Administracinė byla Nr. eI3-1685-1066/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04247-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. I. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl išvados panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja E. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją, kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.
2. Savo skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėja yra Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai jos padarytų tarnybinių nusižengimų ir skundžiama rezoliucija generalinis prokuroras E. P. teikimui dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo pritarė, siūlydamas pripažinti, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jos atžvilgiu netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Su tokia rezoliucija pareiškėja nesutinka, nes mano, kad organizuodama ir kontroliuodama ikiteisminį tyrimą Nr. 0220020519, tarnybinio pažeidimo nepadarė, todėl tokia rezoliucija yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
2.2. Pareiškėja pateikia tokius su skundžiama rezoliucija nesutikimo argumentus:
2.2.1. Visų pirma, tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu pagal advokato A. M. skundą atliko ne kompetentingas subjektas, t. y. Vidaus tyrimų skyrius. Minėtas skyrius neturi teisės vertinti pareiškėjos kaip Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės procesinės veiklos, tuo pačiu neturi teisės surašyti tarnybinio patikrinimo išvados. Tokią išvadą pareiškėja daro dėl to, kad išimtinis apygardų prokuratūrų Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų teisinis proceso veiklos reguliavimas numato, jog vykdant proceso įstatymus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui aukštesnysis prokuroras yra jo skyriaus vyriausiasis prokuroras, apygardos vyriausiasis prokuroras, generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras ar departamento prokuroras. Šiuo atveju Vidaus tyirmų skyriaus tikrintojų įsikišimas ne pagal kompetenciją į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro procesinę veiklą tuo pačiu reiškia prokuroro nepriklausomumo principo pažeidimą.
2.2.2. Pareiškėja nesutinka su tarnybiniu pažeidimu, t. y. kad pareiškėja, būdama prokurorėe, neveikė taip, kaip teisės aktuose įpareigota veikti, kaip reikalauja prokuroro statusas ir kompetencija, ir kad dėl pareiškėjos neveikimo atsirado neigiami padariniai, kurie yra tarpusavyje susiję su priežastiniu ryšiu. Teigia, kad šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad kilo neigiami padariniai, t. y. buvo suvaržyta gynėjo A. M. atstovaujamojo įtariamojo J. Ž. teisė į gynybą – baigus ikiteisminį tyrimą, pateikti prašymus, papildyti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų gauti motyvuotus atsakymus. Pareiškėjos nuomone, tokios bendro pobūdžio frazės ir išvados yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, o tarnybinio patikkrinimo išvadoje nėra pateikiama argumentų, kuo ir kaip pasireiškė proceso dalyvių teisės į gynybą suvaržymas.
Atkreipė dėmesį, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėja pasirinko netinkamą gynėjo A. M. prašymo nagrinėjimo būdą, tai nėra pagrindo konstatuoti tarnybinį pažeidimą, nes tarnybinės atsakomybės aspektu buvo nagrinėjama pareiškėjos kaip prokurorės procesinė veikla, o tai yra svarbi aplinkybė, vertinant, ar tokiu būdu nebuvo pažeistas prokuroro nepriklausomumo principas.
2.2.3. Taip pat nurodo, kad pagal tarnybinio patikrinimo metu gautus duomenis akivaizdu, kad pareiškėja operatyviai reagavo į advokato A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, nes Informacinėje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – IBPS) kaltinamasis aktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surašytas ir prieš pasirašant (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.32 val.) buvo gautas (2019 m. rugpjūčio 19 d. 11.16 val.) ir pareiškėjai nukreiptas nagrinėtas advokato A. M. prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos teigimu, laiko tarpas nuo 11.16 val. iki 11.32 val. buvoskirtas atsispaudinti ir perskaityti gautą prašymą, t. y. susipažinti su jo turiniu. Susipažinus su juo iškart buvo priimtas sprendimas laikyti prašymą, kaip pateiktą praleidus nagrinėjimo terminą, taigi padaryta išvada, kad pareiškėja, spręsdama pateiktą prašymą, turėjo netinkamą vidinį įsitikinimą ir neįsigilino į gauto prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą padavimo laiką, yra nepagrįsta. Pabrėžė, kad gauto prašymo susipažinimo metu nebuvo duomenų apie prašymo išsiuntimo registruotu paštu laiką ir ši aplinkybė lėmė tai, kad kaltinamasis aktas buvo pasirašytas, nusprendus gautą prašymą prijungti prie baudžiamosios bylos ir perduoti teismui. Pareiškėja nesutinka, kad šioje situacijoje ji buvo pasyvi. Atkreipė dėmesį, kad prašymams papildyti ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas terminas juos pateikti iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., tačiau advokatas A. M. tokį prašymą pateikė pavėluotai, žinodamas, kad prokuroras išsiųstą prašymą gaus žymiai vėliau nei buvo nustatytas terminas.
2.2.4. Pareiškėja nesutinka, kad savo veiksmais ji suvaržė įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. teisę pateikti prašymus ir dėl jų gauti atsakymus. Toks faktinių aplinkybių konstatavimas yra nepagrįstas, nes nėra konstatuota, kaip buvo suvaržytos proceso dalyvių teisės, jei jiems buvo pateiktas atsakymas su išaiškinimu, jog jų prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą gautas praleidus nustatytą terminą. Pabrėžė, kad tokį prašymą perdavus į teismą su baudžiamąja byla, jo nagrinėjimas vyksta teisme, kurio žinioje yra paskirta nagrinėti baudžiamoji byla. Taigi bet kokiu atveju toks prašymas bus išnagrinėtas ir šiuo atveju teisė į prašymo išnagrinėjimą nebuvo pažeista, nes tokia teisė realizuotina teisminio proceso metu.
2.2.5. Teigia, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta apskundimo teisė.
Taip pat, sprendžiant klausimą dėl pripažinimo padarius tarnybinį pažeidimą, nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, o apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais.
3. Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad tarnybinį patikrinimą dėl jos veiksmų atliko nekompetentingas subjektas – Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyrius. Pasak atsakovės, pagal Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 9 ir 10 punktus, gavęs informacijos, iš kurios negalima nustatyti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo požymių ar kurios nepakanka sprendimui pradėti tarnybinį patikrinimą priimti, generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas) gali pavesti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui atlikti vidaus tyrimą ir pateikti išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Gavęs šiame punkte nurodytą išvadą, generalinis prokuroras priima minėtų nuostatų 10 punkte nurodytus sprendimus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo pradėtas vidaus tyrimas pagal gynėjo advokato A. M., atstovaujančio įtariamųjų J. Ž. ir M. Ž. interesus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00205-19, 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymą dėl pareiškėjos elgesio. 2019 m. rugsėjo 23 d. Vidaus tyrimo skyriaus prokuroras pateikė išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo, kuriai generalinis prokuroras 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pritarė, ir pavedė jį atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos padarytų baudžiamojo proceso kodekso pradėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gavęs Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo. Taigi jokios teisės normos pažeistos nebuvo.
3.2. Pabrėžė, kad tarnybinio patikrinimo dalykas buvo ne pareiškėjos priimtas procesinis sprendimas, kurio teisėtumą ir pagrįstumą savo iniciatyva ar gavus proceso dalyvių skundą gali patikrinti tik aukštesnysis prokuroras, o pareiškėjos neveikimas ir netinkamas veikimas nagrinėjant įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, todėl pareiškėjos teiginys, jog konstatavus nurodytą tarnybinį pažeidimą, atsakovė pažeidė prokuroro veiklos nepriklausomumo principą, yra nepagrįstas.
Prokuroras privalo vykdyti ir pareigas, kurias apibrėžia Baudžiamojo proceso kodeksas, Prokuratūros įstatymas ir kiti teisės aktai. Baudžiamojo proceso kodekso normos aiškiai ir tiksliai numato tvarką, kaip vyksta baudžiamasis procesas, kokiu būdu yra užtikrinamos proceso dalyvių, įskaitant ir jtariamųjų bei jų gynėjų, teisės ikiteisminio tyrimo metu ir jos privalu laikytis. Akcentavo, kad pareiškėjos veiksmuose nustatyti Baudžiamojo proceso kodekso ir Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga pažeidimai, kai ji, vykdydama savo tiesiogines pareigas, nagrinėdama įtariamojo J. Ž. gynėjo A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą priimant procesinius sprendimus, nesilaikė nustatytų terminų ir norminių aktų kitų reikalavimų, bei neatliko jai konkrečiai pavestos pareigos išnagrinėti pateiktą proceso dalyvių prašymą.
3.3. Pabrėžė, kad skundai dėl prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų aukštesniajam prokurorui gali būti paduodami tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Nagrinėjamu atveju advokato A. M. 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymas įvertinti pareiškėjos elgesį, jai atsisakius nagrinėti jo 2019 m. rugpjūčio 14 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, Generalinėje prokuratūroje buvo gautas 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. kai pareiškėjos organizuojamas ikiteisminis tyrimas jau buvo baigtas ir baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis prokuroras neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti advokato A. M. 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašyme nurodytų aplinkybių (dėl prokurorės procesinės veiklos) pagrįstumą ir teisėtumą.
3.4. Dėl pareiškėjai apskundimo tvarkos nepateikimo paaiškino, kad nei Prokuratūros įstatymas, nei Nuostatai nenumato, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir (ar) teikime turi būti nurodyta jų apskundimo tvarka. Tarnybinio patikrinimo išvada ir teikimas yra tarpiniai procedūriniai tarnybinio patikrinimo proceso privalomi dokumentai, ir skirtingai negu valinis konstatuojamo pobūdžio aktas (generalinio prokuroro rezoliucija: pritarti, nepritarti, pritarti iš dalies), patys savaime savarankiškų teisinių pasekmių pareiškėjai nesukuria. Nepaisant to, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Išvados panaikinimo, todėl jos teisė apkųsti nebuvo apribota.
Visi būtini pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai yra konstatuoti ir išsamiai išanalizuoti Išvadoje bei teikime Nr. 17.9.-14714. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjai tinkamai atlikti jos kaip prokurorės funkciją, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti advokato A. M. prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą ir priimti dėl jo privalomą procesinį sprendimą (motyvuotą nutarimą).
3.5. Pareiškėjos skundo teiginiai, kad tarnybinis pažeidimas jai galėjo būti konstatuotas tik nustačius šiurkščius, akivaizdžius ir nuolat pasikartojančius procesinės veiklos pažeidimus, yra nepagrįsti. Šiuo atveju pabrėžė, kad pažeidimo sunkumas yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama parenkant prokurorui tarnybinės nuobaudos rūšį, o ne sprendžiant klausimą dėl jos skyrimo ar neskyrimo, t. y. pats tarnybinis pažeidimas laikytinas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindu.
Pasak atsakovės, skundžiamas sprendimas (Išvada) yra prevencinio pobūdžio ir nėra skirtas nubausti.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu buvo pradėtas vidaus tyrimas pagal gynėjo, atstovaujančio įtariamųjų interesus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00205-19, 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymą (reg. Nr. AP-23264) dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės E. I. elgesio, kai pareiškėja atsisakė nagrinėti pateiktą prašymą ir galimai pažeidė advokato veiklos garantijas.
4.2. Vidaus tyrimo skyriaus prokuroras 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikė išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo Nr. 17.9.-12170. Generalinis prokuroras 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pritarė pradėti tarnybinį patikrinimą ir pavedė jį atlikti Vidaus tyrimų skyriui. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2019 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės E. I. veiksmų buvo pavesta atlikti Vidaus tyrimų skyriaus prokurorui. Tarnybinis patikrinimas 2019 m. rugsėjo 24 d. užregistruotas Dokumentų valdymo sistemoje.
4.3. Pareiškėjai įteiktas 2019 m. spalio 15 d. pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėja su juo susipažino 2019 m. spalio 17 d. ir 2019 m. spalio 18 d. pateikė paaiškinimą.
4.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. lapkričio 6 d. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.-14315 (toliau – Išvada), kurioje siūloma: 1) pripažinti, kad veiksmais ir neveikimu, padarytu dėl neatsargumo, E. I. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės nuobaudos jai neskirti; 2) pavesti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui J. L. organizuoti pareiškėjos padaryto pažeidimo svarstymą Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje.
4.5. Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu Išvadai buvo pritarta.
4.6. 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui buvo pateiktas Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. P. teikimas Nr. 17.9.-6917 (toliau – Teikimas) dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo. Teikime konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja tiek neveikimu (pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas prokurorė neišnagrinėjo gauto prašymo ir nepriėmė dėl jo motyvuoto nutarimo), tiek veikimu (baudžiamąją bylą, surašius kaltinamąjį aktą, pareiškėja perdavė teismui, nors nebuvo išnagrinėjusi pateikto prašymo), neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau siūlyta tarnybinės atsakomybės pareiškėjai netaikyti ir nuobaudos neskirti.
4.7.Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu (rezoliucija) Teikimui buvo pritarta.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai konstatavus, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras rezoliucija pripažino, kad prokurorė padarė tarnybinį pažeidimą.
6. Ginčo teisinių santykių reguliavimas:
6.1. Prokuratūros įstatymo 391 straipsnyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
6.2. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
6.3. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad prokurorai privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus.
6.4. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. 48 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjas turi teisę pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus. 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Terminas nelaikomas praleistu, jeigu skundas ar kitoks dokumentas iki termino pabaigos įteiktas paštui. 218 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, šio straipsnio 1 dalyje numatyti proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą neskundžiamas.
6.5. Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. I-57 (toliau – ir Rekomendacijos). Gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Prokuroro nutarimas atmesti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą yra neskundžiamas. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, proceso dalyviai supažindinami tik su ikiteisminio tyrimo medžiaga, gauta atlikus papildomus proceso veiksmus. Šiuo atveju užpildomas protokolas, kuriame fiksuojama susipažinimo su papildoma ikiteisminio tyrimo medžiaga eiga ir rezultatai. Rekomendacijų 65 punkte numatyta, kad Prašymas, gautas prokurorui baigus rašyti kaltinamąjį aktą, kartu su baudžiamąja byla perduodamas teismui. Proceso dalyvis apie prokuroro sprendimą informuojamas raštu.
6.6. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (toliau – ir Ikiteisminio tyrimo Rekomendacijos) 131 punkte nustatyta, kad Proceso sprendimams priimti, prokuroro kontrolės ar kitais procesiniais, organizaciniais ar administraciniais tikslais pateiktose ikiteisminio tyrimo medžiagose prokuroras privalo reikiamus sprendimus priimti per įmanomai trumpiausią laiką, laikydamasis BPK, generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose, kituose teisės aktuose nustatytų terminų bei jų pratęsimo tvarkos ir, priklausomai nuo proceso tikslų, nedelsiant perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą pagal priklausomumą ar grąžinti ikiteisminio tyrimo įstaigai.
7. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad Konstitucinio Teismo suformuluota doktrina dėl teismų ir teisėjų nepriklausomumo drausminės atsakomybės jiems taikymo aspektu aktuali ir prokurorų drausminei atsakomybei. Reikia atsižvelgti į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą (Prokuratūros įstatymo 11–12 str.), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką (Prokuratūros įstatymo 3 str. 4 d.), prokuratūros statusą ir funkcijas (Prokuratūros įstatymo 2 str.). T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr. pvz., LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019).
8. Šiuo atveju ginčas iš esmės ir kilo dėl pareiškėjos, kaip prokurorės, susidariusios procesinės situacijos vertinimo ir procesinio sprendimo priėmimo pagal BPK 218 straipsnio 5 dalį. Prokurorė vertino, kad gynėjo prašymas pateiktas pasibaigus terminui ir pagal Rekomendacijų 65 punktą kartu su baudžiamąja byla jį perdavė teismui. Iš bylos aplinkybių matyti, kad terminas prašymui dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikti buvo 2019 m. rugpjūčio 14 d., o prokurorė prašymą gavo 2019 m. rugpjūčio 19 d. Taigi jos pozicija, kad terminas jau buvo praleistas, buvo pakankamai racionali, nors atsakovė turi kitokią poziciją, kuri taip pat turi pagrindą. Kaip matyti iš Konstatuoto prokurorės E. I. tarnybinio pažeidimo apsvarstymo Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje 2019 m. lapkričio 26 d. protokolo, analogiškose situacijose prokurorės skyriuje buvo susiklosčiusi tam tikra praktika būtent taip vertinti situaciją kaip įvertino pareiškėja (pvz., skyriaus vyriausiasis prokuroro N. P. išsakyta pozicija, kad tokioje situacijoje būtų pasielgęs taip pat – atidavęs gautą prašymą kartu su baudžiamąja byla teismui). Teismas šioje administracinėje byloje nevertina, kurios iš šalių BPK normų pagrindu atliktų veiksmų vertinimas yra teisingesnis. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėja vykdė pareigas esant tam tikram teisiniam neapibrėžtumui. Šiuo atveju matyti, kad elgėsi sąžiningai – siekė kuo operatyviau atlikti pareigas, surašyti kaltinamąjį aktą ir atiduoti bylą į teismą. Į gynėjo prašymą buvo atsakyta jau sekančią dieną (2019 m. rugpjūčio 20 d.), taigi jis buvo operatyviai informuotas apie priimtą sprendimą. Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kaip buvo pažeistos kaltinamojo teisės, t. y. nėra nurodyta, kodėl bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo prašymas negalėtų būti įvertintas. Šiuo atveju toks prokurorės sprendimas nebuvo pripažintas neteisėtu, nėra duomenų, kad teismas ginčui aktualiame baudžiamajame procese būtų konstatavęs tokį pažeidimą. Tai, kad prokurorės spendimas neskundžiamas procesine tvarka, negali pakeisti aptarto aiškinimo dėl procesinių sprendimų priėmimo galinčios kilti tarnybinės atsakomybės. Iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėja nepadarė šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkščių, akivaizdžių proceso įstatymų pažeidimų. Priešingai, iš jos tiesioginio vadovo pateiktos charakteristikos matyti, kad nors jos krūvis yra didelis, pareigas vykdo nepriekaištingai, priimami sprendimai yra racionalūs. Taigi pareiškėjos elgesyje negalime įžvelgti nuolatinio, sistemingo netinkamų procesinių sprendimų priėmimo. Todėl tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai ir dėl to pripažinimas padarius tarnybinį nusižengimą, kaip vienas iš tarnybinės atsakomybės taikymo elementų, taikytas nepagrįstai.
9. Pareiškėja teikia argumentą, kad Vidaus tyrimų skyrius apskritai neturėjo kompetencijos vertinti jos veiklą tarnybinio nusižengimo aspektu, nes procesinių sprendimų teisėtumą vertina aukštesnieji prokurorai. Pareiškėja rėmėsi Prokuratūros įstatyme įtvirtinta instancine sistema ir Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, kurie patvirtinti Generalinio prokuroro įsakymu Nr. I141. Nors įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, šioje byloje nebeturi esminės reikšmės šio argumento nagrinėjimas, teismas siekdamas atsakyti į visus svarbiausius skundo argumentus, pateikia savo vertinimą. Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. KT9‑S6/2014 išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Taigi teisėjo drausminė atsakomybė galima ir dėl procesinių sprendimų. Lygiai taip pat apskritai galima situacija, kai prokurorui kyla drausminė atsakomybė dėl procesinių sprendimų. Tik šiuo atveju drausminei atsakomybei taikyti nebuvo pakankamo faktinio pagrindo (kaip jau įvertinta šiame sprendime). Papildomai pažymėtina, kad atsakovė nepraranda galimybės aktyviai informuoti ir atkreipti prokurorų dėmesį į galimas tam tikras jų veiklos problemas. Taip pat kylant neaiškumų dėl dokumentų ir informacijos apie juos įvedimą, imtis priemonių, gali imtis priemonių, kad organizaciniai veiklos dokumentai (pvz., dokumentų valdymą reglamentuojantys vidiniai teisės aktai) kuo labiau atitiktų prokurorų veikos poreikius.
10. Pareiškėja teigia, kad nebuvo išaiškinta apskundimo teisė. Taip pat nebuvo nustatytas nusižengimo pavojingumo laipsnis, sunkumas, padariniai, o apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais. Teismo vertinimu, apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjai pateikti skundą, taigi toks pažeidimas savaime nebūtų pakankamas, kad pripažinti skundžiamą rezoliuciją neteisėtą. Šiuo atveju nebuvo skiriama tarnybinė nuobauda, todėl nebuvo būtina nagrinėti ir nusižengimo pavojingumo laipsnio, sunkumo bei padarinių.
11. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliucija, kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo panaikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės teisinės galios aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos E. I. skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją, kuria pritarta 2019 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. 17.9.14714 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis