Civilinė byla Nr. eA2-2224-1101/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01957-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2;

3.2.7.1

(S)

1.       Ieškovė UAB „Grelda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Alansta“ 27 673,03 Eur skolą, 1 005 Eur delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje  Nr. e2-14354-1089/2023 ieškinį tenkino.

2.       Pareiškėja (atsakovė) pateikė teismui patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14354-1089/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

3.       Pareiškėja (atsakovė) nurodė, kad ieškinio teismui pateikimo metu nebuvo apskaičiuota skolų apyvarta tarp UAB „Grelda“ ir UAB „Alansta“, t. y. peržiūrėti visi banko pavedimai ir kasos pajamų orderiais išmokėtos sumos. UAB „Alansta“ skolų suvestinė atlikta 2023 m. spalio 19 d. Sutikrinus duomenis su ieškovės teismui 2023 m. rugpjūčio 4 d. teikta detalia pirkėjo skolų suvestine 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. akivaizdu, kad skolų suvestinių duomenys teikiami ieškovės ir atsakovės nesutampa dėl 2021 m. liepos 30 d. GRE 2106 ir 2022 m. balandžio 25 d. GRE 2206 sąskaitų. Skolų apyvarta šiuo atveju egzistuoja kaip esminis naujos aplinkybės pobūdis, kuris turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pagal pareiškėjos teikiamą skolų apyvartą nėra duomenų, kad ji būtų skolinga ieškovei priteistas sprendimu už akių sumas. Be to, naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad ieškovės teiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas 2021 m. liepos mėn., o PVM sąskaita – faktūra GRE-2206 išrašyta 2022 m. balandžio 25 d. Pareiškėjo vertinimu, tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat pareiškėja nurodo, jog teismas neteisingai sprendime aiškino, kad buvo sudaryta rangos sutartis, kai tuo tarpu tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis. Sprendime nėra jokios analizės tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, sutarties specialiosios dalies įvertinimo, finansinių atsiskaitymų, įskaitymų, galimybių sulaikyti sumas, baigiamojo akto, todėl akivaizdžiai formaliai įvertinti dokumentai teikti byloje ir netinkamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos (nustatančios priteistinos skolos sumos dydį, delspinigių skaičiavimą). Pareiškėja pažymi, kad nors teismui teiktame atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad su teiktu ieškiniu nesutinka ir akivaizdu, kad pateikti įrodymai abejonių kėlė, tačiau pareiškėjai neatvykus į posėdį, teismas galėjo atidėti bylos nagrinėjimą arba paskirti baudą, tačiau atliko skubotus veiksmus ir nepašalinus abejonių priėmė sprendimą už akių. Teismas turėjo nepriimti sprendimo už akių, nes CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Taip pat pažymima, kad bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu turėjo būti privalomai sustabdytas įsiteisėjus 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl UAB „Alansta“ restruktūrizavimo, o ne priimamas sprendimas už akių. Pareiškėjos vertinimu, tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes nurodytos aplinkybės lėmė, kad buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

4.       Atsiliepime į pareiškėjos prašymą ieškovė prašė atmesti RUAB „Alansta“ patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė nurodė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nes pareiškėja savo reikalavimus grindžia tikrovės neatitinkančiais faktais. Pareiškėjos teikiami duomenys (įrodymai­) nėra nauji, teikiamais duomenimis pareiškėja disponavo bylos nagrinėjimo metu, galėjo juos pateikti kartu su atsiliepimu, tačiau nepateikė, savo atsikirtimus grindė visiškai kitais motyvais. Akivaizdu, jog suvestinės nėra nauji įrodymai, nes jos gali būti sudaromos bet kuriuo metu. Pareiškėja neteisingai nurodo, jog vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis byla turėjo būti stabdoma, nes remiantis minėtu straipsniu byla turi būti stabdoma, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurijoje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis vyko 2023 m. rugpjūčio 7 d., o remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nutartis dėl restruktūrizavimo bylos pareiškėjai iškėlimo įsiteisėjo ne 2023 m. rugpjūčio 8 d., kaip teikia pareiškėja, o 2023 m. rugpjūčio 10 d., t. y. netgi po sprendimo už akių priėmimo momento. Taip pat ieškovė nurodo, jog jei pareiškėja nesutiko su ieškovės nurodomu skolos dydžiu, ji galėjo bylos nagrinėjimo metu sudaryti tarpusavio šalių skolų suvestinę, įrodinėjant, kad tai ieškovė pareiškėjai skolinga, tačiau tokių veiksmų neatliko, savo gynybinę poziciją grindė visai kitomis faktinėmis aplinkybėmis – įrodinėdama, jog ieškovė apskritai nėra atlikusi atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 3 nurodytų darbų ir teigdama, jog šiame dokumente pareiškėjos vadovo parašas suklastotas, kad ieškovės sąskaitos fiktyvios, nepateiktos į MAS sistemos posistemį I.SAF. Ieškovės teigimu iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokią konkrečią klaidą pareiškėjos nuomone teismas padarė, kuri lėmė sprendimo už akių neteisėtumą. Ieškovės pateikti įrodymai nekėlė abejonių, o iš pareiškėjos pateikto atsiliepimo buvo akivaizdu, kad ji teismu meluoja, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą. Teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, nes pareiškėja neatvyko į teismo posėdį, kai jai buvo tinkamai apie jį praneštą. Pareiškėja iki šiol nenurodė priežasčių lėmusių jos neatvykimą į teismo posėdį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

6.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė civiliniame procese, taikoma tik išimtiniais atvejais, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14354-1089/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais.

7.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022 nurodė, jog kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas).

