Baudžiamoji byla Nr. 1-451-784/16

Proceso Nr. 1-18-1-02135-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,

sekretoriaujant Audronei Glambienei, Eglei Petkevičiūtei, Valdonei Kutytei

dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,

gynėjai advokatei Kazimirai Kanišauskienei,

vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registruotas darbo biržoje, nevedęs, teistas: 1) 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį; 2) 2010-11-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį; 3) 2012-09-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį; 4) 2013-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį; teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 180 straipsnio 1 dalį; pagal prokuroro teisme pakeistą kaltinimą – ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; 178 straipsnio 2 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. U. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių:

jis, 2013-12-20 d., apie  19.30 val., Rygos g. 10, Vilniuje, prie Vilniaus J. P. II progimnazijos, viešoje vietoje iš P. B. striukės kišenių pagrobė mobiliojo ryšio telefoną SONY ERICSSON, 28,96 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, 14.48 eurų vertės, piniginę, 5.79 eurų vertės, kurioje buvo 34.75 eurai, Vilniečio kortelę, 28.96 eurų vertės, tokiu būdu iš nukentėjusiojo P. B. striukės kišenės pagrobė nukentėjusiajam priklausantį bendros 112.95 eurų vertės turtą.

Be to, kaltinamasis V. U. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą:

jis, 2014-03-30 d., apie 20.30 val., Justiniškių g. 91, Vilniuje, prie parduotuvės “Norfa”, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kumščiu vieną kartą sudavė A. U. į veido sritį ir pareikalavo pinigų. Nukentėjusiajam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, atsisėdo ant pastarojo krūtinės ir kaire ranka laikydamas nukentėjusiajam už kaklo, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių A. U. į veido sritį, taip sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės akies vokuose, paviršine žaizda nosies srityje, galvos plaukuotosios dalies sumušimu, kairės plaštakos III piršto pirštikaulio išnirimu, po ko iš nukentėjusiojo A. U. kelnių kišenės pagrobė 5.79 eurus, atsegė ir nuo nukentėjusiojo nuvilko striukę, iš kurios pagrobė piniginę, 5.79 eurų vertės, kurioje buvo A. U. asmens tapatybės kortelė Nr. 12608025, 14.48 eurų vertės, parduotuvės “Norfa” klasikinė nuolaidų kortelė, 1.16 eurų vertės, parduotuvės “Iki” nuolaidų kortelė, 1.16 eurų vertės, tokiu būdu, panaudojęs fizinį smurtą ir taip atėmęs galimybę pasipriešinti, pagrobė nukentėjusiajam A. U. priklausantį bendros 28.38 eurų vertės turtą.

Be to, kaltinamasis V. U. pažeidė viešąją tvarką ir atvirai pagrobė svetimą turtą:

Jis 2014-03-11 d., apie 19.45 val., būdamas neblaivus (nustatytas 2,07 promilių girtumo laipsnis), visuomeninio transporto stotelės “Justiniškės” aikštelėje, esančioje prie Justiniškių g. 58-ojo namo, Vilniuje, elgėsi įžūliai, pasityčiojo ir taip pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, po ko atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. aukščiau nurodytoje vietoje jis du kartus delnu sudavė nukentėjusiajam N. M. į galvos dešinę pusę, neva gydymo tikslais ir taip sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu bei kraujosruva odoje, kaktos dešinės pusėje, bei stumdė nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis paliko savo sportinį krepšį ir pabėgęs pasislėpė šalia buvusiame kioske, o V. U. toliau veikdamas nusikalstamai, atvirai nukentėjusiajam matant paėmė ir taip pagrobė nukentėjusiajam N. M. priklausantį sportinį krepšį, 57.92 eurų vertės, kuriame buvo sportinės kelnės, 23.17 eurų vertės, sportiniai marškinėliai, 17.38 eurų vertės, sportbačiai “Nike”, 81.09 eurų vertės, odinis diržas, 43.44 eurų vertės, pirštinės, 5.79 eurų vertės, dvi gertuvės, bendros 11.58 eurų vertės, du specialūs laikikliai sportui, 14.48 eurų vertės, sportiniai raiščiai, 14.48 eurų vertės bei rankšluostis, 5.79 eurų vertės, tokiu būdu įžūliais veiksmais, patyčiomis prieš nukentėjusįjį N. M. pademostravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei atvirai pagrobė nukentėjusiajam N. M. priklausantį bendros 269.35 eurų vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. U. dėl nusikalstamų veikų, padarytų nukentėjusiųjų P. B. ir A. U. atžvilgiu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, sutinka atlyginti civilinius ieškinius, bet konkrečių veikos aplinkybių nepamena.

Kaltinamasis dėl inkriminuojamos veikos nukentėjusiojo N. M. atžvilgiu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo įvykio metu nematė, su juo nekalbėjo, tą dieną buvo truputį išgėręs. Jam paskambino teta ir pasakė, kad jis paėmė kažkokią tašę, tada jis atėjo prie kiosko, kur jį policijos pareigūnai įsodino į policijos automobilį ir nuvežė į komisariatą. Jis kiosko darbuotoją pažįsta. Alaus eidamas iš parduotuvės nesinešė. 2016 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje, susipažinęs su prokuroro pakeistu kaltinimu, kaltinamasis paaiškino, kad tą dieną jis buvo atsisėdęs su nukentėjusiuoju N. M. ant stotelėje esančio suolo, išgėrė alaus, po to paplekšnojo nukentėjusiajam per petį, o pastarasis liko sėdėti ant suoliuko su taše (krepšiu). Ką nukentėjusysis veikė su savo taše nežino, gal kažkam atidavė, o gal tašę pavogė kiti asmenys. Nukentėjusiojo atžvilgiu jokių keiksmažodžių nevartojo. Grįžus namo, jam teta paskambino maždaug po dešimties minučių.

Teisiamajame posėdyje remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti kaltinamojo V. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuose jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas prieš P. B. ir A. U., bet neigė nusikaltęs prieš N. M..

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. B. parodė, kad įvykio dieną, eidamas iš „Norfos“ parduotuvės, Justiniškių mikrorajone, link stotelės, sutiko V. (t. y. V. U.), kuris pasiūlė išgerti, kartu buvo V. U. draugas. Tarp nukentėjusiojo ir V. U. draugo kilo kažkoks konfliktas, V. U. draugas smogė jam į veidą, jis nukritęs prarado sąmonę, atsibudęs po 10-15 minučių kišenėse neberado telefono ir piniginės, o raktai gulėjo ant žemės. Po to buvo sutikęs V. U., kuris jam grąžino telefoną, atsiprašė už savo veiksmus, bet nepaaiškino, kodėl taip padarė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. U. parodė, kad šiuo metu pretenzijų kaltinamajam nebeturi, pastarasis jam buvo „nuvilkęs“ striukę, bet nukentėjusysis jau viską pamiršo, kaltinamasis žalą atlygino, todėl jis civilinio ieškinio atsisako.

Nukentėjusiajam A. U. neprisimenant visų įvykio aplinkybių, teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. 2014 m. balandžio 16 d. apklausos metu nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2014-03-30 d., apie 20.30 val. jis atėjo į parduotuvę Norfa, adresu Justiškių g. 91, Vilniuje. Jam ant peties buvo juodos spalvos rankinė, kurioje buvo metalo laužo, lašiniai, rūbai. Tašę įdėjo į saugojimo kamerą, užrakino ir raktą įdėjo į striukės kišenę. Parduotuvėje apsipirkęs ir susimokėjęs už prekes, netoli kasos pamatė stovintį V.-V., kurį taip vadina. V., priėjęs prie jo, pradėjo reikalauti, kad jis atiduotų pinigus, tačiau nežino už ką, kadangi V. jam jokių pinigų neskolino. Jis matė, kad V. buvo ne vienas, tačiau to vaikino nepažįsta. Jis paėmė už kairio peties ir išvedė iš parduotuvės, nuvedė toliau, kur stovėjo furgonas-automobilis, prekiaujantis rūkytais gaminiais. Tuo metu V. buvo vienas, be draugo. Kumščiu V. vieną kartą trenkė jam į nosį ir reikalavo pinigų. Nuo smūgio jis nukrito nugara ant žemės, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. V. atsisėdo ant jo krūtinės ir viena ranka laikydamas už kaklo, kad jis neatsikeltų, pradėjo mušti kumščiu per veidą. Jis nesitikėjo, kad V. taip gali padaryti. V. sudavė jam apie 10 smūgių. V. mušdamas sakė, kad jo neužmuš o tik sužalos. Jo visas veidas buvo kruvinas, jis net negalėjo priešintis. Tuomet V. atsegė jo striukę ir nuėmė nuo jo, iš kelnių priekinės kišenės ištraukė 20 litų. Striukės kišenėje buvo raudonos spalvos piniginė, kurią atgavo jau, kurioje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 50 litų vertė, “Norfos” ir “Iki” nuolaidų kortelės, 8 litų bendros vertės. V. , nuėmęs striukę nubėgo. Šiaip ne taip atsistojo, bet visas veidas buvo kruvinas, jis negalėjo susiorientuoti, kas vyksta. Prie jo priėjo moteris ir pasakė, kad matė, kaip jį sumušė, tačiau negalėjo niekuo padėti. Moterį jis pažįsta iš matymo – ji vardu R., vaikšto su lazdele. Ji jam parodė, kur V. išmetė jo striukę. Apžiūrėjęs striukę pamatė, kad joje nebėra piniginės su minėtomis kortelėmis, taip pat, kad iš kišenės dingo 20 litų (10 litų kupiūra bei monetos). Taip pat striukėje nerado rakto nuo saugojimo spintelės parduotuvėje “Norfa”. Vėliau atvažiavo greitoji ir išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Nežino, ką tiksliai jam nustatė, tačiau ant kairės rankos uždėjo gipsą. Po šio įvykio V. jis nematė, jis tikrai nepirko jam jokio vyno ir pinigų jis nėra skolingas (t. 2, b. l. 59-61).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. M. parodė, kad posėdžių salėje esantis kaltinamasis V. U. yra tas pats asmuo, kuris jį užpuolė. Kaip buvo apsirengęs kaltinamasis, tiksliai nepamena, bet kaltinamasis buvo apsirengęs striukę ir, jei neklysta, užsidėjęs megztą tamsiai mėlynos spalvos kepurę. Striukės spalvos jis tiksliai nepamena, bet striukė buvo pūkinė, jei neklysta pilkos arba mėlynos spalvos. Kaltinamasis jam trenkė ranka į dešinę galvos pusę. Nukentėjusysis matė, kad kaltinamasis rankose turėjo jo krepšį. Po to kaltinamasis buvo grįžęs, apsirengęs taip pat, kaip įvykio metu, tik buvo be kepurės. Nukentėjusysis matant policininkams nurodė, kad V. U. paėmė jo tašę. Kaltinamasis mušdamas per galvą sakė, kad nori jį išgydyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo su porininku, iš VPK gavo iškvietimą, kad Justiniškių gatvėje apiplėštas vaikinas. Jie atvažiavo ir rado stovintį neįgalų vaikinuką, kuris paaiškino, kad iš jo pavogė sportinę tašę ir lyg tai prieš nukentėjusįjį buvo panaudota fizinė jėga. Jo porininkas nuėjo į kioską ir apklausė pardavėją. Pamena, kad vėliau kaltinamasis stovėjo šalia, o neįgalus vaikinukas nurodė, kad kaltinamasis pavogė jo tašę. Jam pasirodė keista, kad kaltinamasis niekur nebėga. Visi buvo pristatyti į 6 PK išsiaiškinimui, smulkių detalių nepamena. Prisimena, kad buvo kalba su kioskininke, kad kaltinamasis netoli gyvena, teoriškai laisvai galėjo būti, kad per tą laiką, kol jie atvažiavo, kaltinamasis parėjo namo, bet ar pastarasis tai padarė, jis negali pasakyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną patruliavo su kolega, gavo pranešimą, kad stotelėje yra apiplėštas ir užpultas neįgalus vaikinas. Atvažiavus į stotelę juos pasitiko vyriškis ir nurodė į vaikiną (kaltinamąjį), bendraujant su nukentėjusiuoju paaiškėjo, kad jį už puolė sportiškai apsirengęs vyrukas, sudavė smūgius ir atėmė sportinę tašę bei pasišalino link gyvenamųjų namų. Paskui tas vaikinas pasirodė ir nukentėjusysis nurodė, kad būtent tas vaikinas jį mušė. Iš pradžių kaltinamojo jiems atvykus nebuvo, o pagrobto krepšio jie nerado. Šiuo metu negali pasakyti, ar kaltinamasis buvo apsvaigęs. Striukės, kuria buvo apsirengęs kaltinamasis, spalvos tiksliai nepamena – tai buvo tamsi, tamsiai mėlyna arba tamsiai rudos spalvos, galėjo būti ir tamsiai raudonos spalvos, jei spalva neryški.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja T. D. parodė, kad kaltinamasis nėra jos giminaitis, bet pas ją gyveno išėjęs iš vaikų namų, o po to apsigyveno grįžęs iš įkalinimo įstaigos. 2014 m. kovo 11 d. V. U. gyveno pas ją. Atsimena, kad ji vedžiojo šunį, buvo vakaras, tamsu. Užėjo į kioską nusipirkti vandens, eidama sutiko iš kiosko išeinantį vyriškį, kuris kalbėjo telefonu. Jai įėjus į kioską, kiosko darbuotoja pasakė, kad atsitiko įvykis, kurio metu iš vaikino buvo atimtas sportinis krepšys. Ji išėjo į lauką ir pamatė, kad tas vyriškis, kurį ji sutiko eidama į kioską, kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Ji tuomet paskambino į namus ir paklausė V. U., ar jis su tuo nesusijęs. Pastarasis atsakė, kad ne, tačiau ji paprašė kaltinamojo ateiti ir išsiaiškinti vietoje. V. U. atbėgo, ir nukentėjusysis pasakė, kad kaltinamasis yra panašus į asmenį, kuris pagrobė sportinį krepšį. Tada policija V. U. išsivežė. V. U. niekada neturėjo raudonos striukės, jis nešiojo tamsiai mėlyną kepurę su „bumbulu“. Į įvykio vietą V. U. atėjo be kepurės. Prieš tai kaltinamasis jos prašė pinigų, bet ji jam jų nedavė. Tą vakarą V. U. pirko alaus. Asmeniškai ji V. U. nesiskundžia, pastarasis šiuo metu dirba kroviku parduotuvėje.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja M. G. parodė, kad ji dirba kioske, pamena, kad įvykio dieną, jau buvo tamsu, į kioską atbėgo nukentėjusysis ir pasakė, kad iš jo paėmė tašę. Tuo metu ji valė langą, matė, kad lauke buvo kaltinamasis, kurį ji galėjo pavadinti „Vyte“. Ji neprisimena, ar nukentėjusysis N. M. prašė iškviesti policiją, nes jis labai prastai kalba, ji nelabai suprato, ko pastarasis nori, bet vėliau suvokė, kad prašo iškviesti policiją. Ji policijos nekvietė, nes tai yra uždraudęs daryti jos šefas. Vėliau policija buvo atvykusi, Tatjana į kioską taip pat ateina. Policija iš karto sulaikė kaltinamąjį. Ji pasakė T. D., kad policija įtaria V. U.. Gali būti, kad po to V. U. atėjo prie kiosko antrą kartą. Į kiosko vidų kaltinamasis nebuvo užėjęs.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiojo N. M. motina. Pamena, kad įvyko dieną jos neįgalus sūnus laiku negrįžo iš treniruotės, ji jam skambino telefonu. Ilgai telefono niekas nekėlė, po to telefoną pakėlė moteriškė ir pasakė, kad ji yra tardytoja, o jos sūnus yra policijos nuovadoje Šeškinėje bei liepė jai atvykti. Jai atvykus, jau buvo po 21 val., tyrėja iš pradžių manė, kad jos sūnus apsvaigęs, bet po to išsiaiškino, kad yra neįgalus. Sūnus papasakojo, kad buvo užpultas stotelėje, kuomet laukė troleibuso, sūnui buvo parodyta užpuoliko nuotrauka, sūnus pasakė, kad tas vaikinas jam du kartus sudavė į veidą, sakydamas, kad tuoj išgydys. Užpuolikas rankoje turėjo „Utenos“ alaus butelį, buvo nuėjęs, o po to grįžo. Sūnus buvo palikęs sportinį krepšį su drabužiais ir prašėsi pagalbos pas kiosko pardavėjas. Prie kiosko buvęs vyras iškvietė policijos pagalbą. Ji dalyvavo sūnaus apklausoje policijoje.

Iš byloje esančio 2014-03-20 d. parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad P. B. atpažino asmenį V., V., kuris iš jo pavogė du mobiliojo ryšio telefonus. Nustatyta, kad minėtas asmuo yra V. U. (t. 1, b. l. 38-41).

Iš byloje esančio 2014-11-21 d. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad P. B. nurodė jam žinomas prieš jį padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (t. 1, b. l. 42-46).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-12-30 d. specialisto išvados Nr. G 4296/13 (01) matyti, kad P. B. yra padaryta kraujosruva kairės akies srityje, kuri yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 61).

Akistatos tarp P. B. ir V. U. metu, V. U. pripažino paėmęs du telefonus iš gulinčio P. B. (t. 1, b. l. 158 - 159).

Iš byloje esančio 2014-04-02 d. kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2014-03-30 d., 19.46.47 val. iš parduotuvės “Norfa”, esančios Justiniškių g. 91, Vilnius, jaunas vyras išveda (ištempia, paėmęs už drabužių) kitą pagyvenusį vyrą. Matoma, kaip jaunas vyras tempia pagyvenusį vyrą į “Justiniškių” turgų, kur jam 19.47.11 val. suduoda 1-ą smūgį į veidą. 19.47.16 val. jaunas vyras suduoda dar kelis smūgius pagyvenusiam vyrui bei jį pargriauna ant asfalto. Netrukus jį pakelia ir už rankos nuveda į “Justiniškių” turgaus gilumą (t. 2, b. l. 97).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-08-11 d. specialisto išvados Nr. G 1827/14(01) matyti, kad A. U. padaryta kraujosruva kairės akies vokuose, paviršinė žaizda nosies srityje, galvos plaukuotosios dalies sumušimas, kairės plaštakos III piršto pirštakaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Visumoje sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 94 - 95).

Iš byloje esančio 2014-03-31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. U. pateikė VšĮ ,,Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės“ paciento patyrusio galvos traumą apžiūros protokolą ir paciento, patyrusio traumą apžiūros lapus (t.2, b. l. 88-91).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2014-03-13 d. specialisto išvados Nr. G 853/14(01) matyti, kad N. M. padarytas odos nubrozdinimas bei kraujosruva odoje, kaktos dešinėje pusėje. N. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 36).

Iš byloje esančio alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2014-03-11 d. 20.32 val. V. U. nustatytas 2,07 promilių girtumas (t. 2, b. l. 41).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. U. pareikštus kaltinimus (epizode dėl nukentėjusiojo N. M. turto pagrobimo ir viešosios tvarkos sutrikdymo – prokuroro teisme pakeistą kaltinimą).

Kaltinamasis V. U. kaltę dėl nukentėjusiojo P. B. turto pagrobimo ir plėšimo, padaryto prieš nukentėjusįjį A. U., visiškai pripažino. Be kaltinamojo prisipažinimo, šioje bylos dalyje jo kaltė taip pat įrodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje aptartais parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolu, specialisto išvadomis, kitais įrodymais, o nusikalstama veika nukentėjusiojo A. U. – dar ir vaizdo įrašo apžiūros protokolu. Kaltinamojo V. U. nusikalstami veiksmai dėl nukentėjusiojo P. B. turto pagrobimo ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o kaltinamojo V. U. nusikalstami veiksmai pagrobiant nukentėjusiojo A. U. turtą panaudojant fizinį smurtą ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis iš esmės neigė 2014 m. kovo 11 d. pažeidęs viešąją tvarką ir pagrobęs nukentėjusiojo N. M. turtą. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai šioje bylos dalyje skiriasi net teisminio nagrinėjimo metu – iš pradžių teisiamajame posėdyje, kuomet kaltinamasis buvo kaltinamas pagal kaltinamajame akte nurodytą veikos kvalifikaciją – plėšimą, apskritai neigė įvykio dieną nukentėjusiojo matęs nukentėjusįjį N. M. (t. y. nematęs iki tol, kol jį pakvietė ateiti T. D.), tačiau, prokurorui pakeitus kaltinimą, kaltinamasis jau pripažino, kad kartu su N. M. sėdėjo ant suoliuko, gėrė alų, paplekšnojo nukentėjusiajam per petį. Taigi, paties kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, kita vertus, nukentėjusysis N. M. tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo nuosekliai parodė, kad būtent kaltinamasis jam sudavė smūgį į galvos sritį, tyčiojosi, kad taip nukentėjusysis, kuris yra neįgalus, „bus išgydytas“, bei parodė, jog matė, kaip kaltinamasis laikė rankoje sportinį krepšį su nukentėjusiojo daiktais. Iš esmės šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų policijos pareigūnų D. Č. ir A. S. parodymai, kad jiems atvykus, nukentėjusysis nurodė būtent į kaltinamąjį V. U., kaip jį apvogusį ir sudavusį smūgius asmenį, liudytojos kiosko darbuotojos M. G. parodymai apie tai, kad nukentėjusysis atėjo į kioską šauktis pagalbos, sakydamas, kad iš jo pavogta tašė, specialisto išvada apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus kaktos dešinėje pusėje. Taigi, šių įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis įžūliu elgesiu, patyčiomis – viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam, pastarąjį stumdydamas, tyčiodamasis iš jo, kad taip „išgydys“ ir pagrobdamas nukentėjusiojo sportinį krepšį su jame buvusiais daiktais, padarė jam inkriminuojamas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas. Ta aplinkybė, kad pagrobtas sportinis krepšys nerastas, šiuo konkrečiu atveju reikšmės kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai neturi, nes pagal aptartus įrodymus, kaltinamasis turėjo realią galimybę disponuoti pagrobtu turtu ir buvo jau pasišalinęs iš įvykio vietos.

Kaltinamojo V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. U. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, diagnozė: hiperkinezinis elgesio sutrikimas. 2014-07-03 gauta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad jam skirtinos įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, kaltinamasis ankstesnes bausmes šiuo metu pilnai atlikęs, bando keisti gyvenimo būdą, atlygino nukentėjusiajam A. U. padarytą žalą, pastarasis nuo civilinio ieškinio atsisakė, todėl teismo vertinimu, byloje yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nustatant griežtus įpareigojimus.

Nukentėjusiųjų P. B. ir N. M. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai pagrįsti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl tenkintini visa apimtimi. Nukentėjusysis A. U. nuo civilinio ieškinio teisiamajame posėdyje atsisakė, teismas šį atsisakymą priima ir bylą šioje dalyje nutraukia.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 str.,

n u s p r e n d ė:

V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo P. B. turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

V. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo N. M. turto pagrobimo) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo N. M. turto pagrobimo) ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šią bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo P. B. turto pagrobimo) ir Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir galutinę subendrintą bausmę V. U. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. U. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-4 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. U. atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. U. nukentėjusiajam P. B. 69,51 eurus, nukentėjusiajam N. M. 269,35 eurus nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 95,76 eurus gydymo išlaidų.

Bylą dalyje dėl nukentėjusiojo A. U. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo V. U. turtą – 12 litų ir 31 centą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šiuos pinigus grąžinti V. U..

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Gediminas Viederis