aplinkybių neįrodinėja, o teismo posėdyje apklausti liudytojai paaiškino, kad paslaugos nebuvo suteiktos arba jos buvo dubliuojamos, jie paslaugų neužsakinėjo; be to, E. G. nurodė, kad dėl ginčo sąskaitų byloje pasisakyti negali, nes nurodytų aplinkybių nepamena, ji asmeniškai paslaugų iš ieškovo neužsakinėjo, jų neprašė.
17. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismingumo teismas nurodė, kad būtent ieškovo kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių rodo jo valią atsisakyti arbitražinio susitarimo. Net jeigu šalys ir sudaro arbitražinį susitarimą, sutarčių laisvės principas, numatytas CK 6.156 straipsnis leidžia tokio susitarimo atsisakyti, jį nutraukti arba jo tiesiog nevykdyti bendru šalių sutarimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
18. Ieškovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo M. K. ieškinį tenkinti, o atsakovės UAB ,,Nill Nill“ priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalį ir nepagrįstai nepripažino reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojančiomis. Remdamasis Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 4, 5 punktų, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 2-4 punktų, 10 ir 11 straipsnių nuostatomis, apeliantas nurodo, jog egzistuoja teisės normos, reglamentuojančios kliento ir advokato veiklą (advokato teikiamas paslaugas klientui), kurių tikslas užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimą, fiduciarinį santykių pobūdį, ir tai sąlygoja vienareikšmišką išvadą, jog šiuose advokato ir kliento santykiuose asmuo, bet kuriai iš šalių turi esminę reikšmę. Todėl, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, reikalavimo perleidimas be skolininko (advokato ar kliento) sutikimo yra negalimas. Anot apelianto, minėtą išvadą pagrindžia ir teisės doktrina, kurioje pateikiami pavyzdžiai, kai tarpusavio pasitikėjimo santykiai, laikytini pagrindu reikalauti skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovą ir atsakovę UAB „Venecija LT“ pagal Teisinės pagalbos sutartį siejo tarpusavio pasitikėjimo, fiduciariniai santykiai, todėl ieškovui yra svarbus asmuo, kuris reiškia ieškovui reikalavimus dėl (ne)suteiktų paslaugų. Teismo išvada, jog reikalavimų į ieškovą perleidimą pateisina CK 6.107 straipsnis, klaidinga. Taip pat klaidingi motyvai, kad reikalavimų į ieškovą perleidimą pateisina Advokatų etikos kodekso 8 straipsnis, nes, kaip matyti iš šio straipsnio lingvistinės analizės, advokato profesinę paslaptį sudarančią informaciją galima atskleisti ginče su klientu, o ne jo teisių perėmėju.
18.2. Teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir nepagrįstai priėmė/nepaliko nenagrinėto atsakovės UAB ,,Nill Nill“ priešieškinio. Atsakovė pareiškė ieškovui reikalavimą kylantį iš Teisinės pagalbos sutarties, kurios 13 punktas numato, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitraže pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva, arbitražo taisykles. Priešieškinis nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir jame negalėjo būti nagrinėjamas. Teismo išvada, kad ieškovo kreipimasis į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių rodo jo valią atsisakyti arbitražinio susitarimo, nepagrįsta. Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 9.5. punktuose nurodyta, kad visi ginčai dėl reikalavimo sutarčių vykdymo yra sprendžiami Vilniaus miesto teismuose. Ieškovas pateikdamas ieškinį vadovavosi reikalavimo teisių perleidimo sutartimis ir nesutiko atsisakyti Teisinės pagalbos sutartyje nurodyto arbitražinio ginčo nagrinėjimo. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį aiškiai išreiškė savo poziciją, jog priešieškiniui turėtų būti taikomas arbitražinis ginčo nagrinėjimas. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu apeliantas teigia, kad konkliudentiniai veiksmai turi būti išreikšti aktyviu dalyvavimu teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas, nereiškiant jokių prieštaravimų dėl jurisdikcijos, o priešingai - teikiant priešieškinį. Ieškovo procesinis elgesys neatitiko šios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
18.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų pakankamumo bei patikimumo reikalavimą, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nesuteikė teisinių paslaugų, nurodytų dvejose ginčo sąskaitose faktūrose.
18.4. Kadangi UAB „Venecija LT“ apmokėjo ginčo sąskaitas faktūras, vadovaujantis Teisinės pagalbos sutarties 8 punktu, darytina išvada, jog atsakovė patvirtino tinkamą teisinių atliktų suteikimą. 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra įtraukta tiek į ieškovo, tiek į UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštį, o 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra ir ataskaita apie atliktus darbus įteikta pasirašytinai tuometinei atsakovės direktorei. Atsakovė UAB „Venecija LT“ priėmė suteiktas paslaugas, todėl vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 2 dalimi būtent ji turi įrodyti, kad paslaugos nebuvo suteiktos. Teismo išvada, kad atsakovė įvykdė aukščiau nurodytą pareigą paremta išimtinai žodiniais/rašytiniais šalių/liudytojų parodymais, kurie yra subjektyvūs ir negalintys turėti prioritetą rašytinių ir tiesioginių ieškovo įrodymų atžvilgiu. Be to, pasisakydamas dėl paslaugų suteikimo pagal 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kokios paslaugos pagal šią sąskaitą buvo suteiktos.
18.5. Teismo motyvai dėl paslaugų nesuteikimo pagal 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą - faktūrą grindžiami įrodymais, kurie nėra pakankami pripažinti, jog paslaugos nebuvo suteiktos.
18.5.1. Visi liudiję asmenys yra susiję su atsakovėmis UAB „Venecija LT“ arba UAB ,,Nill Nill“. UAB „Venecija LT“ 2019 m. kovo 26 d. raštas bei buvusių vadovų liudijimai prieštarauja byloje esantiems tiesioginiams rašytiniams įrodymams. Ginčo sąskaitos faktūros, kurios kartu yra ir atliktų darbų aktas, ieškovo bei UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraščiai, patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos ir priimtos. Sąskaitos buvo apmokėtos ir net 4 metus nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl suteiktų paslaugų. UAB „Venecija LT“ elgesys pagrįstai leidžia abejoti UAB „Venecija LT“ rašto bei buvusių vadovų liudijimais, jog paslaugos nebuvo suteiktos.
18.5.2. 2019 m. kovo 26 d. raštą pasirašė UAB „Venecija LT“ vadovė R. A., kuri vadovės pareigas užima tik nuo 2018 m. spalio 3 d., t. y. ji objektyviai negali teikti tokių paaiškinimų kaip pateikta į šią bylą. Mano, kad šis raštas vertintinas kritiškai.
18.5.3. Į bylą nebuvo pateikta nei viena ieškovo 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašyta sąskaita, kurioje būtų nurodyta, jog į ją yra įtrauktas mokėjimas už VMI patikrinimo metu teiktas paslaugas.
18.5.4. PVM sąskaitoje faktūroje serija AMK1 Nr. 000993 aiškiai nurodyta, jog sąskaita buvo išrašyta už teisines konsultacijas ir atstovavimą VMI OKS atliekant operatyvinį patikrinimą ir dokumentų bei paaiškinimų ruošimą ir pateikimą. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis neriboja sutarties šalių laisvai susitarti dėl paslaugų apimties ir jų dydžio.
18.5.5. UAB ,,Nill Nill“ nepateikė pakankamų įrodymų konstatuoti, jog paslaugos pagal 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993 nebuvo suteiktos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad: a) paslaugos buvo teiktos ieškovui atstovaujant UAB „Venecija LT“ interesus VMI; b) pateiktą sąskaitą atsakovė priėmė ir apmokėjo; c) paslaugos fiksuota kaina atitiko Teisinės pagalbos sutarties sąlygas (tvirta suma; sutarties 8 punktas); d) sąskaitoje nurodyta paslaugų kaina buvo suderinta iš anksto su UAB „Venecija LT“ atstovais ir dar kartą priminta (el. laiškas); f) ieškovo UAB „Venecija LT“ išrašytose sąskaitose iki 2015 m. spalio mėn. nėra duomenų, kad jos išrašytos už paslaugas suteiktas atliekant VMI patikrinimą.
18.6. Įrodymai, kuriais atsakovė įrodinėjo paslaugų pagal 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMK2 Nr. 00013, kurios suma 30 162, 24 Eur, nesuteikimą, yra deklaratyvūs, subjektyvūs bei nepagrįsti, todėl negali paneigti paslaugų suteikimo fakto.
18.6.1. 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. kovo 26 d. UAB „Venecija LT“ raštą surašė vadovė R. A., kuri pareigas eina tik nuo 2018 m. spalio 3 d.
18.6.2. Parodymus davę asmenys yra susiję su atsakovais, o jų parodymai iš esmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniems įrodymams dėl paslaugų suteikimo (Teisinės pagalbos sutartis, sąskaitos apmokėjimas, jie vertintini kritiškai, kaip subjektyvūs bei neatitinkantys tiesos.
18.6.3. Byloje nebuvo pateikta nei viena ieškovo 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašyta sąskaita, kurioje būtų nurodyta, jog į ją yra įtrauktas mokėjimas už VMI patikrinimo metu teiktas paslaugas.
18.6.4. UAB ,,Nill Nill“ pateikti teismų sprendimai bei liudytojų parodymai nepatvirtina, jog ataskaitoje nurodyti darbai nesusiję su UAB „Venecija LT“. Ieškovas pateikė į bylą susirašinėjimų, kurie patvirtina UAB „Venecija LT“ ryšį su įmonėmis, kurios susijusios su atskaitoje nurodytais darbais. Iš visumos byloje apklaustų liudytojų apklausų ir 2021 m. balandžio 27 d. ieškovo pateiktų įrodymų (el. laiškų) konstatuotina, kad minėti asmenys betarpiškai komunikavo su ieškovu užsakant jo paslaugas, derinant įvairias sąlygas, tariantis, konsultuojantis, derinant atsiskaitymo formas, skolų apmokėjimą. Ši komunikacija apėmė ne tik UAB „Venecija LT“, bet ir UAB „Fucus statyba“, UAB „Piliuona“, VŠĮ „Burbiškių alėja“ klausimus, kurie buvo betarpiškai susiję. Šių asmenų prašymais ieškovas perrašinėjo arba išrašinėjo sąskaitas kitiems subjektams, nei faktiniai paslaugų gavėjai, UAB „Venecija LT“ ne kartą apmokėjo už kitiems aukščiau paminėtiems subjektams ieškovo išrašytas sąskaitas. Šie veiksmai buvo atliekami 2015 metais, iki 2016 m. vidurio, kas patvirtina, kad tarp šalių egzistavo dalykiniai santykiai, grįsti tarpusavio pasitikėjimu.
18.6.5. Ieškovas yra pateikęs duomenis, kad: a) paslaugos pagal 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaitą yra priimtos teisėto UAB „Venecija LT“ vadovo, b) ši sąskaita įtraukta į ieškovo apskaitą, c) ieškovas teikė įvairias paslaugas ne tik atsakovui, kaip naudos gavėjui, bet ir kitiems jam nurodytiems subjektams, d) po 2015 m. rugsėjo mėn. tarp ieškovo ir UAB „Venecija LT“ bei susijusių asmenų tęsėsi dalykiniai santykiai, e) 2016 metais UAB „Venecija LT“ mokėjo ieškovui sumas, kurios pagal jų tarpusavio balansą atitiko realų įsipareigojimų dydį, įskaitant minėtą sąskaitą.
