Administracinė byla Nr. eA-1322-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. ir atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas J. K. (toliau -ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 3R-576 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo Nr. 1R 4395(2.13.Mr) „Dėl J. K. asmens duomenų neteisėto tvarkymo, masinių pažeidimų ir žalos atlyginimo“ (toliau – ir skundas) dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo duomenų rinkimo ir tvarkymo; 3) priteisti iš Inspekcijos pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė faktines aplinkybes, susijusias su jo skundo Inspekcijai reikalavimais, Inspekcijos atliktais veiksmais ir gautais duomenimis, tiriant pareiškėjo skundą, pažymėjo, kad skundžiamu Sprendimu Inspekcija nusprendė pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) veiksmų, tikrinant duomenis Nekilnojamojo turto registre, atmesti. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas skundą teismui grindė šiais argumentais:

2.1.                      Viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus.

2.2.                      Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 4–6 straipsniais, Administracijos sudaryta sutartis nėra asmens duomenų rinkimo ir tvarkymo teisėtas pagrindas, o tėra tik prielaida (techninė galimybė) prisijungti prie NTR duomenų bazės, tačiau tam turi būti teisės aktais pagrįstas teisėtas BDAR 6 straipsnyje nustatytas pagrindas. Be to, tvarkyti asmens kodą iš viso draudžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 3 straipsnis.

2.3.                      Inspekcija nenagrinėjo, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, kas šiuo atveju yra duomenų valdytojas, o kas duomenų tvarkytojas, taip pat neanalizavo ir Sprendime nepateikė motyvų dėl skunde Inspekcijai nurodytų aplinkybių:

2.3.1.                      pagal kokio asmens 2020 m. birželio 4 d. pranešimą dėl kokio buto, esančio (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje (toliau – ir pastatas) neva užpylimo, 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. liepos 2 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino Administracijos skyriaus Statinių naudojimo priežiūros kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas, kuris pagal suformuluotą užduotį neva siekė nustatyti, ar terasa ant pastato stogo buvo įrengta teisėtai;

2.3.2.                      pagal kokios gyventojos 2020 m. birželio 12 d. skundą, 2020 m. liepos 16 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino to paties poskyrio vyriausioji specialistė (neaišku, kokia), neva siekiant nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoją, kai pati Savivaldybe juos skiria ir registruoja.

2.3.3.                      pagal kokios gyventojos 2021 m. kovo 29 d. telefonu pateiktą kreipimąsi dėl pastatą administruojančios įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Servico“ veiksmų / neveikimo, 2021 m. kovo 29 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino Administracijos skyriaus Pastatų administravimo poskyrio vedėja (neaišku, kokia);

2.3.4.                      kokiam pastato gyventojui (neaišku) teikdama konsultacijas telefonu, 2021 m. balandžio 14 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino to paties Pastatų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė (neaišku, kokia) ar pastatas yra daugiabutis, ar pabaigtas statyti, ar asmens telefonu nurodyta įmonė, kurios veikla buvo skundžiama, yra pastato valdytoja;

2.3.5.                      kokiu pagrindu 2021 m. balandžio 19 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino to paties Pastatų administravimo poskyrio vyriausioji specialistė (neaišku, kokia) nustatyti bendrojo naudojimo objektų administratorių, ką Administracija ir taip puikiai žinojo.

2.4.                       Administracija paaiškino, kad asmeniui 2021 m. balandžio 1 d. kreipusis (neaišku raštu ar žodžiu) su prieštaravimu dėl rūkymo namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonuose, 2021 m. balandžio 6 d. NTR duomenis apie pastatą tikrino Administracijos Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė (neaišku, kokia) neva siekiant nustatyti ar pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas, ar ne.

2.5.                      Administracijos paaiškinimai absurdiški, nes Savivaldybė pati skiria ir registruoja daugiabučių namų administratorius, tačiau neaišku, kokie specialistai jungiasi prie NTR kad išsiaiškintų, aks namo administratorius, ar namas yra daugiabutis, ir taip net septynis kartus akivaizdžiai neteisėtai, nesant jokių BDAR 6 straipsnyje nustatytų pagrindų, renka ir tvarko pareiškėjo duomenis.

2.6.                      Inspekcijoje visiškai nenagrinėta, netirta ir Sprendime nemotyvuota, kokie asmenys kreipėsi, ar jie iš viso kreipėsi, kokie specialistai (-ės) ir kokia vedėja pagal kokius duomenis ir kokiu pagrindu (kokie jų įgaliojimai, neišreikalauti ir nevertinti jų pareigybių aprašymai) jungėsi prie NTR, rinko ir atspausdino pareiškėjo duomenis. Kadangi Savivaldybė yra pati įregistravusi daugiabučio namo administratoriumi UAB „Servico“, tai akivaizdu, kad be pareiškėjo sutikimo jungtasi prie NTR, rinkti ir spausdinti jo duomenys ypatingai neteisėtai ir nesant teisinio pagrindo, iš esmės pažeidžiant ir BDAR 21 straipsnį, kas įrodo ir akivaizdžius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 83, 522 straipsniuose numatytų veikų požymius, dėl kurių Sprendime taip pat nepasisakyta iš viso.

2.7.                      Sprendime nenurodžius tinkamo Sprendimo teisinio pagrindo ir nesusiejus jo su faktinėmis aplinkybėmis (daug nurodytų esminių faktinių aplinkybių netirta visai), Sprendimas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų būti panaikintas.

2.8.                      Taip pat Inspekcija netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, ne tik kodėl Administracijos darbuotojams nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo (BDAR 21 str.), bet nepasisakė ir dėl šių nenustatytų Administracijos darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo duomenų rinkimą ir tvarkymą, o tai pagal BDAR taip pat privaloma (BDAR 14 str.1–4 d.). Dėl skundo 2–6 punktuose išdėstytų prašymų Inspekcija iš viso jokių nei teisinių, nei faktinių pagrindų (motyvų) nenurodė visai.

3.       Atsakovas Valstybinė asmens duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Inspekcija atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo gaunat duomenis NTR. Sprendimas buvo priimtas neperžengiant Skundo dalies nagrinėjimo ribų. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu gauti paaiškinimus iš asmenų, kurie pareiškėjo ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, buvo peržiūrėję atitinkamo NTR duomenis. Todėl vien tai, jog Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl duomenų valdytojų ir tvarkytojų kategorijų bei kas šiuo konkrečiu atveju yra duomenų valdytojas ir (ar) tvarkytojas, nedaro Sprendime padarytų išvadų neteisėtomis ir nemotyvuotomis. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, taip pat nepateikė įrodymų, kaip Sprendime informacijos nenurodymas apie tai, ar Administracija yra duomenų tvarkytojas, ar valdytojas, tiesiogiai daro įtaką Sprendimo teisėtumui.

3.2.                      Skundo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Administracijos darbuotojai 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 16 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. balandžio 19 d. atliko paieškas NTR pagal turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdami Administracijai teisės aktų nuostatomis pavestas funkcijas, ir tikrino pastato duomenis, o ne pareiškėjo asmens duomenis. Paieškos nebuvo atliekamos pagal pareiškėjo asmens duomenis, atsižvelgiant į tai, Inspekcija neturėjo prievolės vertinti Administracijos veiksmus (be kita ko, ir Administracijos darbuotojų įgaliojimų apimtį) kitų, o ne pareiškėjo, asmenų asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu.

3.3.                      Sprendime nustatyta, kad Administracija jai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu tikrino informaciją ir taip rinko duomenis apie pastatą, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas. Administracija neatliko paieškų pagal pareiškėjo asmens duomenis, todėl Administracija neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija Sprendime apie šią pareigą nepasisakė pagrįstai. Taip pat nustačius, jog Administracija neatliko paieškų pagal pareiškėjo asmens duomenis, todėl netvarkė su juo susijusių duomenų, yra visiškai nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas Inspekcijai pasisakyti dėl pareiškėjo teisės BDAR 21 straipsnio kontekste.

3.4.                      Inspekcijai nesuprantami pareiškėjo skundo 2–6 punktuose dėstomi išvestiniai prašymai (pvz., pareiškėjo siekis gauti neturtinės žalos atlyginimą). Pareiškėjas skunde Inspekcijai rėmėsi ADTAĮ 3 straipsniu, kurio 3 dalis nustato, jog draudžiama tvarkyti asmens kodą tiesioginės rinkodaros tikslais, tačiau skunde nepateikė jokių įrodymų, jog jo asmens kodas buvo tvarkomas tiesioginės rinkodaros tikslais ir Skundo apimtis nebuvo susijusi su galimais tiesioginės rinkodaros vykdymo pažeidimais. Inspekcijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys, reiškiant akivaizdžiai ne atsakovo kompetencijai priskirtus reikalavimus, keliant visų teisinių atsakomybių rūšių (baudžiamosios, civilinės, administracinės) nagrinėjimo klausimus, pateikiant tik pareiškėjo samprotavimus, yra nepagrįstas.

3.5.                      Skundas šioje byloje yra nedidelės apimties, pareiškėjui nebuvo būtina kreiptis į advokatą teisinės pagalbos, kadangi ginčas yra mažareikšmis. Pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl bylinėjimosi išlaidos jam neturėtų būti priteistos.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti. Administracija nurodė, kad visais atvejais duomenis NTR tikrino siekdama tinkamai atlikti jai teisės aktais pavestas funkcijas ir informaciją tikrino tik apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal jo registro numerį (duomenys neskelbtini), o ne apie pareiškėją ir jo asmens duomenis. Faktinės aplinkybės dėl asmenų kreipimosi į Administraciją bei Administracijos funkcijos patvirtina, kad Administracijos atliktas duomenų tvarkymas NTR visiškai atitiko BDAR 5 straipsnyje nustatytus duomenų tvarkymo principus, t. y. egzistavo konkretus ir iš anksto aiškiai nustatytas duomenų tvarkymo tikslas (Administracijai priskirtų funkcijų vykdymas), teisėtas pagrindas, numatytas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte (teisinės prievolės vykdymas), taip pat duomenų tvarkymas atitiko duomenų kiekio mažinimo principą (buvo gaunama tik informacija apie Pastatą). Be minėto duomenų tvarkymo NTR Administracijos funkcijos nebūtų galėjusios būti tinkamai atliktos (ar net apskritai atliktos), todėl tvarkymo būtinumas šiuo atveju laikytinas visiškai teisėtu ir pagrįstu, ką visiškai pagrįstai ir teisingai Sprendime pažymėjo ir Inspekcija. Dėl pareiškėjo skundo teismui argumento apie tai, kad Inspekcija neva nepagrįstai netyrė, nesiaiškino ir Sprendime nemotyvavo, ne tik kodėl Administracijos darbuotojams nereikėjo privalomo pareiškėjo sutikimo dėl jo duomenų tvarkymo (BDAR 21 str.), bet nepasisakė ir dėl Administracijos darbuotojų pareigos informuoti pareiškėją apie jo duomenų rinkimą ir tvarkymą (BDAR 14 str. 1–4 d.), Administracija pažymėjo, kad, priešingai negu vertina pareiškėjas, ji netvarkė jo asmens duomenų, o tikrino tik informaciją apie Pastatą, pagal jo teisinės registracijos numerį.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime paaiškino, kad byloje keliamas ginčas susijęs su Administracijos teise gauti ir naudoti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą. VĮ Registrų centras neturi kompetencijos spręsti dėl ginčo dalyko, t. y. kokia apimtimi Administracija turi teisę rinkti NTR duomenis. VĮ Registrų centras nurodė, kad jis 2021 m. spalio 18 d. raštu Nr. S-123198 (1.17 E) „Dėl informacijos pateikimo“ Inspekcijai atsakė, kad, patikrinus NTR duomenų bazės paieškų audito sistemoje esančią informaciją, nustatyta, kad pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto duomenys 2021 m. spalio 5 d. rašte Nr. 2R-4990 (2.13.Mr) nurodytiems duomenų gavėjams teikti automatiniu būdu pagal duomenų teikimo sutartis.

 

II.

 

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį dėl Administracijos ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo duomenų rinkimo ir tvarkymo. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjui priteisė iš atsakovo 272,73 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7.       Teismas nustatė šis bylai reikšmingas aplinkybes:

7.1.                      Pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2021 m. birželio 22 d. skundą, kuriame paaiškino, kad 2014 metais pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo žemės sklypo dalį, butą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir garažą (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Prisijungęs prie VĮ Registrų centro savitarnos, pareiškėjas sužinojo, kad pareiškėjui nežinomais tikslais ir pagrindu jo NTR ir asmens duomenis tvarkė pareiškėjo skunde nurodyti asmenys, tarp kurių – ir Administracija, kuri pareiškėjo asmens duomenis neteisėtai tvarkė 7 kartus. Pareiškėjas savo skunde Inspekcijos prašė: 1) atlikti tyrimą ir skundą pripažinti pagrįstu; 2) nustačius suvestinėse nurodomų asmenų (advokatas S. S., advokatas M. G., advokatų kontora TGS Baltic, Alytaus m. 2-as notarų biuras, Vilniaus m. 9-as notarų biuras, UAB „AS&Partners“, UAB „Creditinfo Lietuva“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, UAB „Servico“, antstolis D. K., AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) veiksmuose nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 ir 168 str.) požymių pranešti prokurorui; 3) surašyti administracinio nusižengimo protokolą kiekvienam iš suvestinėse nurodomų asmenų, be kita ko, ir Administracijai, pripažįstant pareiškėją kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju dėl 5 000 Eur neturtinės žalos padarymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą perduoti teismui; 4) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, be kita ko, ir Administracijai, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, uždrausti toliau juos tvarkyti ir įpareigoti juos sunaikinti; 5) kiekvienam suvestinėse nurodomam asmeniui, be kita ko, ir Administracijai, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį; 6) įpareigoti kiekvieną suvestinėse nurodomą asmenį, be kita ko, ir Administraciją, kuris neteisėtai tvarkė / tvarko pareiškėjo asmens duomenis, atlyginti pareiškėjui po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7.2.                      Inspekcija, gavusi pareiškėjo skundą, 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2R-3352(2.13.) „Dėl skundo trūkumų“ informavo pareiškėją apie skundo trūkumus – kad pareiškėjas turi pateikti informaciją apie tai, kada ir kam skundžiami asmenys (ir Administracija) atskleidė pareiškėjo asmens duomenis, gautus iš NTR, bei pateikti tai patvirtinančius duomenis.

7.3.                      Pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. raštu papildomos informacijos nepateikė ir pareikalavo, kad Inspekcija skundą ištirtų pilna apimtimi.

7.4.                      Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjui pranešta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepateikė prašomos informacijos, pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.

7.5.                      Inspekcija Sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl Administracijos veiksmų, tikrinant duomenis NTR, atmetė. Inspekcija Sprendime nurodė, kad:

7.5.1.                      VĮ Registrų centras 2021 m. spalio 18 d. raštu (reg. Nr. 1R-6767(2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog Administracijai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registras Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, teikti 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 16 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. balandžio 19 d. pagal Duomenų teikimo sutartį Nr. 2006/08-XML-A72-572, kurios kopiją VĮ Registrų centras pateikė kartu su 2021 m. spalio 18 d. raštu, kartu pateikė ir Vartotojų veiksmų protokolų išrašus.

7.5.2.                      Administracija 2021 m. lapkričio 22 d. raštu (reg. Nr. 1R-7515(2.13.Mr)) pateikė informaciją, jog: 1) 2020 m. birželio 22 d. ir 2020 m. liepos 2 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), o informacija buvo tikrinta, siekiant tinkamai įvertinti aplinkybes, nurodytas Administracijoje 2020 m. birželio 4 d. gautame asmens pranešime dėl buto daugiabučių name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, užliejimo, nustatyti atsakomybės ribas dėl būtinų remonto darbų, užtikrinančių, kad nedrėktų asmens butas, nustatyti už terasos stogo remontą atsakingus subjektus, pateikiant atitinkamus įpareigojimus problemai išspręsti; 2) 2020 m. liepos 16 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini) su tikslu nustatyti pastato bendrojo naudojimo objektų valdytoją, kuris atsakingas už pastato priežiūrą įpareigojimams dėl pastato priežiūros teikti, nes Administracijoje 2020 m. birželio 12 d. buvo gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas dėl pastato gyventojo persiųsto nusiskundimo dėl galbūt neteisėtai įrengtos terasos ir atliekamų statybos darbų; 3) 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 14 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), o informacija buvo tikrinta, siekiant išnagrinėti tomis pačiomis dienomis Administracijoje gautus pastato gyventojų skundus dėl pastatą administruojančios įmonės UAB „Servico“ veiksmų; 4) 2021 m. balandžio 6 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), nes Administracijoje 2021 m. balandžio 1 d. buvo gautas asmens prieštaravimas dėl rūkymo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, balkonuose ir prieš rengiant Administracijos direktoriaus įsakymą ir įtraukiant į daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, kuriuose draudžiama rūkyti, turėjo būti nustatyta pastato paskirtis; 5) 2021 m. balandžio 19 d. paieška NTR buvo atlikta pagal pastato registro Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką atliko Administracijos Būsto administravimo skyrius, siekdamas patikrinti informaciją apie pastato valdymo būdą.

7.5.3.                      Administracija pažymėjo, jog visais nurodytais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne pareiškėjo asmens duomenys.

7.5.4.                      Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu iš VĮ Registrų centro pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad Administracijai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys teikti 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 16 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 19 d. ir paieškos atliktos pagal turto registro Nr. (duomenys neskelbtini); kad Administracija pateikė paaiškinimus, jog visais nurodytais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal jo registro numerį, o ne pareiškėjo asmens duomenys, todėl darytina išvada, jog atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR; neteisėtas pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nenustatytas, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl Administracijos 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 16 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 14 d. ir 2021 m. balandžio 19 d. atliktų peržiūrų NTR, atmestinas.

8.       Teismas nurodė, kad iš byloje esančių VĮ Registrų centro pateiktų Inspekcijai Vartotojo veiksmų protokolų išrašų matyti, jog Administracija jungėsi prie NTR 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 16 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 14 d., 2021 m. balandžio 19 d.; jungiamasi buvo remiantis Duomenų teikimo sutartimi Nr. 2006/08-XML-A72-572, paieškos kriterijus visais minėtais atvejais buvo „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, Administracijai jungiantis prie NTR ginčo dienomis elektronine forma buvo suformuoti NTR išrašai, tačiau teismas nurodė, kad iš esančių Vartojo veiksmų protokolų išrašų nėra galimybės nustatyti, ar 2020 m. birželio 22 d. buvo suformuotas NTR išrašas.

9.       Teismas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 17 d. VĮ Registrų centro ir Administracijos sudarytos Duomenų teikimo sutartyje Nr. 2006/08-XML-A72-572 nustatyta, kad: 1) VĮ Registrų centras įsipareigoja teikti Administracijai duomenis apie statinius iš NTR centrinio duomenų banko, o Administracija įsipareigoja naudoti šiuos duomenis šioje sutartyje nurodyti tikslu, sąlygomis ir tvarka (1 p.); Administracija įsipareigoja naudoti gautus duomenis tik valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti (3 p.); VĮ Registrų centras įsipareigoja teikti duomenis pagal sutarties 2–3 prieduose nustatytas duomenų teikimo sąlygas (5.1 p.).

10.       Buvo pažymėta, kad Administracija, atsakydama į Inspekcijos nurodymą pateikti aktualius duomenis, nurodė, jog visais minėtais atvejais Administracijai teisės aktais pavestų funkcijų vykdymo tikslu NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą, o ne pareiškėjo asmens duomenys; vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyta išimtimi, kai duomenų valdytojui netaikoma pareiga informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą, pareiškėjas apie minėtus duomenų tvarkymo veiksmus NTR informuotas nebuvo.

11.       Teismas analizavo BDAR 4–6 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą. Vertindamas pareiškėjo skundo Inspekcijai argumentus ir atsakovo Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl Administracijos veiksmų buvo atmesta, teismas pažymėjo, kad, Atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, pareiškėjo skunde nurodyti jo duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data, turto adresas, registro ir unikalūs numeriai, turto dydis ir vertė) laikytini pareiškėjo asmens duomenimis, o veiksmai, kurie galbūt buvo atlikti, visų pirma – susipažinimas su šiais pareiškėjo asmens duomenimis, laikytini pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu.

12.       Teismo vertinimu Sprendime nebuvo nurodyta, kokius konkrečiai duomenis, kokios apimties Administracija gavo atlikdama paiešką pagal nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turto registro numerį. Teismas pažymėjo, kad tai, jog NTR duomenys tikrinami pagal pastato registro numerį, savaime nereiškia, kad nėra tvarkomi (pvz., susipažįstama su fizinių asmenų asmens duomenimis) asmens duomenys. Buvo pripažinta, kad iš Sprendimo neaišku, ar pareiškėjo skunde nurodyti jo asmens duomenys buvo tvarkomi Administracijos ar ne; jeigu buvo tvarkomi, tai kokios apimties.

13.       Dėl Sprendime nurodytų motyvų, kad NTR buvo tikrinta informacija apie pastatą pagal jo registro numerį, o ne pareiškėjo asmens duomenys, todėl padaryta išvada, jog atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečiai pareiškėjo asmens duomenis, tvarkomus NTR, teismas pakartotinai pažymėjo, kad Sprendime nėra nurodyta, ar tikrinant informaciją apie pastatą pagal jo registro numerį, buvo susipažinta su pareiškėjo asmens duomenimis, jeigu taip, tai kokiais. Tai, kad atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečius pareiškėjo asmens duomenis, savaime nereiškė, kad pareiškėjo asmens duomenys nebuvo tvarkomi (su jais susipažinta, jie rinkti ir (arba) atlikti kiti jų tvarkymo veiksmai), kad jų nebuvo tvarkoma daugiau nei buvo būtina vykdant Administracijai priskirtas funkcijas. Teismo vertinimu, tik nustačius, kokius, kokios apimties duomenis Administracija gavo iš NTR, siekdama atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, galima įvertinti ir padaryti išvadą, ar pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi ar ne, ar jų (atsižvelgiant į BDAR 5 str. 1 d. c p.) buvo tvarkoma tiek (tokia apimtimi), kiek tai būtina Administracijai teisės aktams nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, ar buvo BDAR nustatyta sąlyga gauti asmens duomenis.

14.       Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, pažymėjo, kad NTR duomenys teikiami šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nustatyta tvarka, analizavo Nuostatų 123–124; 127–130 ir kt. punktus. Įvertinęs Nekilnojamojo turto registro įstatyme, Nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, kad NTR duomenys gali būti teikiami savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; duomenys teikiami pagal duomenų teikimo sutartis elektroninių ryšių priemonėmis; duomenų teikimo sutartyje turi būti nurodyta teikiamų duomenų apimtis. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta Duomenų teikimo sutartis turi keturis priedus, kurių 2, 3 ir 4 priedai reglamentuoja duomenų teikimo sąlygas, bet iš šių priedų nebuvo aišku, kokie tiksliai pareiškėjo asmens duomenys galbūt buvo tvarkomi; Sprendime Inspekcija dėl šios sutarties nuostatų, susijusių su asmens duomenų teikimo apimtimi, taip pat nepasisakė.

15.       Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimą nepagrįstu bei jį panaikinti. Teismas patenkina pareiškėjo prašymą panaikinti Inspekcijos Sprendimą.

16.       Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą (dalį dėl Administracijos veiksmų) per vieną mėnesį, teismas nurodė, kad teisės aktuose yra nustatyti terminai, per kuriuos Inspekcija turi išnagrinėti asmenų skundus. Todėl teismas minėtą pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies, nenustatydamas konkretaus laikotarpio, per kurį atsakovas turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą. Buvo atkreiptas dėmesys, kad ši teismo išvada nereiškia, jog Inspekcija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjo skundą, neturi teisės priimti tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantį sprendimą.

17.       Vertindamas pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato paslaugas dydį (pareiškėjas prašė priteisti 700 Eur, kuriuos patyrė teisinei pagalbai apmokėti), teismas, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktikoje akcentuojamus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl advokato pagalbai apmokėti išleistų lėšų dydžio, pažymėjo, jog Inspekcija priėmė atskirus sprendimus dėl pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skunde nurodytų asmenų, o pareiškėjas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atitinkamai inicijavo šešias administracines bylas.

18.       Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašomą priteisti sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas Teismas sumažino iki 250 Eur. Teismas konstatavo, kad byla nėra labai sudėtinga faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kad iki tol pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau buvo pateikęs šešis skundus tokio paties pobūdžio bylose.

 

III.

 

19.       Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir iš atsakovo priteistą 272,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą padidinti iki 722,73 Eur. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

20.       Nesitikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pareiškėjas nurodo, kad:

20.1.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad atvejis, kai teismo sprendimas be motyvų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas nenustatė, nevertino ir nepasisakė, kokia pagal Rekomendacijas būtų maksimali priteistina suma už pareiškėjo skundo surašymą šiuo atveju. Todėl vertinant pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį lyginant su maksimalia priteistina suma, įskaitant ir procentine išraiška, byloje nenustatyta ir neaišku, kokio dydžio išlaidas nuo maksimalios pareiškėjas prašo priteisti. Taigi, šiuo aspektu teismo sprendimas be motyvų ir yra keistinas.

20.2.                      Šiuo atveju maksimali priteistina suma už pareiškėjo skundo surašymą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą sudarytų 4 324,75 Eur, o pareiškėjas teismo prašė priteisti 700 Eur, kas sudaro tik 16,2 proc. nuo priteistinos maksimalios sumos, tačiau teismas priteisė tik 250 Eur (5,8 proc. nuo maksimalios galimos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, kas visiškai neatitinka kas visiškai neatitinka ir paties teismo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (žr. 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-763-438/2021, kurioje pareiškėjui priteistos visos bylinėjimosi išlaidos ir jos yra nemažos). Taip pat priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka ir Rekomendacijose leistinų priteisti maksimalių ribų (teismas sumažino labai ženkliai, net 64,3 proc.) ir nėra suderinamas su bet kokiais teismo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie pagal suformuotą administracinių teismų praktiką taikytini atsižvelgiant ir į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą.

20.3.                      Pažymėtina, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai pagal Rekomendacijų 8.2 punktą realios išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro apie pusę priteistinos maksimalios sumos už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, ir byla nelaikytina sudėtinga, o byloje buvo teikiamas netgi to paties atstovo surašytas atskirasis skundas, ir tokiu atveju yra konstatuojama, jog nėra pagrindo mažinti pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018, 23–25 p.). Todėl skundžiama teismo Sprendimo dalis keistina ir nurodytais pagrindais, pagal prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą tinkamai vadovaujantis nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškinimais

20.4.                      Teismas pareiškėjo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas skundo surašymui vertino 250 Eur suma, tačiau skundo turinys patvirtina, jog advokatas surašydamas skundą išanalizavo administracinių teismų praktiką, rėmėsi BDAR ir dar dviem įstatymais, o skundą sudaro šeši puslapiai, kas vėlgi neatitinka nei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nei suformuotos administracinių teismų praktikos, nuo kurios teismas nukrypo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-352-968/2021).

20.5.                      Teismas ženkliai sumažino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgęs į pareiškėjo anksčiau pateiktų skundų skaičių, tačiau pareiškėjas į atsakovą kreipėsi tik su vienu skundu, atsakovas tyrimą savo iniciatyva atliko pagal kiekvieną iš pareiškėjo skunde nurodytų asmenų atskirai ir priėmė atskirus sprendimus, nors akivaizdu, jog pagal vieną skundą atsakovas turėjo priimti vieną sprendimą, o ne atskirus sprendimus pagal skunde nurodytus asmenis. Jeigu būtų priimtas vienas sprendimas, pareiškėjas, jei su juo nesutiktų, teiktų tik vieną skundą. Kadangi ir sprendimų skaičius susidarė išimtinai dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų, o pareiškėjas gindamas savo teises yra privestas juos ginčyti teikdamas eilę skundų, ko teismas nevertino visai (teismo sprendimas šiuo aspektu be motyvų), taigi ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20.6.                      Pareiškėjo nevienkartinis savo teisų gynimas teisme negali būti pagrindu mažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes toks ribojimas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliai – ir ABTĮ) 5 ir 6 straipsniams. Priešingu atveju susidarytų situacijos, kai Inspekcija pareiškėjo teises galėtų pažeidinėti kiek nori kartų (neribotai), ką ir daro, tuo tarpu pareiškėjo teisė jas ginti teisme tokiu būdu (šiuo pagrindu mažinant jo patirtas bylinėjimosi išlaidas) būtų ribojama, kas neteisėta ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, administracinių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3194-629/2020 (64–67 p.); 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018 (23–25 p.); kt.).

20.7.                      Teismas nevertino, kad dėl atsakovo kaltės susidarė prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, taip pat nevertino, kad jeigu atsakovas būtų tinkamai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir priėmęs teisėtą sprendimą, tai nekiltų prielaidos inicijuoti teisminius ginčus ir patirti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl Inspekcijos kaltės (priėmus visą eilę neteisėtų sprendimų), todėl ir visa atsakomybė už tokias pasekmes tenka būtent Inspekcijai, kas nustatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-671-552/2017). Šiuo atveju yra teisiškai nereikšminga faktinė aplinkybė, kiek kartų pareiškėjas gynė (gina) savo teises teisme, ir nesudaro pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidas.

20.8.                      Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje 2021–2022 metais ženkliai brango visos prekės ir paslaugos, tačiau pagal teismo vertinimą, advokato paslaugos atpigo 64,3 proc., kas nesuderinama su jokiais protingumo kriterijais, o pareiškėjas negali būti atsakingas, kad dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų jis patyrė bylinėjimosi išlaidas. Be to, jos advokatas nesiims surašyti skundą už 250 Eur (tolių kainų rinkoje nėra).

20.9.                      Apibendrintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisingumo bei protingumo ir sąžiningumo principus, nukrypo nuo nurodytos administracinių teismų praktikos, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimo dalį pakeisti ir pareiškėjui priteisti visą, sudarančią tik 16,2 proc. priteistinos maksimalios sumos, jo prašomą 700 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

21.       Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo visa apimtimi savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde.

22.       Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismas nagrinėdamas bylą išėjo už pareiškėjo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje ribų, neišanalizavo ir neįvertino patvirtintos NTR išrašo struktūros, detaliai neištyrė visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių.

22.2.                      Pakartodamas pareiškėjo skundo Inspekcijai esmę ir suformuluotus reikalavimus, pareiškėjo pateiktą atsakymą į atsakovo 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. 2R-3352(2.13.), kuriame atsakovas pareiškėjo prašė patikslinti informaciją, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas Inspekcijai nepateikė informacijos ar turimų įrodymų, būtinų Inspekcijai ištirti visas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. nepateikė informacijos, pagrindžiančios jo teiginį, jog skundžiami asmenys (be kita ko, ir Administracija) atskleidė pareiškėjo asmens duomenis tretiesiems asmenims ir kaip tai pasireiškė. Skundas Inspekcijoje priimtas nagrinėti tik dalyje dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo NTR.

22.3.                      Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 2R-4571(2.13.) pareiškėjas buvo informuotas apie jo skundo priėmimą nagrinėti, kartu pažymint, kad skundo gavimo Inspekcijoje data – 2021 m. liepos 12 d. Ši informacija teismui buvo pateikta Inspekcijos atsiliepime į pareiškėjo skundą, Inspekcijos atstovo išsakyta bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu, tačiau teismas, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, sprendime konstatavo ir padarė jokiomis teisės aktų normomis nepagrįstą išvadą, kad Sprendime nėra nurodyta, ar tikrinant informaciją apie pastatą pagal jo registro numerį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo susipažinta su pareiškėjo asmens duomenimis, jeigu taip – tai kokiais; tai, kad atliktų paieškų tikslas nebuvo siekis surinkti konkrečius pareiškėjo asmens duomenis, savaime nereiškia, kad pareiškėjo asmens duomenys nebuvo tvarkomi (su jais susipažinta, jie rinkti ir (arba) atlikti kiti jų tvarkymo veiksmai), kad jų nebuvo tvarkoma daugiau nei buvo būtina vykdant Administracijai priskirtas funkcijas.

22.4.                      Pažymėtina, kad pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. Todėl asmens duomenų tvarkymas yra universali sąvoka, į kurią gali patekti skirtingos asmens duomenų tvarkymo operacijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo Inspekcijai dalykas, kuris buvo nustatytas jo priėmimo metu, buvo Administracijos pareiškėjo asmens duomenų gavimo iš Registrų centro tvarkomos NTR duomenų bazės teisėtumo įvertinimas, t. y. pareiškėjo skundas Inspekcijoje buvo priimtas nagrinėti tik dėl vienos asmens duomenų tvarkymo operacijos – rinkimo – vertinimo. Inspekcija sutinka su tuo, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi, bet Inspekcija pakartotinai pažymi, kad skundo nagrinėjimo apimtis buvo pareiškėjo asmens duomenų rinkimo teisėtumo vertinimas.

22.5.                      Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino, kokia yra iš VĮ Registrų centro gauto NTR išrašo struktūra ir tai, kad Administracija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, neturi galimybės pasirinkti, kokios apimties NTR išrašą gauti iš VĮ Registrų centro. Ginčo atveju Administracijai vykdant paieškas apie nekilojamąjį turtą NTR, yra pateikiamas konkrečios formos NTR registro išrašas, kuriame yra ne tik pareiškėjo asmens duomenys, bet ir kitų asmenų, kuriuos su Administracijos tikrintu nekilnojamuoju turtu sieja atitinkami su šiuo turtu, teisių į jį suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, asmens duomenys. Taigi, NTR išrašo, kaip juridinę galią turinčio dokumento, kuriam taikomos netgi specialios tikslinimo ar panaikinimo procedūros (pvz., tik teisme galima ginčyti tokiame išraše pateiktos informacijos teisingumą), suponuoja tai, jog teismas nevertino paties dokumento išskirtinumo bei argumentų, kad Administracijos tikslas buvo surinkti juridiškai teisingą informaciją apie nekilnojamąjį turtą, bet ne konkrečiai informaciją apie pareiškėją, kuris yra tik vienas iš duomenų subjektų, kuriuos tarpusavyje sieja santykiai su Administracijos funkcijoms vykdyti reikalingu nekilnojamuoju turtu.

23.       VĮ Registrų centras buvo nurodęs, kad pagal sudarytą Duomenų teikimo sutartį Administracijai dokumentas (NTR duomenų bazės išrašas) teikiamas visa apimtimi, todėl šiuo atveju Administracija negalėjo gauti tik išimtinai su pastato registro numeriu susijusius duomenis iš NTR.

24.       Dokumentų, ruošiamų ir spausdinamų iš NTR duomenų bazės, struktūra patvirtinta VĮ Registrų centro direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-283 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2014 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-139 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2007 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-44 „Dėl dokumentų ruošiamų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenų pagrindu struktūros patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“, tačiau teismas dėl VĮ Registrų centro byloje teiktų paaiškinimų sprendime nepasisakė ir jų nevertino. Inspekcijos nuomone, tai, kad teismas nevertino, kokia yra NTR išrašo struktūra ir tai, kad Administracija neturėjo galimybės pasirinkti, kokios apimties asmens duomenis kartu su NTR išrašu gauti (tai pripažįsta ir VĮ Registrų centras), bei neatsižvelgdamas į Administracijos paaiškinimus, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas nebuvo pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas, priėmė iš esmės įrodymais nepagrįstą, todėl neteisėtą sprendimą.

25.       Pažymėtina, jog Administracija rinko savo teisės aktuose numatytų funkcijų vykdymui reikalingus duomenis apie pastatą, t. y. paieškas atlikto pagal pastato registro numerį. Todėl pagal patvirtintą formą pateiktas NTR išrašas, kuriame atvaizduotas ir pareiškėjas, kaip esamas nekilnojamojo turto bendrasavininkas, nes techninės galimybės teikti tik dalį išraše esančių duomenų, nėra. Neaiškūs teismo argumentai, kokiu tikslu Inspekcija privalėjo aiškintis, kokios apimties pareiškėjo asmens duomenys buvo peržiūrėti, nes kaip minėta aukščiau – NTR išrašo struktūros forma yra patvirtinta (apimtis aiški), pagrindinis asmens duomenų tvarkymo tikslas – nebuvo pareiškėjo asmens duomenų rinkimas ir tą pareiškėjo skundo Inspekcijai nagrinėjimo metu Administracija įrodė.

26.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, Inspekcijos manymu, Inspekcija Sprendimą priėmė vadovaujantis BDAR nuostatomis ir jomis pagrįsdama Sprendimą, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą jo nagrinėjimo ribose, bei tinkamai įvertindama Administracijos ir VĮ Registrų centro pateiktą informaciją (aplinkybes), priėmė pagrįstą Sprendimą.

27.       Pareiškėjas atsiliepime į Inspekcijos skundą prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio nuostatomis, Inspekcijos apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą 30 kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo terminą, apeliaciniame skunde neprašoma šį terminą atnaujinti. Taigi, apeliacinis procesas pagal Inspekcijos apeliacinį skundą nutrauktinas.

27.2.                      Apeliacinį skundą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) padavė V. B. U., tačiau prie apeliacinio skundo nepridėti įrodymai, pagrindžiantys šio asmens įgaliojimus ir reikiamą išsilavinimą, tokių duomenų byloje nėra. Be to, iš procesinio dokumento ypatybių (angl. k. properties) matyti, kad šio dokumento rengėjas buvo V. K., tačiau taip pat nėra pateikta jos įgaliojimus ir reikiamą išsilavinimą patvirtinantys įrodymai. Taigi, apeliacinis procesas pagal Inspekcijos apeliacinį skundą nutrauktinas ir aptariamu pagrindu.

27.3.                      Nepagrįsti Inspekcijos teiginiai, kad teismas priimdamas sprendimą išėjo už pareiškėjo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje ar už bylos nagrinėjimo teisme ribų, nes priešingai, tinkamai taikydamas aukštesnės teisinės galios teisės aktus (VAĮ), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Inspekcijos Sprendime nėra nurodyta, kokius konkrečiai duomenis, kokios apimties Administracija gavo atlikdama paiešką pagal pastato registro numerį, ar tikrinant informaciją apie pastatą pagal jo registro numerį, buvo susipažinta su pareiškėjo asmens duomenimis, jeigu taip, tai kokiais ir kt.

27.4.                      Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, skundžiamo Inspekcijos sprendimo faktinis ir teisinis pagrindai bei motyvai negali būti nurodomi atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, juo labiau Inspekcijos apeliaciniame skunde. Iš Inspekcijos Sprendimo turinio matyti, kad jame nenurodytas joks teisėto duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, tačiau Inspekcijai vertinant, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo teisėtas, ji privalėjo nurodyti konkrečią BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens duomenų tvarkymo sąlygą.

27.5.                      Nepagrįsti Inspekcijos argumentai, kad ji Sprendimą pagrindė BDAR nuostatomis, kadangi tai paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Teismui nustačius, kad Administracijai (neaišku, kokiems darbuotojams) prisijungimo prie NTR užklausose nurodžius tik „(duomenys neskelbtini)“ ir nenurodžius gavimo tikslo, kokia apimtimi ir kokiu būdu bus naudojami gauti duomenys bei nenurodžius ir jokios BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos (teisėtų duomenų tvarkymo sąlygų), ką nurodyti privalėjo duomenų tvarkytojas, šiuo konkrečiu atveju NTR išrašo struktūra ar forma, kurios anot Inspekcijos teismas nevertino, teisiškai yra ir nereikšminga. Būtent Inspekcija, o ne teismas turėjo tirti, išnagrinėti ir motyvuotai dėl to pasisakyti Inspekcijos Sprendime, ko ji visiškai neatliko.

27.6.                      Remdamasis skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais, kad Inspekcija pareiškėjo skundo faktiškai netyrė, pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad tik nustačius, kokius, kokios apimties duomenis Administracija gavo iš NTR siekdama atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, galima įvertinti ir padaryti išvadą, ar pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi ar ne, ar jų buvo tvarkoma tiek (tokia apimtimi), kiek tai būtina Administracijai teisės aktams nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, ar buvo BDAR nustatyta sąlyga gauti asmens duomenis, ko Inspekcija netyrė ir Sprendime nemotyvavo. Teismas pagrįstai panaikino skundžiamą Sprendimą, kadangi jo pagrindimo ir motyvavimo trūkumai buvo esminiai.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Administracija nurodo, kad:

28.1.                      Teismas nevertino visų aplinkybių apie tai, jog Administracija, atlikdama jai teisės aktais priskirtas funkcijas, objektyviai neturi jokios techninės galimybės pasirinkti, kokios apimties NTR išrašą gauti iš VĮ Registrų centro. VĮ Registrų centas pirmosios instancijos teismui buvo išsamiai pasisakęs dėl NTR išrašo formos ir struktūros, kad šių dokumentų forma ir turinys reglamentuotas, kad Administracija negalėjo gauti tik išimtinai su pastato numeriu susijusius NTR duomenis. Užsisakydama NTR išrašą, Administracija negali pasirinkti, kokios formos ar apimties NTR išrašą gauti, prašyti VĮ Registrų centro kokius nors duomenis nuasmeninti ar pan. – šiuos išrašus ji gauna standartizuotos, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos formos. Tačiau teismas, kaip teisingai pastebėjo Inspekcija, dėl šių VĮ Registrų centro byloje teiktų paaiškinimų savo sprendime visiškai nepasisakė.

28.2.                      Teismas sprendime visiškai neatsižvelgė ir į pačios Administracijos atsiliepime teiktus paaiškinimus apie tai, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas nebuvo pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas, ir jų nevertino.

28.3.                      Taip pat teismas visiškai nevertino Administracijos atsiliepime išsamiai išdėstytų aplinkybių apie tai, dėl kokių priežasčių (teisės aktuose numatytų funkcijų vykdymo) Administracija rinko duomenis apie pastatą – jeigu šias aplinkybes teismas būtų įvertinęs, atitinkamai būtų turėjęs padaryti išvadą, kad duomenų rinkimo tikslas nebuvo pareiškėjo asmens duomenys. Administracijos atliktas duomenų tvarkymas atitiko BDAR 5 ir 6 straipsnių reikalavimus.

28.4.                      Taigi, Inspekcijos Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, tinkamai priimtas būtent pagal šios institucijos turimą kompetenciją, remiantis nagrinėjamai situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu ir Inspekcijos išsamiai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš ginčyto Inspekcijos Sprendimo turinio yra akivaizdu, kad sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą neišeinant už priimto nagrinėti skundo dalies ribų, t. y. dalyje dėl galbūt neteisėto pareiškėjo asmens duomenų rinkimo Nekilnojamojo turto registre, todėl skundžiamame teismo sprendime pateikti motyvai apie tai, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą Inspekcija neva nepagrįstai neatliko kitų veiksmų, nesiaiškino aplinkybių, kurios su minėta skundo dalimi net ir nebuvo susijusios, yra nepagrįsti – neatitinka faktinių aplinkybių ir Inspekcijos turimų įgaliojimų skundų nagrinėjimo ribose.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

29.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 3R-576 (2.13-1.E) „Dėl J. K. 2021 m. birželio 22 d. skundo dalies“ pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimų įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. birželio 22 d. skundo dalį pagrįstumo ir teisėtumo.

30.        Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Administracijos ir jos darbuotojų neteisėto pareiškėjo duomenų rinkimo ir tvarkymo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl vadovaudamasis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi pripažino Sprendimą nepagrįstu ir jį panaikino. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją per vieną mėnesį išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies, nenustatydamas konkretaus laikotarpio per kurį Inspekcija turi iš naujo išnagrinėti skundo dalį. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 272,73 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

31.        Byloje apeliacinius skundus pateikė tiek Inspekcija, tiek pareiškėjas, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal Inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 138 str. 8 d.).

32.        Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai sumažino priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių, o pareiškėjo nevienkartinis savo teisų gynimas teisme negali būti pagrindu mažinti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33.        Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t.y. pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje spręstas pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimas.

34.        Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

35.        Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam turėjo būti priteistos visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017) ir kt.).

36.        Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37.        Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

38.        Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktais, didžiausia pareiškėjui priteistina suma už skundo parengimą yra 4451,25 Eur (pareiškėjas už suteiktas paslaugas sumokėjo 2022 m. spalio 6 d. (2022 m. IV ketvirtis), todėl aktualus 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiamais duomenimis sudarė 1780,5 Eur x 2,5).

39.       Nors pareiškėjo prašyta priteisti suma (700 Eur) už skundo parengimą neviršijo didžiausios pagal Rekomendacijas apskaičiuotos galimos priteisti sumos už tokio pobūdžio procesinį dokumentą, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies iš priteisė pareiškėjui 250 Eur. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog byla nėra labai sudėtinga faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad iki tol pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui jau buvo pateikęs šešis skundus tokio paties pobūdžio bylose.

40.        Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo nedidelę apimtį (skundas – nepilni šeši lapai) bei turinį, kilusio ginčo pobūdį (dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo tiriant pareiškėjo skundą), tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo didelių pareiškėjo atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų (pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tai septintas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas pareiškėjo skundas tokio pobūdžio bylose, todėl jam buvo žinomas teisinis reguliavimas, susijęs su ginčo santykių reglamentavimu), atsižvelgusi į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų išlaidų būtinumo, atsižvelgė į nurodytų aplinkybių visumą ir išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Apeliacinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tinkamai taikė Rekomendacijų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šiuo aspektu (žr., pvz., 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

41.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog nevienkartinis savo teisų gynimas teisme negali būti pagrindu mažinti jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog Inspekcijos sprendimų skaičius, kuriuos jis ginčijo, susidarė dėl Inspekcijos veiksmų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog visi sprendimai ir pateikti skundai yra tokio paties pobūdžio bylose.

42.        Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3194-629/2020; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1864-502/2018) ir akcentuoja, jog patirto bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos vien tuo pagrindu, kad jis gina savo teises teisme.

43.        Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad nurodytose bylose, be aplinkybės, kad buvo prašoma priteisti ženkliai mažesnes bylinėjimosi išlaidas nei pagal Rekomendacijas maksimalios priteistinos sumas, taip pat buvo atsižvelgiama ir į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų turinį, kt.), kurios šiose bylose ir nagrinėjamoje byloje nėra tapatūs. Nekvestionuojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, turi priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į kitas šioje nutartyje išsamiai aptartas aplinkybes.

44.        Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45.        Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už savo apeliacinio skundo parengimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

46.        Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (900 Eur) už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Kadangi šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal Inspekcijos apeliacinį skundą buvo nutrauktas, pripažintina, kad šioje dalyje procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę į patirtų išlaidų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

47.        Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas – 1.3. Šiuo atveju aktualus 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 799,0 Eur. Už aptariamą paslaugą maksimaliai gali būti priteista 2338,7 Eur (1799,0 Eur x 1,3). Pareiškėjo prašoma suma (900 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytos, ji pagrįsta dokumentais (pateikti 2023 m. sausio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2023 m. sausio 27 d. pinigų priėmimo kvitas). Tačiau atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį (administracinio sprendimo trūkumai, apeliacinio skundo pateikimo terminas, įgaliojimai), pareiškėjo atstovo darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

48.        Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo priimti papildomą nutartį, pažymi, jog, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas šioje nutartyje, todėl pareiškėjo prašymas nėra sprendžiamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Iveta Pelienė

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

        Milda Vainienė