Administracinio nusižengimo byla Nr.eA6.-29-961/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00069-2026-6
Procesinio sprendimo kategorija 7.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2026 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
E. L. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
Šiais savo veiksmais E. L. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. L. į teismo posėdžius neatvyko, jo VĮ Registrų centras nurodomame gyvenamosios vietos ir įmonės buveinės adresu siųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti, nes adresatai teismo siuntų neatsiėmė. Teismo šaukimas į 2026 m. vasario 23 d. paskirtą teismo posėdį buvo išsiųstas įmonės juridinių asmenų registre deklaruojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Kad minėtas elektroninio pašto adresas siuntimo dienai buvo aktyvus ir naudojamas, patvirtina civilinės bylos dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo duomenys. Teismas šaukimą įmonės direktoriui E. L. šioje byloje minėtu adresu išsiuntė 2026 m. vasario 6 d. 10.23 val., 2026 m. vasario 6 d. 15.19 val. iš to paties elektroninio adreso Panevėžio apygardos teismui byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsiųstas elektroninis laiškas su prašymu atidėti teismo posėdį minėtoje byloje. Atitinkamai teismui nėra pagrindo manyti, kad teismo siųstas šaukimas nepasiekė adresato. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą teisme negauta. VMI savo pareiškime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į aptartus duomenis byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos atstovui.
VMI pareiškime, kuriuo prašoma pradėti administracinę teiseną E. L. atžvilgiu, nurodoma, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. sausio 8 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 37302,21 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas, iš jų: 33664,38 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau ? PVM), 1035,72 Eur PVM delspinigių, 2481,76 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau ? GPM) ir 101,21 Eur GPM delspinigių. Taip pat 19,41 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius raštus. Deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. sausio 26 d., teisė išieškoti skaičiuojama nuo 2024 m. lapkričio 26 d.
Su Bendrove buvo sudaromos mokestinės paskolos sutartys: 2024 m. vasario 1 d. Nr. (23.24-08) 327-8275, 2024 m. lapkričio 5 d. Nr. (23.24-08) 327-104854; 2024 m. lapkričio 5 d. Nr. (23.24-08) 327-104855; 2024 m. gegužės 13 d. Nr. (23.24-08) 327-43769; 2024 m. gegužės 8 d. Nr. (23.24-08) 327-43765; 2024 m. kovo 1 d. Nr. (23.24-08) 327-15758; 2024 m. vasario 1 d. Nr. (23.24-08) 327-8275. Sutartys nutrauktos dėl MPS sąlygų nevykdymo ar baigėsi atidėjimo išdėstymo terminas.
Bendrovė turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita UAB Revolut Bank Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2024 m. spalio 18 d. 2025 m. lapkričio 7 d. AB „Swedbank“ (Nr. GNA-87938), o 2025 m. lapkričio 11 d. UAB Revolut Bank (Nr. GNA-88525) pateikė Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 17 d. J. L. buvo pervesta 2160,48 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1175,78 Eur, o pradelsta mokestinė nepriemoka pagal mokestinės paskolos sutartį – 2385,27 Eur; 2024 m. gegužės 20 d. UAB „STATETA“ buvo pervesta 1400 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 1175,78 Eur, o pradelsta mokestinė nepriemoka pagal mokestinės paskolos sutartį - 2385,27 Eur; 2024 m. liepos 5 d. UAB „STATETA“ buvo pervesta 2000 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 5121,19 Eur, o pradelsta mokestinė nepriemoka pagal mokestinės paskolos sutartį – 5153,79 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. UAB „STATETA“ buvo pervesta 1500 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 3528,85 Eur, o pradelsta mokestinė nepriemoka pagal mokestinės paskolos sutartį – 5849,20 Eur; 2024 m. spalio 2 d. UAB „CRT PARTNER“ buvo pervesta 1200 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 13652,37 Eur; 2024 m. spalio 3 d. UAB „CRT PARTNER“ buvo pervesta 1250 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 13652,37 Eur; 2024 m. lapkričio 14 d. buvo įgytas pirkinys už 172,86 Eur, kai bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 8871,93 Eur.
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Be to, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-36-495/2023).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.
Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 5 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai mokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Tai patvirtina VMI pareiškimo duomenys bei su juo pateikti dokumentai: bendrovės mokestiniai balansai ir atsiskaitomųjų sąskaitų išrašai.
VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 5 d. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, aktyviai vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, 2AT-36-495/2023 ir kt.).
Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.
Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi Bendrovės vadovas, neužtikrindamas, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
E. L. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į E. L. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su Bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nėra jo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Nors pareiškėja VMI prašė Bendrovės vadovui skirti sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, teismas tam pagrindo nemato. E. L. matomai dėjo pastangas išlaikyti Bendrovės veiklą ir atkurti mokumą, iš VMI pateiktos lentelės matyti, kad mokestinė nepriemoka kažkiek buvo mokama (per mėnesį sumažėjo nuo 13652,37 Eur iki 8871,93 Eur). Teismas neturi pagrindo manyti, kad buvo tikslingai kenkiama VMI kaip kreditorės interesams. Teismas neturi pagrindi netikėti, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas ne dėl piktybiško mokestinių prievolių ignoravimo, o stengiantis atkurti Bendrijos veiklą ir mokumą. Mokumo atkurti nepavyko, Bendrovei yra iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Bendrijos vadovui skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
n u t a r i a:
E. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-29-961/2026.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė