Civilinės bylos Nr. 2-1916/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.1.; 122.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-4971-585/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pireka“ dėl atsakovo vykdomos subrangovų atrankos procedūrų, o jei subrangovų atranka jau įvykdyta, jos rezultatų, įskaitant ir subrangos sutartį, jei ji sudaryta, pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje vyksta ginčas dėl subrangovų atrankos procedūrų ir jos rezultatų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei baudos pagal preliminariąją sutartį.

Pagal atskirąjį skundą nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašoma panaikinti teismo nutartį neįtraukti į bylą ieškinyje nurodytų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pagrįstumo.

Ieškovas UAB „ATEA“ 2011 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo UAB „Pireka“ vykdomą subrangovų atranką, jos rezultatus niekiniais ir negaliojančiais ir juos panaikinti; 2) priteisti iš atsakovo 202 679 Lt baudą pagal preliminariąją sutartį, 3) priteisti iš atsakovo 6 % metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, jog pagal ieškinį pradėtoje civilinėje byloje priimtas sprendimas gali turėti reikšmės perkančiajai organizacijai VĮ Tarptautiniam Palangos oro uostui  ir projektą įgyvendinančiajai institucijai Transporto investicijų direkcijai, kuri prižiūri, kad projekto vykdytojai (šiuo atveju perkančioji organizacija) tinkamai ir skaidriai naudotų skiriamas Europos Sąjungos lėšas, ieškovas, remdamasis CPK 47 str. 1 d, prašė įtraukti į civilinę bylą VĮ Tarptautinį Palangos oro uostą ir Transporto investicijų direkciją trečiaisiais asmenimis. Ieškinyje nurodė, kad VĮ „Tarptautinis Palangos oro uostas“ 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskelbė supaprastintą ribotą konkursą „VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtros projektavimo paslaugų ir statybos montavimo darbų pirkimas“ (duomenys neskelbtini). Pirkimas finansuojamas ES lėšomis. Projektą įgyvendinančioji institucija – Transporto investicijų direkcija. Bylos šalys 2009 m. rugsėjo 3 d. pasirašė preliminarią sutartį Nr. 20090911-01 dėl ieškovo dalyvavimo viešajame pirkime subrangos pagrindais. 2010 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas su perkančiąja organizacija pasirašė pirkimo sutartį, pirkimo vertė – 9 041 322,31 Lt. 2010 m. spalio 15 d. bylos šalys sudarė projektavimo darbų sutartį (duomenys neskelbtini). Joje, be kita ko, numatyta, kad atsakovas ketina vykdyti pirkimo objekto projektavimui ir statybai reikiamų subrangovų atranką. Ieškovui suteikta paskutinio pasiūlymo teisė. Remdamasis preliminaria sutartimi Nr. 20090911-01, 2010 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą su kainomis dėl subrangos pagrindais atliekamų darbų vertės. 2011 m. vasario 9 d. raštu atsakovas atsisakė sudaryti su ieškovu subrangos sutartį.

2011 m. balandžio 4 d. atsakovas pateikė atsiliepimą, kurio vienas iš prašymų buvo panaikinti trečiųjų asmenų VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto ir Transporto investicijų direkcijos procesinę padėtį šioje byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodė, kad pašalina iš dalyvavimo byloje trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, VĮ Tarptautinį Palangos oro uostą ir Transporto investicijų direkciją. Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrindė šių asmenų dalyvavimo procese būtinumo.

2011 m. gegužės 6 d. ieškovas per Vilniaus apygardos teismą pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, prašydamas šią nutartį dalyje, kurioje nutarta pašalinti iš dalyvavimo byloje trečiaisiais asmenimis VĮ Tarptautinį Palangos oro uostą ir Transporto investicijų direkciją, panaikinti. Nurodė, kad ieškovo prašymas ir jį lydintys dokumentai dėl VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto ir Transporto investicijų direkcijos įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis išdėstyti ieškovo 2011 m. kovo 22 d. ieškinyje atskira IV ieškinio dalimi „Dėl  trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą“. Be to, teismo sprendimas iš tolesnio bylos nagrinėjimo pašalinti trečiuosius asmenis pažeidžia CPK 226 str., nustatantį, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Ieškovas taip pat nurodė, kad dalis bylos nagrinėjimui būtinos informacijos, susijusios su viešuoju pirkimu, konkrečiai su atsakovo pilnai sukomplektuotu pasiūlymu, jo nagrinėjimu ir įvertinimu bei pirkimo sutarties pasirašymu, yra būtent pas trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „ATEA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties. Nurodė, kad nutartį, kuria pašalinti iš dalyvavimo byloje tretieji asmenys, turi teisę skųsti atskiruoju skundu tik tie asmenys, kurie skundžiama nutartimi yra pašalinami iš dalyvavimo byloje, kadangi tokia nutartimi išsprendžiamas tik jų procesinių teisių klausimas. Kiti asmenys motyvus dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali įtraukti į apeliacinį skundą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2009 sprendė klausimą dėl iš bylos pašalinto trečiojo asmens, kuris į bylą buvo įstojęs savo iniciatyva, galimybių ginti savo procesines teises ir nurodė, kad toks asmuo gali skųsti atskiruoju skundu nutartį, kuria iš bylos buvo pašalintas. Ieškovo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nenustatyta, kad nutarties dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, kurie į bylą buvo įtraukti motyvuotu šalių prašymu, pašalinimo iš bylos neturėtų teisės skųsti tie asmenys, kurie ir prašė trečiuosius asmenis įtraukti į bylą, todėl manytina, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika turėtų būti taikoma ir šiems asmenims.
2. Teismas, iš bylos pašalindamas trečiuosius asmenis, užkerta bylos eigą šių asmenų atžvilgiu ir pažeidžia CPK 226 str., nustatantį, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes ieškovui palankaus sprendimo atveju tretiesiems asmenims kiltų atitinkamos teisės ir pareigos. Be to, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. kuriame nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, pripažinti absoliučiai negaliojančiu, kas turės tiesioginę įtaką perkančiosios organizacijos teisėms ir pareigoms.
3. Dalis bylos nagrinėjimui būtinos informacijos, susijusios su viešuoju pirkimu, konkrečiai su atsakovo sukomplektuotu pasiūlymu, jo nagrinėjimu ir įvertinimu bei pirkimo sutarties pasirašymu yra būtent pas trečiuosius asmenis, todėl, nagrinėjant bylą, būtina gauti trečiųjų asmenų atsiliepimus į ieškinį ir atsiliepimus į pagrindžiančius dokumentus, nes tik juos turint, bylą galima išnagrinėti objektyviai, teisingai ir  visapusiškai. Todėl darytina išvada, kad teismas priėmė sprendimą tinkamai neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo paduotą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš bylos pašalinti ieškovo ieškinyje nurodyti tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktikoje nurodyta, k1ad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas; CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-252/2009).

Teisė į teisminę gynybą apima ne tik teisę su ieškiniu kreiptis į teismą, bet ir teisę proceso įstatymo nustatyta tvarka apskųsti aukštesnės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo sprendimą. Valstybė, nutarusi įsteigti apeliacinės instancijos teismus neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui peržiūrėti, gali nustatyti protingus šios teisės įgyvendinimo ribojimus, tačiau šie ribojimai neturi būti tokie, kad apeliacijos teisė būtų iš esmės apsunkinta. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008).

Ieškinio teisenoje dalyvaujančiais byloje asmenimis be proceso šalių, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, jų atstovų, laikomi ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų atstovai (CPK 37 str. 1 d.). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Taigi iniciatyvos teisę dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą turi: 1) jie patys; 2) dalyvaujantys byloje asmenys; 3) teismas. Tačiau dėl jų įtraukimo ar neįtraukimo į bylą visais atvejais sprendžia teismas, t. y. asmenų įvardijimas ieškinyje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nesant teismo nutarties, nereiškia jų įtraukimo į bylą. Teismo nutartis, kuria šie asmenys įtraukti į bylą, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, nes neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šiuos asmenis atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui. Kolegijos nuomone, tokią nutartį apeliacine tvarka turi teisę skųsti ne tik asmuo, kurio teismas neįtraukė į procesą, bet ir dalyvaujantis byloje asmuo, kuris inicijavo tokio asmens įtraukimą į procesą, kadangi jis taip pat turi teisinį suinteresuotumą dėl šio asmens įtraukimo į bylą ir dalyvavimo joje (CPK 5 str. 1 d., 47 str. 1 d., 305 str.). Tokiu būdu dar pirmosiose civilinio proceso stadijose sudaromos tinkamos sąlygos išvengti situacijos, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tuo pačiu platesnė ir reali teisių apsauga užtikrinama dalyvaujančiam byloje asmeniui, išreiškusiam iniciatyvos teisę dėl asmens įtraukimo į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, proceso šalis prašo į procesą įtraukti dalyvauti būtent jos pusėje.

Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta į procesą įtraukti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų (ar jis pašalintas iš proceso), turi teisę apeliacine tvarka skųsti ne tik šis asmuo, bet ir dalyvaujantis byloje asmuo, kuris pasiūlė šį asmenį įtraukti į bylą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas ieškiniu prašė teismo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti VĮ Tarptautinį Palangos oro uostą ir Transporto investicijų direkciją. Teismas nepriėmė nutarties, kuria šie asmenys būtų įtraukti į procesą ir galėtų būti laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis, taip pat neatliko kitokių procesinių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie jų įtraukimą į bylą (neišsiuntė jiems teismo šaukimo ar pranešimo ir pan.). Esant tokiai faktinei situacijai, kai ieškinyje nurodyti asmenys nebuvo įtraukti į bylą, pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti dėl jų pašalinimo iš bylos. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi nutarė neįtraukti VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto ir Transporto investicijų direkcijos į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, o ne juos pašalinti iš bylos. Šis teismo padarytas proceso teisės pažeidimas šiuo atveju teisiškai neturi esminės reikšmės, kadangi tiek teismo nutartis, kuria atsisakyta įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tiek nutartis, kuria nutarta jį pašalinti iš bylos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacijos teisę dėl nutarties, kuria atsisakyta į procesą įtraukti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų ir dėl to neteisingai išsprendė nagrinėjamą klausimą. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo, pasiūliusio į bylą įtraukti trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, atskirąjį skundą, naikintina (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Atskirasis skundas priimtinas ir su byla perduotinas Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kad būtų sudaryta teisėjų kolegija šio skundo pagrįstumui išnagrinėti (CPK 2, 7 str., 319 str. 1 d.). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 319 straipsnio pirmąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ATEA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties kartu su byla perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui teisėjų kolegijos sudarymui.

Teisėjai                                                                                           Artūras Driukas

Danutė Gasiūnienė

Egidijus Žironas