Administracinė byla Nr. eI2-597-931/2025 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06456-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:  15.8; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 6 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Dinai Belovai,

dalyvaujant vertėjui Mykola Aleksiuk,

pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. V.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui I. T.,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. (G. S.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. T. ir O. M.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas G. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. A51-67122/23(2.14.2.12E-ŽEM) ir pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl projekto derinimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pradėjo rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą? pagal Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-540/21(2.14.2.12E-ŽEM). Parengtą projektą rengėja pateikė derinimui Administracijai. Administracija 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu atsisakė derinti parengtą projektą (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau - ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 5 ir dalimis, Žemės sklypu? formavimo ir pertvarkymo projektu? rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 21 ir 68, 66 punktais ir daro išvadą, kad Administracija turėjo pateikti tikrinti projektą Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai atliko savo pareigas, nes neperdavė projekto tikrinimui Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui. Tik esant surašytai išvadai dėl projekto tvirtinimo/netvirtinimo Administracija galėjo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo/netvirtinimo.

Dėl reikalavimo pateikti žemės sklypo savininko (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarimą panaikinti servitutą pareiškėjas pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklype nėra įregistruotas servitutas. Taigi yra nepagrįstas reikalavimas pateikti viešpataujančio daikto savininko pritarimą dėl servituto naikinimo.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.115 str. nustato, kad padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai. Pagal parengto projekto sprendinius nustatytas servitutas išlieka ir nėra naikinamas (projekte servitutas pažymėtas indeksais S1- 1, S1-2, S1-3, S1- 4).

Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovei buvo pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad „įgyvendinant projekto sprendinius esamas servitutinis kelias (tarnaujantis daiktas), sprendiniu? brėžinyje pažymėtas indeksais S1-1, S1-2, S1-3 ir S1-4, siūlomas naikinti, nes servitutinio kelio natūroje nėra (pridedama fotonuotrauka) ir jis nereikalingas, nes privažiavimas i? gretima? žemės sklypą? (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkei buvo išsiųstas pranešimas su sprendiniu? beržiniu dėl kelio servituto naikinimo. I? ši? pranešima? buvo gautas nesutikimas dėl servituto naikinimo, gretimo sklypo savininkė nori, kad servitutinis kelias, sprendiniu? brėžinyje pažymėtas indeksais S1-1, S1-2, S1-3 ir S1-4, išliktu toje pačioje vietoje“.

Pareiškėjas nurodo, kad servitutas yra daiktinė teisė (CK 4.111 str.), Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Jeigu naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz., statinių pertvarkymu ar nugriovimu, remontu, žemės sklypo pertvarkymu, kelio įrengimu ir pan.), tai servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, tai servitutas, kaip daiktinė teisė, nėra atsiradęs, ir tokio būsimo servituto teisinė registracija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo (toliau – ir LAT) 2012 m. kovo 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-126/2012). 

Šiuo atveju nėra žinomi viešpataujantys daiktai bei nėra nustatytas pagrindas, kuriuo gali atsirasti servitutas žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepaaiškino, kaip esamas servitutas trukdys naudotis pagal numatomą žemės sklypų tikslinę paskirtį, nepaaiškino kokiems teisės aktams prieštarauja projektuojamų žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 19 nustatomi reglamentai.

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015).

LVAT savo jurisprudencijoje ne karta? yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI?) 8 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracini? akta?; motyvu? išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kuri? reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų? teisės aktu?, kad ju? sprendimai būtų? pagrįsti, o sprendimu? turinys atitiktu? teisės normų? reikalavimus (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-450/2010, Administracine? jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556-15/2010).

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Vadovaujantis Taisyklių 58 punktu parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Projekto gavimo priima sprendimą dėl Projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Nagrinėjamu atveju nebuvo pritarta projekto sprendiniams ir jis buvo grąžintas Projekto rengėjui tikslinti. Todėl Taisyklėse nurodyti tolimesni veiksmai, susiję su Projekto viešinimu, tikrinimu ir tvirtinimu negalėjo būti atliekami, kadangi jie atliekami tik po to, kai organizatorius priima sprendimą dėl Projekto suderinimo.

Atsakovė pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju viešpataujančio daikto savininkas nėra aiškus (t. y. nėra nurodytas Nekilnojamojo turto registre), bet įvertinus servitutinio kelio vietą minėtame žemės sklype, darytina išvada, kad viešpataujantis daiktas anksčiau nurodyto kelio servituto atžvilgiu yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 

Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. reikalavimų Nr. A648-307/22(2.14.2.12E-ŽEM) 5.16 papunktyje nurodoma, kad – Projekto sprendiniai turi nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių ir teisėtų interesų. Todėl projekto rengėjai buvo pasiūlyta kreiptis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininką su prašymu pateikti pritarimą dėl anksčiau nurodyto servituto naikinimo.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke raštu informavo Projekto rengėją, kad nesutinka su kelio servituto panaikinimu, todėl Administracijos prašymas pateikti sutikimą žemės sklypo savininko (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinti servitutą panaikinti yra logiškas ir pagrįstas, norint įgyvendinti Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. reikalavimų Nr. A648-307/22(2.14.2.12E-ŽEM) 5.16 papunktį, t. y. nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių ir teisėtų interesų.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 7 punktais žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Pareiškėjo nurodoma informaciją, t. y. kad kelias žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai neegzistuoja, rodo tai, kad minėto žemės sklypo savininkai vykdydami ūkinę veiklą šiame žemės sklype galimai pažeidė gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisę naudotis kelio servitutu (neužtikrino jo išsaugojimo).

Administracija laikosi pozicijos, kad vien tik aplinkybė, kad kelio natūroje galimai nėra, nepakanka, kad būtų teigiama, jog žemės sklype nėra servituto. Jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Įvertinus Projekto sprendinių brėžinį yra matoma, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galima pertvarkyti taip, kad visi sprendiniais jo projektuojami žemės sklypai būtų racionalių ribų bei tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būtų išsaugotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), tačiau sprendimą dėl sklypo pertvarkymo, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų turi priimti pats pareiškėjas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė skundžiamo teisės akto panaikinimo pagrindų, nepagrindė sprendimo neteisėtumo, o tai jog pareiškėjas nesutinka su pateiktu atsakymu, nėra pagrindas laikyti jį nepagrįstu ir naikinti skunde nurodytais pagrindais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo sistemoje esančius dokumentus nustatyta, kad 2023 m. sausio 17 d. gautas pareiškėjo ir I. T. 2022 m. gruodžio 15 d. prašymas ,,Dėl servituto panaikinimo“ (toliau – ir Prašymas) (registracijos Nr. 49FP-353), kuriuo prašoma panaikinti pareiškėjui ir I. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius esančius kelio servitutus. Iš kartu su Prašymu pateiktų dokumentų nustatyta, kad Administracija 2021 m. spalio 25 d. išdavė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-540/21(2.14.2.12E-ŽEM). Taip pat kartu su šiuo Prašymu pateiktas rašytinis dokumentas patvirtina, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A30-1854/20 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatė, kad yra pradedamas rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas: padalyti žemės sklypą į du ar daugiau žemės sklypų, pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdus, atitinkančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Vilniaus miesto skyrius 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. 49SD-1412-(14.49.136 E.) ,,Dėl prašymo panaikinti servitutus“ informavo pareiškėją ir I. T., kad išnagrinėjus nurodytą situaciją, Vilniaus miesto skyrius galėtų spręsti klausimą, dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas) panaikinimo, nustatyto administraciniu aktu tik tada, kai bus patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir įgyvendinus šio projekto sprendinius t. y. nustačius naujus servitutus sandoriu (šalių susitarimu).

 Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Taisyklės nustato Projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 33 punktas taip pat nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Iš byloje esančio skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Administracija atsisakė derinti Projektą, su tokiu sprendimu pareiškėjas nesutinka.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina arba atsisako juos atlikti.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Pabrėžė, kad projektas nebuvo suderintas, todėl ir nebuvo teikiamas Nacionalinei žemės tarnybai. Skundžiamas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prašė skundą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 1998 metais nustačius servitutą viešpataujančio daikto savininkai nebuvo individualizuoti. Nėra apibrėžtas joks žemės sklypas, kuriam skirtas kelias privažiuoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. A51-67122/23(2.14.2.12E-ŽEM) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui G. S. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. T. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pareiškėjas inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą su tikslu atidalinti savo Žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės. Pareiškėjas parengė Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą? pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-540/21(2.14.2.12E-ŽEM). Parengtą projektą rengėja pateikė derinimui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2023 m. balandžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. A51-67122/23(2.14.2.12E-ŽEM), kuriuo atsisakė derinti parengtą projektą. Administracija Sprendime nurodė, kad: „Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype yra įregistruotas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) nustatytas Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimu? Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Vadovaujantis Žemes įstatymo 22 straipsnio 8 punktu administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą? nustatyti servitutą?, priima sprendimą? toki? servitutą? panaikinti. Atsižvelgiant i? tai, kad servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu - Apskrities viršininko sprendimu, tai vadovaujantis pirmiau nurodyto įstatymo nuostata, servitutas galėtų? būti naikinamas tuomet, kai institucija, priėmusi sprendimą? nustatyti servitutą?, priims sprendimą? dėl jo panaikinimo. Taip pat manome, kad servituto naikinimo klausimas galėtų? būti sprendžiamas viešpataujančio daikto savininkui išreiškus valia? dėl servituto naikinimo arba projektuojant alternatyvu? servitutą?.

Pateiktame derinti projekte (sprendiniu? brėžinyje) nurodyta pastaba „esamu? servitutu? ind. S1- 1, S1-2, S1-3, S1-4 naikinimas ar jų? vietos pakeitimas bus sprendžiamas, kai registru? centre bus registruoti naujai formuojami sklypai“, tačiau nepaaiškinama, kaip bus užtikrinta galimybe? įvažiuoti i? gretima? žemės sklypą? (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nėra pateiktas dokumentas, kuriame būtų? išreikšta viešpataujančiojo daikto savininko valia ar pritarimas dėl servituto naikinimo. Pažymime, kad tuo atveju, jei nebus pateikti duomenys, patvirtinantys, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas sutinka dėl esamo servituto panaikinimo ar jo geografinės padėties keitimo, sklypai Nr. 6 ir Nr. 19 turėtų? būti projektuojami taip, kad būtų? tinkami naudoti pagal pagrindine? žemės naudojimo paskirti? ir būdą? išvertinus esamo servituto geografine? padėtį?.“

Pagal Taisyklių 58 punktą parengtas projektas teikiamas organizatoriui, šis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Projekto gavimo priima sprendimą dėl Projekto suderinimo ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba motyvuotai atsisako jį derinti ir grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis.

Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakė derinti projektą, todėl remiantis Taisyklių 58 punktų privalėjo pateikti motyvuotą atsisakymą ir nurodyti teisės aktais pagrįstas nepritarimo priežastis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr. pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-37-756/2022). LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Pagal Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalį teisė į gerą administravimą apima ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c punktas). Šios Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012, 2015 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. eA-2266-852/2015).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2197/2011).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, atsakovė atsisakydama derinti projektą rėmėsi Taisyklių 2, 33 punktais, Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu, bei ,žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. reikalavimų Nr. A648-307/22(2.14.2.12E-ŽEM) 5.16 papunkčiu, numatančiu, kad projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių ir teisėtų interesų.

Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 punktas numato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Atsakovė, remdamasi šia nuostata pareiškėjui išaiškino, kad nagrinėjamu atveju servitutas galėtų būti naikinamas tuomet, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priims sprendimą dėl jo naikinimo. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš S. V. parengtos žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto bylos matyti, kad projektu nėra naikinamas servitutas. Be to, pareiškėjas į Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi ne dėl servituto panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas dėl servituto panaikinimo yra sprendžiamas kitoje administracinėje byloje. Liteko duomenimis nustatyta, kad G. S. 2023 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas panaikinti servitutą, nustatytą Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žemės sklype pažymėtą indeksu S1 (plotas 332 kv. m), esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme, be kita ko, buvo nurodyta, kad servitutiniu keliu niekas nesinaudoja daugiau kaip 10 metų, bei visi aplinkiniai sklypai turi privažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. NŽT 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. 49SD-1412-(14.49.136 E.) (toliau – ir 2023 m. vasario 14 d. raštas) atsisakė tenkinti prašymą dėl servituto panaikinimo. NŽT nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, esami servitutai gali būti panaikinti tik tuomet, kai nustatyta tvarka bus nustatyti nauji servitutai. Patvirtinus Projektą ir įgyvendinus šio Projekto sprendinius, t. y. nustačius naujus servitutus sandoriu (šalių susitarimu), NŽT spręs klausimą dėl kelio servituto (tarnaujantis daiktas), nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo. 2023 m. gruodžio 1 d. G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą į teismą, prašydamas pripažinti minėtą servitutą pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi byla pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys ieškovo pusėje – I. T., atsakovo pusėje – Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir O. M., dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu, Regionų administraciniam teismui (Regionų administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsakovės nurodomų Taisyklių 2 punktas numato, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 2.1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte); 2.2. kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 2.3. kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 2.4. kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 2.5. kai formuojami nauji valstybinės žemės sklypai (išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka); 2.6. kai įsiterpusį valstybinės žemės plotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais numatoma sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 2.7. kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616; 2013, Nr. 76-3828) 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

Taisyklių 33 punktas numato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Tačiau iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, atsakovė nepateikė jokių motyvų, kaip pareiškėjo parengtas projektas pažeidžia nurodytus reikalavimus. Iš atsakovės atsisakymo derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą nėra aišku, kokiems įstatymams ar kitiems teisės aktams, kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams prieštarauja pateiktas Projektas. Nenurodyta, kaip pritarus ir įgyvendinus pateiktą Projektą pablogės pertvarkomų žemės sklypų sąlygos ar galimybės ūkiniai veiklai vystyti ar veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Sutiktina, kad projekto sprendiniai turi nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau pažymėtina, kad pateiktu pritarti projektu, servitutai nėra naikinami. Apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 21 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindu nustatyti servitutai pagal pateiktą projektą išlieka. Kaip teisingai skunde nurodė pareiškėjas, pagal CK 4.115 straipsnį padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai. Nagrinėjamu atveju pagal parengto projekto sprendinius nustatytas servitutas išlieka ir nėra naikinamas (projekte servitutas pažymėtas indeksais S-1, S-2, S-3 ir S-4). Nagrinėjamu atveju atsakovė atsisakydama derinti projektą nenurodė, kaip projekto sprendiniai pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Atsakove skundžiamame sprendime nurodė, kad servituto naikinimo klausimas galėtų būti sprendžiamas viešpataujančio daikto savininkui išreiškus valią dėl servituto naikinimo arba projektuojant alternatyvų servitutą. Tačiau kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija servituto naikinimo klausimo nesprendė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Sprendime nėra nurodyti pakankami ir aiškūs motyvai, lėmę šio Sprendimo atsisakyti derinti projektą priėmimą. Nagrinėjant jo teisėtumą ir pagrįstumą vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Nagrinėjamu atveju skundžiama Sprendime nurodytos teisės normos, kurias turėtų atitikti parengtas projektas, tačiau be aiškiai suformuluotų motyvų ir teisinės argumentacijos, kodėl projektas neatitinka nurodytų reikalavimų. Kaip minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas konkretus parengtas projektas. Pagal parengtą projektą nei vienas iš projektuojamam žemės sklypui nustatytas servitutas nėra naikinamas. Nors projekto aiškinamajame rašte ir nurodyta, kad kai Registrų centre bus registruoti naujai formuojami sklypai, tuomet bus sprendžiamas esamų servitutų, pažymėtų indeksais S-1, S-2, S-3 ir S-4 naikinimas ar jų vietos pakeitimas, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti derinti pateiktą projektą. Kaip nurodė pati pareiškėja, pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą servitutas galėtų būti naikinamas tuomet, kaip institucija priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priims sprendimą dėl jo panaikinimo.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Atsisakydama derinti pateiktą projektą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį tiek Taisyklių 58 punktą, tiek VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet atsisakė derinti  projektą nenurodydama konkrečių ir pagrįstų atsisakymo motyvų ir nenurodydama teisės aktais pagrįstų nepritarimo Projekto sprendiniams priežasčių, pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą. Teisės normų nurodymas sprendime, taip pat išaiškinimas pareiškėjui kokias būdais galėtų būti naikinamas nustatytas servitutas, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas patenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 5 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjo skundą patenkinus, jam iš atsakovės priteisiamas sumokėtas žyminis mokestis – 22,50 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. S. (G. S.) skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. A51-67122/23(2.14.2.12E-ŽEM) ir grąžinti projekto, parengto pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2021 m. spalio 25 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-540/21(2.14.2.12E-ŽEM), suderinimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui G. S. (G. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą. 

Teisėjos                                        Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

                                        Agnė Stankevičienė

                                        Fausta Vitkienė