Administracinė byla Nr. TA-592-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02650-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 28-71 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas; teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba;) 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2S-1335 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas 1); 3) Vilniaus PN direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ (toliau – ir Įsakymas); 4) Departamento 2022 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 2S-1336 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas 2).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Vilniaus PN Nutarimą ir Įsakymą bei Departamento Sprendimą 1 ir Sprendimą 2.

II.

Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2024 m. lapkričio 29 d. gautas pareiškėjo E. V. prašymas išaiškinti LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023.

Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar panaikinta nuobauda (Nutarimas Nr. 28-71) ir perkėlimas į drausmės grupę (Įsakymas Nr. 7-133) neturėjo būti pašalintas iš pareiškėją charakterizuojančios dokumentacijos (asmens knygelės), taip pat ar pareiškėjas po to, kai buvo panaikintas jo perkėlimas į drausmės grupę, neturėjo būti perkeltas į pusiau atviro režimo paprastąją grupę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio, reglamentuojančio teismo sprendimo klaidų ištaisymą ir sprendimo išaiškinimą, 3 dalyje nustatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal šios proceso teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016, 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, jog jis nesiekia, kad jam būtų išaiškintas kalbos išraiškos prasme nekonkretus (ir todėl nesuprantamas) teismo sprendimas. Pareiškėjas prašo išaiškinti, ar jį charakterizuojančioje dokumentacijoje turėjo būti pašalintas įrašas apie jam skirtą nuobaudą, kuri buvo teismo panaikinta, bei ar jis turėjo būti perkeltas į pusiau atviro režimo paprastąją grupę. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia ne neaiškumų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu dėl nepakankamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo, o iš esmės siekia, kad teismas pateiktų tolimesnės situacijos aiškinimą teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus, dalykas. LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama vienareikšmiškai, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti sprendimą nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo nutartį neatitinka tokio prašymo tikslų, todėl prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė