(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos R. L. B. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3276-881/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ‒ UAB) ,,A. T.“ ieškinį atsakovėms UAB ,,G. E. I.“ ir UAB ,,E. G.“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovių UAB ,,G. E. I.“ ir UAB ,,E. G.“ bei trečiojo asmens R. B. priešieškinį ieškovei UAB ,,A. T.“, A. B., UAB ,,A.“ ir SC E. G. T. S.R.L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės ieškinio dalies atsisakymą dėl 1 350 000 Eur ir 1 400 000 Eur skolos priteisimo; 2) ieškinį atsakovei UAB ,,G. E. I.“ tenkino ir priteisė 1 966 938 Eur negrąžintą paskolą bei nuo šios sumos skaičiuojamas 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priešieškinį atmetė; 4) ieškovės netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „G. E. I.“ ir UAB „E. G.“ išskyrė į atskirą bylą.

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Nustatęs, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovei UAB ,,A. T.“ iš atsakovės UAB „G. E. I.“ priteistą negrąžintos paskolos sumą iki 1 709 176,20 Eur.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nutarė iš dalies tenkinti priešieškinį. Teismas pripažino  negaliojančiu nuo sudarymo momento A. B. ir UAB ,,G. E. I.“ 2011 m. gegužės 27 d. sudarytos paskolos sutarties Nr. 01/27.05.2011 (EUR) 1.1 punktą, pagal kurį paskola UAB ,,G. E. I.“ suteikta su 10 proc. metine palūkanų norma, kiek ši sutarties sąlyga viršija 4,66 proc. dydžio sutarties sudarymo momentu paskolos davėjo gyvenamojoje vietoje galiojusią komercinių bankų vidutinę palūkanų normą eurais, t. y. 5,34 proc. dydžio metinės palūkanų normos apimtimi. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

5.       2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja R. L. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3276-881/2015 procesą.

6.       Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. priėmė  sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-230-930/2023, kuriuo tenkino pareiškėjų R. B. ir R. L. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Po santuokos nutraukimo R. L. B. asmeninės nuosavybės teise, be kita ko, atiteko 10 000 vnt. paprastųjų vardinių BUAB „G. E. I.“ akcijų.

7.       Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo įtraukta dalyvauti civilinės bylos Nr. 2-3276-881/2015 nagrinėjime ir neturėjo galimybių pateikti teisme bylos nagrinėjimui aktualius duomenis bei dokumentus, todėl tik atnaujinus bylos procesą pareiškėja gali apginti savo pažeistas teises kaip UAB „G. E. I.“ kreditorė ir akcininkė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. L. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015.

9.       Teismas konstatavo, kad yra praleistas įstatyme nustatytas naikinamasis terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. daugiau kaip prieš penkerius metus.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Pareiškėja R. L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-3276-881/2015 procesą; atnaujinus procesą, į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, įtraukti pareiškėją R. L. B.; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-798-178/2016 ir  Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3276-881/2015; sumažinti ieškovei UAB „A. T.“ priteistą iš UAB „G. E. I.“ skolos sumą nuo 1 709 176,20 Eur iki 66 275 Eur.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-3276- 881/2015 ir priėmė sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „A. T.“ iš UAB „G. E. I.“ priteisė 1 966 938 Eur skolą. Apeliantė apie šios bylos nagrinėjimą nežinojo, nes teismas jos neįtraukė į bylą. Darytina išvada, kad apeliantė neturėjo galimybių anksčiau pateikti prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kurioje, neįtraukę pareiškėjos į procesą, teismai pažeidė materialiosios teisės normas.

11.2. Teismo motyvai dėl naikinamojo termino taikymo nepagrįsti, kadangi pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti būtent dėl teismų aplaidumo neįtraukiant jos į bylos nagrinėjimo procesą 2015‒2016 metais. Be to, vertinant terminą, turi būti paisoma kiekvienos bylos aplinkybių, o protingo termino praleidimo faktui suteiktas naikinamasis poveikis negali pažeisti teisės į veiksmingą teisminę gynybą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde apibrėžtos ribos.

13.       Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK 368 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo išimtinumo

14.       Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 straipsnis).

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų

15.       Su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję CPK 368 straipsnyje įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

16.       Analizuojamu atveju aktualus CKP 368 straipsnio 2 dalyje apibrėžto termino taikymas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas atnaujinamas kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Šioje byloje analizuojamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių nėra.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008),

18.       Aptariamoje teisės normoje (CPK 368 straipsnio 2 dalyje) nustatytas naikinamasis procesinis  prašymo atnaujinti bylos procesą padavimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015, kurios procesą prašoma atnaujinti ir kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi, įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 5 d. Dėl proceso atnaujinimo šioje byloje apeliantė į teismą kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 23 d. Taigi, apeliantė prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Darytina išvada, kad po 2021 m. gruodžio 5 d. galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3276-881/2015 yra išnykusi.

19.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog apeliantės prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praėjus beveik septyneriems metams po teismo sprendimo byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjimo, pritartina pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui R. L. B. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakyti priimti, kaip paduotą pasibaigus įstatyme nustatytam naikinamajam terminui. Atskirojo skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo išvados teisingumas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

          Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                    Gintaras Pečiulis