Civilinė byla Nr. 3K-3-235/2012 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-02103-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
32.5.3; 126.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės ,,Savoja“ bankroto byloje dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Savoja“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi įtraukė ieškovą AB SEB banką į BUAB „Savoja“ kreditorių sąrašą ir patvirtino 2 016 023,24 Lt kreditoriaus reikalavimą.
Ieškovas kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas patikslinti jo reikalavimą bankroto byloje ir patvirtinti 24 194 367,37 Lt reikalavimą. Ieškovas nurodė, kad AB SEB bankas su BUAB „Nordic investicija“ 2006 m. birželio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr. 0740611010223-06, o BUAB ,,Savoja“ jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu – gamybiniu – administraciniu pastatu, esančiu Kaune, Draugystės g. 15D, – ir nuomos teise į 1,1595 ha dalį bendrame 1,2819 ha žemės sklype, esančiame Kaune, Draugystės g. 15D, užtikrino BUAB „Nordic investicija“ prievolių įvykdymą. Kadangi skolininkas neįvykdė 22 178 344,13 Lt prievolės, tai kreditorius turi pagrindą prašyti patvirtinti šio dydžio kreditoriaus reikalavimą, kurio patenkinimas nukreiptinas į hipoteka įkeistą turtą. BUAB „Savoja“ administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu patvirtinti patikslintą kreditoriaus AB SEB banko 24 194 367,37 Lt reikalavimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditoriaus AB SEB banko 24 194 367,37 Lt reikalavimą, kurio dalis (22 178 344,13 Lt) vykdytina iš hipotekos lakštu Nr. 02/1/2007/0003215 ir įkeitimo lakštu Nr. 02/2/2007/0003217 įkeisto turto.
Teismas nurodė, kad UAB „Savoja“ hipotekos lakštu Nr. 02/1/2007/0003215 ir įkeitimo lakštu Nr. 02/2/2007/0003217 užtikrino UAB „Nordic investicija“ prievolių pagal 2006 m. birželio 30 d. kreditavimo sutartį įvykdymą; skolininkas neįvykdė prievolės pagal šią kredito sutartį; skolininkui BUAB „Nordic investicija“ nevykdant prievolių, kreditorius, kurio naudai šioms prievolėms užtikrinti yra įkeistas BUAB „Savoja“ turtas, turi teisę reikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų įkeisto daikto savininkas. Svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas, kuris nėra skolininkas, turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir įkeisto daikto savininkas, esantis skolininku, tačiau įkeisto daikto savininkas, nesantis skolininku, atsako už prievolės įvykdymą tik įkeistu daiktu. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas nelaikė reikšminga aplinkybės, kad hipotekos lakštuose šalių susitarimu nurodyta įkeisto turto vertė (13 050 000 Lt). Įkeisto turto vertė, teismo nuomone, yra privalomas daiktinės teisės įforminimo elementas, kuris negali daryti įtakos kreditoriaus teisei gauti visą skolininko BUAB „Nordic investicija“ įsipareigojimo patenkinimą iš įkeitimo ir hipotekos lakštuose nurodyto turto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi tenkino trečiojo asmens kreditoriaus akcinės bendrovės ,,Linas“ atskirąjį skundą, pakeitė Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį ir sumažino teismo patvirtintą kreditoriaus AB SEB banko reikalavimą iki 6 816 023,24 Lt. Kolegija nutartyje nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas tvirtinamas tokio dydžio, kokio kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės. Kai prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, kreditoriaus reikalavimo dydį lemia tai, ar hipotekos davėjas yra pagrindinis skolininkas, ar kitas asmuo, įkeitęs savo turtą už pagrindinio skolininko prievoles. Tuo atveju, jei pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, įkeisto daikto savininkas (hipotekos davėjas), taip pat ir bankroto atveju, už skolininko įsipareigojimo vykdymą atsako tik įkeistu daiktu. Taigi, svetimo turto hipotekos skolininko atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles kreditoriui ribojama įkeisto turto verte, o kreditoriaus reikalavimo, grindžiamo svetimo turto hipoteka, dydis nustatomas pagal įkeisto turto vidutinę rinkos, o ne atkuriamąją ar likviduojamąją vertę. Kolegijos nuomone, rinkos vertė nustatoma pagal nepriklausomų turto vertintojų atliktą naujausią turto įvertinimą.
Kolegija nurodė, kad pagrindinio skolininko UAB „Nordic investicija“ prievolė kreditoriui AB SEB bankui yra 22 178 344,13 Lt; Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi UAB „Nordic investicija“ bankroto byloje patvirtino kreditoriaus AB SEB banko 25 015 208,15 Lt reikalavimą; šis reikalavimas grindžiamas ta pačia kredito sutartimi, iš kurios kylančių prievolių įvykdymą hipoteka užtikrino BUAB „Savoja“; 2007 m. vasario 26 d. hipotekos lakštu Nr. 02/1/2007/0003215 BUAB „Savoja“ įkeitė kreditoriaus naudai jai nuosavybės teise priklausantį gamybinį – administracinį pastatą Kaune, Draugystės g. 15D, tuo pačiu hipotekos lakštu BUAB „Nordic investicija“ įkeitė jai priklausantį nuosavybės teise pastatą Kaune, Savanorių pr. 192; hipotekos lakšte šalys nenustatė kiekvieno iš įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų vertės, bet susitarė, kad bendra jų vertė – 13 050 000 Lt; 2009 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos lakšte, kuriuo BUAB „Nordic investicija“ nuosavybės teise priklausantis ir 2007 m. vasario 26 d. hipotekos lakštu įkeistas banko naudai turtas įvertintas 12 600 000 Lt, visas įkeistas turtas įvertintas 20 060 000 Lt, taigi 2009 m. sausio 11 d. sutartinės hipotekos lakštu BUAB „Savoja“ įkeistas banko naudai gamybinis – administracinis pastatas įvertintas 7 460 000 Lt; Nekilnojamojo turto registro 2011 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, šis pastatas įvertintas 3 871 000 Lt; pagal bankroto administratoriaus pateiktą apeliacinės instancijos teismui šio nekilnojamojo turto vertinimo pažymą turtas įvertintas 4 800 000 Lt. Esant skirtingiems to paties turto vertinimams, kolegija vadovavosi naujausiais nepriklausomo turto vertinimo duomenimis ir pripažino, kad šio turto vertė – 4 800 000 Lt. Nuomos teisė į 1,1595 ha žemės sklypą šalių susitarimu įvertinta 1 Lt, o nekilnojamojo turto vertinimo pažymoje ši teisė kartu su administraciniu pastatu – 4 800 000 Lt.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įkeisto turto vertę ir šia suma patvirtino AB SEB banko reikalavimą BUAB „Savoja“ bankroto byloje; tvirtindamas papildomą kreditoriaus reikalavimą (22 178 344,13 Lt), neatsižvelgė į tai, jog svetimo turto hipotekos skolininko atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles ribojama įkeisto turto verte; teismo patvirtintą bendrą kreditoriaus reikalavimą sumažino nuo 24 194 367,37 Lt iki 6 816 023,24 Lt (2 016 023,24 + 4 800 000 (įkeisto turto rinkos vertė).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas AB SEB bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl svetimo daikto įkeitimą reglamentuojančių teisės normų taikymo tvirtinant kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje. Pagal hipoteką reglamentuojančias teisės normas hipotekos kreditoriui prieš kitus kreditorius suteikiama privilegijuota padėtis, kai siekiama priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 4.198 straipsnio 1 dalis). Tokia padėtis kreditoriui garantuojama tiek skolininkui ir įkaito davėjui esant mokiam, tiek tapus nemokiam. Pagal CK 4.192 straipsnio reglamentavimą hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai patenkinti reikalavimą. Hipoteka yra papildoma akcesorinė prievolė, priklausanti nuo pagrindinės ir skirta jos tinkamam įvykdymui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Šveicarijos bendra įmonė UAB „Miltzer and Munch Fortransas“ v. UAB „Dalila ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-535/2005; kt.). Įkeisto daikto savininkas, įkeisdamas kreditoriui savo turtą, žino, kokio dydžio prievolę jis turi užtikrinti ir kokio dydžio reikalavimą į jo turtą gali turėti kreditorius. BUAB ,,Savoja“ hipotekos lakštais užtikrino visos BUAB ,,Nordic investicija“ prievolės įvykdymą ir šalys nenustatė kokių nors priverstinio išieškojimo ar pateikiamų reikalavimų ribojimo. Taigi, sistemiškai aiškindamas įkeitimą reglamentuojančias teisės normas, kasatorius teigia, kad, nustatant kreditoriaus reikalavimo į įkaito davėją dydį, esminę reikšmę turi įkeitimu užtikrintos prievolės dydis, o ne įkeisto turto vertė. Dėl to kreditorius į įkeisto daikto savininką turi įkeitimu užtikrintos prievolės dydžio reikalavimą (CK 4.192, 4.195 straipsniai), o jo reikalavimo patenkinimo apimtis bus sukonkretinta po įkeisto turto pardavimo priverstine tvarka.
2. Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimo. Pagal ĮBĮ nuostatas iš bankrutuojančios įmonės turto gali būti tenkinami tik teismo patvirtinti finansiniai reikalavimai. Kasatoriaus nuomone, pagal ĮBĮ 2 straipsnio 7 dalies, 26 straipsnio, 33 straipsnio 5 dalies, 34 straipsnio analizę įkaito turėtojui hipotekos kreditoriui priklausanti už parduotą iš varžytynių įkeistą turtą suma atitinka bankroto byloje patvirtintą šio kreditoriaus reikalavimą. Taigi, iš varžytynių parduoto turto lėšos pirmiausia paskirstomos kreditoriams, kurių naudai įkeistas turtas buvo parduotas, tačiau neperžengiant teismo patvirtintų reikalavimo ribų. Patvirtinus mažesnio dydžio reikalavimą, nei užtikrintos prievolės dydis, kreditorius praranda teisę patenkinti visą savo reikalavimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas hipoteka užtikrintą kreditoriaus reikalavimą patvirtino atsižvelgdamas į paskutinį įkeisto turto vertinimą. Toks kasatoriaus reikalavimo dydžio susiejimas su turto verte nepagrįstai apribojo jo, kaip kreditoriaus, teises tiek bankroto bylos nagrinėjimo tiek turto realizavimo procese. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad hipotekos kreditorius susirinkime turi tiek balsų, kokio dydžio yra jo reikalavimas visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos atžvilgiu. Kasatoriaus reikalavimo susiejimas su turto verte neatspindi jo, kaip hipotekos kreditoriaus, realaus reikalavimo dydžio. Kasatoriaus nuomone, esminę reikšmę turi ir tai, kad šis turtas bus realizuojamas iš varžytynių, be to, jose gali būti pasiūlyta kaina, kuri labai skirsis nuo turto vertintojų nurodytos kainos, taip pat svarbu tai, kad turto pardavimo kainą nustato kreditorių susirinkimas. Dėl to teisiškai nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad svetimo turto įkeitimu užtikrintus reikalavimus gali tvirtinti tik tokio dydžio, kuris atitinka įkeisto turto rinkos vertę.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas BUAB ,,Savoja“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl svetimo daikto įkeitimą reglamentuojančių teisės normų taikymo tvirtinant kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje. Hipoteką reglamentuojančiomis teisės normomis nustatyta privilegijuota kitų kreditorių atžvilgiu hipotekos kreditoriaus padėtis, taigi toks kreditorius išlaiko pirmenybės teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ir tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui ar įkaito davėjui yra iškeliama bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu nėra pažeidžiama privilegijuota hipotekos kreditoriaus padėtis, išlaikoma visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyra. Jeigu bankrutuojant įkaito davėjui, kuris nėra pagrindinis skolininkas, būtų tvirtinamas pagrindinio skolininko prievolės dydžio reikalavimas, kasatorius įgytų nepagrįstai didelį balsų kiekį kreditorių susirinkime ir privilegijų kitų kreditorių atžvilgiu. Kasatorius netinkamai aiškino CK 4.195 straipsnio 1 dalį – kreditoriaus reikalavimas negali būti didesnis nei įkeisto daikto vidutinė rinkos vertė.
2. Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimo. Atsakovas teigia, kad kasatorius nepagrįstai nurodo, jog administratorius negali nukrypti nuo teismo patvirtinto reikalavimo sumos ir kreditoriui sumokėti didesnę nei teismo patvirtintą sumą. Atsakovo nuomone, ĮBĮ 26 straipsnyje nustatyta galimybė tikslinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės preliminariai nustatė hipotekos kreditoriaus reikalavimą, kuris gali būti tikslinamas po turto pardavimo ši varžytynių. Jeigu turtas būtų parduotas už didesnę nei patvirtintas reikalavimas sumą, turto hipoteka CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu nepasibaigtų, o kasatorius išlaikytų teisę reikalauti jam išmokėti už parduotą įkeistą turtą gautas lėšas ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka po to, kai teismo nutartimi būtų patikslintas bankroto byloje jo reikalavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės svetimo daikto hipotekos kaip prievolės užtikrinimo būdo
Įstatyme prievolė apibrėžta kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Vienas prievolės atsiradimo pagrindų – sandoriai, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines pareigas. Dažniausia civilinėje apyvartoje sandorio rūšis – sutartis.
Nagrinėjamu atveju kasatorius savo teises kildina būtent iš sutartinių santykių pagrindu atsiradusio šiuo metu bankrutuojančios UAB ,,Savoja“ prisiimto įsipareigojimo atsakyti už UAB ,,Nordic investicija“ (šiuo metu bankrutuojanti) skolą kasatoriui. Tiek prievolės, tiek sutarčių (kaip vienos šių prievolių rūšies) vykdymo principai reikalauja, kad šalys prievoles, sutartis vykdytų sąžiningai ir tinkamai (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Sutarties laisvės principo, leidžiančio šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, turinys atsiskleidžia ne tik sutarties sudarymo, bet ir jos vykdymo stadijoje (etape). Tinkamam prievolių įvykdymui užtikrinti įstatyme nustatyta nemažai civilinių teisinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, kurie suteikia papildomų garantijų, kad skolinis įsipareigojimas kreditoriui bus įvykdytas. Vienas labiausiai paplitusių sutarčių įvykdymą užtikrinančių kreditavimo rinkoje būdų yra hipoteka. Bendriausia prasme hipoteka suprantama kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui, o daikto savininkui, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, išlieka teisė daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.170 straipsnio 1, 3 dalys). Hipoteka savo ruožtu yra daiktinė teisė bei viena įkeitimo plačiąja prasme (CK 4.170–4.197 straipsniai (hipoteka) ir CK 4.198–4.228 straipsniai (įkeitimas) formų. Įstatyme išskiriamos priverstinės ir sutartinės hipotekos rūšys, o sutartinė hipoteka dar skirstoma į paprastąją, jungtinę, svetimo turto, maksimaliąją, bendrąją bei sąlyginę. Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko – skolinio įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.181 straipsnis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių.
Dėl kreditoriaus reikalavimo užtikrinto sutartine svetimo daikto hipoteka, dydžio tvirtinimo hipotekos davėjo bankroto byloje
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnį bankrutuojančios įmonės kreditoriais įvardijami fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Šios įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateikta sąvoka, apibūdinanti įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditoriaus reikalavimus, kurie apibrėžiami kaip pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia patenkinti jo reikalavimus; jeigu įkeisto turto nepavyksta parduoti, perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Pirmiau nurodytomis ĮBĮ nuostatomis patvirtinama hipotekos kreditoriaus teisė reikšti savo kreditoriaus reikalavimą įkeisto turto savininkui, kai jam iškeliama bankroto byla. Pagal bendrąją taisyklę hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teisę (t. y. prašyti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą) tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimo per hipotekos lakšte nustatytą terminą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Tačiau ĮBĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo yra laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisė hipotekos kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta įkeisto daikto savininko (ne fizinio asmens) bankroto procedūra. Taigi, kai juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai nėra kreditoriaus skolininkas, tačiau sutartinės svetimo daikto hipotekos pagrindu yra įsipareigojęs kreditoriui atsakyti už skolininką, yra iškeliama bankroto byla, tai, esant galiojančiai hipotekai, kreditorius turi teisę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje. Ši hipotekos kreditoriaus teisė galioja bet kurios hipotekos rūšies atveju. ĮBĮ normose nustatyta įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, kreditorių reikalavimų pateikimo, nustatymo ir tvirtinimo tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Tačiau ĮBĮ normose tiesiogiai nereglamentuojama situacija, kai reikia tvirtinti kreditoriaus reikalavimus, kurie yra užtikrinti svetimo daikto hipoteka, įkeitus bankrutuojančios įmonės turtą. Jau buvo minėta, kad hipotekos klausimus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad įkeisto daikto savininkas, nebūdamas tiesioginis kreditoriaus skolininkas (t. y. kai skolininkas ir hipotekos davėjas yra skirtingi asmenys), už skolininko įsipareigojimo vykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.181 straipsnis, 4.195 straipsnio 1 dalis). Dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių reikalavimų tvirtinimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų kreditorių reikalavimai yra pateikiami bei tvirtinami nurodant jų sumą vertės išraiška, t. y. nacionaline valiuta litais. Hipotekos lakšte nurodant įkeičiamą daiktą, taip pat turi būti nurodomas jo įkainojimas bei įkeitimu užtikrinamos prievolės konkretus ar maksimalus dydis (kai hipoteka sutartinė) (CK 4.186 straipsnio 1 dalis). Svetimo daikto hipotekos atveju, kai daikto savininkas kreditoriui atsakingas tik įkeistu savo daiktu, šio daikto tiksli vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Tačiau tai nereiškia, kad kreditoriaus reikalavimas, užtikrintas svetimo daikto hipoteka, negali būti sukonkretintas tvirtinant tokio kreditoriaus reikalavimus. Aptariamo pobūdžio kreditoriaus reikalavimų sumą labiausiai atspindi bei atitinka įkeisto daikto rinkos vertė, kurios dydis paprastai nurodomas hipotekos lakšte. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkoje objektyviai gali atsirasti turto kainų pokyčių, nustatant kreditoriaus reikalavimų sumą, gali būti vadovaujamasi tiek Nekilnojamojo turto registro pateiktu įvertinimu, tiek bet kuriuo kitu vėliau atliktu nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu, jei tai padaryta laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų.
Aptariamą kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo tvarką lemia ir tai, kad kreditoriai, kurių reikalavimus yra patvirtinęs teismas, turi teisę naudotis įstatyme jiems suteikiamomis teisėmis bankroto byloje (ĮBĮ 21 straipsnis). Tais atvejais, kai tam tikras teises galima įgyvendinti tik kreditorių susirinkime priimant atitinkamus nutarimus, svarbu yra tai, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma pagal savo vertę sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, kitoks hipotekos kreditoriaus reikalavimų tvirtinimas, t. y. jeigu jis būtų susietas ne su įkaito davėjo įsipareigojimu esant svetimo daikto hipotekai, bet su kreditoriaus skolininko (už kurį hipotekos davėjas įsipareigojo) prievolės dydžiu, pažeistų kreditorių lygiateisiškumo bankroto byloje principą, nes, minėta, kreditorių balsų kiekis, priimant kreditorių susirinkime sprendimus, priklauso nuo patvirtintų reikalavimų sumos vertės išraiškos, t. y. nuo patvirtinto kreditoriaus reikalavimų dydžio. Nagrinėjamos bylos atveju kreditoriaus reikalavimo, kelis kartus viršijančio įkeisto turto vertę, patvirtinimas neatitiktų nei ĮBĮ, nei CK normų, reglamentuojančių hipoteką, nuostatų ir iš esmės pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu likviduojant įmonę svetimo daikto hipoteka įkeistas turtas būtų parduotas didesne kaina nei buvo patvirtinta šiuo įkeitimu užtikrinto kreditoriaus reikalavimo suma, kreditoriaus reikalavimas turi būti ex officio įmonės bankroto administratoriaus peržiūrėtas ir pateiktas teismui šį reikalavimą patikslinti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 26 straipsnio 1 dalis) iki daikto pardavimo kainos. Toks aiškinimas pagrindžiamas tiek CK 4.192 straipsnio 1 dalyje, tiek ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus teise, kad, įkeistą daiktą pardavus iš viešųjų varžytynių, iš gautų pinigų būtų visiškai atlyginama jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus atitinkamą šios sumos dalį, kuri skirta bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, jeigu įkeistas turtas parduotas už didesnę kainą nei hipoteka užtikrintų reikalavimų suma (o ji svetimo daikto hipotekos atveju, kai skolininko skolinis įsipareigojimas ir hipotekos davėjo prisiimtas įsipareigojimas, kuris apibrėžiamas hipotekos davėjo įkeistu turtu, ir, be to, priklauso nuo įkeisto daikto varžytynėse gautos sumos, gali nesutapti), šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti įstatyme nustatyta tvarka (ĮBĮ 34 straipsnis).
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, nepasitvirtino, todėl naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 36,50 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB SEB banko (j. a. k. 112021238) į valstybės biudžetą 36,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Česlovas Jokūbauskas
Pranas Žeimys