Civilinė byla Nr. e2-411-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00155-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gebuva“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gebuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Svaita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Svaita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gebuva“ dėl permokos priteisimo, nuostolių atlyginimo, akto pripažinimo negaliojančiu ir dokumentų išreikalavimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Gebuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Svaita“ 45 519,16 Eur skolą už atliktus statybos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB ,,Svaita“ pateikė priešieškinį, prašydama: (1) priteisti iš ieškovės UAB ,,Gebuva“ 67 117 Eur permoką, 126 246,16 Eur nuostolių atlyginimą, 10 000 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (2) pripažinti negaliojančiu 2019 m. sausio 29 d. ieškovės UAB ,,Gebuva“ surašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą F2; (3) įpareigoti ieškovę perduoti statybos dokumentus.
3. Šalių ginčas kilo dėl jų 2018 m. balandžio 12 d. sudarytos rangos sutarties, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti prekybos paskirties pastato statybos darbus, o atsakovė už atliktus darbus atsiskaityti, vykdymo. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra atsiskaičiusi už dalį jos atliktų darbų, t. y. už papildomai atliktus darbus, susijusius su fasado ir vidaus patalpų konstrukcijų montavimu, ir už lauko aikštelės įrengimą, šių darbų vertė 45 519,16 Eur. Tuo tarpu atsakovė UAB ,,Svaita“ priešieškinyje nurodė, kad ieškovė laiku neatliko visų sutartų darbų, todėl ji buvo priversta vienašališkai nutraukti sutartį. Teigia, kad ieškovei buvo sumokėta ir už tuos darbus, kurių ji faktiškai neatliko, todėl susidarė 67 117 Eur permoka, kurią ir prašo iš ieškovės priteisti. Be to, nurodė patyrusi papildomas išlaidas, susijusias su neatliktų darbų užbaigimu, todėl prašo priteisti iš ieškovės dėl to patirtus 126 246,16 Eur nuostolius bei netesybas. Taip pat prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą, įpareigoti ieškovę pateikti statybos dokumentus.
4. Atsakovė UAB ,,Svaita“ 2021 m. sausio 29 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei UAB ,,Gebuva“ priklausančias pingines lėšas, esančias bankų sąskaitose, o jų nepakankant – ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, areštą taikant priešieškinio reikalavimo ribose.
5. Nurodė, kad ginčas dėl rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo trunka gana ilgai, ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos valdomas kitas turtas – trys transporto priemonės, kurių bendra vertė 3 740 Eur, yra menkavertis. Todėl egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovė nebus pajėgi įvykdyti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo. Be to, jos atžvilgiu vykdomos 32 vykdomosios bylos, inicijuotas ne vienas civilinis ginčas. Mano, kad ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji savo kitiems kreditoriams siūlo sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis, perleidžiant jiems reikalavimo teisę į atsakovę, nors ieškovės ieškinys šioje byloje dar nėra išnagrinėta ir jokia jos reikalavimo teisė neegzistuoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Svaita“ prašymą patenkino ir areštavo ieškovei UAB ,,Gebuva“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą ar turtines teises, esantį pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pingines lėšas, esančias ieškovės kasoje, banko sąskaitose, leidžiant ieškovei iš areštuotų lėšų ar turto vykdyti atsiskaitymus su atsakove, mokėti privalomuosius mokėjimus valstybės biudžetui. Areštuotiną turtą teismas pavedė nustatyti atsakovės pasirinktam antstoliui.
7. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Gebuva“ turi 3 menkaverčius automobilius, registruotino nekilnojamojo turto neturi, per 2020-2021 metus Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose dalyvavo 37 civilinėse bylose tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinėse pozicijose, turi 17 darbuotojų. Pagal atsakovės pateiktus duomenis nustatė, kad ieškovė Valstybino socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra) yra skolinga 18 669 Eur, be to, 9 096,25 Eur mokėjimas jai atidėtas, jos turto atžvilgiu įregistruoti 4 areštai, 2018-2021 metais ieškovei pateikti 32 raginimai vykdomosiose bylose.
8. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas sprendė, kad ieškovė turi ilgalaikio pobūdžio finansinių problemų, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog išnagrinėjus šią bylą, ieškovė nebeturės jokio turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
9. Padaręs atitinkamas išvadas, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, nurodęs, kad pirmiausia areštuotinas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, kilnojamieji daiktai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai, ir piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios ieškovei ir esančias pas ieškovę arba trečiuosius asmenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB ,,Gebuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Atsakovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekia daryti spaudimą ieškovei dėl jos byloje pareikšto reikalavimo. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negali vykdyti veiklos.
10.2. Atsakovės priešieškinyje nurodyta reikalavimo suma yra nepagrįstai didelė, todėl ir areštuotas nepagrįstai didelės vertės ieškovės turtas.
10.3. Šalių ginčas teisme nagrinėjamas beveik dvejus metus, iki tol laikinosios apsaugos priemonės nė vienai iš jų nebuvo pritaikytos, o tai, kad ieškovės atžvilgiu yra inicijuotos kitos civilinės bylos, nesudarė pagrindo atsakovės prašymui patenkinti.
11. Atsakovė UAB ,,Svaita“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimų argumentus:
11.1. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Taip pat nepaneigė ir teismo išvadų, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga.
11.2. Nepagrįsti skundo argumentai, kad priešieškiniu pareikštas aiškiai nepagrįstas reikalavimas. Šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti vertinamos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl šie argumentai negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.
11.3. Bylos nagrinėjimas pateko į Covid-19 pandemijos laikotarpį, kurio metu du kartus buvo taikomi karantino apribojimai. Be to, šalys bandė ginčą spręsti taikiai (taikė mediacijos procedūrą), tačiau šis procesas nebuvo sklandus ir produktyvus, todėl bylos nagrinėjimas užtruko.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės UAB ,,Gebuva“ skundžiamą 2021 m. vasario 1 d. nutartį, iš esmės pasisakė tik dėl antrosios sąlygos vertinimo, dėl atsakovės UAB ,,Svaita“ priešieškinio, kuriame pareikštų reikalavimų užtikrinimui ir buvo prašoma taikyti areštą apeliantės turtui, preliminaraus pagrįstumo nepasisakydamas. Kadangi vienu iš argumentų, kodėl priimta nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, apeliantė nurodė ir tai, kad pareikštas priešieškinis yra preliminariai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas šį skundžiamos teismo nutarties trūkumą ištaiso.
14. Kaip ne kartą teismų praktikoje pasisakyta, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021).
15. Atliekant ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminarus) pagrįstumo vertinimą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais, tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-258-881/2021).
16. Taigi apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad atsakovės priešieškinio suma yra nepagrįstai didelė, nesudaro pagrindo spręsti, kad priešieškinis nėra preliminariai pagrįstas. Kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė atsakovė, priešieškinio faktinių aplinkybių tyrimas, o tuo pačiu ir reikalavimo dydžio pagrįstumo įvertinimas, yra nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pažymėtina ir tai, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. jau priėmė sprendimą dėl ginčo esmės, kuriuo tiek apeliantės ieškinį, tiek ir atsakovės priešieškinį iš dalies patenkino, be kita ko, priteisė iš apeliantės be pagrindo sumokėtą 63 921,17 Eur sumą, 100 996,93 Eur nuostolių atlyginimą, 10 000 Eur delspinigius atsakovės naudai. Vadinasi, apie tokios sąlygos, kaip preliminarus reikalavimų pagrįstumas, buvimą leidžia spręsti ir priešieškinio dalies patenkinimas neįsiteisėjusiu teismo sprendimu.
17. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas antrosios būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos buvimą, t. y. grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, suklydo. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą nepagrįstai susiejo vien su pareikšto priešieškinio sumos dydžiu ir apeliantės turtine padėtimi. Toks vertinimas prieštarauja šiam klausimui aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, todėl skundžiamos nutarties argumentacija kritikuotina kaip aiškiai nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.
18. Teismas, cituodamas nagrinėjamam klausimui aktualią praktiką, vertindamas bylos faktines aplinkybes pats nuo jos nukrypo. Lietuvos apeliacinio teismo praktika jau yra nuosekliai išplėtota ir aiški – didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
19. Vadinasi, visų pirma turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma ar juridinio asmens finansinė padėtis, o buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) jo nesąžiningas elgesys, kuris įvertinamas pagal tokių priemonių taikymo prašančio asmens nurodytus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas.
20. Iš atsakovės procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, išskyrus susijusias išimtinai su apeliantės turtine padėtimi, jos atžvilgiu pradėtais teisminiais procesais bei vykdomosiomis bylomis, kurios galėtų liudyti apie tikėtiną apeliantės nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti atsakovės naudai priimtą teismo sprendimą. Atsakovė teigia, kad apeliantė neturi jokio registruojamo nekilnojamojo turto, tačiau į bylą kartu su prašymu taikyti apeliantės turtui areštą nebuvo pateikti duomenys iš viešųjų registrų, kad, pavyzdžiui, tokio turto apeliantė turėjo, tačiau jį perleido siekdama išvengti galimo išieškojimo atsakovės naudai, todėl tikėtina, kad ir ateityje gali taip elgtis.
21. Taigi į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimai nesąžiningą apeliantės elgesį tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu. Apeliantė neturi galimybės įrodinėti, kai dar nežino, ką atsakovė laiko jo nesąžiningu elgesiu ar veiksmais, pažeidžiančiais (ir galinčiais ateityje pažeisti) atsakovės interesus. Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme prašymą taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Todėl būtent atsakovė, kuri yra suinteresuota savo teisių, kurios, jos manymu, gali būti pažeistos, gynimu ir privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius galimą apeliantės nesąžiningumą (CPK 12 straipsnis).
22. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje apie labiau tikėtiną asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą buvo sprendžiama, pavyzdžiui, kai asmuo slėpė savo gyvenamąją vietą, kai vienos įmonės veikla buvo perkelta į kitą įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017), taip pat nustačius, kad ginčijami tarpusavio skolų užskaitymo aktai buvo sudaromi galiojant to asmens turto areštui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Ir priešingai, jau buvo pasisakyta, kad tokios aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios asmens nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017).
23. Tokios aplinkybės, kad apeliantės atžvilgiu yra inicijuota ir daugiau civilinių bylų bei pradėtos vykdomosios bylos, kad ji galbūt neturi jokio turto, neteikia pagrindo vertinti jos elgesį kaip nesąžiningą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Šio instituto paskirtis nėra skolininko turto sukaupimas / suradimas būsimam išieškojimui. Be to, asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas / aktyvus vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu suvaržymai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas labiau tikėtinas apeliantės nesąžiningumas, todėl vien pareikšto jai priešieškinio reikalavimo suma bei jos finansinė padėtis neteikia pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
25. Sutiktina su apeliante ir dėl to, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalies reikalavimus, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
26. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas leido apeliantei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su atsakove, atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, tačiau nenurodė, kad tam reikalingą sumą pavestina nustatyti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Akivaizdu, kad apeliantė, turinti 17 darbuotojų, ką skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, turi jiems įsipareigojimų, neabejotinai turi ir kitų einamųjų mokėjimų pareigą, todėl skundžiama nutartimi neužtikrinus tokių jos poreikių patenkinimo, t. y. neleidus iš areštuotų lėšų tenkinti būtinųjų apeliantės poreikių (mokėti atlyginimus, atsiskaityti su tiekėjais), buvo neproporcingai suvaržytos jos teisės.
27. Apibendrinant argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Svaita“ (juridinio asmens kodas 187881390) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gebuva“ (juridinio asmens kodas 304474365) atžvilgiu.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėja Dalia Kačinskienė