Civilinė byla Nr. e2-1232-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01061-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: .6.1.5; 2.6.9.2; 2.6.29.1; 3.2.6.6

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant vertėjai O. J., ieškovei G. L., jos atstovams advokatui Justui Viliui, advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenkai (Aleksandr Timoščenko), atstovui R. M., atsakovams V. T. ir I. T., jų atstovams I. J., advokatui Kazimierui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams R. M., I. T. ir V. T. (V. T.) dėl skolos, palūkanų, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, įpareigojimo pateikti statybos dokumentus ir netrukdyti patekti į statybvietę.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo teismo: 1) priteisti solidariai iš atsakovų 111 200 Eur paskolų, 42 753,57 Eur palūkanų, 73 887,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų; 2) įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti Nr. LSNS-01-160714-00141, statybos darbo projekto, darbų vykdymo žurnalo ir statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopijas; 3) įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę ir statomą namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė atsakovams sumokėjo nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. 166 383,01 Eur už norimą įsigyti žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat statomo namo dalį, o 111 200 Eur ieškovė atsakovams paskolinimo. Iš viso atsakovai iš ieškovės gavo 277 583,01 Eur. Ieškovė 2015 m. rudenį supažino su atsakovu R. M.. Šis įkalbėjo ieškovę investuoti į namo statybą. Nurodytas atsakovas paaiškino ieškovei, kad jo tetai priklausančiame sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), galima pastatyti ir pelningai parduoti šešių butų gyvenamąjį namą. Ieškovė sutiko investuoti 55 000 Eur, jeigu jai atiteks 100 kv. m butas pastatytame name. Ieškovė ir atsakovas R. M. susitarė sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. pavasario perdavė nurodytam atsakovui 38 500 Eur, atsakovei I. T. į jos sąskaitą – 15 000 Eur. Atsakovui V. T. 2016 m. liepos 14 d. išduotas leidimas statyti. Ieškovė ir atsakovai I. T. bei V. T. 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį. Pagal ją projektas turėjo būti baigtas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovams neužteko lėšų statyboms, todėl nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė paskolino atsakovams 85 500 Eur. Be to, ji siekė padidinti savo įnašą į jungtinę veiklą, todėl papildomai investavo 100 000 Eur. Atsakovas iš nurodytų lėšų pirko statybinių medžiagų. 2017 metais paaiškėjo, kad atsakovai esmingai pažeidė jungtinės veiklos sutartį: tapo aišku, kad statybos darbai bus neužbaigti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.; atsakovas R. M. pradėjo vengti teikti ieškovei dokumentus apie lėšų panaudojimą; kiti atsakovai netvarkė išlaidų namui statyti ir iš ieškovės gautų lėšų apskaitos; atsakovai be ieškovės žinios į projektą įtraukė pašalinį asmenį D. C. (D. C.); atsakovai vengė įteisinti tai, kiek padidėjo ieškovės įnašas. Dėl to ieškovė kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017). Pagal nurodytą taikos sutartį atsakovas R. M. įsipareigojo ieškovės patalpose atlikti darbus, kai juos užbaigus, ieškovė galėtų patalpomis naudotis kaip butu. Taip pat šis atsakovas įsipareigojo užbaigti ir įregistruoti namą iki 2018 m. kovo 31 d. Atsakovas neatliko nurodytu veiksmų. Atsakovai vis tiek neturėjo lėšų statyboms, todėl ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. jiems paskolino 25 700 Eur. Taip pat ieškovė, siekdama padidinti savo dalį projekte, papildomai investavo 12 383,01 Eur. Iš viso ieškovė paskolino atsakovams 111 200 Eur (85 500 + 25 700 = 111 200). Ieškovė nurodė, kad paskolos sutartis sudarė ji ir atsakovas R. M. žodžiu. Jis sumanė statyti ginčo namą, organizavo ir kontroliavo visus procesus, taip pat ir finansinius srautus. Kiti atsakovai veikė pagal jo nurodymus. Dėl to visi atsakovai solidariai atsakingi. Paskolos turėjo būti grąžintos po to, kai bus baigtas statyti namas. Atsakovai vengia užbaigti namą. Dėl to ieškovė mano, kad turi teisę reikalauti grąžinti paskolintas lėšas. Remdamasi viešais Lietuvos banko duomenimis, ieškovė reikalauja 10 proc. metinių palūkanų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams vartojimui, t. y. 42 753,57 Eur (CK 6.872 straipsnio 1, 3 dalys) (www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos). Ieškovė iš atsakovų taip pat reikalauja lėšų, kaip nepagrįsto praturtėjimo, kurias atsakovai gavo kaip ieškovės įnašą į projektą, bet kurios nepanaudotos namo statyboms ir nepadengia žemės sklypo dalies, kuri pagal taikos sutartį įregistruota ieškovės vardu, vertės. Kaip įnašą atsakovai gavo 166 838,01 Eur, bet panaudojo namui statyti 80 031,52 Eur. Atsakovai privalo ieškovei grąžinti 74 937,54 Eur (166 383,01 – 80 031,52 – 3 238 / 20 000 x 70 500 = 74 937,54). Atsakovai neleidžia ieškovei susipažinti su namo statybos darbo projektu, darbų vykdymo žurnalu, statybos darbų techninės priežiūros sutartimi, kliudo patekti į statybvietę ir namą. Dėl to ieškovė prašo įpareigoti atsakovus pateikti nurodytus statybos dokumentus ir nekliudyti patekti į statybvietę ir namą.

3.       Atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį.

4.       Atsakovas R. M. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi nepatvirtintomis skaitmeninėmis kopijomis. Ieškovė paskolos santykius grindė ne notarine forma sudarytais sandoriais. Į bylą nepateikti dokumentų originalai. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, ieškovė suplėšė visus dokumentų originalus. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad ieškovės pagal jungtinės veiklos sutartį perduotos lėšos panaudotos objektui Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Už teismo priteistas be pagrindo gautas lėšas ieškovei suteikė turtą. Atsakovas R. M. teigė, kad jis – statybos rangovas, bet ne atsakovų V. ir I. T. atstovas, jo nesieja solidari prievolė su kitais atsakovais. Atsakovas R. M. nurodė, jog pasirašė dalį vekselių. Visus vekselius jis pasirašė vieną dieną, bet nurodė skirtingas datas. Visi pakvitavimai pagrįsti dokumentais. Teismas neturėjo priteisti palūkanų, nes sandoris negaliojantis.

5.       Atsakovai V. ir I. T. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašė panaikinti teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodyta, kad ieškovė pateikė tapatų ieškinį, nes Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi išspręsti visi piniginiai klausimai, susiję su ieškovės investuotomis lėšomis į namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovės investuotų lėšų spręsta taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-3570-430/2018). Ieškovė ieškinį grindžia tais pačiais mokėjimais, kurie jau įvertinti anksčiau išnagrinėtose bylose, teismas priimdamas sprendimą, konstatavo faktus, priešingus negu nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas nepagrįstai kildino solidarią atsakomybę iš jungtinės veiklos sutarties, nes taikos sutartimi šalys susitarė, kad jungtinės veiklos sutartis nutraukta. Atsakovai teigia, kad skolos dokumentai surašyti iki taikos sutarties patvirtinimo, tik 25 700 Eur suma patenka į laikotarpį po taikaus susitarimo. Teismas nekėlė klausimo, kodėl paskola suteikta nesilaikant notarinės formos. Atsakovų V. ir I. T. ir ieškovės nesieja paskolos santykiai. Atsakovai priėmė ieškovės 154 000 Eur įnašą per atsakovą R. M.. Tai nustatyta taikos sutartyje. Ieškovė nepateikė į bylą dokumentų originalų, skaitmeninės kopijos nepatvirtintos ją dariusio asmens vardu, parašu, data. Atsakovai teigė, kad ieškovė neįrodė, jog, iš anksto suderinusi su statybos darbus prižiūrinčiu asmeniu, ji negalėjo patekti į statybos aikštelę, paskoliniai santykiai nesuteikia ieškovei teisės reikalauti statybos dokumentų, nes jungtinės veiklos sutartis pasibaigusi. Be to, ieškovė dalyvavo byloje, kurioje spręstas klausimas dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, todėl gavo visus prašomus dokumentus.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

7.       Atsiliepime į pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas priėmė kaip paaiškinimus raštu, taip pat kituose paaiškinimuose raštu ieškovė nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų, jog nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. jie iš ieškovės gavo 111 200 Eur paskolų ir 166 383,01 Eur namui statyti. Nurodytos sumos gautos po 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties. Iki taikos sutarties atsakovai iš ieškovės gavo 85 500 Eur paskolų ir 154 000 Eur namui statyti. Atsakovai nepaneigė to, kad iš statyboms gautų 166 383,01 Eur dokumentais pagrįsti yra 80 032,09 Eur. Atsakovai nepateikė 2016 m. liepos 14 d. leidimo statyti. Statybos darbo projekto, darbų vykdymo žurnalo ir statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopijų. Atsakovai samprotauja apie kitus dokumentus – technines sąlygas ir techninį projektą. Ieškovė nesutinka su atsakovų teiginiu, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys tapatus kitoje byloje Vilniaus apygardos teismui ieškovės pareikštam ieškiniui (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017). Nurodytoje byloje patvirtinta taikos sutartis. Joje nespręsti klausimai, kiek lėšų ieškovė paskolino atsakovams iki ir po taikos sutarties sudarymo, taip pat kiek ieškovė sumokėjo už namo statybą ir kiek lėšų liko nepanaudota. Dabar ieškovė reikalauja grąžinti skolintas ir statyboms nepanaudotas lėšas. 2016 m. gruodžio 22 d. jungtinės veiklos sutartyje atsakovai I. ir V. T. įsipareigojo jungtinės veiklos dalyvių reikalus tvarkyti sąžiningai, rūpestingai, profesionaliai, atsargiai, vengti interesų konflikto, atskleisti ieškovei visą su statybų finansavimu susijusią informaciją, taip pat informaciją, kurios ieškovė prašys, vesti aiškią ir suprantamą buhalterinę apskaitą, saugoti ūkinių operacijų dokumentus, juos kaupti specialioje dokumentų byloje (2016 m. gruodžio 22 d. jungtinės veiklos sutarties 10, 11 punktai; 2017 m. vasario 27 d. susitarimo dėl junginės veiklos sutarties pakeitimo 6 punktas).

8.       Atsakovai paaiškinimuose raštu prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad neaišku, už ką ieškovė prašė priteisti kompensaciją, paskaičiuotą nuo skolintų ir investuotų pinigų. Negalima du kartus priteisti tų pačių pinigų pagal paskolos sutartį, nes arba grąžinami pinigai (nesvarbu, kur jie panaudoti), arba jie duodami turtui sukurti ir už juos gaunant turtą. Negalima reikalauti pinigų, kaip skolos, ir kompensacijos, taip pat sukurto turto ir pinigų, kurie panaudoti jam sukurti. Esminiai bylos faktai yra tai, kad: šalis siejo jungtinės veiklos sutartis; ji nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi; taikos sutartyje šalys nustatė, kad ieškovė per atsakovą R. M. kitiems atsakovams perdavė 154 000 Eur; šie pinigai panaudoti namui pastatyti, t. y. pagal tikslą. Atsakovai pagal taikos sutartį įsipareigojo baigti statyti namą nedalyvaujant ieškovei, todėl nutraukti jungtinės veikos santykiai. Ieškovė gavo pasirinktą turtą. Atsakovai neigia, kad ieškovė jiems skolino lėšų. Svarbi ieškovės pozicija kitose bylose. Ieškovė 2018 metais pareiškė ieškinį ir reikalavo padidinti jos dalį statomame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad papildomai investavo 58 583 Eur (civilinė byla Nr. e2-3570-430/2018). Prie nurodyto ieškinio ieškovė pridėjo tuos pačius vekselius ir pakvitavimus, kurie pateikti su ieškiniu į nagrinėjamą bylą (ankstesnio ieškinio priedai 4–31; nagrinėjamoje byloje paduoto ieškinio priedai 3, 19, 20, 28–58). Atsakovai kelia klausimą, kodėl nagrinėjamoje byloje ieškinyje, lentelėje Nr. 2, skiltyje „skolinti pinigai“ nurodytas 2017 m. balandžio 20 d. pakvitavimas 15 400 Eur sumai, nors jis nurodytas taip pat ir kitoje nutrauktoje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017). Ieškovė nebeturi teisės reikšti nurodyto reikalavimo (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nebuvo atsakovų įsipareigojimų grąžinti paskolas ieškovei. Visi ieškovės nurodyti paskolinti 85 500 Eur ir paraleliai investuoti 100 000 Eur yra iki pirminio ieškinio pateikimo ir taikos sutarties sudarymo. Dėl nurodytų lėšų šalys susitarė taikos sutartyje ir suderėjo 154 000 Eur sumą. Atsakovai nesutinka su ieškovės teiginiu, kad paskolos turėjo būti grąžintos, kai namas bus priduotas, bet atsakovai kliudo šiai sąlygai atsirasti. Atsakovai teigia, kad negali namo priduoti dėl ieškovės kaltės, nes ji du kartus prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį ir taip pat teikė prašymą atnaujinti bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis, procesą. Nagrinėjama byla turėtų būti sustabdyti iki tol, kol bus kitoje byloje išnagrinėtas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, nes nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio faktinio pagrindo viena iš aplinkybių yra tai, kad atsakovai nevykdo taikos sutarties (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017). Ieškovė nebendradarbiauja ir kliudo atsakovams vykdyti taikos sutartį. Atsakovų nuomone, pirmenybė turi būti teikiama bylai, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nesieja paskolų grąžinimo termino su skolos rašteliuose, pakvitavimuose ir vekseliuose įrašytomis grąžinimo datomis. Šalių veiklos modelis – paskolos rašteliais, pakvitavimais, vekseliais patvirtinti ne paskolų santykiai, bet ieškovės dalies į turtą apmokėjimas, ir jis visas aptartas taikos sutartyje. Ieškovė prašė atnaujinti bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis, procesą, teikė savo investicijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos dabar įvardija „skolintais pinigais“. Šalių niekada nesiejo paskolos santykiai. Tai – melagingas faktinis ieškinio pagrindas. Teismui patvirtinus taikos sutartį, ieškovė negrąžino atsakovams nė vieno skolos (bet ne paskolos) dokumento, nors turėjo tokią pareigą pagal įstatymą. Negali būti, kad ieškovė turi skolų dokumentų originalus, nes juos ieškovė suplėšė matant atsakovui R. M.. Taikos sutartyje įrašyta, kad jungtinės veiklos sutartis nutraukta. Atsakovų prievolė savo sąskaita pabaigti statyti namą kylą ne pagal pasibaigusią jungtinės veiklos sutartį, bet pagal taikos sutartį. Joje nenustatyta atsakovų prievolė teikti ieškovei statybos dokumentus.

9.       Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovai prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties 4 punkte užfiksuotos ieškinio lentelėje Nr. 1 išvardytos sumos. Ieškovė padidino savo įnašą ir sumokėjo 100 000 Eur. Ji sutampa su ieškinio lentelėje Nr. 2 išvardytomis sumomis. Jungtinės veiklos sutarties 3 skyrelyje yra nuoroda, kad atsakovai privalo užtikrinti, kad būtų vedama bendros veiklos apskaita. Jie įsipareigojo saugoti veiklos dokumentus. Nutarta nutraukti jungtinės veiklos sutartį, bet ji nepripažinta negaliojančia. 2017 m. gegužės mėn. ieškovės ieškinio reikalavimai nesutampa su nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais. Taikos sutartimi išspręsti ne visi su jungtinės veiklos sutartimi susiję klausimai. Tuo metu nebuvo aišku, kokių skolos raštelių iš viso pasirašyta. Neperduoti dokumentai pagal jungtinės veiklos sutartį. Išspręsti ne visi piniginiai klausimai. Taikos sutartyje susitarta dėl 154 000 Eur (ieškinio lentelės Nr. 1 ir 2). Taikos sutarties 1.2 punkte nurodyta suma skirta tik namo statyboms. Taikos sutartyje nebuvo kalbama apie skolos raštelius, kurie nurodyti lentelėje Nr. 2, skiltyje „skolon“. Taikos sutartyje nenurodyta, kur panaudota likusi 154 000 Eur dalis. Iš pagal taikos sutartį perduotų 154 000 Eur dokumentais pagrįsti tik 110 000 Eur suma. Nuo 2017 m. rugsėjo 03 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. papildomai ieškovė paskolino 25 000 Eur ir papildomai pateikė 12 000 Eur. Rašteliuose parašyta, kad pasiskolino pinigus. 2018 m. sausio 11 d. sąskaita-faktūra, ir sklypo dalies vertė. Jas atėmus 73 887,56 Eur yra lėšos, kurios gautos, bet nepateikta įrodymų, kur ir kiek jų panaudota namo statybai. Taikos sutartis be ieškovės ir jos atstovo žinios pakoreguota, išbrauktas terminas ir atsakingi asmenys. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartyje išaiškinta, kad atsakovai I. ir V. T. privalėjo užbaigti darbus iki 2018 metų. Tuomet priimta nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovų teiginiai, kad ieškovė trukdė užbaigti statybos darbus, nepagrįsti. Kai ieškovei nepavyko atnaujinti proceso, ji bandė padidinti savo dalį statomame name. Teismai atsisakė šį klausimą nagrinėti, nes jis jau išspręstas taikos sutartyje. Ant skolos raštelių pasirašė atsakovas R. M.. Jie yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos santykius. Atsakovas ėmė visus pinigus. Šis atsakovas, gavęs lėšas, veikė kaip ieškovės patikėtinis, todėl turi ieškovei pateikti ataskaitą, kur panaudojo visas gautas lėšas. Rašteliai buvo rašomi taip, kad imu skolon ir darau, ką noriu. Raštelių pasirašyta daug. Rašteliuose nurodytos sumos nesidubliuoja su Taikos sutartyje nurodyta suma. Paskolos sutartis turi būti sudaryta notarine tvarka, bet jos nesilaikius, negalima remtis tik liudytojų parodymais. Vis dėlto rašytiniais įrodymais remtis galima. Tai ieškovė ir daro. Atsakovai nepaaiškina, kada grąžino konkrečiai paskolintas pinigų sumas. Atsakovai šiuo pinigus privalo grąžinti solidariai. Taikos sutartis – tai ne pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal taikos sutartį šalys tapo sklypo ir namo bendraturčiai. Dėl to visi su bendru turtu susiję klausimai turėjo būti sprendžiami susitarimu, kuris turėjo būti tvirtinamas notaro. Visi dokumentai įforminti ieškovės vardu, t. y. statybinės medžiagos pirktos ieškovės vardu. Atsakovai nepateikė ataskaitos, kur, kokio dydžio ir kaip panaudoti ieškovės perduoti pinigai. Ji suinteresuota gauti statybos darbo projektą, statybos darbų žurnalą. Pagal juos galima paskaičiuoti darbų vertę, taip pat patikrinti statybos darbų kokybę. Ieškovė turi tik techninį projektą, bet neturi kitų dokumentų. Atsakovų atsiliepimai motyvuojami emocijomis, bet ne faktais. Atsakovai vengia bendrauti su ieškove. Atsakovas R. M. neturi ryšio su sklypo ir namo nuosavybe. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad techninio projekto A laida neatitinka techninio projekto. Statybos vyko ne pagal techninį projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, bet pagal kitą dokumentą, t. y. techninio projekto A laidą. Brėžiniai, pagal kuriuos statomas namas, ieškovei nežinomi. Ji, kaip būsimo namo bendraturtė, turi teisę susipažinti su brėžiniais. Statinio plotas didesnis negu 500 kv. m, todėl ieškovė turi teisę susipažinti su sutartimi su statinio techniniu prižiūrėtoju, tam, kad galėtų reikalauti iš jo žalos atlyginimo, jeigu techninė priežiūra atlikta netinkamai. Taip pat ieškovė turi teisę susipažinti su statybos darbų žurnalu. Ieškovė turi teisę patekti į namo vidų. Ginčo namas yra neypatingas statinys. STR „Statytbos darbai. Statinio statybos techninė priežiūra“. Techninė priežiūra statant šį namą buvo privaloma. Taip pat buvo privaloma pildyti statybos darbų žurnalą (namas didesnis negu 500 kv. m).

10.       Atsakovai ir jų atstovai teismo posėdyje prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė I. T. paaiškino, kad, kai sudarė taikos sutartį, galvojo, jog baigsis visi ginčai ir viskas bus gerai. Buvo atsakovų I. ir V. T. žemė ir namas. Atsakovas R. M. yra senas pažįstamas. Atsakovas I. ir V. T. norėjo pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jų šeima panaudojo pinigų statyboms. Taikos sutartyje paminėta 154 000 Eur. Sudarius taikos sutartį, namas toliau buvo statomas. Yra dar vienas investitorius D. C.. Atsakovai I. ir V. T. planavo persikelti ir gyventi ginčo name. Atsakovė I. T. neskaičiavo, kiek jai atiteks namo ploto. Ieškovė turi prisijungimą prie „Infostatyba“, todėl gali gauti visus dokumentus. Pakvitavimai liudija, kad pinigai bus grąžinti turtu, bet ne pinigais. Ieškovė nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl vienas sumas priskyrė statyboms, o kitas – paskolai. Tiek 1, tiek 2 lentelėje įrašyta ta pati suma – 55 000 Eur. 2017 m. sausio 21 d. pakvitavimas – tą dieną ieškovė pinigų nemokėjo. Ji buvo pametusi vekselį, todėl prašė atsakovą M. pasirašyti naują raštelį 9 600 Eur sumai. Dėl to M. pasirašė šį raštelį. Tie pinigai gauti anksčiau.

11.       Atsakovas V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškove susipažino, kai ji užsinorėjo turto. Atsakovai jai pasakė, kad čia bus namas. Ji sakė, kad jai reikia. Atsakovas V. T. visada žinojo, kiek pinigų ima atsakovas R. M.. Statybines medžiagas užsakydavo atsakovas V. T. (medžiagos buvo užsakomos „per jį“). Jis visur pasirašydavo. Kai buvo pastatyta pusė namo, reikėjo dar vieno žmogaus su pinigais. Jis sutiko ir namas buvo statomas toliau. Tada ieškovė pradėjo skųsti ir statybos sustabdytos, prasidėjo patikrinimai. Tada atsakovai surado D. C. ir jis sutiko prisidėti prie namo statybos. Namo būklė tokia: viskas uždengta, įstatyti langai, yra durys; stogo danga ne šiferio, A kategorijos, pavadinimas „Mida“; apšiltintos sienos, jų apdaila skalūnų plytomis; žemė tvarkinga, išlyginta; nuotekos ir kanalizacija vietinė, pajungta, elektra taip pat yra. Atsakovas V. T. nežino, ar atsakovas R. M. skolinosi dar papildomai pinigų iš ieškovės. Atsakovas V. T. nežino, kodėl ieškovė negrąžino skolos raštelių. Atsakovai I. ir V. T. nesudarė jokių sutarčių su atsakovu R. M.. Namas pradėtas statyti 2016 m. gruodžio mėn. Reikėjo demontuoti seną namą. Bendra namo sąmata yra daugiau negu 500 000 Eur

