Administracinė byla Nr. N575-368/2012
Teisminio proceso Nr.4-63-3-00417-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 50.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2012 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko
(pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimo E. P. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s
t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos
skyriaus tyrėjas 2010 m. rugsėjo 4 d. surašė E. P. administracinio
teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2010 m. kovo 10 d. savavališkai
nutraukė elektros energijos tiekimą S. L. įmonės
nuomojamoms patalpoms (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip
pažeisdamas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punkto bei X
skyriaus reikalavimus. Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto
savivaldybės tarybos (toliau - Komisija) 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį E. P. atžvilgiu nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 punkto
pagrindu pažymėjus, jog neįrodyta asmens tyčia.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas,
išnagrinėjęs nukentėjusiojo S. L. skundą, 2011 m.
sausio 14 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Komisijos nutarimą panaikino, pripažino
E. P. kaltu pagal ATPK 188 straipsnį ir skyrė už tai
įspėjimą. Teismas nustatė, jog 2002 m. gegužės 14 d. savivaldybių
ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi S. L. individuali
įmonė iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos išsinuomojo negyvenamąsias
patalpas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įmonė su bendrovės „VST“
Klaipėdos miesto skyriumi energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudariusi
nebuvo, o elektros energija šiai įmonei tiekiama per UAB „Edelbera“ įvadą,
kuriai už suvartotą elektros energiją nukentėjusiojo įmonė mokėjo mokesčius. E. P., UAB „Edelbera“ savininkas, 2010 m. kovo 10 d. nutraukė
elektros energijos tiekimą nukentėjusiojo S. L. įmonės
nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Teismas
nurodė, jog Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punkte
įtvirtinta vartotojo, valdančio lokalų elektros tinklą, pareiga eksploatuoti
savo lokalų elektros tinklą taip, kad nepažeistų kitų asmenų, kurių elektros
įrenginiai ar elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros
tinklo, teisių ir teisėtų interesų. Tokie asmenys – subabonentai privalo
vartotojui sumokėti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo
pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros
energijos perdavimą subabonentams lokaliu elektros tinklu. Vartotojas turi
teisę nutraukti arba apriboti subabonentų elektros įrenginių aprūpinimą
elektros energija tada, kai šie asmenys nevykdo savo prievolės atsiskaityti už
jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas
išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą
šiems asmenims, taip pat nutraukti arba apriboti elektros energijos perdavimą
kitais atvejais, nurodytais šių Taisyklių X skyriuje. Valstybinės energetikos
inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo
2010 m. birželio 14 d. sprendimu konstatuota, jog S. L. skundas
dėl neteisėto elektros energijos nutraukimo patalpose (duomenys neskelbtini),
Klaipėdoje, pasitvirtino, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nustatyta,
jog E. P. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo,
numatyto ATPK 188 straipsnyje, požymių. Teismas pažymėjo, jog šis sprendimas
Komisijai turėjo būti žinomas, tačiau nebuvo vertintas. Iš skundžiamo nutarimo
matyti, jog nagrinėjant bylą Komisijoje iš esmės vadovautasi tik
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P. advokato
paaiškinimais, kad jo veiksmai netyčiniai, tačiau tai paneigia teismo posėdžio
metu apklaustų liudytojų parodymai ir kiti surinkti įrodymai. Klaipėdos miesto
savivaldybės atstovė G. P. parodė, jog pagal kontrolinio
skaitiklio, esančio S. L. įmonės patalpose, parodymus
galima daryti išvadą, jog ši įmonė mokėjo už suvartotą elektros energiją UAB
„Edelbera“, ką patvirtino ir liudytoja apklausta UAB „Edelbera“ darbuotoja
D. J., kuri nurodė, kad įmonės savininkas E.
P. tvarkė elektros instaliaciją ir S. L. pasiūlė
sumokėti dalį išlaidų, o šiam nesutikus kilo konfliktas ir S.
L. įmonei bei kitiems subnuomininkams buvo nutrauktas elektros energijos
tiekimas per UAB „Edelbera“ įvadą. Teismas pabrėžė, jog E.
P. negalėjo nežinoti, kad S. L. yra prisijungęs prie
jo linijos, nes liudytoja D. J. patvirtino, jog S. L. už jo sunaudotą elektros energiją atsiskaitydavo
grynais pinigais, pats S. L. paaiškino, kad žodiniu
susitarimu tarp E. P. ir jo elektros energija per UAB
,,Elbera“ naudojasi daug metų ir ginčo nebuvo iki kol E. P. nereikalavo
sumokėti 1000 Lt. Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, E. P.
nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo išvadą, jog E.
P. veiksmai atjungiant elektros energiją buvo atlikti tyčia ir savavališkai.
Teismas nurodė, jog byloje surinkta pakankamai
duomenų padaryti neabejotiną išvadą, kad E. P. padarė ATPK
188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtinybės nurodyti
naujas esmines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės
pažeidimo sudėties požymius nėra, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo
ir operatyvumo principais, negrąžina administracinio teisės pažeidimo medžiagos
institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą ir
priėmusiai nutarimą, o pats priima naują nutarimą. Įvertinus tai, kad E. P. administracine tvarka nėra baustas, atsakomybę
sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam skirtinas įspėjimas.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos
apygardos administracinio teismo nutarimu, E. P. pateikė
apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame
skunde nurodo, jog savo kaltę dėl pažeidimo neigia. Pabrėžia, jog teismas
savavaldžiavimą grindė iš esmės vien tik liudytojos D. J. parodymais,
tačiau ji aplinkybių apie tai, kad jis neva žinojo apie S. L. įmonės
naudojimąsi elektros energija, negalėjo žinoti, nes tik nuo 2010 m. kovo 15 d.
dirba jo įmonėje. Kita vertus, S. L. įmonė galėjo sudaryti
elektros energijos tiekimo sutartį, kas pašalintų bet kokias abejones, tačiau tokia
sutartis sudaryta tik 2010 m. balandžio 23 d.
Atsiliepimu į apeliacinį
skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto
antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo jį tenkinti.
Nukentėjusysis S. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti
palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
E. P. nesutinka su apygardos administracinio teismo nutarimu
teigdamas, jog teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus
įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. P. kaltė, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.
Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kaltu dėl
administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik
surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kas šiuo atveju ir
atlikta. E. P. tyčia nustatyta ne vien tik D.
J. parodymais (b. l. 83), bet ir S. L. paaiškinimais,
jog žodinis susitarimas dėl elektros energijos tiekimo sudarytas dar 2004 m.,
už sunaudotą elektros energiją mokėjo grynais pinigais pagal kontrolinio
skaitiklio parodymus, o konfliktas kilo po to, kai iš jo buvo pareikalauta pinigų
dėl naujos instaliacijos E. P. patalpoje, be to, jis buvo
įspėtas dar prieš dvi savaites prieš elektros atjungimą (b. l. 55 – 56, 68),
taip pat liudytojos G. P., Klaipėdos miesto savivaldybės
Turto skyriaus vedėjos, parodymais apie tai, kad UAB „Edelbera“ vykusiame
pasitarime dėl elektros energijos atjungimo nurodė, kad tai padaryta dėl skolų
(b. l. 67). Pažymėtina ir tai, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie
Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2010 m. birželio 14 d.
išnagrinėjęs S. L. prašymą dėl 2010 m. kovo 10 d. įvykusio
elektros energijos tiekimo nutraukimo konstatavo, jog skundas pasitvirtino, t.
y. UAB „Edelbera“, nutraukdama elektros energijos tiekimą S.
L. individualios įmonės nuomojamoms negyvenamoms patalpoms, pažeidė
Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54.3 punkto bei X skyriaus
reikalavimus (b. l. 20 – 21). Byloje duomenų, jog UAB „Edelbera“ ar E. P. tokį sprendimą būtų apskundęs nėra. Be to, raštu
pasiaiškindamas dėl pažeidimo E. P. pripažino, jog elektrą
atjungė, kai pastebėjęs didelius elektros energijos nuotėkius iškvietė
specialistus, ko pasekoje išaiškėjo, kad S. L. individuali
įmonė yra nelegaliai prisijungusi prie jo įmonės elektros energijos
instaliacijos (b. l. 18). Pažymėtina, jog ši versija teisme nepasitvirtino, jai
paremti jokie įrodymai iš esmės neteikti. Taigi, visa tai, kas nustatyta,
leidžia apelianto teiginius apie tai, jog jis veikė netyčia, atmesti kaip
nepagrįstus. Pastarojo tvirtinimas, jog jokių trukdžių S. L. įmonei
sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį nebuvo, tačiau ji sudaryta tik 2010
m. balandžio 23 d., pasakytina, kad tokia aplinkybė jokios teisinės
reikšmės šioje byloje neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad E. P. veiksmai atjungiant elektros
energiją buvo atlikti tyčia ir savavališkai.
Atsižvelgiant į tai, kas
nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti
apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas
išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y.
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą
procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
E. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos
administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius
Bakaveckas
Stasys
Gagys
Ričardas Piličiauskas