18.7. Teismas nepagrįstai konstatavęs, jog paslaugos pagal ginčo sąskaitas faktūras nebuvo suteiktos, netaikė CK 6.102 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Atsakovė UAB „Venecija LT“ perleido UAB ,,Sagatėja“, o pastaroji - UAB ,,Nill Nill“ neegzistuojantį reikalavimą. Sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Sutartys pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis.
19. Atsakovės UAB „Nill Nill“ ir UAB „Sagatėja“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo M. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovų UAB „Nill Nill“ ir UAB „Sagatėja“ naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalį. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovui būtent kreditoriaus UAB „Venecija LT“ asmuo turėjo esminę reikšmę, t. y. kad UAB „Venecija LT“ turima reikalavimo teisė į ieškovą būtų išimtinai asmeninė (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Grąžinti 42 262,24 Eur sumą yra vienašalė ieškovo prievolė, kas patvirtina, jog kreditoriaus asmuo neturi esminės reikšmės. Pagal ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis nei UAB „Sagatėja“, nei UAB „Nill Nill“ neįgijo daugiau teisių į ieškovą, nei jų turėjo UAB „Venecija LT“. Ieškovo kaip skolininko teisinė padėtis nėra pablogėjusi. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad UAB „Venecija LT“ perleidus reikalavimo teises, ieškovas negali gintis, teikti argumentų, kokias paslaugas teikė klientui. Ieškovo kaip skolininko pozicija neturi įtakos ginčijamų reikalavimo perleidimo sandorių galiojimui.
19.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovė UAB „Nill Nill“ neįrodė teisinių paslaugų nesuteikimo bei tai, jog skundžiamo sprendimo dalis, kuria priešieškinis tenkintas, yra grindžiama neva tik žodiniais/rašytiniais šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Tai, kad UAB „Venecija LT“ 2019 m. kovo 26 d. raštą pasirašė UAB „Venecija LT“ direktorė R. A., kuri direktorės pareigas užima nuo 2018 m. spalio 3 d., nesudaro pagrindo abejoti šio rašto pagrįstumu. Liudytojai J. K. ir P. P. nurodė, kad ieškovo paslaugomis, susijusiomis su VMI, bendrovė naudojosi tik VMI atliekant operatyvinį patikrinimą, kuris vyko 2015 m. kovo – gegužės mėnesiais ir šio patikrinimo metu ieškovo teiktos paslaugos buvo įtrauktos į 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašytas sąskaitas. UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad su ieškovu už jo teiktas paslaugas UAB „Venecija LT“ yra atsiskaičiusi iki 2015 m. rugsėjo mėn. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog byloje neįrodyta, kad paslaugos pagal Sąskaitą 1 nebuvo suteiktos. Atsakovų teigimu, nelogiška, jog už 2015 m. kovo - gegužės mėnesį suteiktas paslaugas ieškovas sąskaitą būtų išrašęs tik 2015 m. spalio 16 d. Tai, kad Sąskaita 1 priimta ir apmokėta nepatvirtina ieškovo teisinių paslaugų suteikimo fakto. Atkreipė dėmesį, kad ta pati paslauga yra įtraukta ne tik į Sąskaitą 1, bet ir į Sąskaitą 2, kas patvirtina ieškovo nesąžiningus veiksmus.
19.3. Dėl Sąskaitos 2 fiktyvumo, atsakovės nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Sąskaita 2 ir jos priedas Ataskaita buvo pateikti UAB „Venecija LT“ 2015 m. gruodžio 15 d. UAB „Nill Nill“ pateikė duomenis apie ieškovo 2015 m. deklaruotas pajamas, iš kurių matyti, jog į 2015 metų pajamų duomenis nėra įtraukta sąskaitos suma, t. y. 30 162,24 Eur.
19.4. UAB „Venecija LT“ 2019 m. spalio 4 d. pateikė išsamius ir detalius paaiškinimus pagal kiekvieną Ataskaitoje nurodytą punktą, iš kurių matyti, jog ieškovas Sąskaitoje 2 ir Ataskaitoje nurodytų teisinių paslaugų UAB „Venecija LT“ nesuteikė ir negalėjo suteikti. Šiuos paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo argumentų, kuriais yra kvestionuojamas Ataskaitoje nurodytų paslaugų suteikimas. Aplinkybė, kad apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai buvo ir/ar yra vienaip ar kitaip susiję su atsakovais, nesudaro pagrindo jų parodymus vertinti kritiškai. Liudytojams J. K., P. P., E. G. buvo žinomos reikšmingos nagrinėjai bylai aplinkybės. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė įrodė ieškovo nurodytų neva suteiktų paslaugų fiktyvumą.
19.5. UAB „Venecija LT“, UAB „Fucus statyba“ bei UAB „Piliuona“ buvę teisiniai santykiai nepatvirtina Sąskaitos 1 ir Sąskaitos 2 išrašymo pagrįstumo. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais neįrodo, jog UAB „Venecija LT“ būtų užsakiusi Sąskaitoje 1 ir Sąskaitoje 2 nurodytas paslaugas arba šias paslaugas būtų gavusi. Apeliacinio skundo argumentai, kad sąskaitų apmokėjimas bei teisinės pagalbos sutartis, patvirtina, jog UAB „Venecija LT“ pripažino ieškovo suteiktų teisinių pasaugų faktą, nepagrįsti. Taip pat ir Sąskaitoje 1 ir Sąskaitoje 2 nurodytų paslaugų neva priėmimo nepatvirtina ir negali patvirtinti pretenzijų ieškovui nepateikimas.
19.6. Byloje įrodyta, kad ieškovas iš UAB „Venecija LT“ yra gavęs 42 262,24 Eur už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, todėl turi prievolę nurodytą sumą grąžinti. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas pažeidė CK 6.102 straipsnio 1 dalį nepagrįsti. Teismas pagrįstai ir teisėtai priešieškinį tenkino.
19.7. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė ginčo teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas. Šioje byloje kilusio ginčo nagrinėjimą pats ieškovas inicijavo teismine tvarka – ieškinyje nurodydamas, kad jis UAB „Venecija LT“ teikė teisines paslaugas pagal 2013 m. birželio 14 d. teisinės pagalbos sutartį. Be to, ieškinyje ieškovas remiasi Sąskaita 1 ir Sąskaita 2. Tai sąlygoja ieškovo valios atsisakyti arbitražinio susitarimo buvimą. Pažymi, kad klausimą dėl ginčo teismingumo ieškovas buvo iškėlęs tik atsiliepime į priešieškinį, o vėliau bylos nagrinėjimo metu šio klausimo nekėlė, t. y. nei bylos iš esmės nagrinėjimo metu, nei baigiamosiose kalbose ieškovo atstovas šiuo aspektu nepasisakė.
20. Atsakovė UAB „Venecija LT“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo UAB „Venecija LT“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Reikalavimo perleidimo sutartys atitinka CK 6.101-110 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl jos yra teisėtos ir galiojančios. UAB „Venecija LT“ turėjo galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą, kurią įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę perleisti kitiems asmenims. Byloje konstatavus, jog ieškovas nesuteikė paslaugų, nurodytų Sąskaitoje 1 ir Sąskaitoje 2, todėl jis yra skolingas, t. y. turi prievolę grąžinti UAB „Venecija LT“ 42 262,24 Eur sumą, tampa visiškai nesvarbus kreditoriaus asmuo. Apeliaciniame skunde netinkamai ir neteisingai aiškinamos reikalavimo teisės perleidimą reglamentuojančios teisės normos.
20.2. Teismas pagrįstai tenkino priešieškinį. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingos išvados, nei pirmosios instancijos teismo padaryta, konstatavimui. Byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas nesuteikė ir net negalėjo suteikti UAB „Venecija LT“ jokių teisinių paslaugų pagal Sąskaitą 1 ir Sąskaitą 2. UAB „Venecija LT“ pabrėžia, kad į bylą pateikta ir nurodyta kaip Sąskaitos 2 Priedas – Ataskaita už suteiktas teisines paslaugas UAB „Venecija“ nebuvo pateikta.
20.3. 2019 m. spalio 4 d. raštu UAB „Venecija LT“ pateikė paaiškinimus, aiškiai nurodydama, kad Ataskaitoje yra nurodytos paslaugos, kurių UAB „Venecija LT“ niekada neužsakinėjo ir niekada negavo, taip pat paslaugos, kurios dubliuoja anksčiau suteiktas paslaugas, už kurias UAB „Venecija LT“ yra atsiskaičiusi.
20.4. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai liudytojų parodymus laiko nepatikimais, o pačius liudytojus šališkais. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei sutampa (atitinka) su nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų turiniu.
20.5. Ieškovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde iš esmės nepaaiškino, kokius konkrečiai dokumentus rengė, kokias konsultacijas teikė, kokiose institucijose ir kada konkrečiai atstovavo UAB „Venecija LT“ už tas neva suteiktas paslaugas, kurios nurodytos Sąskaitoje 1. Ieškovas fiziškai negalėjo suteikti UAB „Venecija LT“ paslaugų per 2015-03-18 – 2015 05 14 laikotarpiu vykusį operatyvų mokestinį patikrinimą tokiai sumai, kuri nurodyta Sąskaitoje 1. UAB „Venecija LT” Sąskaitą 1 buvo įtraukusi į apskaitą ir vėliau ją apmokėjusi, nes nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio ieškovo bei UAB „Venecija LT“ santykiai itin pablogėjo, UAB „Venecija LT“ buvo sulaukusi grasinimų iš ieškovo. Po 2015 m. rugsėjo mėnesio atliktų mokėjimų paskirtis buvo neteisėtų, nepagrįstų ar menamų ieškovo reikalavimų tenkinimas. Ši aplinkybė paaiškinta UAB „Venecija LT“ atsiliepime į ieškovo prašymą dėl rašytinių paaiškinimų.
20.6. Ieškovas visas paslaugas, kurias suteikė per 2015-03-18 – 2015-05-14 laikotarpį vykusį operatyvų mokestinį patikrinimą, buvo įforminęs 2015 m. birželio 27 d. PVM sąskaitoje – faktūroje AMK1 Nr. 0009503. UAB „Venecija LT“ šią sąskaitą yra apmokėjusi. Ieškovo argumentai, kad jis sąskaitą už operatyvaus mokestinio patikrinimo metu suteiktas paslaugas išrašė praėjus 5 mėnesiams po paslaugų suteikimo nelogiški ir nenuoseklūs.
20.7. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (ir susirašinėjimas elektroniniais laiškais), neturi tiesioginio ryšio su byla bei neįrodo, jog UAB „Venecija LT“ būtų užsakiusi Sąskaitoje 1 ir Sąskaitoje 2 nurodytas paslaugas arba šias paslaugas būtų gavusi. Dalis ieškovo elektroninių laiškų patvirtina, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio bendravimas apsiribojo tik tuo, kad vyko dokumentacijos perėmimas iš ieškovo, taip pat vyko bendravimas tik dėl ieškovo nepagrįstų, neteisėtų ir menamų reikalavimų UAB „Venecija LT“ bei jos partnerėms komerciniuose santykiuose. UAB „Venecija LT“ niekada neužsakinėjo tretiesiems asmenims suteiktų paslaugų nepriiminėjo tretiesiems asmenims suteiktų paslaugų ir neprašė ieškovo išrašyti UAB „Venecija LT“ sąskaitas už trečiųjų asmenų naudai suteiktas paslaugas.
20.8. UAB „Venecija LT“ nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovės UAB „Nill Nill“ priešieškinis neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, atsisakė arbitražinio susitarimo ir išreiškė savo valią kilusį tarp šalių ginčą spręsti ne arbitraže, o teisme.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovo reikalavimai dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir patenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos priteisimo (nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas M. K., veikdamas advokato M. K. kontoros vardu, ir UAB „Venecija LT“ 2013 m. birželio 14 d. sudarė Teisinės pagalbos sutartį Nr. 291/2, kuria ieškovas (kontora) įsipareigojo klientui įsipareigojo teikti visapusišką teisinę pagalbą, reikalingą kliento pavedimams vykdyti (konsultacijos teisės klausimais, sutarčių ir kitų teisinių dokumentų rengimas, kliento atstovavimas teismuose, kitose valstybinėse bei privačiose institucijose ir kt.). Ieškovas 2015 m. spalio 16 d. už teisines konsultacijas ir atstovavimą VMI OKS atliekant operatyvinį patikrinimą ir dokumentų bei paaiškinimų ruošimą ir pateikimą išrašė atsakovei UAB „Venecija LT“ 12 100 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Serija AMK1 Nr. 000993. 2015 m. gruodžio 15 d. už teisines paslaugas, konsultacijas, dokumentų rengimą, atstovavimą/dalyvavimą derybose ir kt., ieškovas atsakovei išrašė 30 162,24 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą Serija AMK2 Nr. 00013. 2019 m. kovo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 19/03/26 UAB „Venecija LT“ perleido, o UAB „Sagatėja“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 12 100 Eur įsiskolinimą, kylantį iš minėtos 2015 m. spalio 16 d. sąskaitos, o 2019 m. balandžio 8 d. UAB „Sagatėja“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. 2019 m. liepos 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 19/07/03 UAB „Venecija LT“ perleido, o UAB „Sagatėja“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 30 162,24 Eur įsiskolinimą. 2019 m. liepos 8 d. pranešimu UAB „Sagatėja“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. 2019 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 19/09/30 UAB „Sagatėja“ perleido, o UAB „Nill Nill“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 30 162,24 Eur įsiskolinimą, 2019 m. spalio 2 d. pranešimu UAB „Nill Nill“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. 2019 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 19/11/29 UAB „Sagatėja“ perleido, o UAB „Nill Nill“ perėmė teisę reikalauti iš ieškovo 12 100 Eur įsiskolinimą, 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu UAB „Nill Nill“ informavo ieškovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą.
24. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o atsakovė UAB „Nill Nill“ pateikė priešieškinį dėl 42 262,24 Eur priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
Dėl CPK 6.101 straipsnio 5 dalies nuostatų
25. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė CK 6.101 straipsnio 5 dalį, todėl nepagrįstai nepripažino ginčo reikalavimo teisių perleidimo sutarčių negaliojančiomis.
26. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/201; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013, 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018; kt.).
28. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ieškovą ir atsakovę UAB „Venecija LT“ pagal Teisinės pagalbos sutartį siejo tarpusavio pasitikėjimo, fiduciariniai santykiai, todėl ieškovui yra svarbus asmuo, kuris reiškia ieškovui reikalavimus Teisinės pagalbos sutarties pagrindu dėl (ne)suteiktų paslaugų. Pasak ieškovo, pagal bendrą taisyklę reikalavimo perleidimas be ieškovo sutikimo, iš esmės, yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas šio savo teiginio nepagrindė konkrečiomis situacijoje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. neatskleidė savo prievolių vykdymo skirtumo, priklausomai nuo asmens, kuris reikalauja grąžinti lėšas. Būtent ieškovo klientė UAB „Venecija“ 2019 m. kovo 26 d. rašte atsakovei UAB „Sagatėja“ patvirtino, kad advokatas M. K. neteikė UAB „Venecija LT“ teisinių paslaugų už 12 000 Eur pagal 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993; taip pat 2019 m. spalio 4 d. rašte paaiškino, jog ieškovov ataskaitoje (priede prie PVM sąskaitos faktūros AMK2 Nr. 00013) nurodytos paslaugos, kurių bendrovė niekada neužsakinėjo ir niekada negavo, paslaugos, už kurias bendrovė yra atsiskaičiusi. Nors apeliantas itin akcentuoja teises normas, reglamentuojančias kliento paslapties neatskleidimą, lojalumą klientui, interesų konflikto vengimą, advokato pareigą saugoti veiklos metu jam patikėtą informaciją ir pan., tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, UAB „Venecija LT“ (ieškovo klientas) sutiko, kad ieškovas šioje byloje teiktų visą informaciją, susijusią su ginčo sąskaitomis. Paties ieškovo interesas dėl reikalavimą reiškiančio asmens liko neįrodytas.
29. Nagrinėjama faktinė situacija nėra panaši į apeliaciniame skunde pateiktus teisės doktrinoje nurodytus pavyzdžius, kuriuose atskleistas skolininko interesas (kredito įstaigos interesas susijęs su asmens, kuriam įsipareigojo suteikti kreditą, mokumu; kitas atvejis siejamas su advokato teisinių paslaugų teikimu, pasisakoma dėl sutarties vykdymo, kuomet reikšmingos tam tikros asmeninės šalies savybės, pasitikėjimas tarp šalių). Šiuo atveju nebuvo perleista teisė gauti advokato paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su ieškovu. Kaip minėta, būtent ieškovo klientas, nustatęs, kad yra negavęs paslaugų, ir kad ieškovas turi grąžinti lėšas, perleido šią reikalavimo teisę. Apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties šalies svarbumo laikytini nepagrįstais, atsižvelgiant ir į tai, jog teisinių paslaugų sutarties šalis (klientas) dalyvavo nagrinėjamos bylos procese. Kadangi UAB „Venecija LT“ sutiko, kad ieškovas teiktų informaciją, susijusią su ginčo sąskaitomis, apelianto pastebėjimai, jog pagal Advokatų etikos kodekso 8 straipsnio nuostatas, informaciją galima atskleisti ginče su klientu, o ne jo teisių perėmėju, neturi reikšmės. Apeliantas nepaneigė skundžiamo sprendimo išvados, kad ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, nesuvaržo jo prievolių, atitinka CK 6.101-6.110 straipsniuose numatytus reikalavimus, todėl yra teisėtos ir galiojančios.
Dėl teismingumo
30. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą, dėl ko nepagrįstai priėmė/nepaliko nenagrinėto atsakovės priešieškinio.
31. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktą - teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 17 punktas). <...> Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis).
33. Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Arbitražinis susitarimas atspindi šalių valios autonomijos principą, kuris savo ruožtu yra arbitražo, kaip alternatyvaus ginčų sprendimo būdo, esmė – arbitražo proceso inicijavimas galimas tik esant šalių susitarimui. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, bet kuris arbitražo procesas prasideda nuo privatinės teisės instrumento – privačios sutarties, kurios pagrindu pradėtame procese priimamas sprendimas. Jo privalomumas kyla ne iš viešosios teisės, o iš šalių sutarties laikyti arbitražo sprendimą privalomu. Šalių teisė laisva valia susitarti dėl ginčų priskirtinumo arbitražo jurisdikcijai apima ir teisę tokį susitarimą panaikinti tiek iki, tiek po ginčo kilimo. Kitaip tariant, susitarimas spręsti ginčą ne teismo tvarka yra suderintos šalių valios išraiška, todėl ši suderinta valia gali būti keičiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2016, 16 punktas).
34. Arbitražinio susitarimo atsisakymas gali būti šalių aiškiai išreikštas (pvz., raštu) arba numanomas iš jų konkliudentinių veiksmų (procesinio elgesio).
35. Vienas iš būdų atsisakyti arbitražo susitarimo, įtvirtintas UNCITRAL Pavyzdiniame tarptautinio komercinio arbitražo įstatyme, užsienio valstybių teisės aktuose bei pripažįstamas teisės mokslo doktrinoje (žr., pvz., John Savage, Emmanuel Gaillard (eds.). Fouchard Gaillard Goldman on International Commercial Arbitration. K. L. International, 1999. P. 405-406 (668-670 punktai); M. R. Sammartano. International Arbitration, Law and Practice. 2nd. edition. K. L. International, 2001. P. 257 ir kt.), – dalyvauti teismo procese dėl ginčo, kuriam spręsti buvo sudarytas arbitražinis susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2019).
36. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovo kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių rodo jo valią atsisakyti arbitražinio susitarimo. Apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad jis pateikdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui vadovavosi reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kurių 9.5. p. numatė ginčų dėl reikalavimo sutarčių vykdymo sprendimą Vilniaus miesto teismuose, bei nesiekė ir nesutiko atsisakyti Teisinės pagalbos sutartyje nurodyto arbitražinio ginčo nagrinėjimo. Pasak apelianto, jis atsiliepime į priešieškinį aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo poziciją, jog priešieškiniui turėtų būti taikomas arbitražinis ginčo nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo išvadų pripažinti nepagrįstomis ar neteisėtomis.
37. Apelianto nurodytose Reikalavimo teisių perleidimo sutarčių 9.5 punktuose numatyta, kad ginčai tarp šalių vykdant sutartį sprendžiami derybų keliu; nepavykus ginčų išspręsti derybų keliu, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka teisme. Ginčų sprendimo vieta – Vilniaus mieste.
38. Taigi, šios nuostatos skirtos sutarties šalims. Ieškovas nebuvo šių sutarčių šalis, ir reikalavimą teismui pareiškė ne dėl jų vykdymo. Ieškovas ieškinį dėl reikalavimų teisių perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindė, be kita ko, ieškovo ir atsakovės UAB „Venecija LT“ santykiais, kilusiais iš 2013 m. birželio 14 d. Teisinės pagalbos sutarties, t. y. įrodinėjo, kad klientas pagal šią sutartį skolininkui (ieškovui) turi esminę reikšmę, todėl atsakovė neturėjo teisės perleisti reikalavimo. Taigi, ginčo išsprendimui reikšmingos būtent Teisinės pagalbos sutarties sąlygos.
39. Ieškovo ir UAB „Venecija LT“ 2013 m. birželio 14 d. sudarytos teisinės pagalbos sutarties Nr. 291/2 13 punkte numatyta, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitraže pagal Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai - Lietuva, arbitražo taisykles.
40. Taigi, pagal teisinės pagalbos sutartį, arbitraže turi būti sprendžiami ne tik nesutarimai, tiesiogiai kylantys iš sutarties, tačiau ir su ja susiję. Ieškovo reikalavimas, kuris grindžiamas santykių, kylančių iš teisinės pagalbos sutarties, pobūdžiu (draudimu perleisti iš šios sutarties kilusį reikalavimą), yra susijęs su šia sutartimi. Būtent ieškovas kreipėsi ne į arbitražą, o į teismą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, jog ieškovas atsisakė arbitražinio susitarimo.
41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-568-989/2019, kurioje buvo nagrinėjamas panašus ginčas, būtent M. K. (minimoje byloje jis buvo atsakovas ir teikė priešieškinį dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia) prašymu, tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo palikti nenagrinėtais, tiek ieškovui, tiek atsakovui išaiškinta, kad pagal 2016 m. vasario 3 d. teisinės pagalbos sutarties Nr. 324 13 punktą su ieškiniu ir/ar priešieškiniu jie turi kreiptis į arbitražą.
42. Ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas po minėtos nutarties priėmimo, o tai tik patvirtina ieškovo sąmoningą veiksmą nesivadovauti (atsisakyti) arbitražinės išlygos. Atsakovei pareiškus priešieškinį teisme, nepaisant vėlesnės ieškovo atsiliepime išdėstytos pozicijos, teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti dėl abiejų šalių atsisakymo ginčą spręsti arbitraže.