12.       Teismo posėdyje atsakovas R. M. paaiškino, kad nebuvo paskolos santykių. Namas beveik baigtas statyti. Paskolos sutartys nesudarytos notarine tvarka. Pagal pakvitavimus ieškovė duodavo pinigus, o atsakovai statė namą. Atsakovas perrašė tik vieną pakvitavimą. Ieškovė suplėšė pakvitavimus. Bet jie buvo tik kopijos. Dabar vėl atsirado originalai. Visi pinigai yra tik įnašas į statybą, bet ne paskola. Ji turėjo du rūsius ir tris arus žemės. Dalys nepasikeitė. Dvi patalpos po 100 kv. m. Jos ir žemės sklypas perduotas ieškovei. Kilus konfliktui ieškotą įvairių variantų. Atsakovai siūlė iš ieškovės išpirkti jos dalį. Po to siūlė ieškovei parduoti visas dalis. Galiausiai atsakovai siūlė parduoti visą objektą ir proporcingai pasidalyti lėšas. Namas nepriduotas. Namo išorė visiškai sutvarkyta. Paskutinį kartą baigtumas buvo 74 proc. Atsakovai visada įleis į namą ieškovę. Statybinės medžiagos pavogtos, jų vertė – daugiau negu 2 000 Eur. Iš viso atsakovai paėmė iš ieškovės 155 000 Eur ir dar papildomai už fasado darbus. 2016 m. rugsėjo 12 d. pakvitavimas už vieną rūsį (100 kv. m). Dėl 9 600 Eur atsakovas nurodė, kad ieškovė paprašė perrašyti pakvitavimą, bet atsakovas negavo pinigų pagal šį dokumentą. Ieškovė visada prašė ataskaitų. Visos sąskaitos–faktūros yra. Viso namo plotas – 1 000 kv. m. ieškovė ranka rašė sumas ir teigia, kad tai yra įnašas į statybas (byloje dėl proceso atnaujinimo). Dabar ieškovė reikalauja paskolos pagal tuos pačius dokumentus. Dokumentus atsakovai duos, kai statybos inspekcija jiems duos dokumentus. Pinigus davė visi pajininkai, nes namo fasadas apklijuotas skalūno plytelėmis. Jeigu visi pinigai buvo paskolinti, tai už ką ieškovė pirko namą?

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl ieškovės atsakovams perduotų lėšų grąžinimo, taip pat tų lėšų vertinimo – ar jas ieškovė paskolino atsakovams, ar investavo į namo statybą ir už tai įgijo nuosavybės teisę į butą. Taip pat šalių ginčas kilo dėl ieškovės atsakovams perduotų lėšų panaudojimo (ar jos visos panaudotos namui statyti) bei ieškovės teisės patekti į statybvietę bei gauti su ginčo namo statybomis susijusius dokumentus.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai I. bei V. T. 2016 m. gruodžio 22 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurią patvirtino notarė L. M. (toliau ši sutartis vadinama santrumpa JVS). Pagal JVS šalys susitarė įgyvendinti projektą, susijusį su dvibučio gyvenamojo namo statyba Vilniuje, (duomenys neskelbtini)–2. Partneriai įsipareigojo iki 2017 m. vasario 20 d. įregistruoti bendrąją dalinę nuosavybę į nebaigtą statyti statinį, esantį ant atsakovams I. ir V. T. priklausančio sklypo, ir į šio sklypo dalį. JVS susitarta nustatyti ieškovei tokias idealiąsias dalis: 10 581/61 886 – namo ir 10 581/ 123 772 – sklypo, o atsakovams I. ir V. T. tokias idealiąsias dalis: 51 305/61 886 – namo ir 51 305/ 123 772 – sklypo. JVS šalys konstatavo, kad ieškovė kaip įnašus į bendrą veiklą 2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovams I. ir V. T. 15 500 Eur, taip pat per jų atstovą R. M. – 38 500 Eur, iš viso – 54 000 Eur. Pagal JVS atsakovai I. ir V. T. į bendrą veiklą įnešė žemės sklypo dalį.

15.       Sutarties šalys 2017 m. vasario 27 d. sudarė susitarimą dėl JVS pakeitimo.

16.       Ieškovė pateikė į bylą tokių pakvitavimų ir skolos raštelių, pagal kuriuos atsakovas R. M. nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasiskolino iš ieškovės tokias sumas: 2015 m. spalio 27 d. – 25 000 Eur; 2015 m. lapkričio 1 d. – 3 000 Eur; 2015 m. lapkričio 10 d. – 2 000 Eur. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės I. T. banko sąskaitą 15 500 Eur.

17.       Ieškovė teigia, kad 8 500 Eur grynaisiais perdavė atsakovui R. M. 8 500 Eur, bet jis nesurašė pakvitavimo.

18.       Ieškovė taip pat pateikė pakvitavimų ir skolos raštelių, pagal kuriuos atsakovui R. M. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 2 d. perdavė tokias sumas: 2016 m. rugsėjo 12 d. – 30 000 Eur butui įforminti (šiame raštelyje nurodyta, kad atsakovas anksčiau paėmė 55 000 Eur); 2016 m. spalio 1 d. – 20 000 Eur pasiskolino (įsipareigojo grąžinti 2017 m. spalio 1 d.); 2016 m. lapkričio 24 d. – 2 000 Eur (dėl (duomenys neskelbtini)); 2016 m. lapkričio 30 d. – 3 000 Eur; 2016 m. gruodžio 5 d. – 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 19 d. – 2 000 Eur (statyboms); 2016 m. gruodžio 20 d. – 2 000 Eur; 2016 m. gruodžio 23 d. – 11 000 Eur (dėl (duomenys neskelbtini)); 2016 m. gruodžio 29 d. – 500 Eur (statyboms (duomenys neskelbtini) g.); 2017 m. sausio 9 d. – 2 000 Eur (pasiskolino); 2017 m. sausio 21 d. – 9 600 Eur (pasiskolino); 2017 m. vasario 3 d. – 25 000 Eur (statyboms (duomenys neskelbtini)); 2017 m. balandžio 20 d. – 15 400 Eur (pasiskolino su 18 proc. metinėmis palūkanomis iki 2017 m. gruodžio 14 d.); 2017 m. rugpjūčio 28 d. – 1 000 (pasiskolino); 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2 500 Eur (vekselis; apmokėjimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 30 d.; pinigai statyboms (duomenys neskelbtini)); 2017 m. rugsėjo 2 d. – 2 500 Eur (vekselis; apmokėjimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 30 d.; pinigai statyboms (duomenys neskelbtini)).

19.       Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir vieningos teismų sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovams I. ir V. T. dėl 2017 m. vasario 27 d. susitarimo dėl JVS pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovų ir trečiojo asmens D. C. (D. C.) 2017 m. balandžio 19 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, baudos priteisimo, įpareigojimo įregistruoti ieškovei priklausančias 21 164/123 772 idealiąsias dalis sklypo ir nebaigto statyti namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pat dėl 15 400 Eur paskolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017). Nurodytoje byloje atsakovai pareiškė priešieškinį ir prašė teismo nutraukti jų ir ieškovės 2016 m. gruodžio 22 d. jungtinės veiklos sutartį ir įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei jos sumokėtus įnašus, iš viso – 154 000 Eur. 

20.       Vilniaus apygardos teismas nutraukė pirmiau nurodytą civilinę bylą, nes patvirtino ieškovės, atsakovų I. ir V. T. bei trečiųjų asmenų R. M. ir D. C. 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartį (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-4423-661/2017).

21.       Pagal nurodytą taikos sutartį, jos šalys pripažino, kad ieškovė per trečiąjį asmenį R. M. perdavė atsakovams I. ir V. T. 154 000 Eur, kurie panaudoti namui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suprojektuoti, statybinėms medžiagoms įsigyti ir šiam namui statyti (Taikos sutarties 1.1, 1.3 punktai). Nurodytas lėšas ieškovė sumokėjo tam, kad jungtinės veiklos pagrindu įgytų nuosavybės teise dalį žemės sklypo ir statomo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties 1.2 punktas). Ieškovė ir atsakovai I. bei V. T. bendru sutarimu nutraukė JVS ir 2017 m. vasario 27 d. susitarimą dėl JVS pakeitimo (taikos sutarties 3 punktas). Nurodyti atsakovai perdavė ieškovei nuosavybės teise 0,1619 dalį (0,03238 ha) sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (taikos sutarties 5.1, 6 punktai, Lentelė Nr. 1).

22.       Šalys taip pat susitarė atlikti statybos darbus, reikalingus namui užbaigti, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pabaigtą statyti namą ir tokias sutarties šalių dalis į butus Nr. 1 bei Nr. 2: ieškovei – 0,3406 (į butą Nr. 1) ir 0,32001 (į butą Nr. 2), trečiajam asmeniui D. C. – 0,331 (į butą Nr. 1), atsakovams I. ir V. T. – 0,3263 (į butą Nr. 1) ir 0,6800 (į butą Nr. 2)  (taikos sutarties 7, 7.1 punktai, lentelės Nr. 2 ir 3). Šalys nustatė naudojimosi patalpomis tvarką, pagal kurią ieškovei tenka naudotis buto Nr. 1 patalpomis, kurių plotas 105,81 kv. m, ir buto Nr. 2 patalpomis, kurių plotas 97,59 kv. m (taikos sutarties 8 punktas, lentelė Nr. 4).

23.       Taikos sutartyje nustatyta, kad atsakovai I. ir V. T. turi teisę be ieškovės ir trečiojo asmens D. C. sutikimo sudaryti sandorius, kurių tikslas sudaryti sąlygas šios sutarties 7 punktui įvykdyti, bet ieškovė ir trečiasis asmuo D. C. neatsako už atsakovų I. ir V. T. įsipareigojimus, kilusius iš nurodytų sandorių (taikos sutarties 13 punktas).

24.       Ieškovė teigia, kad taikos sutarties tekstą rengė jos atstovas A. Timoščenko, bet atsakovas R. M. pakeitė taikos sutarties 7 ir 7.1 punktus, kuriuose buvo įrašyta, kad atsakovai I. ir V. T. įsipareigoja iš savo lėšų ir iš taikos sutarties sudarymo dieną neišnaudotų lėšų, kurias gavo iš ieškovės ir trečiojo asmens D. C., likučių iki 2018 m. kovo 31 d. atlikti taikos sutarties lentelėje Nr. 2 išvardytus darbus. Atsakovas R. M. be šių sąlygų pateikė sutartį tvirtinti teismui.

25.       Ieškovė ir atsakovas R. M. 2017 m. rugsėjo 5 d. sutartyje susitarė, kad šis atsakovas įsipareigoja savo lėšomis atlikti sutartyje išvardytus darbus statomo ginčo namo patalpose, kurios pagal taikos sutartį atitenka ieškovei.

26.       Ieškovė ir atsakovas R. M. 2017 m. rugsėjo 26 d. pasirašė priedą prie taikos sutarties, kuriuo nutarė patikslinti taikos sutarties 7.2 punktą ir susitarė, kad šis atsakovas įsipareigojo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statomo ginčo namo butų Nr. 1 ir Nr. 2 baigtumą 100 proc., taip pat visų bendraturčių idealiąsias dalis iki 2018 m. kovo 31 d.

27.       Ieškovė į bylą pateikė pakvitavimų ir skolos raštelių, pagal kuriuos atsakovui R. M. nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. perdavė tokias sumas: 2017 m. rugsėjo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 d. – po 2 500 Eur, o 2017 m. rugsėjo 8 d. – 500 Eur (devyni vekseliai; apmokėjimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 30 d.; pinigai statyboms (duomenys neskelbtini)); 2017 m. spalio 12 d. – 2 000 Eur (vekselis; skola; apmokėjimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 30 d.); 2017 m. spalio 20 d. – 2 000 Eur (paskolino); 2017 m. spalio 23 d. – 1 000 Eur (paskolino statyboms (duomenys neskelbtini) g.); 2017 m. spalio 30 d. – 3 000 Eur (paskolino statyboms (duomenys neskelbtini) g.); 2017 m. lapkričio 13 d. – 1 000 Eur (paskolino); 2017 m. lapkričio 14 ir 17 d. – po 1 000 Eur (paskolino); 2017 m. lapkričio 29 d. – 500 Eur (paskolino statyboms); 2018 m. sausio 10 d. – 2 000 Eur (pasiskolino statyboms (duomenys neskelbtini) g.); 2018 m. vasario 12 d. – 1 000 Eur (pasiskolino); 2018 m. vasario 25 d., 2018 m. kovo 2 d. – po 150 Eur (pasiskolino dėl (duomenys neskelbtini) g.); 2018 m. kovo 10 d. – 600 Eur (pasiskolino dėl (duomenys neskelbtini) g.); 2018 m. kovo 15 d. – 200 Eur (pasiskolino dėl (duomenys neskelbtini) g.); 2018 m. kovo 26 d. – 300 Eur (pasiskolino dėl (duomenys neskelbtini) g.). 

28.       Ieškovė teigia, kad 2017 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo Domus familiaris, UAB, 1 683,01 Eur ir šie pinigai skirti ginčo namui statyti.

29.       Civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, ieškovė pareiškė procesinį dokumentą pavadintą patikslintu ieškiniu (iš esmės tai yra pareiškimas dėl ieškinio pagrindo papildymo ir reikalavimo pakeitimo), prašė nustatyti didesnę jos dalį bendrame turte (paskirti jai atsakovams I. ir V. T. taikos sutartyje paskirto buto Nr. 2 pirmą aukštą) bei nurodė, kad ji nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. kovo 15 d. ginčo namo statybai papildomai sumokėjo 58 083 Eur (be taikos sutartyje įrašytos 154 000 Eur sumos). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškovės procesinį dokumentą (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017).

30.       Nurodytoje byloje ieškovė 2019 m. sausio 3 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo ir neatnaujino proceso (civilinė byla Nr. A2-2415-881/2019). Nurodytą nutartį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-661-943/2019).

31.       Pirmiau nurodytoje civilinėje byloje ieškovė pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes atsakovai nevykdo taikos sutarties. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą, nes kitoje civilinėje byloje panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. statybos leidimo galiojimas, todėl atsakovai nebegali vykdyti statybos darbų ginčo name (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019). Nurodytą nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-155-516/2020).

32.       Ieškovė pateikė prašymą išaiškinti, kas pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punktą turi įvykdyti prievolę – atlikti statybos darbus ir įregistruoti nuosavybes teise užbaigtą statyti namą, taip pat nustatyti terminą šiems veiksmams atlikti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi atmetė nurodytą ieškovės prašymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavė klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (civilinė byla Nr. e2-428-943/2020). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą ir atsisakė išaiškinti procesinį sprendimą. Teismas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje atsakovas V. T. įpareigotas pertvarkyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytą namą, kuriam 2016 m. liepos 4 d. išduotas statybos leidimas, taip, kad jis atitiktų leidimo sprendinius, t. y. buvo nurodyta, kad būtent V. T. ginčo pastate turi atlikti tam tikrus statybos darbus. Dėl to laikytina, kad nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi bent jau iš dalies atsakyta į ieškovės šioje byloje keliamą klausimą – kas turi atlikti statybos darbus ginčo pastate, taip pat nurodyti terminai per kuriuos darbai turi būti atlikti (civilinė byla Nr. e2A-446-656/2020).

33.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti (civilinė byla Nr. e2-980-553/2020). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors taikos sutarties 7 punkte nėra įvardinta, kas gyvenamajame name, statomame pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 14 d. leidimą, turi atlikti atitinkamus statybos darbus, nurodytus lentelėje Nr. 2, bet taikos sutarties 13 punkte nustatyta, kad atsakovai V. T., I. T. turi teisę be ieškovės G. L. ir trečiojo asmens D. C. sutikimo sudaryti sandorius, kurių tikslas sudaryti sąlygas šios taikos sutarties 7 punktui įvykdyti, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo neatsako už atsakovų įsipareigojimus, kilusius iš nurodytų sandorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, vertinant paminėtas taikos sutarties sąlygas visapusiškai, matyti, kad pirmosios instancijos teismas galėjo išaiškinti, kuri iš sutarties šalių turi atlikti taikos sutarties 7 punkte nustatytus darbus, ir toks išaiškinimas nepažeistų CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo, aiškinant teismo procesinį sprendimą, nekeisti jo turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje priimta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi dėl įpareigojimo pertvarkyti namą.

34.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą išaiškino, kad taikos sutarties 7 punkte nustatytą prievolę turi įvykdyti atsakovai I. ir V. T. ir prievolės įvykdymo terminas buvo iki 2018 m. gegužės 6 d. (civilinė byla Nr. e2-4423-661/2017).

