Administracinė byla Nr. eI-142-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. M. ir L. V.-R., atsakovės atstovėms M. Š., V. B. (dalyvavo 2019-05-09 teismo posėdyje) ir L. B. (dalyvavo 2019-04-17 teismo posėdyje), trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kelias“ atstovui D. K., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Remmers Baltica“ atstovui R. Č., trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vainekta“, UAB „Medauspirkliai“, UAB „Tikkurila“ atstovei O. G., AB „Žemaitijos pienas“ atstovui G. K., UAB „Norfos mažmena“, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Rivona“, UAB „Rimi Lietuva“ atstovei R. J., trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Soliris“, UAB „Vetol“, UAB „FCHTS Lubricants“ atstovui T. Š., trečiųjų suinteresuotų asmenų „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Rimi“, UAB „Biovela“, UAB „Selentė“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“, UAB „Orkla Foods Lietuva“, UAB „Topplastas“ atstovei E. B., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ADB Baltic“ atstovei Ž. S., liudytojui A. M. (dalyvavo 2019-05-09 teismo posėdyje),

viešuose teismo posėdžiuose, kurie vyko 2019-04-17 ir 2019-05-09, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjui), tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Strefa“, uždaroji akcinė bendrovė „Vet-1“, uždaroji akcinė bendrovė „Fotoras“ ir kt., dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018-01-19 gautas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Sprendimas) (t. 1, b. l. 1–25).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) jai 2012-08-24 išdavė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją Nr. 0033, suteikiančią teisę organizuoti stiklinių, plastikinių, PET (polietileno tereftalato), kombinuotųjų, metalinių, popierinių ir kartoninių bei kitų pakuočių atliekų tvarkymą (toliau – ir Licencija). Nurodo, kad 1 768 gamintojai ir importuotojai – pavedimų davėjai – su ja yra pasirašę sutartis dėl apmokestinamųjų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo. Paaiškina, kad, vykdydama su gamintojais ir importuotojais sudarytose sutartyse nustatytus įsipareigojimus, pareiškėja VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizavo pakuočių atliekų tvarkymą, pasitelkdama atliekų tvarkytojus, ir paskirstė gamintojams ir importuotojams atliekų tvarkytojų išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Kadangi pareiškėja yra ne atliekų tvarkytoja, o tik organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą pakuočių atliekų surinkimui ir tvarkymui (perdirbimui), ji sutartiniais pagrindais pasitelkia paslaugos subteikėjus – konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Vienas iš pareiškėjos konkurso būdu pasitelktų pakuočių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų – UAB „Metrail“. Paaiškina aplinkybes dėl Aplinkos apsaugos departamento 2013, 2014 ir 2015 m. panaikintų UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų bei atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl galimai nusikalstamos UAB „Metrail“ veiklos.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Sprendimą priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Skundo padavimo dieną galiojančioje Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo redakcijoje nurodyta, kad kai neteisėtais yra pripažįstami atliekų tvarkytojų išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, šių dokumentų pagrindu išduoti pakuočių atliekų tvarkymo organizatorių patvirtinimai gamintojams ir importuotojams taip pat yra pripažįstami išrašytais neteisėtai, o sprendimus dėl tokių patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima regionų aplinkos apsaugos departamentai. Pažymi, kad ši Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo formuluotė, suteikianti teisę regionų aplinkos apsaugos departamentams pripažinti negaliojančiais ne tik atliekų tvarkytojų išrašytus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tačiau ir jų pagrindu išrašytus organizacijų patvirtinimus gamintojams ir importuotojams, įsigaliojo tik nuo 2017-02-15. Teigia, kad, vadovaujantis galiojusiomis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatomis, iki 2017-02-15 regionų aplinkos apsaugos departamentams nebuvo suteikta teisė (kompetencija) pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduotus patvirtinimus pripažinti negaliojančiais. Teigia, kad pareiškėjos patvirtinimai, kuriuos skundžiamu sprendimu panaikino atsakovė, gamintojams ir importuotojams buvo išduoti 2013–2015 metais, o gamintojai ir importuotojai, vadovaudamiesi šiais patvirtinimais, jau yra pasinaudoję mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata. Mano, kad Departamentas, vadovaudamasis tik nuo 2017-02-15 įsigaliojusiomis teisės akto nuostatomis, panaikinęs pareiškėjos 2013–2015 metais išduotus patvirtinimus, neteisėtai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius ir šiurkščiai pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą.

Pareiškėja skunde teigia, kad Sprendimo turinys prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Departamentas pareiškėjos gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus panaikino iš esmės tik dėl to, kad jie buvo išrašyti remiantis UAB „Metrail“ išrašytais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, tačiau šie Departamento Sprendimai yra ginčijami tiek pačios UAB „Metrail“, tiek kitų pareiškėjų, taip pat UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, VšĮ „Žaliasis taškas“ administracinėse bylose Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018, Nr. I-100-815/2018, nagrinėjamose Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teigia, kad Sprendimas nėra ir negali būti laikomas priimtu remiantis objektyviais duomenimis ir faktais, kadangi tokių duomenų nei sprendimo priėmimo dieną, nei šiuo metu nėra.

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Patikrinimo akte niekas nebuvo tikrinta, tiesiog konstatuota, kad UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra panaikinti, todėl naikinami ir pareiškėjos išduoti patvirtinimai. Nurodo, kad nei pareiškėjai, nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo suteikta galimybė būti išklausytiems.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad ji ir tretieji suinteresuoti asmenys neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepadarė jokių teisės pažeidimų, todėl sankcija – pareiškėjos išduotų patvirtinimų panaikinimas – buvo pritaikyta nepagrįstai ir neteisėtai. Nurodo, kad tinkamai vykdė visas jai teisės aktų nustatytas pareigas: organizavo į rinką tiektų pakuočių atliekų surinkimą ir sutvarkymą; vykdė su gamintojais ir importuotojais sudarytas sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo; vykdė pareigą informuoti ir šviesti visuomenę apie pakuotes ir jų atliekų tvarkymą; vykdė pavedimo davėjų bei atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę; kiekvienais metais (taip pat ir 2013, 2014, 2015 m.) teikė veiklos bei metines ataskaitas kontroliuojančiai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai. Ši visas pareiškėjos 2013, 2014 ir 2015 m. metines ataskaitas patvirtinto kaip atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėja, vykdydama pareigą organizuoti gamintojų ir importuotojų į rinką tiektų pakuočių atliekų surinkimą ir sutvarkymą, dėjo visas įmanomas pastangas, kad pakuočių atliekos būtų surenkamos ir tvarkomos tinkamai. Pareiškėja, pasirinkdama UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytoją, neturėjo jokio pagrindo abejoti šio atliekų tvarkytojo galimybėmis tinkamai bei pagal teisės aktų reikalavimus tvarkyti pakuočių atliekas ir teisėtai išduoti galiojančius pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Pareiškėja skunde teigia, kad tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Departamentas turėjo pareigą tikrinti UAB „Metrail“ veiklą, privalėjo tikrinti, ar šis atliekų tvarkytojas veikia teisėtai, ar tinkamai vykdo atliekų apskaitą, ar turi visus reikalingus dokumentus, ar nedaro jokių pažeidimų. Pažymi, kad nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei Departamentas šios pareigos nevykdė arba ją vykdė netinkamai. Atsakovas UAB „Metrail“ veiksmų pasekmes nepagrįstai perkėlė pareiškėjai bei gamintojams ir importuotojams. Nurodo, kad gamintojai ir importuotojai jau yra sumokėję pareiškėjai už pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą, o ši jau yra sumokėjusi UAB „Metrail“ už pakuočių atliekų surinkimą ir sutvarkymą.

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (Departamento teisių perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2018-03-02 pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 4, b. l. 65–69, „Liteko“ sistemoje atsiliepimui į skundą suteiktas registracijos numeris DOK-4979). Nurodo, kad ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas Departamento Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus vedėjo 2017-11-08 patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas), surašytas patikrinus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Patikrinimo akte neteisėtais pripažįstami pareiškėjos išduoti patvirtinimai dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo dėl UAB „Metrail“ išrašytų Įrodančių dokumentų panaikinimo. Teigia, kad, panaikinus išduotus pareiškėjai UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus apie sutvarkytas atliekas, pareiškėjai išduoti patvirtinimai gamintojams ir importuotojams, remiantis negaliojančiais UAB „Metrail“ įrodančiais dokumentais, taip pat negalioja. Teigia, kad pareiškėja privalo vykdyti atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.

Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjos skunde nurodytas lex retro non agit principas šio skundo kontekste galėtų būti nagrinėjamas tik remiantis įstatymu. Pažymi, kad atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais galimybė, taip pat ne dėl gamintojo (importuotojo) ar organizacijos veiksmų, bet dėl atliekų tvarkytojo veiksmų, reglamentuota įstatyme, ir gamintojams (importuotojams) turėtų būti žinoma. Teigia, kad panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai preziumuoja neįvykdytas Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, nes jų pagrindu buvo paskirstyti patvirtinimai ir suteikta Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta mokesčio lengvata. Priešingu atveju atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo institutas būtų betikslis.

Atsiliepime nurodo, kad administracinėse bylose Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018, Nr. I-100-815/2018 dalyvaujantys asmenys teikė prašymus sustabdyti Departamento 2015-05-12 sprendimo Nr. VR-17.5-35, 2015-09-16 sprendimo Nr. VR-17.5-63 bei 2016-08-22 sprendimo Nr. VR-17.5-59 galiojimą, tačiau teismai prašymus atmetė. Teigia, kad, remdamasi šiomis aplinkybėmis, atsakovė galėjo vadovautis minėtais sprendimais priimdama ginčijamą sprendimą.

Paaiškina, kad pareiškėja apie patikrinimą buvo informuota 2017-09-07 raštu Nr.(38-19)-VR-1.7-6686. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims pranešti apie atliekamą patikrinimą nebuvo objektyvių galimybių. Nurodo, kad pareiškėja įsteigta ir veikia Viešųjų įstaigų įstatymo pagrindu, todėl ji turėtų teikti informaciją ir atstovauti dalininkams srityje, kurioje veikia. Pavyzdinėje sutartyje nurodyta, kad organizacija privalo informuoti pavedimo davėją apie aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamai vykdyti Sutartį; atstovauti pavedimo davėjui valstybės ir savivaldos institucijose, teismuose, dėl pavedimo davėjo pareigų vykdymo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo; konsultuoti pavedimo davėją pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos vedimo, tvarkymo, ženklinimo, mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir kitais su Sutarties vykdymu susijusiais klausimais arba, jeigu organizacija negali atsakyti į minėtus klausimus, kreiptis konsultacijų į atsakingas valstybės institucijas, teikti Pavedimo davėjui informaciją apie organizacijos veiklą. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. Dl-213, 16.3 p., pareiškėja per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo buvo informuota apie visus Departamento priimtus sprendimus dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo ir, būdama rūpestinga, privalėjo informuoti suinteresuotus asmenis.

Atsiliepime pažymi, kad teisės aktuose nustatyta, jog atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai negalioja vien remiantis atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais faktu. Teigia, kad ši nuostata nereikalauja nustatyti jokio pažeidimo ir juo labiau atsižvelgti į pažeidimo padarymo pobūdį, taikyti poveikio priemonę kraštutiniu atveju ir t. t. Pagal šią nuostatą, pripažinus negaliojančiu atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, įmanoma tik viena apibrėžta pasekmė. Pažymi, kad Departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros atliktų patikrinimų eigoje buvo nustatyti atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo pažeidimai, todėl atsakovė ir Aplinkos apsaugos agentūra atliko savo pareigas tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo nepatenkinti (t. 6, b. l. 88–89, „Liteko“ sistemoje atsiliepimui į skundą suteiktas registracijos numeris DOK-8314). Atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir Departamentas bei kad palaiko atsakovo atsiliepime pateiktus argumentus.

Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokatų E. B., G. A. ir R. P. (UAB „Rimi Lietuva“ t. 2, b. l. 136–148 (DOK-4107), UAB „Skuba“ t. 3, b. l. 1–2 (DOK-4306), t. 3, b. l. 8–9 (DOK-4289), UAB „Utenos mėsa“ t. 3, b. l. 11–12 (DOK-4292), UAB „Biovela“ t. 3, b. l. 22–23 (DOK-4283), UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ t. 3, b. l. 48–49 (DOK-4296), UAB „Topplastas“ t. 3, b. l. 97–99 (DOK-4364)), pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose prašė pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Sprendimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose iš esmės nurodo, kad jie tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017-12-19 rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 (toliau – ir Raštas) pateiktas nurodymas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis prieštarauja teisinio tikrumo ir teisinės valstybės principams. Teigia, kad toks atsakovo nurodymas reiškia neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningam pareiškėjui už su juo jokiais teisiniais ryšiais nesusijusių trečiųjų asmenų galimai nusikalstamą veiką. Teigia, kad tretieji suinteresuoti asmenys, būdami sąžiningi, atsakingi ir rūpestingi, visu veiklos vykdymo laikotarpiu laikėsi imperatyviomis teisės normomis jiems priskirtų įpareigojimų. Tinkamai vykdydami teisės aktais nustatytas pareigas, pasitikėdami beveik vieną trečdalį rinkos dalyvių aptarnaujančia, licencijuota ir valstybės prižiūrima VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, sudarė su šia įmone sutartis dėl pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų teikimo (toliau – ir Sutartys). Tvirtina, kad įstatymuose įtvirtintas principas „teršėjas moka“ yra įgyvendintas, kadangi jie už pakuočių atliekų tvarkymą sumokėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Kadangi pagrindinė nuostolių atsiradimo priežastis buvo ne jų netinkamas įstatymo nustatytų pareigų vykdymas, atsakomybė turėtų kilti tam asmeniui, kuris atsakingas už nuostolių atsiradimą, t. y. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ar jų partneriams – UAB „Metrail“.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodo, kad atsakovas turi teisę (ir pareigą) išieškoti žalą iš galimai nusikalstamas veikas atlikusių ar aplaidžiai veikusių asmenų ir negali šios teisės (ir pareigos) perkelti tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Paaiškina, kad Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai už laikotarpį nuo 2013 iki 2015 m. Teigia, kad kompetentingos valstybės institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino efektyvios VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kontrolės ir jos vykdomos veiklos atitikties įstatymų normų reikalavimas, dėl šių subjektų aplaidžių veiksmų ir netinkamo funkcijų vykdymo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, išrašyti remiantis UAB „Metrail“ panaikintais įrodančiais dokumentais, buvo panaikinti. Pažymi, kad dėl UAB „Metrail“ galimai nusikalstamos veiklos į teismus buvo kreiptasi dar 2015 m., tačiau nei valstybė, nei atitinkamos institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžiningai veikiančių juridinių asmenų teisių apsauga. Paaiškina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nebuvo sudarytos galimybės imtis kokių nors saugumo priemonių, kad būtų galima išvengti UAB „Metrail“ atliktų galimai neteisėtų veiksmų. Mano, kad atsakovo tretiesiems suinteresuotiems asmenims teikti nurodymai iki 2018-02-15 sumokėti mokestį už aplinkos teršimą laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 m. yra neproporcingi. Taip pat pažymi, kad atsakovas neinformavo trečiųjų suinteresuotų asmenų apie jų teises ir pareigas tiesiogiai darančius įtaką tyrimus, nesuteikė galimybės būti išklausytiems ir žinoti individualaus akto motyvus.

Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato P. A. (UAB „Getz Lithuania“ t. 3, b. l. 25–30 (DOK-4288), UAB „Medaus pirkliai“ t. 3, b. l. 51–56 (DOK-4290), t. 3, 59–64 (DOK-4284), UAB „Vainekta“ (t. 5, b. l. 1–3 (DOK-5254)), pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose teismo prašė pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Sprendimą. Teigia, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo savo kompetenciją, kadangi iki 2016-02-04 jokie teisės aktai nenustatė galimybės panaikinti pareiškėjos išduotus patvirtinimus. Vadovaujantis lex retro non agit principu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, toks teisinis reguliavimas yra negalimas, kadangi tiek pats teisinis reguliavimas, tiek reikalavimas asmenims laikytis būsimų reikalavimų gali būti taikomas tik tuomet, kai reikalavimas galioja duotuoju momentu, todėl darytina išvada, kad Sprendimas buvo priimtas viršijus kompetenciją.

Atsiliepime taip pat pažymi, kad Departamentas atliko UAB „Metrail“ patikrinimą ir nustatė pažeidimus, dėl kurių buvo panaikinti pareiškėjos gamintojams ir importuotojams išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą pagrindžiantys dokumentai. Apie šį patikrinimą nei pareiškėja, nei tretieji suinteresuoti asmenys nebuvo informuoti, jiems nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus bei kitokiais būdais pasisakyti ir būti išklausytiems prieš priimant Sprendimą. Teigia, kad buvo pažeistos viešojo administravimo procedūros, įskaitant administracines procedūras, susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu bei vertinimu.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jiems nepagrįstai atgaline data (už 2013, 2014, 2015 m.) panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata, o įpareigojimas sumokėti mokestį prieštarauja teisinio tikrumo principui. Mano, kad Departamento nurodymas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis reiškia neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningiems gamintojams ir importuotojams už su jais jokiais teisiniais ryšiais nesusijusių asmenų nusikalstamą veiką. Vertinant ginčo situaciją, pagrindinė nuostolių atsiradimo priežastis buvo ne trečiųjų suinteresuotų asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat ne netinkamas pareiškėjos įstatymo nustatytų pareigų vykdymas, todėl atsakomybė turėtų kilti tam asmeniui, kuris atsakingas už nuostolių atsiradimą, t. y. UAB „Metrail“. Įpareigojimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pažeidžia ne tik trečiųjų suinteresuotų asmenų verslo interesus ir kelia grėsmę jų veiklos tęstinumui, bet ir pagrindinius teisinės valstybės principus, kadangi atsakomybė perkeliama jokių teisės aktų pažeidimų nepadariusiems asmenims. O kontroliuojanti institucija lieka neatsakinga už savo pareigos nustatyti tikruosius teršėjus nevykdymą ir nuostolių atsiradimą. Pažymi, kad Sprendimu buvo panaikinti pareiškėjos išduoti patvirtinimai už laikotarpį nuo 2013 iki 2015 m. Mano, kad kompetentingos valstybės institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino efektyvios UAB „Metrail“ kontrolės ir jos vykdomos veiklos atitikties įstatymų reikalavimas. Būtent dėl aplaidžių šių subjektų veiksmų ir netinkamo funkcijų vykdymo pareiškėjos išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, išrašyti remiantis UAB „Metrail“ panaikintais įrodančiais dokumentais, buvo panaikinti. Pažymi, kad dėl UAB „Metrail“ galimai nusikalstamos veiklos į teismus buvo kreiptasi dar 2015 m., tačiau nei valstybė, nei atitinkamos institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžiningai veikiančių juridinių asmenų teisių apsauga. Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose taip pat teigia, kad Departamento nurodymas iki 2018-02-15 sumokėti mokestį už aplinkos teršimą laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 metų, yra neproporcingas dėl mokėtino mokesčio dydžio bei faktinės situacijos.

Tretieji suinteresuoti asmenys, atstovaujami advokato N. K. (UAB „Kauen craft“ t. 3, b. l. 141–145 (DOK-4522), AB „Volfas Engelman“ t. 4, b. l. 1–6 (DOK-4901), UAB „Genba Pharma“ t. 5, b. l. 142–146 (DOK-5886) ir UAB „Genba Food“ t. 6, b. l. 63–68 (DOK-7462)), pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose prašo pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Sprendimą. Pažymi, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, kadangi jo priėmimo dieną nebuvo objektyvių įrodymų, kad UAB „Metrail“ atitinkamo pakuočių atliekų kiekio iš tiesų nėra sutvarkiusi (ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Metrail“ galimai padarytų nusikalstamų veiksmų skundžiamo sprendimo priėmimo dieną nebuvo baigtas). Be to, apie atliekamą UAB „Metrail“ patikrinimą nebuvo pranešta visiems suinteresuotiems asmenims (gamintojams ir importuotojams, kurių atliekas turėjo surinkti UAB „Metrail“), jiems nebuvo sudarytos sąlygos teikti paaiškinimus ir savo poziciją pagrindžiančius dokumentus. Pažymi, kad gamintojai ir importuotojai nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, todėl Sprendimas pripažinti pareiškėjos išrašytus patvirtinimus neteisėtais yra nepagristas ir privalo būti panaikintas.

Tretieji suinteresuoti asmenys AB „Vilniaus pergalė“ (t. 3, b. l. 180–183 (DOK-4642)), UAB „Fuchs Lubricants Lithuania“ (t. 3, b. l. 68–74 (DOK-4321)), UAB „Mediato (t. 2, b. l. 95–99 (DOK-3859)), UAB „Enerstena“ (t. 3, b. l. 14–17 (DOK-4299)), UAB „Vetoil“ (t. 3, b. l. 31–37 (DOK-4180)), UAB „Minordija“ (t. 3, b. l. 113–117 (DOK-4372)), UAB „Iveco“ (t. 3, b. l. 122–126 (DOK-4517)), UAB „Iveco žuvis“ (t. 3, b. l. 161–165 (DOK-4505)), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (t. 3, b. l. 186–189 (DOK-4621)), AB „Lifosa“ (t. 4, b. l. 25–27 (DOK-4888)), UAB „Eurolinen“ (t. 4, b. l. 39–41 (DOK-4844)), UAB „Enerstena“ (t. 3, b. l. 14–17 (DOK-4178)), UAB „Liviko“ (t. 4, b. l. 159–161 (DOK-4998)), UAB „Kelias“ (t. 5, b. l. 45–51 (DOK-5321)), UAB „Altis LTD“ (t. 5, b. l. 83–84 (DOK-5350)), UAB „Remmers Baltica“ (t. 5, b. l. 195–199 (DOK-6583)), UAB „Jungent Lietuva“, UAB „Medžista“, UAB „Justona“ (t. 6, b. l. 3–6 (DOK-6815)), UAB „Imlitex“ (t. 6, b. l. 7–10 (DOK-6888)) ir AB „Žemaitijos pienas“ (t. 2, b. l. 159–161 (DOK-4161)) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuose prašo pareiškėjos skundą patenkinti ir panaikinti Sprendimą. Atsiliepimuose nurodė iš esmės tai, kad 2013–2015 metais, kai buvo išduoti Sprendimu panaikinti patvirtinimai, nebuvo numatyta galimybė panaikinti pareiškėjos išduotą patvirtinimą, taigi atsakovas, priimdamas Sprendimą, iš esmės viršijo jam teisės aktais suteiktą kompetenciją (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.). Pažymi, kad Sprendimu nėra nustatyti jokie pareiškėjos bei gamintojų ir importuotojų pažeidimai, todėl neegzistuoja teisinis pagrindas taikyti atsakomybę už trečiųjų, nesusijusių su pareiškėja, gamintojais ir importuotojais, asmenų ir valstybės neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Pažymi, kad pareiškėja, įsigydama paslaugas iš UAB „Metrail“, pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugas įsigijo iš atliekų tvarkytojo, kuris paslaugų teikimo metu buvo įtrauktas į gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą. Teigia, kad teisines pasekmes sukeliantis Sprendimas negali būti laikomas teisėtu dėl to, jog nei pareiškėjos, nei gamintojų ir importuotojų veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ir kaltės.

Pažymi, kad apie atliekamą UAB „Metrail“ ir pareiškėjos patikrinimą nebuvo pranešta visiems suinteresuotiems asmenims (gamintojams ir importuotojams, kurių atliekas turėjo surinkti UAB „Metrail“), jiems nebuvo sudarytos sąlygos teikti paaiškinimus ir savo poziciją pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami paslaugas iš UAB „Metrail“, nežinojo ir negalėjo žinoti (įtarti) apie galimą neteisėtą šios įmonės veiklą. Mano, kad priimtu Sprendimu atsakovas, neturėdamas veiksmingų priemonių tam, kad visą valstybei padarytą žalą nedelsiant atlygintų tikrasis pažeidėjas (UAB „Metrail“), faktiškai bando įpareigoti gamintojus ir importuotojus, kurie su padarytais pažeidimais nėra susiję, šią žalą atlyginti. Teigia, kad gamintojai ir importuotojai nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų, suteikiančių teisę taikyti jiems Sprendime nustatytą sankciją (mokesčio lengvatos panaikinimo, panaikinant pareiškėjos išduotus patvirtinimus). Atsakovas priėmė Sprendimą, viršydamas suteiktą kompetenciją, pažeisdamas tokio pobūdžio sprendimo priėmimo procedūrinius reikalavimus bei nepagrįstai ir neteisėtai siekdamas perkelti atsakomybę su UAB „Metrail“ neteisėtais veiksmais nesusijusiems gamintojams ir importuotojams.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė E. B. pateikė teismui prašymą pradėti norminio administracinio akto, susijusio su nagrinėjama byla – Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359, (toliau – ir Tvarkos aprašas, Aprašas) 55 ir 56 punktų teisėtumo tyrimą (t. 7, b. l. 74–83). Nurodo, kad tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjai pervedė savo pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Pakuočių įstatymas), ir gavo patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, kuriuos Departamentas panaikino skundžiamu Sprendimu. Pažymi, kad nė vienas įstatymas nenustato patvirtinimų panaikinimo pagrindų, sąlygų ir būdo, taip pat mechanizmo, pagal kurį būtų aišku, kokios konkrečios pareigos ir konkrečiai kokiu metu kyla gamintojams ir importuotojams ne dėl jų kaltės panaikinus patvirtinimus, kokios yra jų teisės patvirtinimo panaikinimo procedūrų metu. Teigia, kad Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatytas patvirtinimų panaikinimo teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms ir pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat prieštarauja teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, nes jis, be kita ko, sukuria sąlygas nenustatytu terminu taikyti poveikio priemones gamintojams ir importuotojams dėl valstybės kontroliuojamų atliekų tvarkytojų galimai neteisėtų veiksmų

