Baudžiamoji byla Nr. e1-496-607/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24712-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 17 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Nomedo Metrikio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsituokęs, nedirbantis, teistas 1998 m. vasario 4 d. pagal Lietuvos respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau- BK) 225 straipsnio 2 dalį; 2020 m. liepos 9 d. tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas susitaikius,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Š. 2022 m. liepos 4 d., apie 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo smurtą prieš savo sugyventinę V. B., t.y. tyčia vieną kartą ranka sudavė V. B. į veidą, dėl ko jai buvo padarytas viršutinės lūpos sumušimas, ir taip nukentėjusiajai V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
I. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo iš dalies pripažino bei parodė, kad sutinka tik su tuo, kad V. B. sudavė į veidą. V. B. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena jau apie penkerius metus. Liepos 4 dieną, apie 15 val. jie kartu su V. nuėjo pas savo kaimynus. Buvo taip, kad kaimynas V. padovanojo trimerį, tai ta proga ir reikėjo jį "aplaistyti". Išgerti pasiūlė pats kaimynas. Jis turėjo degtinės ir juos pavaišino. Trise išgėrė du butelius degtinės. Į namus kartu su V. grįžo apie 18 val. Nuo išgerto alkoholio V. buvo labai apsvaigusi, o jis jautėsi gana normaliai. Kai grįžo į namus tarp jų kilo konfliktas. V. namuose laiko daug šunų. Ji juos labai myli ir leidžia jiems viską. Jam tas nepatinka. Todėl vakar, kai grįžo, jis šunis išvarė iš kambario. V. tas nepatiko, ir ji pradėjo ant jo šaukti. Konfliktas kilo būtent dėl šunų. Jis jai apie kaimyną tikrai nieko nesakė, nieko jai neprikaišiojo. V. ant jo šaukė ir "skeričiodamasi" rankomis puolė ant jo. Ji jam nesudavė. Tačiau jis jai sudavė. Jam nepatiko, kad ji ant jo šaukia, todėl jai ir sudavė delnu vieną kartą į veidą. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, bet jis praskėlė jai lūpą, matė, kad jai bėgo kraujas. Daugiau jis jai tikrai nieko nedarė. O V. nenusiramino. Ji buvo gerokai apsvaigusi, bet vis vaikščiojo po kambarį ir virtuvę. Tikrai buvo taip, kad ji vieną kartą nugriuvo virtuvėje, paskui nuėjo į kambarį ir ten vėl griuvo. Dėl girtumo ji griuvo net kelis kartus, vis vartėsi ant grindų. Jis jai nei į nugarą, nei į šonus tikrai nesudavė. Jei jos nugara ar šonas yra sužaloti, tai ji juos užsigavo pati griūdama. Nei prie nugaros, nei prie šono jis nekišo rankų. Ji vis nenusiramino, ėjo, griuvo, ir vis ant jo šaukė. Po kiek laiko jis nusprendė, kad nenori likti jos namuose, todėl nusprendė eiti į savo namus. Bet net išeiti nespėjo. Pamatė, kad į kiemą atvažiavo policijos automobilis. Kada V. paskambino, jis net nematė. Tada jis buvo sulaikytas ir atvežtas į Šilalės policijos komisariatą. Dėl to, kad jis sudavė V. į veidą, tikrai gailisi. Buvo girtas, neišlaikė jo nervai, tai ir sudavė. Daugiau jis jai tikrai nieko nepadarė. Jau daug kartų yra buvę tai, kad kai jie susipyksta, tai jis jos namuose nebūna, išeina ir būna savo namuose. Tačiau visada būna taip, kad po kiek laiko V. jam paskambina ir prašo, kad jis grįžtų atgal. Jis ir grįžta. Jie su V. turi ūkį, augina paukščius, todėl namuose reikia dirbti. Jie viską daro kartu, visko turi, nieko netrūksta. Tik gaila, kad vis susipyksta. O pykčiai kyla tada, kai išgeria. Supranta, kad taip daryti yra blogai, todėl tikrai stengsis daugiau su V. nesipykti (b. l. 82-85).
I. Š. papildomos apklausos metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis V. B. sudavė tik vieną smūgį į veidą ir prakirto jai viršutinę lūpą. Daugiau jokių sužalojimų jai nepadarė. Ji buvo neblaivi ir pati daug kartų namuose griuvo. Ji pati susitrenkė nugarą ir šonus. Jis jai daugiau nieko nedarė, daugiau jokių smūgių jai nesudavė. Jis V. už savo elgesį atsiprašė. Ji jam pati pasakė, kad tuo metu buvo neblaivi, buvo labai pikta, todėl policijai sakė, kad jis ją pargriovė, spardė ir daužė ją rankomis. To tikrai nebuvo. Ji tik norėjo jį apkalbėti. Jis tikrai labai gailisi, kad sudavė V. į veidą. Už savo veiksmus jos atsiprašė, ir daugiau taip tikrai nesielgs (b. l. 94-97).
Be I. Š. prisipažinimo, jo kaltė dėl smurto artimoje aplinkoje įrodyta byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusioji V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. ji kartu su savo sugyventiniu I. Š. buvo nuėję į svečius pas kaimyną kur vartojo alkoholį. Apie 18 val. jie grįžo į namus, ir vos tik grįžus, I. jai pradėjo priekaištauti dėl to, kad esą kaimynas daug į ją žiūrėjo ir jai šypsojosi. To tikrai nebuvo, todėl dėl šio pasakymo tarp jų kilo konfliktas. I. ją pastūmė. Kaip ji griuvo neatsimena, nes atsipeikėjo jau gulėdama ant lovos. Po to prisimena tai, kad I. ją gulinčią mušė. Ji jautė didelį skausmą nugaroje ir dešiniajame šone. Dėl išgerto alkoholio, ir dar dėl to, kad tuo metu ji juto didelį skausmą, ji neprisimena, ar I. ją mušė rankomis, ar spardė kojomis. Neprisimena ir kiek smūgių jis jai sudavė. Paskui pajuto smūgį į veidą, dėl ko jai buvo prakirsta viršutinė lūpa. Po to I. iš kambario išėjo. Ji telefonu išsikvietė policiją. I. prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Smurtauja ne dažnai, gal kartą per metus. Visada atsiprašo, pažada, kad daugiau taip nebus, tačiau tai vis pasikartoja (b. l. 44-47).
Nukentėjusioji V. B. papildomos apklausos metu parodė, kad I. Š. yra kaltas tik dėl to, kad jis jai vieną kartą ranka sudavė į veidą ir prakirto jai viršutinę lūpą. Iš tikrųjų jis jai tiek ir tepadarė. Tą vakarą jie abu buvo neblaivūs, susipyko. Jis jai sudavė, ji ant jo dėl to buvo labai supykusi. Todėl iškvietusi policiją pasakė, kad I. ją spardė ir sudavė smūgius į šonus, nugarą. To tikrai nebuvo. Ji pati buvo girta, ir ne kartą kambaryje virto. Tikrai žino, kad pati susitrenkė šoną ir nugarą. I. tikrai dėl to nėra kaltas. O kadangi buvo labai ant jo supykusi, tai ir sakė, kad tai jai padarė jis. Dabar tikrai nori pasakyti tiesą, ir sako, kad jis jai sudavė tik vieną smūgį į veidą. Tas smūgis nebuvo stiprus, bet kadangi jis pataikė į lūpą, tai jis jai ją praskėlė. Tą vakarą pas ją buvo atvykusi greitoji. Daugiau į medikus ji nesikreipė, jos sveikata buvo gera. Šiuo metu jokių pasekmių savo sveikatai nejaučia, pretenzijų I. neturi. Jis jos už viską atsiprašė, todėl tiki, kad jis pasitaisys ir daugiau taip nesielgs. Civilinio ieškinio jam nereiškia (b. l. 58-61).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta, kur buvo mušama V. B. yra (b. l. 15-21).
Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad V. B. padaryti kūno sužalojimai (b. l. 18-25).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas tiki kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios V. B. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga ir laiko įrodytu, kad I. Š. 2022 m. liepos 4 d., apie 18 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, buitinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą ranka sudavė V. B. į veidą, dėl ko jai buvo padarytas viršutinės lūpos sumušimas. Ši I. Š. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis mušdamas savo šeimos narį -sugyventinę V. B. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl skirtinos bausmės
Prokuroras I. Š. už padarytą nusikalstamą veiką siūlo skirti laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kaltinamasis I. Š. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Teismas, skirdamas bausmę I. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
I. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jis teistas (b. l. 113-114), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 107-110), bedarbis (b. l. 111-112). I. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikyta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai I. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomos rūšies ir dydžio bausmę (BK 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas)- laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros su įpareigojimais.
Kadangi byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-07-04 iki 2022-07-05 (viena diena).
Dėl kardomosios priemonės
I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. B., paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti – panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
I. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuonis ) mėnesius be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per tą laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į paskirtą bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-07-04 iki 2022-07-05, t.y. vieną dieną.
I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. B., palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti I. Š., kad:
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Daiva Žebelienė