Administracinė byla Nr. I1-3229-283/2022

                                                                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00181-2022-0

                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 

 (S)

20.5.1; 37.3; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. P.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti  1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

        Pareiškėjas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė                          D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pravieniškių PN-AK nurodė, kad teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu patvirtintų  Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušo kabinų įrengimą nustato tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Pažymėjo, kad pareiškėjo asmens byloje ginčo laikotarpiu skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra. Pataisos įstaigos patalpų valymo tvarką nustato Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. V-372 „Dėl gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pataisos įstaiga užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų joje negalėtų atsirasti pelėsis (grybelis). Nurodė, kad skundžiamu laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 9-ojo būrio dušinės netikrino (b. l. 15–20).

        Pravieniškių PN-AK 2022 m. kovo 17 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti nuteistųjų persirengimo kambarius,                         o  bendroje dušinėje yra numatyta vieta nuteistiesiems persirengti. Teigė, kad teismų praktikoje dėl persirengimo patalpų įrengimo dušo patalpose  yra konstatuota, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai (b. l. 44–45). 

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pataisos įstaigoje, atlyginimo.

 Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. sausio 13 d. bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 9-ame būryje, 3-ioje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 23–24).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrino privatumo naudojantis dušo patalpa. 

 Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad valstybė turi pareigą užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos) 13 punktas nustatė, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė (1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui), kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos), veidrodis (1 vnt.), sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukais 1 asmeniui), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį). taigi, Patalpų aprūpinimo normos nenustato reikalavimo duše prausimosi vietas atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. Detalesnio pataisos įstaigose įrengtų dušų patalpų įrengimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) nenumatė ir ginčo laikotarpiu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir kiti nacionaliniai teisės aktai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje analogiško ginčo bylose konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško asmens privatumo, ir nurodoma, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat gali būti vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušuose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.), bei pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal EŽTT formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pripažino, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi to  teisės aktai nereikalavo. Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2022 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 77-225 „Apie nuteistojo D. P. laikymo sąlygas“  duomenimis,  privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse yra sprendžiamas (b. l. 26). Atsakovės atstovo pateiktų dušo patalpų nuotraukos patvirtina, kad dušo patalpose tarp dušo sietelių  nėra įrengtų pertvarų (b. l. 32–34).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiais Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje esančio dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, o atsakovės atstovas šio fakto neginčijo.

Vertinama, kad pareiškėjas skunde pakankamai išsamiai išdėstė savo nusiskundimus dėl privatumo prausiantis duše neužtikrinimo, todėl pripažintina, kad jis dėl  to galėjo patirti neigiamus emocinius išgyvenimus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu ginčo laikotarpiu  buvo pažeidžiamas.

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Pravieniškių PN-AK prie dušo patalpos nebuvo įrengta persirengimo patalpa, dėl to sudrėkdavo jo drabužiai.

Atsakovės atstovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušo patalpose įrengti persirengimo kambarius, o bendroje dušinėje vieta nuteistiesiems persirengti yra numatyta, bei teigė, kad, vadovaujantis teismų praktika dėl persirengimo patalpų įrengimo dušo patalpose,  jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

Teismas daro išvadą, kad  Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės,  Patalpų aprūpinimo normos, Higienos normų HN 134:2015 nuostatos nenumato reikalavimų pataisos įstaigos dušų patalpose įrengti atskiras persirengimo kabinų (patalpas), todėl pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus nenustatyta. Darant šią išvadą, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus dėl aukščiau nurodytų teisės aktų taikymo ir apeliacinio teismo išvados, jog  teisės aktai nenumatė, kad duše būtų įrengtos atskiros persirengimo kabinos (patalpos) (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį Nr. A-1917-629/2019). Teismas kaip pagrįstus pripažįsta Pravieniškių PN-AK teiginius, kad dušo įrengimas pataisos namuose be atskirų persirengimo  kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas elgesio nuostatas.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad dušo patalpoje ant lubų veisėsi pelėsis, nes jam yra svarbi sveika aplinka.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad užtikrina valymo priemonių nuteistiesiems išdavimą ir kad ginčo laikotarpiu Nacionalinės visuomenės sveikatos centras 9-ojo būrio dušinės patalpų netikrino (b. l. 15-20). Atsakovės atstovas pateikė dušo patalpos nuotraukas (b. l. 32-34), Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrius 2022 m. vasario 14 d. pažymą Nr. 77-225 „ Apie nuteistojo D. P. laikymo sąlygas“, kurioje  nurodė, kad  nuteistiesiems įrengtos dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, jas valo ir tvarko Turto valdymo skyriuje valytojo pareigose dirbantis nuteistasis (b. l. 26). 

Higienos normų HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, reikalaujantis  atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje  Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu. Pareiškėjas skunde itin abstrakčiai nurodė, kad dušo patalpose buvo pelėsis, išsamesnių ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų paaiškinimų apie pelėsio buvimą dušo patalpoje nepateikė. Pareiškėjas, gavęs teismo siųstą atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, jo priedus, dušo patalpos nuotraukas, atsikirtimo neteikė ir papildomų aplinkybių dėl pelėsio buvimo nepateikė.

Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad ginčo laikotarpiu dėl pelėsio buvimo dušo patalpoje pareiškėjas būtų teikęs skundus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjo asmens byloje ginčo laikotarpiu teiktų skundų  dėl netinkamų kalinimo sąlygų nerasta (b. l. 16). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą.

Pareiškėjui nepateikus į bylą duomenų, kad jis kreipėsi į atsakovės atstovą ar kompetentingą valstybės instituciją dėl jį netenkinusių kalinimo sąlygų, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmų.

Minėta, jog nagrinėjant bylą nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo pažeistas pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, ir pripažinta, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

Pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos įstaigoje sąlygas, pareiškė reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės  žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. 

EŽTT jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo irgi nurodoma, kad pažeidimo laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartį byloje Nr. A-376-662/2017; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų nenustatyta, pagrindo asmens privatumo duše pareiškėjui neužtikrinimą vertinti kaip vieną iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių pagrindą  konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-415/2020). 

Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 44 punktu,  2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktu, pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše. Taigi pareiškėjo asmens privatumo teisė naudojantis dušu galėjo būti pažeista 17 kartų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu buvo pažeidžiamas visą ginčo laikotarpį, tačiau ta aplinkybė, kad pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę, turi įtakos vertinant pažeidimo mastą (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019).  

Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis skundais                         į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl asmens privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu. be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad nustatytas pažeidimas būtų padaręs žalingą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei būklei. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. vasario 9 d. pažymos „Dėl nuteistojo D. P.“ duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl privatumo dušų patalpose į psichologus nesikreipė (b. l. 25). Iš Asmens sveikatos išrašų matyti, kad pareiškėjas skundėsi, jog greitai susinervina, 2021 m. spalio 29 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, pareiškėjas skundėsi nerimu, padidėjusiu jautrumu aplinkai, kad daug nervinasi, negali užmigti (b. l. 11, 12). Teismo vertinimu, šie gydytojo įrašai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus sukėlė būtent asmens privatumo neužtikrinimas dušo patalpoje.

Remiantis tuo, kas nurodyta,  sprendžiama, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmens privatumą naudojantis dušu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2021 m. rugsėjo 14 d. - 2022 m. sausio 13 d. laikotarpiu buvo pažeista D. P. (D. P.) teisė į asmens privatumą naudojantis dušu.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                    Dalytė Zlatkuvienė