9.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu grindžia tuo, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme pareiškėja nebuvo apskaičiavusi galutinės skolų apyvartos tarp jos ir ieškovės UAB „Grelda“, t. y. nebuvo peržiūrėti visi banko pavedimai ir kasos pajamų orderiais išmokėtos sumos. Pareiškėjos skolų suvestinė atlikta tik 2023 m. spalio 19 d. Be to, pareiškėja nurodo, kad skolų suvestinių duomenys teikiami pareiškėjos ir ieškovės nesutampa dėl 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. GRE-2106 ir 2022 m. balandžio 25 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. GRE-2206.

10.       Pirmiau jau minėta, jog siekiant konstatuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtiną proceso atnaujinimo pagrindą, be kita ko, būtina nustatyti, kad pareiškėjos nurodytosios aplinkybės atitinka visus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinus požymius. Vienas iš tokių požymių yra tas, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės jai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pareiškėjos pateikta 2023 m. spalio 19 d. skolų apyvarta 2016 m. sausio 1 d. – 2023 m. spalio 19 d. laikotarpiui yra išvestinis dokumentas, kuriame apibendrinti išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bei tarpusavio atsiskaitymo duomenys, kylantis iš susiklosčiusių rangos teisinių santykių tarp pareiškėjos ir ieškovės. Todėl skolų apyvartos dokumente esantys duomenys pareiškėjos galėjo ir turėjo būti žinomi civilinės bylos nagrinėjimo metu, kas sudarė galimybę juos panaudoti, siekiant įrodyti ieškovės pareikštame ieškinyje keliamų reikalavimų pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstumą, taip ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio. Civilinio proceso ginčo teisenoje ypač pasireiškia CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, todėl bylos šalys turi būti aktyvios ir siekti įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Negalima tokia teisinė situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo prašo atnaujinti civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuomet nurodo aplinkybes (duomenis), kurios buvo ar galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei nenustačius vieno būtinojo naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio (t. y. jog ta aplinkybė pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma), konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ieškovės teiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 3 yra 2021 m. liepos mėn., o PVM sąskaita – faktūra GRE-2206 išrašyta 2022 m. balandžio 25 d., teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso minėtu pagrindu, kadangi tai buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

11.       Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, galbūt neįvertino tam tikrų reikšmingų įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, galėjo būti įvertintos pasinaudojant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu (CPK 287 straipsnis), kas pareiškėjai buvo išaiškinta 2023 m. lapkričio 13 d. teismo nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas pareiškėjos prašymo trūkumams pašalinti (minėtos nutarties 5 punktas), tačiau pareiškėja, atstovaujama profesionalios teisininkės, pasirinko kitaip. Byla yra dispozityvi, teismas negali šaliai nurodyti, kokiu būdu jai ginti savo galimai pažeistas teises. Kaip jau minėta pirmiau, pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir įrodymai, kurių, jos teigimu, teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą.

12.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

13.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024).

14.       Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą; 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 28 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024 32 punktą).

15.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo padarytą teisės taikymo klaidą pareiškėja motyvuoja tuo, jog teismas neteisingai sprendime aiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nors šalys savo valia sulygo dėl subrangos sutarties. Taip pat, pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatliko tarp bylos šalių susiklosčiusių teisinių santykių, sudarytos subrangos sutarties turinio bei kitų aplinkybių analizės, nepašalinęs abejonių priėmė sprendimą už akių, kurio negalėjo priimti, nes ieškovės pateikti įrodymai kėlė rimtų abejonių, nesustabdė bylos nagrinėjimo CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

16.       Vertinant pareiškėjos argumentą, kad teismas sprendime nurodė, kad šalys buvo sudariusios rangos sutartį, nors jų sudarytoje sutartyje nurodyta, kad tai yra statybos subrangos sutartis, pažymėtina, kad tai neturėjo jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Tai, kad šalys nurodė, jog tai yra subrangos sutartis, nepaneigia fakto, kad tai vis vien yra rangos sutartis, kurios viena šalių vadinama generaliniu rangovu, o kita subrangovu, ir kuriai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXIII skyriaus normos. Taigi šis pareiškėjos argumentas nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi šiuo atveju teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri darytų sprendimą už akių neteisėtu.

17.       CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

18.       Pareiškėjai neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, kuomet pareiškėjai apie jį tinkamai buvo pranešta, ir nenurodžius neatvykimo priežasčių, o ieškovei prašant teismo priimti sprendimą už akių, teismas pagrįstai 2023 m. rugpjūčio 9 d. priėmė sprendimą už akių. Tokią teismo teisę užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių nurodytomis aplinkybėmis, kaip minėta, yra įtvirtinta CPK nuostatos. Pareiškėja turėjo teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). T turėjo teisę prašyti atnaujinti dvidešimties dienų terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai procese būnant pasyviai ir dėl to teismui priėmus sprendimą už akių, nesinaudojant įstatymo suteikta galimybę pateikti pareiškimą dėl jos atžvilgiu priimto sprendimo už akių peržiūros, konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai dėl sprendimo už akių priėmimo negalimumo bei teismo neišsamaus bylos aplinkybių vertinimo taip pat nesuponuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

19.       Pareiškėja taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimas turėjo būti privalomai sustabdytas įsiteisėjus 2023 m. rugpjūčio 1 d. priimtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl pareiškėjos restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą, o ne priimamas sprendimas už akių. Pareiškėjos teigimu, tai yra aiški teisės taikymo klaida. Su tokiu argumentu teismas nesutinka.

20.       Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Tokiu atveju sustabdyta byla perduodama bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui, o šis ją atnaujina ir prideda prie bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 166 straipsnio 2 dalis). Panaši nuostata įtvirtinta ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.