Dėl įrodymų vertinimo
43. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų pakankamumo bei patikimumo reikalavimą, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas nesuteikė teisinių paslaugų, nurodytų dvejose ginčo sąskaitose faktūrose.
44. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021).
45. Apeliantas nurodo, kad UAB „Venecija LT“ apmokėdama ginčo sąskaitas faktūras, vadovaujantis Teisinės pagalbos sutarties 8 punktu, patvirtino tinkamą teisinių paslaugų suteikimą. Priėmusi suteiktas paslaugas, pagal CK 6.123 straipsnio 2 dalį būtent ji turi įrodyti, kad paslaugos nebuvo suteiktos. Ieškovo įsitikinimu, teismo išvada, kad atsakovė įvykdė aukščiau nurodytą pareigą, paremta išimtinai žodiniais/rašytiniais šalių/liudytojų parodymais, kurie yra subjektyvūs ir negalintys turėti prioriteto rašytinių ir tiesioginių ieškovo įrodymų atžvilgiu.
46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi atitinkamais įrodymais (įskaitant liudytojų parodymus, kurie dėl galimo suinteresuotumo, galėtų būti vertinami kritiškai), juos vertindamas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.
47. Ieškovo akcentuojama CK 6.123 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui, savaime nereiškia, kad pirmiausia ieškovas neturi suteikti tikslios informacijos (įrodyti), kokios paslaugos buvo teikiamos. Tai nėra tapatūs įrodinėjimo objektai.
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019, kurioje, be kita ko, dalyvaujančiu asmeniu buvo ieškovas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.722 straipsnyje nustatyta pareiga paslaugų teikėjui, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, kliento reikalavimu pranešti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Tai reiškia, advokatas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas turi teisę žinoti, kokios teisinės paslaugos jam buvo suteiktos ir už kokias jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo ar turi sumokėti, ir gauti visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar jo eigą (26 punktas).
49. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Venecija LT“ sudaryta Teisinės pagalbos sutartis yra bendro pobūdžio, t. y. vien iš jos turinio nėra galimybės nustatyti teisinės pagalbos teikimo apimties, kainos ir pan.
50. Pagal minėtos sutarties 8 punktą, kartą per mėnesį, pateikdama sąskaitas, kurios šalių susitarimu yra tuo pačiu laikomos ir atliktų darbų aktu, Kontora informuos klientą apie mokėtiną honorarą ir patirtas išlaidas vykdant kliento pavedimus. Sąskaitose bus nurodomos suteiktos teisinės paslaugos, paslaugų atlikimo data, įkainis, apmokėjimo terminai. <...> Jei pavedimas vykdomas susitarus dėl tvirtos sumos, Kontora mėnesinių sąskaitų nesiunčia. Klientas įsipareigoja apmokėti kiekvieną pateiktą sąskaitą per 15 dienų nuo jos išrašymo, jeigu sąskaitoje faktūroje nėra nurodoma kitaip. Sąskaita – faktūra pateikta apmokėjimui yra suteiktų paslaugų aktas. Sąskaitos apmokėjimas reiškia tinkamą teisinių paslaugų suteikimo faktą.
51. Taigi, šiame punkte įtvirtintos ne tik sąskaitos apmokėjimo pasekmės, tačiau ir ieškovo pareiga sąskaitose nurodyti suteiktas teisines paslaugas, paslaugų atlikimo datą, įkainį. Akivaizdu, jog tik esant konkrečiai informacijai apie paslaugą, galima vertinti, ar klientas sumokėjo už gautą (priimtą) paslaugą.
Dėl 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitos faktūros serija AMK1 Nr. 000993, kurios suma 12 100 Eur
52. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog atsakovai įrodė, kad ieškovas pagal 2015 m. spalio 16 d sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993 paslaugų nesuteikė, rėmėsi 2019 m. kovo 26 d. UAB „Venecija LT“ raštu, aplinkybe, jog UAB „Venecija LT“ neturi jokių duomenų apie 2015 m. spalio 16 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų teikimą, liudytojų E. G. bei P. P., J. K. parodymais, taip pat ir ieškovo atstovo paaiškinimais; akcentavo, jog ieškovas neįvardijo nei konkretaus įkainio už paslaugą ar už paslaugos valandą, nei atlikto konkretaus darbo. Pažymėjo, kad UAB „Venecija LT“ patikrinimą VMI baigė 2015 m. gegužės 14 d., o jo metu teiktos paslaugos įtrauktos į 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašytas sąskaitas, kurios yra apmokėtos – tą patvirtina UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštis.
53. Apeliantas laikydamasis pozicijos, kad sąskaitų faktūrų pasirašymo ir apmokėjimo faktai patvirtina, kad atsakovė UAB „Venecija LT“ pripažino ieškovo atliktų darbų įkainojimą ir suteiktų teisinių paslaugų faktą, dėl teismo motyvų, susijusių su duomenų apie ieškovo konkretų atliktą darbą nebuvimu, iš esmės nepasisakė, nepaneigė argumentų dėl VMI atlikto patikrinimo (t. y. paslaugų teikimo) ir sąskaitos išrašymo laiko, pagal byloje esančius įrodymus teismo nurodytos darbų apimties. Paminėtos aplinkybės teismui sudarė pagrįstą pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad VMI patikrinimo metu teiktos paslaugos įtrauktos į 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašytas sąskaitas, kurios yra apmokėtos. Nors apeliantas teigia, kad byloje nebuvo pateikta nei viena ieškovo 2015 m. kovo-rugpjūčio mėnesiais išrašyta sąskaita, kurioje būtų nurodyta, jog į ją yra įtrauktas mokėjimas už VMI patikrinimo metu teiktas paslaugas, tačiau jose jokios konkrečios paslaugos neįvardintos (t. y. iš jų turinio nėra galimybės nustatyti konkrečios paslaugos, už kurią ji išrašyta). Įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti mokėjimų minėtu laikotarpiu paskirtį (konkrečias paslaugas), apeliantas neatskleidė. Apeliaciniame skunde teigdamas, kad paslaugos fiksuota kaina atitiko Teisinės pagalbos sutarties sąlygas - tvirta suma (Teisinės pagalbos sutarties 8 p.), apeliantas įrodymų apie susitarimą (pagal sutarties 6 punktą) dėl paslaugos apimties ir honoraro nenurodė ir nepateikė, delsimo išrašyti sąskaitą po paslaugų suteikimo nepaaiškino. Be to, argumentą dėl atskiro susitarimo buvimo paneigia ir ieškovo pateikta ataskaita, pagal kurią paslaugos, teiktos VMI patikrinimo metu, įtrauktos ir į 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaitą (už atsakymų, paaiškinimų VMI rengimą). Taigi, ieškovo pozicija nenuosekli, iš jos nėra aišku, dėl kokio honoraro, mokėjimo terminų konkrečiai buvo sutarta.
54. Taigi, būtent įrodymų visuma, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad paslaugos būtent pagal 2015 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AMK1 Nr. 000993 nebuvo suteiktos.
Dėl 2015 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros serija AMK2 Nr. 00013, kurios suma 30 162,24 Eur
55. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą ataskaitą ir atsakovės paaiškinimus apie joje išdėstytas paslaugas, pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų nustatyti, jog tokios paslaugos buvo suteiktos, nes jokiais kitais įrodymais ieškovas šių aplinkybių neįrodinėja, o teismo posėdyje apklausti liudytojai paaiškino, kad paslaugos nebuvo suteiktos arba jos buvo dubliuojamos, jie paslaugų neužsakinėjo, nors yra minimi ataskaitoje.
56. Apeliantas, vadovaudamasis CK 6.123 straipsnio 2 dalimi, nurodo, jog ne ieškovas turėjo įrodyti, kad paslaugos buvo suteiktos, bet atsakovė UAB „Nill Nill“ turėjo paneigti, jog paslaugos nebuvo suteiktos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šios dalies apeliacinio skundo argumentai visiškai nesusieti su skundžiamo sprendimo turiniu. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo padarė išanalizavęs įrodymus, kuriais atsakovė grindė paslaugų nesuteikimo faktą, t. y. ieškovo pateiktą ataskaitą bei atsakovės UAB „Venecija LT“ raštą, kuriame išdėstyta jos pozicija (paaiškinimai) pagal ataskaitoje nurodytas paslaugas, liudytojų parodymus, taip pat ir ieškovo teiktus įrodymus (el. susirašinėjimą), o apeliantas, kartodamas argumentus dėl UAB „Venecija LT“ naujos vadovės (t. y., kad ji įmonėje pradėjo dirbti tik 2018 m. spalio 3 d. ir negali teikti tikslių paaiškinimų apie 2015 metais suteiktas paslaugas), parodymus davusių asmenų sąsajas su atsakovėmis, teisinės pagalbos sutarties nuostatas, dėl ataskaitoje išvardintų paslaugų nepasisakė, neneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad jo ataskaitoje nurodytos kai kurios paslaugos nesusijusios su atsakove UAB „Venecija LT“ (dėl konkrečių sutarčių rengimo, atstovavimo antstolio A. N. kontoroje, kt.), joje nenurodyta, kokie konkretūs procesiniai dokumentai ir kokiais klausimais galėjo būti ruošiami, kai kurios civilinės bylos išnagrinėtos 2014 metais, o kiti veiksmai nebuvo atliekami (pavyzdžiui konsultacijos dėl parko įrengimo įteisinimo ir pan.), nes jie buvo sprendžiami 2016-2018 metais, ir kt. Apeliantas nieko nepasisakė ir dėl teismo argumentų, jog elektroniniuose laiškuose atsakovė UAB „Venecija LT“ nėra minima. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos situacijos kontekste reikšminga ne tik tai, kad ieškovo parengta ataskaita nėra konkreti, kelia abejonių joje nurodytų paslaugų teikimo subjektai bei laikas, bet ir tai, kad 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaita nebuvo įtraukta į UAB „Venecija LT“ apyvartos žiniaraštį. Skundžiamame sprendime pagrįstai atsižvelgta į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė užsakinėjo ir priiminėjo tretiesiems asmenims paslaugas iš ieškovo, įmonės buvo sudariusios sutartis dėl paslaugų, tarpusavio piniginių prievolių vykdymo. Kaip jau šioje nutartyje akcentuota, ieškovas turi nurodyti, kokios paslaugos buvo suteiktos pagal teisinės pagalbos sutartį būtent atsakovei. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog buvo pagrindas pripažinti, jog atsakovė įrodė, kad pagal 2015 m. gruodžio 15 d. sąskaitą paslaugos UAB „Venecija LT“ nebuvo suteiktos.
57. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų ieškovui sprendimą, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės bei priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas.
58. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje Eur bylinėjimosi išlaidųbyloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
59. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovei UAB „Nill Nill“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė UAB „Nill Nill“ prašo priteisti jai 2 949,37 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 437,50 Eur plius PVM). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytą maksimalų dydį, į pateiktoje suteiktų paslaugų ataskaitoje esančius duomenis, kad susipažinimas su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas bei susiję teisiniai veiksmai bei konsultacijos buvo įvertintos 2 325 Eur suma (atitinkamai 600 Eur, 1 200 Eur ir 525 Eur), prašymą tenkina iš dalies ir iš ieškovo atsakovei UAB „Nill Nill“ priteisia 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (apelianto) M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB ,,Nill Nill“ (į. k. 302581169) 1 972,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė