Civilinė byla Nr. e2A-1954-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31529-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021  m. spalio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Neringos Švedienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Namo Savanorių pr. 1, Vilniuje savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovams - namo Savanorių pr. 1, Vilniuje savininkų bendrijai (atstovas A. K.), (duomenys neskelbiami).

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :        

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Via sportas“ (patikslintu) ieškiniu prašo pripažinti jai teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas pastate Savanorių pr. 1, Vilnius, sutikimo, kurios atitinka šias sąlygas: 1) išorinė reklama įrengiama ant administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, Savanorių pr. 1, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), indeksas (duomenys neskelbiami), Komercinėje pastato dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos, ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja Komercinės Pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai. Nurodė, kad:

1.1.        ieškovė UAB „Via sportas“ nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas, taip pat automobilių parkavimo vietas, esančias pastate adresu Savanorių pr. 1, Vilnius (toliau – Pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), kurio bendras plotas sudaro 29 716,79 kv. m. Pastatas susideda iš trijų korpusų – komercinio Helios City prekybos ir paslaugų centro (toliau - Komercinė dalis) ir dviejų gyvenamųjų korpusų. Pastate yra 138 butai ir 38 negyvenamosios patalpos, iš viso 176 nekilnojamojo turto vienetai. Ieškovei Pastate nuosavybės teise priklauso 21 komercinės paskirties patalpos, esančios Pastato Komercinėje dalyje, 12 butų, esančių Pastato gyvenamojoje dalyje ir 25 automobilių parkavimo vietos, esančios Pastato požeminėje automobilių aikštelėje (NTR išrašo nuorašas - ieškinio 1 priedas). Pastato Komercinė dalis ir gyvenamoji dalis turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei atskiras inžinerines sistemas, atskirą jų apskaitą. Pastato Komercinė dalis ir gyvenamoji dalis turi atskirus įėjimus, jos naudojamos bei funkcionuoja atskirai viena nuo kitos. Ieškovė savo vardu yra sudariusi sutartis dėl Pastato Komercinės dalies priežiūros ir komunalinių paslaugų teikimo ir už visas tokias suteiktas paslaugas bei komunalinius patarnavimus apmoka tik ji. Taigi Pastato Komercinė dalis visais atžvilgiais yra atskira nuo gyvenamosios dalies, tačiau teisiškai Komercinė pastato dalis ir Gyvenamoji nėra atskirtos, todėl visi asmenys, turintys Pastate butus ar kitas patalpas laikytini Pastato bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės–techninės ir kitokios įrangos bendraturčiais (CK 4.82 straipsnis);

1.2.       ieškovė jai priklausančias ir Pastate esančias komercines patalpas nuomoja įvairioms bendrovėms, užsiimančiomis prekyba ir (ar) paslaugų teikimu. Atitinkamai ant Pastato Komercinės dalies - Helios City prekybos ir paslaugų centro - yra įrengiamos šiame centre veikiančių bendrovių iškabos (išorinės reklamos). Siekiant gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, pakeisti ar pratęsti leidimo galiojimo laiką (leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija) ieškovė yra priversta gauti Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - ir Bendraturčių) sutikimą dėl išorinės reklamos įrengimo;

1.3.       2018 m. birželio 20 d. Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos (toliau - Bendrija) pirmininkui ir valdybai buvo įteiktas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, kuriame būtų sprendžiamas ir klausimas dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą ant prekybos centro negyvenamosios paskirties patalpų išorinių sienų ir langų. Ieškovė siūlė sprendimo projektą ir prašė pritarti, kad ant prekybos centro sienų ir langų žemiau nurodytomis sąlygomis būtų įrengtos išorinės reklamos (iškabos): 1) išorinė reklama įrengiama ant prekybos centre esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos, ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal savivaldybės administracijos išduotus leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja prekybos centro negyvenamosios paskirties patalpų savininkas. Teigia, jog tokia formuluotė buvo pasiūlyta atsižvelgiant į tai, kad patalpų nuomininkai keičiasi, keičiasi jų naudojami prekių ženklai, todėl keičiasi poreikis išorinėms reklamoms ir kiekvieną kartą organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus sutikimui gauti būtų neracionalu. Pažymi ir tai, kad buvo prašoma išduoti sutikimą išorinėms reklamos įrengti, kurios būtų įrengiamos tik ant prekybos centre esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų, t. y. ant gyvenamosios Pastato dalies išorės sienų išorinė reklama nebūtų įrengiama;

1.4.       2018 m. liepos 2 d. buvo gautas Bendrijos raštas, kuriame prašoma pateikti papildomą informaciją (ieškinio 11 priedas). 2018 m. liepos 4 d. Bendrijai buvo pateiktas patikslintas prašymas (ieškinio 12 priedas). 2018 m. liepos 22 d. buvo šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, tačiau nesusirinko sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, todėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas (ieškinio 13 priedas). Į 2018 m. rugpjūčio 6 d. Susirinkimą buvo pakviestas antstolis, siekiant užfiksuoti susirinkimo eigą, tačiau antstoliui dalyvauti susirinkime nebuvo leista. 2018 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad visą antstolio dalyvavimo susirinkime laiką pirmininkaujantysis nuolat provokavo konfliktą, elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, dezinformavo kitus susirinkimo dalyvius apie galimybę dalyvauti susirinkime ar pasinaudoti teise konstatuoti faktines aplinkybes, dalyvaujant antstoliui (ieškinio 14 priedas). 2018 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pateikė Bendrijos pirmininkui prašymą pateikti 2018 m. rugpjūčio 6 d. Susirinkimo protokolą (ieškinio 15 priedas). 2018 m. spalio 5 d. buvo gautas 2018 m. spalio 2 d. Bendrijos pirmininko laiškas, kuriame jis nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. Susirinkime sprendimai buvo priimti, o norint gauti protokolą reikia sumokėti už kopijų darymą (ieškinio priedas Nr. 20). Ieškovė tą pačią dieną padarė pavedimą ir apie mokėjimą 2018 m. spalio 8 d. elektroniniu paštu informavo Bendrijos pirmininką (ieškinio priedas Nr. 21). 2018 m. spalio 29 d. buvo gautas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Susirinkimo protokolas, kuris patvirtino, kad ieškovės prašymui dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą nebuvo pritarta. Jokių nepritarimo motyvų protokole nenurodoma. Protokolo priedai ieškovei nebuvo pateikti;

1.5.       ieškovė turi dalies Bendraturčių sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo (ieškinio 16 priedas), tačiau jų skaičius yra nepakankamas, kad galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti, todėl reiškiamas ieškinys dėl teisės įrengti išorinę reklamą be Bendraturčių sutikimo;

1.6.       ant Komercinės pastato dalies fasado nuo pat jo pastatymo pradžios buvo įrengtos išorinės Helios City, prekybos ir paslaugų centre savo veiklą vykdančių subjektų reklamos. Ieškovė kaip komercinių patalpų savininkė yra suinteresuota, kad ant Pastato Komercinės dalies, t. y. ant nuomojamų komercinių patalpų sienų ir langų būtų įrengta išorinė reklama. Keičiantis komercinių patalpų nuomininkams, jų prekių ženklams keičiamos ir išorinės reklamos, tačiau atsakovams nedavus sutikimo dėl išorinių reklamų įrengimo, ieškovė negali gauti leidimo šioms reklamoms įrengti ir taip pažeidžiamas jos kaip komercinių patalpų, esančių pastato Komercinėje dalyje, savininkės teisėtas interesas informuoti Prekybos ir paslaugų centro Helios City klientus apie jame veikiančius subjektus;

1.7.       nepritarti sutikimui dėl išorinės reklamos įrengimo išdavimo atsakovai galėtų tik tuo atveju, jei išorinės reklamos įrengimas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą išorinei reklamai įrengti yra nemotyvuotas, nėra nurodoma kaip išorinės reklamos įrengimas ant Komercinės dalies sienos ir langų, t. y. konkrečiai ant Prekybos centre esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos, ar paslaugų teikimo vieta išorinių sienų ir langų, pakenktų atsakovų teisėtiems interesams. Atkeipė dėmesį, kad išorinė reklama ant Pastato Komercinės dalies sienų ir langų buvo nuo Pastato pastatymo ir gyventojai niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad išorinė reklama pažeidžia jų teises ar kaip nors neigiamai veikia jų interesus, sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo būdavo išduodami;

1.8.       vien atsakovų sutikimo dėl išorinės reklamos įrengimo nepakanka ir ieškovė gavusi atsakovų sutikimą dar turės gauti atsakingos institucijos leidimą išorinės reklamos įrengimui, kuri patikrins, kad norima įrengti išorinė reklama atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl pagrindo baimintis, kad bus įrengta netinkama, teisės aktus pažeidžianti reklama nėra jokio pagrindo;

1.9.       byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nors formaliai yra vienas Pastatas, tačiau de facto Komercinė dalis yra atskirta nuo gyvenamosios dalies. Gyvenamosios dalies patalpų savininkai neprisideda prie bendrojo naudojimo objektų Komercinėje dalyje priežiūros, t. y. jie neprisideda ir prie sienos, langų, ant kurių norima įrengti išorines reklamas, priežiūros;

1.10.       išorinei reklamai nepažeidžiant gyventojų interesų, tačiau jiems atsisakant duoti sutikimą išorinės reklamos įrengimui, ieškovei turėtų būti suteikta teisė įrengti išorines reklamas ant Komercinės Pastato dalies be Bendraturčių sutikimų, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

1.11.       CK 4.85 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.“ Atitinkamai reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kai ši išorinė siena pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą naudojama tenkinti ne viso daugiabučio gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, reikalingas ne mažiau kaip 1/4 tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Nurodytos teisės normos patvirtina, kad teisiniu reguliavimus siekiama, kad dėl klausimų, susijusių su tam tikra statinio dalimi, pasisakyti ir sprendimus priimti turėtų tik tie asmenys, kurie ja realiai naudojasi. Nors formaliai Komercinės ir gyvenamosios pastato dalys nėra atskirtos, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Komercinė ir gyvenamoji Pastato dalys yra atskiros, todėl ir sprendžiant klausimą dėl išorinės reklamos įrengimo be visų Pastate esančių butų savininkų sutikimo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad išorinė siena, ant kurios norima įrengti išorinę reklamą, realiai yra naudojama, prižiūrima ir tvarkoma tik Pastato komercinėje dalyje esančių patalpų savininkų interesais ir lėšomis, o jie išorinės reklamos įrengimui neprieštarauja;

1.12.       išorinės reklamos įrengimas atsakovų interesų nepažeidžia, Komercinė Pastato dalis, ant kurios išorinių sienų ir langų norima įrengti išorinę reklamą, yra visiškai atskirta nuo Pastato gyvenamosios dalies, atsakovai neprisideda prie Komercinės Pastato dalies priežiūros, remonto, administravimo sąnaudų dengimo, dalis patalpų savininkų neprieštarauja išorinės reklamos įrengimui nurodytomis sąlygomis, tuo tarpu atsakovams neduodant sutikimo dėl išorinės reklamos įrengimo, ieškovė negali įgyvendinti savo kaip komercinių patalpų savininko intereso suteikti informaciją, reklamuoti patalpas besinuomojančius ir prekybos bei paslaugų centre veiklą vykdančius asmenis, todėl ieškovei turėtų būti leista įrengti išorinę reklamą be Pastato Bendraturčių sutikimo.

2.       Atsakovė Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrija (toliau – Bendrija) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.       ieškinys yra pareikštas netinkamiems atsakovams, nes, klausimus, susijusius su sutikimų dėl išorinės reklamos davimo tiek pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tiek pagal Namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus sprendžia Bendrija. Pirma, tais atvejais, kai siekiama gauti sutikimą dėl išorinės reklamos, kuriai yra naudojamas apšvietimas, ir kai bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, administravimui yra įsteigta bendrija, turi būti gautas ne bendraturčių, o Bendrijos sutikimas (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 4.85 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB įstatymas) 2 straipsnio 7 punktas ir 4 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, ginčo atveju būtent Bendrija yra subjektas, kuris gali duoti sutikimus dėl išorinės reklamos įrengimo ant Namo bendrojo naudojimo objektų (sienų, langų ir pan.,), kuriai naudojamas apšvietimas. Antra, Bendrijos įstatų (atsiliepimo priedas Nr. 3) 10.9 punktu būtent Bendrijai yra paskirta “spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ir (ar) išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Namo bendrojo naudojimo objektų ar išorinių Pastato konstrukcijų. Pagal Bendrijos įstatų 17.2.3 punktą Namo patalpų savininkai (įskaitant ir ieškovę) „privalo, savavališkai, be Bendrijos pirmininko ar jo įgalioto asmens leidimo nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų“, t.y. nekeisti Namo fasado elementų, ko ieškiniu siekia ieškovė. Galiausiai Bendrijos įstatų 45.3 punkte yra nurodyta, kad Bendrijos pirmininkas „Valdybos patvirtintos sutikimo įrengti išorinę reklamą ir (ar) išorinius telekomunikacijų ar kt. įrenginius ant Namo išdavimo ir atlyginimo už jos naudojimą nustatyta tvarka išduoda sutikimus įrengti išorinę reklamą išorės įrenginius ir pasirašo su tuo susijusias sutartis“. Trečia, kadangi ieškinyje yra keliami klausimai, susiję su Namo bendrojo naudojimo objektų – fasado – naudojimu ir tokie klausimai, o konkrečiai sutikimas išduoti leidimą išorės reklamos įrengimui yra perduotas Bendrijos kompetencijai, ieškovė yra pareiškusi ieškinį netinkamai šaliai ir ieškinys turi būti atmestas. Ketvirta, Namo butų ir kitų patalpų savininkai papildomai ir atskirai Bendrijai pavedė priimti sprendimus dėl išorinės reklamos, kuriai nenaudojamas apšvietimas, sutikimų davimo, Bendrija turėtų būti tinkamas atsakovas šioje byloje. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Bendrijos pakartotiniame susirinkime 8 klausimu buvo svarstyta ir nuspręsta, jog „dėl sutikimų įrengti išorines reklamas – iškabas, kurioms nenaudojamas apšvietimas, ant administracinės paskirties namo Savanorių pr. 1, Vilniuje, išorinių sienų ar langų išdavimo perdavimo sprendžia namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija įstatų nustatyta tvarka“ (patikslinto ieškinio 19 priedas). Penkta, tai, kad turi būti gaunamas Bendrijos sutikimas tais atvejais, kai siekiama įrengti išorinę reklamą ant Namo, kuriame yra įsteigta Bendrija, bendrojo naudojimo objektų patvirtina ir priimti teismų sprendimai, kuriose Bendrija dalyvavo kaip šalis. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-291-643/2019 (atsiliepimo priedas Nr. 4), be kita ko, spręsdamas klausimą dėl vienam iš verslo subjektų, kuris eksploatuoja išorinę reklamą ant Namo, leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, aiškiai nurodė, kad savivaldybė, spręsdama dėl leidimo išdavimo, ir, atitinkamai, subjektas, kreipdamasis į savivaldybę dėl leidimo gavimo, turi pateiktu ne Namo bendraturčių sutikimus, o Bendrijos, kaip subjekto atsakingo už Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, sutikimą;

2.2.       byloje yra sprendžiamas klausimai dėl į šią civilinę bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų subjektų teisių ir pareigų, t. y. išorinės reklamos savininkų, kurie ant Namo eksploatuoja išorines reklamas, jie privalo į bylą būti įtraukti trečiaisiais asmenimis. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 21 punkte yra nurodyta, ką leidimą išduodančiai institucijai turi pateikti pareiškėjas. Tuo tarpu Taisyklių 20.1 punkte pareiškėju yra įvardijamas reklaminės veiklos subjektas. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad reklaminės veiklos subjektas yra reklamos davėjas, reklamos paslaugų teikėjas, o to paties straipsnio 10 dalyje reklamos davėju nurodomas asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama ir atitinkamai pagal to paties straipsnio 16 dalyje – reklamos tarpininkas yra reklamos paslaugos teikėjas, tarpininkaujantis užsakant reklamos skleidimo arba reklamos gamybos ir skleidimo paslaugas. Ieškovė ieškiniu įrodinėja, jog jos kaip vieno iš Namo bendraturčių teisės yra pažeidžiamos, nes ji negali gauti leidimų dėl išorinės reklamos ant Namo įrengimo, tačiau ieškinyje nėra informacijos, kad ieškovė atitinka Taisyklėse nurodytą pareiškėjo, kuriam teisės aktais yra suteikta galimybė kreiptis dėl išorinės reklamos leidimų, sąvoką, ieškovės materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra neįrodytas;

2.3.       ieškovė nėra pareiškėja (reklaminės veiklos subjektas), kuriai suteikta teisė kreiptis dėl išorinės reklamos leidimų išdavimo, įrodo ir informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės Reklamos registro (https://eleidimai.vilnius.lt/?mid=8&type=5). Kaip matyti iš šiame registre esančių reklamos leidimų (atsiliepimo priedas Nr. 5-6), reklaminės veiklos subjektais yra nurodytas ne ieškovė, bet konkretūs asmenys, kurių (apie kuriuos) reklama yra eksploatuojam ant Namo, o konkrečiai - UAB „B“ (kuri naudoja išorės reklamą „OTTO“), UAB „A S“ (naudoja išorės reklamą „S. C.“) A. I. prekybinė firma „F“ (naudoja išorės reklamą „Grožio Akademija“), UAB „N v“ (išorės reklama „G v“), UAB „“ (išorės reklama (išorės reklama „Kinų rožė“), UAB „D L“ (išorės reklama „P „D P“). Akivaizdu, kad ieškovė siekia apginti tariamai pažeistas ne savo, o trečiųjų asmenų teises gauti leidimus dėl išorinių reklamų eksploatavimo ant Namo. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi dėl trečiųjų asmenų teisių gynimo ir yra sprendžiama dėl tokių trečiųjų asmenų teisių, į šią bylą turi būti įtraukti ir visi subjektai, kurie be atsakovų sutikimo negali gauti leidimų dėl išorinės reklamos. Priešingu atveju bus priimta sprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.);

