Civilinė byla Nr. e2S-1059-803/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03551-2020-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.7; 3.1.9.1.3; 3.1.9.5; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. ir 2022 m. kovo 7 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-177-892/2022 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuoka susijusių reikalavimų išprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovas L. Š. prašė pripažinti, kad ieškovė V. Š. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ir skirti jai įstatyme numatytą baudą. Nurodė, kad civilinė byla dėl santuokos nutraukimo teisme yra nagrinėjama nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Ieškovei nuo 2021 m. gruodžio 29 d. buvo žinoma, kad 2022 m. vasario 2 d. suplanuotas bylos nagrinėjimas iš esmės. Tačiau likus vienai dienai iki teismo posėdžio, ji teismui pateikė patikslintą ieškinį ir prašymą sustabdyti civilinę bylą. Dėl to bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidėtas. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą dėl to, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitė minimali mėnesinė alga. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos nuo pat 2022 m. sausio 1 d. Prašymą priteisti didesnį laikiną išlaikymą po 259 Eur dėl netrukus padidėsiančios minimalios mėnesinės algos ieškovė teikė 2021 m. gruodžio mėnesį, tačiau teismas jo nepriėmė. Taigi nebuvo objektyvių priežasčių tikslinti ieškinio prieš pat paskirtą teismo posėdį. Ieškovė galėjo šį procesinį veiksmą atlikti ir anksčiau.

2.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo teismo taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones, kurias prašė taikyti kartu su pradiniu ieškiniu. Šis ieškovės prašymas buvo išspręstas 2021 m. sausio 8 d. Tokie veiksmai, kai teismui paduodamas analogiškas prašymas, kurį teismas jau išsprendė, iš esmės vertintini kaip asmeninių ambicijų demonstravimas, norint pažeminti atsakovą, ir gali būti pripažinti piktnaudžiavimu teise. Tokiais savo veiksmais ieškovė neabejotinai vilkina teismo procesą, teismą ir kitus proceso dalyvius apkrauna papildomu darbu dėl jos prašymų nagrinėjimo ir didina bylinėjimosi išlaidas.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo, dėl kurios ieškovė pareiškė prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, neabejotinai buvo pradėta ne be ieškovės pastangų, nes ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama santuokos nutraukimo byla. Be to, pačiame ieškinyje nurodyta, kad ieškovė yra suinteresuota, jog santuokos nutraukimo byloje žemės sklypas jai atitektų asmeninės nuosavybės teise. Ginčijama sutartis sudaryta 2014 m., todėl ieškovė net 8 metus žinojo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Tačiau tik praėjus 8 metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo ir pusantrų metų nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo, ieškovė ėmėsi iniciatyvos ginti galimai pažeistus savo interesus.

4.       Teismo posėdžiai ne kartą buvo atidėti ir dėl to, kad ieškovė reiškė nušalinimus teisėjai, nors tokie prašymai neturėjo jokio teisinio pagrindo. Teismui nušalinimai buvo reiškiami tik dėl to, kad byla būtų išnagrinėta jau po 2022 m., kai bus pasikeitusi minimali mėnesinė alga, kurios pagrindu ieškovė iš atsakovo prašo didesnio išlaikymo. Toks ieškovės elgesys pripažintinas sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartimi skyrė ieškovei V. Š. vienkartinę 300,00 Eur piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisdamas atsakovui L. Š..

6.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. vasario 1 d. pateikė patikslintą ieškinį ir prašymą sustabdyti civilinę bylą. Dėl to bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atidėtas. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ne 218,50 Eur, bet 259 Eur išlaikymą vaikui dėl to, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. pasikeitė minimali mėnesinė alga. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos nuo pat 2022 m. sausio 1 d. ir net anksčiau. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturėjo objektyvių priežasčių tikslinti ieškinį prieš pat paskirtą teismo posėdį. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė teikė analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo pareikštas pirminiame ieškinyje ir išspręstas teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartimi. Ieškovė, teikdama analogiškus prašymus, kurie jau išspręsti, piktnaudžiauja procesu, nes papildomu darbu apsunkina proceso dalyvius, taip didindama bylinėjimosi išlaidas.

7.       Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovo T. L. ieškinys atsakovui L. Š. dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo ir iškelta civilinė byla Nr. e2-997-723/2022, dėl kurios ieškovė prašė teismo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ieškinyje nurodyta, kad V. Š. yra suinteresuota, jog santuokos nutraukimo byloje žemės sklypas jai atitektų asmeninės nuosavybės teise. Minėtą ieškinį ieškovės tėvas T. L. pareiškė 2021 m. gruodžio 20 d., o ieškovė jį per EPP sistemą peržiūrėjo 2021 m. gruodžio 22 d. Ieškovės tėvą nagrinėjamoje byloje yra nutarta apklausti liudytoju, jis buvo atvykęs į 2021 m. gruodžio 15 d. teismo posėdį. Dėl to teismas pripažino, kad mažai tikėtina, jog ieškovė nežinojo apie T. L. ketinimą teikti ieškinį, tačiau apie tai nagrinėjamos bylos dalyviams pranešė tik 2022 m. vasario 1 d. Teismas ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė, siūlydamas teikti prašymą dėl bylų sujungimo.

8.       Jeigu ieškovė būtų teikusi prašymą dėl bylų sustabdymo jau tada, kai ji sužinojo apie iškeltą bylą (2021 m. gruodžio 22 d.), iki 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio būtų pakankamai laiko atlikti veiksmus, būtinus pasiruošti bylos nagrinėjimui (jas sujungus) iš esmės. Taigi 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio atidėjimas buvo iš esmės sąlygotas nesąžiningo ieškovės procesinio elgesio. Bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas dėl ieškovės arba jos atstovo prašymų. Du kartus ieškovė teikė nušalinimus teisėjai, tačiau abu kartus šie prašymai buvo netenkinti, konstatavus, kad teisėjai pareikštų nušalinimų argumentai yra ieškovės subjektyvios asmeninės nuomonės išreiškimas, tiesiogiai susijęs su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais, t. y. procesinių prašymų atmetimo (2021 m. gruodžio 17 d., 2021 m. gruodžio 21 d. nutartys).

9.       Ieškovė pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo ieškovės nesąžiningumą ir tyčinį siekį veikti prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tokia situacija susiklostė visiškai žmogiškais pagrindais, nesant jokio sąmoningo veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė byloje buvo atstovaujama atstovo, neturėdama išsilavinimo, taip pat ir teisinio, pasitikėjo atstovu, leisdavo teikti dokumentus teismui per EPP, naudojantis jos paskyra, vadovavosi jo suteiktomis konsultacijomis ir nurodymais. Visi procesiniai dokumentai ir veiksmai buvo parengti ir koordinuoti išskirtinai atstovo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pateikdama procesinius dokumentus ir prašymus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tyčinio proceso vilkinimas pačiai ieškovei sukeltų neigiamus padarinius, nes ji, būdama ieškove, yra suinteresuota greito proceso principo įgyvendinimu. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės V. Š. prašymą panaikinti jai paskirtą baudą atmetė.

11.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, jog kreipdamasi į teismą su patikslintu ieškiniu ir teikdama įvairius prašymus ji tik siekė apginti savo pažeistas teises, pasitikėjo savo atstovu, kuris koordinavo visą bylos vedimą, nepaneigia 2022 m. vasario 22 d. teismo nutartyje padarytos išvados, kad pareiškėja teise kreiptis į teismą naudojasi nesąžiningai ir ja piktnaudžiauja. Ieškovės teismui teikiami prašymai kartojasi (du kartus tuo pačiu pagrindu reiškė teismui nušalinimą, teikė identišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), jie grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismo nutartyse. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ignoruoja bet kokius teismo nurodytus argumentus ir motyvus, nesiekia operatyvaus bylos nagrinėjimo ir mažesnių išlaidų abiem pusėms bei teismui.

12.       Ieškovė prašyme dėl baudos panaikinimo nepaneigė teismo išvados, kad ji prašymą dėl bylos sustabdymo galėjo pateikti anksčiau. Būtinybė spręsti dėl bylų sujungimo buvo 2022 m. vasario 2 d. teismo posėdžio atidėjimo priežastis. Žinodama apie kitą bylą bei apie tai neinformuodama šalių ir teismo anksčiau, ieškovė elgėsi nesąžiningai. Byloje esančių duomenų visuma (pakartotinis nepagrįstų prašymų dėl nušalinimo reiškimas, pakartotinis prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių teikimas, atkartojant argumentus, dėl kurių jau pasisakyta ankstesnėse nutartyse, ieškinio patikslinimas, prašymo dėl bylos sustabdymo reiškimas prieš pat teismo posėdį, kai prašymus galima buvo pateikti anksčiau) sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš greitą ir operatyvų bylos nagrinėjimą. Prašyme dėl baudos panaikinimo ieškovė nurodo priežastis, dėl kurių ankstesni teismo posėdžiai buvo atidėti, tačiau minėti argumentai nepaneigia fakto, kad 2021 m. pabaigoje byloje nagrinėjimas nebuvo baigtas dėl nepagrįstų ieškovės prašymų. Aplinkybė, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus atstovo, nesudaro pagrindo ieškovės procesinį elgesį laikyti sąžiningu. Ieškovė turi teisę teikti atitinkamus procesinius prašymus, tačiau jų pateikimo aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą 2022 m. vasario 22 d. nutartyje konstatuoti ieškovę piktnaudžiavus teisėmis.

III. Atskirojo skundo argumentai

13.       Ieškovė V. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartį  ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovei paskirtą 300 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Aplinkybės, kad ieškovė 2022 m. vasario 1 d. pateikė patikslintą ieškinį ir prašymą sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol Vilniaus regiono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-997-723/2022 pagal ieškovo T. L. ieškinį atsakovui L. Š. dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio nuginčijimo, taip pat du kartus reiškė nušalinimus teisėjai, nėra pagrindas pripažinti ieškovės nesąžiningumą, siekį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, siekė teisei priešingų tikslų ar ketinimų, nėra pagrindo pripažinti jos elgesį nesąžiningu ir skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, kad ieškovė anksčiau negynė savo pažeistos teisės teisme, yra jos diskrecijos teisė, o ne faktas dėl jos vidinės valios atitikmens išorinei jos išraiškai.

13.2.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Būtent atsakovo atstovė net 4 kartus teikė teismui prašymus neskirti posėdžių nurodytu laiku. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidedamas vėlesniam laikui. Atsakovo atstovė taip pat teikė teismui tris prašymus ir vieną pranešimą dėl procesinių terminų pratęsimo arba atidėjimo: 2021 m. sausio 27 d. teikė prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo iki 2021 m. vasario 27 d., 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. spalio 11 d. teikė prašymus atidėti teismo posėdį, 2021 m. lapkričio 23 d. teikė prašymą neskirti posėdžio nurodytomis dienomis, taip pat nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašymui atidėti 2021 m. lapkričio 23 d. paskirtą teismo posėdį. Visais atvejais atsakovo atstovė nenurodė svarbios priežasties dėl posėdžio atidėjimo, o teismas nepareikalavo pateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

13.3.                      Atsakovas ir jo atstovė posėdžio metu prašė ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo spręsti teismo nuožiūrą, kitą teismo posėdį prašė skirti kovo mėnesio antrą pusę. Taigi atsakovas dėl ieškovės procesinių veiksmų ir pateiktų prašymų posėdžio metu nereiškė jokių priekaištų. Be to, teismas galėjo paskirtajame posėdyje išspręsti procesinių dokumentų ir prašymų priėmimo klausimą. Vien aplinkybė, kad dėl ieškovės patikslinto ieškinio ir pareikšto prašymo buvo atidėtas teismo posėdis, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė tyčia vilkino bylos procesą. Tyčinis proceso vilkinimas pačiai ieškovei sukeltų neigiamus padarinius, nes ji pati yra suinteresuota greito proceso principo įgyvendinimu.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis ieškovei buvo skirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taip pat atsisakyta šią baudą panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

15.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

16.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

17.       CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

18.       Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-292-684/2021, 34 punktas).

19.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesąžiningu ieškovės procesiniu elgesiu pripažino jos 2022 m. vasario 1 d. pateiktus patikslintą ieškinį ir prašymą dėl bylos sustabdymo iki tol, kol nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-997-723/2022, nes dėl šių prašymų teismo 2022 m. vasario 2 d. posėdis buvo atidėtas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė patikslintą ieškinį ir prašymą dėl bylos sustabdymo pateikė siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidėtas ieškovės arba jos atstovo prašymų pagrindu, du kartus ieškovė teikė nušalinimus teismui, tačiau abu kartus šie prašymai buvo netenkinti.

20.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 218,50 Eur per mėnesį ir 7 573 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas 2021 m. kovo 29 d. pareiškė priešieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priešieškiniu atsakovas prašė santuokoje įgytą žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu po santuokos nutraukimo padalinti šalims natūra po ½ dalį.

21.       Ieškovės atstovas teismo 2021 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu pareiškė teisėjai nušalinimą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo netenkintas. Teismo 2021 m. gruodžio 20 d. posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pareiškė teisėjai nušalinimą, kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo netenkintas.  

22.       Ieškovė 2022 m. vasario 1 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, prašydama priteisti išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 259 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė 2022 m. vasario 1 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus regiono apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-997-723/2022, kurioje ieškovės tėvas T. L. yra pareiškęs ieškinį atsakovui L. Š. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Dėl ieškovės pateikto patikslinto ieškinio ir prašymo sustabdyti bylą teismo 2022 m. vasario 2 d. posėdis buvo atidėtas iki 2022 m. kovo 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-997-723/2022 buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Byla nagrinėti iš esmės buvo baigta 2022 m. kovo 30 d. posėdyje, teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2022 m. balandžio 14 d.

23.       Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad CPK yra įtvirtinta ne viena priemonė, kurią teismas gali naudoti, siekdamas užkirsti kelią bylos vilkinimui bei taikydamas šaliai atsakomybę už netinkamą procesinį elgesį. Pagal CPK 141 straipsnio 3 dalį teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu CPK 95 straipsnyje nustatytas sankcijas teismas gali taikyti tik tada, kai aptartos priemonės yra išnaudotos ir procesinėmis teisėmis šalis akivaizdžiai naudojasi ne pagal jos paskirtį.

24.       Nagrinėjama byla yra šeimos byla, todėl CPK 376 straipsnio nuostatose teismui yra suteiktos plačios teisės įrodymų rinkimo ir šalių reikalavimų tenkinimo srityje. Taigi teismas turėjo plačius įstatymo suteiktus įgaliojimus nuspręsti dėl ieškovės pateikto patikslinto ieškinio priėmimo, taip pat ir dėl jos prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Ieškovės patikslintu ieškiniu buvo siekiama didesnės vaikui priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos, atsižvelgiant į nuo 2022 m. padidintą minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio sumą. Dėl to nesutiktina, kad toks ieškinio patikslinimas būtų vertinamas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes jis neturėtų būti atsakovui siurprizinis ir netikėtas. Pažymėtina, kad priėmus sprendimą dėl bylų sujungimo, buvo tinkamai užtikrintas bylos nagrinėjimo operatyvumas. Dėl to 300 Eur baudos skyrimas ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį pripažintinas pertekline priemone.

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti ieškovės atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą dėl baudos panaikinimo išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtą 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

patenkinti ieškovės V. Š. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės V. Š. prašymą panaikinti jai paskirtą baudą ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi V. Š. paskirtą vienkartinę 300,00 Eur (trijų šimtų eurų ir 00 ct) piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                Rūta Petkuvienė