Civilinė byla Nr. e2-21035-615/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14145-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.1.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas,

            sekretoriaujant V. M.,

            dalyvaujant ieškovei L. Ž.,

            dalyvaujant atsakovui G. S. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui G. S. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1985 m. liepos 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2049), dėl atsakovo kaltės, palikti šalims pavardes Ž., Ž.. Ieškovė nurodė, kad šalys kartu negyvena nuo 2001 metų, kai atsakovas išėjo gyventi su kita moterimi. Santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo neištikimas ieškovei. Šalys santuokoje bendrų vaikų nesusilaukė. 2008 m. rugsėjo 30 d. šalys pas notarą sudarė Turto dalybų sutartį ir pagal ją pasidalino visą iki tol įgytą turtą. Po šios sutarties sudarymo daugiau turto šalys neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Šalys kreditorių neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur už advokato paslaugas. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas atsisakė, kitus ieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad šalių santuokiniai ryšiai nutrūko ir jų neįmanoma išsaugoti, taikytis ieškovė nenori.

              Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo, bet neįžvelgia savo kaltės dėl šeimos iširimo. Paaiškino, kad jis 2001 metais išsikraustė į sodų bendriją ten apsigyveno sodo namelyje, jame nuomojo vieną kambarį moteriai, tačiau su ta moterimi kartu negyveno, ieškovei buvo ištikimas. Gyventi atskirai atsakovas išsikraustė dėl ieškovės vaiko kaltės, nes tas vogė atsakovo pinigus, mušė atsakovą, todėl atsakovas negalėjo gyventi kartu su ieškove ir jos vaiku. Atsakovas mano, kad jei ieškovė nori nutraukti santuoką, nieko nepakeisi, todėl sutinka dėl santuokos nutraukimo. Šalys bendrų vaikų neturi, kreditorių nėra, visą santuokoje įgytą turtą jau yra pasidalinę Turto dalybų sutartimi, daugiau neturi ką dalintis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Įstatymo leidėjas Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalys susituokė 1985 m. liepos 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2049) (b. l. 13-14). Šalys patvirtino, kad gyvena atskirai nuo 2001 metų, kai atsakovas išsikėlė gyventi atskirai nuo ieškovės. Ieškovė teigė, kad atsakovas išsikraustė iš šalių namų ir apsigyveno su kita moterimi, buvo neištikimas ieškovei, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neištikimybės faktą neigė, nurodė, kad ieškovei buvo ištikimas, tačiau negalėjo kartu su ja gyventi dėl ieškovės vaiko netinkamo elgesio atsakovo atžvilgiu. Byloje nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, objektyviai patvirtinančių Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje numatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Ieškovė jokių atsakovo neištikimybės faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo išreikalauti įrodymus ar apklausti liudytojus neprašė. Ieškovės pateikta sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog atsakovas nuo 2001 metų gyvena šioje sodininkų bendrijoje esančiame sodo namelyje (b. l. 8), patvirtina tik šalių gyvenimo atskirai faktą, tačiau atsakovo neištikimybės nei patvirtina, nei paneigia.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės ar atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.).

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Šalių tvirtinimu, kreditorių nėra.

2008 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė Turto dalybų sutartį, kuri įregistruota Vedybų sutarčių registre (b. l. 16-23, 10-11). Šia sutartimi šalys pasidalino visą iki jos sudarymo įgytą turtą: butas Šiaurės pr. 31-27, Kaune, asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei, žemės sklypas ir sodo namelis su priklausiniais (šiltnamiu, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais), esantys sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui. Daugiau registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šalys santuokoje nebuvo įgiję. Po šios sutarties sudarymo daugiau turto šalys neįgijo, todėl laikytina, kad šalys visą turtą pasidalino iki santuokos nutraukimo proceso ir teisme nutraukiant santuoką dalintino turto nėra.

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniu pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (Civilinio kodekso 3.69 str. 2 d.). Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu sutiko nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priešieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės nereiškė, jokios konkrečios ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė. Teismas nusprendė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teisė į vardą, pavardę yra viena esminių asmeninių neturtinių teisių ir negali būti nepagrįstai ribojama (Civilinio kodekso 2.20 str. 1 d.). Nenustačius, kad viena ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nėra įstatyminio pagrindo drausti ieškovei po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę, jei ji pati to pageidauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Ž., atsakovui prigimtinė pavardė– Ž..

Ieškovė ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75 Eur žyminį mokestį ir 242 Eur už advokato paslaugas. Teismo posėdžio metu ieškovei atsisakius reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, ieškovės atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (Civilinio proceso kodekso140 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 50 procentų sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio – 37,50 Eur (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). 

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270,  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1985 m. liepos 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2049), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., atsakovui G. S. Ž. palikti prigimtinę pavardę – Ž..

Priimti ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                          Mindaugas Plučas