2.4.       ieškovė prašo, kad teismas pripažintų jos teisę nesilaikyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų – pagal teisės aktus ir teismų praktiką reikalaujama, kad būtų gaunamas Bendraturčių sutikimas dėl konkrečios išorinės reklamos, o ieškovė siekia įgyti absoliučią laike neribotą teisę spręsti dėl ant Namo eksploatuojamų išorinių reklamų. Visų pirma, grindžia tuo, kad ieškovė prašo teismo atleisti ją nuo vieno iš privalomų išorinės reklamos leidimų etapų vykdymo, nes pagal esamą teisinį reglamentavimą Bendraturčių sutikimus gauti reikia dėl konkrečios išorinės reklamos, o tokių sutikimų gavimas yra viena iš išorinės reklamos leidimų gavimo proceso sudedamųjų dalių. Tuo atveju, jeigu būtų sutinkama su ieškinyje pateikta pozicija, kad teismas gali pripažinti ieškovės teisę nesilaikyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir suteikti ieškovei teisę nederinti konkrečios reklamos su Namo Bendraturčiais, tai būtų laikoma plečiamuoju teisės aktų normų aiškinimu ir atitinkamai būtų sudarytos prielaidos siekti, kad teismas pripažintų teisę nesilaikyti ir kitų teisės aktų reikalavimų. Antra, tai, kad Bendraturčių sutikimai turi būti gaunami kiekvienu konkrečiu atveju patvirtina ir paties ieškovės pasiūlytas teismų praktikos dėl išorinių reklamų sutikimų davimo trūkumo sprendimo variantas – taikyti ir vadovautis teismų praktika, suformuota, sprendžiant ginčus dėl sutikimų davimo statybų atveju. Trečia, tai, kad turi būti gaunamas ir atitinkamai leidimus išduodančiai institucijai pateikiamas konkretus sutikimas, nurodė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-291-643/2019 (atsiliepimo priedas Nr. 4). Teismas nurodė, kad sutikimų išorinei reklamai konkretumo reikalavimas apima ne tik tai, kad sutikimas turi būti išduotas konkrečiai išorinei reklamai, bet turi būti išduotas konkrečiam subjektui, kurio išorinė reklama bus eksploatuojama ant Namo. Ketvirta, Bendrija nesutinka su ieškovės teiginiu, kad yra Namo Bendraturčių nesutarimas dėl Namo bendrojo naudojimo objektų – fasado – valdymo, nes Namo Bendraturčiai įstatymų nustatyta tvarka priėmė sprendimą dėl sutikimo išorės reklamų išdavimui (Bendrijos įstatų 10.9, 17.2.3 ir 45.3 punktai; 2018 m. rugpjūčio 6 d. Bendrijos susirinkimo sprendimas 8 klausimu) ir tokie Namo bendraturčių sprendimai “galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams”, įskaitant ir ieškovę (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Balsavimas Namo savininkų susirinkime, priešingai nei atskirai prašomo sutikimo leisti Bendraturčiui tam tikru būdu valdyti bendrosios nuosavybės objektą, nėra nesutikimas, o išreiškia daugumos bendraturčių valią;

2.5.       pažymėjo, kad ieškovės elgesys rodo ne siekį suderinti valią dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, bet suvaržyti kitų Bendraturčių interesus. Ieškovė į Bendraturčius kreipėsi prašydama bendro pobūdžio kitų Bendraturčių sutikimo, nenurodydama, dėl kokios konkrečiai išorinės reklamos yra siekiama gauti sutikimą. Bendraturčiai, neturėdami informacijos, kokią išorinę reklamą siekiama eksploatuoti ant Namo bendrojo naudojimo objektų, Susirinkime nepritarė ieškovės siūlymui. Dar daugiau, ieškovės atstovai iš susirinkimo pasišalino net nesulaukę minėto klausimo svarstymo. Toks paties ieškovės elgesys užkirto kitiems Bendraturčiams pateikti papildomus klausimus dėl šio ieškovės siūlymo, sužinoti, dėl kokios išorinės reklamos iš jų yra prašomas sutikimas ir gauti visą kitą reikalingą informaciją;

2.6.       nesutinka su ieškiniu ir ta apimtimi, kuria ieškovė siekia apriboti Bendrijos ir Bendraturčių teisės aktuose įtvirtintas teises: 1) ieškovė siekia apriboti Bendrijai priskirtą kompetenciją atlikti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą; 2) siekia absoliučios sprendimo laisvės spręsti dėl tam tikrų bendrosios dalinės nuosavybės klausimų, t. y. siekia ne tik apriboti, bet paneigti Namo bendraturčių nuosavybės teisę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų. Pirma, byloje nėra ginčo, kad Name yra įsteigta ir veikia Bendrija, todėl Bendrijos kompetencijai priklauso Namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir priežiūra. Tuo tarpu ieškovė prašo, kad teismas apribotų Bendrijos kompetenciją prižiūrėti visus Namo bendrojo naudojimo objektus – nustatyti teisę negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūrėti Komercinės Pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai. Bendrija negali sutikti su tokiu niekaip nepagrįstu jai įstatymuose nustatytos kompetencijos ribojimu, nes Bendrija atsakinga už visus Namo bendrojo naudojimo objektus, o suteikus kitiems asmenims teisę rūpintis dalimi Namo bendrojo naudojimo objektų, Bendrija negalės užtikrinti, kad tokie bendrojo naudojimo objektai yra prižiūrimi tinkamai ir vykdoma priežiūra atitinka visų Namo bendraturčių interesus. Be to, tokiu atveju pasunkės ir likusių Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Dar daugiau, tokiu atveju bus sukuriama situacija, kai Bendrija turės prisiimti atsakomybę už trečiųjų asmenų, kurių atžvilgiu Bendrija nei kontrolės nei įgaliojimų neturi. Antra, ieškiniu siekiama apriboti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo teisę. Ieškovė parašo, kad teismas pripažintų ieškovei teisę vienasmeniškai spręsti dėl dalies Namo bendrojo naudojimo objektų, t.y. kad tik ieškovė, būdama vienu iš daugelio Namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininku, galėtų priimti sprendimus, kokios reklamos gali būti eksploatuojamos ant Namo. Toks reikalavimas, kuriuo siekiama nušalinti visus likusius Namo bendraturčius dėl klausimų, susijusių su bendrąja nuosavybe, sprendimo, yra laikytinas nuosavybės teisės ribojimu. Kadangi ieškovė siekia vienasmenio sprendimų, susijusių su Namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priėmimo, toks reikalavimas negali būti tenkinamas;

2.7.       priešingai nei teigia ieškovė, Namas de facto nėra sudarytas iš savarankiškai funkcionuojančių dalių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2761-592/2018 (atsiliepimo priedas Nr. 7), kurioje ieškovė ginčijo savo pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, konstatavo: „Byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, kad Pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus nesusietus tarpusavyje inžinierinius tinklus, kurie užtikrina ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų (ne tik butų) savarankišką funkcionavimą“. Tokią pačią išvadą Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė ir 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1682-862/2019 (atsiliepimo priedas Nr. 8) 9 psl. 2 pastraipoje, kai ieškovė siekė įgyti teisę įteisinti neteisėtą statybą be Namo bendraturčių sutikimo: „Kadangi ieškovė neįrodė, jog pastatas, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis Savanorių pr. 1, Vilniuje, nėra vieningas kompleksas, o atliktais paprastojo remonto darbais pakeisti pastato fasado elementai, ieškovės argumentai, kad durų, vietoj esančios stiklinės vitrinos, įrengimas pastato gyventojams ir kitų patalpų savininkams jokios neigiamos įtakos neturi ir nepažeidžia atsakovų teisių, yra nepagrįsti.“ Ieškovė ir su šiuo ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių atskirą Namo funkcionavimą (pateiktos įvairios ieškovės iniciatyva ieškovės poreikių tenkinimui sudarytos sutartys neįrodo atskiro Namo funkcionavimo);

2.8.       Bendrija nesutinka su ieškovės pateikta klaidinga faktine informacija, jog „išorinė reklama ant Pastato Komercinės dalies sienų ir langų buvo nuo Pastato pastatymo ir gyventojai niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad išorinė reklama pažeidžia jų teises ar kaip nors neigiamai veikia jų interesus, sutikimai dėl išorinės reklamos įrengimo būdavo išduodami.“ Vien tik su šiuo atsiliepimu į bylą pateiktas Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-291-643/2019 (atsiliepimo priedas Nr. 4) įrodo, kad Bendraturčiai aktyviai siekia, kad ant Namo nebūtų įrengiamos neteisėtos išorinės reklamos. Kartu, Bendrija, atstovaudama Namo butų ir kitų patalpų savininkus, aktyviai bendrauja su neteisėtai ant Namo bendrojo naudojimo objektų išorines reklamas įsirengusiais verslo subjektais bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija;

2.9.       Taisyklių 20 punkte yra apibrėžtos leidimus išduodančios institucijos kompetencija, nurodant konkrečius veiksmus, kuriuos atlieka institucija, išduodama leidimą: pirma, patikrina leidimą norinčio gauti reklaminės veiklos subjekto (toliau – pareiškėjas) pateiktus dokumentus; antra, registruoja išduotus leidimus, įspėjimus apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą, leidimų galiojimo panaikinimą savo nustatyta tvarka; trečia, tvirtina leidimų išdavimo tvarkos aprašą, ketvirta, tvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus; penkta, nustato tam tikrus taisyklėse numatytus terminus. Iš pateikto matyti, kad leidimus išduodanti institucija netikrina ir nevertina, ar konkreti išorinė reklama atitinka Namo bendraturčių interesus, todėl ieškovės argumentas dėl to, kad ši institucija užtikrins Namo bendraturčių interesų apsaugą yra visiškai nepagrįstas. Objektyviai neįmanoma, kad subjektas, nebūdamas Namo bendraturčių, galėtų tinkamai įvertinti ir priimti sprendimą dėl Namo bendrasavininkų interesų užtikrinimo. Kaip matyti iš pateikto, ieškovė nėra pateikusi jokių argumentų, kodėl jos kaip vieno iš bendraturčių interesams turėtų būti teikiamas prioritetas, o ieškovės pateikti argumentai prieštarauja tiek viešuose registruose pateiktai informacijai, tiek teismų priimtiems sprendimams.

2.       Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes nėra turėjęs tokio pokalbio ar kito kontakto su ieškove pateikta tema. Ieškovė niekada jo neprašė jokio leidimo.

3.       Atsakovai (duomenys neskelbiami)savo atsiliepimais su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė niekada į juos nesikreipė su jokiu prašymu dėl sutikimo davimo išorinei reklamai ant Pastato fasado. Name yra įsteigta Bendrija, kurios įstatuose yra numatyta tvarka, kaip derinami sutikimai dėl reklaminių iškabų kabinimo ant bendro naudojimo objektų. Analogiškai buvo nuspręsta ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. butų ir patalpų savininkų susirinkime. Todėl šį klausimą ieškovė turėtų spręsti su Bendrija. Už sutikimų davimą (nedavimą) yra atsakinga būtent Bendrija, kuri šioje byloje ir turėtų būti atsakove. K. P. bendraturčių laisva valia buvo įsteigta Bendrija, kurios kompetencijai priklauso Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymas, administravimas ir priežiūra, nesutinka, kad vienam iš Bendraturčių būtų suteikta išimtinė teisė rūpintis dalimi Pastato bendrojo naudojimo objektų (sienos, vitrinos ir pan.). Pajamas (pavyzdžiui, už reklamos ploto nuomą ir pan.) turi teisę gauti visi Pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai (Bendrija), o tuo tarpu, jeigu ieškovei būtų suteikta vienašališka sprendimų priėmimo, kurios reklamos gali būti eksploatuojamos ant Pastato, teisė, susidarys situacija, kai pajamas ar kitokią naudą iš to gaus tik vienas Pastato bendraturtis - UAB „V. S.“. Nepaisant to, kad ieškovė yra tik viena iš daugelio Pastato bendrojo naudojimo objektų savininkų, siekia, kad ji vienintelė galėtų spręsti, kas gali kabinti išorinę reklamą ant Pastato ir kaip turi būti elgiamasi su dalimi Pastato bendrojo naudojimo objektų. Nesutinka su ieškovės teiginiu, jog jai yra sudėtinga gauti kitų bendraturčių sutikimus. Ieškovė UAB „V. S.“ yra stambi įmonė, Pastato statytojas, kuris anksčiau iš gyventojų atskirai prašė ir ėmė sutikimus išorės reklamai. Ieškovė tiesiog nenori gauti kitų bendraturčių sutikimų dėl konkrečių išorinių reklamų. Vien tik dėl ieškovės nenoro elgtis teisės aktų numatyta tvarka, negali būti ribojamos kitų Pastato bendrasavininkų teisės ir tenkinami išskirtinai vieno bendraturčio poreikiai.

4.       Atsakovai A. T. ir R. T. atsiliepimu su ieškinio nesutiko, prašė sprendimą priimti atsižvelgiant į Bendrijos poziciją. Nurodė, kad Bendrijos įstatuose yra numatyta tvarka, kuria turi būti derinami sutikimai dėl reklaminių iškabų kabinimo ant bendro naudojimo objektų. Todėl šį klausimą ieškovė turėtų spręsti būtent su Bendrija, kurios kompetencijai priklauso Namo bendrojo naudojimo objektų valdymas, administravimas bei priežiūra ir kuri įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. 2018 m. rugpjūčio 6 d. visų butų ir patalpų savininkų susirinkime buvo nuspręsta, jog dėl sutikimų įrengti išorines reklamas yra atsakinga Bendrija. Ieškovė niekada nesikreipė į nei vieną iš jų su prašymu duoti sutikimą išorinės reklamos įrengimui ant pastato fasado. Anksčiau, siekdama įrengti reklamas tokiu pačiu būdu, tokius sutikimus ieškovė surinkdavo, kreipdamasis tiesiogiai į namo butų ir/ar kitų patalpų savininkus. Vieno iš bendraturčių noras kažkokiu būdu naudoti bendrojo naudojimo objektus automatiškai nesukuria kitiems bendraturčiams pareigos pritarti tam naudojimo būdui. CK įsakmiai nurodo būtinybę šiuo klausimu balsuoti ir teisę kiekvienam iš bendraturčių laisvai apsispręsti dėl pritarimo ar nepritarimo tam tikram pasiūlymui, o sprendimas priimtas balsų dauguma yra legitimus ir galiojantis bei privalomas kiekvienam bendraturčiui. Ieškovo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nurodomas teisės normų aiškinimas šioje byloje netaikytinas, kadangi civilinių bylų Nr. 3K-3-462-248/2016, 3K-3-313-695/2016, kuriose nutartys buvo priimtos, ratio decidendi visiškai nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Anksčiau paminėtose bylose ginčai tarp fizinių asmenų buvo kilę dėl nesutikimų rekonstruoti pastatus/patalpas, keisti patalpų paskirtį. Šiuo gi atveju, reklamos iškabos kabinimas ant Namo fasado savo esme yra visiškai kito pobūdžio klausimas, susijęs vien su ieškovės galimybe naudoti bendrąją nuosavybę savo asmeninėms reikmėms be kitų bendraturčių sutikimų. Vienas iš bendraturčių (ieškovas) neturi teisės vienasmeniškai spręsti, kokia išorinė reklama bus eksploatuojama ant visiems pastato bendraturčiams nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų, nes tokiu būdu būtų ribojama kitų bendraturčių nuosavybės teisė ir paneigta bendrosios nuosavybės įgyvendinimo tvarka. Nesutinka su teiginiu, neva ieškovei yra sudėtinga gauti kitų bendraturčių sutikimus išorinės reklamos įrengimui, nes ieškovė yra stambi įmonė, Namo statytojas, kuris, kaip minėta, anksčiau iš gyventojų atskirai prašė ir gavo sutikimus išorės reklamai įrengti. Atskirai paminėjo, kad ieškovė iki šiol neprisideda prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, dėl ko Namo korpuse, kuriame jie gyvena, iš trijų liftų veikia tik vienas; daugiabučių namų administratoriai atsisako administruoti Namą, kadangi žino iš iki šiol egzistuojančios praktikos, jog ieškovė, kuriai priklauso didelė dalis patalpų Name, finansiškai neprisideda prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros. Situacija, kai bendraturtis, neprisidedantis prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, nepaisydamas CK nurodyto reglamentavimo, pradėtų naudoti bendro naudojimo objektus savo verslo reikmėms be kitų bendraturčių sutikimų, neatitiktų sąžiningumo principo. Kartu tokia situacija paneigtų bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo pamatinius principus.

5.       Tretieji asmenys savo atsiliepimais pritarė ieškovės išdėstytiems argumentams. Papildomai paaiškino, jog NTR duomenimis, Pastatas yra administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė. Kad informacija apie administracinės, prekybos, maitinimo veiklos vietas taptų prieinama ir žinoma paslaugomis suinteresuotiems asmenims, tokia informacija turi būti pateikta viešomis reklaminėmis iškabomis. Ieškovė valdo Pastato Komercinę dalį - prekybos ir paslaugų centrą „Helios City“. Komercinėje dalyje su ieškove sudarytų nuomos sutarčių pagrindu veiklą vykdo administracinės, prekybos, maitinimo veiklos subjektai (įskaitant AB SEB bankas, UAB „Norfos mažmena“), kurie turi teisėtą interesą, kad jų veiklos vieta būtų pažymėta išorinėmis iškabomis. Teikiantis patalpų nuomos paslaugas ieškovė turi teisėtą interesą, kad atitinkamos veiklos subjektams veikti Komercinėje dalyje būtų sudarytos įprastinės tokiai veiklai sąlygos, apimančios ir subjektų veiklos vietos pažymėjimą išorinėmis reklaminėmis iškabomis. Ieškovė nesiekia įrengti atsietos nuo betarpiškai veikiančių Komercinėje dalyje subjektų veiklos išorinės reklamos, aiškiai apsibrėžiama Komercinėje dalyje teisėtai veikiančių vienetų išorinių iškabų įrengimu. Ieškovės siekis įrengti išorinę reklamą ant jos valdomos Pastato komercinės dalies išorinių langų ir sienų susijęs tik su pačios ieškovės valdomomis patalpomis ir niekaip neįtakoja kitų patalpų savininkų interesų. Sprendimui dėl išorinių reklaminių iškabų įrengimo Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nebuvo pritarta visiškai nemotyvuotai. Atsisakymas pritarti išorinės reklamos įrengimui tikėtinai sąlygotas Bendrijos pirmininko A. K. siekio trukdyti ieškovės komercinei veiklai Pastate. Trečiojo asmens žiniomis, būtent dėl asmeninio priešiško Bendrijos pirmininko nusistatymo prieš Ieškovę yra blokuojami bet kokie Ieškovės veiksmai, kuriems pagal galiojantį reguliavimą yra reikalingas kitų butų ir patalpų savininkų pritarimas. Sprendimas dėl nepritarimo išorinės reklamos įrengimui iš esmės priimtas tik Bendrijos pirmininko A. K. valia, balsuojant už kelias dešimtis butų savininkų pastarųjų išduotų įgaliojimų pagrindu. Susidariusioje situacijoje ieškovė neturi kitų savo teisių gynimo būdų, kaip tik kreiptis į teismą reikalavimu pripažinti, kad turi teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo. Tokioje situacijoje ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini.

