Baudžiamoji byla Nr.	1A-13/2007
Procesinio sprendimo kategorija:	1.1.8.6.2; 1.2.3.2.9; 2.1.12.3

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario  2 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Elenos Vainienės, Valdimaro Bavėjano,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Linui Bielevičiui, vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

nuteistiesiems I. P. , E. J. , A. M. , I. B. ,

nukentėjusiojo atstovui adv. Auksinui Čiupailai,

gynėjams advokatams Jolantai Teresei Litvinskienei, Mindaugui Kepeniui, Svetlanai Radionovai, Jūratei Kleinauskienei,  

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. U. , nuteistųjų I. P. , D. J. , A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

§         už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą – laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų;

§         už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė keturiolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi E. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 14000 litų konfiskavimas.

I. B. (I. B. ) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

§         už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą – laisvės atėmimo bausme šešeriems metams;

§         už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir I. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi I. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1000 litų konfiskavimas.

I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

§         už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą – laisvės atėmimo bausme dvylikai metų šešiems mėnesiams;

§         už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi I. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5000 litų konfiskavimas.

A. M. (A. M. ) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš D. J. , I. B. , I. P. , A. M. solidariai priteista:

§         80000 litų I. U. padarytos neturtinės žalos atlyginimui;

§         2608 litų 80 centų Valstybinei ligonių kasai.

Iš D. J. , I. P. , A. M. priteista po 1250 litų, o iš I. B. 250 litų I. U. advokato samdymo išlaidų atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

E. J. nuteistas už tai, kad parengė pasikėsinimą nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, I. B. ir I. M. nuteisti už tai, kad padėjo pasikėsinti nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų, I. P. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų: E. J. asmeniui, kuriam pranešimas apie įtarimą šioje byloje neįteiktas, paprašius surasti asmenį, kuris už 40000 litų atlygį nužudytų I. U. , nurodžius pastarojo darbovietę ir automobilį, perdavus dalį pinigų už nužudymą, 2003 m. balandžio mėnesį, Klaipėdos mieste parengė šią nusikalstamą veiką – paprašė I. B. surasti asmenį, kuris už 20000 litų atlygį nužudytų I. U. , nurodė nukentėjusiojo darbovietę ir automobilį, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei dalį pinigų už nužudymą. I. B. , įgyvendindamas D. J. prašymą, 2003 m. balandžio mėnesį Klaipėdos mieste sutarė su I. P. , kad pastarasis už 20000 litų atlygį nužudys I. U. , nurodė nukentėjusiojo darbovietę ir automobilį, perdavė šaunamąjį ginklą, šaudmenis bei dalį pinigų už nužudymą. Vėliau A. M. kartu su I. P. šalino kliūtis šios nusikalstamos veikos padarymui – nukentėjusiojo gyvenamosios vietos ir grįžimo į ją laiko nežinojimą – 2003 m. gegužės mėnesio pradžioje Klaipėdos mieste, turėdami tikslą sužinoti gyvenamąją vietą, nuo Kareivinių gatvės sekė I. U. iki Ryšininkų gatvės 8-ojo namo, gegužės mėnesio 7 d. vakare, turėdami tikslą sužinoti sugrįžimo laiką, stebėjo šio namo aplinką. 2003 m. gegužės 21 d., apie 22 val., I. P. minėto namo pirmojoje laiptinėje tarp 9 ir 10 aukštų, turėdamas tikslą nužudyti, vieną kartą šovė iš pistoleto I. U. į nugarą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis nemirė, dėl jam laiku suteiktos kvalifikuotos medicinos pagalbos.

E. J. , I. B. , I. P. taip pat nuteisti už tai, kad neturėdami leidimo įgijo, laikė, gabeno, o E. J. su I. B. ir realizavo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: E. J. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų už 1000 litų nusipirko Rusijos pramoninės gamybos pusiau automatinį 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą PM Nr. PE 2007 ir 16 vnt. 9 mm kalibro šovinių, kuriuos atgabeno į Klaipėdos rajono Karklės kaimo apylinkėse esantį mišką ir paslėpęs laikė iki 2003 m. balandžio mėnesio. Po to šį pistoletą ir šovinius atgabeno į Klaipėdos miestą ir Taikos prospekte perdavė I. B. , paimdamas už tai 1000 litų iš pinigų, skirtų atsilyginti už I. U. nužudymą. I. B. iš D. J. gautą minėtą pistoletą su šoviniais 2003 m. balandžio mėnesį nugabeno į Klaipėdos miesto Mokyklos gatvę ir perdavė I. P. , o pastarasis pistoletą su šoviniais nusinešė į Mokyklos gatvės 23-ąjį namą ir šio namo 2 bute, o vėliai 6 bute juos laikė iki 2003 m. gegužės mėnesio pradžios. 2003 m. gegužės mėnesio pradžioje I. P. pistoletą ir šovinius nusinešė į Klaipėdos miesto Tilžės gatvę ir vieną šovinį iššovė. 2003 m. gegužės 11 d devynis šovinius nunešė ir išmetė į Trinyčių tvenkinį, o 2003 m. gegužės 12 d., apie 22 val., pistoletą ir šovinius nusinešė į Klaipėdos miesto Ryšininkų gatvės 8-ojo namo pirmąją laiptinę, kur vieną šovinį iššovė I. U. į nugarą. Kitus šovinius ir pistoletą išmetė į šalia minėtos laiptinės stovėjusį šiukšlių konteinerį.

           

Nukentėjusysis I. U. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, jo manymu, neteisingai nustatė jam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalimi, „priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta“.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kiekvienas turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti, inter alia, neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinę žalą sudaro asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytų konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtų kriterijų visumą, o taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias reikšmingomis pripažįsta teismas: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes (amžių, profesiją), ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Zungailienė v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr. 3K-3-37T).

Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Taigi, teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų.

Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėju kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. Zdanys v. VŠĮ „Marijampolės ligoninė“, bylos Nr. 3K-7-255J).

„Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. [...] Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą" (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. Zdanys v. VŠĮ „Marijampolės ligoninė , bylos Nr. 3K-7-255).

Sekant tos pačios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties teiginiais, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti. Jei patirtas sužalojimas asmeniui turi liekamąsias pasekmes, tokių pasekmių šalinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

Remiantis 2003 m. gegužės 15 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 895 ir 2005 m. rugsėjo 13 d. jos patikslinimu Nr. 475A nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas šautinis nugaros ir pilvo sužalojimas su daugybiniais vidaus organų pakenkimais, tuščiosios žarnos, klubinės žarnos, storžarnių ir plonžarnių pasaito pažeidimu bei kairio inksto viršutinio polio pažeidimu. Kairio inksto sužalojimas su žarnų pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pasikėsinimo metu padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo operuojamas. Operacijos metu jam buvo pašalintas kairysis inkstas. Po sužalojimo jis ilgai buvo gydomas stacionare.

Be didelio fizinio skausmo, kurį nukentėjusysis teigia turėjęs iškęsti dėl patirtų sužalojimų, tiek jis, tiek jo šeimos nariai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą.

Po pasikėsinimo nužudyti nukentėjusysis teigia nuolat jautęs ir iki šiol jaučiantis baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, tuo labiau, kad šio nusikaltimo užsakovai liko nenustatyti ir kol kas išvengė baudžiamosios atsakomybės. Dėl šios fobijos sumažėjo jo bendravimo galimybės - ilgą laiką po pasikėsinimo jis stengėsi išeiti iš namų tik tuomet, kai buvo neišvengiamai būtina. Iki šios dienos ne tik būdamas viešumoje, bet net ir savo paties namuose jaučiasi nesaugiai.

Iki nusikalstamos veikos nukentėjusysis gyveno visavertį, aktyvų gyvenimą, neturėjo jokių nusiskundimų dėl sveikatos. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam pašalino inkstą ir jis praktiškai prarado iki tol gyventą pilnavertį gyvenimą, turėjo atsisakyti daugelio veiklų ir laisvalaikio leidimo būdų, kuriuos praktikavo iki pasikėsinimo (įvairių aktyvių sporto šakų, kelionių). Iki šiol nukentėjusysis teigia jaučiantis nuolatinius skausmus juosmens srityje, greitai pavargstantis. Dėl inksto pašalinimo atsirado įvairių šalutinių sveikatos sutrikimų, kurie trikdo įprastą jo gyvenimo ritmą ir verčia jį jaustis nepilnaverčiu. I. U. nuolat vartoja įvairius vaistus – antibiotikus, antidepresantus, migdomuosius preparatus ir gyvena pagal griežtus gydytojų nurodymus.

Pasak jį gydančių ir konsultuojančių medikų, I. U. organizmo fizinė būklė niekada negrįš į buvusią iki sužeidimo; sužalojimo pasekmes jis jaus visą likusį gyvenimą. Medikai neprognozuoja, kokios galimos inksto pašalinimo pasekmės jo laukia ateityje; vienos galimų – likusio inksto, kuris taipogi nėra sveikas, nepakankamumas, nedarbingumas, invalidumas, operacijos.

Nuo patirtų emocinių išgyvenimų tiek dėl sutrikusios sveikatos, tiek dėl persekiojančios nuolatinės baimės būti nužudytam nukentėjusiajam I. U. buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas ir adaptacijos sutrikimai. Dėl šių sutrikimų jam skirtas medikamentinis gydymas.

Dėl patirto sužalojimo, ne vienos įvairiose gydymo įstaigose praleistas savaitės, sumažėjusio darbingumo nukentėjusysis prarado nemažą dalį iki tol uždirbamų pajamų. Dėl pablogėjusios fizinės būklės, greito nuovargio šiai dienai jis nebegali dirbti - tad ir užsidirbti - tiek, kiek iki pasikėsinimo į jo gyvybę.

Po šio pasikėsinimo verslo partnerių tarpe nukentėjusysis teigia įgijęs „nepatikimo“ žmogaus reputaciją. Nepatikimas tapo ta prasme, kad asmenys bijo vystyti su juo bendrą verslą, suteikti kreditus ir pan., nes, anot jų, jis gali būti nužudytas ir jų investicijos nueis perniek. Dėl tokio neigiamo aplinkinių požiūrio į nukentėjusįjį, jis teigia praradęs galimybę plėsti ir vystyti savo verslą tokiu pajėgumu, kokiu tai darė iki pasikėsinimo ir neabejotinai būtų toliau vystęs, jei į jį nebūtų pasikėsinta.

Nuteistasis nurodo, kad pavykus kaltininkams jį nužudyti, jo šeimos nariai būtų netekę praktiškai viso turimo materialaus turto.

Klaipėdos apygardos teismui pateiktame 2006 m. birželio 5 d. patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis jam padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 000 Lt (dešimčia milijonų litų).

2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė ir vertino žalą jam padariusių asmenų kaltės formą ir turinį, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, jo šeimos narių iškęstas dvasines kančias bei kaltinamųjų turtinę padėtį.

Klaipėdos apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog kaltinamieji yra gana jauno amžiaus, turto ar pajamų neturi. Kaltinamųjų turtinė padėtis yra tas kriterijus, kurio pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydis yra sumažintas.

Nukentėjusysis I. U. pabrėžia, jog, sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, tuo labiau, kai už žalą atsakingi asmenys, ją sukėlė sąmoningai ir apgalvotai.

Vertinant nuteistųjų galimybes atlyginti padarytą neturtinę žalą, nukentėjusiojo manymu, turi būti atsižvelgiama ne tik šios dienos faktinę situaciją ir tą aplinkybę, kad šiuo metu nuteistieji neturi turto ir pajamų, bet turi būti perspektyviai vertinama nuteistųjų galimybė tiek atliekant paskirtas bausmes, tiek po jų atlikimo dirbti ir iš gaunamų pajamų atlyginti jam padarytą žalą.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodo, jog ta aplinkybė, kad nuteistieji yra jauno amžiaus, sveiki ir darbingi asmenys, o savo tyčiniais veiksmais atėmė iš jo ne tik sveikatą ir galimybę gyventi savo poreikius atitinkantį gyvenimą, bet ir užsidirbti savo pragyvenimui tiek, kiek būtų galėjęs užsidirbti, jei į jį nebūtų pasikėsinta, duoda pagrindą ne mažinti jam priteistinos neturtinės žalos dydį, o jį padidinti.

Nukentėjusysis I. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį dėl jam priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti solidariai iš D. J. , I. B. , I. P. , A. M. 10 000 000 Lt (dešimt milijonų litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes jis savo noru sutiko padėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti padarytą nusikaltimą, suteikė naudingos informacijos apie padarytą nusikaltimą, kurios dėka ir buvo atskleistas nusikaltimas, padėjo nustatyti jame dalyvavusius asmenis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad niekada ankščiau nebuvo pakliuvęs į policijos pareigūnų akiratį, turi šeimą ir nesantuokinį vaiką, kuriam reikia jo pagalbos.

Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, kadangi teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką ir paskyrė per griežtą bausmę. Klaipėdos apygardos teismas jį pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, tačiau jokių išsamių argumentų, kodėl jo veika kvalifikuota, kaip pasikėsinimas nužudyti, o ne kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nuosprendyje nėra. Nuteistojo manymu, teismas neaptarė nusikaltimo padarymo motyvo, tikslo, neanalizavo priežasčių, kodėl nusikaltimas nebuvo baigtas.

Nuteistojo manymu, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgęs į tai, kad jis prisipažino kaltu ir gailisi padaręs nusikaltimą, padarė nusikaltimą tik dėl labai blogos savo materialinės padėties, nes jis yra bedarbis, jo motina turi 2 grupės invalidumą ir jai reikalingi brangiai kainuojantys vaistai, reikalingas gydymas. Nuteistasis nurodo, jog nuo gimimo gyveno be tėvo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusius asmenis, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir nenorėjo nužudyti I. U. , o tik jį sužeisti. Nuteistasis nurodo, kad jei jis būtų norėjęs nužudyti I. U. , jis tai galėjo padaryti, nes jis taikliai šaudo. Tai gali paliudyti A. M. . Tarnaudamas kariuomenėje nuteistasis teigia gavęs padėkos raštą už taiklų šaudymą. Be to, nuteistasis nurodo, kad jei jis būtų norėjęs nužudyti I. U. , jis būtų galėjęs paleisti į jį ne vieną šūvį ir padaryti kontrolinį šūvį. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pistoletas užsikirto ir gilzė iš pistoleto neišlėkė. Nuteistasis nurodo, kad jam niekas netrukdė užtaisyti iš naujo, kas užtruktų keletą sekundžių, bet to jis nepadarė, ir tai patvirtina neturėjimą tikslo nužudyti I. U. .

Be to, nuteistasis nurodo, kad turėjo šauti į I. U. , nes buvo paėmęs dalį pinigų už užsakymą nužudyti ir taip turėjo parodyti, kad stengėsi tai padaryti, bet nepasisekė. Prisiėmęs tokį įsipareigojimą jis teigia neturėjęs kur trauktis, todėl ryžosi sužaloti nukentėjusįjį, bijodamas susidorojimo su juo ar jo artimaisiais, kaip buvo susidorota su jo motinos buvusiu sutuoktiniu.

Nuteistasis mano, kad Klaipėdos apygardos teismas jo veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal pasekmes, kaip nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Už pasikėsinimą nužudyti, nuteistojo manymu, jis neturi būti nuteistas, nes atsisakė užbaigti nusikaltimą. Taip pat teismas, pasak nuteistojo, nustatydamas bausmės dydį, turėjo atsižvelgti į tai, kad I. U. nebuvo nužudytas, o tik sužalotas.

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis yra nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė pačio nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kito nuteistojo, I. B. , parodymais bei rašteliu kurį neva apeliantas parašė I. B. .

Nors jau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigia nurodęs, kad jo sulaikymo dieną duoti parodymai neatitinka tikrovės ir tą jis pakartojo šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, tačiau teismas tuo nepatikėjo ir nuosprendį grindė parodymais duotais 2005 m. birželio 3 dieną ikiteisminio tyrimo teisėjui. Minėtą dieną, penktadienį, jis iš ryto buvo sulaikytas policijos darbuotojų ir gąsdinamas, kad jei neprisipažins perdavęs A. B. užsakymą nužudyti I. U. , bus suimtas ir patalpintas į areštinę kartu su asmenimis, kuriems bus žinoma apie tai, kad jis buvo nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyvis byloje, kurioje buvo nuteisti asmenys už rengimąsi nužudyti M. M. . Ši informacija dar tą pačią dieną buvo paskelbta per radiją ir televiziją, o sekančią dieną ir spaudoje. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas teigia buvęs įsitikinęs, kad jo sveikatai ir gyvybei tikrai grės realus pavojus, todėl sutiko duoti bet kokius parodymus, kad tik nebūtų įgyvendinti šie grasinimai. Ką reikės sakyti jam nurodė policijos darbuotojai dar pateikę I. B. ranka rašytą prisipažinimą. Policijos tyrėjai užrašius parodymus jis iš kart buvo nuvežtas į teismą kur buvo nuspręsta skirti jam kardomąją priemonę suėmimą. Pasak nuteistojo, jam buvo pažadėta kardomąją priemonę pakeisti, jei jis o pakartos savo parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai. Tik dėl šios priežasties nuteistasis teigia pakartojęs panašius parodymus, kurie buvo užrašyti įtariamojo apklausos metu ir ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Apeliantas nurodo manantis, kad teismas konstatuodamas, jog jokių Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimo darant minėtą apklausą nebuvo, nėra visiškai teisus. Ikiteisminio tyrimo teisėja įtariamojo apklausą nors ir pradėjo 15.50 val., tačiau baigė po darbo valandų - 17.20 val. Tuo metu jis jau buvo galutinai išsekęs, nes buvo klausinėjamas, įtikinėjamas, gąsdinamas ir apklausinėjamas be pertraukos nuo pat devintos valandos ryto. Iš to galima padaryti neabejotiną išvadą, kad šie jo parodymai tikrai nebuvo duodami be jokio poveikio. Nuteistojo I. B. parodymai, nors teismo vertinami kaip nuoseklūs, iš tikrųjų tokiais negalėtų būti pripažinti, kadangi iškart po sulaikymo jam pareiškus įtarimą, jis kategoriškai neigė savo dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Tik vėliau jis buvo įtikintas, kad norint sušvelninti savo padėtį ir tikėtis švelnesnės bausmės nurodė apeliantą kaip jam inkriminuoto nusikaltimo organizatorių ir dar paminėdamas užsakovą A. B. . Nuteistasis mano, kad šitaip jis pasielgė tik todėl, kad matytųsi pagrindas pasikėsinti į I. U. gyvybę, kadangi nei apeliantas, nei pats I. B. neturėjo jokios bent kiek įtikinamos priežasties žudyti visai nepažįstamą žmogų. Apeliantas mano, kad šitaip I. B. pasielgė todėl, kad žinojo, jog apeliantas darbo reikalais bendrauja su A. B. , o pastarasis kadaise turėjo darbinių ryšių su nukentėjusiuoju. Apie tai iškart po pasikėsinimo ne kartą rašė spauda.

Analizuojant I. B. parodymus aiškiai matoma, kad iš tokių duomenų, kuriuos neva jam suteikė apeliantas, t. y. tik I. U. darbovietę ir jo automobilio spalvą bei markę, nėra galimybių nužudyti būtent tą žmogų. Jis nėra nurodęs, kad apeliantas jam būtų parodęs patį nukentėjusįjį, o UAB „Ferteks“ biure neabejotinai dirbo ne tik bendrovės vadovas, o ir kiti darbuotojai. Panašiu automobiliu galėjo važinėti ne tik dirbantis šiame biure asmuo, bet ir šios bendrovės klientai. Todėl nuteistasis mano, kad tik iš tokių skurdžių duomenų apie asmenį, neįmanoma nustatyti tą žmogų kurį reikėtų nužudyti.

Teismas kaip apelianto kaltės įrodymą taip pat vertina raštelį, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau nuteistasis teigia šio raštelio nerašęs ir byloje nėra jokių įrodymų, kad jis būtų tą raštelį rašęs, todėl šis raštelis negalėtų būti vertinamas kaip jo kaltę patvirtinantis ar paneigiantis įrodymas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 06 20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Šio nutarimo 3.1.5. punkte nurodyta, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba vien tik liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jei jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Nuteistasis mano, jog I. B. parodymais jo atžvilgiu galima vadovautis tik tiek, kiek juos patvirtina kita bylos įrodomoji medžiaga, teismas apkaltinamojo nuosprendžio teiginius vis dėlto parėmė nuteistojo aiškinimais, kurių nebuvo galima patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos įmanoma patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Dėl to akivaizdu, jog teismo išvados apie apelianto padarytus nusikaltimus, paremtos tik abejotinos vertės liudytojo žodžiais, kurių negalima pagrįsti kitais faktiniais duomenimis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 253 straipsnio 1 dalį pakeisti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis I. P. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsikirtimą į I. U. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su I. U. apeliaciniame skunde nurodytomis priežastimis, kodėl jis nebaigė nusikaltimo ir atkartojo savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Pateiktame atsikirtime nuteistasis nesutinka su priteista pinigų suma I. U. padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, jo manymu, neteisingai įvertino patirtą fizinį skausmą, dvasinius, emocinius išgyvenimus, kas sudarė I. U. padarytą neturtinę žalą, teismo įvertintą pinigais. Nuteistojo manymu, teismas, priteisdamas padarytos neturtinės žalos atlyginimą, kurią įvertino 80 000 Lt., turėjo atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį.

Nuteistasis teigia neturintis jokio turto, jokių pajamų, todėl padarytos neturtinės žalos, I. U. įvertintos 10 000 000 Lt., jis negalės atlyginti. Nuteistasis teigia, kad I. U. apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo priteisti jam 10 000 000 Lt. sumą neturtinei žalai atlyginti, argumentuodamas tuo, kad ateityje gali neišvengiamai pablogėti jo sveikata. Medikai, pasak nuteistojo, neprognozuoja kokios gali būti patirtų sužalojimų pasekmės, todėl didelių sveikatos problemų, nuteistojo manymu, gali ir nebūti. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų nėra nustatytas invalidumas ir jis nėra praradęs darbingumo. Be to, nuteistojo manymu, nukentėjusysis neturtinės žalos atlyginimo turi reikalauti ne iš vykdytojo, o iš asmens, užsakiusio šį nusikaltimą. Nuteistasis mano, kad nukentėjusysis, prašydamas priteisti jam 10 000 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti, nori pasipelnyti iš jo ir kitų nuteistųjų, kadangi, jo manymu, I. U. yra apdraudęs savo gyvybę ir jam turėjo būti išmokėta kompensacija.

Nuteistasis prašo atmesti I. U. apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji I. P. , A. M. , E. J. ir jų gynėjai prašo nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis I. B. ir jo gynėja prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, padidinant jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 200000 Lt, nuteistojo I. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir laisvės atėmimo bausmę jam sumažinti iki 8 metų, kitų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras taip pat prašė ištaisyti nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje esančią techninę klaidą nurodant, kad I. I. U. pasikėsino nužudyti ne gegužės 21, o 12 d.

D. J. , I. B. ir A. M. apeliaciniai skundai yra atmestini, o nuteistojo I. P. bei nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. U. skundai tenkintini iš dalies.

Nuteistųjų I. P. , D. J. , A. M. kaltę, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, įrodo pirmos instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma.

E. J. 2003 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme apklausiamas  ikiteisminio tyrimo teisėjos pripažino organizavęs I. U. nužudymą, neteisėtai įgijęs, laikęs bei realizavęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (b. l. 42-45, t. 1). Šioje apklausoje dalyvavo įtariamojo D. J. gynėjas, taigi, jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Apklausa pradėta 15 val.50 min., o baigta 17 val. 20 min. Šis laikas 20 minučių viršija daugumoje įstaigų įprastą darbo dienos pabaigos laiką, tačiau tai jokiu būdu nėra Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų pažeidimas, nes šis kodeksas nedraudžia tokiu paros metu atlikti procesinius veiksmus. Lietuvos Respublikos BPK 27 straipsnis apibrėžia tik nakties meto, kuriuo draudžiama atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, sąvoką, nustatydamas, kad jis yra nuo 22 val. iki 6 val. Tačiau šiuo atveju nei pati apklausos trukmė (1,5 val), nei jos baigimo laikas nelaikytini faktoriais, galėjusiais kliudyti E. J. pilnavertiškai dalyvauti apklausoje. Nei pats įtariamasis, nei jo gynėjas nepadarė pastabų kad tą dieną prieš apklausą teisme E. J. buvo labai išsekęs. Tokio apeliacinio skundo teiginio nepatvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš bylos dokumentų matyti, kad tą pačią dieną jis buvo apklaustas tyrėjos nuo 11 val. iki 13 val. 30 min. (b. l. 39-40, t. 1). Niekuo nėra pagrįsti ir teiginiai apie neteisėtus tyrimo metodus, vartotus prieš E. J. . Pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir argumentuotai pripažino nepagrįstais tokius D. J. teiginius. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir jų nekartoja. Dėl šių motyvų pas ikiteisminio tyrimo teisėją atlikta D. J. apklausa pripažintina kaip  atlikta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 189 straipsnio nuostatų ir jos metu gauti duomenys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai laikyti įrodymu.

Šioje apklausoje nurodytus duomenis apie asmenį, prieš kurį buvo rengiamas pasikėsinimas, apie bendravimą su I. B. , apie ginklo ir šaudmenų perdavimą  I. B. , jo radimą po pasikėsinimo į nukentėjusįjį, ginklo ypatybes po radimo visiškai atitiko I. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Toks parodymų atitikimas leidžia daryti išvadą, kad tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją duoti D. J. , tiek I. B. parodymai yra teisingi ir jais pagrįstai remtasi. Tai, kad pačioje pirmojoje apklausoje I. B. neigė ką nors žinąs apie nusikaltimą, nėra pakankamu pagrindu netikėti kitais jo parodymais, nes po to, kai jau nutarė prisipažinti, I. B. davė nuoseklius parodymus, atitinkančius ne tik pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus D. J. parodymus, bet ir I. P. parodymus bei kitus įrodymus. D. J. apeliacinio skundo argumentas, kad pasak I. B. pastarajam suteikti duomenys apie nukentėjusįjį   yra nepakankami, siekiant jį identifikuoti kaip asmenį, kurį reikėjo nužudyti, nėra pagrįstas.  Kaip matyti iš I. B. parodymų ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų D. J. parodymų, E. J. nurodė I. B. nukentėjusiojo darbovietę, parodė jo automobilį, net pasakė pavardę. Tokie duomenys, ypač atsižvelgiant į bylos duomenis apie tai, kad automobiliu važiuojantis nukentėjusysis buvo ir sekamas iki pat savo buto, yra visiškai pakankami jam atpažinti.

Išvadai apie D. J. kaltę organizavus nužudymą neprieštarauja ir raštelis, kuriame I. B. nurodoma neigti kaltę ir sakyti, kad jį apkalbėjo priverstas (b. l. 23, t. 3). Pirmosios instancijos teisme aiškinantis aplinkybes, susijusias su šiuo rašteliu, E. J. neneigė, kad pats savo ranka parašė raštelį, tik teigė, kad jį paskatino ar privertė kitas kartu kameroje buvęs suimtasis. Tokį aiškinimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip neįtikinamą, nes nelogiška, kad su byla nesusijusiam kitam asmeniui rūpėtų D. J. ir I. B. parodymai, jų keitimas. Taip pat neįtikima ir tai, kad E. J. pasiduotų pašalinio asmens įtakai ir tik dėl šios priežasties rašytų tokį raštelį.

Iš kelių šaltinių gauti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas ištyrė teismo posėdyje ir tinkamai įvertino nuosprendyje, buvo pakankami D. J. kaltei organizavus nukentėjusiojo nužudymą, neteisėtai įgijęs, laikęs bei realizavęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis pagrįsti, todėl nėra pagrįsti šio nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad nuosprendis pagrįstas nepakankamais ir abejotinais įrodymais. Jo veikos kvalifikuotos tinkamai, o paskirtosios E. J. bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ nuostatas. Dėl nurodytų motyvų nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis I. P. apeliaciniame skunde be pagrindo teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas nenurodė jokių išsamių argumentų, kodėl jo veika kvalifikuota, kaip pasikėsinimas nužudyti, o ne kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad I. P. pasikėsinimo nužudyti nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis nemirė, kadangi jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl nusikaltimas liko nebaigtas. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad po šūvio užsikirto pistoletas ir I. P. nebeturėjo galimybės iššauti. Be to, po šūvio į laiptinę išbėgo ir liudytoja B. V. . Šios aplinkybės nustatytos pagrįstai.

Iš vietovės ir patalpų  apžiūros protokole esančios specialisto išvados matyti, kad 2003-05-12 prie Klaipėdos m. Ryšininkų g. 8 namo  stovėjusiame šiukšlių konteineryje rasto pistoleto „Makarov“ užraktas po paskutinio šūvio buvo užstrigęs ir toliau šaudyti buvo neįmanoma. Pistoleto užraktas užstrigo, nes lipnia juosta pritvirtinus savadarbį duslintuvą buvo apribotas užrakto judėjimas (b. l. 18-34, t. 1).

Iš liudytojos B. V. parodymų matyti, kad išgirdusi koridoriuje duslų garsą ir nukentėjusiojo pagalbos šauksmą tuoj išėjo į koridorių ir pamatė sužeistą nukentėjusįjį  Skubiai buvo iškviesta  policija  (b. l. 97-98, t. 4).

Šios liudytojos parodymai ir minėtos ginklo ypatybės paneigia I. P. apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad jis turėjo galimybę vėl užtaisyti ginklą ir paleisti kitus šūvius.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 895 nurodyta, kad mažai tikėtina, jog nukentėjusysis po kūno sužalojimo padarymo galėjo atlikti kokius nors veiksmus. Tai patvirtina GMP gydytojo nurodytas arterinis kraujospūdis – 40 /0 mm Hg. (b. l. 45-46, t. 3). Ši išvada ir specialisto išvados tiriamojoje dalyje esantys įrašai apie taikytą operacinį gydymą neginčijamai patvirtina, kad be operatyviai suteiktos medikų pagalbos nukentėjusysis  nebūtų išgyvenęs.

Tai, kad medikų pagalba buvo suteikta operatyviai ir tai, kad medikams pavyko išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, nuo I. P. valios jau nepriklausė. Šaudamas ir vieną šūvį iš arti į nugaros sritį jis suvokė galimas savo veikos pasekmes – nukentėjusiojo mirtį ir tokių pasekmių siekė, tik jos nekilo dėl jau minėtų nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių. Jei I. P. , kaip teigia apeliaciniame skunde, nebūtų norėjęs nužudyti nukentėjusiojo, o tik siekė jį sužeisti ir tuo parodyti, jog stengėsi atlikti darbą už gautus pinigus, būtų šovęs ne į nugarą, o į kitas kūno vietas, kuriose nėra gyvybiškai svarbių organų.

Nėra pagrįstas ir I. P. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neaptarė nusikaltimo padarymo motyvo, tikslo. Nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriais remiantis pagrįsta išvada, kad šis nuteistasis nukentėjusįjį pasikėsino nužudyti siekdamas gauti už tai atlygį, t. y. dėl savanaudiškų motyvų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip pasikėsinimas nužudyti dėl savanaudiškų paskatų.

Iš I. P. parodymų matyti, kad jis turėjo daryti nusikaltimą, nes buvo greitai išleidęs už nusikaltimą gautą avansą. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų A. M. parodymų matyti, kad jo giminaitis I. P. gautus pinigus švaistė, įskaitant ir alkoholinių gėrimų pirkimą (b. l. 82, t. 2). I. P. yra jaunas, darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir nėra duomenų, kad ieškojo teisėto pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės neleidžia pripažinti, kad I. P. pasikėsino nužudyti dėl sunkios materialinės padėties.

Pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo  motyvuose nurodė atsižvelgiantis į tai, kad I. P. prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Dėl kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – padėjimo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, pirmosios instancijos teismas pasisakė prieštaringai. Nuosprendžio 10 lape iš pradžių nurodyta, kad tokia atsakomybę lengvinanti taikoma I. B. ir I. P. , tačiau jau sekančiame sakinyje kalbant apie I. P. , nurodyta, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikaltimus, gailisi juos padaręs. Pasisakydamas apie konkrečių bausmių skyrimą I. P. , nuosprendžio 11 lape pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šio kaltinamojo atsakomybę lengvina 1 aplinkybė. Iš I. P. ir I. B. apklausų protokolų matyti, kad I. P. parodymus apie nusikalstamą veiką ir ją padariusius asmenis davė 2005-06-01 (b. l. 5-9, t. 2), o I. B. - 2005-06-02 (b. l. 135-137, t. 1), t. y. viena diena vėliau už I. P. . I. P. parodymai padėjo nustatyti A. M. , I. B. vaidmenis, todėl I. B. pripažinus savarankiška atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuosekliais parodymais padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis, tokia pat aplinkybė turėtų būti pripažinta ir I. P. . Tai padarytina pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nustatant minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 369 straipsnio 2 dalis). Nustačius dar vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę jam pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir pagal 253 straipsnio 1 dalį  paskirtinos mažesnės laisvės atėmimo bausmės, nes Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsižvelgti ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių kiekį ir pobūdį. Kadangi galutinė bausmė jam paskirta subendrinus už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, jam paskirtina ir nauja subendrinta bausmė. Pirmosios instancijos teismas nurodė bausmių skyrimo motyvus, atsižvelgė į tai, kad I. P. buvo pasikėsinimo nužudyti vykdytojas, atsižvelgė ir į šio nusikaltimo sunkumą, kaltininko asmenybę, nusikaltimo paskatas. Todėl dar kartą atsižvelgti į tuos pačius motyvus nėra pagrindo ir paskirtosios bausmės mažintinos tik įvertinant vieną naujai nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą skirtina vieneriais metais mažesnė bausmė už tą, kuri buvo paskirta pirmosios instancijos teismo, o už Lietuvos Respublikos 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 6 mėnesiais mažesnė bausmė. 

Apeliaciniame skunde A. M. savo kaltės neginčijo, tik prašė sumažinti bausmę. Šiam nuteistajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymą pirmosios instancijos teismas  paskyrė minimalią įstatymo numatytą 5 metų laisvės atėmimo  bausmę. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis numato  sąlygas, kada galima skirti mažesnę už minimalią bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis kaip būtiną švelnesnės bausmės paskyrimo sąlygą numato visišką arba dalinį padarytos turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą. Tokia aplinkybė šioje byloje nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalis kaip būtinas šios normos taikymo sąlygas numato bent dalinį padarytos turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, jeigu ji buvo padaryta ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Nei viena iš šių sąlygų A. M. nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 4 dalyje kalbama apie švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant. Kaip būtinos šios normos taikymo sąlygos nurodytos prisipažinimas dėl visų savo padarytų nusikaltimų ir aktyvus padėjimas atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme  A. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė savo suvokimą padedant rengtame nužudyme. Todėl ir Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 4 dalis jam negali būti taikoma.

Taip pat nėra kokių nors ypatingų aplinkybių, leidžiančių pritaikyti BK 54 straipsnio  3 dalį, nes ši teisės norma gali būti taikoma tik tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Todėl A. M. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir nešvelnintina.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinti pinigais. Paminėto straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisdamas civiliniam ieškovui 80000 Lt vietoj prašomų dešimties milijonų litų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai padarė atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Su tuo visiškai sutikti negalima. Nuteistųjų turtinė padėtis šiuo metu iš tikrųjų nėra gera. Tačiau ši padėtis gali keistis, nes nuteistieji ateityje turės galimybę dirbti ir gauti pajamas, reikalingas žalai atlyginti. Iš 2003 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 matyti, kad teismas panašius kaip ir nukentėjusysis kūno sužalojimus patyrusiai N. Ž. iš specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus troleibusai” priteisė 114 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Padidindamas moralinės žalos atlyginimą teismas nurodė, kad „esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie teismų nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovės sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes: jauną amžių, profesinį išsilavinimą, galimybių praradimą“. Šioje byloje žalą privalančių atlyginti asmenų turtinė padėtis yra prastesnė kaip pelno siekiančios organizacijos, iš kurios priteistas žalos atlyginimas minėtoje kasacinėje byloje. Kita vertus, anuo atveju kasacinėje byloje kalbama apie sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o šioje byloje nagrinėjamu atveju nukentėjusysis  sužalotas tyčiniais ir iš anksto suplanuotais kaltininkų veiksmais, panaudojant šaunamąjį ginklą. Nekelia abejonių civilinio ieškovo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad esant tokiems  fiziniams sužalojimams, kurių pasekmės iš karto nepašalinamos, be išgyvenimų dėl sužalojimo prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Jei patirtas sužalojimas asmeniui turi liekamąsias pasekmes, tokių pasekmių šalinimas asmeniui sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

 Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas kairio inksto sužalojimas su žarnų pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl pasikėsinimo metu padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo operuojamas, operacijos metu jam buvo pašalintas kairysis inkstas. Po sužalojimo jis ilgai buvo gydomas stacionare. Nekelia abejonių ir tai, kad be didelio fizinio skausmo, kurį nukentėjusysis turėjo iškęsti dėl patirtų sužalojimų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinį sukrėtimą. Pagrįsti ir logiški yra nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nenustačius nusikaltimo užsakovo, nukentėjusysis turi pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Gydytojo pažyma patvirtina, kad nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės išgyvena, yra įsitempęs, jam reikalinga psichologo konsultacija (b. l. 172, t. 4).Klaipėdos psichiatrijos ligoninės pažyma patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatytas adaptacijos sutrikimas ir vidutinio sunkumo depresijos sutrikimas (b. l.173, t. 4). Įvertinusi visumą šių aplinkybių ir atsižvelgdama į besiformuojančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje J. Zdanys v. VŠĮ „Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-394/2004, kurioje civiliniams ieškovams priteista iš viso 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nors kaip ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 nurodytu atveju, žala padaryta dėl neatsargumo), teisėjų kolegija laiko, kad yra pagrindas padidinti civiliniam ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą,  priteisiant jam 250000  Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti dešimties milijonų litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir  žmonių gyvenimo lygio, todėl tokio dydžio neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Priteisiamas neturtinės žalos dydis padidinamas pakeičiant skundžiamą nuosprendį.

Nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes pirmosios instancijos teismas parašė: „2003 m. gegužės 21 d., apie 22 val., I. P. minėto namo pirmojoje laiptinėje tarp 9 ir 10 aukštų, turėdamas tikslą nužudyti, vieną kartą šovė iš pistoleto I. U. į nugarą, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis nemirė, kadangi jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba.“  Nurodyta nusikaltimo padarymo data - 2003 m. gegužės 21 d. vertintina kaip paprasta rašybos klaida, nes visur kitur nuosprendyje ši data nurodyta - 2003 m. gegužės 12 d., t. y. tokia, kokia nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole ir kituose bylos dokumentuose. Ši rašymo klaida taip pat ištaisytina pakeičiamame nuosprendyje (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,

 

 

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis.

I. P. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje  ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymą paskirti vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje padarymą - dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. P. paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

I. U. iš D. J. , I. B. , I. P. , A. M. solidariai priteisti du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo klaidą, nustatant, kad I. P. I. U. į nugarą šovė ne 2003 m. gegužės 21 d., o 2003 m. gegužės 12 d.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų A. M. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas   Teisėjai:

Aloyzas Kruopys   Elena Vainienė   Valdimaras Bavėjanas