Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-04-05][nuasmenintas nutarimas byloje][A20.-347-1104-2022].docx
Bylos nr.: A20.-347-1104/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR VRM 188610666 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Klaidų nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje ištaisymas (ANK 638 str.)
Kiti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme klausimai
Kiti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme klausimai
Administracinių nusižengimų bylų procesas ir nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-347-1104/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00042-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. kovo 22 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei,

dalyvaujant skundą padavusiam užsieniečiui M. M. M. A. A. J., jos atstovui advokatui Dariui Karveliui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjui Helme Elrawas, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. M. M. A. A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Karvelio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo pakeitimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. Teisme gautas (duomenys neskelbtini) pilietės M. M. M. A. A. J. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis, apeliantas) skundas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta apgyvendinti M. M. M. A. A. J. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

2. Skunde nurodoma, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2015 m. spalio 19 d., galiojantį iki 2023 m. spalio 17 d., ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Paskutinė pareiškėjos vieta — (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 24 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, padarytas garso įrašas. Pareiškėja nurodė, kad į Iraką grįžti negali, jai gali būti grasinama, nes ji pasisako prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Gyvendama (duomenys neskelbtini) ji dirbo nepriklausomo nuo Vyriausybės laikraščio Alofaą redakcijoje. Laikraštis išeina 1 kartą per savaitę, 850 000 egzempliorių tiražu. Pareiškėja pati straipsnių laikraščiui nerašė, tik redagavo, rinko žinias. Laikraštis dažnai pasisako prieš režimą, korumpuotą valdžią. 2021 m. gegužę sulaukė dviejų grasinimų telefonu – buvo liepiama palikti darbą. 2021 m. liepos 1 d. buvo pagrobtas jos sūnus, kuris po 7 dienų buvo išmestas gatvėje, jam buvo pasakyta, kad jei motina toliau dirbs leidinyje, tai kitą kartą ji bus pagrobta ir nužudyta. Pareiškėja parašė pareiškimą į policiją dėl sūnaus pagrobimo. Pareiškėja dėl šių aplinkybių persikėlė gyventi kitur, į kitą rajoną. Tęsė darbą žurnaliste, tačiau į biurą neidavo, rinkdavo žinias, informaciją apie korupciją ir teikė laikraščiui telefonu. Kolegoms, dirbantiems laikraščio redakcijoje taip pat buvo grasinama. 2021 m. liepos 20 d. vėl sulaukė grasinimo telefonu: buvo pasakyta, kad jei nesiliaus dirbti, bus pagrobta ir nužudyta. Iš kur grasintojai gavo jos telefono numerį, ji nežino, nes po kiekvieno grasinimo pakeisdavo numerį. Ji išsigando ir nusprendė bėgti iš (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi. (duomenys neskelbtini) liko jos vyras, nes jis serga, dukra, tėvai, broliai, seserys. Dukra studijuoja mediciną. Pareiškėja nurodė, kad jos vardo laikraštyje rasti negalima, nes ji bijojo jį skelbti dėl grupuotės Al-Asaeb. (duomenys neskelbtini) pareiškėja gyvena baimėje ir taip gyventi nebenori, nuolat jaučia baimę. Atkreipė dėmesį, kad į Lietuvos Respubliką atvyko iš Baltarusijos, pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2015 m. spalio 19 d. (galiojantį iki 2023 m. spalio 17 d.) ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taigi sprendimo argumentas, kad pareiškėja slepia savo tapatybę yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėja vykdė visus pareigūnų nurodymus, laikėsi centre nustatytos tvarkos, buvo pavyzdinga, todėl toliau laikyti ją sulaikytą nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėja pateiks duomenis asmens, kuris gyvena šalyje ir gali padėti finansiškai bei pasirūpinti jos apgyvendinimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimą pagal kurį pareiškėją nuspręsta apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai laisvės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos (b. l. 2).

 

5. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad paliko (duomenys neskelbtini) dėl pavojaus savo gyvybei. Paaiškino, kad atvykusi į Lietuvą iš karto ieškojo pareigūnų, rodė, kur ji yra, nemėgino bėgti. Nurodė, kad pareigūnams iš karto pateikė dokumentus ir paprašė prieglobsčio. Patikslino, kad jos tikslas buvo ne kitos šalys, o šalis, kurioje yra saugu. Nesutiko, kad nebendradarbiauja, pateikė ir sūnaus dokumentus. Paaiškino, kad tai pareigūnai patys nebendradarbiauja, neduoda kalbėti, skuba kuo greičiau apklausas baigti. Atsakydama į klausimą, paaiškino, kad negali nurodyti ar pateikti kokių nors straipsnių, kuriuos ji, kaip žurnalistė, rašė savo kilmės šalyje, kadangi nepasirašinėdavo bijodama dėl savo gyvybės. Paaiškino, kad pabėgo tik su sūnumi ir paliko (duomenys neskelbtini) vyrą su dukra, kadangi tik jiems buvo grasinama.

6. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja pateikė asmens dokumentą pareigūnams, kurio kopiją turi ir atstovas bei teikia teismui. Nurodė, kad sprendimas dėl 6 mėnesių apgyvendinimo be teisės laisvai judėti yra nepagrįstas. Patikslino, kad pareiškėja atvykusi su sūnumi, kuris yra pilnametis.

7. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl pareiškėjos atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Pažymėjo, kad Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpi ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją i Lietuvos Respublika ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

8. Nurodoma, kad Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendinio priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybe patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.).

9. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21S45120, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, byla nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymi, kad pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 5 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Pažymi, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingu Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, teikė netikslią, nedetalią, nenuoseklią informaciją, klaidino pateikdama skirtingas asmens informacijos detales. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, t. y., kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, klaidinanti informacija), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

10. Pareiškėja skunde nurodo, kad jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Mano, kad skundo teiginiai nepagrįsti. Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Visų antra, pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymi ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Apibendrinus išdėstytą informaciją mano, jog Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo atsakymo kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą atsakymą neteisėtu ar nepagrįstu. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9-10).

11. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pateiktame atsiliepime pažymėta per daug aplinkybių, suklysta ir priimtas sprendimas dėl apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti ne dėl to, kad nenustatyta užsienietės tapatybė, o todėl, kad ji nebendradarbiavo su pareigūnais, nesutapo jos pasakojimas. Nurodė, kad užsienietė kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, tik sulaikyta ir pristatyta į užkardos punktą pasiprašė prieglobsčio. Pažymėjo, kad skunde prašoma daryti išimtis, kurios numatytos sprendžiant klausimą dėl galimo sulaikymo, o ne dėl alternatyvių priemonių. Paaiškino, kad pasirodymas pareigūnams, nėra tolygu prieglobsčio prašymui. Pažymėjo, kad užsienietė pati nurodo, kad norėjo keliauti į saugią šalį, tačiau ne konkrečiai Lietuvos Respubliką, dėl ko galimai ji gali išvykti ir iš Lietuvos Respublikos į kitą, pareiškėjos manymu, saugesnę šalį.

 

Skundas netenkinamas.

 

12. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis). Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

13. Byloje nustatyta, kad užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, byla nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 5 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo Įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

14. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo laikraštyje, kuris pasisakė prieš režimą, korumpuotą valdžią. Pareiškėjai buvo grasinama, dėl ko ji turėjo bėgti. Nurodė, kad vykdė visus pareigūnų nurodymus, laikėsi centre nustatytos tvarkos, todėl laikyti ją sulaikytą nėra jokio pagrindo.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad jos tikslas buvo „saugi“ šalis, ir tik Migracijos departamento atstovo pasisakymo patikslino, kad būtent Lietuvą ji laiko saugia šalimi, į kurią ir vyko. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos paaiškinimai laikytini bandymu pagerinti savo esamą padėtį. Užsienietės paaiškinimo, kad ji dirbo žurnaliste ir jai buvo grasinta dėl jos darbo nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo grasinta tik pačiai užsienietei ir jos sūnui, tačiau jos vyras ir dukra liko (duomenys neskelbtini), nes jiems nebuvo grasinta. Toks paaiškinimas atrodo neįtikinamai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad užsienietė nesako visos tiesos, todėl nebendradarbiauja su pareigūnais. Teismas pažymi, kad užsienietei jau yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, nėra prilyginama suėmimui. Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei tai, kad užsienietė atvyko į Lietuvą neteisėtai kirsdama sieną, pasiprašė prieglobsčio tik sulaikoma pareigūnų, nors jos asmenybė ir nustatyta, nebendravo su pareigūnais nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, spręstina, kad Migracijos Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikino apgyvendinimo teritorijoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 1408 straipsnio 3, 5 dalimis,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

netenkinti (duomenys neskelbtini) pilietės M. M. M. A. A. J., gimusios (duomenys neskelbtini),  atstovo advokato Dariaus Karvelio skundo dėl 2021 m. sausio 24 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėjas        Dmitrij Rancev