LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2023 m. sausio 19 d. paduotu atsakovo G. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo
ir prašymu stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais iš atsakovo priteista 64 000 Eur skolos ir 5 proc. procesinės palūkanos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad nurodytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė tiek materialiosios teisės normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193, 6.870 straipsnių) pažeidimus, tiek proceso teisės normų (CPK 176, 185, 314, 331 straipsnių) pažeidimus: nepagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip paskolos, o ne jungtinės veiklos (partnerystės); neskyrė dėmesio tikrajai šalių valiai, ketinimams, jų nevertino, dėl jų nepasisakė; nevertino ir nepasisakė dėl daugelio įrodymų, patvirtinančių bendrą šalių verslą kuriant programinę įrangą; atsakovo veiksmuose nebuvo jokio prieštaringumo, nenuoseklumo, kurį konstatavo teismai; be jokių pagrįstų ir pakankamų to motyvų, teismai negalėjo atmesti to, ką pateikė bei nurodė atsakovas; atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – diplomas – turėjo būti teismo priimtas. Be to, teismai pažeidė principą iš neteisės teisės neatsiranda (ex injuria jus non oritur) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos įrodymų tyrimo ir vertinimo, sutarčių aiškinimo taisyklių, paskolos sutartinių santykių kvalifikavimo, tinkamo motyvavimo ir naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje atsisakymo priimti klausimais. Atsakovo teigimu, egzistuoja absoliutus prašomų peržiūrėti sprendimų negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte – teismo posėdžio garso įrašo dalis yra blogos garso įrašymo kokybės, neįmanoma suprasti parodymus davusio liudytojo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis, prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas. Atrankos kolegija taip pat pažymi, kad prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui G. P. (duomenys neskelbtini) 1238 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. sausio 19 d. Luminor banke, mokėjimo nurodymo Nr. 461.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė