Pirmosios instancijos teismo                                             Civilinė byla Nr. eA2-340-544/2022 

teisėja Loreta Miltenytė                                                  Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03419-2021-5

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.3.2.5.; 3.3.4.2.9.  

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) mažosios bendrijos (toliau – MB) „Lipam LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2305-1136/2022 pagal pareiškėjos MB „Lipam LT“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021 pagal kreditorės A. N. individualios įmonės (teisių perėmėja – MB „Debt Legal“) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš skolininkės MB „Lipam LT“ ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja MB „Lipam LT“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021 ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 20 d. teismo įsakymą.

2. Nurodė, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti, todėl apie priimtą teismo įsakymą ir teisę pareikšti prieštaravimus ji nežinojo. Jau daug metų įmonės registruotu buveinės adresu nėra, tačiau kreditorei buvo žinoma, jog įmonės buveinės adresas buvo kitas nei registracijos adresas. Be to, kreditorei buvo žinomas ir elektroninio pašto adresas. Pareiškėja apie išduotą teismo įsakymą sužinojo 2022 m. sausio 19 d., gavusi pranešimą iš MB „Debt Legal“ apie kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimo perleidimo sutartį.

3. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti, kreditorei buvo žinomi kontaktai, kuriais ji galėjo informuoti apie skolą, žinomų kontaktų nepateikus teismui, pareiškėja neteko teisės į teisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjos MB „Lipam LT“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021.

5. Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021 pagal kreditorės A. N. individualios įmonės pareiškimą 2021 m. liepos 20 d. išdavė teismo įsakymą dėl 4 850,01 skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, 36,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės MB „Lipam LT“. Teismo įsakymas, pranešimas ir kreditorės pareiškimas skolininkei MB „Lipam LT“ 2021 m. liepos 20 d. buvo išsiųsti registruota pašto siunta bendrijos registruotu adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems (gavėjui neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą), minėti procesiniai dokumentai 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo išsiųsti registruota pašto siunta MB „Lipam LT“ vadovui L. G. viešajame registre nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Skolininkės vadovui adresuoti dokumentai grįžo neįteikti, adresatui jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. trečią kartą procesiniai dokumentai buvo išsiųsti registruota pašto siunta skolininkės registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai grįžo neįteikti, jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą. Procesiniai dokumentai skolininkei laikyti įteiktais praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo. Elektroninėje civilinės bylos kortelėje pažymėta, kad teismo įsakymas įsiteisėjo 2021 m. spalio 1 d.

6. Įvertinęs 2021 m. liepos 20 d. teismo įsakymo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo momentą (2021 m. spalio 1 d.), pareiškėjos nurodytų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo momentą (ne vėliau kaip 2022 m. sausio 19 d.), teismas laikė, jog terminas prašymui atnaujinti procesą nėra praleistas (CPK 185, 368 straipsniai). Tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo padaryta aiški CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo klaida (CPK 185 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, pati pareiškėja neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir pareiškėjos vadovo gyvenamosios vietos adresu (nurodytu Juridinių asmenų registre). Netinkamas duomenų apie savo buveinę atskleidimas lemia tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako, prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam.

7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, atnaujinus procesą ir priėmus skolininkės prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, kreditorė turėtų teikti ieškinį, kurį priėmus, išduotas teismo įsakymas būtų panaikintas (CPK 439 straipsnio 5 dalis) ir byla visa apimtimi būtų nagrinėjama iš naujo jau pagal ginčo teisenos taisykles, o tai nėra suderinama su proceso atnaujinimo esme ir tikslais. Šiuo atveju pareiškėjos teisė būti išklausytai galėtų būti užtikrinama pateikiant prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašant atnaujinti procesinį terminą jiems pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis), o ne prašant atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėja MB „Lipam LT“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

9. Nurodo, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka, todėl nesutinka su teismo nuomone, jog pareiškėja savo pažeistas teises privalo ginti ne prašydama atnaujinti procesą, o prašydama atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

10. Teigia, jog pareiškėjai procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti. Apie priimtą teismo įsakymą ji sužinojo 2022 m. sausio 19 d., kai į įmonę kreipėsi MB „Debt Legal“ atstovas ir pateikė 2022 m. sausio 19 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo bei 2021 m. lapkričio 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartį. Nors teismas akcentavo, kad netinkamas duomenų apie savo buveinę atskleidimas ir lėmė pareiškėjos pažeistas teises, tačiau visiškai nepasisakė apie tai, jog ir A. N. įmonė elgėsi netinkamai bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes žinojo, kad MB „Lipam LT“ buveinė yra (duomenys neskelbtini), kuri ir buvo nurodyta 2020 m. birželio 8 d. Rangos sutartyje. Šį faktą patvirtina ir tai, jog ant MB „Lipam LT“ išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų už rangos darbus A. N. įmonei yra nurodytas toks pat adresas, įmonės savininkė ir jos šeimos nariai yra ne kartą buvę (duomenys neskelbtini) ir bendravę su MB „Lipam LT" darbuotojais. Dėl tokių priežasčių MB „Lipam LT“ neturėjo galimybės pasisakyti teisme ir neteko teisės į teisminę gynybą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Atsiliepimu į pareiškėjos (skolininkės) atskirąjį skundą MB „Debt Legal“ (pradinės kreditorės teisių perėmėja) prašo atskirąjį skundą atmesti.

12. Nurodo, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo siunčiami 2 adresais. Mažai tikėtina, jog ji ar jos vadovas negavo jokių pranešimų nei viename iš nurodytų adresų apie gautas siuntas. Pačios skolininkės, kaip juridinio asmens, pareiga yra nurodyti savo duomenis, kuriais būtų galimybė ją pasiekti valstybės ir kitoms institucijoms.

13. Pažymi, jog pati skolininkė teigia, kad apie teismo procesą sužinojo tik 2022 m. sausio 19 d., kai į ją kreipėsi MB „Debt Legal“ dėl skolos išieškojimo. Tačiau į teismą dėl proceso atnaujinimo skolininkė kreipėsi tik 2022 m. vasario 25 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sužinojimo apie teismo procesą. Tai rodo pastarosios galimą siekį kuo ilgiau vilkinti šį procesą ir tokiu būdu vengti sumokėti skolą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą ir atsisakė atnaujinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. L2-6418-1105/2021 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

16. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018). Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo.

17. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju pareiškėja savo pažeistas teises privalo ginti ne prašydama atnaujinti procesą, o prašydama atnaujinti procesinį terminą prieštaravimams pateikti (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu procesinių dokumentų skolininkei įteikimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šios aplinkybės galėtų turėti reikšmės ir turėtų būti vertinamos svarstant prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti pagrįstumą.

19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, be kita ko, tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu. Tačiau, jeigu skolininkas prašo atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018). Taigi, šioje byloje vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. vertinama, ar priimant, o ne įteikiant, teismo įsakymą buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

20. Nors teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis), specifika bylų, kuriose priimami teismo įsakymai, reikalauja visais atvejais sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą įvertinti, ar kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka, nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų. Kaip matyti, pareiškėja, nors ir prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-6418-1105/2021 ir panaikinti 2021 m. liepos 20 d. teismo įsakymą, tačiau nenurodo, kad kreditorės pareiškimas buvo aiškiai nepagrįstas ir pačiame teismo įsakyme buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (įsakymą). Iš paties prašymo turinio akivaizdu, jog pareiškėja konkrečiai CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto proceso atnaujinimo pagrindą sieja su jai tinkamai neįteiktais procesiniais dokumentais, kartu nenurodydama jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie teismo padarytą teisės taikymo klaidą, lėmusią nepagrįstą teismo įsakymą, taip pat jokios teisės taikymo klaidos, kuri galbūt lėmė nepagrįstą teismo įsakymą, kuriuo patenkintas kreditorės pareiškimas, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja neginčija priteistos skolos dydžio nei paties skolos fakto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. L2-6418-1105/2021 procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

21. Apeliantei argumentuojant procesinių teisių pažeidimu, t. y. teismo įsakymo tinkamu neįteikimu jai, pažymėtina, kad CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

22. CPK 123 straipsnio 2 dalis nustato, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Nurodyto straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Ši teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, t. y. vienas iš atvejų, kai procesinis dokumentas laikomas įteiktu pagal įstatymą netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

23. Byloje nustatyta, kad procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo bandomi įteikti kelis kartus, ne tik pareiškėjos viešajame registre nurodytu adresu, bet ir jos vadovui. Nepavykus dokumentų įteikti pareiškėjos vadovui, pareiškėjai procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas dėjo protingas pastangas įteikti procesinius dokumentus skolininkei asmeniškai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas galėjo ir turėjo imtis dar kokių nors papildomų priemonių ir procesinių dokumentų siuntimo būdų.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, nurodė, jog juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, todėl juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Pažymėtina, jog ir prašyme dėl proceso atnaujinimo bei atskirajame skunde skolininkė taip pat nurodė tą patį savo buveinės adresą, kuris registruotas Juridinių asmenų registre ir kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė jai procesinius dokumentus.

25. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo siųsti procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai. Vien aplinkybė, kad skolininkės atžvilgiu buvo priimtas teismo įsakymas ir jis jai įteiktas CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, skolininkei nenurodant jokių kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nesudaro savarankiško pagrindo konstatuoti teismo įsakymo neteisėtumą ir (ar) atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto normą, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

28. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą MB „Debt Legal“ turėjo 260 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos MB „Debt Legal“ priteistinos iš MB „Lipam LT“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės mažosios bendrijos „Lipam LT“, įmonės kodas 304236855, kreditorei mažajai bendrijai „Debt Legal“, įmonės kodas 305600518, 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                            Ramunė Čeknienė