6.       Kiti atsakovai ir tretieji asmenys savo atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d.  sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai: 1. pripažinti ieškovei UAB „Via sportas“ (j. a. k. 123259511) teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas pastate Savanorių pr. 1, Vilnius, sutikimo, kurios atitinka šias sąlygas: 1) išorinė reklama įrengiama ant administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, Savanorių pr. 1, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), indeksas (duomenys neskelbiami), Komercinėje pastato dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos, ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja Komercinės Pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai; 2. priteisti ieškovui UAB „Via sportas“ (j. a. k. 123259511) iš atsakovės Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrijos (j. a. k. 304503087) 2 159,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3. įpareigoti atsakovą Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrija (j. a. k. 304503087) per 3 dienas po sprendimo paskelbimo dienos iškabinti teismo sprendimą skelbimų lentoje namo bendrasavininkams susipažinti.

8.       Teismas nurodė, kad teismų praktika dėl išorinės reklamos įrengimo be bendraturčių sutikimo nėra suformuota vienareikšmiškai, tačiau teisinis reguliavimas susijęs su bendraturčių sutikimu išorinei reklamai įrengti yra analogiškas kaip ir siekiant gauti statybos leidimą. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, nurodytą Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte, į tai, kad siekiant gauti statybos leidimą taip pat kaip ir norint gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, būtina gauti Bendraturčių rašytinį sutikimą ar sprendimą priimtą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo įrengti išorinę reklamą be bendraturčių sutikimo, turi būti atsižvelgta į teismų suformuotą praktiką bylose dėl teisės atlikti statybos (remonto) darbus be bendraturčių sutikimo.

9.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Atsisakymas duoti sutikimą statybos/rekonstrukcijos darbų atlikimui yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus yra pagrįstas, tai yra, kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). 

10.       Teismas sprendė, šiuo atveju nepritarti sutikimui dėl išorinės reklamos įrengimo išdavimo atsakovai galėtų tik tuo atveju, jei išorinės reklamos įrengimas pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, Bendrijos (jos narių - bendraturčių) atsisakymas duoti sutikimą išorinei reklamai įrengti yra nemotyvuotas, nėra nurodoma kaip išorinės reklamos įrengimas ant ieškovės valdomos Komercinės dalies sienos ir langų, t. y. konkrečiai ant Prekybos centre esančių išorinių sienų ir langų, bet ne ant kitų nuosavybės subjektų nuosavybės, pakenktų atsakovų teisėtiems interesams. Jeigu išorinė reklama nepažeidžia gyventojų interesų, tačiau jie atsisako duoti sutikimą išorinės reklamos įrengimui, ieškovė turi teisę prašyti leisti įrengti išorines reklamas ant Komercinės Pastato dalies be bendraturčių sutikimų, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

11.       Teismas vertinimu, Bendrijos teiginys, jog Bendraturčių sutikimai turi būti gaunami kiekvienu konkrečiu atveju, o ne visoms būsimoms reklamoms, yra tik formaliai pagrįstas ir Bendrija aiškiai ir nedviprasmiškai nepaaiškino, kaip jos interesai būtų pažeisti, kai ieškovė reklamas įsirengti nori tik ant Komercinės dalies išorinių sienų ir tik ant ieškovo valdomų patalpų išorinių sienų. Teismas sprendė, jog dėl ieškovės vykdomo verslo specifikos (komercinių patalpų nuomos) yra neprotinga ir neefektyvu kelis kartus į metus (pasikeitus pvz. nuomininkui ar prekės ženklui) vis iš naujo derinti reklamų įrengimą sušaukiant bendrasavininkų susirinkimus - tai prieštarautų efektyvumo, koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principams ir net elementariai logikai, kai dėl reklamos leidimo/neleidimo lemtų ne logika, o matematinis didesnis gyventojų balsų skaičius. Juolab, kad iš esmės dažniausiai tai reikštų tik senos reklamos pakeitimą nauja (jau minėta, nuo pat statybų užbaigimo ant Helios City prekybos centro yra įrengtos ten įsikūrusių verslų reklamos).

12.       Teismas nesutiko su Bendrijos argumentu, jog ieškiniu siekiama apriboti kitų Bendraturčių teisę kiekvienu atveju susipažinti su ketinamos įrengti reklamos dokumentacija ir individualiai įvertinti išorinės reklamos galimą poveikį Namui bei Bendraturčių interesams. Visų pirma teismas pažymėjo, kad Bendrija nepaaiškina savo pageidavimo susipažinti su reklamos dokumentacija. Tai nėra nei Bendrijos kompetencija, nei joks poreikis, o tokia dokumentacija kartais gali sudaryti ir komercinę paslaptį. Bendrijai nepaaiškino tokio savo noro gauti prieigą prie tokios jautrios verslo prasme informacijos. Antra, reklamos stendai ar iškabos yra nesudėtingi konstruktyviniai elementai, jų negalima beatodairiškai prilyginti statyboms, juolab kad reklamoms nebūtina rengti architektūrinių/žemėtvarkos projektų ar kitokios sudėtingos dokumentacijos. Nurodė, jog nesudėtingiems statiniams iki 80 kv. m netgi nereikia statybos leidimo, o reklamos įrengimas yra žymiai paprastesni rangos darbai, nei statybų vykdymas. Trečia, tokiu savo elgesiu Bendrija tiesiog prisiima valstybės/savivaldybės kontroliuojančių institucijų funkcijas, o būtent pastarosios spręs, ar ieškovės paraiškos dėl leidimų reklamai įsirengti atitinka teisinį reglamentavimą, t. y. Bendrijos veiksmai šiuo atveju galėtų būti vertinami kaip esantys ultra vires. Ketvirta, Bendrija nepateikia jokių įrodymų apie galimą patiriamą žalą ar nuostolius (pvz. nepateikė jokio pavyzdžio, kad nors viena iš reklamų neigiamai paveikė bent vieną bendrasavininką ar jų grupę), o kai kurie atsakovai tiesiog „iš principo“ prieštarauja ieškovei, nes su jais šiuo klausimu nebuvo bendrauta, ko pasekoje tiek Bendrija, tiek konkretūs namo gyventojai formaliais reikalavimais apsunkina ieškovės ir kitų prekybos centre įsikūrusių verslų veiklą.

13.       Teismas nesutiko su Bendrijos teiginiu, jog net ir ieškinio patenkinimo atveju ieškovė galėtų be atskiro Bendraturčių sutikimo kreiptis dėl išorinės reklamos leidimų tik dėl savo, kaip juridinio asmens, išorinės reklamos įrengimo ant Pastato išorinių sienų, tačiau neturėtų teisės to darytis už kitus Pastate įsikūrusius ūkio subjektus. Teismas atkreipė dėmesį, jog ir šiuo atveju Bendrija siekia prisiimti kontroliuojančių institucijų vaidmenį, tačiau ar ieškovė, ar kitas subjektas turės teisę kreiptis į savivaldybę, nuspręs pati savivaldybė. Net ir patenkinus ieškinį ieškovė vis tiek privalės kas kartą kreiptis į savivaldybę ir gauti leidimą konkrečiai reklamai, todėl nepagrįstas Bendrijos argumentas, kad ieškovas nori įgyti „generalinį leidimą“ įrengti reklamas į nieką neatsižvelgdama. Be to, ieškovė visada turi galimybę susitarti su savo nuomininkais, kad būtent jis teiks jiems reklamos paslaugas ir administruos iškabas, tuomet ji turėtų teisę nuomininkų vardu kreiptis dėl reklamos leidimo.

14.       Teismas pažymėjo, kad atsisakymas duoti sutikimą reklamos įrengimui ant Komercinės dalies išorinių sienų galėtų būti pripažintas pagrįstu tik tokiu atveju, jei toks įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų arba akivaizdžiai pažeidžia interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju prašoma suteikti ieškovei leidimą atlikti jos pageidaujamus darbus ant tos pastato dalies, kurioje yra vien tik ieškovės patalpos, todėl ieškovės galimybės pažeisti atsakovų interesus yra gana siauros. Tuo tarpu Bendrija ieškovės interesus gali pažeisti labai plačioje apimtyje - nuo ilgo sutikimų davimo iki visiško leidimų neišdavimo, kaip yra ir nagrinėjamuoju atveju, sudarant sąlygas ginčui pakliūti į teismą.

15.       Teismo vertinimu, reklamų įrengimas ant prekybos centro galėtų būti laikomas ir atitinkančiu viešąjį interesą, nes tai susiję su žmonių informavimu apie galimas gauti paslaugas ar prekes, taip pat padeda ūkio subjektams vystyti savo veiklą, ją tokiu būdu reklamuojant. Atsakovų sutikimas reikalingas tik todėl, kad dėl šiai bylai neaktualių aplinkybių faktiškai du atskiri Pastato korpusai buvo įregistruoti kaip vienas pastatas. Todėl net jeigu reklamos įrengimo darbus ir reikalinga atlikti tik ieškovei priklausančiose patalpose (ant jų išorinių sienų), vis tiek būtina su šiomis patalpomis niekaip nesusijusių kitų Bendrasavininkų (butų savininkų) sutikimų. Ieškovė įsipareigoja visus darbus atlikti vien tik savo (ar užsakovų-klientų) sąskaita. Bendrija tik deklaratyviai nurodo, kad jai bus apsunkinta kompetencija administruoti bendro naudojimo objektus, tačiau niekaip nekonkretizuoja, kaip reklamos įrengimas turės tam įtakos. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl įrengtų reklamų nors vienam bendraturčiui būtų sudarytos kokios nors kliūtys naudotis savo nuosavybe.

16.       Teismas nurodė, kad pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, t. y., kad išdavus sutikimą būtų nepagrįstai pažeista šalių interesų pusiausvyra bei neproporcingai ribojamos asmens kaip savininko teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė prašo nustatyti, kad negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūrės ir remontuos būtent tų patalpų savininkas(ai). Taip pat nurodė, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė - pagal NTR išrašą tai „Administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu“. Bendraturčiai įsigydami nuosavybę tokiame pastate turėjo iš karto suvokti, kad tokiame pastate naudojimosi sąlygos bus specialiosios, mažiau apsaugotos nei įsigyjant butus gyvenamosios paskirties pastatuose. Teismo vertinimu, Bendraturčiai patys prisiėmę tokią riziką (įsigiję patalpas dangoraižyje, sujungtame su prekybos centru), neturi pagrįsto ir saugomo intereso post factum riboti prekybos centro veiklą.

17.       Teismas sprendė, kad Bendrijos argumentai dėl savivaldybės išduotų reklamos leidimų 2014-2019 metais, kad tokių leidimų kiekis yra nedidelis, tad neva ieškovei nesunku juos suderinti su Bendraturčiais, yra nepagrįsti, nes pati Bendrija buvo įregistruota tik 2017 m. balandžio 12 d. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad nuo pat Pastato veikimo pradžios nors vienas bendrasavininkas būtų reiškęs ieškovei kokias nors pretenzijas. Nesutarimai tarp šalių prasidėjo tik įsteigus Bendriją, kurios pirmininkas nesutiko kooperuotis ir bendrauti su ieškove dėl reklamų įrengimo ant Pastato sienų. Tokią išvadą patvirtina ne tik byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytos pozicijos, bet ir antstolio Donato Kisieliaus 2018 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog bendrasavininkų susirinkime „Antstolio nuomone, visą antstolio dalyvavimo susirinkime laiką pirmininkaujantysis nuolat provokavo konfliktą, elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, dezinformavo kitus susirinkimo dalyvius apie galimybę dalyvauti susirinkime ar pasinaudojant teise konstatuoti faktines aplinkybes dalyvaujant antstoliui, klaidingai interpretavo teisės aktus“ (Ieškinio priedas Nr. 14). Visgi, net ir įsteigus Bendriją, dalis savininkų davė ieškovui savo asmeninius sutikimus dėl reklamų įrengimo. Ir nors tokių leidimų (apie 1/4 bendraturčių) nėra pakankamai, kad sudarytų daugumą, tačiau iš to matyti, jog dalis bendrasavininkų nemato jokių problemų dėl ieškovės naudojamų reklamų ant jo paties valdomų patalpų sienų, juolab kad tos reklamos yra ant Pastato dalies, kuri naudojama komercijai, o gyvenamosios patalpos yra kitame Pastato korpuse.

18.       Teismas pažymėjo, kad teismo pripažinta teisė ieškovei įsirengti reklamas be atsakovų (bendrasavininkų) sutikimo neatleidžia ieškovės nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus teisės aktų reikalavimus bei gauti reikalingus kompetentingų institucijų pritarimus ir leidimus, kas taip pat užtikrina atsakovų interesų apsaugą bei garantuoja, kad bet kokiu atveju teisės aktų reikalavimų bus laikomasi. Teismo vertinimu, nėra pagrindo, kodėl ieškovei turėtų būti trukdoma atlikti reklamos įrengimo darbus pagal institucijų išduotas sąlygas, projektą, saugą/higienos normas bei darbų kokybę užtikrinančius techninius ir teisės aktų reikalavimus.

19.       Įvertinęs byloje esančius atsakovų rašytinius pareiškimus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, teismas konstatavo, kad atsakovų nurodomos atsisakymo duoti sutikimą priežastys yra neapibrėžtos ir neatskleidžia konkrečių galimų atsakovų teisių ar interesų pažeidimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Atsakovė Namo Savanorių pr.1 Vilniuje savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021 ir priimti naują sprendimą -  ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

21.1.       teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimais nustatytiems prejudiciniems faktams, kurių privalėjo laikytis, o būtent: pirma, teismai yra neginčijamai pripažinę, kad Namas yra vientisas ir jame nėra išskirta komercinė dalis; antra, Name vienintelis bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra Bendrija, o sąlygų, kurioms esant būtų galimas atskiras tam tikrų bendrojo naudojimo objektų valdymas (administravimas) nėra; trečia, tai, kad ieškovė yra sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl paslaugų teikimo, neįrodo Namo atskirumo; ketvirta, ieškovė nėra Namo bendrojo naudojimo objektų ar jų dalies valdytoja;

21.2.       pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismo taikytą praktiką dėl sutikimų dėl statybos leidimų, bendraturčių sutikimas turi būti gaunamas dėl konkrečios reklamos iškabos, o teismas suteikė ieškovei teisę pilna apimtimi, neribotą laiką savo vienasmene nuožiūra ir nepriklausomai nuo kitų 140 Bendraturčių nuomonės ar pozicijos valdyti (prižiūrėti ir remontuoti) dalį Namo išorės fasado (bendrojo naudojimo objekto) įvardindama taip kaip „Komercinė dalis“, tokiu būdu nustatydamas mišrų Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris nėra galimas pagal CK 4.83 straipsnį;

21.3.       teismas neatskleidė bylos esmės ir nepasisakė dėl argumentų, jog ieškovė į Bendriją, kuri CK 4.85 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka buvo įgaliota spręsti sutikimų dėl išorės reklamos išdavimo klausimus, nesikreipė, o sutikimo prašė visuotiniame bendraturčių susirinkime, kurie buvo nurodyti kaip atsakovai byloje, ir tenkindamas ieškinį teismas pažeidė Bendrijos teisę į teisminę gynybą ir panaikino Bendrijos teisę spręsti dėl sutikimų išdavimų, kai tokią teisę Bendraturčiai neginčytu ir nenuginčytu 2018 m. rugpjūčio 6 d. Susirinkimo sprendimu perdavė Bendrijai;

21.4.       teismas, remdamasis teismų praktika statybų teisiniuose santykiuose, sprendė, jog Bendrija turi įrodyti, kokias konkrečias teises pažeis išorinės reklamos ant Namo fasado įrengimas, pateikiant specialistų išvadas ir t.t., bei ignoravo teismų praktikoje nustatytą pareigą ieškovei supažindinti asmenį į kurį yra kreipiamasi su planuojamais atlikti darbais, su kuriais ieškovė nesupažindino, ir tokiu būdu netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp proceso šalių bei atmetė Bendrijos nurodytas nesutikimo priežastis.

21.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkes teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

22.1.       laiko visiškai teisiškai pagrįsta ginčijamame sprendime išdėstytą poziciją, kad byloje nagrinėjamu atveju sprendimą dėl sutikimo dėl išorinės reklamos įrengimo davimo turėjo priimti Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne Bendrija. Teigia, jog tiek Reklamos įstatymo nuostatos, tiek CK 4.85 straipsnio nuostatos, kurios anksčiau sudarė teisinį pagrindą klausimus dėl sutikimų išorinės reklamos įrengimui davimo spręsti Bendrijai, buvo pakeistos ir nuo 2018 m. liepos 1 d. tokios nuostatos nebegalioja. Nurodo, jog iki 2018 m. liepos 1 d. galiojusio Reklamos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta dispozityvioji teisės norma numatė galimybę Bendrijos įstatuose nusimatyti tvarką, kas išduoda sutikimus išorinės reklamos įrengimui, tačiau byloje nagrinėjamu atveju aktuali Reklamos įstatyme 12 straipsnio redakcija nesuteikia teisės Bendrijos įstatuose nusimatyti kitokios sutikimų išorinės reklamos įrengimui davimo tvarkos. Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Reklamos įstatymo 12 straipsnio redakcija expressis verbis nustato, kad turi būti pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka;

22.2.       Bendrija nėra Namo patalpų Bendraturtė. Teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik ta apimtimi, kiek jis buvo pareikštas Bendraturčių atžvilgiu, nes sprendimu ieškovei pripažinta teisė įrengti išorinę reklamą, atitinkančią sprendime išvardytas sąlygas, būtent be Bendraturčių sutikimo. Bendrija byloje buvo įtraukta kaip atsakovė ir gynė savo teises ir teisėtus interesus bei neturėjo jokio teisėto intereso ir teisėto pagrindo ginti visų Bendraturčių teisių ir interesų bei atstovauti visiems tiems Bendraturčiams, kurie buvo įtraukti dalyvauti byloje atsakovais. Bendrija byloje nėra Bendraturčių įgaliotas atstovas, juolab Bendrijos nariais yra tik dalis Namo Bendraturčių (mažiau nei pusė Bendraturčių). Bylos ginčo dalykas nėra susijęs su Bendrijos, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Bendrija apeliacine tvarka ginčyti teismo sprendimo neturi teisinio suinteresuotumo, todėl apeliacinį skundą yra teisinis pagrindas atmesti taikant CPK 5 straipsnį (CPK 302 straipsnis);

22.3.       Bendrija byloje visiškai nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. el- 291-643/2019, kuriuo buvo išnagrinėta administracinė byla pagal Bendrijos skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui ir UAB „Dodo LT“ dėl reklamos leidimo, išduoto UAB „Dodo LT“, panaikinimo, nes byla buvo sprendžiama, vadovaujantis visiškai kitokio turinio Reklamos įstatymo 12 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.;

22.4.       ieškovės įsitikinimu, Bendrijos argumentai, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą Bendraturčių sutikimus gauti reikia dėl konkrečios išorinės reklamos iškabos ir būtent tokių sutikimų gavimas yra viena iš išorinės reklamos leidimų gavimo proceso sudedamųjų dalių, o teismas, priimdamas sprendimą, suteikė ieškovei teisę pilna apimtimi, neribotą laiką savo vienasmene nuožiūra ir nepriklausomai nuo kitų Bendraturčių nuomonės (pozicijos) valdyti dalį Namo išorės fasado, tokiu būdu nustatydamas mišrų Namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris nėra galimas pagal CK 4.83 straipsnį, neturi jokio teisinio pagrindo. Nei Reklamos įstatymas, nei Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, įsakmiai nereikalauja, kad būtų pateiktas sutikimas būtent konkrečios reklamos įrengimui. Tai, kad nėra reikalaujama, jog sutikime dėl išorinės reklamos įrengimo būtų nurodyta konkreti reklama, patvirtina ir anksčiau ieškovei duoti sutikimai, kurių pagrindu buvo anksčiau gauti leidimai išorinei reklamai įrengti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad reklamos turinys gali būti keičiamas ir tam nereikia gauti naujo leidimo reklamos įrengimui ir naujo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2-492/2020). Iš to galima daryti išvadą, kad paties reklamos turinio (reklamos iškabos) derinti, prašant duoti sutikimą išorinės reklamos įrengimui nereikia;

22.5.       nesutinka, kad teismo sprendimu paneigiama Bendraturčių teisė susipažinti su ieškovės planuojamais atlikti veiksmais. Pasak Bendrijos, teismas ignoravo ieškovės pareigą pateikti informaciją apie tai, dėi kokios reklamos iškabos reikalingas sutikimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pranešimas apie šaukiamą Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą patvirtina, kad visi Bendraturčiai buvo informuoti, kaip gali susipažinti su medžiaga, taip pat buvo nurodyti kontaktai, į ką kreiptis dėl papildomos informacijos ar su klausimais, jei tokių kiltų. Bylos duomenimis, nei iki 2018 m. liepos 22 d., nei vėliau iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio susirinkimo pradžios, ieškovas nesulaukė nei vieno klausimo iš Bendraturčių. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio susirinkime pradžioje, kurioje ieškovės atstovai dalyvavo, taip pat nebuvo nurodyta, kad pakartotiniame susirinkime dalyvaujantys Bendraturčiai turi kokių nors klausimų ieškovui. Dėl šių priežasčių Bendrijai nėra jokio pagrindo teigti, esą teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo ieškovės pareigą pateikti informaciją apie tai, dėl kokios reklamos iškabos reikalingas sutikimas.

22.6.       ieškovės supratimu, teismo sprendimas neapriboja ir nevaržo Bendrijos kompetencijos ir galimybių spręsti Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) ir priežiūros srityje kylančius klausimus, taip pat nepaneigia Namo Bendraturčių teisės spręsti dėl Namo bendrojo naudojimo objektų. Iš sprendimo rezoliucinės dalies turinio akivaizdu, kad ieškovei suteikta teisė į išorinės reklamos įrengimą nėra neribota. Teismo sprendime nėra draudimo Bendrijai ar Bendraturčiams prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti Namo bendrojo naudojimo objektus, esančius toje Namo dalyje, kurioje veikia „Helios City“ prekybos ir paslaugų centras. Tai, kad teismo sprendimu ieškovei, jos paties sutikimu, nustatyta pareiga savo sąskaita prižiūrėti ir remontuoti Name esančio „Helios City“ prekybos ir paslaugų centro išorines sienas bei langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, laikytina tik papildoma Namo Bendraturčių teisių ir interesų apsaugos garantija. Teismo sprendimas nepaneigia būtinybės ieškovei tokius darbus nustatyta tvarka derinti su Bendrija, kaip Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), taip pat nepašalina ieškovės pareigos leisti Bendrijos įgaliotiems asmenims ar Bendrijos pasamdytiems asmenims (rangovams), prireikus, toje Namo dalyje, kurioje būtų įrengtos išorinės reklamos iškabos, atlikti būtinuosius Namo bendrojo naudojimo remonto, atnaujinimo ar kitus su tuo susijusius pagal teisės aktus privalomuosius darbus (CK 4.83 straipsnio 3, 5 dalys).

22.7.       priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo sprendimu nėra nustatytas mišrus Namo bendrojo naudojimo objektų administravimas, kuris, pasak Bendrijos, nėra galimas pagal CK 4.83 straipsnį. Ieškovės teisės įrengti išorinę reklamą tam tikroje Namo išorės fasado dalyje be Bendraturčių sutikimo pripažinimas siejamas su ieškovės, kaip vieno iš Bendraturčių, teisės naudotis Namo bendrojo naudojimo objektais įgyvendinimu, kuriam negali trukdyti kiti Bendraturčiai, jeigu toks naudojimas nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų bei yra teisiškai galimas pagal tokių objektų funkcinę paskirtį.

22.8.       apeliaciniame skunde nepagrįstai teigdama, kad teismo sprendime padarytos išvados yra paneigtos kitose civilinėse bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis). Bendrija, be to, kad neteisingai interpretuoja teismo sprendimo turinį, visiškai ignoruoja tų anksčiau išnagrinėtų civilinių bylų ginčo (įrodinėjimo) dalyką, kuris ne tik nėra tapatus bylos ginčo dalykui, bet net nėra ir panašus į jį. Tose bylose jas nagrinėję teismai sprendė tarp Bendrijos ir ieškovės kilusius ginčus dėl ieškovei tenkančios pareigos atsiskaityti su Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi už tokių objektų išlaikymo, priežiūros, remonto ir kitas su tuo susijusias paslaugas, bet nebuvo nei tiriamos, nei nagrinėjamos, nei vertinamos tos faktinės aplinkybės, kurios teisiškai reikšmingos Reklamos įstatymo 12 straipsnio taikymui ir kurias teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė bei teisingai įvertino.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23.       Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

24.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl teisės įrengti išorinę reklamą be bendraturčių sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Via sportas“ nuosavybės teise priklauso komercinės ir gyvenamosios patalpos, taip pat automobilių parkavimo vietos, esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu Savanorių pr. 1, Vilnius (toliau – Pastatas), o būtent: 21 komercinės paskirties patalpos, esančios Pastato Komercinėje dalyje; 12 butų, esančių Pastato gyvenamojoje dalyje; 25 automobilių parkavimo vietos, esančios Pastato požeminėje automobilių aikštelėje. Atsakovams bei tretiesiems asmenims taip pat priklauso įvairios gyvenamosios ir negyvenamosios (kitos) paskirties patalpos/turto vienetai, esančios tame pačiame Pastate.

26.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog Pastatas yra „Administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu“. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė. Komercinė pastato dalis ir gyvenamoji dalis nėra teisiškai atskirtos, todėl visi asmenys, turintys Pastate patalpas, laikytini Pastato bendro naudojimo objektų bendraturčiais (CK 4.82 straipsnis).

27.       Ieškovė jai priklausančias ir Pastate esančias komercines patalpas nuomoja įvairioms bendrovėms, užsiimančiomis prekyba ir (ar) paslaugų teikimu. Atitinkamai ant Pastato Komercinės dalies – „Helios City“ prekybos ir paslaugų centro - nuo pat jo pastatymo pradžios yra įrengiamos šiame centre veikiančių bendrovių iškabos (išorinės reklamos). Siekiant gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, pakeisti ar pratęsti leidimo galiojimo laiką (leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija) ieškovė turi gauti Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - Bendraturčių) sutikimą dėl išorinės reklamos įrengimo.

28.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad Pastato bendrojo naudojimo objektų valdymui nuo 2017 m. balandžio 12 d. įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija – Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija (toliau – Bendrija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis).

29.       2018 m. birželio 20 d. Bendrijos pirmininkui ir valdybai buvo įteiktas reikalavimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą ant prekybos centro negyvenamosios paskirties patalpų išorinių sienų ir langų (ieškinio priedas Nr. 13). 2018 m. liepos 2 d. raštu Bendrija paprašė pateikti papildomą informaciją (ieškinio priedas Nr. 11). 2018 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė Bendrijai patikslintą prašymą (ieškinio priedas Nr. 12).

30.       2018 m. liepos 22 d. buvo šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, tačiau nesusirinko sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, todėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuriame buvo atsisakyta duoti sutikimą išorinėms reklamoms įrengti (ieškinio priedas Nr. 13).

31.       Ieškovės turimos dalies Bendraturčių sutikimų dėl išorinės reklamos įrengimo, kad galėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išduoti leidimą išorinei reklamai įrengti, nepakanka,  todėl ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti jai teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas pastate Savanorių pr. 1, Vilnius, sutikimo.

32.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

33.       Atsakovė Namo Savanorių pr. 1 savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju būtent Bendrija buvo įgaliota spręsti sutikimų dėl išorinės reklamos įrengimo išdavimo klausimus, tačiau ieškovė į Bendriją dėl to nesikreipė, o sutikimo nepagrįstai prašė Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Bendrijos teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, panaikino Bendrijos teisę spręsti tokio pobūdžio klausimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo; tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama ant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, – neturint šių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai ant daugiabučiame gyvenamajame name esančių reklamos davėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jo buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos, kuri yra bendrojo naudojimo objektas, įrengiama iškaba, kuriai nenaudojamas apšvietimas. Šiais atvejais laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo įrengti iškabą priimtas, kai gauta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar raštu balsavusių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, o kai ši išorinė siena pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą naudojama tenkinti ne viso daugiabučio gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, – ne mažiau kaip 1/4 tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų.

36.       Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d.) (toliau - Taisyklės) 21.2 punkte nustatyta, kad kreipiantis dėl leidimo išorinei reklamai įrengti išdavimo, pareiškėjas turi pateikti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise.

37.       CK 4.85 straipsnis nustato, kad „Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę“ (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) arba „Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą“ (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). „Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų.“ (CK 4.85 straipsnio 5 dalis).

38.       Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad kreipiantis dėl leidimo įrengti išorinę reklamą privaloma pateikti būtent Bendraturčių sutikimą arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimtą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į Bendriją su reikalavimu dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, nes kreiptis į Bendriją tikslu gauti jos sutikimą dėl išorinės reklamos įrengimo ant Pastato sienų ir (ar) langų neturėjo teisinio pagrindo. Šiuo atveju Reklamos įstatymas taip pat nesuteikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teisės nuspręsti perduoti šiuos klausimus spręsti Bendrijai.

39.       Apeliantė nurodo, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą Bendraturčių sutikimus gauti reikia dėl konkrečios išorinės reklamos iškabos. Būtent tokių sutikimų gavimas yra viena iš išorinės reklamos leidimų gavimo proceso sudedamųjų dalių. Bendrijos teigimu, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, suteikė ieškovei teisę pilna apimtimi, neribotą laiką savo vienasmene nuožiūra ir nepriklausomai nuo kitų Bendraturčių nuomonės (pozicijos) valdyti dalį Pastato išorės fasado, tokiu būdu nustatydamas mišrų Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą, kuris nėra galimas pagal CK 4.83 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti.

40.       Kaip jau buvo minėta, Reklamos įstatyme numatyta, jog kartu su prašymu išduoti leidimą išorinės reklamos įrengimui turi būti pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas įrengti išorinę reklamą, tačiau nei Reklamos įstatymas, nei Išorinės reklamos įrengimo taisyklės nereikalauja, kad būtų pateiktas sutikimas būtent konkrečios reklamos įrengimui. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad reklamos turinys gali būti keičiamas ir tam nereikia gauti naujo leidimo reklamos įrengimui ir naujo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA2-492/2020). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime išdėstytais argumentais, kad dėl ieškovės vykdomos verslo specifikos (komercinių patalpų nuomos) yra neprotinga ir neefektyvu kelis kartus į metus (pasikeitus nuomininkui ar prekės ženklui) iš naujo derinti reklamų įrengimą, sušaukiant Bendrasavininkų susirinkimus - tai prieštarautų efektyvumo, koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principams, juolab, kad iš esmės dažniausiai tai reikštų tik senos reklamos pakeitimą nauja (ant Helios City prekybos centro yra įrengtos ten įsikūrusių verslų reklamos).

41.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neapriboja ir nevaržo Bendrijos kompetencijos ir galimybių spręsti Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) ir priežiūros srityje kylančius klausimus, taip pat nepaneigia Pastato Bendraturčių teisės spręsti dėl Pastato bendrojo naudojimo objektų. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad ieškovei teisė įrengti išorinę reklamą be Bendraturčių sutikimo, ribojama sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų sąlygų, be to, ginčijamas sprendimas nepaneigia būtinybės ieškovei tokius darbus nustatyta tvarka derinti su Bendrija, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi (valdytoju), taip pat nepašalina ieškovės pareigos leisti Bendrijos įgaliotiems asmenims ar Bendrijos pasamdytiems asmenims (rangovams), prireikus, toje Pastato dalyje, kurioje būtų įrengtos išorinės reklamos iškabos, atlikti būtinuosius Pastato bendrojo naudojimo remonto, atnaujinimo ar kitus su tuo susijusius pagal teisės aktus privalomuosius darbus (CK 4.83 straipsnio 3, 5 dalys).

42.       Apeliantės teigimu, priimdamas ginčijamą sprendimą teismas ignoravo teismų praktikoje nustatytą pareigą ieškovei supažindinti asmenį į kurį yra kreipiamasi su planuojamais atlikti darbais, su kuriais ieškovė nesupažindino, ir tokiu būdu netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp proceso šalių bei atmetė Bendrijos nurodytas nesutikimo priežastis.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė siekia įsirengti reklamas ne ant kitų Bendraturčių patalpų sienų ar langų, o tik ant savo valdomų patalpų Pastato Komercinėje dalyje. Ieškovės teisės įrengti išorinę reklamą tam tikroje Pastato išorės fasado dalyje be Bendraturčių sutikimo pripažinimas siejamas su ieškovės, kaip vieno iš Bendraturčių, teisės naudotis Pastato bendrojo naudojimo objektais įgyvendinimu, kuriam negali trukdyti kiti Bendraturčiai, jeigu toks naudojimas nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų bei yra teisiškai galimas pagal tokių objektų funkcinę paskirtį. Bendraturčiams neduodant sutikimo dėl išorinės reklamos įrengimo, ieškovė negali įgyvendinti savo kaip komercinių patalpų savininko intereso suteikti informaciją, reklamuoti patalpas besinuomojančius ir prekybos bei paslaugų centre veiklą vykdančius asmenis.

44.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Atsisakymas duoti sutikimą statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimui yra laikomas motyvuotu tada, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (iš esmės apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus yra pagrįstas, tai yra, kad sutikimo davimo atveju bus pažeistos iš esmės kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016).

45.       Nagrinėjamu atveju nei ginčijamą sprendimą priėmusiam pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjančiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie galimą Bendraturčių teisių ir interesų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, išorinės reklamos įrengimas atsakovų interesų nepažeidžia. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijamu sprendimu ieškovei pripažinta teisė įrengti išorinę reklamą ribojama jame nurodytų sąlygų, be to, išorinės reklamos įrengimui ieškovė dar turės gauti ir atsakingos institucijos leidimą, kuri patikrins, kad norima įrengti išorinė reklama atitiktų teisės aktų reikalavimus. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės argumentai dėl Bendraturčių teisių ir interesų pažeidimo yra nepagrįsti.

46.       Apeliantė nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas ignoravo teismų praktikoje nustatytą pareigą ieškovei supažindinti asmenį į kurį yra kreipiamasi su planuojamais atlikti darbais, tačiau į bylą nėra pateiktą jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad Pastato Bendraturčiai kreipėsi į ieškovę dėl informacijos sutikimo, tačiau ieškovė ją suteikti atsisakė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad pranešimu apie šaukiamą Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą visi Bendraturčiai buvo informuoti, kaip gali susipažinti su medžiaga, pranešime buvo nurodyti kontaktai, į ką reikia kreiptis dėl papildomos informacijos suteikimo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos tarp proceso šalių atmeta kaip nepagrįstus.

47.       Apeliaciniame skunde Bendrija teigia, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais kitose civilinėse bylose, buvo nustatyti prejudiciniai faktai, jog Pastatas yra vientisas ir jo dalys negali funkcionuoti atskirai, taip pat tai, jog Bendrija yra vienintelis Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Bendrijos teigimu, teismo sprendime padarytos išvados yra paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (nutartimis), priimtais kitose bylose. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

48.       Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nekvestionavo apeliantės nurodytose civilinėse bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, jog Pastatas yra įregistruotas kaip vientisas vienetas ir Pastato Komercinė dalis nuo gyvenamosios dalies nėra teisiškai atskirta (ginčijamo sprendimo 9 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo sprendimas nepaneigia ir tos aplinkybės, jog Bendrija yra Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja (administratorius). Be to, atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jos nurodytų išnagrinėtų civilinių bylų ginčo (įrodinėjimo) dalykas nėra tapatus nagrinėjamos bylos ginčo dalykui. Apeliantės nurodytose bylose teismai sprendė tarp Bendrijos ir ieškovės kilusius ginčus dėl ieškovei tenkančios pareigos atsiskaityti su Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi už tokių objektų išlaikymo, priežiūros, remonto ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tačiau nebuvo sprendžiami šiai bylai aktualūs klausimai, susiję su ieškovės teisės įrengti išorinę reklamą ant atitinkamos Namo dalies, atitinkamomis sąlygomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliantės argumentus dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų prejudicinių faktų paneigimo atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylos procesinės baigties

49.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

50.       Kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinimu neturi įtakos ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui paneigti, todėl detaliau šių argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

52.       Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Rosita Patackienė

                                                                         Eglė Surgailienė

                                                                        Neringa Švedienė