Civilinė byla Nr.2S-2472-577/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30573-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.1.14.8.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinio atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

            Ieškovas E. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už konstitucinės teisės kreiptis į teismą, teisės į teisingą teismą, teisės į teisingą prašymo nagrinėjimą ir teisės gauti teisiamojo posėdžio garso įrašo kopiją, pažeidimus. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė padaryti ir pateikti teismo posėdžių baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-593/2008 garso įrašų, teisiamojo posėdžio protokolų bei nuosprendžio kopijas, bei nurodė, kad nutartis yra neskundžiama. Teigia, kad ieškovo teisė gauti posėdžio garso įrašą įtvirtinta BK 261 str., tačiau teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą be jokių tai pateisinančių motyvų, ką ieškovas laiko deliktu, o tai, kad nutartyje nurodė, jog ji nėra skundžiama, rodo, kad šiuos veiksmus teismas atliko sąmoningos tyčios forma. Ieškovo įsitikinimu, nuosprendį priėmusio teismo posėdžio protokolai neatitinka garso įrašų, todėl daro išvadą, jog jo atžvilgiu teismas nebuvo teisingas. Nurodo, kad neteisėtu ir nemotyvuotu atsisakymu realizuoti įstatyme įtvirtintą teisę jam padaryta neturtinė žala.

II.              Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 str. 2 d. 5 p. pagrindu, t.y., nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodė, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas į Vilniaus miesto apylinkės teismą su tokiu pačiu reikalavimu kreipėsi jau du kartus. Civilinėje byloje Nr. 2-15716-933/2015 priimtas sprendimas ieškinį atmesti, šioje byloje paduotas apeliacinis skundas (byla Nr. 2A-2936-450/2015). Civilinėje byloje 2-18046-934/2015 ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, kadangi teismas laikė, jog ieškovas yra pateikęs tapatų ieškinį anksčiau minėtoje byloje. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovas padavė iš esmės analogišką ieškinį, kuris nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme bei buvo išnagrinėtas kitoje byloje ieškinį atsisakius priimti.

III.              Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas E. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui. Teigė, kad skundžiamoje nutartyje nurodomos civilinės bylos nėra susijusios su šioje byloje jo keliamu teisių pažeidimu. Pažymi, kad nutartyje minimos bylos iškeltos dėl dviejų teisių pažeidimų, įvykdytų 2013 metų baudžiamajame procese Nr. 1-20-9-00234-2013-7, o skundžiama nutartimi atsisakyta priimti ieškinį, pareikštą dėl pažeidimo, įvykdyto 2008 metų baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-593/2008. Daro išvadą, kad ieškinio pagrindai yra skirtingi. Mano, jog teisėja D. K. skundžiama nutartimi parodė šališkumą, todėl turi būti nušalinta ir byla grąžinama nagrinėti kitos sudėties teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik įvertinus, ką iš tikrųjų ginčija (reikalauja) ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia ieškinyje pareikštu reikalavimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje pateikto ieškinio turinį bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, pritaria apelianto pozicijai, kad šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu skundžiamoje nutartyje nurodytose bylose ieškovo pateiktiems ieškiniams, kadangi iš esmės skiriasi ieškinių pagrindas ir tuo pačiu dalykas.

Kaip minėta, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nors šioje byloje nėra civilinėse bylose Nr. 2-15716-933/2015 bei 2-18046-934/2015 pateiktų ieškinių kopijų, tačiau apelianto inicijuotų procesų esmė atsispindi teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-15716-933/2015 ieškovas E. K. reiškė reikalavimus Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 250 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo už pirmosios instancijos teismo padarytą konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismo padarytą konstitucinės teisės į teisingą teismą pažeidimą, neteisingo (nesuprantamo) nuosprendžio paskyrimą bei už kasacinės instancijos teismo padarytą konstitucinės teisės kreiptis teisminės gynybos pažeidimą. Iš 2015-06-02 teismo sprendimo Nr. 2-15716-933/2015 turinio matyti, kad ieškovas įrodinėjo, jog minėti pažeidimai padaryti baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-317/2014. Civilinėje byloje Nr. 2-18046-934/2015 ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti, paaiškėjus, jog ieškovas yra pateikęs tapatų ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-15716-933/2015. Minėta nutartis Vilniaus apygardos teismo 2015-08-28 nutartimi palikta nepakeista. Joje konstatuota, kad ieškinio reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-15716-933/2015 apima reikalavimus šioje byloje. Tokie argumentai leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovo reikalavimai buvo pareikšti dėl toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-317/2014 ieškovo nurodomų pažeidimų.

Ieškinio reikalavimai nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-38083-861/2015 siejami su baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-593/2008 atliktais teismo veiksmais (2015-06-23 nutartimi).

Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Taigi, nors šiuo atveju ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio pagrindas, t.y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, bei tuo pačiu ieškinio dalykas, yra tapatus.

Apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl teisėjos šališkumo priimant ginčijamą nutartį. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, nesprendžia, kokiam konkrečiai teisėjui perduodamas klausimas spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.  teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d.  nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.

       Teisėja                                                                                                          Jadvyga Mardosevič