Baudžiamoji byla Nr. 1-2252-295/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36650-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.2.8.; 1.2.4.6.2.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,
sekretoriaujant Laimai Avižienytei,
dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,
nukentėjusiajam B. A. Š.,
kaltinamajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas tris kartus:
- 2014-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
- 2015-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams;
- 2016-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), - laisvės atėmimu vieneriems metams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis V. Š., mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2017 m. liepos 20 d., apie 14:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,50 promilių girtumas, spyrė koja į dešinės kojos šlaunį savo tėvui nukentėjusiajam B. A. Š., vėliau sudavė dar vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam B. A. Š. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. Š. savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės nepripažino. Kaltinamasis V. Š. patvirtino, kad įvykio dieną jis buvo neblaivus ir dėl to įvyko žodinis konfliktas su tame pačiame bute gyvenančiu kaltinamojo tėvu, tačiau kaltinamojo teigimu, jis jokio smurto nukentėjusiojo B. A. Š. atžvilgiu nenaudojo ir jo nemušė.
Nors kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, jo kaltė, mušant sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui B. A. Š., įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis – kaltinamojo tėvas – B. A. Š., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad jo sūnus kaltinamasis V. Š. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o būdamas girtas, nuolat muša nukentėjusįjį ir grasina jam nužudymu. 2017 m. liepos 20 d., apie 14:30 val., girtas grįžęs namo, kaltinamasis V. Š. pradėjo reikšti pretenzijas nukentėjusiajam, kad namuose nėra ko valgyti, ir dėl šios priežasties tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis V. Š. koja spyrė nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusiajam B. A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau į medikus jis nesikreipė.
Liudytoja – policijos pareigūnė – R. F. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate ir 2017 m. liepos 20 d. kartu su kolega vykdė pavedimus jiems priskirtoje teritorijoje, kai apie 14:37 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), girtas sūnus naudoja smurtą prieš savo tėvą. Nuvykę minėtu adresu, policijos pareigūnai namuose rado pranešėją B. A. Š., kuris buvo sutrikęs, tačiau paaiškino, kad jo girtas sūnus V. Š. jį sumušė, Pareiškėjo teigimu, jo sūnus taip pasielgė, supykęs ant nukentėjusiojo, kad šis neparuošė sūnui maisto. Taip pat pareiškėjas B. A. Š. paaiškino, kad sūnus smurtauja jau ne pirmą kartą. Tuo metu, kai policijos pareigūnai kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jo sūnus V. Š., būdamas girtas miegojo kitame kambaryje, o prikeltas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, policijos pareigūnams nieko paaiškinti negalėjo, tačiau buvo agresyviai nusiteikęs tėvo atžvilgiu, jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, todėl V. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.
Kad 2017 m. liepos 20 d. 14:37 val. nukentėjusysis B. A. Š. paskambino policijai ir pranešė apie smurtaujantį savo sūnų, patvirtinama byloje esančia (b.l. 3) policijos pažyma.
Smurto nukentėjusiojo B. A. Š. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 4-5) policijos pareigūno R. M. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir smurtą galintys rodyti požymiai nukentėjusiojo šlaunyje ir galvoje.
Iš baudžiamojoje byloje esančio (b.l. 26) alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad kaltinamąjį V. Š. pristačius į policijos komisariatą, 2017 m. liepos 20 d. 15:28 val. jam buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas.
Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti. Nukentėjusiojo B. A. Š. ir liudytojos R. F. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, apie tai, kad kaltinamasis V. Š. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, taip pat nukentėjusiojo B. A. Š. parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, apie kuriuos jis papasakojo liudytojai R. F., yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, o teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis B. A. Š., duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, bei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, arba pasakodamas apie įvykio aplinkybes teisme, turėjo tikslą apkalbėti savo sūnų - kaltinamąjį V. Š., todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo B. A. Š. parodymais apie tai, jog kaltinamasis V. Š. sudavė du smūgius nukentėjusiajam – vieną koja į šlaunį, kitą ranka į galvos sritį, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajam B. A. Š. fizinį skausmą, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisiamajame posėdyje nustatytų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. Š. kaltė jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smūgius koja ir ranka savo tėvui (šeimos nariui) - nukentėjusiajam B. A. Š. į šlaunį ir veidą (jį mušdamas), sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo tris kartus teistas už smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį B. A. Š., padarytus jį mušant, tačiau jokių išvadų iš ankstesnių teistumų kaltinamasis V. Š. nepadarė ir vėl yra kaltinamas smurtiniais veiksmais (mušimu) prieš savo tėvą, kuriuos padarė, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už savo tėvo sumušimą. Akivaizdu, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamajam paskirtos bausmės ir 2016-05-06 teismo nuosprendžiu jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atidėjimas, nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo B. A. Š. atžvilgiu ir nepaveikė kaltinamojo V. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam V. Š. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turi būti artimas šiame įstatyme numatytam minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkiui.
Nors baudžiamojo byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau kaltinamasis V. Š. neprisipažino esąs kaltas, todėl BK 641 straipsnis jo atžvilgiu negali būti taikomas ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė negali būti mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, šią nusikalstamą veiką kaltinamasis V. Š. padarė, neatlikęs 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. gegužės 6 d. teismo nuosprendžiu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 33). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kaip minėta, kaltinamasis V. Š. anksčiau ne kartą yra teistas už smurtinius veiksmus nukentėjusiojo B. A. Š. atžvilgiu, o iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, o taip pat į tai, kad kaltinamasis gyvena kartu su nukentėjusiuoju viename bute, mano, jog kaltinamasis V. Š., būdamas laisvėje, gali daryti naujas smurtines nusikalstamas veikas prieš savo tėvą arba siekdamas išvengti terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasislėpti nuo teismo nuosprendį vykdančių pareigūnų. Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti netrukdomą šio teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam V. Š. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įvykdymą, teismas daro išvadą, kad tikslinga pakeisti kaltinamajam V. Š. paskirtą kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant V. Š. teismo posėdžių salėje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti kaltinamajam V. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią V. Š. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2017 m. liepos 21 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į V. Š. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2017 m. liepos 20 d. 15:10 val. iki 2017 m. liepos 21 d. 12:58 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Pakeisti V. Š. paskirtą kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje. Suėmimo terminą nustatyti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos 21 d.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valdas Bugelevičius