Nuorašas
Byla Nr. II-14-486/2022
Proceso Nr. 4-68-3-01900-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
15.1.15.; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2022 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) atstovei S. K., pareiškėjos D. L. – B, atstovui advokatui padėjėjui Žygimantui Klizui (toliau ir – pareiškėjos atstovas), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. L. – B, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021-08-26 nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12117-2021, panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu D. L. –B, buvo pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 360 straipsnio 3 dalyje ir jai skirta nuobauda – įspėjimas. Nuobauda skirta dėl to, kad ji būdama UAB „M.,“ direktore organizuojama bei atlikdama 2020-06-17 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ nurodė, kad vamzdynai supuvę, sukorodavę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat nėra nurodyta, kad minėtų vamzdynų būklė turi galimos avarinės būklės požymių ar yra avarinės būklės, dėl nedelsiant neatliekamų minėtų vamzdynų remonto darbų gali kilti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, be namo bendrasavininkų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimto sprendimo, nevykdydama Reglamento 97 punkte nustatytos remonto darbų organizavimo tvarkos STR 1.07,03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
Nesutikdama su šiuo nutarimu, Pareiškėja pateikė teismui skundą. Skunde pareiškėja nurodo, kad nutarime išdėstyti argumentai, kad atlikti namo vamzdynų remonto darbai nelaikomi privalomaisiais negali būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi kaip jau minėta tokių išvadų konstatavimo galimybės pastariesiems subjektams nesuteikia galiojantys teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, nutarime išdėstyti teiginiai apie namo šildymo ir šalto vandens vamzdynų remonto darbų priskyrimo negalimumą prie privalomųjų remonto darbų liudija vietos savivaldos pareigūnų kompetencijos numatytos teisės aktuose, viršijimą. Administruoti namo bendrasavininkams priklausantį turtą - inžinerines sistemas – vamzdynus, taip pat ir rūpintis, kad nurodytas turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus yra UAB „M.“ pareiga. Dėl aukščiau išdėstyto, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį turi būti nutraukta, nes nenustatyti inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymiai.
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad pareiškėjos cituojama Reglamento 10.1. punkto nuostata, kurioje įtvirtinta „privalomieji darbai“ yra nebegaliojanti, pakitusi ir Reglamento 88 punkto nuostata. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja pasielgė visiškai neapdairiai ir tinkamai neužtikrino jai pavestų funkcijų ir pareigų. Pareiškėja atliko tokius didelės apimties namo magistralinių vamzdynų ir vamzdynų remonto darbus, kurie nėra priskirtini darbams, kurie privalomi turėjo būti atlikti vadovaujant Reglamento 96 punktu, t. y. atlikti nedelsiant. Nesant įrodymų, dokumentų, kad dėl minėtų defektų gali kilti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, minėti remonto darbai turėjo būti teikiami svarstyti Namo patalpų savininkams ir dėl jų atlikimo turėjo būti teikiami svarstyti Namo patalpų savininkams ir dėl jų atlikimo turėjo būti gautas savininkų pritarimas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. vadovaujantis Reglamento 97 punktu namo magistralinių vamzdynų ir vamzdynų remonto darbai turėjo būti įtraukti į namo metinį ir (ar) ilgalaikį planą ir teikiami namo patalpų savininkams. Mano, kad pareiškėja vykdydama UAB „M.“ direktorės pareigas akivaizdžiai pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir netinkamai įgyvendino jai pavestas namo administratoriaus pareigas statinių naudojimo ir priežiūros srityje, dėl ko būtent ir buvo pareiškėjos atžvilgiu surašytas ginčijamas nutarimas.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad prašo atsižvelgti į pateiktus rašytinius paaiškinimus teismui, ypatingai į 13 punktą, kur rašoma apie avarinės būklės nustatymą ir kitus punktus, kurie turi avarinės būklės nustatymą, nes tai turėjo reikšmės surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Mano, kad tą sprendimą priėmė teisėtai. Pažymėjo, kad yra paminėta, kad administracija neteisingai vertino būklę, nebuvo atvykusi į vietą. T. I. neturi techninių galimybių atvykti į vietą, kaip sako, kad vadovautųsi apžiūros aktu. Taip pat nori akcentuoti, kad rašytiniame paaiškinime yra, kad L. S. konstatavo, kad vamzdynai avarinės būklės, tačiau ji neturi eksperto statuso, ir negali teigti, ar jie avarinės būklės ar ne. 2022 m. kovo 22 d. VAT nutartyje, kuri yra įsigaliojusi, akcentuoja į 84-85 punktą, kurie įvardyti kaip privalomieji darbai. Tai atstovė gali pasakyti, kad nuostatos dėl privalomųjų darbų netaikomos nuo 2018 metų, tai buvo padaryti pakeitimai reglamente. Nutartis įsigaliojo, bet pateikta nuoroda į tuo metu galiojančius teisės aktus, kurių pagrindu buvo priimta ši nutartis. Taip pat atstovė nori pažymėti, kad priimant nutarimą, įvertinama visuma aplinkybių, o dėl L. S., tai pasitikrino jos kvalifikaciją tinklalapyje, ar ji turi kvalifikaciją, tai jos pavardės nėra, todėl ji priimti išvados, kad inžinerinė sistema yra avarinės būklės, tokios teisės neturėjo. Buvo detaliai nenustatyta inžinerinių sistemų būklė ir nenustatyta, ar jie turi tokių požymių, bet šitų veiksmų administratorius neatliko, todėl ir buvo surašytas nutarimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad palaiko savo skundą dėl priimto nutarimo ir prašo bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-11 sprendimu ėmėsi „M.“ priemonių. Iš esmės ieškovas, kaip vykdantis funkcijas, privalėjo atlikti vamzdyno būklės įvertinimą, nes ji buvo avarinė. Aktą surašė kvalifikuota specialistė, o ne „M.“ darbuotojai. VAT teismo nutartyje nurodyta, kad darbuotojos kvalifikacija neturėjo kelti neigiamų prielaidų Savivaldybės administracijai. Pati darbuotoja yra atestuota ir L. S. yra atsakinga, turi sertifikatą ir jai suteiktos teisės įmonės ar pastato įmonės renginių eksploatavimui ir ši informacija yra Atestuotų asmenų registre. Nutarimą paskirti nuobaudą Savivaldybės būsto grupė skyrė vadovaudamasi prielaidomis, ką būtent Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pripažino, todėl jie palaiko savo skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą.
Skundas tenkintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
ANK 641 straipsnis numato , kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 360 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.
ANK 360 straipsnio 3 d. norma straipsnio 3 d. norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos nusižengimo sudėties požymius reikia remtis kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinio naudotojo pareigas ir statinių techninę priežiūrą, nuostatomis. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji būdama UAB „M.“ direktore organizuojama bei atlikdama remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini) 2020-06-17 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) stulpelyje „Rekomenduojami darbai defektams pašalinti“ nurodė, kad vamzdynai supuvę, sukorodavę, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat nėra nurodyta, kad minėtų vamzdynų būklė turi galimos avarinės būklės požymių ar yra avarinės būklės, dėl nedelsiant neatliekamų minėtų vamzdynų remonto darbų gali kilti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, be namo bendrasavininkų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priimto sprendimo, nevykdydama Reglamento 97 punkte nustatytos remonto darbų organizavimo tvarkos STR 1.07,03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.
A. I. šiuo atveju buvo pažeistas STR 1.07,03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka 96 punktas (toliau ir – Reglamentas) asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas avarijos tyrimo aktas [9.21], kuris registruojamas namo techninės priežiūros žurnale (Reglamento 2 priedas). Taip pat 97 punktas pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate auditą ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo duomenis ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis, gautus 88.6 papunktyje nurodyta tvarka, nustatomi privalomieji pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo, gyvenamojo namo atnaujinimo (remonto) darbai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojo nustatyta tvarka planuojamas ir organizuojamas jų įgyvendinimas.
Dėl aukščiau išdėstyto, pagrindinis ginčo objektas ANK 360 straipsnio 3 dalyje sudėties požymių buvimo ar nebuvimo aspektai pareiškėjos veiksmuose. Iš skundo medžiagos matyti, kad pareiškėja būdama UAB „M.“ administratore 2021 m. vasario 15 raštu Nr. MBV-RSA-20-3286 informavo Savivaldybę, kad vadovaujantis 2020-06-17 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr.(duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1 buto savininkui išsiardžius betonines grindis ir atidengus šildymo vamzdynus jie visi buvo supuvę, sukorodavę. 2020-06-17 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr.(duomenys neskelbtini) kvalifikuota specialistė L. S. nurodė, kad reikalinga pakeisti šildymo magistralę, šildymo stovus, vandens stovus, kol gyventojas neužbetonavo grindų. Akte yra nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad vamzdis yra po privataus buto grindimis, norint apžiūrėti vamzdyną, reikia bute ardyti grindis, grindų pagrindą - betoną. Akte nurodoma, kad reikia nedelsiant organizuoti defektų pašalinimo darbus. Taip pat skunde byloje yra ir kiti darbų atlikimą pagrindžiantys rašytiniai įrodymai - 2020-08-17 apklausos pažymą Nr.V20-436908-4, 2020-07-04 Tiekėjų apklausos pažymą Nr.V21-78028-1, 2020-08-04 Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo protokolas, iš kurių nustatyta, kad namo administratorius skubiai organizavo remonto darbus minimaliomis sąnaudomis.
Vadovaujantis LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendroji inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė.
Susipažinus su pateiktu skundu matyti ir tai, kad administruoti namo bendrasavininkams priklausantį turtą - inžinerines sistemas - vamzdynus, taip pat rūpintis, kad nurodytas turtas atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus yra UAB „M.“ pareiga. Atlikdamas savo pareigą jis veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmai atlikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neprieštaravo administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui atitiko apdairumo, sąžiningumo reikalavimams. Be to iš skundo medžiagos matyti, kad daugiabučio bendraturčiai apie planuojamus remonto darbus buvo tinkamai informuoti, jiems buvo nurodytas ir darbų atlikimo pagrindas. Pareiškėjos veiksmų teisingumą pagrindžia iš esmės ir susijusios bei aktualios šiuo aspektu 2021 m. lapkričio 11 d. civilinė nutartis Nr. e2-23401-534/2021, bei 2022 m. kovo 29 d. apygardos teismo Nr. e2A-439-614/2022. Minėtoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl vieno iš buto savininkų, adresu (duomenys neskelbtini), pareigos sumokėti namo administratoriui už atliktus magistralinio vamzdyno keitimo ir vamzdyno remonto darbus, teismas ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad įvertinus kvalifikuoto specialisto L. S. surašyto Akto rekomendacijas ieškove kaip vykdanti administravimo ir techninės priežiūros funkcijas privalėjo nedelsiant organizuoti vamzdyno keitimo ir remonto darbus, todėl už juos atitinkamai būtina namo gyventojams susimokėti.
Nesant keliems iš būtinųjų ANK 360 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės ir pavojingo veikimo, administracinė atsakomybė pareiškėjai pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį negalima. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo teisena D. L. – B,.atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 642 straipsniu, 646 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjos D. L. – B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12117-2021 panaikinimo, tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-12117-2021, ir administracinio nusižengimo teiseną D. L. – B. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski