Administracinė byla Nr. I-1335-422/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00359-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.; 2.3.;
20.2.3.2.;37.2.;55.1.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,
sekretoriaujant Deivydui Aidukui,
dalyvaujant pareiškėjui V. D.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas V. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l 8) bei teismo posėdyje nurodė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 10 d. buvo kalinamas Kybartų PN kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, todėl trūko vietos judėti. Tvirtino, kad kamerų langai buvo nešvarūs, jų išvalyti negalėjo dėl ant langų tiek iš vidaus, tiek iš išorės uždėtų grotų. Kamerose nebuvo ventiliacijos, o lango atidaryti negalėjo, nes jį visiškai atidaryti trukdė grotos. Kamerose buvo didelė drėgmė, pelėsis, ant sienų ir lubų buvo grybelis. Kamerų stalai buvo per maži, jie buvo pritaikyti 3-4 asmenims, tekdavo laukti kol pavalgys kiti nuteistieji, todėl maistas atšaldavo. Pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijoje buvo asbesto, kuris yra uždraustas nuo 2012 metų. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Kybartų PN administraciją nesikreipė. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų pataisos namai atsiliepime į skundą (b.l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. kalėjo kamerų tipo patalpose, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. – drausmės grupėje. Minėtose gyvenamosiose patalpose jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, jog pareiškėjo patalpinimas į kamerų tipo patalpas bei drausmės grupę buvo sąlygotas paties pareiškėjo tyčinių veiksmų dėl režimo pažeidimų. Tvirtino, jog Kybartų PN namai įrengti pagal galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nurodė, kad kamerose dirbtinis apšvietimas atitinka higienos reikalavimus, drausmės grupėje sumontuota mechaninė-elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema, kamerų tipo patalpose įrengta natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to galima natūrali ventiliacija per langus. Kamerose pagal poreikį atliekami einamieji remontai, todėl drėgmės, pelėsių ir grybelių nėra. Pasivaikščiojimo kiemai įrengti nenaudojant asbesto ir kitų pavojingų medžiagų. Pareiškėjas į Kybartų PN dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Skunde minimu laikotarpiu ginčo kamerų ventiliacija, temperatūros ir apšvietos atitiktis higienos normų reikalavimams nebuvo tikrinta.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN, atstovas, apie posėdį jam pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kybartų PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. spalio 10 d. jį kalinant kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro kameros ploto. Atitinkamai skaičiuojant kameros gyvenamąjį plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamojo ploto normos skaičiavimo, iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto neatėmus baldų užimamo ploto, atmestini, kaip nepagrįsti.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b.l. 11-12, 15), patvirtinančius, kad laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. 2016 m. liepos 15 d. pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 5, kurios gyvenamasis plotas 11,39 kv.m. Pareiškėjo buvimo šioje kameroje metu, joje kalėjo 2 -3 asmenys, todėl atitinkamai vienam asmeniui šioje kameroje teko 5,7 kv.m. ir 3,80 kv.m. gyvenamojo ploto.
Nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas kalėjo kamerų tipo patalpoje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas 15,40 kv.m., joje ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno 2-4 asmenys, todėl atitinkamais laikotarpiais vienam asmeniui šioje kameroje teko 7,7 kv.m., 5,1 kv.m. ir 3,85 kv.m. gyvenamojo ploto.
Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 10 d. pareiškėjas kalėjo drausmės grupės patalpoje Nr. 116, kurios gyvenamasis plotas 16,49 kv.m., joje pareiškėjo buvimo metu gyveno 3 asmenys, todėl vienam nuteistajam joje teko 5,49 kv.m. gyvenamojo ploto.
Kadangi pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos skaičiavimo atmestini, pareiškėjas objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie ginčo patalpų kvadratūrą bei jose kalėjusių asmenų skaičių nepateikė, nurodytų duomenų neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Akivaizdu, kad, skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėjui kalint kamerų tipo patalpose bei drausmės grupės patalpose reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl ventiliacijos kamerose nebuvimo, drėgmės, pelėsio ir grybelio ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 13.12. ir 16.10 punktus, drausmės grupės gyvenamieji kambariai ir kameros vėdinamos per langus, išskyrus gyvenamąsias patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.
Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 p., pagal kurį gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip28°C, santykinė oro drėgmė nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu - 0,05-0,15 m/s.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus (b. l. 14-17, 37), patvirtinančiu, kad drausmės grupės patalpose sumontuota mechaninė – elektrinė ištraukiamosios ventiliacijos sistema. Kamerų tipo patalpose įrengta natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to, šias patalpas galima vėdinti ir per langus. Aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos galėjo būti vėdinamos per langus, neginčijo ir pareiškėjas. Taigi, akivaizdu, kad drausmės grupės kameros Nr. 116 ir kamerų tipo patalpų Nr. 4 ir 5 vėdinimas atitiko Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovo atstovo duomenis į bylą nepateikė, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad dėl ventiliacijos neveikimo, negalėjimo tinkamai išvėdinti kamerų per langus, nepakankamo langų atsidarymo, pareiškėjas būtų skundęsis Kybartų PN administracijai, Visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų, vien deklaratyvių, nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, neužtikrinus galimybės išvėdinti gyvenamąsias patalpas, konstatavimas.
Į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kamerų tipo patalpų Nr. 4,5 bei drausmės grupės patalpos Nr. 116, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio atitiktį aukščiau nurodytos higienos normos reikalavimams, nurodytų gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų būklę (pelėsį ir grybelį) pareiškėjo buvimo jose metu. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Kybartų PN pareigūnus, administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą dėl nepakankamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, ventiliatoriaus išdavimo, didelės oro drėgmės, pelėsio bei grybelio nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl nurodytų galimų pažeidimų kamerų tipo ir drausmės grupės patalpose pareiškėjo buvimo jose metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ginčo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, santykinės oro drėgmės, pelėsio ir grybelio atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerų tipo patalpų langų, dėl ant jų esančių vidinių ir išorinių grotų negalėjo išvalyti.
Reikalavimai kamerų bei drausmės grupės gyvenamųjų patalpų langų bei ant jų esančių grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9. ir 13.7. punktuose, pagal kuriuos šiose patalpose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. <...> Kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Drausmės grupės gyvenamosios patalpose apsauginės grotos ant langų įrengiamos iš lauko pusės. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje.
Atsakovo atstovas nurodė, kad langus valo patys nuteistieji (b.l. 37), tačiau jokių duomenų apie langų įrengimą kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir 5 į bylą nepateikė, tai iš esmės leistų tikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl negalėjimo išvalyti gyvenamųjų patalpų langus, o tuo pačiu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nešvarių langų sukeltų nepatogumų, negalėjimo juos išvalyti pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą, ar kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nurodytu aspektu konstatuoti Kybartų PN neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl per mažo stalo, tvirtino, kad, norint prie jo pavalgyti, teko laukti, dėl to atšaldavo maistas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas. Pagal Aprūpinimo normas reikalavimas įrengti stalą numatytas ir pataisos įstaigos baudos, drausmės izoliatorių kamerose bei bendrabučio gyvenamojoje patalpoje, tačiau Aprūpinimo normose stalo matmenys nėra reglamentuoti.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo gyvenamosiose patalpose nebuvo stalo, jis tik kelia pretenzijas dėl stalo dydžio.
Teismo vertinimu, nuteistųjų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiose Aprūpinimo normose nesant nustatytų reikalavimų stalo matmenims, pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo stalo atmestinos kaip nepagrįstos.
Pažymėtina, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis ginčo metu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose kalėjo daugiausia 4 asmenys, o skunde pats pareiškėjas pripažįsta, jog stalo dydis buvo pakankamas vienu metu susėsti 3-4 asmenims, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas dėl negalėjimo pavalgyti prie stalo vienu metu bei atšalusio maisto negali būti laikomas pagrįstu.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su asbesto buvimo pasivaikščiojimo kiemų konstrukcijoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.
Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b.l. 14), įrengiant pasivaikščiojimo kiemus asbestas ir kitos pavojingos medžiagos nebuvo naudojami.
Įrodymų, paneigiančių šiuos atsakovo atstovo teiginius, pareiškėjas nepateikė, be to, nenurodė, kokias konkrečias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamojoje aplinkoje galimai buvęs asbestas. Į bylą nepateikti pareiškėjo skundai Kybartų PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl asbesto buvimo pasivaikščiojimo kiemų konstrukcijoje atmestini kaip nepagrįsti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kybartų PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Janina Vitunskienė