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė advokatė E. B. pateikė teismui prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir teismo iniciatyva (t. 6, b. l. 173–181). Paaiškina, kad pakuočių atliekų tvarkymas Lietuvoje yra įgyvendinamas remiantis Pakuočių įstatymu ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas). Šiais teisės aktais įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008-11-19 direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva), kuri nustato padidintą gamintojo atsakomybę (8 straipsnis), kartu įtvirtindama principą, kad gamintojas savo atsakomybe gali dalytis arba ją deleguoti apdorojimo grandinės dalyviams (15 straipsnis). Pažymi, kad Direktyvos nuostatos taip pat įpareigoja valstybes nares nustatyti sankcijų taikymo už Direktyvos nuostatų pažeidimą atsakingiems asmenims (pvz., atliekų gamintojams, turėtojams, tarpininkams, prekiautojams, vežėjams, surinkėjams, įmonėms ar įstaigoms, vykdančioms atliekų apdorojimo operacijas ir įgyvendinančioms atliekų tvarkymo sistemas) taisykles ir imtis visų priemonių, būtinų užtikrinti jų įgyvendinimą, kartu užtikrinant, kad numatytos sankcijos bus veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios (45 konstatuojamoji dalis, 36 straipsnis).

Prašyme nurodo, kad valstybė detaliai reglamentuoja pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą, apribodama gamintojų ir importuotojų teisę patiems pasirinkti atliekų tvarkymo organizavimo būdus bei priemones, bei nustato itin griežtus reikalavimus pakuočių atliekų tvarkytojams, turintiems teisę išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, bei šių atliekų tvarkytojų vykdomos veiklos priežiūrai ir kontrolei, kurią valstybė pati ir vykdo per savo institucijas. Teigia, kad valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pasirinktas mechanizmas būtų visiškai ir efektyviai įgyvendintas.

Atsižvelgiant į nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą teisių ir pareigų pasiskirstymą, organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą bei įgyvendinant gamintojo atsakomybės principą, Lietuvos Respublikoje gamintojų ir importuotojų atsakomybė už pakuočių atliekas turėtų būti laikoma pasibaigusia jų sutvarkymo organizavimą perdavus gamintojų ir importuotojų organizacijai, o šiai atitinkamai jų sutvarkymą perdavus atliekų tvarkytojui, įrašytam į atliekų tvarkytojų sąrašą. Būtent valstybė prisiėmė pareigą ne tik į šį sąrašą įrašyti tik tuos atliekų tvarkytojus, kurių veikla atitinka įstatymų reikalavimus, bet ir kontroliuoti į šį sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklą. Pažymi, kad dėl Direktyvoje įtvirtinto principo „teršėjas moka“ ESTT yra pažymėjęs, kad pareiga padengti atliekų šalinimo išlaidas gamintojui kyla tik tuo atveju, jei gamintojas savo veiksmais prisidėjo prie taršos atsiradimo grėsmės ir ypač jeigu nesiėmė priemonių, kad neigiamų pasekmių aplinkai būtų išvengta.

Prašyme nurodo, kad šiuo atveju Sprendimas ir Tvarkos aprašo 55–56 punktai prieštarauja Direktyvos nuostatoms ir ESTT praktikai, nes šie Tvarkos aprašo punktai leidžia gamintojams ir importuotojams taikyti neigiamas pasekmes, nors gamintojų ir importuotojų atsakomybė, susijusi su gamintojų ir importuotojų teisėmis pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo srityje, faktiškai turėtų būti laikoma pasibaigusia įstatymų nustatytų tvarka atliekų sutvarkymą perleidus organizacijai ir konkrečiam atliekų tvarkytojui, kurį yra įsipareigojusi kontroliuoti ir prižiūrėti valstybė. Tokia situacija taip pat kelia abejonių ir dėl suderinamumo su Europos Sąjungos teisės dalimi pripažįstamais teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principais, iš kurių kyla pareiga užtikrinti, kad teisės normos būtų aiškios ir tikslios, bei saugoti, kad teisiniai santykiai būtų nuspėjami.

Atsižvelgdami į faktines bylos aplinkybes, galiojantį nacionalinį reguliavimą, tretieji suinteresuoti asmenys prašo kreiptis į ESTT su prejudiciniu klausimu – ar su Direktyvos bei kitų atliekų tvarkymo srityje taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis ir tikslais bei bendraisiais Europos Sąjungos teisės principais (be kita ko, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principais) yra suderinamas toks nacionalinis reguliavimas, pagal kurį gamintojai ir importuotojai neturi teisės patys savarankiškai pasirinkti asmenų, kurie jų naudai sutvarkytų reikiamus pakuočių atliekų kiekius; gamintojai ir importuotojai privalomai turi pasikliauti licencijuotomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis, o pastarosios – atliekų tvarkytojais, kuriuos valstybės institucijos įtraukia į atliekų tvarkytojų sąrašus; gamintojai ir importuotojai neturi teisių ir priemonių, kurias naudodami galėtų kontroliuoti atitinkamų pakuočių atliekų tvarkytojų veiklą; o atliekų tvarkytojų veiklos kontrolę vykdo (privalo vykdyti) valstybės institucijos tiek atliekų tvarkytojų įsirašymo į atliekų tvarkytojų sąrašą metu, tiek ir išduodant pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus bei vykdant veiklą, tačiau, dėl atliekų tvarkytojo padarytų pažeidimų panaikinus pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius ir (ar) patvirtinančius dokumentus, neproporcingai didelė finansinė atsakomybė, t. y. mokestis už aplinkos taršą, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, yra taikomas išimtinai tik gamintojams ir importuotojams.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai 2012-08-24 išduota ir 2016-06-08 patikslinta stiklinės, plastikinės, PET, popierinės ir kartoninės, metalinės, kombinuotosios (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas, kombinuotosios (vyraujanti medžiaga kita) medinės kitos atliekų tvarkymo licencija Nr. 003 (t. 1, b. l. 100–101). Departamentas atliko VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo tikrinami 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai gamintojams ir (ar) importuotojams. Departamentas 2017-11-08 patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. patvirtinimai, išrašyti UAB „Metrail“, yra išrašyti neteisėtai (t. 1, b. l. 49–89).

Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. išrašytus pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus (t. 1, b. l. 10–11). Departamentas Raštu pranešė pareiškėjai, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai yra laikomi netekę galios ir nurodė pareiškėjai apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (t. 1, b. l. 46–48).

Pareiškėja VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, kuriant efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitą visuomenei naudingą veiklą (PTO įstatų 1 punktas, t. 1, b. l. 90). PTO yra išduotos Lietuvos aplinkos ministerijos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos (2012-08-24 licencija Nr. 003 ir 2016-06-08 licencija Nr. 003) (t. 1, b. l. 100–101).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-05-12 sprendimu Nr. VR-17.5-35, 2015-09-16 sprendimu Nr. VR-17.5-63 ir 2016-08-22 sprendimu Nr. VR-17.5-59 buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, išrašyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013, 2014 ir 2015 metus (t. 4, b. l. 115–121, t. 4, b. l. 111–114). 

Departamentas atliko neplaninį PTO patikrinimą, kurio metu buvo tikrinami 2013, 2014 ir 2015 metais PTO išrašyti patvirtinimai gamintojams ir (ar) importuotojams, ir 2017-11-08 patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad 2013, 2014 ir 2015 metais išrašyti patvirtinimai yra neteisėti (t. 1, b. l. 49–89). Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir panaikino PTO 2013, 2014 ir 2015 metais gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus (t. 1, b. l. 10–11). Departamentas Raštu pranešė pareiškėjai, kad jos išrašyti patvirtinimai laikomi netekusiais galios, ir nurodė apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (t. 1, b. l. 46–48).

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai nustatytas pareigas gali vykdyti: 1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais. Siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai galėjo steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Organizacija steigiama ir veikia, o gamintojai ir importuotojai jos veikloje dalyvauja Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).

Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnyje nustatyti reikalavimai, taikomi gamintojų ir importuotojų Organizacijai: gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitas šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti kitas šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) netapdami Organizacijos dalyviais (1 dalis); Organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka (2 dalis); Organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis, tvarkyti apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) skirta veikla (3 dalis); Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3426 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas (5 dalis).

Pareiškėja PTO yra ne atliekų tvarkytoja, o įmonė, kuri organizuoja pakuočių atliekų tvarkymą, pakuočių atliekoms surinkti ir tvarkyti sutartiniais pagrindais pasitelkdama konkurso būdu atrinktus atliekų tvarkytojus, teisės aktų nustatyta tvarka turinčius teisę surinkti ir tvarkyti pakuočių atliekas bei teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Vienas iš šių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų – UAB „Metrail“.

2018-12-20 Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyrius parengė patikrinimo aktą Nr. ATKS-41 (toliau – ir 2018-12-20 patikrinimo aktas), kuriame nustatė tam tikrus duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas 2017-11-08 patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-54 ir 2017-12-18 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82, neatitikimus dėl pakuočių atliekų kiekio ir tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu (t. 8, b. l. 94–171).

Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „Biovela“ ir kt. 2019-02-05 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2018-12-20 patikrinimo akte Nr. ATKS-41 nustatyta, kad 264 įmonėms, kurioms pagal Sprendimą panaikinti PTO išrašyti patvirtinimai, šie patvirtinimai buvo pagrįsti ne UAB „Metrail“, bet kitų atliekų tvarkytojų išduotais įrodančiais dokumentais, dėl 4 įmonių konstatuotos aplinkybės, kurios gali pabloginti šių įmonių situaciją, 22 įmonėms patvirtinimai nebuvo panaikinti, nors turėjo būti panaikinti (t. 8, b. l. 177–181).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad neatitikimai yra nustatyti, prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti galimybę atsakovui juos ištaisyti. Teismo posėdyje teismui nepatenkinus šio prašymo, atsakovo atstovė prašė teismo atsižvelgti į nustatytas klaidas, kurios padarytos dėl pareiškėjos kaltės neteikiant popierinių dokumentų, ir, sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo, nepanaikinti viso ginčijamo sprendimo.

Atliekų tvarkymo įstatymu įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008-11-19 direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas. Direktyvoje yra nustatytos priemonės, skirtos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą (Direktyvos 1 straipsnis). Pagal Direktyvos 13 straipsnį, valstybės narės privalo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, t. y. nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams, nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų ir nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypač svarbioms vietovėms. Valstybės narės taip pat turi imtis veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad pavojingų atliekų gamyba, rinkimas ir vežimas, saugojimas ir apdorojimas būtų vykdomi tokiomis sąlygomis, kuriomis geriausiai apsaugoma aplinka ir žmonių sveikata, įskaitant veiksmus, skirtus pavojingų atliekų atsekamumui nuo gamybos iki galutinio pristatymo vietos ir kontrolei (Direktyvos 17 straipsnis).

          Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu, atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

           Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra pabrėžęs, kad principas „teršėjas moka“ turi būti taikomas kartu su proporcingumo principu (1999-04-29 sprendimas byloje Nr. C-293/97 The Queen prieš Secretary of State for the Environment and Ministry of Agriculture, Fisheries and Food). ESTT taip pat yra konstatavęs, kad visais atvejais pagal principą „teršėjas moka“ žalos atlyginimo išlaidas turi atlyginti ją sukėlęs asmuo, nesvarbu, ar tai yra atliekų turėtojas, buvęs turėtojas ar net asmuo, gaminantis produkciją, iš kurios atliekos atsirado (2004-09-07 sprendimas byloje Nr. C-1/03 Van de Walle). Spręsdamas klausimą dėl žalos, padarytos užteršus vandenį dėl jūroje išsipylusios naftos, atlyginimo, ESTT konstatavo, kad pagal principą „teršėjas moka“ atsakomybė atlyginti žalą tenka pardavėjui frachtuotojui, dėl kurio atsirado atliekos, nesvarbu, jis yra atliekų turėtojas, ankstesnis turėtojas ar produktų, dėl kurių atsirado atliekos, gamintojas, tuo atveju, jeigu jis prisidėjo prie šio laivo paskendimu sukeltos taršos atsiradimo grėsmės, ypač jeigu nesiėmė priemonių tam, kad tokio incidento išvengtų (2008-06-24 sprendimas byloje Nr. C-188/07 Commune de Mesquer prieš Total France SA ir Total International Ltd). Taigi, svarbu nustatyti ir pagrįsti konkrečių teršėjų atsakomybę, atsižvelgiant į tai, kaip ir kiek konkretūs teršėjai prisidėjo prie aplinkai padarytos taršos. 

           Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, 9 punkte (redakcija iki 2014-02-19) buvo nustatyta, kad Organizacija, remdamasi pakuočių atliekų surinkėjų pateiktais dokumentais, išrašo patvirtinimus jos nariams ir pavedimo davėjams mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias atliekas (pildoma Aprašo 7 priedo forma); 9 punkte (redakcija nuo 2014-02-19 iki 2016-02-04) buvo nustatyta, kad Organizacija, remdamasi pakuočių atliekų surinkėjų pateiktais dokumentais, išrašo patvirtinimus jos nariams ir pavedimo davėjams mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 50 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias atliekas (pildoma Aprašo 7 priedo forma); 9 punkte (redakcija nuo 2016-02-04 iki 2017-02-15) buvo nustatyta, kad Organizacija, remdamasi pakuočių atliekų surinkėjų pateiktais dokumentais, išrašo patvirtinimus jos nariams ir pavedimo davėjams mokestiniu laikotarpiu ar jam pasibaigus, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas kolektyviai, tvarkant komunalinių ir nekomunalinių atliekų srautuose susidariusias atliekas (pildoma Aprašo 7 priedo forma). Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga Aprašo 55 punkto redakcija nuo 2017-02-15, kuria remiasi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą. Aprašo 55 punkte nustatyta, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai.

          Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas ir Aprašas patvirtina, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) ir jų pagrindu išrašyti patvirtinimai yra dokumentai, reikšmingi visai atliekų tvarkymo sistemai organizuoti ir visų šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms tiek atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti neigiamo atliekų poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai – pasiekimo prasme, tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme. Šie dokumentai yra tiesiogiai susiję su principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu, todėl ypač svarbu nustatyti, ar visos aplinkybės, kuriomis remiantis panaikinami gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir išrašyti patvirtinimai, yra nustatytos tiksliai, be klaidų, ar yra teisėtas pagrindas panaikinti šiuos dokumentus. Nustatomos aplinkybės negali būti vertinamos formaliai, nesigilinant į priežastis, dėl kurių tokios aplinkybės susidarė, vertinant šias aplinkybes, turi būti vadovaujamasi iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiais protingumo, teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais.

          Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

          Iš bylos duomenų nustatyta, kad dėl ginčijamame 2017-12-18 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 ir 2017-11-08 patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nustatytų aplinkybių naujai atlikto patikrinimo metu, priimant 2018-12-20 patikrinimo aktą, nustatyti pakuočių atliekų kiekio neatitikimai ir tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu. Šie neatitikimai sukelia reikšmingų teisinių pasekmių tiek pareiškėjai, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t. y. dėl šių neatitikimų kyla klausimų, kokie patvirtinimai buvo išrašyti UAB „Metrail“ išrašytų ir pripažintų negaliojančiais dokumentų pagrindu, kokie pakuočių atliekų kiekiai turi būti nurodyti tam tikruose patvirtinimuose ir pan. Taigi, nustatyti neatitikimai pripažintini esminiais, leidžiančiais pripažinti ginčijamą sprendimą neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovo atstovės teigimu, neatitikimai atsirado dėl pareiškėjos kaltės, t. y. jai nepateikus popierinių patvirtinimo dokumentų ir nebendradarbiavus su atsakovu. Teismo nuomone, šios aplinkybės neturi reikšmės vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumo klausimą. Jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos, jos galimai būtų reikšmingos sprendžiant kitus klausimus, kurie nėra nagrinėjami šioje byloje.

          Pareiškėja skunde nurodo, kad, pagal Aprašo nuostatas, iki 2017-02-15 regionų aplinkos apsaugos departamentams nebuvo suteikta teisė (kompetencija) pripažinti negaliojančiais pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduotus patvirtinimus. Pažymi, kad Departamentas, vadovaudamasis nuo 2017-02-15 įsigaliojusia Aprašo 55 punkto redakcija ir panaikindamas pareiškėjos 2013–2015 metais išduotus patvirtinimus, neteisėtai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius ir pažeidė lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Aprašo 3 punktas, kuris galioja nepakeistas nuo originalios Aprašo redakcijos, nustato, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais).

          Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 (redakcija, galiojusi nuo įsakymo priėmimo iki 2018-07-01), kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, 2.1 papunktį, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę buvo pavesta vykdyti regionų aplinkos apsaugos departamentams. Aprašo 32 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013-10-25) buvo nustatyta, kad RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. turėjo patikrinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išduodančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, kaip laikomasi Aprašo nustatytų reikalavimų. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta Aprašo 37 punkte (redakcija nuo 2013-10-25 iki 2016-02-04), 41 punkte (redakcija nuo 2016-02-04 iki 2017-02-15). Pagal Aprašo 34 punktą (redakcija, galiojusi iki 2013-10-25), 39 punktą (redakcija nuo 2013-10-25 iki 2016-02-04), 43 punktą (redakcija nuo 2016-02-04 iki 2017-02-15), sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais priima RAAD. Pagal Aprašo 37 punktą (redakcija nuo 2013-10-25 iki 2016-02-04), 42 punktą (redakcija nuo 2013-10-25 iki 2016-02-04), 46 punktą (redakcija nuo 2016-02-04 iki 2017-02-15), RAAD apie priimtą sprendimą dėl dokumento pripažinimo negaliojančiu per 3 darbo dienas turėjo pranešti atliekų tvarkytojui, kuris išrašė dokumentą, organizacijai ir (arba) gamintojui ar importuotojui, kuriems dokumentas buvo išrašytas, apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir AVMI).

Pažymėtina, jog mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (toliau – ir mokestis už aplinkos teršimą) apskaičiavimo ir pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą) (toliau – ir Pažyma) išdavimo teisėtumo kontrolės tvarką nustato Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-07-01) 11 punkte nustatyta RAAD pareiga kiekvienais metais iki liepos 1 d. patikrinti Organizacijas ir atliekų tvarkytojus (toliau – ir Tvarkytojas), kurie teisės aktų nustatyta tvarka išduoda Pažymas, suteikiančias mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis lengvatas. Pagal Tvarkos aprašo 12 punktą, atlikus Tvarkytojo patikrinimą ir paaiškėjus, kad Tvarkytojas mokestiniam (-iams) laikotarpiui (-iams) Pažymas išdavė neteisėtai (išdavė Pažymų už didesnį atliekų kiekį, nei buvo perdirbęs (panaudojęs), išdavė Pažymą po termino, nustatyto Pažymoms išduoti, išdavė Pažymas už tas apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išduoti Pažymas neturėjo teisės, išdavė Pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, išvežtą nesilaikant teisės aktais nustatytos atliekų vežimo tvarkos, išdavė Pažymas už atliekų kiekį, panaudotą tuo laikotarpiu, kai nebuvo įtrauktas į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą ar kitaip pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą, RAAD turi teisę išduotas pažymas pripažinti negaliojančiomis. Pažymų pripažinimas negaliojančiomis įforminamas Patikrinimo aktu. Patikrinimo aktas patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatytais terminais (Tvarkos aprašo 14 punktas). Pažyma (dėl viso Pažymoje nurodyto perdirbtų (panaudotų) atliekų kiekio ar jo dalies) yra laikoma negaliojančia nuo tos dienos, kada priimamas Sprendimas (Tvarkos aprašo 15 punktas). Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad RAAD per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos nusiunčia pranešimą apie išduotos Pažymos pripažinimą negaliojančia: Tvarkytojui, išdavusiam Pažymą (16.1 papunktis); mokėtojui, kuris nedalyvauja Organizacijos veikloje, ir AVMI (16.2 papunktis) ir (ar) Organizacijai, kurios turima Pažyma buvo pripažinta negaliojančia (16.3 papunktis). Pagal Tvarkos apraše nustatytą reglamentavimą, mokėtojui pareiga apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekomis sumą ir ją sumokėti atsiranda nuo sprendimo pripažinti Pažymą negaliojančia priėmimo dienos.

Apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad jame buvo nustatytos konkrečios pareigos kontroliuojančiai institucijai (RAAD) atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės veiksmus, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, inter alia (be kita ko), tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius (2014-12-19, 2017-03-15 nutarimai).

Minėta, kad Aprašo 55 punkto redakcija, kuria remiasi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įsigaliojo tik nuo 2017-02-15. Aprašo 3 punkto nuostata, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, pati savaime negali būti aiškinama kaip įtvirtinanti kontroliuojančios institucijos teisę panaikinti patvirtinimus. Iki 2017-02-15, kai įsigaliojo nauja Aprašo 55 punkto redakcija, RAAD teisė pripažinti negaliojančiomis pažymas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (išvežimą) buvo nustatyta Tvarkos aprašo 12 punkte. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad Sprendimas dėl Patikrinimo akto, kuriame pažymos pripažįstamos negaliojančiomis, patvirtinamas Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnyje nustatytais terminais.

Taigi, 2013–2015 metais, kai PTO išdavė patvirtinimus gamintojams ir importuotojams už 2013, 2014 ir 2015 metus, galiojo Pažymų pripažinimo negaliojančiomis tvarka, nustatyta Tvarkos apraše. Aprašo 55 punkto nauja redakcija, kurioje buvo nustatyti atvejai, kai patvirtinimai laikomi išrašytais neteisėtai, buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-736, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo išdėstytas nauja redakcija ir įsigaliojo nuo 2017-02-15. Iki tol Apraše nebuvo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nustatyti atvejai, kai patvirtinimai laikomi neteisėtais. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymo Nr. D1-736 2 punkte buvo nustatyta, kad šiuo įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 4, 6, 8–11, 15–18, 22–25, 29–32, 36–39, 43–45, 49–50 punktų nuostatos turi būti taikomos išrašant visus 2017 m. laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Nors šiame punkte nėra nustatyta, kad naujos redakcijos Aprašo 55 punktas taikomas išrašant 2017 m. laikotarpio gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau, sistemiškai aiškinant Aprašo ir Tvarkos aprašo nuostatas, vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo, lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principais, konstatuotina, kad Aprašo 55 punkto nauja redakcija taikytina tik tiems gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams ir patvirtinimams apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie buvo išrašyti už 2017 m. laikotarpį ir vėliau. Taigi, teismas daro išvadą, kad, pagal Aprašo 55 punktą (redakcija nuo 2017-02-15), atsakovas 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 neturėjo teisės panaikinti pavirtinimų, kurie buvo išrašyti už 2013, 2014, 2015 metus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, taip pat kad priimant ginčijamą sprendimą negalėjo būti taikomas Aprašo 55 punktas (redakcija nuo 2017-02-15), todėl PTO išrašyti patvirtinimai už 2013, 2014 ir 2015 metus apskritai negalėjo būti panaikinti. Taigi ginčijamas 2017-12-18 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Biovela“ ir kt. pateikė prašymą teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Šiame prašyme keliamas klausimas dėl neproporcingai didelės finansinės atsakomybės, t. y. mokesčio už aplinkos taršą, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, taikymo išimtinai tik gamintojams ir importuotojams (t. 6, b. l. 173–181).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Švyturys – Utenos alus“ pateikė prašymą kreiptis į LVAT dėl Aprašo 55 ir 56 punktų teisėtumo tyrimo, nes mano, kad šiuose punktuose nustatytas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis patvirtinimų panaikinimą, prieštarauja Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies nuostatoms, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą (t. 7, b. l. 74–83).

Teismui pripažinus, kad Aprašo 55 punktas (redakcija nuo 2017-02-15) negalėjo būti taikomas priimant ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo spręsti prašyme kreiptis į ESTT ir prašyme kreiptis į LVAT išdėstytų klausimų.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Getz Lithuania“ (t. 12, b. l. 38–43), UAB „Tikkurila“ (t. 12, b. l. 70–75), UAB „Vainekta“ (t. 12, b. l. 107–110) ir UAB „Medaus pirkliai“ (t. 12, b. l. 140–147) 2019-05-09 pateikė teismui prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tokį patį prašymą pateikė 2019-05-13 ir AB „Vilniaus pergalė“ (t. 12, b. l. 193). Kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai 2019-05-09 teismo posėdyje nurodė, kad prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateiks įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo 16 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki įstatymo Nr. XIII-1833 įsigaliojimo arba 2) įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2019-01-01) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinė byla Nr. eI-142-789/2019 teisme gauta 2018-01-19, pirmasis teismo posėdis joje paskirtas 2018-06-06 13 val. 15 min., 2018-09-19 nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, 2018-12-03 teismo nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas ir ji paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019-01-16 13 val. 15 min. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad į bylą yra įtraukti 469 tretieji suinteresuoti asmenys, siekiant užtikrinti administracinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą, visų proceso dalyvių prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas spręstini įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui šioje administracinėje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

Prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas spręsti įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui. 

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                         Rasa Ragulskytė-Markovienė

Jolita Rasiukevičienė 

                                        Margarita Stambrauskaitė