35.       Kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikino dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimo ir priėmė tokį procesinį sprendimą: 1) atmetė ieškinio reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. leidimo Nr. LSNS-01-160714-00141 galiojimą; 2) kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą V. T. per 6 mėn. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriai 2016 m. liepos 4 d. išduotas statybos leidimas, padarinius, t. y. pertvarkyti nurodytame sklype pastatytą pastatą taip, kad šis atitiktų leidimo sprendinius; 3) išaiškinti, kad, atsakovui V. T. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo dienos nepašalinus savavališkos statybos padarinių, juos turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsakovo V. T. lėšomis; 4) atmetė trečiojo asmens G. L. savarankišką reikalavimą, kuriuo ji prašė įpareigoti atsakovą V. T. pertvarkyti namo projektinę dokumentaciją, gauti naują statybos leidimą, ir perstatyti namą.

36.       Ieškovė kitoje civilinėje byloje buvo pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovų R. M., I. ir V. T. pagal pakvitavimus 53 683 Eur skolą, 8 074,71 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, taip pat 15 500 Eur sumą, pavestą tiesiogiai atsakovei I. T. 3 309,90 palūkanų už 1 298 dienas bei 15 400 Eur su 18 proc. palūkanomis pagal 2017 m. balandžio 20 d. skolos raštelį (civilinė byla Nr. 2-2814-640/2020). Ieškovė nurodė, kad prašytos priteisti sumos sumokėtos papildomai atsakovams ir skirtos namo statybai po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį. Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Vilniaus apygardos teismas priėmė nurodytą ieškovės pareiškimą ir 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovei.

37.       Ieškovė dar kartą pareiškė ieškinį ir prašė iš atsakovų R. M., I. ir V. T. priteisti solidariai 69 183 Eur skolą, 12 092,30 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas, taip pat 15 400 Eur su 18 proc. metinėmis palūkanomis pagal 2017 m. balandžio 20 d. skolos raštelį ir 6 proc. palūkanas už 1 106 dienas (8 394,54 Eur) (civilinė byla Nr. 2-3249-643/2020). Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi laikė nepaduotu ieškinį ir jį grąžino ieškovei.

38.       Ieškovė pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino pareiškimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2-1325-516/2020).

Dėl lėšų, kurias ieškovė perdavė atsakovui R. M. kvalifikavimo ir vertinimo

39.       Iki teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties ieškovę ir atsakovus I. ir V. T. siejo jungtinės veikos civiliniai teisinei santykiai pagal 2016 m. gruodžio 22 d. JVS ir 2017 m. vasario 27 d. susitarimą dėl JVS pakeitimo. JVS tikslas – partneriams pastatyti namą ir įgyti jo dalis, proporcingas partnerių įnašui, atsakovų I. ir V. T. sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Taikos sutartyje nutrauktas JVS, nustatytos sklypo, taip pat nebaigto statyti namo dalys, nustatyta naudojimosi namo patalpomis tvarka, atsakovai I. ir V. T. įsipareigojo užbaigti statyti namą ir įregistruoti jo 100 proc. baigtumą Nekilnojamojo turto registre. Pagal JVS ieškovė įsipareigojo duoti lėšų namui statyti (investuoti į namo statybą) (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Nurodyto ieškovės, kaip partnerės pagal JVS, įnašo dydis užfiksuotas šalių 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtintoje taikos sutartyje, t. y. 154 000 Eur. Ieškovė teigia, kad iš šių lėšų statyboms panaudoti ne visi pinigai, bet tik jų dalis, kuri pagrįsta dokumentais, t. y. 58 500,57 Eur ir 7 943,95 Eur PVM, iš viso – 66 443,95 Eur (58 500,75 + 7 943,95 = 66 443,95). Dėl to, ieškovės nuomone, atsakovai turi pareigą grąžinti ieškovei nepagrįstai gautas lėšas, kurios perduotos namui statyti, bet nepagrįstos medžiagų ir darbų įsigijimo dokumentais. Iš taikos sutartyje šalių pripažinto įnašo atėmus dokumentais pagrįstas lėšas, statyboms ieškovės perduotų, bet dokumentais nepagrįstų lėšų suma yra 87 556,05 Eur (154 000 – 66 443,95 = 87 556,05). Reikšminga tai, kad, ieškovės teigimu, lėšų, kurias ji per atsakovą R. M. perdavė atsakovams I. ir V. T. bendram namui statyti ir kurios nepagrįstos medžiagų ir darbų įsigijimo dokumentais (t. y. statybai nepanaudotos ieškovės perduotos lėšos), likutis neaptartas teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtintoje šalių taikos sutartyje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad taikos sutartyje šalis pripažinus namui statyti panaudotų lėšų dydį ir bendru sutarimu nustačius bendrai sukurto namo dalis kiekvienam partneriui (taip pat ir ieškovei), kartu išspręstas visų partnerių įnašų vertės bei jos santykio su partnerių bendrąją nuosavybe klausimas (CK 6.970, 971 straipsniai). Dėl to statyboms panaudotų ir nepanaudotų lėšų, kaip ieškovės (partnerės pagal JVS) įnašo į bendras statybas dydis iš naujo negali būti nustatinėjamas atskiroje byloje (nagrinėjamoje byloje). Nurodytą išvadą teismas grindžia tuo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų lėšas, kurias iki taikos sutarties sudarymo, ieškovė JVS pagrindu per atsakovą R. M. perdavė atsakovams I. ir V. T. ir kurios nepagrįstos dokumentais kaip panaudotos ginčo namui statyti, negali būti tenkinamas.

40.       Pasisakant dėl ieškovės lėšų, duotų iki 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtintos taikos sutarties sudarymo, pažymėtina, kad ieškovė teigia, jog dalį aptariamų lėšų perdavė atsakovui R. M. ne tik kaip įnašą pagal JVS, bet taip pat skolino atsakovams.

41.       Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

42.       Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

43.       Vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 1 dalimi, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

44.       Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita.

45.       Į bylą pateiktuose skolos rašteliuose, pakvitavimuose įrašyta, kad atsakovas R. M. pasiskolino iš ieškovės konkrečiuose skolos dokumentuose įrašytas sumas. Atsakovas R. M. teigia, kad gavo nurodytas sumas, pasirašė skolos raštelius, pakvitavimus ir vekselius ir gautas lėšas panaudojo ginčo namui statyti, t. y. pirko statybines medžiagas atsiskaitinėjo su namą stačiusiais statybininkais už statybos darbus. Šis atsakovas teigia, kad po to, kai šalys sudarė taikos sutartį, jam matant ieškovė suplėšė skolos raštelius, pakvitavimus ir vekselius, bet tikriausiai ne originalus, o jų kopijas. Ieškovė į bylą pateikė skolos dokumentų originalus. Teismas daro išvadą, kad pinigų perdavimo atsakovui R. M. faktas užfiksuotas nurodytais įrodymais ir nuo skolos raštelių pasirašymo bei pinigų perdavimo momento pripažįstama, jog paskolos sutartys sudarytos (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Atsakovas R. M. teigia, kad niekada nebuvo dviejų paralelinių pinigų srautų, t. y. kad ieškovė pinigus davė kaip įnašą į statybas pagal JVS ir kaip paskolas, kurias vėliau reikėtų jai grąžinti. Teismas sprendžia, kad atsakovas R. M. neįrodė nurodytos aplinkybėms. Iš pirmiau nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių nustatyta, kad taikos sutartyje šalys pripažino faktą, kad ieškovė kaip įnašą namui statyti per atsakovas R. M. kitiems atsakovams perdavė 154 000 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad iš tikrųjų iki buvo sudaryta taikos sutartis ieškovė atsakovui R. M. perdavė daugiau lėšų, t. y. iš viso 184 500 Eur (žr. šio teismo sprendimo 16–18 punktą). Taigi ieškovė atsakovui R. M. perdavė 30 500 Eur daugiau, negu atsakovai iš ieškovės gautų lėšų panaudojo ginčo namo statybai (184 500 – 154 000 = 30 500). Pirmiau nurodyta, kad šį skirtumą skolos rašteliais ir vekseliais atsakovas R. M. nurodė pasiskolinęs. Pinigai pasiskolinti grynaisiais.

