Baudžiamoji byla Nr. 1-109-1057/2020

      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60602-2018-8

      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant prokurorėms Kristinai Minko, Dianai Dilbienei,

kaltinamajam  E. R., jo gynėjams advokatams Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, Gediminui Milevičiui,

nukentėjusiajai R. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Lietuva, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas

1) 2009-08-19 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2010-07-14 atidėjimas panaikintas; 2012-04-23 paleistas atlikęs bausmę.

2) 2015-03-25 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. 1 m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2019-09-02 atidėjimas panaikintas;

3) 2016-08-30 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. l/a; subendrinus su 2015-03-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė 10 mėn. l/a;

4) 2017-01-13 Alytaus raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 7 mėn. l/a, subendrinus su 2016-08-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. l/a; 2017-06-01 paleistas lygtinai prieš terminą 4 mėn. 27 d.;

5) 2018-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. 60 parų arešto, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą -620 eurų valstybės naudai.

6) 2019-05-24 Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281 str. 7 d. 9 mėn. l/a; taikyti 64(1), bausmę mažinti 1/3 ir skirti 6 mėn. l/a; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 3 metus uždrausta naudotis ( įgyti) specialiąja teise-teise vairuoti transporto priemone.

7) 2019-08-02 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 (1) str. bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 68 str. , paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- 3 metus uždrausta naudotis ( įgyti) specialiąja teise-teise vairuoti transporto priemone. 2020-02-03 Alytaus apylinkės teismo nutartimi 2019-05-24 ir 2019-08-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, įskaitytas minėtuose nuosprendžiuose.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje,

Teismas

n u s t a t ė:

E. R. nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis 2018-12-22 apie 02.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu su sugyventine R. B. sudavė jai kumščiu 3 smūgius į veidą, draskė nukentėjusiosios drabužius, tampė už plaukų po kambarį, o pastarajai pasislėpus tualete, jis ją atitempęs į kambarį, sudavė apie 10 smūgių kumščiais į veidą, galvos sritį ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengė galvą, tuo padarydamas R. B. poodines kraujosruvas abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimą, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimą, tai yra sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstama veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat E. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018-12-22 apie 02.00 val., būdamas bute, adresu(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine R. B., atsinešęs iš virtuvės peilį juo pagrasino nukentėjusiajai laikydamas peilį nukreiptą į ją ir sakydamas, kad papjaus, tuo duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. R. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, dėl peilio nepripažįsta.  2018 m. gruodžio 22 d., Vilniuje, linksminosi. Berods šeši žmonės buvo. Atvažiavo į nuomojamą butą su R., gavosi ginčas, apsipyko. Konflikto metu sudavė į veidą ranka. Tris ar keturis kartus trenkė. Rūbų nedraskė. Kad nustvėrė už plaukų pripažįsta. Peiliu negrasino. Nepamena, ar ji pasislėpė tualete. Tikrai 10 kartų jai netrenkė. Peilio nebuvo. Ji irgi buvo neblaivi. Nukrito ant žemės, susitrenkė.  Gailisi, kad mušė. Buvo išgėręs, supykęs ant jos nebuvo. Išėjo toks konfliktas.  Mušė supykęs. Nežino, kodėl ji pasakė, kad grasino peiliu. Gyvenime tokių dalykų nedarė. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad smurto atvejų prieš sugyventinę buvo anksčiau. Tuo metu stipriai abu buvo neblaivūs. Nepripažįsta peilio naudojimo. Tuo metu bute jo net nebuvo. Kaip rūbai galėjo būti suplėšyti, jeigu dar ryte atsiprašė nukentėjusiosios ir ji išvažiavo. Turi du vaikus. Vaikai mokyklinio amžiaus. Alimentai yra priteisti. Dvigubą gyvenimą gyvena, buvo alimentai priteisti bet ir su šeima gyveno, pinigus uždirbdavo. Gali išmokėti civilinį ieškinį.  Prieš įvykį dažnai konfliktavo, nes tik savaitgaliais atvažiuodavo namo, komandiruotėse buvo. Jis (duomenys neskelbtini)  gyvena, ji (duomenys neskelbtini). Gal kad ji buvo prisipažinusi, kad turėjo draugą, gal tas įtakojo. Gal tą vakarą pasakė kažką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. R. parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes pilnai įtarime nurodytų aplinkybių jis nepadarė. (duomenys neskelbtini) nuomavo vieno kambario butą nuo 2017 metų vasaros. R. B. jis pažįsta apie 11 metų, kartu (duomenys neskelbtini)  gyveno su jų bendrais vaikais, berniukui (duomenys neskelbtini)  metai, kitam berniukui (duomenys neskelbtini)  metai. R. su vaikais arba viena atvykdavo į jo nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) 2018 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš šventes, tiksliai laiko neatsimena, galėjo būti 22 dieną, apie vidurnaktį kartu su R. neblaivūs grįžo namo. Prieš tai abu buvo išgėrę gal po 0,7 l degtinės. R.būdama neblaivi mėgsta provokuoti konfliktus. Atsimena, kad kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jų santykių, buitinių nesutarimų, dėl ko tiksliai neatsimena, jis būdamas susijaudinęs ir supykęs tris kartus dešinės rankos delnu sudavė R. į veido sritį - kairį skruostą. Jis jai drabužių nedraskė, už plaukų netampė, peiliu jai negrasino, nebuvo net jo paėmęs į rankas. Po šių jo minėtų trijų R.suduotų smūgių jis nuėjo miegoti. Ryte atsibudęs rado R.gulinčią šalia savęs lovoje. Jis pastebėjo, kad R. kairys skruostas yra patinęs, suprato, kad nuo jo anksčiau minėtų jai suduotų trijų smūgių. Tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, jis jos atsiprašinėjo už suduotus smūgius, tačiau ji pasakė, kad neatsiprašinėtų, o prašytų jos, kad ji jo nepasodintų. R.išvyko į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko jis jos nematė, jie tik bendravo telefonu. R. jo niekada nėra kaltinusi, kad jis jai būtų grasinęs peiliu. (1 t., b. l. 65)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad gruodžio 21-22 d. atvažiavo į Vilnių. Nuvažiavo į svečius, nusipirko alkoholio, grįžo atgal, sėdėjo, viskas buvo gerai. Įvyko žodinis konfliktas. Kai negeria, tai jis normalus žmogus, bet kai išgeria tampa agresyvus. Kilo ginčas ir prasidėjo mušimas, draskymas drabužių, su kiekvienu smūgiu buvo keiksmažodis, buvo tampoma, palaidinė buvo suplėšyta, gynėsi ir verkė, kad paleistų, nuėjo į virtuvę, pasiėmė mėsinį peilį ir grasino. Pasiprašė į tualetą, galvojo užsirakins kaip nors, prašė pagalbos žmonių. Jis spyną išlupo peiliu. Atsitempė į kambarį ir vėl mušė. Prievarta pasiguldė į lovą, iš pradžių paprastai apsikabinęs, o paskui laikė už gerklės. Dėl peilio tai tikrai jam pakenkti nenori, sako kaip yra. Už plaukų tampė. Smūgių buvo daug, gynėsi kaip galėjo. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad kai užsirakino, šaukėsi pagalbos, bet niekas policijos neiškvietė. Vaikai buvo (duomenys neskelbtini). Sakė, kad užmuš. Nukritusi nebuvo. Jis tampė, traukė.  Peilis nebuvo paimtas, nes į butą nebuvo galima patekti. Buvo ruošiama akistata, bet atsisakė. Grasinama buvo kambaryje prie lovos. Nemėgsta nutylėti. Gal tas žodinis konfliktas toks ir buvo. Civilinis ieškinys grynai ir fizinis, ir moralinis – viskas bendrai. Buvo stresas, daug laiko negalėjo miegoti.  Lankėsi pas psichologą, jau daug laiko lankosi. Į policiją kreipėsi dvi dienos po įvykio. Įvykio metu buvo išgėrusi, kai prasidėjo muštynės viskas išgaravo. Ryte atsikėlus išvažiavo. Dėl psichologinės būklės nesikreipė į psichologus. Vaistus gėrė, nes jie išrašyti. Jau seniai raminamieji vaistai išrašyti. Ji tame bute negyveno, tik buvo pas savo sugyventinį.

2018-12-24 apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji R. B. parodė, kad ji ir jos dviejų vaikų tėvas E. R., gim. (duomenys neskelbtini)  m., kartu jau beveik 11 metų. Jie turi du bendrus vaikus N.( (duomenys neskelbtini) metų) ir A. ((duomenys neskelbtini)  metų) R.. Su E. paskutiniu metu nuolatos kartu negyveno, kadangi jis gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), o ji su vaikais gyvena(duomenys neskelbtini). Jie susitikdavo savaitgaliais, ji pasiimdavo jį iš (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018-12-21 vakare, jie abu su E. nuvažiavo į Vilnių, pasiimti pinigų iš jo viršininko. Nuvažiavus pas jo viršininką jis jam sumokėjo pinigus, jo viršininkas pasiūlė jiems pasilikti. Jie sutiko ir liko pas jį. Visi vartojo alkoholinius gėrimus, gražiai bendravo, nebuvo jokių pykčių. 2018-12-22 apie 02.00 val. jie su E. grįžo į jo nuomojamą butą, adresu(duomenys neskelbtini). Buvo kambaryje, tada dėl kažko žodžiu susibarė, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis jai kumščiu trenkė į veidą, ji puolė klausti: „už ką“, ir tada jis jai kelis kartus trenkė, ėmė draskyti jos drabužius, tampė ją po kambarį ir vis smūgiavo jai į vairias kūno vietas kumščiu. Kažkuriuo metu pas jį rankose buvo peilis, kuriuo jis jai grasino, tačiau sąmoningai nieko nedarė. Iš kur jis pasiėmė peilį, ji nematė. Viskas vyko maždaug apie dvi valandas. Ji nuo jo pabėgo į tualetą, ten užsirakino, bet jai negrįžus kelias minutes jis išlaužė tualeto duris ir vėl ją pradėjo mušti. Per visą laiką jai buvo suduota tikrai nemažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaip viskas baigėsi ji nepamena, daug smūgių buvo suduota jai į galvą. Prabudo ryte ant lovos, veidas buvo kruvinas. E.gulėjo šalia. Iš jo namų ji išvažiavo pati, jį įtikinusi, kad nesikreips į policiją.(1 t., b. l. 22-23)

2019-02-19 papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad jai ankstesnės apklausos metu išaiškinta nukentėjusiojo teisės ir pareigos, taip pat ji supažindinta su tuo, kad gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narius ar artimus giminaičius, tačiau ji sutinka duoti ir papildomai parodo, kad laikosi savo duotų ankstesnių parodymų apklausos metu ir nieko nenori keisti ar papildyti, gali tik pabrėžti, kad 2018-12-22 nakties metu apie 2 val., kuomet įvyko konfliktas tarp jos ir E. R., jie abu buvo neblaivūs buto kambaryje, kurio adresą ji nurodžiusi ankščiau. E. konflikto metu vartodamas necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu pirmiausia rankos kumščiu trenkė vieną smūgį į veido sritį, po to dar tris kartus sudavė rankos kumščiu į veidą. Į. E. pradėjo draskyti jos drabužius ir tampė ją už plaukų po visą kambarį. Tampymas už plaukų nebuvo vienkartis, o ištisai konflikto metu jis taip elgėsi. Po to atsinešęs iš virtuvės virtuvinį peilį jai pasakė: „papjausiu“. Tuo metu jis peilį laikė nukreipęs į ją. Ji buvo labai išsigandusi, nes galvojo, kad E., būdamas neblaivus ir įpykęs gali, savo sakomus ketinimus įgyvendinti. Nežinojo kaip jai nuo E. pabėgti, kad jis jai nieko nepadarytų ir sugalvojusi pasakė jam, kad eina į tualetą. Nuėjusi į tualetą užsirakino duris. Praėjus kokioms 5 minutėms E. supratęs, kad ji negrįžta iš tualeto specialiai, atėjęs pradėjo lupti duris. Būdama tualete ji šaukėsi aplinkinių pagalbos, bet turbūt niekas negirdėjo. E. su peiliu minėtų durų išlupo šerdelę ir atidarė. E. vėl ją sugriebęs už rankos iš tualeto atitempė į kambarį. Pradėjo toliau jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius ir sudavė jai vėl apie 10 smūgių rankų kumščiais į veido ir galvos sritį. Kadangi veidą ir galvą dengėsi rankomis, kad kuo mažiau ją sužalotų, tai teko smūgiai ir į rankas. Visą laiką verkdama pas E. klausė, už ką jis prieš ją smurtauja, tačiau jis jai tik atsakė „sūcha kentėsi“. Ji fizinį skausmą jautė dėl visų jai suduotų smūgių ir tampymo už plaukų. Grįžusi iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), tai yra į namus kreipėsi 2018-12-24 į Alytaus policijos komisariatą dėl patirto smurto ir gavo užduotį, tuomet sulaukusi darbo dienos, tai yra 2018-12-27 iš karto kreipėsi pas ekspertus, kurie ją apžiūrėjo. Ji E. turi pretenzijų dėl patirtų sužalojimų ir reiškia civilinį ieškinį. Ji jam niekada nedovanos ir su juo nesitaikys. K. E. šiuo metu ji nenumano ir pasakyti nieko apie jį negaliu. Nes po to, kuomet jis prieš ją smurtavo, ji daugiau jo nematė ir nebendravo. (1 t., b. l. 24-25)

2019-05-07 papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad dalyvauti akistatoje su E. R. kategoriškai atsisako, savo parodymų nekeis, jų laikysis ir toliau, akistatos metu niekas nepasikeis, E. savo kaltės nepripažins. Akistatoje atsisako dalyvauti ir dėl savo saugumo.(1 t.,  b. l. 57)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad leido gyventi darbininkams. Sakė, kad duris sulaužė, bet nuvažiavo ir nieko ten buvo sulaužyta. Policiją iškvietė, parašė pareiškimą, kad sulaužė duris. Darbininko nematė, ten dviese buvo, bet nė vieno nematė. Ten gyveno N.. Butas buvo tvarkingas. Tik kelis kart buvo ten užvažiavęs, visada viskas buvo tvarkoje (1 t., b.l.86-88).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl panaudoto smurto prieš savo šeimos narį.

Specialisto išvadoje Nr. G 1202/2018(06) nurodoma, kad R. B. poodinės kraujosruvos abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimas, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sukrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. ( b.l. 49)

VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės 2018-12-24 Paciento, patyrusio traumą apžiūros lape nurodyta, kad pacientė R. B., nurodytas traumos laikas 2018-12-22 apie 02 val.; medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. B. skundžiasi žandikaulių skausmu, negali pilnai išsižioti, nurodė, kad buvo sumušta prieš dvi dienas sugyventinio, konstatuota hematoma kairiam skruostikaulyje, apatinio žandikaulio srityje, po apatine lūpa kairėje. Kairio dilbio sumušimas, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimas ( b.l. 44-45)

Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017).

Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

E. R. pareikštas kaltinimas, kad jis žodinio konflikto metu su sugyventine R., atsinešęs iš virtuvės peilį juo pagrasino nukentėjusiajai laikydamas peilį nukreiptą į ją ir sakydamas, kad papjaus, tuo duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo E. R. veiksmuose nėra visų baudžiamosios atsakomybės pagal  BK 145 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygoms (realaus grasinimo nužudyti kitą žmogų ar sunkiai jį sužaloti ir taip veikti tiesiogine tyčia).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai neigė, jog jis peiliu grasino savo sugyventinei. Kaltinamojo parodymais, atvykę į nuomojamą butą, jie apsipyko ir jis tris ar keturis kartus trenkė nukentėjusiajai, tačiau peilio nebuvo, juo negrasino.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu teigė, jog kaltinamasis, nuėjęs į virtuvę pasiėmė mėsinį peilį ir jai grasino.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji savo 2018-12-24 pareiškime nenurodė apie peilio naudojimą konflikto metu (1 t. b. l. 1). Parodymuose, duotuose 2018-12-24, ji parodė, kad kažkuriuo metu kaltinamojo  rankose atsirado peilis, kuriuo jai buvo grasinama. Pabėgus į tualetą, ten užsirakino, negrįžus kelias minutes, jis išlaužė tualeto duris (1 t. b. l. 22). Vėlesniuose 2019-02-19 nukentėjusiosios parodymuose ji parodo, kad kaltinamasis atsinešė iš virtuvės peilį, pasakė, kad „papjaus“. Tuo metu jis laikė peilį nukreipęs į ją. Ji buvo labai išsigandusi, nes galvojo, kad kaltinamasis įpykęs gali savo sakomus ketinimus įgyvendinti. Nubėgus jai į tualetą, praėjus apie 5 minutėms, kaltinamasis pradėjo lupti duris, kaltinamasis su peiliu išlupo iš tualeto durų šerdelę ir jas atidarė (1 t. b. l. 24). Teismo posėdžio metu ji parodė, kad kaltinamasis nuėjęs į virtuvę, pasiėmė mėsinį peilį ir jai grasino. Paprašė leisti į tualetą, kai kaltinamasis išlaužė duris, kai kaltinamasis ją ištempė, peilio tuo metu nepamena (2 t. b. l. 27).

Liudytojas M. K.teismo posėdžio metu parodė, kad sužinojęs, jog išlaužtos durys, nuvyko į butą, tačiau jokių sulaužymų nebuvo. Butas ir durys buvo tvarkingi, spyna, spynos šerdelė nebuvo sulaužytos (2 t. b. l. 86-88 ).  

Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir paimtas peilis, jokių kitų objektyvių duomenų apie peilio naudojimą byloje nėra.

Nukentėjusiosios parodymai ir jos elgesys po įvykusio konflikto (nukentėjusioji parodė, kad ryte atsikėlus, ji išvažiavo iš buto (2 t. b. l. 28), teismo vertinimu, byloje neįrodo, jog kaltinamasis grasino nukentėjusiajai peiliu. Grasinimo realumą tokiais atvejais turi patvirtinti kiti objektyvūs duomenys, kurių, teismo vertinimu, akivaizdžiai nepakanka tokiai išvadai.  Jei, kaip nurodė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu, ji būtų buvusi labai išsigandusi dėl savo gyvybės ir sveikatos, logiška manyti, kad ji nebūtų likusi nakvoti bute kartu su kaltinamuoju, o stengtųsi kuo greičiau kreiptis pagalbos, be to, kaip parodė ir pati nukentėjusioji, kaltinamasis jos niekaip nevaržė, jai paprašius nueiti į tualetą, kaltinamasis jai tai leido padaryti.

Teismo vertinimu, tik nukentėjusiosios parodymai, kurie proceso metu visgi nebuvo nuoseklūs, nepakankami išvadai, jog E. R. grasino sugyventinę nužudyti ar siekė, kad nukentėjusioji turėtų objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, ir  norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymų tyrimo eigoje bei teisminio nagrinėjimo metu nenuoseklumą, įvertinus kitą byloje esančią medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad E. R. veiksmai sugyventinės atžvilgiu galėtų būti suvokti kaip realus grasinimas ją nužudyti. Kaip minėta, teismo vertinimu vien to, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu abu būdami neblaivūs konfliktavo, nėra pakankami konstatuoti, kad buvo padarytas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju, E. R. pagal 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, E. R. pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažino, jog 2018-12-22, būdamas bute žodinio konflikto metu su sugyventine R. B. sudavė jai kumščiu 3 smūgius į veidą, tampė už plaukų. Kaltinamasis nepripažino fakto, jog nukentėjusiajai sudavė apie dešimt smūgių. Tačiau remiantis specialisto išvada Nr. G 1202/2018(06), joje konstatuota, kad nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių. Nukentėjusioji taip pat teigė,  jog 2018-12-22 apie 02.00 val. jie su E. grįžo į jo nuomojamą butą. Buvo kambaryje, tada dėl kažko žodžiu susibarė, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis jai kumščiu trenkė į veidą, ir tada jis jai kelis kartus trenkė, tampė ją po kambarį ir vis smūgiavo jai į įvairias kūno vietas kumščiu. (1 t. b. l. 22-23). Dėl šio jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai – nukentėjusiosios pareiškimas, parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Taip pat pažymėtina, jog  kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus, tą jis pats pripažino, ir tai teismo vertinimu, turi įtakos prisimenant visus veiksmus. 

Specialisto išvadoje Nr. G 1202/2018(06) nurodoma, kad R. B. poodinės kraujosruvos abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimas, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sukrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. ( b.l. 49)

Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo atveju nukentėjusioji ir kaltinamasis yra sugyventiniai, turi du bendrus vaikus, todėl ji yra laikytina kaltinamojo šeimos nare.

Taigi, įvertinus byloje surinktus duomenis, pasitvirtino kaltinimas, kad E. R. nežymiai sužalojo savo šeimos narį – žodinio konflikto metu su sugyventine R. B. sudavė jai kumščiu 3 smūgius į veidą, draskė nukentėjusiosios drabužius, tampė už plaukų po kambarį, o pastarajai pasislėpus tualete, jis ją atitempęs į kambarį, sudavė apie 10 smūgių kumščiais į veidą, galvos sritį ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengė galvą, tuo padarydamas R. B. poodines kraujosruvas abiejose lūpose, smakro kairėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste, nosies nugarėlės dešinėje, kairėje plaštakoje, kairio dilbio srityje, kaktos kairėje, ties plaukų riba, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, kairio dilbio sumušimą, krūtinės ir apatinės lūpos sumušimą. Kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

E. R. naują tyčinį nusikaltimą padarė tebesant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitą tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). To prašė ir valstybinis kaltintojas.

E. R. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas 1 nesunkus tyčinis nusikaltimas), nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę viena lengvinanti aplinkybė, viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, nevedęs, turi du vaikus, anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (1 t. b. l. 78-84), ne vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 88-90), psichiatrinio gydymosi ar gydymosi nuo priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas.

Šios E. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020-02-03 Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 9 mėnesių bausme (subendrintos 2019-05-24 Alytaus apylinkės teismo bei 2019-08-02 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžius paskirtos bausmės) ir paskirti galutinę –1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2019-05-24 nuosprendį ir pagal 2019-08-02 nuosprendį atliktos bausmės laiką.

Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2A-4-699/2016).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 61,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 104-105). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji R. B. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 61,04 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiosios R. B. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (E. R.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str. 1 d.). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiosios gydymo išlaidos yra 61,04 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo E. R..

Nukentėjusioji R. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 25 EUR turtinę žalą bei 5000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Nukentėjusioji savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos grindžia tuo, kad jai buvo suplėšyti marškinėliai, kuriuos ji vertina 20 EUR ir vaistams nuo skausmo, kuriems ji išleido 5 EUR.  Byloje jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių šią sumą nėra, nors nustatyta, kad kaltinamasis draskė nukentėjusiosios drabužius, tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nepateikė apžiūrai to drabužio, todėl  nėra galimybės nustatyti, ar marškinėliai realiai buvo sudraskyti, ar tik buvo draskomi (tampomi); vaistų pirkimo kvito nukentėjusioji taip pat nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo priteisti nukentėjusiosios prašomos 25 EUR turtinės žalos; dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys atmestinas.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.

Nukentėjusioji savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad jai buvo padaryta daug sužalojimų, kraujosruvų, labai dėl to išgyveno, kankino nemiga, tapo nervinga. Buvo sužalota prieš šventes, dėl to labai išgyveno.

Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, teismo medicinos specialisto išvadoje įvertintus nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Neabejotina ir tai, kad nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, stresą.  Nors nukentėjusioji teigė, jog po įvykio lankėsi pas psichologus, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą, be to, tai, kad dėl E. R. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl priteistinos žalos dydžio, teismas konstatuoja, jog nukentėjusioji nepatyrė tokių CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardintų nusikaltimu padarytų pasekmių, kuriomis būtų galima įvertinti jos patirtos neturtinės nusikaltimu padarytos žalos dydį visa jos nurodoma apimtimi, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki  700 eurų. Teismo vertinimu būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). 

Kiti procesiniai klausimai

Byloje proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam – suėmimas – buvo panaikinta 2020 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

         E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

          Pripažinti E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

          Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020-02-03 Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę –1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2019-05-24 nuosprendį ir pagal 2019-08-02 nuosprendį atliktos bausmės laiką.

            Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

            Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. liepos 23 d.

            Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš E. R. 61,04 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti.

         Nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. R. priteisti nukentėjusiosios R. B. naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                  Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: