Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-20][nuasmeninta nutartis byloje][2YT-4876-793-2019].docx
Bylos nr.: 2YT-4876-793/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos
Ieškinio senaties terminai
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Europos Sąjungos teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas
Išlaikymo prievolių (išlaikymo išmokų) išieškojimas
Ieškinio senatis
Vykdymo procesas
Bylų nagrinėjimas ypatingosios teisenos tvarka
Tarptautinis civilinis procesas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA

?

Civilinė byla Nr. 2YT-4876-793/2019

Proceso Nr. 2-06-3-02373-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.8.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 

3.6.4.4.  

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2019 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis,

sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. N., pareiškėjo atstovui advokatui D. I.,

suinteresuotam asmeniui antstolei L. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė L. P., J. V. – M. S. ir J. N..

 

Teismas 

 

nustatė:

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjo V. N. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0109/16/06551 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu arba vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/06551 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ taikyti senatį. Pareiškėjas nurodo, kad antstolė L. P. vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2000 m. birželio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-5118/23, pagal kurį, išieškotoja yra J. V. – M. S., o skolininkas pareiškėjas V. N.. Vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/06551 (toliau ir Vykdomoji byla) antstolė pareiškėjo reikalauja sumokėti išlaikymo įsiskolinimą, kurio vertė 8 788,37 Eur ir vykdymo išlaidas – 1 188,88 Eur. Sūnaus J. N. motina – J. V. – M. S., dar 2000 metais, kartu su judviejų sūnumi išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę, nuo to laiko pareiškėjas savo sūnaus nebematė. Pareiškėjo teigimu sūnus J. N. Ispanijos Karalystėje buvo įvaikintas ir tapo Ispanijos Karalystės piliečiu. Pažymi tai, kad vykdomojoje byloje išlaikymas, skirtas pareiškėjo sūnui, buvo priteistas ne periodinėmis išmokomis ar fiksuotu dydžiu, po ¼ dydžio visų rūšių pareiškėjo gaunamų pajamų – darbo užmokesčio, dėl ko antstolė, Vykdomojoje byloje, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlikusi priteisto išlaikymo indeksaciją tai padarė neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalimi reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, ko pagrindu antstolė nepagrįstai išlaikymo indeksavimą skaičiavo nuo 2000 metų, kai indeksavimą privalėjo skaičiuoti nuo 2014 m., periodinių išmokų indeksacija Lietuvos Respublikoje taikoma tik nuo 2008 metų. Atkreipia dėmesį į tai, kad J. V. – M. S. atstovė pagal įgaliojimą buvo jos mama J. V., kuri, atstovaudama dukros interesus, 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į antstolių M. B. ir L. P. kontorą dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo, kurio pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla 0108/02/03427, šioje byloje iš pareiškėjo jau išieškotas 8 149,00 Eur išlaikymas sūnui bei 971,00 Eur vykdymo išlaidos. 2019 m. vasario pradžioje, J. V., atstovaudama savo dukterį, pakartotinai kreipėsi į antstolę dėl priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo pradėjimo, kurio pagrindu buvo užvesta Vykdomoji byla. Pareiškėjo atstovas nurodo, kad minimo įgaliojimo galiojimas pasibaigė dar 2017 m. balandžio 22 d., dėl šios priežasties J. V. neturėjo teisės, atstovaudama savo dukters ir J. N. interesus, 2019 m. vasario mėnesį kreiptis į antstolę dėl naujos vykdomosios bylos pradėjimo.

L. P. patvarkymu dėl pareiškėjo skundo nurodo, kad Vykdomoji byla pradėta vykdyti 2002 metais. Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį raštą yra neteisėtas, tačiau nenurodo nei vieno pagrindo, nurodyto kodekso 651 straipsnyje, dėl kokių kliūčių vykdomoji byla negalėjo būti užvesta ir turi būti nutraukta vadovaujantis prieš tai minėtu straipsniu. Pažymi, kad nei teismo sprendimo priėmimo metu – 2000 metais, nei vykdomojo dokumento pateikimo metu 2002 metais nebuvo taikyta indeksacija išlaikymo įsiskolinimui, indeksavimo tvarka nustatyta tik 2008 metais, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtos indeksacijos vykdomojo dokumento pateikimo dienai atmestini. Pareiškėjas prašo taikyti ieškinio senatį, tačiau nepasisako dėl išlaikymo išieškojimo senaties termino, kuris teisės aktuose nėra apibrėžtas. Pareiškėjo teiginys dėl J. V. – M. S. interesų atstovavimo įgaliojimo pagrindu yra nepagrįstas, kadangi duomenų, kad minimas įgaliojimas būtų panaikintas Vykdomojoje byloje nėra. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sūnus J. N. būtų įvaikintas dėl ko net ir šie pareiškėjo teiginiai turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas palaikė skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad V. N. sužinojo, jog iš jo priverstine tvarka yra išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, skirtas sūnui J. N.. 2016 m. pareiškėjas galutinai atsiskaitė su išieškotoja. Galiausiai, 2019 m. buvo informuotas apie tai, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis yra perskaičiuotas ir iš jo yra išieškoma papildoma 8 788,37 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma. Su antstolės atliktu išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimu pareiškėjas visiškai nesutinka. Pareiškėjo atstovas pridūrė, kad išlaikymo įsiskolinimas galėtų būti perskaičiuotas tik tuo atveju, jei jis būtų priteistas periodinėmis išmokomis, o šiuo atveju teismo sprendime yra konkrečiai nurodyta, kad iš pareiškėjo yra priteistas išlaikymas lygus 1/4 daliai pareiškėjo iš darbo užmokesčio gaunamų pajamų. Taip pat, išieškotojos įgaliota atstovė, jos motina J. V., antstolei teikdama prašymus dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo, neturėjo teisės atstovauti išieškotojos ir jos sūnaus interesų. Šiuo atveju, antstolė vadovavosi išskirtinai tik išieškotojos interesais ir visiškai ignoravo skolininko interesus.  

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo antstolė L. P. nurodė, kad su pateiktu pareiškėjo skundu ir skunde suformuluotais reikalavimais nesutinka visiškai. Antstolei gavus ginčo Vykdomąją bylą ji nustatė, kad iki šios bylos perėmimo išlaikymo įsiskolinimo suma buvo paskaičiuota neteisingai. Pasikreipus į išieškotoją ši išreiškė norą, kad būtų perskaičiuotas neteisingai paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimo dydis ir toliau vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjo. Pažymėjo, kad antstolei gavus Vykdomąją bylą, vykdomoji byla nebuvo užvesta iš naujo, Vykdomoji byla buvo tęsiama. Pastebėjo ir tai, kad 2016 m. vykdžius išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą, išlaikymo įsiskolinimas buvo priskaičiuotas 1 (vienos) Bazinės socialinės išmokos (buvęs pavadinimas – MGL) sumos pagrindu. Teismo sprendime yra konkrečiai nurodyta, kad iš pareiškėjo jo sūnaus J. N. išlaikymui yra priteista ¼ dalis pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Pažymėjo, kad perskaičiavus išlaikymo įsiskolinimą indeksacija išlaikymui pradėta taikyti nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjo argumentas dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo senaties taikymo Vykdomojoje byloje yra visiškai nepagrįstas, kadangi Vykdomoji byla užvesta 2002 metais ir toliau yra vykdoma, senaties institutas šio pobūdžio vykdomosiose bylose nėra taikomas. Išieškotojos atstovei pagal įgaliojimą J. V. įgaliojimas yra išduotas neterminuotai, dėl ko išieškotojos atstovei kreipiantis į antstolę dėl tam tikrų sprendimų vykdymo procese įgyvendinimo, išieškotojos interesus įgaliotinė atstovavo teisėtai bei pagrįstai. Šioje situacijoje laikytina, kad netinkamai paskaičiavus išlaikymo įsiskolinimo sumą Vykdomoji byla nėra iki galo užbaigta. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundu neskundžia perskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Antstolei pateiktas vykdomasis raštas turi būti įvykdytas taip, kaip tai yra nurodyta teismo sprendime.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2000 m. birželio 6 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. N2-5118/23, pagal kurį iš V. N. yra išieškomas išlaikymas sūnui J. N., išlaikymą skaičiuojant ¼ dydžio V. N. gaunamo visų rūšių darbo užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL, mokamo nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki J. N. pilnametystės (v. b. l. 2-3). 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu dėl išlaikymo įsiskolinimo perskaičiavimo Nr. 3.5.-592 (toliau  ir Patvarkymas), buvo perskaičiuotas 2000 m. birželio 6 d. vykdomojo rašto pagrindu išieškomas išlaikymo įsiskolinimas, nustatant, kad bendra mokėtino išlaikymo įsiskolinimo suma yra 8 788,37 Eur ir 1 188,98 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 105-107). 2019 m. vasario 6 d. patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 3.5.-599, prieš tai minėtas išlaikymo įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos išieškomos iš pareiškėjo V. N. gaunamo darbo užmokesčio (v. b. l. 109). Duomenų, patvirtinančių, kad konkrečios sumos pagal prieš tai minėtus patvarkymus yra išieškotos iš pareiškėjo, byloje nėra.

 

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo

 

Skundu pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes jo teigimu patvarkymas priimti vykdyti yra neteisėtas.

Vykdomojo byla yra nutraukiama jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalis). Vykdomasis raštas išieškotojui išduodamas CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. vykdytinam spendimui įsiteisėjus ir išieškotojui pateikus rašytinį prašymą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas antstolei buvo pateiktas ir Vykdomoji byla buvo užvesta dar 2002 m. gruodžio 4 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurių pagrindu antstolė M. B. turėjo pareigą atsisakyti priimti vykdyti 2000 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą. Pažymėtina tai, kad antstolė L. P. antstolei M. B. baigus jos vykdomą veiklą, perėmė Vykdomosios bylos vykdymą, tad nauja vykdomoji byla, šiuo konkrečiu atveju, nebuvo užvesta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolei nekilo pareiga CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutraukti Vykdomąją bylą. 

 

Dėl teismo sprendimo privalomumo ir sprendimo visiško įvykdymo

 

CPK 18 straipsnis nurodo, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Įsiteisėjęs teismo sprendimas reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 straipsnio 1, 2 dalys, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-25-661/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2000 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5118/23, nusprendė išieškoti iš V. N. J. V. – M. S. (buvusi pavardė -) sūnaus J. N. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno MGL kas mėnesį nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki sūnaus J. N. pilnametystės. Pareiškėjui geranoriškai neįvykdžius paminėto teismo sprendimo, buvo užvesta Vykdomoji byla, kurios pagrindu teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai. Antstolė, perėmusi Vykdomosios bylos vykdymą, nustatė, kad iki tol vykdymą vykdžiusi antstolė M. B., vykdydama Vykdomąją bylą, išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo 1 bazinės socialinės išmokos sumai (1 MGL dydžiu) šiai sumai nepritaikydama indeksacijos, tuo neteisingai paskaičiuodama pareiškėjui tenkantį išlaikymo įsiskolinimo dydį. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, antstolė, turėdama CPK 634 straipsnyje apibrėžtą pareigą įgyvendinti priemones, kuriomis kuo skubiau ir realiai būtų įvykdytas teismo sprendimas, surašė ir patvirtino ginčo Patvarkymą, kuriuo perskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo sumą, tenkančią pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Prieš tai minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše numatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas). 

Vadovaujantis prieš tai nurodytais teisės aktais ir teismine praktika, sutiktina su antstolės L. P. teiginiu, kad antstolės Patvarkymu atlikta išlaikymo įsiskolinimo indeksacija atlikta teisėtai ir pagrįstai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolė indeksaciją 1 bazinės socialinės išmokos sumai pritaikė nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., ir tik tais mėnesiais, kuomet pareiškėjas nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Patvarkyme yra detaliai nurodytas vartotojų kainų indekso taikymas - 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 8,1 proc.; 2009 m. vasario 1 d. – 8,5 proc.; 2010 m. vasario 1 d. – 1,3 proc., 2011 m. vasario 1 d. – 3,8 proc.; 2012 m. vasario 1 d. – 3,4 proc.; 2013 m. vasario 1 d. – 2,8 proc.; 2017 m. vasario 1 d. – 1,7 proc.; 2018 m. vasario 1 d. – 3,9 proc.

Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Šiuo konkrečiu atveju, antstolė, nustačiusi, kad priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese yra klaidingai paskaičiuotas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydis, pagrįstai ir teisėtai ginčo Patvarkymu perskaičiavo pareiškėjui tenkantį išlaikymo įsiskolinimo dydį, jį perskaičiuodama taip, kad pilna apimtimi būtų įvykdytas 2000 m. birželio 2 d. teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti iš V. N. J. V. – M. S. (buvusi pavardė Našlėnienė) sūnaus J. N. išlaikymui ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno Bazinės socialinės išmokos (buvęs pavadinimas – MGL) dydžio kas mėnesį nuo 2000 m. gegužės 23 d. iki sūnaus J. N. pilnametystės.

 

Dėl įgaliojimo galiojimo

 

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad išieškotojos atstovė, jos motina J. V. neturėjo teisės atstovauti išieškotoją ir J. N., kadangi įgaliojimas, kurio pagrindu veikė įgaliotinė nebėra galiojantis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 22 d. Ispanijos Karalystės notaras surašė įgaliojimą, kuris patvirtintas apostile, kuriuo įgaliotoja J. V. – M. S. įgaliojo savo motiną J. V., kad ji be jokių apribojimų galėtų nepilnamečio vaiko J. N. atžvilgiu vykti į visus Lietuvos Respublikos valdžios organus, valdžios institucijas, valstybines įstaigas, institucijų valdybas, tiek privačias, tiek valstybines; civiliniais, baudžiamaisiais, administraciniais, valstybiniais, darbo, mokesčių reikalais, kreiptis į visų laipsnių jurisdikcijas ir instancijas, teikti prašymus skundus ir pareiškimus tiek administracine tvarka, tiek teismo tvarka dėl visų rūšių bylų, protokolų, procesų, pretenzijų, procedūrų, prieštaravimų, pareiškimu, ieškinių, parodymų, skundų ir apeliacijų, įskaitant ir Aukščiausiajame Teisme (b. l. 33-35). Tiek pirminio išieškojimo metu - 2016 metais, tiek paskesnio - 2019 metais, išieškotojos įgaliotas asmuo J. V. kreipėsi į antstolių kontorą dėl išlaikymo įsiskolinimo priverstinio išieškojimo. Pažymėtina, kad prieš tai paminėtame įgaliojime nėra nustatytas jo galiojimo terminas.

Sandoriai - sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuodamas klausimus susijusius su užsienio valstybėje išduoto ir notaro patvirtinto įgaliojimo galiojimu Lietuvos Respublikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl įgaliojimo, išduoto kitoje valstybėje, galiojimo ir apimties, yra aktualus CK 1.40 straipsnio aiškinimas ir taikymas. <...> CK 1.40 straipsnyje nustatyta, kad įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013). Įgaliojimo formai taikoma valstybės, kurioje jis išduotas, teisė. Įgaliojimo galiojimo terminas, jeigu nenurodytas įgaliojime, taip pat atstovo teisės ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybė bei jų atsakomybė tretiesiems asmenims yra nustatoma pagal valstybės, kurioje atstovas veikia, teisę (CK 1.40 straipsnis). Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo (CK 2.142 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paminėtas įgaliojimas yra panaikintas.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įgaliotinė J. V., užtikrindama savo įgaliotojos ir jos nepilnamečio sūnaus J. N. turtinius interesus, teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo procedūrų atlikimo.

 

Dėl ieškinio senaties taikymo

 

Pareiškėjas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalimi reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, ko pagrindu antstolė nepagrįstai išlaikymo indeksavimą skaičiavo nuo 2000 metų, kai indeksavimą privalėjo skaičiuoti nuo 2014 m., periodinių išmokų indeksacija Lietuvos Respublikoje taikoma tik nuo 2008 metų.

Pakartotina, kad indeksavimas pradėtas taikyti tik nuo 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. jau įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimui Nr. 684, kuriuo periodinėms išmokoms pradėtas taikyti vartotojų kainų indeksas, dėl ko nesutiktina su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad antstolė nepagrįstai išlaikymo indeksavimą skaičiavo nuo 2000 metų.

Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje paminėtas 5 metų senaties terminas taikomas tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Minėtas senaties terminas taikomas pareikšti reikalavimui teisme, o nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl įsiskolinimo išieškojimo vykdymo procese. Jeigu vykdomasis raštas antstoliui buvo pateiktas iš karto po vykdomojo dokumento gavimo, tokiu atveju jokie senaties terminai netaikytini. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (išlaikymas), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėtos išlaikymo išmokos arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola – t. y. sulaukęs 18 metų jaunuolis nepraranda teisės į tėvo nesumokėtą išlaikymą. Išlaikymo indeksavimo sumos perskaičiavimui senaties terminas negali būti taikomas. Išlaikymo indeksavimas yra paties skolininko pareiga. 

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolė, skundžiamu Patvarkymu perskaičiavusi pareiškėjui tenkančio išlaikymo įsiskolinimo sumą, nepažeidė CPK 634 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, ir tuo užtikrino 2000 m. birželio 2 d. teismo sprendimo tinkamą įgyvendinimą, bei išieškotojos teises ir pareiškėjo V. N. tinkamą jam priskirtų pareigų – mokėti priteistą išlaikymą įgyvendinimą.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

 

nutaria:

 

pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0109/16/06551 grąžinti antstolei L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėjas            Petras Mineikis


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 634 str. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai
  • CPK 586 str. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindai
  • CPK 646 str. Vykdomojo rašto išdavimo tvarka
  • CPK 629 str. Vykdomosios bylos nutraukimas
  • CPK 18 str. Teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas
  • 3K-3-419/2014
  • 2S-25-661/2016
  • 3K-3-40/2010
  • 3K-3-492/2013
  • CK
  • 3K-3-344/2010
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK1 1.40 str. Įgaliojimo formai, galiojimo terminui ir turiniui taikytina teisė
  • 3K-3-78/2013
  • CK2 2.142 str. Įgaliojimo terminas
  • CK1 1.125 str. Ieškinio senaties terminai
  • CPK 606 str. Terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti
  • 3K-3-392-313/2016