46.       Reikšminga tai, kad 2016 m. spalio 1 d. skolos rašteliu atsakovas R. M. iš ieškovės pasiskolino 20 000 Eur, 2017 m. balandžio 20 d. – 15 400 Eur, iš viso – 35 400 Eur (20 000 + 15 400 = 35 400). Aptariamais skolos rašteliais pasiskolintos sumos viršija CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 000 Eur sumą. Dėl to paskolos sutartys turėjo būti sudarytos notarine forma. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 ir 5 dalis, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį bei atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, t. y. taikoma restitucija. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismas paskolos sandorius pagal nurodytus skolos raštelius pripažįsta negaliojančiais ir taiko restituciją – ieškovei iš atsakovo priteisia 30 500 Eur, kuriuos ieškovė pagal aptariamus skolos raštelius perdavė kitai paskolos sutarties šaliai – atsakovui R. M.. Taikant restituciją, ieškovei grąžinama ne visa pagal nurodytus paskolos raštelius atsakovui perduota suma, nes pirmiau nustatyta, kad pagal visus paskolos raštelius likusi atsakovo R. M. skola ieškovei yra mažesnė (30 500 < 35 400) (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Taip pat taikant restituciją, ieškovei iš atsakovo nepriteisiamos palūkanos pagal paskolos sutartį, nes, sutartis pripažinus negaliojančiomis, negalioja taip pat ir paskolos sutarčių sąlygos dėl palūkanų.

47.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad kita lėšų dalis, kurias ieškovė perdavė atsakovui R. M. pagal šio pasirašytus vekselius ir skolos raštelius, perduota po to, kai šalys sudarė taikos sutartį. Nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ieškovė perdavė atsakovui iš viso 36 400 Eur. Aptariamuose vekseliuose ir skolos rašteliuose nurodyta, kad pinigai pasiskolinti statyboms (duomenys neskelbtini) ar tiesiog pasiskolinti. Aptariamuose skolos dokumentuose įrašytos sumos neviršija 3 000 Eur, todėl šie įrodymai atitinka įstatyme nustatytą paprastos rašytinės formos reikalavimą paskolos sutartims, kai įsipareigojimas perduoti paskolintus pinigus įvykdomas grynaisiais pinigais. Iš pirmiau nustatytų aplinkybių matyti, kad kitoje byloje patvirtinta taikos sutartimi šalys nutraukė JVS ir ne ieškovė, bet atsakovai I. ir V. T. įsipareigojo įvykdyti prievolę užbaigti statyti namą (tai išaiškino taikos sutartį patvirtinęs teismas nutartimi) (žr. šio teismo sprendimo 34 punktą). Pažymėtina, kad atsakovai I. ir V. T. pasitelkė atsakovą R. M. ginčo namui statyti. Jis organizavo statybų procesą, vykdė statybos darbus. Be to, jis įsipareigojo įrengti ieškovės patalpas ginčo name (žr. šio teismo sprendimo 25 punktą). Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ir atsakovų I. bei V. T. sudaryta JVS bei jos pakeitimas nutraukti teismui 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtinus taikos sutartį, ieškovė nebeturėjo pareigos mokėti partnerio įnašo namui užbaigti statyti. Dėl to, sudarius taikos sutartį ieškovės ir atsakovų I. bei V. T. nebesiejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Į bylą ieškovei pateikus vekselių ir paskolos raštelių originalus, darytina išvada, kad ją ir atsakovą R. M. sieja paskolos civiliniai teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovė yra paskolos davėja, o atsakovas R. M. – paskolos gavėjas (CK 6.870 straipsnis). Atsakovas nepateikė į bylą sutarčių, kitų įrodymų apie tai, kad po taikos sutarties sudarymo ieškovė jam perdavė lėšas kaip įnašą pagal kokią nors sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise turimam namui užbaigti. Tai, kad vekseliuose ir paskolos rašteliuose nurodyta, jog atsakovas R. M. skolinasi pinigus objektui Vilniuje, (duomenys neskelbtini) statyti, reiškia, kad paskolos rašteliuose ir vekseliuose nurodytas paskolos tikslas, kuriam atsakovas R. M. skolinosi iš ieškovės lėšų ir kur jas ketino panaudoti. Pažymėtina, kad vekseliuose ir skolos rašteliuose nurodytas paskolos tikslas įstatyme siejamas su papildomomis paskolos gavėjo teisėmis (žr. CK 6.877 straipsnį, kuriame reglamentuota tikslinė paskola) neturi įtakos paskolos gavėjo prievolei grąžinti paskolą – paskolos gavėjas šią prievolę privalo įvykdyti nepaisydamas to, kokiam tikslui jis gavo paskolą ir kur panaudojo paskolos dalyku esančius pinigus.

48.       Nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. atsakovo R. M. pasirašytuose vekseliuose nurodyta juose įrašytų sumų apmokėjimo data – iki 2017 m. gruodžio 30 d. Byloje nėra duomenų, kad iki nurodytos datos ieškovei grąžintos pagal aptariamus vekselius atsakovui R. M. paskolintos lėšos. Kituose skolos dokumentuose neįrašytas paskolų grąžinimo terminas. Dėl to atsakovas R. M. turi pareigą grąžinti pasiskolintas lėšas per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai ieškovė pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartis. Šis reikalavimas pareikštas ieškovei pareiškus ieškinį nagrinėjamoje byloje. Taigi ieškovei iš atsakovo R. M. priteistina 36 400 Eur skola, atsiradusi dėl po taikos sutarties sudarymo suteiktų ir negrąžintų paskolų.

49.       Pažymėtina, kad paskolos civiliniai teisiniai santykiai nesieja ieškovės ir kitų atsakovų, t. y. I. bei V. T., jie nėra paskolų gavėjai pagal ieškovės ir atsakovo R. M. sudarytas paskolos sutartis, todėl ieškovės reikalavimas grąžinti lėšas tiek, kiek šis reikalavimas pareikštas nurodytiems atsakovams atmestinas kaip nepagrįstas.

50.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, šalims sudarius ir Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtinus taikos sutartį, nutrūko ieškovės ir atsakovų I. bei V. T. JVS, jų nebesiejo jungtinės veiklos civiliniai teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kiek lėšų atsakovas R. M. perdavė kitiems atsakovams, kiek jų panaudojo statyboms. Šiuo atveju, patenkinus taip pat ir ieškovės reikalavimą grąžinti jai statybose nepanaudotų ir dokumentais nepagrįstų lėšų likutį, ieškovė gautų dvigubą naudą ir būtų nepagrįstai praturtėjusi. Dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo nustatinėti, kiek ieškovės perduotų lėšų panaudota ginčo namo statybai, o kiek – ne.

51.       Ieškovė taip pat pateikė 2017 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą, kad ji į bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB, banko sąskaitą pervedė 1 683,01 Eur. Ieškovė teigia, kad nurodyti pinigai susiję su ginčo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statyba, bet į bylą nepateikta tai patvirtinančių įrodymų. Nesant tokių įrodymų, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad nurodyta suma susijusi ginčo namo statyba, kad nurodyti pinigai panaudoti medžiagos, reikalingoms namui užbaigti ar šio namo statybos darbams atlikti. Dėl ieškinio reikalavimas dėl 1 683,01 Eur atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas

52.       Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, jeigu paskolos sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai, o paskolos sutartis nenustato ko kita. Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.

53.       Pirmiau šiame teismo sprendime konstatuota, kad lėšos, kurias ieškovė paskolino atsakovui R. M. iki taikos sutarties sudarymo, priteisiamos dvi paskolos sutartis pripažinus negaliojančiomis dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo ir pritaikius restituciją. Dėl to už aptariamą sumą palūkanos nepriteisiamos (žr. šio teismo sprendimo 46 punktas).

54.       Remdamasi Lietuvos banko paskelbtais statistiniais duomenimis, ieškovė prašo taikyti paskolų, suteiktų po to, kai sudaryta taikos sutartis, suteikimo metu taikytą komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, t. y. 10 proc. metinę palūkanų normą (žr. ieškinyje nurodytą nuorodą į Lietuvos banko interneto tinklapį). Palūkanas ieškovė paskaičiavo iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Daliai nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. suteiktų paskolų pagal nurodytą normą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. ieškovė paskaičiavo 6 400,21 Eur palūkanų (758,33 + 757,71 + 756,88 + 756,25 + 150,96 + 754,17 + 753,33 + 752,71 + 752,08 + 585 + 283,58 + 282,75 + 259,17 + 50 = 6 400,21).

55.       Už 2017 m. spalio 20 d. suteiktą 2 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 564,38 Eur (2 000 x 0,1 : 365 x 1 030 = 564,38).

56.       Už 2017 m. spalio 23 d. suteiktą 1 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 281,37 Eur (1 000 x 0,1 : 365 x 1 027 = 281,37).

57.       Už 2017 m. spalio 30 d. suteiktą 3 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 838,36 Eur (3 000 x 0,1 : 365 x 1 020 = 838,36).

58.       Už 2017 m. lapkričio 13 d. suteiktą 1 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 275,62 Eur (1 000 x 0,1 : 365 x 1 006 = 275,62).

59.        Už 2017 m. lapkričio 14 d. suteiktą 1 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 275,34 Eur (1 000 x 0,1 : 365 x 1 005 = 275,34).

60.       Už 2017 m. lapkričio 17 d. suteiktą 1 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 274,52 Eur (1 000 x 0,1 : 365 x 1 002 = 274,52). 

61.       Už 2017 m. lapkričio 29 d. suteiktą 500 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 135,62 Eur (500 x 0,1 : 365 x 990 = 135,62).

62.       Už 2018 m. sausio 10 d. suteiktą 2 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 519,45 Eur (2 000 x 0,1 : 365 x 948 = 519,45).

63.       Už 2018 m. vasario 25 d. suteiktą 150 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 37,07 Eur (150 x 0,1 : 365 x 902 = 37,07).

64.       Už 2018 m. kovo 2 d. suteiktą 150 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 36,86 Eur (150 x 0,1 : 365 x 897 = 36,86).

65.       Už 2018 m. kovo 10 d. suteiktą 600 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 146,14 Eur (600 x 0,1 : 365 x 889 = 146,14).

66.       Už 2018 m. kovo 26 d. suteiktą 300 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. palūkanos lygios 71,75 Eur (300 x 0,1 : 365 x 873 = 71,75).

67.       Iš viso už po taikos sutarties sudarymo suteiktas paskolas ieškovei iš atsakovo R. M. priteisiama 9 856,69 Eur palūkanų (6 400,21 + 564,38 + 281,37+838,36 + 275,62 + 275,34 + 274,52 + 135,62 + 519,45 + 37,07 + 36,86 + 146,14 + 71,75 = 9 856,69).

68.       Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 66 900 Eur (30 500 + 36 400 = 66 900) skolos ir 9 856,69 Eur palūkanų. Ieškovei iš atsakovo R. M. taip pat priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 76 756,69 Eur sumą (66 900 + 9 856,69 = 76 756,69) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovus pateikti namo statybos darbo projektą, darbų vykdymo žurnalą ir statybos darbų techninės priežiūros sutartį, taip pat įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę ir namą

69.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei pagal teismo patvirtintą taikos sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso statomo namo ir žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dalis. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 2 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti.

70.       Šiuo metu atsakovai I. ir V. T. valdo ginčo sklypą ir namą bei vykdo baigiamuosius ginčo namo statybos darbus. Pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad tai jų pareiga pagal taikos sutartį. Ieškovė būdama bendraturte, turi teisę gauti informaciją, susijusią su namo, kuris yra taip pat ir jos bendroji dalinė nuosavybė, statybos užbaigimu. Pažymėtina, kad kitoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovai I. ir V. T. namą pastatė ne pagal suderintą projektą, bet pagal kitą jo laidą, kuri neįregistruota sistemoje „Infostatyba“, todėl teismo sprendimu atsakovas V. T. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius  (žr. šio teismo sprendimo 35 punktą). Be to, ieškovei, kaip teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. patvirtintos taikos sutarties šaliai ir darbų, kuriuos įsipareigojo užbaigti atsakovai I. ir V. T., naudos gavėjai, turi būti suteikta teisė patikrinti, ar tinkamai vykdomi taikos sutarties 7 punkte ir lentelėje Nr. 2 išvardyti darbai. Pirmiau nurodytoje civilinėje byloje nėra ieškovės prašomų pateikti dokumentų, t. y. namo statybos darbo projekto, darbų žurnalo ir statybos darbų techninės priežiūros sutarties. Pažymėtina, kad aptariamoje civilinėje byloje nustatyta, kad projekto laidos A pirminę ir pataisytą versijas rengė kiti projektuotojai (tretieji asmenys UAB „NT Kadastro biuras“ ir UAB „Architektūros menas“). Projekto laida A (nei pirminė, nei pataisyta) nebuvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-656/2020; 117, 118 punktai). Statybos leidimas išduotas atsakovui V. T.. Dėl to šis atsakovas įpareigotinas ieškovei pateikti namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybos darbo projektą, darbų vykdymo žurnalą ir statybos darbų techninės priežiūros sutartį.

71.       Teismo posėdyje atsakovas R. M. ir kitų atsakovų atstovai nurodė, kad sutinka leisti ieškovei patekti į statybvietę ir statomą namą, iš anksto šalims dėl to susitarus. Ieškovė pateikė antstolio I. Gaidelio 2017 m. gegužės 30 d. – 2017 m. birželio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad objekte buvęs neįleido į pastatą, motyvuodamas, kad įvyko vagystė ir iškviesti pareigūnai. 2017 m. birželio 5 d. antstolis apžiūrėjo objektą, jį nufotografavo tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Aptariamas įrodymas neįrodo, kad ieškovei kliudoma patekti į objektą. Įvertinęs aplinkybę, kad ginčo namas nebaigtas statyti, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog atsakovai neleidžia ieškovei patekti į statybvietę ir namą iš anksto suderintu laiku, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo nekliudyti patekti į aptariamus objektus, yra nepagrįstas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

72.       Patenkinus ieškinį iš dalies bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė vieną turtinį ir du neturtinius reikalavimus. Iš pastarųjų dviejų reikalavimų vienas patenkintas, o kitas – ne. Dėl to teismas bylinėjimosi išlaidas skirsto proporcingai patenkintai ir atmestai tik turtinio reikalavimo dalims.

73.       Ieškinio suma yra 227 841,11 Eur (111 200 + 42 753,57 + 73 887,54 = 227 841,11). Patenkinta ieškinio turtinio reikalavimo suma yra 76 756,69 Eur, t. y. 34 proc. (76 756,69 x 100 proc. : 227 841,11 ? 34 proc.). Atmesta turtinio reikalavimo dalis yra 66 proc.

74.       Ieškovė sumokėjo patyrė 3 204,30 Eur išlaidų už advokato pagalbą (700 + 1 004,30 + 500 + 1 000 = 3 204,30). Pastarosios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovė taip pat sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo A. M. priteisiama 1 123,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 204,30 + 100) x 0,34 = 1 123,46).

75.       Valstybei iš atsakovo R. M. priteisina 932,62 Eur žyminio mokesčio, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (2 742 x 0,34 = 932,62).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti ieškovės G. L. ieškinį atsakovams R. M., I. T. ir V. T. (V. T.) dėl skolos, palūkanų, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, įpareigojimo pateikti statybos dokumentus ir netrukdyti patekti į statybvietę.

Priteisti ieškovei G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 66 900 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus eurų) skolos, 9 856,69 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 69 ct) palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 76 756,69 Eur (septyniasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 69 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1 123,46 Eur (tūkstantį šimtą dvidešimt tris eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą V. T. (V. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) pateikti ieškovei G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 932,62 Eur (devynis šimtus trisdešimt du eurus 62 ct) žyminio mokesčio. Jis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas – 5660.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.