Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00187-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.;

(S)

2.5.10.5.2.17.

Civilinė byla Nr. e2A-777-180/2016

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-289-280/2016 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dalyvaujant trečiajam asmeniui – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 87 333,42 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas teigė: 2009 m. balandžio 15 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnį. Galutinis teismo nuosprendis buvo priimtas 2011 m. gegužės 26 d., Šiaulių apygardos teismui palikus galioti išteisinamąjį Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį.
3. Ieškinio faktinis pagrindas: jam (ieškovui) buvo nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla ir pritaikytos procesinės prievartos priemonės. Bylos proceso trukmė buvo per ilga. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neteisėti veiksmai pasireiškė per ilga proceso trukme ir nepagrįstu kardomosios priemonės skyrimu.
4. Ieškovo įsitikinimu per vėlai, beveik po mėnesio nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2009 m. gegužės 12 d., buvo paskirta užduotis specialisto FNTT Šiaulių valdybos išvadai gauti, o išvada pateikta tik 2009 m. rugpjūčio 7 d. Vėliau dėl neaiškių priežasčių 2009 m. spalio 14 d. buvo skirta papildoma užduotis specialisto išvadai gauti, išvada surašyta 2009 m. lapkričio 6 d. Šie klausimai galėjo būti pateikti kartu su pirmine užduotimi. Prokuroras, kontroliavęs tyrimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad ikiteisminis tyrimas būtų operatyvus.
5. Ieškovas teigė, kad procesas nebuvo operatyvus ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes 2010 m. vasario 23 d. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja kreipėsi į teismo pirmininką, prašydama pratęsti įstatyme numatytą terminą teisiamajam posėdžiui skirti, motyvuodama dideliu darbo krūviu, o teismo pirmininkas prašymą patenkino. Teismo posėdžiai buvo daug kartų atidedami, taip vilkinant procesą, pažeidžiant jo (ieškovo) teisė į greitą ir efektyvų procesą.
6. Nepagrįstai buvo pritaikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl ko jis (ieškovas) negalėjo darbo reikalais išvykti į užsienį, plėtoti verslo. Dėl to jam priklausiusi IĮ „Saulėtekis“ bankrutavo. Dėl įmonės bankroto patyrė 87 333,42 Eur žalą.
7. Ieškovas teigė, kad aštuonerius metus jis buvo Naujosios Sąjungos Akmenės skyriaus pirmininkas, savivaldybės tarybos narys, verslininkas. Buvo iškėlęs kandidatūrą į Seimą, 10 metų rėmė Akmenės sporto mokyklos futbolo komandą ir pan. Pareiškus kaltinimus, buvo sugriauta jo reputacija. Dvejus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metus jis (ieškovas) jautė įtampą, stresą, netikrumą dėl savo ateities, pablogėjusios sveikatos, ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur.
8. Ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo jam padarytos turtinės žalos atsiradimo – 2014 metų, kai iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota jo individuali įmonė „Saulėtekis“.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė: 2009 metų balandžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal VSDFV Akmenės skyriaus kreipimąsi į prokuratūrą dėl, tikėtina, K. Š. neteisėtai žymiai padidintų draudžiamųjų pajamų G. M. įmonėje „Saulėtekis“. Ieškovas G. M. buvo įtariamas ir kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su K. Š., tyčia, K. Š. naudai, apgaulės būdu, padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės – 75 732,66 Lt, turtą, t.y. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas; apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, į ją nurodęs įtraukti2008 metų balandžio-birželio mėnesių tris atlyginimų žiniaraščius ir 2008 m. gegužės 29 d., birželio 30 d. ir liepos 31 d. kasos išlaidų orderius su juose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie K. Š. išmokėtą atlyginimą; suklastojo dokumentą – 2008 m. liepos 1d. pranešimą, apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį (forma SAM) su priedais.
11. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo procesą, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neskundė prokuroro nutarimo atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą, neteigia, kad ikiteisminį tyrimą pradėti nebuvo pagrindo. Teismas sprendė, kad dėl 6 mėnesius nėščiosios K. Š. įdarbinimo ir mokėjimo jai daug didesnio atlyginimo, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris, nors trūko 5 mėnesius (nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d.), nebuvo vilkinamas, procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes operatyviai, atsižvelgiant į tai, tyrimas buvo vykdomas dėl trijų asmenų veiksmų.
12. Kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) buvo paskirta tik 2009 m. lapkričio 25 d., siekiant užtikrinti netrukdomą įtariamojo G. M. dalyvavimą procese, nes dėl jo darbo pobūdžio (prekyba automobiliai) galėjo išvykti iš šalies ilgesniam laikotarpiui.
13. Teismas nustatė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo posėdžiai, nagrinėjant G. M. baudžiamąją bylą, buvo atidėti 2010 m. balandžio 12 d., 2010 m. birželio 3 d., 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. lapkričio 17 d. ir 2010 m. gruodžio 23 d. teisiamųjų bei jų gynėjų prašymu ir interesais, kad būtų tinkamai užtikrinta teisę į gynybą (dėl advokatų ligos, užimtumo, galimybės susipažinti su bylos dokumentais ir t. t.), t. y. ne dėl teismo neteisėtų veiksmų.
14. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009 m. balandžio 15 d., o išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 26 d., tai ir teisę į žalos atlyginimą, jei tokia buvo patirta, ieškovui atsirado nuo 2011 m. gegužės 26 d. Ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3-jų metų ieškinio senaties, tai ieškovas turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu iki 2014 m. gegužės 26 d., bet ieškinį teismui padavė 2015 m. liepos 17 d., praleidęs ieškinio senaties terminą (CK 1.127 str. 1 d.). Tuo pagrindu teismas taip pat ieškinį atmetė. Teismas nepripažino ieškovo nurodytos aplinkybės, kad tik išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro jam (ieškovui) atsirado turtinė žala, kaip reikšmingos priežasties, dėl kurios praleistas terminas ginti tariamai pažeistą teisę ar teisinį interesą galėtų būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.).
15. Teismas priėjo išvados, kad prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala atsirado ne dėl ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo kaltės, nes ieškovo nurodomi pareigūnų ir teisėjos veiksmai nėra neteisėti. Jei galėjo būti nurodomi neoperatyvių veiksmų požymiai, tai jie, teismo įsitikinimu, nebuvo esminiai, negalėjo turėti įtakos ieškinyje nurodytoms pasekmėms. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovo įmonės „Saulėtekis“ veikla nebuvo apribota. Neįrodyta, kad įmonės dokumentų laikinas paėmimas turėjo tiesioginės įtakos įmonės nuostolingai veiklai. Nustatyta, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2007 metais, o jos veikla ėmė blogėti nuo 2008 metų trečiojo ketvirčio dėl ekonominių priežasčių. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ieškovui skirta 2009 m. lapkričio mėnesį, ir tai įmonės blogėjančiai padėčiai neturėjo įtakos. Neįrodyta, kad ieškovo įmonės veikla buvo sutrikdyta ir ji bankrutavo dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veikos.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Ieškovas G. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. kovo 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas, be ieškinyje jau paminėtų faktinių aplinkybių, grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantas turtinę žalą kildina iš jo individualios įmonės „Saulėtekis“ bankroto. Tik užbaigus bankroto procedūrą ir išregistravus įmonę iš Juridinių asmenų registro jis suprato apie savo teisių pažeidimą, galėjo įvertinti jam padarytos žalos mastą, tiksliai ir aiškiai suformuluoti reikalavimus. Ieškinio senaties terminai skaičiuotini nuo šios momento. Neturinei žalai, atsiradusiai dėl sveikatos pablogėjimo, politinės karjeros žlugimo, reputacijos pablogėjimo, senaties terminas netaikomas.
2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišyrė visų atsakovo atsakomybės sąlygų, pareigūnų veiksmų ir neveikimo teisėtumo. Net ir menkiausias pareigūnų neoperatyvumas ikiteisminio tyrimo metu laikomas reikšmingu. Procesas nebuvo intensyvus bei operatyvus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl jo jam (apeliantui) buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.
3. Teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, o įmonės nemokumą sąlygojo jo paties (apelianto) veiksmai, nepagrįsta.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Baudžiamasis procesas apelianto atžvilgiu baigėsi 2011 m. gegužės 26 d., įsiteisėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiui, dėl to ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl baudžiamojo proceso metu neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, prasidėjo baudžiamajam procesui pasibaigus.
2. G. M. įmonės „Saulėtekis“ bankrotas ir nurodyta turtinė žala su ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmais nesusijusi faktiniu priežastiniu ryšiu, ir nėra jokio pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.
3. Išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuotas ikiteisminio tyrimo subjektų atliktų procesinių veiksmų ar vykusio baudžiamojo proceso neteisėtumas.
4. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti G. M. paskirta tik 2009 m. lapkričio 25 d., siekiant užtikrinti netrukdomą įtariamojo dalyvavimą procese. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė.
5. Byla teisme išnagrinėta trijuose tesimo posėdžiuose. Šeši teismo posėdžiai buvo atidėti teisiamųjų bei jų gynėjų prašymu ir interesais, siekiant tinkamai užtikrinti teisę į gynybą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienuolika mėnesių, tačiau ne dėl teismo neteisėtų veiksmų.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
1. Tai, kad apelianto individuali įmonė „Saulėtekis“ bankrutavo, nesusiję priežastiniu ryšiu su vykusiu bylos tyrimu. Nustatyta, kad individuali įmonė „Saulėtekis“ su finansiniais sunkumais susidūrė jau 2007 metais, t.y. iki ikiteisminio tyrimo pradžios.
2. Dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, neteisėtumo byloje faktinių įrodymų nėra.
3. Atsižvelgiant į bendrą proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimą, priežastis, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai (liudytojų apklausos, gynėjo liga), įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, nenustatyta (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
20. Apeliaciniame skunde keliami ieškinio senaties termino skaičiavimo, baudžiamojo proceso trukmės ir kardomosios priemonės taikymo teisėtumo vertinimo klausimai.

Dėl ieškinio senaties termino

21. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, dėl to civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse. Šis reglamentavimas įgyvendina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose remiamasi šios asmens teisės pažeidimu, atsižvelgia ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, aiškinant ir taikant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-75/2010).
23. Visiems ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo taikoma sutrumpinta trejų metų ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatis taip pat yra taikoma ir iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, t. y. taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-516/2010).
24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str. 1. d.) ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalis ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe – asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą, tačiau subjektyvusis kriterijus negali būti suabsoliutintas, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-112/2010.)
25. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi identifikuoti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Šiame kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įsiteisėjęs išteisinamasis teismo nuosprendis kartu reiškia ir apelianto žinojimą apie jo teisių pažeidimą, t. y. apie per ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę, kardomosios priemonės taikymą ir teisminio proceso eigą, dėl to jis (apeliantas) nuo 2011 m. gegužės 26 d. jau galėjo kreiptis į teismą dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo.
26. Apeliantas ginčija ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentą ir nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo išregistravus individualią įmonę „Saulėtekis“ iš Juridinių asmenų registro.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, susijusios su vykusiu baudžiamuoju procesu – baudžiamosios bylos iškėlimu, procesinių prievartos priemonių taikymu, ilga proceso trukme. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo priimtas nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos ir gali būti apskųstas kasacine tvarka per tris mėnesius. G. M. teigia negalėjęs žinoti, kokį sprendimą priims prokuratūros atstovai dėl kasacinio skundo, tačiau net ir senaties termino pradžią skaičiuojant su kasacinio apskundimo terminais (3 mėn. – 2011 m. rugpjūčio 26 d.), apeliantas ieškinį atsakovams turėjo pareikšti iki 2014 m. rugpjūčio 26 d., o ne 2015 m. liepos 17 d.
28. Atsakovo reikalaujamą atlyginti turtinę žalą sudaro dirbtuvių ir kiemo statinių Akmenės m. Kalno g.1 A vertė (252 000 Lt) ir buvusio įmonės darbuotojo P. G. padaryta žala (49 544,83 Lt). Atsižvelgiant į teismų praktikoje naudojamą priežastinio ryšio nustatymo teoriją, valstybės deliktinės atsakomybės atveju, iš valstybės reikalaujama priteisti turtinė žala turi būti tiesiogiai susijusi su valdžios institucijų neteisėtais veiksmais teisiniu priežastiniu ryšiu.
29. Skundžiamu sprendimu nustatyta, kad G. M. įmonei „Saulėtekis“ bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, bet šis faktas savaime nereiškia, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo buvo sutrikdyta įmonės veikla ir ji dėl to bankrutavo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonė su finansiniais sunkumais, atvedusiais į bankrotą, susidūrė jau 2007 metais, kai autoįvykio metu buvo apgadintas autovežis, nes būtent po to pradėjo mažėti įmonės pajamos. G. M. įmonės „Saulėtekis“ kreditorių susirinkime 2013 m. vasario 11 d. G. M. tvirtino, kad dėl buvusio darbuotojo P. G. padarytos žalos įmonei, įmonė tapo nemoki ir bankrutavo. Bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų 142 665,38 Lt sumai. Ieškovas teismui tuomet nepateikė jokių duomenų apie įmonės turtinę padėtį, neatsiskaitymo su kreditoriais priežastis. Įmonės blogėjančią padėtį, augančias skolas konstatavo ir baudžiamojoje byloje esanti 2009 m. rugpjūčio 7 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-4-76, todėl akivaizdu, kad dėl apelianto individualios įmonės „Saulėtekis“ bankroto, valstybės deliktinė atsakomybė nekyla.
30. Apeliantas, sužinojęs apie savo, tikėtina, pažeistą teisę, per visą ieškinio senaties termino eigą, nesikreipė į teismą, kad šią teisę apginti, dėl to vertinama, kad ieškovas nebuvo atidus, savo teises ginė nerūpestingai ir aplaidžiai. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-372/2005). Nagrinėjamu atveju, nenustačius paminėtų svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, primos instancijos sprendimas šioje dalyje, kurioje praleidus ieškinio senaties terminą ieškinys atmestas, pripažįstamas pagrįstu.
31. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškinio atmetimo pagrindą – praleistą ieškinio senaties terminą, pasisakė ir dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, ikiteisminio ir teisminio proceso trukmės, kardomosios priemonės taikymo. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363-469/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo ar jų nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-317/2008; 2016-07-24 nutartis c. b. 3K-3-460-915/2015). Dėl šios priežasties, skundo argumentų, susijusių su pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimu, procesų trukme ir kardomosios priemonės taikymu, nagrinėjimas netenka teisinės reikšmės.
32. Kita vertus, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas ir tokiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę, neteisėtai pritaikė kardomąją priemonę, kolegija trumpai tokius skundo teiginius aptaria.

Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso trukmės

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06, § 35).
34. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas truko beveik 2-jus metus ir 1 mėnesį: ikiteisminis tyrimas Nr. 51-2-060-09 buvo pradėtas 2009 m. balandžio 15 d., teismui byla perduota 2010 m. vasario 12 d., galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2011 m gegužės 26 d., Šiaulių apygardos teismui nutartimi atmetus Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Per šį laiką atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla išnagrinėta dviejų instancijų teismuose.
35. G. M. buvo įtariamas ir kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su K. Š., tyčia, K. Š. naudai apgaulės būdu padėjo pasikėsinti įgyti jai svetimą didelės vertės 75 732,66 Lt turtą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, nes į įmonės apskaitą nurodė įtraukti 2008 metų balandžio-birželio mėnesių tris atlyginimų žiniaraščius Nr. 4, Nr.5 ir Nr. 6 ir 2008 m. gegužės 29 d.,  2008 m. birželio 30 d., 2008 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderius, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie K. Š. išmokėtą atlyginimą; suklastojo tikrą dokumentą – 2008 m. liepos 1 d. pranešimą apie G. M. įmonės „Saulėtekis“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį (forma SAM) su priedais. Ikiteisminis tyrimas G. M. atžvilgiu tęsėsi nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d., t.y. 5 mėnesius. Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas byloje dėl trijų asmenų. Ieškovo 2009 m. gruodžio 15 d. skundas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išnagrinėtas ir priimtas nutarimas, remiantis BPK 178 straipsnio nustatyta tvarka. Akmenės rajono apylinkės prokuroras 2009 m. gruodžio 6 d. nutarimu atsisakė nutraukti ikiteisminį tyrimą bei nurodė nutarimo apskundimo tvarką, tačiau apeliantas šio nutarimo neskundė, ir šis nutarimas nėra pripažintas neteisėtu, ar priimtu pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą. Byloje pakanka duomenų teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai.
36. Apeliantas, teigdamas apie bylos proceso vilkinimą, nurodo, kad per vėlai, beveik po mėnesio, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2009 m. gegužės 12 d., buvo paskirta užduotis specialisto FNTT Šiaulių valdybos išvadai gauti, o išvada pateikta tik 2009 m. rugpjūčio 7 d. 2009 m. rugpjūčio 18 d. G. M. pareikštas pirmas įtarimas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta, ir tai pripažįsta apeliantas, kad specialistai dėl objektyvių, ne nuo jų priklausančių priežasčių, skubiai atlikti tyrimo negalėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas – procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal objektyvias galimybes ir operatyviai, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtis. Apelianto ikiteisminio tyrimo trukmė nėra itin ilga, ikiteisminis tyrimas gali būti tęsiamas tiek, kiek būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų.
37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (teismo posėdžio protokolo) sprendžiama, kad pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį baudžiamoji byla turėjo būti nagrinėta 2010 m. balandžio 12 d., tačiau nei šią dieną, nei birželio 3 d. teismo posėdžiai neįvyko dėl kaltinamųjų ir jų advokatų prašymų: dėl vieno kaltinamojo advokato užimtumo, dėl kaltinamojo (ieškovo) prašymo susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Akivaizdu, kad baudžiamąjį procesą vilkino ne teismas. Priešingai, byloje nustatyta, kad teismas aktyviai veikė prieš bylos vilkinimą, įpareigojęs ieškovą (apeliantą) ir jo gynėją susipažinti su baudžiamąja byla iki konkrečios datos – 2010 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio, kuris tą dieną įvyko. Teismo posėdi buvo ir rugpjūčio 19 d., tačiau šią dieną bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2010 m. rugsėjo 20 d., prašant ieškovo (apelianto) advokatui dėl jo ligos. Nors kitas teismo posėdis turėjo įvykti 2010 m. lapkričio 17d., tačiau teismo nurodytomis datomis kaltinamųjų gynėjai negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. Taigi vėl nagrinėjimas buvo atidėtas ne dėl teismo neteisėtų, vilkinančių procesą, veiksmų. 2010m. gruodžio 23 d. teismo posėdis taip pat neįvyko dėl ieškovo advokato ligos, jis įvyko 2011 m. vasario l d. Teismo sprendimas paskelbtas 2011 m. vasario 24 d. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta trijuose posėdžiuose, tai yra nevilkinant proceso, o šeši teismo posėdžiai neįvyko dėl teisiamųjų bei jų gynėjų pateiktų prašymų.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011, su tolesnėmis nuorodomis). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 70661/01).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas išnagrinėti bylą per kuo įmanomai trumpesnį laiką, nebuvo nepažeistas – pagrįsta, įvertinus bendrą proceso ir atskirų stadijų trukmę, nesant procesinių delsimų, įvertinus priežasčių, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai. Nenustatyta, kad išteisinamasis nuosprendis specialiai paskelbtas rinkimų į vietines tarybas išvakarėse, siekiant padaryti įtaką ieškovo teisei būti išrinktam, kad dėl vykusių teisminių procesų pablogėjo G. M. – Akmenės tarybos nario ir kontrolės komiteto pirmininko, reputacija, jis prarado žmonių pasitikėjimą ar dėl to nukentėjo jo sveikata. Toms apli9nkybėms patvirtinti, įrodymų nepateikta (CPK 177, 178 str.).

Dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti teisėtumo vertinimo

40. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Akivaizdu, kad įtariamojo statusas suponuoja tam tikrus nepatogumus, apelianto atveju – konkrečius jos teisių apribojimus, taikant rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Tai švelniausia kardomoji priemonė, įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 str.). Tuo nėra absoliučiai apribojama judėjimo laisvė.
41. Kardomoji priemonė G. M. buvo paskirta 2009 m. lapkričio 25 d., siekiant užtikrinti netrukdomą įtariamojo dalyvavimą procese. Nepaneigtas pagrindas  skirti tokią kardomąją priemonę, įvertinus apelianto veiklos pobūdį – prekiaudamas automobiliais, jis galėjo išvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam laikui. Apeliantas turėjo teisę tokią kardomąją priemonę apskųsti BPK nustatyta tvarka, prašyti ją pakeisti, prašyti leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos, jei buvo tokia būtinybė, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas siekė tokios kardomosios priemonės panaikinimo, teikė prašymą leisti laikinai išvykti, kad tokia kardomieji priemonė kliudė jo ūkinei veiklai, sukliudė reikšmingą, iš anksto suplanuotą išvyką, dėl kurios sutriko įmonės veikla ir t.t.. Sprendžiama, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis nebuvo pagrindo ikiteisminį tyrimą nutraukti ir netaikyti jokios kardomosios priemonės, nes baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys apie G. M. veiką, nors vėliau teismo pripažinta nenusikalstama, nebuvo paneigti. Kardomoji priemonė paskirta nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių. Nei šių, nei kitų BPK pažeidimų ikiteisminiame tyrime nenustatė ir teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad apelianto procesinės teisės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, teismų praktiką, visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai              Nijolė Piškinaitė

              Egidija Tamošiūnienė

              Egidijus Žironas